14.01.2015 Views

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti ciuri ...

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti ciuri ...

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti ciuri ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

avtoris stili daculia<br />

<strong>ivane</strong> <strong>javaxiSvilis</strong> <strong>saxelobis</strong><br />

<strong>Tbilisis</strong> <strong>saxelmwifo</strong> <strong>universiteti</strong><br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

inglisuri filologia<br />

<strong>ciuri</strong> bajeliZe<br />

semiotikuri niSnebis SedarebiTi analizi qarTuli da<br />

britanuli beWdviTi mediis magaliTze<br />

<strong>ivane</strong> <strong>javaxiSvilis</strong> <strong>saxelobis</strong> <strong>Tbilisis</strong> <strong>saxelmwifo</strong> <strong>universiteti</strong>s<br />

filologiis doqtoris (Ph.D)akademiuri xarisxis mosapoveblad<br />

warmodgenili<br />

d i s e r t a c i a<br />

samecniero xelmZRvanelebi:<br />

filologiis mecnierebaTa doqtori,<br />

profesori manana rusieSvili<br />

filologiis doqtori,<br />

asocirebuli profesori rusudan doliZe<br />

Tbilisi<br />

2012<br />

1


Sinaarsi<br />

Sesavali …… ………… … -3<br />

Tavi 1<br />

semiotikis Seswavlis sagani, misi zogadi istoria da<br />

roli Tanamedrove cxovrebaSi …… -11<br />

Tavi 2@<br />

semiotika da mas-media; `niusis~ daniSnuleba da misTvis<br />

mniSvnelobis miniWebis procesi; sagazeTo biznesi.<br />

2.1.kvlevis semiotikuri meTodebis gamoyeneba beWdviTi<br />

mediis SeswavlaSi. -38<br />

2.2. `niusis~ arsi da misi Seqmnis Taviseburebebi. -41<br />

2.3. sagazeTo biznesi da misi adgili JurnalistikaSi -58<br />

me-2 Tavis daskvna -69<br />

Tavi 3<br />

verbaluri da araverbaluri semiotikuri niSnebis gamoyenebis<br />

Taviseburebani, msgavsebani da gansxvavebebi qarTul da britanul<br />

presaSi<br />

3.1. gansxvavebuli midgomebi “niusis” Rirebulebisa da misi Seqmnis<br />

procesisadmi ori qveynis beWdur mediaSi. -72<br />

3.2. lingvisturi da vizualuri niSnebis gamoyeneba gazeTebis<br />

saTaurebsa da fotosuraTebSi da maTi dekodirebis procesis<br />

Taviseburebani qarTul da britanul presaSi. -91<br />

3.3. semiotikuri niSnebis gamoyenebis analizi satelevizio<br />

axal ambebSi da misi Sedareba sagazeTo `niusebTan~. -107<br />

3.4. axali ambebis diskursis SedarebiTi analizi qarTul da britanul<br />

gazeTebSi gamoyenebuli semiotikuri niSnebis magaliTebze -126<br />

me-3 Tavis daskvna -147<br />

saerTo daskvna -149<br />

danarTi(fotoebi) -155<br />

gamoyenebuli literatura -162<br />

2


Sesavali<br />

adamianebi yoveldRiur cxovrebaSi mediis uzarmazar nairsaxeobas<br />

vxvdebiT da viyenebT. zogierTi maTgani im kategorias ganekuTvneba,<br />

romelsac, Cveulebisamebr, movixsenebT, rogorc `masmedias~. masSi Sedian<br />

Jurnal-gazeTebi, radio-televizia, kino. yvela maTgani sakomunikacio<br />

medias warmoadgens, romelTa meSveobiT SesaZlebeli xdeba uamravi<br />

gzavnilisa da ambis Setyoba.<br />

magram termini `media~ gacilebiT mets moicavs – es gaxlavT<br />

yvelaferi, risi saSualebiTac viRebT nebismier informacias. Tu sakiTxs<br />

am TvalsazrisiT ganvixilavT, aRmovaCenT, rom samyarosTan Cveni<br />

urTierTobis didi wili swored mediasTan kavSirzea damyarebuli.<br />

vinaidan media, misi farTo Tu SedarebiT viwro gagebiT,<br />

mniSvnelovan rols TamaSobs sazogadoebis cxovrebaSi, sasargeblo da<br />

amave dros sainteresoc iqneba imis garkveva, Tu ra gzebiTa da xerxebiT<br />

xdeba mediis ama Tu im saxeobis aRqma.<br />

dRes medias xSirad ganixilaven semiotikis WrilSi, romelic jer<br />

kidev Camoyalibebis procesSi myofi, SedarebiT axali dargia.<br />

winamdebare sadisertacio naSromis Temis SerCeva swored misma<br />

siaxlem da aqtualobam ganapiroba. vfiqrobT, `niusis~ Seqmnis procesis<br />

Teoriuli analizi da misi semiotikuri TvalTaxedviT warmoCena<br />

saintereso unda iyos rogorc am dargis specialistebisaTvis, ise<br />

mkiTxvelisa da mayureblisaTvis.<br />

semiotikis Tanaxmad, realoba niSanTa sistemaa. misi Seswavla<br />

gvexmareba imis gacnobierebaSi, rom realoba garkveuli saxis<br />

konstruqciaa, romlis gageba-CamoyalibebaSi Cven sakuTari roli gvaqvs<br />

moniWebuli. igi gvaCvenebs, rom informacia an misi mniSvneloba<br />

garemomcvel samyaroSi an wignebSi ar aris ganTavsebuli; igi arc<br />

kompiutersa da audio-vizualur mediaSia. mniSvneloba arc pirdapiri,<br />

bunebrivi gziT ar gadmogvecema. sinamdvileSi, realobas Cven TviTon<br />

vqmniT kodebisa da wesebis im rTuli kompleqsebis meSveobiT, romelTa<br />

arsebobas xSirad verc ki vamCnevT. amgvari kodebiT daintereseba da maTi<br />

3


gacnobiereba Zalian mimzidveli da Tan inteleqtualuri zrdis momtania<br />

TiToeuli CvenganisaTvis.<br />

am procesebSi garkvevisa da maTze dakvirvebis saukeTeso saSualebas<br />

swored semiotika warmoadgens. amitomac, warmodgenil naSromSi<br />

ganxilulia is gzebi da xerxebi, romelTa meSveobiTac xdeba erT-erTi<br />

uZvelesi media-saSualebis _ beWduri mediis semiotikuri analizi.<br />

Temis aqtualobas gansazRvravs Tanamedrove etapze arsebuli<br />

mzardi interesi masmediis saSualebebisadmi.<br />

vfiqrobT, winamdebare naSromi lingvistebTan erTad, arc<br />

JurnalistebisaTvis iqneba interess moklebuli. masmediis yoveldRiuri<br />

praqtikuli saqmianoba, siaxleebis Ziebis daZabuli ritmi da niusebis<br />

Seqmnis SemoqmedebiTi procesi, albaT, gacilebiT nayofieri iqneboda, Tu<br />

mas safuZvlad lingvisturi da vizualuri niSnebis marTebulad<br />

gamoyenebis Sesaxeb arsebuli semiotikuri Teoriebi daedeboda. dRes<br />

gansakuTrebiT ikveTeba semiotikosTa rolis mniSvneloba, romelnic<br />

upirveles movaleobad miiCneven niSnebis, teqstebisa da kodebis<br />

WeSmariti saxis gamovlenasa da Cvenebas.<br />

naSromis mizania warmovadginoT qarTul da britanul beWdviT<br />

mediaSi gamoyenebuli semiotikuri niSnebis SepirispirebiTi analizi, rac<br />

Tavis mxriv moicavs Semdeg sakiTxebs:<br />

- rogor xdeba lingvisturi da vizualuri niSnebis gamoyeneba<br />

gazeTebSi da rogor mimdinareobs ori sxvadasxva qveynis mkiTxvelTa<br />

mier maTi dekodirebis procesi;<br />

- rogor aisaxeba es movlena statiebis saTaurebSi, e.w. `hedlainebsa~<br />

da gazeTebSi gamoqveynebul fotosuraTebSi;<br />

- ra kriteriumebiT unda Sefasdes gazeTSi gamoqveynebuli masalebis<br />

Rirebuleba.<br />

naSromSi Seswavlilia kodebis is sistemebi, romlebsac iyeneben<br />

erTis mxriv, saqarTveloSi, meores mxriv ki britaneTSi moRvawe presis<br />

Jurnalistebi da dadgenilia maT Soris arsebuli msgavsebebi da<br />

gansxvavebebi.<br />

4


sakiTxis yovelmxriv Seswavlis mizniT, Catarebulia televiziasa da<br />

presaSi semiotikuri niSnebis gamoyenebis xerxebisa da maTi sixSiris<br />

SedarebiTi analizi. kvlevam dagvanaxa, Tu ra gansxvavebaa erTis mxriv<br />

`tele-niusebSi~, meores mxriv, ki sagazeTo `niusebSi~ nagulisxmev miTur<br />

mniSvnelobasa da ideologias Soris; ra xerxebs, rogori tipis<br />

verbalur da vizualur niSnebs iyenebs mediis es ori warmomadgeneli<br />

sakuTari miznebis gansaxorcieleblad.<br />

aranakleb mniSvnelovani da sainteresoa qvemoT warmodgenili axali<br />

ambebis diskursis SedarebiTi analizi, romelic eyrdnoba qarTul da<br />

britanul presaSi gamoyenebuli semiotikuri niSnebis magaliTebs.<br />

kvlevis Sedegad cxadi gaxda, rom wlebis manZilze semiotikuri<br />

analizi ganviTarebis axal safexurze avida da dekodirebisa da<br />

mkiTxvelis gemovnebis cvalebadobis Sesabamisad, TandaTan cvlis<br />

sakuTar midgomebsac. kerZod, semiotikuri analizis adreul fazaze<br />

miiCnevdnen, rom arsebobs niSanTa “swori” mniSvneloba, romelic<br />

mJRavndeba konkretul teqstebSi mocemul niSnebsa da kodebs Soris<br />

arsebuli urTierTobebidan, magram, mogvianebiT, “socialuri semiotikis”<br />

farglebSi gakeTebulma analizma cxadyo, rom es niSanTa mniSvnelobebis<br />

kvlevis mxolod erT-erTi, magram ara erTaderTi gzaa. am tipis analizma<br />

SeiZleba niSnebis “swori” mniSvneloba ki ar dagvanaxos, aramed mxolod<br />

is mniSvneloba, romlis gamovlenis uflebasac iZleva semiotikuri<br />

analizis diskursi, vinaidan aq Tavs iCens mkiTxvelis mier SerCeuli<br />

midgoma kiTxvisadmi da maTi sakuTari diskursi. naTlad ikveTeba, rom<br />

mniSvnelobebis sxvadasxva gziT dekodireba swored mkiTxvelzea<br />

damokidebuli.<br />

aqedan gamomdinare, aucilebeli gaxda gazeTebis ara mxolod<br />

lingvisturi, aramed “socialuri semiotikis” TvalsazrisiT kvlevac,<br />

ramac asaxva hpova naSromSi.<br />

naSromis siaxle mdgomareobs SemdegSi: Seswavlilia semiotikuri<br />

niSnebis gamoyenebis Taviseburebani qarTul da britanul presaSi da<br />

gamovlenilia is ZiriTadi saerTo da ganmasxvavebeli Tvisebebi,<br />

romlebic am ori qveynis beWdviTi mediisaTvis aris damaxasiaTebeli.<br />

5


marTalia, mecnierebis sxva dargebTan mimarTebaSi Tanamedrove<br />

semiotika SedarebiT axali mimdinareobaa, magram misi kvlevebi ukve<br />

mraval dargs moicaven, bolo periodSi ki daiwyo misi daintereseba<br />

masmediiTac. siaxles warmoadgens igi qarTul mecnierebaSic. Cvens<br />

qveyanaSi ukve gaCndnen am sferoSi moRvawe specialistebi, magram,<br />

rogorc CvenTvis cnobilia, qarTuli presisadmi semiotikuri midgomebis<br />

srulyofili kvleva jer-jerobiT ar Catarebula.<br />

rogorc viciT, mediaSi nagulisxmevi Sinaarsi gadmocemulia<br />

niSnebis meSveobiT, xolo semiotikis interesis sagans ki warmoadgens am<br />

niSnebis muSaobisa da misi Sedegebis Seswavla. amitom, Cveni<br />

azriT,Nswored semiotika unda daexmaros media-muSakebs niSnebis swor da<br />

gaazrebul gamoyenebaSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi, rodesac xdeba niSnebis<br />

mizanmimarTuli an sulac gaucnobierebeli aRreva, SesaZloa,<br />

gauTvaliswinebeli Sedegebi miviRoT. warmodgenil naSromSi amis<br />

magaliTebicaa moyvanili.<br />

Cvens kvlevaSi yuradReba maxvildeba imaze, Tu rogor SeiZleba<br />

semiotikis gamoyeneba beWdviTi mediis Seswavlis procesSi; rogor<br />

iyeneben niSnebs erTis mxriv, britanuli, meores mxriv ki qarTuli<br />

gazeTebi.<br />

ori qveynis presaze dakvirvebam dagvanaxa, rom rogorc britanul,<br />

aseve qarTul gazeTebs diskursisadmi praqtikulad erTnairi midgoma<br />

gaaCniaT. niusis diskursis semiotikuri analizis procesSi ganvixileT<br />

masSi gamoyenebuli lingvisturi da vizualuri niSnebis denota<strong>ciuri</strong> da<br />

konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobebi, aseve maT Soris arsebuli kavSirurTierTobebi<br />

da mivediT daskvnamde, rom sayovelTao kamaTis Tema _<br />

Jurnalisturi `obieqturoba~ niusis diskursis miTur Sinaarss<br />

warmoadgens da presaSi moRvawe profesionalebis saqmianobis Sedegadaa<br />

damkvidrebuli.<br />

aseve cxadad gamoikveTa, rom marTalia, TeoriaSi ganasxaveben<br />

denotaciasa da konotacias, magram praqtikaSi maTi mkveTrad gamijvna<br />

xSirad SeuZlebelia. semiotikosTa umetesoba amtkicebs, rom arc erTi<br />

6


niSani ar SeiZleba iyos mxolod denota<strong>ciuri</strong>, mas aucileblad axlavs<br />

