tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

More documents

Recommendations

Info

jome vadinamojoje Merių (Las Alcaldesas) aikštėje. netrukus į aikštę vedančios gatvelės tolumoje išgirdome būgnų ir kitų muzikos instrumentų trenksmą ir pamatėme ilga vora išsirikiavusių moterų eilę. eidamos mūsų link, jos šoko pasikreipdamos tai į vieną, tai į kitą pusę, o ant pečių užmestos didelės baltos arba juodos siuvinėtos skaros plaikstėsi kartu su judančiomis jų figūromis. eisenos gale ėjo dvi ypač prašmatnios, nepaprastai gražiai, iškilmingai pasipuošusios moterys. ant jų galvų buvo savotiškos „karūnos“ (aukštos ispaniškos šukos peineta, jomis paprastai prisegama skraistė – mantilla), ties kaklu ir krūtine – didžiulės baltos apykaklės, ant kaklo, krūtinės, rankų, juosmens – daugybė papuošalų. Šios dvi moterys yra svarbiausios iškilmių dalyvės, vadinamosios merės (las Alcaldesas). tai – simbolinės merės, tokį statusą turinčios tik šventės dienomis. Mat laikyta, kaip minėjau, kad šiuo metu visas miestelio valdymas pereinąs į moterų rankas. viena „merių“ laikoma vyresniąja, kita – ją 320 Šokančių moterų eisena Zamarramaloje per šv. agotos šventę Nijolės Laurinkienės nuotrauka. 2006 lydinčiąja. „Merės“ išrenkamos prieš šventę miestelio moterų, tam tikros moterų asociacijos, ir jos tampa pagrindinėmis šventės rengėjomis bei svarbiausiomis jos figūromis. Šventei pradedama ruoštis beveik prieš metus. Likus iki šventės pusmečiui, pasirengimas jai ypač suintensyvėja, – pasakojo mums vėliau zamarramalietės. aikštėje išsisklaidžiusios moterys neilgai laukusios patraukė į netoliese esančią santa Águedos bažnyčią, kurioje turėjo vykti iškilmingos mišios. Priešais centrinį altorių, kiek dešiniau jo, stovėjo santa Águedos, laikančios vienoje rankoje iš blizgaus metalo pagamintas krūtis, statula. čia, šioje bažnyčioje, ir vyks jai skirtas aukojimas bei kiti ritualai. Be minėtųjų „merių“, kita šventėje svarbų vaidmenį atlikusi figūra – ši šventoji, todėl ir pati šventė kartais vadinama santa Águedos švente. tad kas gi yra toji santa Águeda, arba šventa agota? santa Águeda garbinama krikščionių katalikų kaip šios religijos gyvavimo pradžio-
je – iii a. sicilijoje krikščionybės priešininkų nukankinta mergelė. Jai buvo nupjautos krūtys, todėl dabar ji ir vaizduojama laikanti ant metalinio padėklo padėtas krūtis. Ši jos kūno dalis tapo ypač didelės pagarbos objektu, kuris, kaip tikėta, turi ir magiškos galios. Po mišių daugelis moterų, priėjusios prie statulos, su šventosios paveikslėliais braukė per nukankintosios krūtis ir visą puošniais apdarais išdabintą jos kūną, vėliau tuo paveikslėliu perbraukdamos sau per krūtinę, įsivaizduodamos, kad tai padėsią joms išvengti krūtinės lygyje esančių organų ligų, ypač krūties vėžio. Mat santa Águeda laikoma saugotoja nuo blogio, ypač nuo ligų krūtinėje, ji esanti ir maitinančių moterų patronė, taip pat gynėja nuo gamtos stichijų – nuo ugnies, žemės drebėjimo, vulkanų išsiveržimo. Per mūsų stebėtas mišias buvo atliekamos apeigos su duona, kuri šią dieną šventinama ir Lietuvos bažnyčiose. kvietinės duonos kepalas, padėtas ant balta staltiesėle išklotos duoninės, čia buvo įneštas vyriausiosios „merės“ ir padėtas priešais altorių. Águeda – iš