VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. GEGUŽĖ/BIRŽELIS, NR. 5/571
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys,
unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ATRADIMAI<br />
Pabaltijo universitetas gimė iš alkio laisvei ir mokslui<br />
Asta Borusevičiūtė<br />
https://atrastivokietija.wordpress.com/category/vokietija/<br />
Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su<br />
Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis<br />
muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas,<br />
buvo vieta žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių<br />
lietuvių vieta. Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat.<br />
Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo<br />
universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje<br />
Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau be problemų<br />
plačiai durys buvo atvertos į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų<br />
ir universitetų autoditorijas.<br />
Pabaltijo universiteto pradžia<br />
Tie, kurie priverstiniu būdu turėjo palikti Lietuvą ir vėliau bus<br />
vadinami išeivijos lietuviai, ėmėsi veiksmų svetimoje šalyje<br />
prislopinti alkį gimtinei ir mokslui. Jie – tai inteligentai, išsilavinę<br />
žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai,<br />
menininkai, mokslininkai, jaunuoliai studentai, gimtuosius<br />
namus palikę tiesiai iš universitetų auditorijų. Daugelis<br />
rinkosi Vokietijos kryptį, net jei ji pati labai kentėjo nuo Antrojo<br />
pasaulinio karo padarinių. Išeiviai manė, tik trumpam,<br />
kol Lietuvoje pagerės politinė situacija, ir vėl visi galės gyventi<br />
nepriklausomoje šalyje.<br />
Kad laikas nebūtų tuščiai leidžiamas ir protas turėtų veiklos,<br />
lageriuose, kuriuose buvo apgyvendinti lietuviai, pradėjo kurtis<br />
lietuviškos mokyklos ir gimnazijos. O britų zonai priklausančiame<br />
Hamburge gyvenantys Pabaltijo šalių akademikai<br />
nutarė imtis naujo iššūkio – įkurti universitetą. Vienerius metus<br />
akademinis jaunimas ir universiteto dėstytojai glaudėsi<br />
dabartiniame Hamburgo miesto istorijos muziejuje (Museum<br />
für Hamburgische Geschichte). Vėliau jie persikėlė už Hamburgo,<br />
į Pinnebergo kareivines. Šiandien, deja, jos matomos tik<br />
archyvniuose kadruose ir nuotraukose, mat šiuo metu čia kyla<br />
daugiaaukščiai namai. Viena tokių galimybių – olandų režisierės<br />
Helgos Merits filmas „Pabaltijo universiteto istorija“ (The<br />
story of the Baltic University). Į jos rankas atistiktinai patekęs<br />
jos tėvo esto studento pažymėjimas pažadino moters smalsumą<br />
sužinoti apie šį universitetą daugiau. Iš atrinktų archyvinių<br />
kadrų ir buvusių studentai atsiminimų gimė dokumentinis filmas.<br />
Išsamiausiai apie jo veiklą lietuvių kalba aprašo Bostono<br />
lietuvių enciklopedija.<br />
Kai kurie studentai gaudavę ir vadovėlius, šie būdavę lotynų arba vokiečių kalbomis. Pastaroji<br />
buvo oficiali universiteto kalba. Tik paskaitose su vienos tautybės studentais vyraudavo<br />
jų gimtoji kalba. Lietuviškai visi kalbėjo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros,<br />
bibliotekininkystės, Lietuvos istorijos ir tautotyros paskaitose.<br />
Universitetas turėjo aštuonis fakultetus: filosofijos ir filologijos, ekonomikos ir teisės, žemės<br />
ūkio, matematikos ir gamtos mokslų, chemijos, mechanikos, architektūros ir inžinerijos,<br />
medicinos. Pastarųjų studijų studentai galėjo naudotis Hamburgo universiteto histologijos<br />
ir patalogijos institutais ir didele miesto ligonine Marienkrankenhaus.<br />
Virš 1000 studentų ir apie 200 dėstytojų sudarė Pabaltijo universiteto bendruomenę. Latvių<br />
studentų buvau daugiausiai, kone pusė studentijos. Iš Latvijos buvo ir dėstytojų daugiausiai.<br />
Vėliau į unviersitetą stojo ir kitų tautybių studentai. Universiteto teritorija buvo lyg<br />
atskiras akademinis miestelis. Jame vyko paskaitos, šalia – gyvenamosios patalpos. Visi<br />
gyveno susikirstę pagal tautybes. Kaip filme „Baltijos universiteto istorija“ prisimena buvęs<br />
studentas Pranas Jurkus, po paskaitų diskusijos tęsdavosi prie namų ant laiptų su dėstytojais.<br />
Tarp jų – Vasaro 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė, tautosakininkas<br />
prof. Jonas Balys, lingvistas prof. Pranas Skardžius.<br />
Ne tik diskutuodavo. Studentai ir dėstytojai būrėsi į chorus, šokių ratelius, organizuodavo<br />
ekskursijas, sportuodavo, eidavo į operos spektaklius. Ir nors bendrų renginių, jungiančių<br />
visas šalis nebūdavo, universiteto aplinkoje vyravo darna. Kiekvienas sau kūrėsi savo šalies<br />
aplinką, taip užpildydavę gimtinės ilgesį.<br />
Universiteto pabaiga<br />
Tačiau britų karinei valdžiai ši akademinė erdvė pradėjo trukdyti. Jie vis bandė kišti pagalius į<br />
ratus. Vienuolika kartų keitė universiteto pavadinimą. Oficialiai jis buvo vadinams ir D.P Study<br />
Centre (D.P. – displaced persones, liet.vertimas – perkeltųjų asmenų studijų centras), ir H.D.P<br />
university (liet. – Hambugo perkeltųjų asmenų universitetas). Paskutinis jo pavadinimas oficialiuose<br />
raštuose -Pinneberg Study Centre (liet. – Pinebergo studijų centras). Ir nors britai<br />
uždraudė vartoti Pabaltijo ir universito žodžius, visi universitetą vadino senuoju pavadinimu.<br />
Diskusijos su dėstytojais ant laiptų<br />
Dažnai be vadovėlių ir tuščiais skrandžiais studentai sėdėdavo<br />
auditorijose. Į paskaitas, kaip filme prisimena studentai,<br />
ir savo kėdes reikėjo nešiotis. Tačiau tai netrukdydavo godžiai<br />
semtis naujų žinių. Dėstytojai viską rašydavę lentose.<br />
Pabaltijo universitetas<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 37
Change language