Tan konotacia.<br />

denotacia iZleva niSnis zust ganmartebas, aniWebs mas<br />

sityvasityviT, yvelasaTvis misaxvedr mniSvnelobas. lingvisturi niSnebis<br />

SemTxvevaSi, misi denota<strong>ciuri</strong> mniSvneloba is aris, romelsac<br />

leqsikonSi mocemuli ganmarteba gvTavazobs. vizualuri niSnis<br />

denotacia ki aris mis mier warmodgenili is gamomsaxvelobiTi suraTi,<br />

romelsac nebismieri droisa da nebismieri kulturis warmomadgeneli<br />

erTnairad aRiarebs da cnobs. amis magaliTebad naSromSi warmodgenili<br />

fotoebic gamodgeba, romelTa denota<strong>ciuri</strong> mniSvneloba Tanabrad<br />

misaRebia nebismieri qveynis mkiTxvelebisaTvis, ganurCevlad maTi sqesis,<br />

asakisa da socialuri warmomavlobisa.<br />

Tumca, gansxvavebul kulturaTa TvalTaxedviT Catarebulma kvlevam<br />

naTeli gaxada, rom identurma denotaciurma niSnebma, SesaZloa,<br />

gansxvavebuli konotaciebi aRZras.<br />

termini `konotacia~ gamoiyeneba niSnebTan dakavSirebuli socialur<br />

-kulturuli da piraduli asociaciebis (ideologiuri, emo<strong>ciuri</strong>)<br />

gamosaxatad. igi, rogorc wesi, damokidebulia adamianis socialur<br />

warmomavlobaze, asakze, sqessa da sxva pirobebze. niSnebis sxavadasxva<br />

saxiT interpretirebis saSualebas iZlevian swored misi konotaciebi da<br />

ara denotaciebi.<br />

niusebSi nagulisxmev mniSvnelobebs konotaciebi formas aZleven da<br />

erTgvarad `Zerwaven~ kidec. maTi aRqma SesaZlebelia mxolod maSin,<br />

rodesac isini warmodgenili arian mkiTxvelisaTvis gasagebi niSnebis<br />

kodirebuli sistemis meSveobiT. aRmoCnda, rom erTi da igive niSnebma<br />

gansxvavebul garemoSi mcxovreb adamianebs, SesaZlebelia, aseve<br />

gansxvavebuli, erTmaneTis sapirispiro konotaciebi aRuZras.<br />

ori qveynis presaSi bolo sami wlis manZilze gamoqveynebuli<br />

masalebis kvlevisas davinaxeT, rom britaneli da qarTveli mkiTxvelebis<br />

interesebi da damokidebuleba statiebis Tematikisadmi erTmaneTisagan<br />

mkveTrad gansxvavdeba. Tu did britaneTSi gacilebiT metia interesi<br />

saerTaSoriso sakiTxebis mimarT, saqarTvelos mkiTxvelebi ufro Sinaur<br />

7


sakiTxebze arian orientirebulni, rasac, Sesabamisad iTvaliswineben<br />

redaqtorebi da es publikaciebis TematikaSic aisaxeba.<br />

orive qveynis “seriozuli” gazeTebi iyeneben naratiul formebs,<br />

romlebSic, tradiciulad, konotirebulia avtoritetuloba,<br />

oficialuroba da seriozuloba, xolo “popularuli” gazeTebis anu<br />

tabloidebis diskursebSi konotirebulia familaruloba, megobruli,<br />

Sinauruli damokidebuleba da gasarTobi xasiaTi.<br />

Tumca gansxvaveba adgilobriv da ucxour beWdviT medias Soris<br />

mainc advilad SesamCnevia: Tu britanul bazarze seriozulsa da e.w.<br />

`yviTel~ presas Soris mkacri zRvaria gavlebuli, qarTul gazeTebSi am<br />

mijnis dadeba jer kidev Znelia: is adgilobrivi gazeTebi, romelTac<br />

“seriozuli” presis pretenzia aqvT, xSirad avlenen “yviTeli”<br />

presisaTvis damaxasiaTebel niSnebs. kvlevam aseve dagvanaxa, rom<br />

britanuli tabloidebi eridebian bilwsityvaobasa da uxams<br />

gamonaTqvamebs, rasac uxvad SexvdebiT qarTul popularul gazeTebSi.<br />

interess moklebuli ar iqneba imis gagebac, Tu ra Sedegebi SeiZleba<br />

mohyves telemediaSi verbaluri da vizualuri niSnebis araswor<br />

gamoyenebas; naSromSi warmodgenilia erTi amgvari precedentis kvleva,<br />

romelsac adgili hqonda qarTul telesivrceSi: rodesac erT-erTi<br />

qarTuli telekompaniis sainformacio samsaxuris mesveurebma<br />

ugulebelyves dawesebuli normebi, Sedegad miviReT seriozuli<br />

gaugebroba da telemayurebelTa panika. `modelirebuli qronikis~<br />

saxelwodebiT cnobili skandali, romelic saerTaSoriso media-wreebis<br />

ganxilvis sagnadac ki gadaiqca, dRemde kargad axsovT saqarTveloSi.<br />

Cven aseve davinteresdiT, Tu ra saerTo da ganmasxvavebeli<br />

procesebi SeimCneva Tanamedrove beWdviT da eleqtronul medias Soris.<br />

kulturis bevri Tanamedrove Teoretikosi aRniSnavs, rom vizualuri<br />

mediis mniSvneloba lingvistur mediasTan SedarebiT mkveTrad gaizarda,<br />

magram, dakvirveba gvaCvenebs, rom niusis siRrmiseuli gacnobiereba<br />

gacilebiT ukeT xdeba beWdviTi mediis meSveobiT.<br />

aucilebelia vaRiaroT, rom imaSi, Tu rogor iqmneba mediis<br />

nairsaxeobaTa gamoyenebis xerxebi da rogor yalibdeba misi statusi<br />

8


konkretul kulturul konteqstSi, did rols TamaSoben socialurkulturuli<br />

da istoriuli faqtorebi.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom ar arsebobs mediis Seswavlis erTi<br />

romelime srulyofili analitikuri meTodi, radgan gansaxilveli<br />

obieqtisa da sakiTxis Taviseburebebidan gamomdinare, arsebobs<br />

gansxvavebuli Teoriuli midgomebic.<br />

disertaciaze muSaobisas davinaxeT, rom sxvadasxva periodSi da<br />

gansxvavebul dargebSi moRvawe mecnierebs xSirad awuxebT kiTxva: mainc,<br />

ra saWiroa semiotikis Seswavla vfiqrobT, am kiTxvaze pasuxs,<br />

nawilobriv mainc, gascems winamdebare naSromi, romelSic naTlad<br />

ikveTeba semiotikis udidesi mniSvneloba mediis sxvadasxva saxeobebis,<br />

kerZod, presis kvlevis procesSi. mas xSirad uwodeben `mecnierebas<br />

niSnebis Sesaxeb~, niSnebisa, romelTa sworad gaazrebis gareSe<br />

gagviWirdeba mediis realuri arsisa da misi sul ufro mzradi<br />

mecnieruli Sefaseba.<br />

empiriul sakvlev masalad gamoyenebulia saqarTvelosa da did<br />

britaneTSi bolo sami wlis periodis rogorc `seriozuli~, aseve<br />

`popularuli~ gazeTebi, konkretulad: britanuli presidan `gardiani~,<br />

(The Guardian), “indifendenti” (“The Independent”) `sani~ (The Sun), `taimsi~ (The<br />

Times), `deili niusi~ (Daily News), `deili meili~ (Daily Mail). ~News of the<br />