tiesų savotiškai traktuojama čia kaip krikščionių šventoji. viena vertus, ji įtraukta į katalikų bažnyčios apeigas, kita vertus, jai aukojama duona ir suteikta gynėjos nuo gamtos jėgų funkcija tarsi stato ją į vieną eilę su pagoniškomis mitinėmis būtybėmis. atkreiptinas dėmesys į dar vieną čia jau minėtą santa Águedos bruožą – tai, kad ji laikoma maitinančių motinų globėja. nekyla abejonių, kad šiai religinei figūrai suteikti aiškūs motinų, ištekėjusių moterų kuratorės ypatumai; tai, beje, rodantis ir pats bendras šventės, į kurį ji įtraukta, kontekstas. Águeda – sicilijoje, kaip minėta, gyvenusi ir ten nukankinta šventoji. Į Pirėnų pusiasalį jos kultas galėjo būti atneštas besiplečiant romos imperijai čionai migravusių romėnų. dabartinės italijos teritorijoje pirmaisiais amžiais po kristaus gyvavo mitologinė tradicija, susijusi su ištekėjusių moterų, motinų, tai yra matronų, garbinimu. Buvo aktualios ir tam tikros moteriškos dievybės, kurios laikytos kaip tik motinystės, moterų globėjomis. kai kurios romėnų deivės, be specifinių savo funkcijų, atliko ir motinystės patronių priedermes. tarp jų – žemės galių deivė Cerera, laukinių žvėrių deivė diana, derliaus deivė Fortūna, vaisingumo deivė Mater Matuta ir pagaliau viena pagrindinių romėnų deivių – Junona. Pažymėtina, kad Junonos garbei ištekėjusios moterys kovo 1 dieną švęsdavo vadinamąsias matronalijas. tai buvusi garbingų motinų – matronų šventė. Matronalijos būdavo rengiamos ir deivių Fortūnos bei Mater Matutos garbei, tik jos vykdavusios kitu metu – birželio 11-ąją. tad matronų, o ir deivių motinų garbinimo tradicija romoje, o kai kur – ir išsiplėtusioje jos imperijoje buvusi tikrai stipri. Prisimenant šitokį religinį-istorinį kontekstą, kyla aliuzija apie santa Águedos ryšį su romėnų matronalijomis. Minėtu istoriniu laikotarpiu matristinė ideologija – pagarba motinoms-matronoms, jų sakralizavimas buvęs itin raiškus ne tik romėnų nuo seno apgyventose žemėse, bet ir tose teritorijose, į kurias jie vėliau įsiskverbė ir darė nemažą įtaką. Motinų, matronų kultas i–v a. klestėjo romėnų užimtose, su jais kontaktavusių keltų ir germanų žemėse. taigi atrodytų natūralu, kad ir į Pirėnų pusiasalį atsidanginę romėnai galėjo persinešti matronų kulto reiškinius, kalbamu atveju – gana savotiškas jo apraiškas. dėl romėnų atsikraustymo į segoviją ir jos apylinkes nekyla jokių abejonių. iki šiol čia stūkso vienas didžiausių šio miesto architektūros paminklų – i a. romėnų statytas akvedukas. taigi santa Águeda – savita pagoniškos dievybės, pasižymėjusios matristinėmis funkcijomis, transformacija, tam tikras jos substitutas krikščioniškoje dirvoje. Jai skirta šventė švęsta vasario 5 dieną dėl to, kad tai – šventosios gimimo diena. Laiko požiūriu santa Águedos šventė nelabai nutolusi nuo romėnų matronalijų, kurios, kaip minėta, švęstos kovo 1 dieną, kadaise tai kartu buvusi ir naujųjų metų šventė. Beje, kai kurių santa Águedos šventės tyrėjų ši tradicija traktuojama kaip žiemos pabaigos šventė. atlikusios apeigas santa Águedos bažnyčioje, šventės dalyvės suėjo į erdvią salę, kur buvo padengti stalai vaišėms. Į salę neturėjo teisės įeiti joks vyras, išskyrus muzikantus ir kunigą. tipiškas šios šventės vaišes sudarė chorizo (dešra, panaši į mūsų namines virtas ar keptas dešreles, tik gal kiek aštresnė), balta duona ir vynas. vėliau buvo patiekta ir įvairių pyragaičių. Moterys valgė 321
