Istorijos iš Gervuogių pievos
Gimimo kelionė
Gimimo kelionė
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
kiekviena duobė kelyje, rodos, tik ir važiuodavau per duobes. Nuo kiekvienos<br />
duobės pilvuką suimdavo tiek, kad reikėdavo gerokai <strong>iš</strong>kvėpuoti. Grįžau namo,<br />
bet poilsis nepadėjo. Supratau, kad prasideda.<br />
Ir štai laikrodžio rodyklė įžengė į tą ribą, kurią Kūrėjas man parodė kaip TĄ<br />
laiką. Viskas vyko sklandžiai ir taip, kaip prašiau Kūrėjo, todėl labiau norėčiau<br />
aprašyti būseną, vaizdinius ir pojūčius, nes juose yra tikroji vertė ir patyrimas.<br />
Kūnas visada prisimins patirtį, kuri susikūrė per aplinką, šalia esančius<br />
žmones, garsus, kvapus ir pojūčius.<br />
Žinojau, kur aš esu, kokioje aplinkoje, žinojau, kas yra šalia manęs. Visus<br />
juos mylėjau ir to pakako. Jaučiausi saugi, tad pasinėriau į save, į savo vidinį<br />
pasaulį, į nebylų pokalbį su ateinančia nauja gyvybe, į atsipalaidavimą ir<br />
atsivėrimą. Galvoje sukosi mintis, kad skausmas tik iliuzija. Mintis nukreipiau į<br />
atsipalaidavimą, į tempimą, į nepatogumą ir neleidau skausmo iliuzijai<br />
užvaldyti manęs, mano kūno, pojūčių. Negaliu pasakyti, kad gimdymas praėjo<br />
visai be skausmo. Tikrai buvo akimirkų, kai <strong>iš</strong>siblaškydavau <strong>iš</strong> būsenos ir<br />
sugrįždavau į aplinką. Tačiau tai buvo tik trumpos akimirkos. Vėl sąmonė<br />
grįždavo pas Kūrėją ir kūnas atsipalaiduodavo. Man nepaprastai padėjo kursų<br />
metu girdėta mintis – parodyti vaikeliui kelią. Vizualizavau jį <strong>iš</strong> vidaus. Ėjau<br />
juo kartu su vaikeliu. Plėčiau taką ir sukausi kartu su juo jam užgimstant.<br />
A<strong>iš</strong>kiai jutau atsidarymą. Net drįsčiau teigti, kad pajutau tų paskutiniųjų<br />
stipriausiųjų sąrėmių jėgą ir būtinumą. Tuomet kūnas maksimaliai<br />
prasiverdavo. Nepakartojamas pojūtis. Vizualizavau vartus, pro kuriuos ateina<br />
naujas žmogus. Pasiskolinau šį vaizdinį <strong>iš</strong> vienos Theta sesijos, kai nagrinėjau<br />
suvokimą apie gimdymo estetiką. Moteris gimdydama yra tarp žemės ir<br />
dangaus: sąmonė pas Kūrėją, kūnas – ilgas laidininkas, o dubuo yra žemėje, kur<br />
užgimsta naujas žmogus. Taip pasitinku jį žemėje <strong>iš</strong> savęs. Kartas nuo karto<br />
fone girdėjau muziką, kalbančius balsus, švelnų kikenimą. Prisimenu, kad<br />
71
Change language