World”, qarTuli presidan: `alia~, `qronika~, `rezonansi~, `droni~, `24<br />

saaTi~, `praim-taimi~, `kviris palitra~.<br />

kvlevis procesSi Seswavlilia zemoT CamoTvlili gazeTebis 100-mde<br />

nomeri.<br />

sakvlevi masala SerCeulia Semdegi kriteriumebiT:<br />

vinaidan did britaneTTan SedarebiT, saqarTvelos damoukidebeli<br />

media gacilebiT axalgazrdaa, _ igi Cvens qveyanaSi daaxloebiT 20 wlis<br />

winaT, sabWoTa kavSiris ngrevis periodSi gamoCnda, amitom, semiotikuri<br />

TvalsazrisiT, sainteresod miviCnieT didi tradiciebis mqone britanuli<br />

beWdviTi mediis SepirispirebiTi analizis gakeTeba SedarebiT axalbeda<br />

qarTul gazeTebTan.<br />

9


saqarTveloSi bolo ori aTwleulis manZilze bevri axali gazeTi<br />

daarsda, romelTagan zogma gauZlo drois gamocdas, zogierTi ki<br />

ukvalod gaqra. Jurnalisturi Ziebebi dResac grZeldeba da Tu Cveni<br />

presa jer-jerobiT srulad ver pasuxobs saerTaSoriso standartebs, es<br />

gasagebi mizezebiT SeiZleba aixsnas, kerZod, Tavisufali presis<br />

arsebobis SedarebiT mokle droiTa da Jurnalisturi gamocdilebis<br />

naklebobiT.<br />

Tumca, kvlevam dagvanaxa, rom qarTul beWdviT mediaSi sasikeTo<br />

procesebi SeimCneva. presis muSakebis profesionalizmis zrda, aseve<br />

mkiTxvelis gemovnebisa da moTxovnebis TandaTanobiTi daxvewa imis imeds<br />

gvaZlevs, rom momavalSi qarTuli gazeTebi Rirseul konkurencias<br />

gauweven didi tradiciebis mqone britanul beWdviT mediasac.<br />

naSromi eyrdnoba empiriuli kvlevis Tvisobriv da raodenobriv<br />

meTodebs, kerZod, gamoyenebulia pirveladi monacemebis Segrovebis<br />

Semdegi relevanturi gzebi: SemTxveviTi SerCevis principi, dakvirveba<br />

sagazeTo statiebze, inglisurenovani da qarTuli presidan moZiebuli<br />

werilobiTi da vizualuri masalis Seswavla da maT Soris arsebuli<br />

msgavseba-gansxvavebebis dadgena.<br />

meoradi kvlevis Catarebis Sedegad, gadamuSavda arsebuli<br />

Teoriuli monacemebi, Semowmda maTgan gamomdinare hipoTezebi da<br />

gamotanil iqna axali daskvnebi, aseve dadginda gansxvavebul monacemTa<br />

Soris arsebuli msgavsebani.<br />

erTmaneTs Sedarda Tanabari raodenobis sagazeTo statiebi –<br />

daaxloebiT 50 britanuli da amdenive – qarTuli presidan.<br />

10


Tavi 1<br />

semiotikis Seswavlis sagani, zogadi istoria da misi roli Tanamedrove<br />

cxovrebaSi<br />

semiotika farTo mniSvnelobis cnebaa, romelic mraval,<br />

erTmaneTisagan gansxvavebul dargebs moicavs. Tanamedrove samecniero<br />

wreebSi interesi mis sul ufro izrdeba. rogorc d. Cendleri ambobs, _<br />

Tu wignebis maRaziaSi SexvalT da sTxovT, mogiZebnon semiotikis<br />

saxelmZRvanelo, ueWvelad gaocebul saxes dainaxavT. Tqven, albaT,<br />

mogTxoven, ganmartoT, ras niSnavs semiotika. es ki arc ise ioli saqmea:<br />

Tu mcire warmodgena mainc gagaCniaT semiotikis Sesaxeb, maSin<br />

gecodinebaT, rom misi mokle ganmartebis micema TiTqmis SeuZlebelia. (d.<br />

Cendleri, 1995: 3)<br />

Tu odesme msgavs situaciaSi aRmoCenilxarT, dameTanxmebiT, rom<br />

ajobebs, saerTod ar dasvaT msgavsi SekiTxva, radgan semiotika yvelgan<br />

aris. umoklesi ganmartebis Tanaxmad, semiotika Seiswavlis niSnebs,<br />

magram saqmeSi CauxedavebisaTvis arc es iqneba mravlismetyveli, radgan<br />

maSinve dagisvamen momdevno SekiTxvas: `niSnebSi ras gulisxmobT~<br />

niSnebis saxeobebi, romlebic momentalurad gagaxsendebaT, isinia,<br />

romlebsac yoveldRiur cxovrebaSi vxvdebiT, magaliTad, sagzao niSnebi,<br />

maRaziebis abrebi da sxva. Tu CavTvliT, rom semiotika swavlobs<br />

mxolod zemoT CamoTvlil da maT msgavs niSnebs, maSin gamodis, rom<br />

semiotika `vizualuri niSnebis~ Sesaxeb mecniereba yofila. magram<br />

sinamdvileSi, semiotika Seiswavlis sityvebs, bgerebsa da `sxeulis<br />

enasac~ ki. maSin, Sesabamisad, Cndeba axali kiTxva: rogor SeiZleba erTi<br />

dargi amden gansxvavebul sakiTxs erTdroulad swavlobdes! (d.<br />

Cendleri, 1995: 3-4)<br />

semiotika gvTavazobs mZlavr, mravalferovan konceptualur<br />

monaxazs, agreTve meTodebisa da ganmartebebis krebuls, romelTa<br />

gamoyeneba misaRebia sxvadasxva saxis gamomsaxvelobiT praqtikaSi.<br />

magaliTebad SeiZleba davasaxeloT Jestebi, Cacmuloba, wera, metyveleba,<br />

fotografia, kino, presa, televizia da radio.<br />

11


lingvistebis saqmea enis Seswavla, xelovnebis istorikosebi<br />

mxatvrobas Seiswavlian, anTropologebi ki _ gansxvavebuli xalxebis<br />

Jestebs, Cacmulobasa da morTulobas. magram, Tu gvsurs, gavarkvioT, ra<br />

aerTianebT am erTmaneTisagan sruliad gansxvavebul movlenebs, maSin, d.<br />

slesis mosazrebiT dagvWirdeba semiotikosis TvalTaxedva, romelic<br />

samyaros Secnobis amosaval wertilad gvevlineba. (Sless 1986, 1).<br />

zogierTi mecnieri miiCnevs, rom arc erTi disciplina ar aris ise<br />

dainteresebuli warmoCeniT, reprezentativiT, rogorc semiotika. igi<br />

gvexmareba imis danaxvaSic, rom is mtkicebulebebi, romlebic Cven<br />

WeSmaritad, bunebrivad da universalurad gveCveneba, sinamdvileSi<br />

Seqmnilia sazogadoebis diskursSi moqmed niSanTa sistemebis mier. (Mick<br />

1988, 20).<br />

xelovnebis istorikosis k. moslis mosazrebiT, semiotikis meSveobiT<br />

vacnobierebT, rom is kulturuli Rirebulebebi, romelTa saSualebiTac<br />

samyaros aRqma xdeba, sinamdvileSi Taobebis mier damkvidrebuli da<br />

CvenTvis gadmocemuli SeTanxmebebis (coventions) SemniRbavi saburvelia.<br />

semiotika Segvaxsenebs, rom Cvens mier aRiarebuli faseulobebi<br />

bunebrivad ar gaCenila; isini socialur konstruqciebs warmoadgenen,<br />

romlebic mudam icvlebian droisa da sxvadasxva kulturaTa zegavleniT.<br />

( Mosley 1998, 225).<br />

maSin roca `jansaRi~, pozitivisturi realizmi gvimtkicebs, rom<br />

realoba niSnebisagan damokideblad arsebobs, semiotika realobis<br />

CamoyalibebaSi gansakuTrebul rols swored niSanTa sistemebs<br />

akuTvnebs. marTalia, sagnebi da movlenebi SeiZleba niSnebisagan<br />

damoukideblad arsebobdnen, magram maTi aRqma mxolod niSnebis<br />

mediaciis meSveobiT xdeba SesaZlebeli. Cven vxedavT mxolod imas, risi<br />

danaxvis nebasac niSnebi gvaZleven.<br />

niSnebis udides mniSvnelobas filosofiisa da fsiqologiis<br />

arsebobis mTeli istoriis manZilze aRiarebdnen. jer kidev platoni da<br />

aristotele ikvlevdnen im urTierTobebs, romlebic dResac arseboben<br />

niSnebsa da garemomcvel samyaros Soris.<br />

12


meoce saukuneSi moRvawe lingvistma Fferdinand de sosiurma didi<br />

xniT adre iwinaswarmetyvela axali disciplinis Seqmna, romelsac<br />

pirobiTad semiologia uwoda. igi werda, rom semiologia Seiswavlis<br />

niSnebis, rogorc sazogadoebis cxovrebis Semadgeneli nawilis rols.<br />

amasTanave, darwmunebuli iyo, rom es disciplina gadaiqceoda<br />

socialuri, da aqedan gamomdinare, zogadi fsiqologiis nawilad da<br />

gamoikvlevda niSanTa bunebas da maT warmmarTvel kanonebs. (Saussure1983:<br />

15-16).<br />

vinaidan es dargi warsulSi ar arsebobda, mecnieri gadaWriT ver<br />

ambobda, rom igi momavalSi aucileblad gaCndeboda, magram misi<br />

mosazrebiT, mas namdvilad eqneboda arsebobis ufleba, radgan misTvis<br />

adgili ukve gamzadebuli iyo.<br />

marTalia, meoce saukuneSi damkvidrda termini “Sua saukuneebis<br />

semiotika”, romelic aerTianebs calkeul SromebSi amokrefil niSnis<br />

ganmartebebs, magram, realurad, am masalis semiotikasTan dakavSireba<br />

Tanamedrove poziciebidan moxda. esenia: ogusteni, boetiusi, beikoni.<br />

me-16 saukuneSi rojer beikoni Tavis SromaSi ‘De Signis’ gamoyofda<br />

ori saxis niSans – bunebriv niSnebs da suliT marTul niSnebs.<br />

rogorc semiologia, aseve semiotikac warmodgeba berZnuli<br />

sityvisagan “semeion” (niSani) da orive maTgani cdilobs, daadginos<br />

niSnebSi nagulisxmevi Sinaarsobrivi mniSvnelobebi.<br />

erT-erTi ganmartebiT, `niSani~ aris konkretul dros gamoyenebuli<br />

konkretuli enis ZiriTadi erTeuli. kerZod, TiToeuli ena niSanTa mTel<br />

sistemas warmoadgens, xolo adamianis metyveleba enis uZlieresi<br />

manifestaciaa. sosiurisTvis lingvistika am zogadi mecnierebis mxolod<br />

erT dargs warmoadgenda da fiqrobda, rom is kanonebi, romelTac<br />

momavalSi semiologia daamkvidrebda, misaRebi iqneboda lingvistikaSi,<br />

lingvistikas ki mkveTrad gansazRvrul adgils miuCendnen mecnierebaSi.<br />

(Saussure 1974, 16).<br />

mecnierma dagvanaxa, rom ena Sedgeba niSnebisagan, romlebsac aqvT<br />

mniSvnelobebi da amave dros amtkicebda, rom enobrivi niSani sagansa da<br />

mis saxels ki ar akavSirebs erTmaneTTan, aramed cnebasa da akustikur<br />

13


xats. igi migviTiTebda, rom es ukanaskneli materialur bgeras, wminda<br />

fizikur rasmes ki ar warmoadgens, aramed am bgeris fsiqikuri anabeWdia,<br />

Cvenive SegrZnebebis saSualebiT miRebuli STabeWdilebaa. (sosiuri, 2002,<br />

73-74).<br />

lingvisturi niSnebis analizisas unda gaviTvaliswinoT, rom<br />

TiToeul niSans ori komponenti, kerZod, cneba da akustikuri xati<br />

gaaCnia, magram meti sicxadisaTvis, sosiuri gvTavazobs, rom arsebul<br />

cnebebs iseTi saxelebi davarqvaT, romlebic erTmaneTs gulisxmoben da<br />

Tan urTierTdapirispirebulnic arian. misi azriT, kargi iqneboda, rom<br />

mTelis aRsaniSnad damkvidrebuliyo sityva `niSani~, xolo termini<br />

`cneba~ da `akustikuri xati~ Sesabamisad Secvliliyo `aRsaniSniTa~ da<br />

`aRmniSvneliT~. (sosiuri, 2002, 75).<br />

am terminebis upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom isini gadmoscemen<br />