Page 1 and 2:
TauTosakos darbai XXXii Folklore sT
Page 3 and 4:
ISSN 1392-2831 T A U T O S A K O S
Page 5 and 6:
TURINYS / CONTENTS ISSN 1392-2831 T
Page 7 and 8:
tautinių MažuMų tautosaka / Folk
Page 9 and 10:
PRATARMĖ ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 11 and 12:
įrašais seriją „1935-1941 met
Page 13 and 14:
i.e. folk musical instruments of th
Page 15 and 16:
STUDIA INSTRUMENTORUM MUSICAE POPUL
Page 17 and 18:
and professional violinists living
Page 19 and 20:
Hardanger fiddle tunes as played by
Page 21 and 22:
The Hardanger Fiddle Concerto it wa
Page 23 and 24:
Magnar Åm (b. 1952) wrote two piec
Page 25 and 26:
XiX amžiaus antrojoje pusėje jau
Page 27 and 28:
Pembroke Folk and Cultural Performe
Page 29 and 30:
Engagements example 2. Come Let Meh
Page 31 and 32:
tambrin Band from Mont st. george.
Page 33 and 34:
predominantly perform today, one pi
Page 35 and 36:
„SENESNI ŽMONĖS GRIEŽDAVO NEPA
Page 37 and 38:
european colonisation in the 19th c
Page 39 and 40:
Fig. 6a. stopped bol flutes partial
Page 41 and 42:
in the traditional music of the Ber
Page 43 and 44:
the musical notation in figure 9 sh
Page 45 and 46:
NoTes 1 the east african region geo
Page 47 and 48:
aPPeNdiX LIST OF AEROPHONE ENSEMBLE
Page 49 and 50:
No. ensemble gauta 2006-05-12 class
Page 51 and 52:
as in the case of Malaysia, islam i
Page 53 and 54:
on the opposite sides of the belly
Page 55 and 56:
oadens towards the belly and a prot
Page 57 and 58:
Fig. 3. tuning of the gambus Melayu
Page 59 and 60:
in the Malaysian context, the gambu
Page 61 and 62:
oman, gabusi or gambusi in the Como
Page 63 and 64:
modal structure of the taksim. the
Page 65 and 66:
LIAUDIŠKA LIUTNIA (GAMBUS) IR SIMB
Page 67 and 68:
and what is a vietnamese musical in
Page 69 and 70:
sound and playing technique Playing
Page 71 and 72:
at the homepage of the vietnam nati
Page 73 and 74:
it can also be stated that traditio
Page 75 and 76:
eFereNCes arana, Miranda (1999). Ne
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
and manuscripts. He revealed to me
Page 81 and 82:
told him that i can play it and tha
Page 83 and 84:
now we can compare the traditional
Page 85 and 86:
SARDINIJOS ORAS LAOSO DŪDELĖSE Gi
Page 87 and 88:
The Origin of the Fujara the fujara
Page 89 and 90:
a s y m b o l o f h i g h w a y m e
Page 91 and 92:
a s s o c i a t i o n o f t h e f u
Page 93 and 94:
Conclusions today, for slovak folk
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
t h e s y m b o l i c c o n t e n t
Page 99 and 100:
Harmonier’s tricks in the adyghe
Page 101 and 102:
Harmonier Yury nagoev. Photo: Alla
Page 103 and 104:
scheme 1. traditional dancing circl
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
1. apotropaic: for driving out demo
Page 109 and 110:
god would allow lightning to strike
Page 111 and 112:
Fig. 2. Baptism of the bell. Photo:
Page 113 and 114:
songs with rhythmic text or singing
Page 115 and 116:
7 rhythmic bell chiming is a form o
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
even if they do not have a striker.
