innovation - Informatikos metodologijos skyrius - Matematikos ir ...

Ieškodamas informacijos internete besimokantysis sąmoningai siekia
formaliojo mokslo iškeltų tikslų naudodamas neformalias, o neretai ir
informalias internetines mokymosi aplinkas. Tačiau didžiausia Web 2.0
vertybė edukologijos požiūriu yra ta, jog naudojantis saitynu gali vykti ir
informalus savaiminis mokymasis socialinės sąveikos bei patirties dalijimosi
dėka. Apibendrinant galima teigti, jog studentai jau naudoja saityną
kaip vieną iš informacijos šaltinių tiek akademiniams, tiek ir neakademiniams
tikslams pasiekti.
Web 2.0 aplinkų edukacinės galimybės
Besikeičiančio pasaulio iššūkiai įtakoja ir mokymuisi naudojamas
technologijas, todėl mokslininkai pradėjo diskusiją apie galimybę taikyti
Web 2.0 technologijas aukštajame moksle. Anot mokslininkų (Auvinien,
2009; Bersin, 2008; Yaeman, 2009 ir kt.) teigimu, mokymasis Web 2.0
pagalba transformuoja visą mokymosi sistemą. Keičiasi el. mokymosi turinio
teikėjus ir besimokančiuosius skiriančios ribos, dingsta mokytojo ir
mokinio vaidmenys, turinys rašomas ir skaitomas to paties supratimo lygio
asmenų, todėl žinių įsisavinimas ir potencialas mokantis didėja. Tendencija,
kad turinį pateikia to paties lygmens asmenys, iš tikrųjų akcentuoja poreikį
naujoviškai pažvelgti į el. mokymo(si) turinio kokybės problemas.
Apie Web 2.0 technologijų panaudojimo aukštajame moksle sėkmingumą
taip pat liudija vis didėjantis socialinių tinklų ir laisvųjų enciklopedijų
vartojimo aukštosiose mokyklose tempas. 2010 metų pradžioje atlikus
paiešką Lietuvoje populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“, narių
sąrašuose buvo aptikta virš 470 universitetų, įsikūrusių visame pasaulyje,
taip pat ir vienas Lietuvos universitetas (Valinevičienė, 2010). Varšuvos
universitete atliktoje apklausoje nustatyta, jog rašydami savo baigiamuosius
darbus, „Vikipedija“ naudojosi 54 proc. Lenkijos universitetų studentų ir
72 proc. privačių mokyklų absolventų. Nors Lietuvoje tokio tipo tyrimai
kol kas nėra atlikti, tačiau tikėtina, jog tendencijos būtų panašios.
Mokslinėje literatūroje gausu Web 2.0 technologijų taikymo mokyklose
(Barbour, Pluogh, 2009; Richardson, 2009), bei aukštosiose mokyklose
(Conole et al., 2006; Berg et al., 2007; DeRossi, 2007; Mason, Rennie,
2008; Madge et al., 2009; Kennelly, 2009; Selwyn, 2009; Whittock, 2009;
Conole, Culver, 2010; Jucevičienė, Valinevičienė, 2010; Njenga, Fourie,
2010 ir kt.) pavienių atvejų analizės, kur Web 2.0 technologijos analizuojamos
skirtingais taikymo aspektais – administravimui, bendravimui,
mokymuisi atskirai arba studijos skirtos pavieniams Web 2.0 įrankiams.
101