rogorc maT Soris arsebul dapirispirebas, aseve dapirispirebas mTelsa<br />

da mis Semadgenel nawilebs Soris.<br />

lingvisturi niSnebis msgavsad, analizis igive meTodebis<br />

gamoyenebiT mniSvnelobis mqone yvela sxva niSnis Seswavlacaa<br />

SesaZlebeli. semiotikaca da semiologiac swavloben sazogadoebaSi<br />

arsebul niSnebs, xolo radgan lingvisturi niSnebis Seswavla misi erTerTi<br />

nawilia, maSin gamodis, rom igi moicavs sistemis nebismier<br />

gamoyenebas, romlis drosac TiToeul niSans konkretuli mniSvneloba<br />

aqvs.<br />

vinaidan ena da niSanTa sistema ayalibeben Cvens realobas, isini<br />

aseve warmoadgenen medias, romlis farglebSic xdeba am realobis<br />

Sesaxeb msjeloba da azrTa gacvla. niSanTa sistema, romelic am<br />

process axorcielebs, miCneulia mediumad, magram bevrad ufro farTo<br />

gagebiT, vidre es sayovelTaodaa aRiarebuli.<br />

miRebuli azris Tanaxmad, mediumi aris is, rac asrulebs erTi<br />

adgilidan meoreze raimes gadamcemi arxis rols. magaliTad, xma yuramde<br />

aRwevs haeris meSveobiT, e.i haeri am SemTxvevaSi mediumia. magram Tu ena<br />

da niSanTa sxva sistemebi ar warmoadgenen mxolod gamtar, martiv<br />

arxebs, Tu isini ukve arsebuli nivTebisa Tu movlenebisaTvis mxolod<br />

14


saxelis darqmevis nacvlad, formasa da mniSvnelobasac aniWeben fiqrsa<br />

da moqmedebas, maSin gamodis, rom niSnebi da media erTaderTi<br />

saSualebaa im ocnebisa Tu realobis gasacnobiereblad, romelSic<br />

vimyofebiT.<br />

sosiurisTvis ena aSkara magaliTia imisa, rom sazogadoebaSi<br />

miRebul kanons ki ar irCeven, aramed emorCilebian mas. nebismier epoqaSi<br />

ena mxolod warsuli epoqis memkvidreobad gvevlineba. marTalia, aravis<br />

daufiqsirebia _ rodis, magram odesRac sagnebs saxelebi daerqva, e.i.<br />

moxda SeTanxmeba, rom garkveul cnebebs garkveuli akustikuri<br />

gamoxatulebebi miniWeboda. (sosiuri 2003, 78-79).<br />

am movlenis garduvaloba mecniers niSnis pirobiTobis mZafrma<br />

SegrZnebam STaagona. es aris erT-erTi mizezi, romlis gamoc sosiuris<br />

naSroms aseTi didi mniSvneloba eniWeba: misi semiotikuri kvlevis<br />

meTodi, naTlad gvaCvenebs, rom Cven niSnebiT varT garSemortymuli da<br />

amiT gvimtkicebs, rom cnobiereba da gamocdileba yalibdeba da igeba<br />

enisa da niSanTa sxva sistemebisagan damoukideblad. isini sazogadoebaSi<br />

trialeben da manamdec arsebobdnen, vidre maT aRmovaCendiT da<br />

gamoyenebas daviwyebdiT.<br />

ena Cvens dabadebamdec arsebobda, Cven ki mTeli cxovrebis manZilze<br />

gviwevs gamoviyenoT is niSnebi, romlebsac ena gvTavazobs sametyvelod,<br />

safiqrelad, werisaTvis. adamianis fiqrebi Tu moqmedeba damokidebulia<br />

niSanTa im sistemaze, romelic sazogadoebaSi didi xania arsebobs,<br />

romelic ayalibebs da mniSvnelobas aZlevs garSemo arsebul realobas.<br />

maSin roca lingvisti sosiurisaTvis semiologia warmoadgens<br />

mecnierebas, romelic Seiswavlis niSnebis, rogorc socialuri<br />

cxovrebis Semadgeneli nawilis rols, (Saussure 1974,18), filosofos C.<br />

pirsisaTvis semiotika aris niSnebis oficialuri doqtrina, romelic<br />

mWidrodaa dakavSirebuli logikasTan. (Peirce 1931-58, 2.227)<br />

pirsiseuli ganmartebiT, niSani aris nebismieri ram, romelic<br />

garkveuli TvalsazrisiT viRacisaTvis raRacas niSnavs. igi acxadebda,<br />

rom semiotika swavlobs ara marto imas, rasac Cven yoveldRiur<br />

15


cxovrebaSi `niSnebad~ miviCnevT, aramed nebismier rames, romelic<br />

`raRacas~ aRniSnavs. (Peirce 1931-58, 1.538).<br />

vinaidan, semiotikuri TvalsazrisiT, niSnebi Rebuloben sityvebis,<br />

gamosaxulebebis, bgerebis, Jestebisa da sagnebis formebs da TiToeuli<br />

azric ki niSans warmoadgens, amitom, persi gansakuTrebul mniSvnelobas<br />

aniWebda vizualur niSnebs. marTalia, misTvis adamianTa mier warmoebul<br />

yvelaze STambeWdav niSnebis sistemas ena warmoadgens, magram mecnieri<br />

iqve miuTiTebs, rom Cveni yoveldRiuri cxovreba savsea gzavnilebiT,<br />

romlebic lingvistur niSnebTan erTad Seicaven vizualur niSnebsac;<br />

xandaxan mxolod vizualuri niSnebisaganac ki Sedgebian. Jestebi,<br />

Cacmuloba, SuqniSnebi, televizia, gazeTebi arian mediis is saSualebebi,<br />

romlebic iyeneben vizualur niSnebs. (Peirce 1938-58, 2.329).<br />

sosiuris msgavsad, pirsi gansakuTrebul interess iCenda niSnis<br />

fundamenturi ganmartebis SemuSavebis mimarT. xangrZlivi muSaobis<br />

Sedegad man Camoayaliba niSanTa tipebis araerTi daxvewili logikuri<br />

taqsonomia da mivida daskvnamde, rom semiozisi aris procesi, romelSic<br />

sami ZiriTadi subieqti monawileobs, kerZod, niSani, aRsaniSni obieqti<br />

da misi aRmniSvneli (interpretant). es sammxrivi urTierToba, romelsac<br />

`pirsis samkuTxedsac~ uwodeben, safuZvlad daedo filosofiuri<br />

logikis, rogorc semiotikis pirsiseul aRqmas.<br />

mecnieri amtkicebs, rom vizualuri niSnebisa da lingvisturi<br />

niSnebis semiotikuri analizi erTsa da imave principebs efuZneba: orive<br />

SemTxvevaSi arsebobs materialuri aRsaniSni, romelsac gamoxatavs<br />

niSani da romelsac maSinve mosdevs Sefaseba _ aRmniSvneli. (Peirce 1938-<br />

58, 2. 329)<br />

niSnebis Sesaxeb pirsis TeoriaSi niSani warmoadgens raRacas,<br />

romelic danarCen or subieqtTan mkacrad gansazRvrul urTierTobaSia.<br />

ufro zustad rom vTqvaT:<br />

1. niSani (representamen) yovelTvis raRacas warmogvidgens, axdens<br />

raimes reprezentacias am sityvis yvelaze farTo gagebiT. amave dros,<br />

SesaZlebelia misi interpretaciac.<br />

16


2. aRsaniSni obieqti, romelic niSnisa da aRmniSvnelis urTierTobis<br />

Temaa, SeiZleba iyos nebismieri ram, ris Sesaxebac SesaZlebelia fiqri an<br />

msjeloba, magaliTad, sagani, movlena, urTierTobebi, kanoni, argumentebi<br />

da ase Semdeg.<br />

3. aRmniSvneli (interpretant) warmoadgens niSnis met-naklebad<br />

dazustebul mniSvnelobas, mosazrebas an ideas, romelic niSnis Sinaarss<br />

sworad an arasworad gvamcnobs. pirsis Teoria niSnis mniSvnelobas<br />

yvelaze farTo gagebiT udgeba da masSi gulisxmobs ara mxolod sityvis<br />

mniSvnelobis im ganmartebas, romelic leqsikonSia mocemuli, aramed mis<br />

Sesaxeb miRebul logikur daskvnebsac.<br />

ori mecnieris _ sosiurisa da pirsis mier dafuZnebuli<br />

tradiciebidan aRmocenda ori gansxvavebuli mimdinareoba semiotikaSi.<br />

sosiuris `semiologiuri~ mosazrebebis mimdevrebad miiCnevian: luis<br />

helmslevi, roland barTi, klod levi-strosi, julia kristeva, qristian<br />

meci da Jan bodrilari. pirsis `semiotikuri~ tradiciebis mxardamWerebs<br />

ki warmoadgenen: Carlz morisi, aivor riCardsi, Carlz ogdeni da Tomas<br />

sibeoki.<br />

sosiuris mimdevrebi eTanxmebodnen mosazrebas, rom semiologiuri<br />

sakiTxebis bunebis Sesaswavlad yvelaze mosaxerxebelia enebis kvleva.<br />

semiotika ufro metad lingvistur koncefciebs rom eyrdnoba,<br />

gamowveulia, erTis mxriv, swored sosiuris zegavleniT, meores mxriv ki<br />

imiT, rom lingvistika bevrad ufro Camoyalibebuli disciplinaa, vidre<br />

niSanTa sxva sistemebis Semswavleli dargebi.<br />

mecnierTa nawili, kerZod, struqturalistebi, enas iyeneben rogorc<br />

gacilebiT ufro farTo xasiaTis socialuri fenomenis kvlevisaTvis<br />

gamosadeg models, magaliTad, levi-stross igi exmareba miTebisa da<br />

totemizmis sakiTxebis Seswavlisas; lakans _ qvecnobieris gaazrebisas;<br />

xolo barTs - narativis gramatikuli struqturis kvlevisas. j.kristevas<br />

azriT, swored semiotikam dagvanaxa, rom kanoniT nakarnaxevi ZiriTadi<br />

SezRudvebi, romlebic dawesebulia sxvadasxva saxis sazogadoebriv<br />

moqmedebaze, gamoixateba imiT, rom isini aRmniSvnelebi arian, anu maTi<br />

artikulireba, gadmocema iseve xdeba, rogorc enisa. (kristeva, 1977, 125)<br />

17


ena ar SeiZleba ganvixiloT, rogorc winaprebisagan memkvidreobiT<br />

gadmocemuli, statikuri, daxuruli da stabiluri sistema, ena mudmivad<br />

cvalebadi da ganaxlebadi sistemaa. v. voloSinovis azriT, enis sistema<br />

warmoadgens klasebis brZolis arenas. sxvebi ufro Sors wavidnen da<br />

cdilobdnen ra daefuZnebinaT `socialuri semiotika~, acxadebdnen, rom<br />

semiotikur sistemaTa socialuri ganzomilebebi imdenad ganuyofelia<br />

maTi bunebisa da funqciisagan, rom sistemebis izolirebulad Seswavla<br />

SeuZlebelia. (Hodge&Kress, 1981,1)<br />

marTalia, termini `semiologia~ sosiuris tradiciebs gulisxmobs,<br />

xolo `semiotika~ ufro pirsiseul mimarTulebebze migvaniSnebs, magram<br />

dResdReobiT termini `semiotika~ sul ufro xSirad saerTo qolgis qveS<br />

aerTianebs orive mimdinareobas. (Noth 1990, 14).<br />

am ori tradiciuli mimdinareobis gamaerTianebeli cnobili<br />

italieli mwerali umberto ekoa, avtori bestselerisa `vardis saxeli~<br />

(1980), romlis ekranizacia 1986 wels Sedga. Cendleri ekos miiCnevs<br />

erTaderT semiotikosad, romlis, rogorc am sferos warmomadgenlis<br />

mier kinoSi gaweuli Rvawli seriozul warmatebad unda SevafasoT<br />

(Chandler).<br />

1960-iani wlebis bolodan semiotika kulturis kvlevebiTac<br />

dainteresda da misi Seswavlis erT-erT ZiriTad mimarTulebad gadaiqca.<br />

es, nawilobriv, rolan barTis damsaxurebaa. misi Txzulebebis krebulma<br />

`miTebi~ (barTi, 1957) da misive avtorobiT 1970-80-ian wlebSi<br />

gamoqveynebulma sxva nawarmoebebma didwilad gazardes amgvari<br />

midgomebisadmi mecnierTa interesi.<br />

barTis mixedviT, semiologiis mizania niSanTa nebismieri sistemis<br />

Seswavla, miuxedavad maTi arsisa da xasiaTisa. igi fiqrobda, rom<br />

gamosaxulebebi, Jestebi, musikaluri bgerebi, sagnebi da maTi rTuli<br />

urTierTdamokidebulebebi, romlebic ayalibeben sazogadoebis wes-<br />

Cveulebebis, ritualis, garTobis Sinaarss, _ es yvelaferi enebs Tu ara,<br />

cnebebis sistemebs mainc amkvidreben da gansazRvraven. (barTi 1967, 9).<br />

SesaZloa, dRes semiotikas, misi adreuli, struqturalisturi saxiT<br />

SedarebiT naklebad mniSvnelovani roli ekavos kulturisa da mediis<br />

18


SeswavlaSi, magram igi mainc aucilebelia maTTvis, vinc am sferoTia<br />

dainteresebuli. konkretul dargebSi momuSave TiToeuli mecnierisaTvis<br />

aucilebelia imis gansazRvra, Tu rodis da rogor iqneba semiotikis<br />

gamoyeneba mizanSewonili da nayofieri.<br />

evropuli semiotikis struqturalizmisagan gamijvna did sirTules<br />

warmoadgens. struqturalizmi analitikuri meTodia, romelic sosiuris<br />

lingvistur models efuZneba da mas bevri semiotikosi iyenebs.<br />

struqturalistebs sosiurTan erTad miekuTvnebian anTropologi klod<br />

levi-strosi, romelic Tavis dargs semiotikis erT-erT mimarTulebad<br />

miiCnevda da fsiqoanalitikosi Jak lakani.<br />

gasuli saukunis 50-60-ian wlebSi safrangeTSi daarsebuli<br />

mimdinareobis -struqturalizmis mimdevrebi cdilobdnen niSanTa<br />

sistemebis saerTo, organizebul CarCoSi moqcevas; isini eZiebdnen da<br />

swavlobdnen kulturis produqtis (magaliTad, teqstis) zedapiruli,<br />

Tvalxiluli niSnebis qveS arsebul siRrmiseul struqturebs, xolo am<br />

struqturebis interpretirebisaTvis ki iyenebdnen lingvistikis,<br />

fsiqologiis, anTropologiisa da sxva dargebis analitikur<br />

koncefciebs. struqturalizmi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda<br />