Page 121 and 122:
Archaeological and Cultural Context
Page 123 and 124:
variant pendants: bells, crosses, c
Page 125 and 126:
VARPELIAI, VARPAI IR VARPELIŲ PAVI
Page 127 and 128:
i established that this custom was
Page 129 and 130:
uilt after 1355 by the archbishop J
Page 131 and 132:
- a kettledrummer was chosen by a l
Page 133 and 134:
Łowicz, Łowicz distr. słupia, sk
Page 135 and 136:
Conclusions descriptions presented
Page 137 and 138:
LITAURŲ MUŠIMO TRADICIJA PER EUCH
Page 139 and 140:
there is practically no knowledge a
Page 141 and 142:
the museumisation of objects unites
Page 143 and 144:
process. Leif eriksson had already
Page 145 and 146:
a matter of re-staging, not de-stag
Page 147 and 148:
Lindvall, karin (1999). Musealiseri
Page 149 and 150:
focuses on the contemporary folk mu
Page 151 and 152:
in a rather polemical contribution
Page 153 and 154:
musical instruments in russia were
Page 155 and 156:
ukraine, but also with the lute mus
Page 157 and 158:
weighting of the weak beats, gives
Page 159 and 160:
galaiskaia, r. B. (1980). Опыт
Page 161 and 162:
IŠ NAUJŲ TYRINĖJIMŲ MIRTIS IR L
Page 163 and 164:
Jokimaitienė taip nusako į tokias
Page 165 and 166:
kaimynai, kelionei (dažniausiai ik
Page 167 and 168:
Žemė drebėjo Ltr 3999(36); Ten t
Page 169 and 170:
akivaizdu, kad kulkos-bitės folklo
Page 171 and 172:
gaus veikla, prilygsta neįgyvendin
Page 173 and 174:
ūsi tradiciškai, kaip ir kiti tav
Page 175 and 176:
siuos laukeliuos, Kur katras tik mi
Page 177 and 178:
vėlyvosiose karinėse-istorinėse
Page 179 and 180:
in the battlefield is subtly supple
Page 181 and 182:
nepriimtinus straipsnius spausdinę
Page 183 and 184:
vėjo, kad ryžosi ją atlikti. kla
Page 185 and 186:
Patriotiškas hiphopas Lietuviškas
Page 187 and 188:
ankstyvojo roko ir hiphopo muzikoje
Page 189 and 190:
IŠ NAUJŲ TYRINĖJIMŲ ISSN 1392-2
Page 191 and 192:
organizacijos ar jų padaliniai (dr
Page 193 and 194:
atkurtos organizacijos nemažą sav
Page 195 and 196:
Paskutinė vakarinio laužo daina -
Page 197 and 198:
Per kalendorines šventes - užgav
Page 199 and 200:
ties pavadinimą, jis turi būti in
Page 201 and 202:
organizacijų galima rasti grupių
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
priešakyje. Bosiniu strykiniu chor
Page 207 and 208:
„yra skambinęs keletą kartų pe
Page 209 and 210:
evaldas vyčinas ir Jonas Lechovick
Page 211 and 212:
mokymosi cimbolais būdą. uždengu
Page 213 and 214:
30 ten pat, p. 75. 31 ten pat. 32 M
Page 215 and 216:
aiškios gyvenimo pasakojimų fiksa
Page 217 and 218:
gyvenimą pasakojo „atviru šird
Page 219 and 220:
Apie folklorinius intarpus gyvenimo
Page 221 and 222:
prigimties pateikėjų gyvenimo pas
Page 223 and 224:
tomas venclova: „Folkloriniai rit
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
mas ir mįslėje apie apynį: Vytur
Page 229 and 230:
Augo augo žalias linas, Žydė žy
Page 231 and 232:
Velnias ir sugalvojo įlįsti į li
Page 233 and 234:
apie vargą: Vargas mums privinčia
Page 235 and 236:
tūrą: Kai jaunas buvau, siūbavau
Page 237 and 238:
liepia daryti tai, kas privalu: Su
Page 239 and 240:
vaizduojami patiriantys smurtą. se
Page 241 and 242:
clothing, dressing, covering of the
Page 243 and 244:
