tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
je – iii a. sicilijoje krikščionybės priešininkų<br />
nukankinta mergelė. Jai buvo nupjautos krūtys,<br />
todėl dabar ji <strong>ir</strong> vaizduojama laikanti ant<br />
metalinio padėklo padėtas krūtis. Ši jos kūno<br />
dalis tapo ypač didelės pagarbos objektu, kuris,<br />
kaip tikėta, turi <strong>ir</strong> magiškos galios. Po mišių<br />
daugelis moterų, priėjusios prie statulos,<br />
su šventosios paveikslėliais braukė per nukankintosios<br />
krūtis <strong>ir</strong> visą puošniais apdarais<br />
išdabintą jos kūną, vėliau tuo paveikslėliu<br />
perbraukdamos sau per krūtinę, įsivaizduodamos,<br />
kad tai padėsią joms išvengti krūtinės<br />
lygyje esančių organų ligų, ypač krūties<br />
vėžio. Mat santa Águeda laikoma saugotoja<br />
nuo blogio, ypač nuo ligų krūtinėje, ji esanti<br />
<strong>ir</strong> maitinančių moterų patronė, taip pat gynėja<br />
nuo gamtos stichijų – nuo ugnies, žemės<br />
drebėjimo, vulkanų išsiveržimo. Per mūsų<br />
stebėtas mišias buvo atliekamos apeigos su<br />
duona, kuri šią dieną šventinama <strong>ir</strong> Lietuvos<br />
bažnyčiose. kvietinės duonos kepalas, padėtas<br />
ant balta staltiesėle išklotos duoninės, čia<br />
buvo įneštas vyriausiosios „merės“ <strong>ir</strong> padėtas<br />
priešais altorių. Águeda – iš tiesų savotiškai<br />
traktuojama čia kaip krikščionių šventoji.<br />
viena vertus, ji įtraukta į katalikų bažnyčios<br />
apeigas, kita vertus, jai aukojama duona <strong>ir</strong> suteikta<br />
gynėjos nuo gamtos jėgų funkcija tarsi<br />
stato ją į vieną eilę su pagoniškomis mitinėmis<br />
būtybėmis. atkreiptinas dėmesys į dar<br />
vieną čia jau minėtą santa Águedos bruožą –<br />
tai, kad ji laikoma maitinančių motinų globėja.<br />
nekyla abejonių, kad šiai religinei figūrai<br />
suteikti aiškūs motinų, ištekėjusių moterų<br />
kuratorės ypatumai; tai, beje, rodantis <strong>ir</strong> pats<br />
bendras šventės, į kurį ji įtraukta, kontekstas.<br />
Águeda – sicilijoje, kaip minėta, gyvenusi<br />
<strong>ir</strong> ten nukankinta šventoji. Į P<strong>ir</strong>ėnų pusiasalį<br />
jos kultas galėjo būti atneštas besiplečiant<br />
romos imperijai čionai migravusių romėnų.<br />
dabartinės italijos teritorijoje p<strong>ir</strong>maisiais<br />
amžiais po kristaus gyvavo mitologinė tradicija,<br />
susijusi su ištekėjusių moterų, motinų,<br />
tai yra matronų, garbinimu. Buvo aktualios <strong>ir</strong><br />
tam tikros moteriškos dievybės, kurios laikytos<br />
kaip tik motinystės, moterų globėjomis.<br />
kai kurios romėnų deivės, be specifinių savo<br />
funkcijų, atliko <strong>ir</strong> motinystės patronių priedermes.<br />
tarp jų – žemės galių deivė Cerera,<br />
laukinių žvėrių deivė diana, derliaus deivė<br />
Fortūna, vaisingumo deivė Mater Matuta<br />
<strong>ir</strong> pagaliau viena pagrindinių romėnų deivių<br />
– Junona. Pažymėtina, kad Junonos garbei<br />
ištekėjusios moterys kovo 1 dieną švęsdavo<br />
vadinamąsias matronalijas. tai buvusi garbingų<br />
motinų – matronų šventė. Matronalijos<br />
būdavo rengiamos <strong>ir</strong> deivių Fortūnos bei Mater<br />
Matutos garbei, tik jos vykdavusios kitu<br />
metu – b<strong>ir</strong>želio 11-ąją. tad matronų, o <strong>ir</strong> deivių<br />
motinų garbinimo tradicija romoje, o kai<br />
kur – <strong>ir</strong> išsiplėtusioje jos imperijoje buvusi tikrai<br />
stipri. Prisimenant šitokį religinį-istorinį<br />
kontekstą, kyla aliuzija apie santa Águedos<br />
ryšį su romėnų matronalijomis. Minėtu istoriniu<br />
laikotarpiu matristinė ideologija – pagarba<br />
motinoms-matronoms, jų sakralizavimas<br />
buvęs itin raiškus ne tik romėnų nuo seno<br />
apgyventose žemėse, bet <strong>ir</strong> tose teritorijose,<br />
į kurias jie vėliau įsiskverbė <strong>ir</strong> darė nemažą<br />
įtaką. Motinų, matronų kultas i–v a. klestėjo<br />
romėnų užimtose, su jais kontaktavusių keltų<br />
<strong>ir</strong> germanų žemėse. taigi atrodytų natūralu,<br />
kad <strong>ir</strong> į P<strong>ir</strong>ėnų pusiasalį atsidanginę romėnai<br />
galėjo persinešti matronų kulto reiškinius,<br />
kalbamu atveju – gana savotiškas jo apraiškas.<br />
dėl romėnų atsikraustymo į segoviją<br />
<strong>ir</strong> jos apylinkes nekyla jokių abejonių. iki<br />
šiol čia stūkso vienas didžiausių šio miesto<br />
architektūros paminklų – i a. romėnų statytas<br />
akvedukas. taigi santa Águeda – savita<br />
pagoniškos dievybės, pasižymėjusios matristinėmis<br />
funkcijomis, transformacija, tam<br />
tikras jos substitutas krikščioniškoje d<strong>ir</strong>voje.<br />
Jai sk<strong>ir</strong>ta šventė švęsta vasario 5 dieną dėl to,<br />
kad tai – šventosios gimimo diena. Laiko požiūriu<br />
santa Águedos šventė nelabai nutolusi<br />
nuo romėnų matronalijų, kurios, kaip minėta,<br />
švęstos kovo 1 dieną, kadaise tai kartu buvusi<br />
<strong>ir</strong> naujųjų metų šventė. Beje, kai kurių santa<br />
Águedos šventės tyrėjų ši tradicija traktuojama<br />
kaip žiemos pabaigos šventė.<br />
atlikusios apeigas santa Águedos bažnyčioje,<br />
šventės dalyvės suėjo į erdvią salę,<br />
kur buvo padengti stalai vaišėms. Į salę neturėjo<br />
teisės įeiti joks vyras, išskyrus muzikantus<br />
<strong>ir</strong> kunigą. tipiškas šios šventės<br />
vaišes sudarė chorizo (dešra, panaši į mūsų<br />
namines v<strong>ir</strong>tas ar keptas dešreles, tik gal kiek<br />
aštresnė), balta duona <strong>ir</strong> vynas. vėliau buvo<br />
patiekta <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ių pyragaičių. Moterys valgė<br />
321
Change language