miRebuli Sedegebis logikur da mecnierul bunebas.<br />

struqturalistebis xsenebisas gverds ver avuvliT meoce saukunis<br />

60-70-ian wlebSi moRvawe post-struqturalistebs, romlebic sxvadasxva<br />

kuTxiT akritikebdnen struqturalizmis mier SemoTavazebul ideebs.<br />

post-struqturalizmis mimdevrebi: J. derida, r. barTi, m. fuko, j.<br />

batleri, j. kristeva da sxvebi uaryofdnen kulturis Seswavlisas<br />

struqturalistur siRrmiseul midgomebs da yuradRebas imaze<br />

amaxvilebdnen, Tu rogor xdeba codnis SeZena. isini amtkicebdnen, rom<br />

sagnis an movlenis aRsaqmelad (magaliTad, teqstis mravali<br />

mniSvnelobebidan erT-erTis gasaazreblad) saWiroa rogorc TviTon<br />

movlenis an sagnis Seswavla, aseve codnis im sistemebis Seswavlac,<br />

romlebmac Seqmnes es sagani an movlena. maTive rwmeniT, struqturebis<br />

siRrmiseulad Seswavlisas am procesze did zegavlenas axdenen istoria<br />

19


da kultura; amitom Sedegebi mikerZoebuli da mcdarad<br />

interpretrirebulia.<br />

unda aRiniSos, rom Tanamedrove socialuri semiotika gascda<br />

struqturalizmis farglebs, romelic ufro metad mocemuli sistemis<br />

Semadgeneli nawilebis urTierTobebiTaa dainteresebuli da daiwyo<br />

niSnebis gamoyenebis Seswavla specifikur socialur situaciebSi.<br />

struqturalisti semiotikosi ufro metadaa dainteresebuli<br />

Semadgeneli elementebis erTmaneTTan kavSir-urTierTobiT. socialuri<br />

semiotikosic aseve yuradRebas amaxvilebs imaze, Tu rogor mniSvnelobas<br />

aniWebs mkiTxveli teqstSi gamoyenebul niSnebs. magram, rac Seexeba<br />

Sinaarsis analizs, igi fokusirebas akeTebs dawvrilebiT Sinaarsze da<br />

miiCnevs, rom swored is gamoxatavs erTaderT, WeSmarit azrs.<br />

semiotikosebi amtkiceben, rom niSnebi (anu aRsaniSni) TavianT<br />

aRmniSvnelebTan kavSirs amyareben sazogadoebaSi damkvidrebuli im<br />

SeTanxmebebis meSveobiT, romlebsac Cven winaswar vecnobiT da<br />

vswavlobT. TandaTanobiT, mediis sxvadasxva saxeobis gamoyenebis<br />

procesSi maT ise veCveviT, rom verc ki vacnobierebT amgvari<br />

urTierTobebis winaswar gansazRvrul, dadgenil xasiaTs.<br />

rodesac aseTi tipis urTierTobebs gaucnobiereblad, upirobod<br />

viRebT, Cven, Sesabamisad, aRsaniSns (niSans) ise vuyurebT, TiTqos igi<br />

Cvenamde yovelgvari mediaciis gareSe, transparentuli saxiT modiodes.<br />

amis magaliTad gamodgeba televizia an fotoxelovneba, romelic<br />

SeiZleba miviRoT rogorc `samyaros amreklavi fanjara~, magram,<br />

sinamdvileSi, rogorc amas semiotika gvaCvenebs, mediumis<br />

transparentuloba mxolod da mxolod iluzorulia.<br />

semiotika aris dargi, romlis Seswavlis sagans warmoadgens<br />

mravali, erTmaneTisagan gasxvavebuli Teoriuli midgomebi da<br />

meTodologiuri saSualebebi. misi yvelaze gavrcelebuli ganmarteba u.<br />

ekos ekuTvnis, romlis Tanaxmadac semiotika dainteresebulia yvelafriT,<br />

rac ki SeiZleba miviCnioT niSnad. (eko 1976,7).<br />

mecnieri amtkicebs, rom semiotikuri Teoriebi nagulisxmevia da<br />

isini farulad arseboben umravles, ufro metic, SesaZloa yvela<br />

20


moazrovnis naSromSic ki da gvTavazobs, rom TiToeuli kulturuli<br />

fenomeni Seswavlil iqnas rogorc komunikaciis gza da saSualeba. (eko<br />

1976, 8-10)<br />

amave koncefcias iziarebs iakobsonic, kerZod, igi miiCnevs, rom<br />

semiotikis sagans warmoadgens komunikacia nebismier gzavnils (message)<br />

Soris an gzavnilebis gacvla niSanTa im sistemebs Soris, romlebsac<br />

isini efuZnebian. mecnieris azriT, semiotika pirvel rigSi Seiswavlis<br />

gzavnilebis warmoSobis, maTi kodirebis, gadacemis, dekodirebisa da<br />

interpretirebis gzebs, xolo Semdeg akvirdeba, Tu rogor warimarTeba<br />

es transaqcia (semiozisi) konteqstis farglebSi. (iakobsoni 1974, 32)<br />

Tanamedrove semiotikosebi niSnebs ganyenebulad ki ar Seiswavlian,<br />

aramed rogorc semiotikuri niSnebis sistemis Semadgenel nawils. isini<br />

ikvleven, Tu rogor yalibdebian da Semdeg mkvidrdebian mniSvnelobebi<br />

realur cxovrebaSi.<br />

semiotikasa da lingvistikis erT-erT dargs _ semantikas erTnairi<br />

midgomebi aqvT niSnebis mniSvnelobebis mimarT, Tumca zogierTi<br />

mtkicebulebiT, semantika yuradRebas amaxvilebs imaze, Tu ras niSnavs<br />

sityva, maSin roca, semiotikas ainteresebs, Tu rogori xerxebiT<br />

gamoxatavs niSani mniSvnelobas. (Sturrock 1986, 22).<br />

C. morisis azriT, semiotika, lingvistikis sxva tradiciul<br />

dargebTan erTad, moicavs semantikasac. xangrZlivi kvlevis Sedegad,<br />

mecnierma Camoayaliba da SemdgomSi ganavrco klasifikacia, romelic<br />

pirsis mosazrebebiT iyo nakarnaxevi. kerZod, igi miiCnevda, rom:<br />

semantika gulisxmobs niSnebis kavSirs maT mier aRsaniSnTan da<br />

swavlobs gamoyenebuli niSnebis mniSvnelobas;<br />

sintaqsi dainteresebulia niSnebs Soris struqturuli kavSirebiTa<br />

da enaSi gamoyenebuli oficialuri wesebiT;<br />

pragmatikis kvlevis sfero ki moicavs niSnebis kavSirs maT<br />

gamomyeneblebTan anu sxvagvarad rom vTqvaT, niSnebis gamoyenebis gzebis<br />

Seswavlas (morisi 1938, 6-7).<br />

sityvis konkretul saganTan an movlenasTan Sesatyvisobas adgens<br />

sazogadoeba, romelic SeTanxmebulad unda miudges sityvis<br />

21


mniSvnelobas, magram sityvas mniSvnelobis gadmocema SeuZlia enis<br />

gramatikuli sistemebisa da kodebis (sintaqsi da semantika) meSveobiT.<br />

semiotikas xSirad iyeneben teqstis analizis dros (Tumca mas<br />

gacilebiT farTo daniSnuleba aqvs, vidre mxolod teqstis analizi<br />

SeiZleba iyos). `teqsts~, romlis arseboba SesaZlebelia nebismier<br />

mediumSi, SeiZleba hqondes verbaluri, araverbaluri saxe an<br />

erTdroulad orive saxiT mogvevlinos.<br />

Cveulebriv, termini teqsti gulisxmobs gzavnils, romelic raime<br />

gziTaa Cawerili (xelnaweri, audio an video-Canaweri) da romelic<br />

fizikurad damoukidebelia misi gamgzavnis an mimRebisagan. teqsti<br />

warmoadgens niSnebis (sityvebis, gamosaxulebis, bgerebis an Jestebis)<br />

erTobliobas, romelic agebuli da Semdeg aRqmulia komunikaciis<br />

konkretuli mediumis mier damkvidrebuli, aRiarebuli wesebis<br />

Sesabamisad.<br />

termini `mediumi~ sxvadasxva Teoretikosis mier sxvadasxvanairad<br />

gamoiyeneba. igi SeiZleba gulisxmobdes mas-mediis iseT vrcel<br />

kategoriebs, rogoricaa wera da metyveleba, beWdviTi, samauwyeblo an<br />

misi monaTesave romelime specifikuri teqnikuri saSualebebi (radio,<br />

televizia, Jurnal-gazeTebi, wignebi, fotoebi, filmebi) an personaluri<br />

komunikaciis media-saSualebebs, rogoricaa telefoni, werili, faqsi,<br />

eleqtronuli fosta, video-konferencia, kompiuteruli `CeTis~ sistemebi.<br />

(Cendleri)<br />

xandaxan mediis klasifikacia xdeba im `arxebis~ anu mediumis<br />

mixedviT, romelTa meSveobiTac xorcieldeba komunikacia (vizualuri,<br />

auditoruli, da sxva). (Noth 1995, 175).<br />

semoiotikasa da komunikacias Soris urTierTobebis axsnisas,<br />

komunikacia ganisazRvreba rogorc procesi, romlis drosac monacemebi<br />

wyarodan gadaecema mimRebs. amgvarad, komunikaciis Teoretikosebi ageben<br />

kodebze, mediaze da konteqstebze dafuZnebul modelebs, raTa axsnan<br />

procesSi monawile biologiuri, fsiqologiuri da meqanikuri movlenebi.<br />

Cveulebriv, adamianis saqmianoba multisensorulia, misi moqmedebis<br />

yoveli gamovlineba ganicdis gamoyenebuli mediumisTvis damaxasiaTebel<br />

22


SezRudvebs da emorCileba amave mediumis SesaZleblobebs. TiToeul<br />

mediums gaaCnia gamosayenebeli arxebis SezRuduli raodenoba.<br />

magaliTad, TviT yvelaze moqnili mediumis - enis gamoyenebisas xSirad<br />

sityvebi `gvRalatoben~, ar gvaZleven zogierTi movlenisa Tu qmedebis<br />

gamoxatvis saSualebas; aseve SeuZlebelia sunis an Sexebis gamoxatva<br />

mediumis meSveobiT.<br />

gamodis, rom sxvadasxva media da Janrebi gvTavazoben gamoxatvis<br />

sxvadasxva xerxebsa da saSualebebs. mediaTa Soris arsebulma<br />

gansxvavebebma e. benvenisti miiyvana mosazrebamde, romlis Tanaxmadac<br />

semiotikuri sistemebi ar arian sinonimurebi. es imas niSnavs, rom Cven<br />

ar SegviZlia gamovTqvaT erTi da igive ram sxvadasxva saSualebebze<br />

dafuZnebuli sistemebis meSveobiT. (benvenisti, 1986, 239)<br />

am mosazrebis sawinaaRmdegod helmslevi amtkicebs, rom praqtikaSi<br />

ena aris semiotika, romlis meSveobiTac yvela sxva semiotikis Targmania<br />

SesaZlebeli. (iemslevi, 1984, 18)<br />

yoveldRiur cxovrebaSi mediumis gamoyeneba pirovnebis mier,<br />

romelmac icis, rogor unda miudges mas, Cveulebriv, uproblemod da<br />

SekiTxvis gareSe xdeba xolme. es arc unda gagvikvirdes, radgan media<br />

gvevlineba miznis Sesrulebis saSualebad. rac ufro xSirad da<br />

Zaldautaneblad xdeba mediumis gamoyeneba, miT ufro uxilavi da<br />

SeumCneveli gaxdeba sakuTari momxmareblisaTvis.<br />

rutinuli miznebis umravlesobisTvis mediumis gacnobierebulma<br />

gamoyenebam SeiZleba xeli SeuSalos mis efeqturobas da piriqiT,<br />

rodesac mediumi SeumCneveli xdeba, misi pirvelsawyisi funqciis<br />

Sesrulebisas misi potenciali ganuzomlad Zlierdeba.<br />

mediumis SerCeviTobas mivyavarT mis imgvar gamoyenebasTan, rodesac<br />

momxmarebeli verc acnobierebs, rogori zegavlenis qveS eqceva. j.<br />

bignelis mtkicebiT, Cven SeiZleba ise gavuSinaurdeT mediums, rom brmad,<br />

gabruebulebi davemorCiloT mas da verc ki SevamCnioT, ra SeiZleba<br />

gamogvrCes mxedvelobidan. (bigneli, 2003, 19) amis naTel magaliTad<br />

televizia gamodgeba.<br />

23


zog SemTxvevaSi, romelime konkretuli mediumis gamoyenebisas, Cvenma<br />

`miznebma~ SesaZloa frTxilad da SeumCnevlad icvalos forma. es im<br />

pragmatuli da racionaluri midgomis sapirispiroa, romlis mixedviTac<br />

saSualebebis SerCeva xdeba momxmareblis miznebis Sesatyvisad da missave<br />

mudmiv kontrols eqvemdebareba.<br />

am movlenis – mediis mier ganxorcielebuli transformaciis<br />

gacnobierebas Teoretikosebi xSirad miuyvania im daskvnamde, rom Cveni<br />

teqnikuri saSualebebi da sistemebi mudam da aucileblad xdebian<br />

sakuTari miznebis gamtareblebi.<br />

semiotikas SeuZlia dagvanaxos, rom garesamyarosTan urTierToba<br />

mxolod niSnebis meSveobiT xorcieldeba, swored niSanTa sistemebi<br />

monawileoben sagnis an movlenis mniSvnelobis konstruirebaSi. es ki, v.<br />

burginis azriT, ideologiuri fenomenia, vinaidan ideologia<br />

warmoadgens yoveldRiur cxovrebaSi upirobod miRebuli realobebis<br />

nakrebs. (Burgin 1982, 42)<br />

igive mosazrebisa gaxlavT v. voloSinovic, romelic acxadebs, rom<br />

iq, sadac arsebobs niSani, iqvea ideologiac. (Voloshinov 1973, 10) marTlac,<br />

ar arsebobs ideologiuri TvalsazrisiT neitralur niSanTa sistemebi:<br />

niSnebis funqcia mdgomareobs erTis mxriv raimes SetyobinebaSi, meores<br />

mxriv – adamianis darwmunebaSi.<br />

aqedan gamomdinare, CendlerisaTvis semiotikuri analizi<br />

ideologiur analizsac gulisxmobs. Tu niSnebi ara mxolod ireklaven<br />

realobas, aramed misi, am realobis konstruirebis procesis<br />

monawilenic arian, maSin, gamodis, rom isini, vinc akontroleben niSanTa<br />

sistemebs, Sesabamisad akontroleben realobis Seqmnis processac.<br />

(Cendleri)<br />

xangrZlivi kvlevis Sedegad r. barTi mivida daskvnamde, romlis<br />

Tanaxmadac, kodebi xels uwyoben burJuaziuli ideologiis damkvidrebas,<br />

warmogviCenen ra mas bunebrivi, Sesaferisi da gardauvali saxiT. mas<br />

miaCnia, rom ar aris aucilebeli, iyo marqsisti imis gasacnobiereblad,<br />

Tu vis warmosaxviT realobas eniWeba am procesSi privilegirebuli<br />

roli. Cveni azriT, swored aq ikveTeba semiotikosTa rolis mniSvneloba,<br />

24


omelnic upirveles movaleobad miiCneven niSnebis, teqstebisa da<br />

kodebis WeSmariti saxis gamovlenasa da Cvenebas.<br />

rodesac mediasTan gvaqvs urTierToba, Cven TviTonac vmoqmedebT da<br />

misi moqmedebis gavlenasac ganvicdiT, viyenebT mas da Cvenc gviyenebs igi.<br />

rodesac mediumi mravalricxovani funqciis matarebelia, maSin<br />

SeuZlebeli xdeba misi mxolod erTi romelime funqciis, sxvebisgan<br />

izolirebulad gamoyeneba. amgvar mediasTan urTierToba kompromisebs<br />

moiTxovs.<br />

frangma anTropologma k. levi-strosma gamoiyena sityva `bricolage~,<br />

raTa aRewera nebismieri saxis spontanuri qmedeba (C. Levi-Strauss 1962, 98).<br />

misi dakvirvebis Tanaxmad, movlenis dros, romelsac igi bricolage-s<br />

(kvlevis an moqmedebis procesSi mravalferovani, gasxvavebuli meTodebis<br />

efeqtur da moulodnel gamoyenebas) uwodebda, raimes Seqmnis procesi<br />

winaswar gakeTebuli arCevanis da miznisaTvis teqnikurad kargad<br />

SerCeuli saSualebebis gamoyenebis Sedegi ki ar aris, aramed igi ufro<br />

metad gulisxmobs `dialogs~ saSualebebTan da maTi gamoyenebis<br />

xerxebTan. (Levi-Strauss 1974, 29).<br />

amgvar dialogSi, gadasacemad ukve gamzadebuli saSualebebi<br />

`gvTavazoben~ adaptirebul moqmedebas, magram am procesSi Tavdapirveli<br />

mizani, SesaZloa, Seicvalos. aqedan gamomdinare, Semoqmedebis, raimes<br />

Seqmnis amgvari nimuSebi ar arian wminda wylis instrumentuli xasiaTisa:<br />

`the bricoleur (Semoqmedi) ara mxolod `elaparakeba~ sagnebs, aramed igi<br />

gvesaubreba sagnebis, rogorc mediumis meSveobiT. levi-strosis<br />

dakvirvebiT, mediumis gamoyeneba SesaZloa gamomxatvelobiTi,<br />

eqspresiulic iyos. (Levi-Strauss 1974, 32).<br />

man Tavisi termini bricolage mogvianebiT ganavrco, raTa misi<br />

meSveobiT ganexila miTuri azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli nimuSebi.<br />