pirmasis posmas - po melodijomis) i
Page 245 and 246:
3. Ltr 2464(770). Miesca zapisu - p
Page 247 and 248:
10. Ltr 2464(911). Miesca zapisu -
Page 249 and 250:
16. Ltr 2464(765). Miesca zapisu -
Page 251 and 252:
А я свайго мужыка с
Page 253 and 254:
24. 1. a u poli vietryk bylinku ka
Page 255 and 256:
Chłapcy: a my prosu wytapčym, wyt
Page 257 and 258:
tojos minimų kultūrinių imperaty
Page 259 and 260:
kapeliai virtę sunkiai pereinamu m
Page 261 and 262:
aplinka), bet ir strategiškai pato
Page 263 and 264:
4 žr. Mykolas Biržiška. anuo met
Page 265 and 266:
vartojimo „kelius ir klystkelius
Page 267 and 268:
SUKAKTYS ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 269 and 270: stropiai datuoja užrašus. Besišn
Page 271 and 272: SUKAKTYS ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 273 and 274: 1907 m. rugpjūčio 18-19 d. buvo s
Page 275 and 276: Be pirmajame Lietuvių mokslo draug
Page 277 and 278: mokslų sričių tyrinėjimus“ 19
Page 279 and 280: pranešta, kad nario mokestį tesum
Page 281 and 282: tūros, vėliau - Lietuvių literat
Page 283 and 284: PRO MEMORIA ISSN 1392-2831 Tautosak
Page 285 and 286: „rinkime tautosaką!“ - tokiu p
Page 287 and 288: 1943 m. jį uždarius, jas baigė p
Page 289 and 290: PRO MEMORIA ISSN 1392-2831 Tautosak
Page 291 and 292: Paskutinė išleista knyga - „Lie
Page 293 and 294: sią dvasinių mokslų instrumentą
Page 295 and 296: Folklore Fellows draugijos narys, d
Page 297 and 298: dėl leidyklos darbuotojų toliareg
Page 299 and 300: RECENZIJOS ISSN 1392-2831 Tautosako
Page 301 and 302: kai). dainos melodijoje gausu meliz
Page 303 and 304: nr. 1; „sausė lėnelē išdžiuo
Page 305 and 306: nepasirinktas vienodas melodijų sk
Page 307 and 308: Juozo Baldžiaus kultūrinio paliki
Page 309 and 310: nutrūkęs penkiasdešimčiai metų
Page 311 and 312: lorą, suformuluota 1936 metais Lie
Page 313 and 314: yškesniais folklorizmo pavyzdžiai
Page 315 and 316: grojimas ligavka per adventą kai k
Page 317 and 318: gistruoti visų aptiktų instrument
Page 319: ŠV. AGOTOS ŠVENTĖ ISPANIJOJE Ši
Page 323 and 324: statė žymiausios didžiosios Brit
Page 325 and 326: abejo, atrodo gana kukliai šalia j
Page 327 and 328: estijos populiariojoje muzikoje: sk
Page 329 and 330: teto studentų praktikos darbų (va
Page 331 and 332: 2004 METŲ LIETUVIŲ TAUTOSAKOS BIB
Page 333 and 334: 22. iškasiu šulnelį: anelės Pra
Page 335 and 336: Tezės 45. international Ballad Com
Page 337 and 338: 74. kavaliauskienė, aušra. Jaunų
Page 339 and 340: 106. senvaitytė, dalia. ugnies die
Page 341 and 342: 138. Buračas, Balys. Joninės //
Page 343 and 344: 171. Penttinen, Yrjö. karo žinia
Page 345 and 346: 205. žaidimai, rateliai, šokiai /
Page 347 and 348: 238. Liugaitė, Modesta. on the alt
Page 349 and 350: 255. Казанскене, Ванд
Page 351 and 352: 278. Būgienė, Lina. - rec. kn.: F
Page 353 and 354: 299. Profesoriaus stasio skrodenio
Page 355 and 356: 330. Šidlauskas, aleksandras. Baly
Page 357 and 358: suTruMPiNiMai aLtM - Latviešu taut
Page 359 and 360: Mūsų autoriai vitas agurkis LLti
Page 361 and 362: Jurgita ūsaitYtė dr., LLti dainyn
Page 363 and 364: 9 Sandra E. Trehub. the development
show all

tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?