igi asabuTebda, rom miTuri azrovneba adamianis warmosaxvis nayofia da<br />

damyarebulia pirad gamocdilebaze. aqedan gamomdinare, miTuri<br />

azrovnebis meSveobiT miRebuli warmosaxva da realoba efuZneba<br />

adamianis gonebaSi adre arsebul movlenebs.<br />

25


levi-strosis mosazreba mxolod `miTuri fiqris~ ganxilvas<br />

ukavSirdeboda, magram Candleri acxadebs, rom bricolage SeiZleba<br />

nebismieri mediumis nebismieri mizniT gamoyenebisas Segvxvdes. magaliTad<br />

mas mohyavs weris procesi, romelic SeiZleba ganisazRvros ara marto<br />

mwerlis gacnobierebuli mizniT, aramed am procesSi monawile mediis<br />

TaviseburebebiTac, rogoricaa, magaliTad, enis tipi da gamoyenebuli<br />

saweri iaraRebi, agreTve Tanmdevi socialuri da fsiqologiuri<br />

procesebi. Tumca yvela mwerali rodi moqmedebs an ganicdis bricoleur-is<br />

msgavsad. (Chandler 1995).<br />

TiToeuli individi mkveTrad gansxvavebulad reagirebs mediis<br />

transformaciaze. zogierTi daJinebiT amtkicebs, rom isini srulad<br />

akontroleben maT mier gamoyenebul mediums, sxvebs ki iseTi gancda aqvT,<br />

rom maT mier gamoyenebuli mediumis srul tyveobaSi arian.<br />

J. derida am cnebas yvela tipis diskursTan akavSirebs, radgan Tu<br />

vinme `bricolage~ -s uwodebs memkvidreobiT gadmocemuli teqstidan<br />

romelime koncefciis sesxebis gardauvalobas, maSin unda vTqvaT, rom<br />

nebismieri diskursi `bricoleurs~-s warmoadgens. (J. derida)<br />

aqve ar SeiZleba ar SevCerdeT im gansxvavebebze, romelic arsebobs<br />

sxvadasxva mas-mediis mier gamoyenebul arxebsa da teqnologiebs Soris:<br />

presa iyenebs vizualur arxs, misi ena werilobiTia. igi eyrdnoba<br />

foto-reproduqciebs, grafikul dizains da beWdvas. mis sapirispirod,<br />

radio iyenebs zepir arxsa da salaparako enas. igi efuZneba xmis Cawerisa<br />

da mauwyeblobis teqnologiebs. xolo televizia aerTianebs xmisa da<br />

gamosaxulebis Camwersa da gadamcem saSualebebs.<br />

mediis potencialis TvalsazrisiT, arxebsa da teqnologiebs Soris<br />

arsebul gansxvavebebs Zalian didi mniSvnelobas aniWebda n. feirklu.<br />

magaliTad, beWdviTi media naklebad piradulia, vidre radio an<br />

televizia. radio saSualebas iZleva individualoba da xasiaTi<br />

warmoCndes xmis meSveobiT mauwyeblobisas. televiziaSi es procesi ufro<br />

Sors midis, radgan igi saSualebas iZleva davinaxoT adamianebi<br />

moqmedebaSi da ara marto sagazeTo fotoebSi gamoqveynebuli gayinuli<br />

saxiT. (Fairclough 1995, 38-9).<br />

26


marTalia, teqnologiuri deterministebi xazs usvamen, rom<br />

semiotikis buneba sxvadasxva mediis fundamenturi dizainis gavlenis<br />

qveSaa moqceuli, magram aucilebelia vaRiaroT, rom imaSi, Tu rogor<br />

iqmneba mediis nairsaxeobaTa gamoyenebis xerxebi da rogor yalibdeba<br />

misi statusi konkretul kulturul konteqstSi, did rols TamaSoben<br />

socialur-kulturuli da istoriuli faqtorebi. magaliTad, kulturis<br />

bevri Tanamedrove Teoretikosi aRniSnavs, rom vizualuri mediis<br />

mniSvneloba lingvistur mediasTan SedarebiT mkveTrad gaizarda.<br />

a. uaildenis azriT, yvela ena komunikaciaa, magram komunikaciis<br />

mxolod mcire saxeobebi SeiZleba warmoadgendes enas. (Wilden 1987, 137).<br />

Cvens droSi, rodesac sul ufro izrdeba gamomsaxvelobiTi<br />

saSualebebis raodenoba, kidev ufro dafasda semiotikis mniSvneloba<br />

ara marto rogorc lingvisturi, aseve vizualuri niSnebis Seswavlis<br />

TvalsazrisiTac.<br />

gansakuTrebiT yuradsaRebi kvlevebi Catarda reklamis,<br />

fotografiisa da audio-vizualuri mediis farglebSi. semiotika<br />

gvafrTxilebs, rom dauSvebelia romelime mediumis ugulebelyofa,<br />

rogorc sxvebTan SedarebiT naklebi mniSvnelobis mqonesi; magaliTad,<br />

cnobilia, rom literaturisa da kinos kritikosebi televizias<br />

mxatvrul literaturasa da filmebTan SedarebiT nakleb mniSvnelobas<br />

aniWeben.<br />

potenciurad, semiotikas aqvs imis SesaZlebloba, rom dagvanaxos<br />

sxvadasxva mediis saerTo da ganmasxvavebeli niSnebi. igi gvexmareba,<br />

Tavidan aviciloT tradiciuli privilegiis miniWeba romelime<br />

semiotikuri saxeobisaTvis, magaliTad, ar SeiZleba mivaniWoT<br />

upiratesoba mxolod salaparakos an werilobiT, verbalurs an<br />

araverbalur niSnebs.<br />

g. kresi da T. van liueni aRiarebdnen, rom sxvadasxva semiotikur<br />

niSnebs _ vizualurs, verbalursa Tu Jestikulaciurs, gaaCniaT rogorc<br />

sakuTari SesaZleblobebi, aseve sakuTari limitebi. (Kress&van Leeuwen 1996,<br />

31)<br />

27


amis gacnobierebam SeiZleba migviyvanos axlis Ziebebis<br />

aucileblobis aRiarebamde semiotikis gardaqmnil, saxeSecvlil<br />

garemoSi. imis gageba, Tu rogor muSaoben semiotikis Zireuli<br />

koncefciebi, maTi praqtikuli gamoyenebis CaTvliT, SeiZleba miviCnioT,<br />

rogorc aucilebeli ram yvelasaTvis, visac surs, Cawvdes im rTuli da<br />

dinamiuri sakomunikacio garemos arss, romelSic Cven gvixdeba cxovreba.<br />

maT, vinc ver moaxerxebs mis saRad gaazrebas, emuqreba safrTxe, rom<br />

aRmoCndes imaTi manipulirebis qveS, visac es xelewifeba.<br />

C. pirsisaTvis samyaro eqskluziurad niSnebisagan agebuli Tu ara,<br />

am niSnebiT mofenili mainc aris, niSnebs versad gaveqceviT. (Peirce 1931-58,<br />

449). vinaidan niSnebis warmoSoba ganuwyveteli procesia, Cveni<br />

movaleobaa gavigoT maTi mniSvneloba. erTaderTi gamosavalia, ar<br />

davnebdeT maT.<br />

marTalia, yoveldRiur cxovrebaSi mediaciis procesi<br />

transparentulobis niRabqveS mimdinareobs, magram Tu semiotikur<br />

midgomebs moviSvelebT, SevZlebT, davakvirdeT k. beslis mier<br />

SemoTavazebul mniSvnelobis konstruirebis process specifikuri<br />

teqstebis analizisas: mecnierisaTvis es gansakuTrebiT sayuradReboa masmediis<br />

problematikis kvlevis procesSi. am dargis Seswavlisas<br />

semiotikuri midgomebis gamoyeneba yuradRebas migvapyrobinebs iseTi<br />

upirobod aRqmuli praqtikisadmi, rogoricaa ~uxilavi montaJis~<br />

saxeliT cnobili klasikuri holivuduri `SeTanxmeba.~<br />

beslis miaCnia, rom es xerxi dResac rCeba montaJis yvelaze<br />

aRiarebul saSualebad rogorc kinoSi, aseve televiziaSi. magram<br />

semiotikuri midgomebis gamoyenebiT vacnobierebT, rom es moxerxebulad<br />

marTuli, winaswar dadgenili pirobiTobaa, romelsac Cven, Cveulebriv,<br />

ise viRebT, rogorc aucilebelsa da bunebriv movlenas. (Besley 1980, 47).<br />

mogvianebiT es azri ganavrco p. Jirom, romlisTvisac eWvgareSea,<br />

rom semiotikis erT-erT umniSvnelovanes amocanas warmoadgens,<br />

daamtkicos niSanTa sistemebis aSkara arseboba sxvadasxva tipis<br />

Sinaarsis aRqmis procesSi. (Guiraud 1975, 30).<br />

28


semiotikam seriozuli Teoriuli wvlili Seitana mas-mediis<br />

sakiTxebis kvleva-Ziebis sakiTxebSi. man, fsiqoanalizis dargTan erTad,<br />

warmoadgina Teoria presis, kinosa da tele-gadacemebis teqstebTan<br />

subieqtis (anu mkiTxvelisa da mayureblis) damokidebulebis Sesaxeb.<br />

gasul wlebSi, struqturalistebi, albaT, kidev erTxel Seecdebodnen,<br />

gaemyarebinaT miTi mediis zegavlenis winaSe uZlurebis Sesaxeb, magram<br />

socialuri semiotikis warmomadgenlebi interpretaciis mravalferovan<br />

gamovlinebebze gakeTebuli aqcentebiT win aRudgnen adre damkvidrebul<br />

tendenciebs, romelic ~kontents~ mis mniSvnelobasTan aigivebda da amas<br />

`mediis efeqtiT~ xsnida.<br />

semiotika, romelic komunikaciis procesis ganxilvisas fokusirebas<br />

axdens mniSvnelobasa da interpretirebaze, ewinaaRmdegeba SezRudul<br />

tranmisiul models, romelic mniSvnelobasa da Sinaarss (anu kontents)<br />

erTmaneTTan aigivebs. sinamdvileSi, niSnebi mniSvnelobis ubralod<br />

matareblebi ki ar arian, aramed gvevlinebian im mediumis warmomCenebad,<br />

romlis meSveobiTac xdeba mniSvnelobis Camoyalibeba anu konstruireba.<br />

semiotika gvexmareba imis gacnobierebaSi, rom mniSvneloba pasiurad ki<br />

ar Seiwoveba momxmareblis mier, aramed interpretaciis aqtiuri<br />

procesis Sedegad iqmneba.<br />

es kargad Cans beWduri saxis reklamisadmi semiologiuri<br />

midgomidanac, romelmac u. less daanaxa, rom reklamis mniSvneloba<br />

mkiTxvelisaTvis TvalsaCinod, zedapirze ki ar tivtivebs, aramed<br />

yalibdeba im mravalnairi gzebis meSveobiT, romlebic sxvadasxva<br />

niSnebis urTierTkavSiris safuZvelzea organizebuli. (Leiss 1990, 201-2).<br />

ufro zustad rom vTqvaT, reklamis mniSvnelobis gasagebad, mkiTxvels<br />

garkveuli samuSaos Catareba mouxdeba, radgan mniSvneloba furcelze<br />

mza saxiT ki ar devs, aramed iTxovs garkveul Zalisxmevas mis arsSi<br />

garkvevisaTvis.<br />

igive SeiZleba iTqvas sxva Janrebisa Tu mediis teqstebTan<br />

mimarTebaSi. erTi romelime niSani SeiZleba mravalricxovani<br />

mniSvnelobiT mogvevlinos. starokis SefasebiT, semiotika xazs usvams<br />

29


niSnebis SesaZlebeli interpretaciis usazRvro mravalferovnebas.<br />

(Sturrock 1986, 101).<br />

voloSinovic, agreTve, miuTiTebda erTi da igive niSnis<br />

mravalferovani interpretaciis potencialze, romelic damokidebulia<br />

konkretul sazogadoebriv da istoriul konteqstebze. (Voloshinov 1973, 23)<br />

aucilebelia aRiniSnos, rom semiotikasTan erTad, arsebobs teqstis<br />

analizisadmi kidev sxva midgomebic, kerZod, ritorikuli analizi,<br />

diskursuli analizi da Sinaarsis (content) analizi.<br />

mediisa da komunikaciis Seswavlisas Sinaarsis analizi, rogorc<br />

teqstis analizis mniSvnelovani meTodi, seriozul metoqeobas uwevs<br />

semiotikas. vinaidan dRes semiotika mWidrod ukavSirdeba kulturis<br />

kvlevas, Sinaarsis analizs mkafiod gansazRvruli adgili aqvs<br />

damkvidrebuli socialur mecnierebaTa kvlevebSi.<br />

Sinaarsis analizi gulisxmobs media teqstebis Sinaarsisadmi farTo,<br />

moculobiT midgomas, xolo semiotika teqstis analizisas mas<br />

ganixilavs rogorc struqturul erTeuls da ikvlevs masSi nagulisxmev<br />

konotaciur mniSvnelobebs. semiotika iSviaTad aris dainteresebuli<br />

odenobiT, moculobiT da xSirad uaryofs kidec amgvar midgomas. is, rom<br />

romelime sakiTxi teqstSi xSirad meordeba, es mas did mniSvnelobas ver<br />

aniWebs.<br />

semiotikuri analizisas meti interesi vlindeba im wesebis sistemis<br />

mimarT, romelic ganagebs, warmarTavs media-teqstebSi nagulisxmev<br />

diskurss da xazs usvams semiotikuri konteqstis rols mniSvnelobis<br />

Camoyalibebis procesSi. miuxedavad amisa, zogierTi mkvlevari aerTianebs<br />

semiotikur analizsa da Sinaarsis analizs (glazgos media jgufi 1980)<br />

mecnierTa nawili iziarebs semiotikis morisiseul ganmartebas<br />

(sosiuris zegavleniT), romlis Tanaxmadac es aris mecniereba niSnebis<br />

Sesaxeb (Morris 1938,1-2). Tumca, terminma `mecniereba~ SeiZleba SecdomaSi<br />

Segviyvanos. jer-jerobiT semiotika ar moicavs farTod damkvidrebul<br />

Teoriul mosazrebebs, modelebsa Tu empiriul meTodologiebs.<br />

semiotika miiswrafvis gaafarToos Tavisi Teoriuli sazRvrebi, am<br />

dargSi moRvawe mecnierebi cdiloben daamkvidron misi kompetencia da<br />

30


Camoayalibon ZiriTadi principebi. aqedan gamomdinare, cxadi xdeba, rom<br />

semiotika aqtiuri ganviTarebis procesSi imyofeba.<br />

rogorc ukve aRvniSneT, arcTu Soreul warsulSi pirsi da sosiuri<br />

cdilobdnen CamoeyalibebinaT niSnis fundamenturi ganmarteba. Tomas<br />

sibeokis mosazrebiT, imis aRiarebam, rom niSnis Semadgenel or nawils _<br />

aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris mravalgvari urTierToba SeiZleba<br />

arsebobdes, semiotikis arsebobis manZilze filofosebi da lingvistebi<br />

aiZula, moexdinaT niSnebisa Tu niSanTa sistemebis klasifikacia. maT<br />

mier SemoTavazebuli klasifikaciebis araerT nimuSs Soris, sibeoki<br />

yvelaze daxvewilad da srulyofilad pirsiseul sqemas miiCnevs, romlis<br />

Semqmnas mecnierma TiTqmis ormoci wlis Sroma miuZRvna. (Sebeok 1994, 20-<br />

21).<br />

am sqemis Tanaxmad, arsebobs niSanTa eqvsi saxeoba, romlebic<br />

yvelaze xSirad gvxvdebian Tanamedrove semiotikaSi. esenia: 1.signali<br />

(signal), romelic romelic bunebrivi (meqanikuri) an xelovnuri<br />

(SeTanxmebuli) gzebiT iwvevs raime saxis reaqcias mimRebisagan. 2.<br />

simptomi (symptom), _ avtomaturi, dasabuTebuli, garduvalobis<br />

gamomxatveli niSani, romelic aRmniSvnelsa da aRsaniSns bunebrivi gziT<br />

awyvilebs da aerTianebs. 3. xatovans (icon) uwodeben niSans, rodesac<br />

aRsaniSnisa da aRmniSvnelis topologiur msgavsebas gamoxatavs.<br />

4.indeqsuria (index) niSani, rodesac misi aRmniSvneli nawili mianiSnebs an<br />

gulisxmobs aRsaniSns (magaliTad, kvamli cecxlis momaswavebeli<br />

niSania). 5. simbolo (symbol) _ niSania, romelic warmoadgens dadgenil,<br />

winaswar SeTanxmebul kavSirs aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris.<br />

(magaliTad, droSa). 6. saxeli (name), es aris gansakuTrebuli gavlenis<br />

mqone niSani, romelic hqvia aRsaniSns. (Sebeok 1974, 20-21)<br />

momdevno Taobis semiotikosebi iswrafvodnen ganesazRvraT da<br />

moexdinaT im kodebis an wesebis kategorizacia, romelTa mixedviTac<br />

xdeba niSnebis organizeba. naTlad ikveTeba sagnis Teoriuli safuZvlis<br />

Cayris aucilebloba, sagnisa, romelic amJamad imyofeba misi metoqe<br />

Teoriuli mosazrebebis gavlenis qveS.<br />

31


ac Seexeba meTodologias, struqturalisturi meTodologiebis<br />

ganviTarebis gzaze, sosiuris Teoriebi dRemde warmoadgenen teqstis<br />

analizis amosaval wertils. es meTodebi dResac gamoiyeneba<br />

kulturuli fenomenis analizisas. Tumca aqve unda iTqvas, rom msgavsi<br />

meTodebi sayovelTaod miRebuli da aRiarebuli rodia: sociologiaze<br />

orientirebuli Teoretikosebi akritikeben maT gansakuTrebul<br />

fokusirebas struqturaze, Tumca farTod miRebuli arc sxva<br />

alternatiuli meTodologiebia.<br />

rogorc ukve aRvniSneT, semiotikis qolgis qveS warmodgenilia<br />

mravalricxovani kvlevebi xelovnebaSi, literaturaSi, anTropologiasa<br />

da mas-mediaSi. mas naklebad aqvs damoukidebeli akademiuri disciplinis<br />

saxe. semiotikis dargSi moRvawe mecnierTa Soris SexvdebiT lingvistebs,<br />

filosofosebs, fsiqologebs, sociologebs, anTropologebs,<br />

literaturis, esTetikisa da mediis Teoretikosebs, fsiqoanalitikosebsa<br />

da ganaTlebis specialistebs.<br />

marTalia, yvela iziarebs semiotikis arsis ZiriTad, mTavar<br />

ganmartebas, magram wamyvani semiotikosebi gansxvavebulad warmoaCenen<br />

misi Seswavlis sagans: igi gulisxmobs ara mxolod komunikacias, aramed<br />

imasac, Tu ras mivawerT da ras vaniWebT mniSvnelobas garemomcvel<br />

samyaroSi.<br />

semiotika droTa manZilze icvleboda, mecnierebi eZebdnen da dRemde<br />

eZeben semiotikur midgomebSi arsebuli sisusteebisa da xarvezebis<br />

gamosworebis gzebs. TviT yvelaze sabaziso semiotikur terminebsac ki<br />

sxvadasxvagvari ganmarteba SeiZleba hqondeT. aqedan gamomdinare,<br />

Cendlerma daaskvna, rom is, vinc cdilobs semiotikuri analizis<br />

gakeTebas, windaxeduloba unda gamoiCinos da naTlad miuTiTos, romel<br />

ganmartebas iyenebs; romelime semiotikosis midgomis gamoyenebisas ki<br />

wyaroc aucileblad unda miuTiTos. (Chandler)<br />

sosiuri enas ganixilavda, rogorc yvelaze mniSvnelovans niSanTa<br />

sistemebs Soris (Saussure 1983, 15). ena dRemdea miCneuli yvelaze<br />

Zlevamosil sakomunikacio sistemad da amis Sesaxeb arc davoben.<br />

32


m. harisis azriT, floben ra semantikur gansakuTrebulobas, xalxTa<br />

enebi unikalur adgils ikaveben sakomunikacio sistemebSi. sakomunikacio<br />

sistemas, romelsac gaaCnia semantikuri universaluroba, SeuZlia moicvas<br />

informacia yvela sferos, sagnisa da movlenis Sesaxeb rogorc<br />

warsulSi, aseve awmyosa da momavalSi; es informacia SeiZleba iyos<br />

arsebuli an SesaZlebeli, warmosaxviTi an namdvili. (M. Harris 1985, 138).<br />

ena fundamenturia e. benvenistis SefasebiTac. misTvis ena aris yvela<br />

sxva sistemis – lingvisturisa d aralingvisturis saTargmni sistema.<br />

(Benvenist 1986, 231).<br />

T. sibeoki semiotikasa da lingvistikas Soris arsebul ormxriv<br />

urTierTobas miiCnevs an ierarqiul an Tanabrad koordinirebul<br />

procesad. Tu urTierTobas ganvixilavT rogorc ierarqiuls, maSin<br />

arsebobs ori SemTxveva: an lingvistikaa wamyvan poziciaze da<br />

iqvemdebarebs semiotikas, an piriqiT, semiotikas eniWeba wamyvani roli<br />

lingvistikasTan mimarTebaSi. am sami mosazrebidan periodulad romelime<br />

erTs eniWeboda xolme upiratesoba, Tumca, sibeoki miiCnevs, rom<br />

sabolood gaimarjva da damkvidrda mesame mosazreba, romlis mixedviTac<br />

semiotika da lingvistika Tanabari uflebebiT sargebloben . (Sebeok 1974,<br />

105).<br />

meci, Teoriulad, lingvistikas semiotikis Semadgenel nawilad<br />

ganixilavda, magram iqve miuTiTebda, rom faqtiurad, semiotika<br />

lingvistikisagan warmoiSva: semiotika jer kidev ganviTarebis procesSia,<br />

lingvistika ki ukve kargad Camoyalibebuli mecnierebaa. (Metz 1974, 60)<br />

magram mecis argumentebi arcTu myarad miiCnies sxva mecnierebma,<br />

romlebic acxadeben, rom maTSi bevri cdomilebaa, gansakuTrebiT<br />

istoriuli TvalsazrisiT. sibeoki acxadebs, rom semiotika sulac ar<br />

aRmocenebula lingvistikidan, misi saZirkveli medicinaSi unda veZeboT<br />

da gacilebiT Rrma fesvebi gaaCnia kacobriobis istoriaSi. (Sebeok 1974,<br />

105).<br />

barTi kolegebs sTavazobda sosiuris formulirebis Semotrialebas<br />

da imis damtkicebas, rom semiologia lingvistikis Semadgeneli nawilia,<br />

(Barthes 1985, 11), magram sxva mecnierebma misaRebad miiCnies sosiuris<br />

33


mosazreba imis Sesaxeb, rom lingvistikas adgili unda mivuCinoT TviTon<br />

semiotikis SigniT. Tumca, Candleri SiSobda, rom Tu lingvistika<br />

Tundac Teoriulad ganTavsdeba semiotikis farglebSi, maSin Zneli<br />

iqneba lingvistikis modelis gamoyenebis Tavidan arideba niSanTa sxva<br />

sistemebis Seswavlisas. (Chandler)<br />

semiotikosebi, Cveulebriv, filmebs, tele da radioprogramebs,<br />

sareklamo abrebs da sxvas moixseneben rogorc `teqstebs~. (Fiske and<br />

Hartley, 1978). aqedan gamomdinare, bunebrivia, rom mediis iseTi saxeoba,<br />

rogoricaa televizia, zogierTi semiotikosis mier miCneulia, rogorc<br />

garkveuli TvalsazrisiT `teqsti~ anu `ena~. mecnierebi cdiloben<br />

gaarkvion, axali ambebi (niusi) ufro axlos dganan imasTan, romelsac<br />

Cven yoveldRiuri cxovrebis realobad miviCnevT, Tu ufro meti saerTo<br />

aqvT simboloTa iseT sistemasTan, rogoricaa wera.<br />

dRes arsebobs imis safrTxe, rom mediis yvela saxeoba lingvistikis<br />

CarCoebSi moeqces. fotografiasTan mimarTebaSi (Tumca igive SeiZleba<br />

iTqvas kinosa da televiziis Sesaxebac) v.burgini amtkicebs, rom ar<br />

arsebobs fotografiis ena, arc erTi ganmsazRvreli sistema, romelzec<br />

fotografiaa damokidebuli (im gagebiT, rom yvela teqsti inglisurSi<br />

eyrdnoba inglisur enas). mecnieris azriT, aq saqme ufro gvaqvs kodebis<br />

heterogenul kompleqsTan, romlidanac sazrdoobs fotografia. (Burgin<br />

1982, 142).<br />

am sakiTxebisaTvis naTelis mosafenad, isev niSnis sosiuriseuli<br />

models unda mivmarToT, magram am modelis ganxilvamde unda gavigoT,<br />

ras gulisxmobs is zogadi CarCo, romlis SigniTac man igi ganaTavsa.<br />

yvelasaTvis cnobili ganmartebis mixedviT, romelic gvaCvenebs<br />

gansxvavebas enas (langue) da metyvelebas (parole) Soris, ena gulisxmobs<br />

wesebisa da regulaciebis sistemas, romelic damoukidebelia misi<br />

individualuri momxmareblisagan; metyveleba ki gulisxmobs enis<br />

gamoyenebas konkretul SemTxvevebSi. Tu am ganmartebas zogadad<br />

semiotikur sistemebs mivusadagebT, maSin davinaxavT, rom arsebobs<br />

gansxvavebebi kodsa da gzavnils, struqturasa da movlenas, sistemasa da<br />

gamoyenebas Soris (specifikur teqstebsa da konteqstebSi). (Chandler)<br />

34


am ganmartebiT Tu vixelmZRvanelebT, maSin gamodis, rom iseT<br />

Tanamedrove semiotikur sistemaSic ki, rogoricaa kino, nebismieri filmi<br />

aris metyveleba, romelsac safuZvlad udevs kinos ena. (Langholz Leymore<br />

1975, 3). magram sinamdvileSi, sosiuri yuradRebas amaxvilebda ufro<br />

metad enaze, vidre metyvelebaze. misi mimdevrebisaTvis yvelaze didi<br />

mniSvneloba aqvs semiotikuri sistemis safuZvelSi mdebare erTian<br />

WrilSi ganxilul struqturebsa da wesebs, vinaidan es maTTvis bevrad<br />

sayuradReboa, vidre misi gamoyenebis erTeuli, konkretuli SemTxvevebi<br />

da magaliTebi.<br />

sosiuris midgoma gulisxmobda sistemis sinqronul Seswavlas<br />

iseTi xerxiT, TiTqos igi droSi gayinuli iyo (fotosuraTis msgavsad)<br />

da ara diaqronuli gziT, anu misi evoluciis process (filmis msgavsad)<br />

. kulturis struqturalistma Teoretikosebma misaRebad miiCnies es<br />

mosazreba, romelic yuradRebas amaxvilebda semiotikuri sistemebis<br />

SigniT socialuri da kulturuli movlenebis mniSvnelobaze.<br />

marTalia, sosiurs SeiZleba semiotikis damaarsebeli vuwodoT,<br />

magram Tavisi ganviTarebis manZilze semiotika sul ufro dascilda misi<br />

periodis kvlevebsa da mtkicebulebebs. 1970-ian wlebSi dawyebul<br />

procesze saubrisas tereza de lauretisi aRniSnavs, rom semiotikam misi<br />

warmmarTveli meqanizmebis seriozuli cvlileba ganicada, kerZod:<br />

niSanTa sistemebis klasifikaciidan (maTi ZiriTadi erTeulebi,<br />

struqturuli organizacia) aqcenti gadavida niSnebisa da maTi<br />

mniSvnelobebis warmoebis modelebis Seswavlaze, gaizarda iteresi im<br />

gzebis mimarT, romelTa meSveobiTac xdeba sistemebisa da kodebis<br />

gamoyeneba an gardaqmna socialur cxovrebaSi. (de Lauretis 1984, 160)<br />

Tuki warsulSi yuradRebas amaxvilebdnen niSanTa sistemebis (ena,<br />

literatura, kino, arqiteqtura, musika da sxva) Seswavlaze, romelTac<br />

miiCnevdnen gzavnilebis warmomqmnel meqanizmebad, amJamad interesis<br />

sagans warmoadgens maTi meSveobiT Sesrulebuli saqmianoba. es aris<br />

saqmianoba an aqtivoba, romelic awesebs kodebs an axdens maT<br />

transformacias, amave dros igi ayalibebs am kodebis gamomyenebel<br />

individebsac da Sesabamisad, axdens maT transformacias. aqedan<br />

35


gamomdinare, lauretisi miiCnevs, rom individebi semiozisis sagans<br />

warmoadgenen.<br />

C. pirsisagan nasesxebi termini `semiozisi~, romelic mogvianebiT<br />

ganavrco u. ekom, migvaniSnebs im procesisaken, romlis meSveobiTac<br />

kultura warmoSobs niSnebs da mxolod amis Semdeg aniWebs maT<br />

Sesabamis mniSvnelobebs. miuxedavad imisa, rom ekosTvis semiozisi anu<br />

Seqmnis procesi socialur aqtivobas niSnavs, igi aRiarebs, rom<br />

semiozisis TiToeul individualur aqtSi CarTulia subieqturi<br />

faqtorebic. gamodis, rom es ganmarteba Seesatyviseba Tanamedrove<br />

semiotikuri Teoriis or ZiriTad mimarTulebas, kerZod:<br />

pirveli, romelic lakanis fsiqoanalizis zegavlenis qveSaa,<br />

gulisxmobs semiotikis fokusirebas mniSvnelobis subieqtur aspeqtebze.<br />

am SemTxvevaSi mniSvneloba yalibdeba subieqturi faqtorebis<br />

zegavleniT.<br />

meore mimarTulebis Tanaxmad ki semiotika dainteresebulia<br />

mniSvnelobis, azris socialuri aspeqtebiT, komunikaciis dros misi<br />

praqtikuli, esTetikuri an ideologiuri TvalsazrisiT gamoyenebiT.<br />

lauretisis mosazrebiT, am SemTxvevaSi mniSvneloba igeba rogorc<br />

semantikuri Rirebuleba, romelic yalibdeba kulturis mier<br />

gaziarebuli kodebis meSveobiT. (de Lauretis 1984, 167).<br />

am mosazrebaSi mocemulia semiotikis ZiriTadi koncefciebis<br />

monaxazi, sakuTriv niSnis yvelaze fundamenturi koncefcia, romelic<br />

sasargeblo iqneba maTTvis, vinc cdilobs gza gaikvlios am sakiTxis<br />

SeswavlaSi. d. Cendleri Tavis erT-erT naSromSi kiTxulobs: mainc, ra<br />

saWiroa semiotikis Seswavla am SekiTxvaze pasuxi erTmniSvnelovnad<br />

dadebiTia, ufro metic, am sferos aqtualoba yoveldRiurad izrdeba.<br />

semiotikis arsze saubrisas devid slesi aRniSnavs, rom semiotikis<br />

istebliSmenti eqskluziur klubs warmoadgens, magram igi imdenad<br />

mniSvnelovani sferoa, rom misi daTmoba mxolod semiotikosebisaTvis ar<br />

SeiZleba. (Sless 1986, 1).<br />

igi mniSvnelovania, vinaidan gvexmareba imaSi, rom realoba upirobod<br />

ar miviRoT, ise, TiTqos igi damtkicebas ar moiTxovdes; TiTqos igi<br />

36


arsebobdes rogorc wminda obieqturi realoba da adamianTa mier<br />

interpretaciisagan damoukidebeli iyos.<br />

semiotikis Seswavlisas vigebT, rom Cven niSnebiT garemocul<br />

samyaroSi vcxovrobT da niSnebisa da kodebisadmi gaazrebuli midgomis<br />

gareSe SeuZlebeli iqneba nebismieri ramis sworad gageba. vimyofebiT ra<br />

ricxobrivad sul ufro mzardi vizualuri niSnebiT savse samyaroSi,<br />

saWiroa vicodeT, rom TviT yvelaze realisturi niSanic ki sinamdvileSi<br />

is ar aris, rasac Cven zedapirulad vxedavT. rodesac im kodebs,<br />

romelTa meSveobiTac niSnebis interpretireba xdeba, met sicxades<br />

mivaniWebT da gavSifravT, amiT SevasrulebT mniSvnelovan semiotikur<br />

funqcias.<br />

realobis gansazRvrisas niSnebi ideologiur funqcias asruleben.<br />

niSnebSi nagulisxmevi realobis Seswavlisa da Semowmebisas, SegviZlia<br />

gamovavlinoT, vis mier warmodgenili realobaa privilegirebuli da visi<br />

_ SezRudul- Seviwroebuli. niSnebis Seswavla gulisxmobs realobis<br />

Seqmnisa da misi damkvidrebis procesis Seswavlas. am kvlevaze uaris<br />

Tqma ki niSnavs, rom mxolod sxvebs davutovoT mniSvnelobebis samyaroze<br />

kontroli, im samyaroze, romelSic Cven vcxovrobT.<br />

37


Tavi 2<br />

semiotika da mas-media<br />

2.1. semiotikuri kvlevis meTodebis gamoyeneba beWdviTi mediis Seswavlis<br />

saqmeSi<br />

Cveni naSromis ZiriTadi mizania gavarkvioT, Tu rogor SeiZleba<br />

semiotikis gamoyeneba mas-mediis sxvadasxva saxeobaTa, maT Soris<br />

beWdviTi mediis sakiTxebis kvlevis procesSi. wina TavSi, semiotikis<br />

interesisa da kvlevis saganze saubrisas, zogadad SevexeT mis midgomebs<br />

masmediis mimarTac, magram amjerad am sakiTxze ufro dawvrilebiT<br />

SevaCerebT Tqvens yuradRebas.<br />

mediaSi mimdinare rTul procesebSi garkvevisaTvis maTi semiotikuri<br />

TvalsazrisiT ganxilva Zalze mniSvnelovnad migvaCnia, vinaidan mediiT<br />

nagulisxmevi mniSvnelobebi niSnebis meSveobiT gadmoicema, xolo<br />

semiotika ki swored niSnebis moqmedebiTaa dainteresebuli.<br />

rogorc zemoT aRvniSneT, semiotika saSualebas gvaZlevs,<br />

davakvirdeT enis muSaobis process, _ enisa, romelic yvelaze xSirad<br />

gamoyenebad mediums warmoadgens.<br />

Cven enas viyenebT, rogorc sakomunikacio saSualebas, romelic<br />

xorcieldeba laparakis an weris meSveobiT. mediis umravlesoba enas<br />

udgeba rogorc komunikaciis umTavres gzas an rogorc komunikaciis sxva<br />

mediisaTvis, magaliTad fotosuraTebisaTvis damxmare, xelSemwyob<br />

saSualebas.<br />

marTalia semiotikuri analizi did xania miswvda komunikaciis<br />

aralingvistur saSualebebsac, magram, sainteresoa, rogor unda<br />

gamoviyenoT igi gazeTebis, reklamebis, Jurnalebis, kinosa da<br />

`interaqtiuli mediis~ Seswavlisas sxva analitikuri meTodebis<br />

msgavsad, semiotikac iyenebs teqnikur enas, terminologias, eyrdnoba<br />

mosazrebebs sxva momijnave disciplinebidan, romlebic droTa<br />

ganmavlobaSi damkvidrdnen da ganviTardnen.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom ar arsebobs mediis Seswavlis erTi<br />

romelime srulyofili analitikuri meTodi, radgan gansaxilveli<br />

38


obieqtisa da sakiTxis Taviseburebebidan gamomdinare, arsebobs<br />

gansxvavebuli Teoriuli midgomebic.<br />

magaliTad, erT-erTi mosazrebiT, masmediaSi nagulisxmevi Sinaarsis<br />

gageba SesaZlebelia teqstis detaluri analizis meSveobiT (gazeTebsa<br />

da tele-programebSi). magram meore Tvalsazrisis Tanaxmad, mediis<br />

Sinaarsi da mniSvneloba SeiZleba gaazrebul iqnas mxolod im<br />

individebis gamokiTxvis Sedegebze dayrdnobiT, romlebsac kavSiri aqvT<br />

ama Tu im mediasTan.<br />

Cveni azriT, es ori pozicia zedmetad gamartivebulad warmogviCens<br />

erTis mxriv, semiotikuri analizis metad mkacr saxeobas, romelic<br />

struqturalizmis saxeliTaa cnobili da meores mxriv, bolo periodSi<br />

mediis kvlevis farTod damkvidrebul iseT xerxs, romelsac mecnierebi<br />

eTnografiis saxeliT moixseneben. TiToeuli maTgani erTi da igive<br />

sakiTxisadmi sxvadasxgvar, gansxvavebul midgomebs gvTavazobs.<br />

bigneli Tavis naSromSi `mediis semiotika~ acxadebs, rom igi irCevs<br />

Sualedur pozicias am or mimdinareobas Soris. mediis Sinaarsisadmi<br />

bigneliseul midgomas xuTi ZiriTadi principi udevs safuZvlad:<br />

pirveli: media-teqstebSi gamoyenebuli nimuSebi da struqturebi<br />

gansazRvraven im mniSvnelobebs, romelTac gadmoscemen da romelTa<br />

gaazrebac unda moxdes;<br />

meore: media-teqstebSi gamoyenebuli niSnebis gageba xdeba socialur<br />

da kulturul konteqstSi mocemul sxva niSnebTan da teqstebTan kavSirurTierTobis<br />

gaTvaliswinebiT;<br />

mesame: TiToeul medias gaaCnia, erTis mxriv, mxolod misTvis<br />

damaxasiaTebeli specifikuri niSnebi, meores mxriv – sxva mediasTan<br />

saziaro niSnebic;<br />

meoTxe: sxvadasxva tipis teqstebi da media TavianT auditorias<br />

ayeneben gansxvavebul poziciebSi, xolo auditoria medias aRiqvams da<br />

masTan urTierTobas amyarebs sruliad mravalferovani da<br />

erTmaneTisagan gansxvavebuli gzebiT;<br />

39


mexuTe: mas-mediasa da auditorias Soris urTierTobebis Seswavla<br />

Zalze mniSvnelovania im midgomebSi gasarkvevad, romlebic gagvaCnia<br />

sakuTari Tavisa da kulturis mimarT.~ (Bignell 2003, 3-6).<br />

sainteresoa, rogor udgeba semiotikuri analizi winamdebare<br />

sadisertacio naSromis sagans, mas-mediis erT-erT uZveles<br />

warmomadgenels _ beWdviT medias. vfiqrobT, am SemTxvevaSi yuradReba<br />

unda mivaqcioT erTis mxriv, gazeTebSi gamoyenebul lingvistur niSnebs,<br />

meores mxriv, xatovan da sxva vizualur niSnebsa da im kavSirurTierTobebs,<br />

romlebic arseboben lingvistursa da vizualur niSnebs<br />

Soris.<br />

40


2.2. `niusis~ arsi da misi Seqmnis Taviseburebebi<br />

sanam gazeTebSi niSnebis gamoyenebis Seswavlaze gadavidodeT, unda<br />

gavarkvioT, ras niSnavs `niusi~ anu axali ambavi.<br />

Cveulebriv, `niuss~ miviCnevT rogorc istoriuli realobis<br />

konkretul saxeobas, romlis gansazRvra SeiZleba analitikuri gziT. es<br />

sakiTxis araswori gagebaa. vinaidan Jurnalistebi erTaderTi sakiTxis –<br />

mxolod da mxolod maTive auditoriis eqspertebi arian, amitom,<br />

martivad rom vTqvaT, `niusi~ aris is, rac am auditoriis interesebis<br />

gaTvaliswinebiT aRmoCnda gazeTebSi an telemauwyeblobaSi.<br />

yoveldRiurad msoflioSi aTasobiT movlena xdeba, magram niusad<br />

gadaiqcevian mxolod isini, romlebmac gazeTebis yuradReba miiqcies,<br />

xolo is movlenebi, romlebic yuradRebis miRma aRmoCndnen, verasodes<br />

ver gaxdebian niusebi. (The Missouri Group 2005, 11-12).<br />

internetis erT-erT veb-gverdze moZiebuli masalebis Tanaxmad,<br />

`niusi~ ver iqneba umniSvnelo an mauwyeblobis gareSe darCenili ram. es<br />

ver moxdeba, radgan niusi bunebrivad ar Cndeba. movlenas bunebrivi<br />

xasiaTi aqvs, magram niusi warmoebuli produqtia. misi msgavsia<br />

istoriiis dargic: istoriaSi rCeba is, rasac istorikosebi warsulis<br />

naSTebidan akowiweben, niusebi ki aris is, rasac Jurnalistebi<br />

dRevandel gazeTebSi aTavseben. (www.historicpages.com)<br />

niusi ar warmoadgens faqtebisa da movlenebis mxolod CamonaTvals.<br />

niusi mxolod faqtebi ki ar aris, aramed is gamomsaxvelobiTi suraTia,<br />

romelic iqmneba verbaluri da araverbaluri niSnebis, magaliTad<br />

fotoebis meSveobiT.<br />

aqedan gamomdinare, niusis diskursis semiotikuri analizi moicavs<br />

axal ambebSi gamoyenebuli lingvisturi (verbaluri) da vizualuri<br />

niSnebis denota<strong>ciuri</strong> da konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobebis ganxilvas.<br />

sityvas, misi `pirdapiri~, anu denota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobis garda,<br />

SeiZleba hqondes konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobac. semiotikaSi denotacia da<br />

konotacia im terminebs warmoadgenen, romlebic asaxaven urTierTobebs<br />

aRmniSvnelsa (signifier) da (signified) aRsaniSns Soris.<br />

41


denotacia iZleva niSnis zust ganmartebas, aniWebs mas<br />

sityvasityviT, yvelasaTvis misaxvedr mniSvnelobas. lingvisturi niSnebis<br />

SemTxvevaSi, misi denota<strong>ciuri</strong> mniSvneloba is aris, romelsac<br />

leqsikonSi mocemuli ganmarteba gvTavazobs. istorikos Ee. panovskis<br />

mosazrebiT, vizualuri niSnis denotacia aris mis mier warmodgenili is<br />

gamomsaxvelobiTi suraTi, romelsac nebismieri droisa da nebismieri<br />

kulturis warmomadgeneli erTnairad aRiarebs da cnobs. (Panofski 1970, 51-<br />

3).<br />

Tumca es ganmarteba warmoSobs kiTxvas _ nuTu yvela adamianis<br />

midgoma erTnairia sinamdvileSi, gansxvavebul kulturaTa<br />

TvalTaxedviT, igi Zalze specifikuria da mis arsSi gasarkvevad swored<br />

konotacias unda mivmarToT.<br />

termini `konotacia~ gamoiyeneba niSnebTan dakavSirebuli socialur<br />

-kulturuli da piraduli asociaciebis (ideologiuri, emo<strong>ciuri</strong>)<br />

gamosaxatad. igi, rogorc wesi, damokidebulia adamianis socialur<br />

warmomavlobaze, asakze, sqessa da sxva pirobebze. niSnebis sxavadasxva<br />

saxiT interpretirebis saSualebas iZlevian swored misi konotaciebi da<br />

ara denotaciebi.<br />

r. barTi miuTiTebda, rom niSnis sosiuriseuli modeli aqcents<br />

akeTebda denotaciaze, xolo mniSvnelobis am ganzomilebis -konotaciis<br />

udidesi roli ki mxolod momdevno Taobis Teoretikosebma SeniSnes.<br />

(Barthes 1967, 89).<br />

Tavis naSromebSi barTi amtkicebda, rom fotografiaSi<br />

SesaZlebelia konotaciis gamocalkeveba denotaciisagan (Barthes 1977, 15-31,<br />

32-51). fiske ki ganmartavs, rom denotacias ainteresebs is, Tu ra aris<br />

fotosuraTze aRbeWdili, xolo konotacias _ rogor aris aRbeWdili.<br />

(Fiske 1982,91)<br />

Tumca, fotografiaSi denotacia wina planze konotaciis xarjzea<br />

wamoweuli. zogierTi mecnierisaTvis fotografiuli aRmniSvneli<br />

virtualurad aRsaniSnis identuria; fotosuraTi gvevlineba rogorc<br />

viTomda `bunebrivi niSani~, romlis SeqmnaSi kodebs monawileoba ar<br />

miuRiaT. (Hall 1980, 132).<br />

42


Tavisi moRvaweobis dasawyisSi barTi amtkicebda, rom kodis<br />

identificireba SesaZlebelia mxolod gacilebiT ufro maRal doneze<br />

da ara denotaciis pirvelsawyis doneze. magram mogvianebiT barTma<br />

Tavisi mosazreba am sakiTxTan mimarTebaSi Secvala. teqstebis analizis<br />

Sedegad, igi mivida daskvnamde, rom denotacia sulac ar aris niSnis<br />

pirvelsawyisi mniSvneloba, es ubralod, moCvenebiTi da iluzorulia.<br />

(Barthes 1974, 9).<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, konotacia qmnis denotaciasTan identurobis<br />

iluzias, imis gancdas, rom ena aris transparentuli da rom aRmniSvneli<br />

da aRsaniSni identurebi arian. am process mivyavarT imis mZlavr<br />

gancdamde, rom denotacia aris mxolod pirdapiri da universaluri<br />

mniSvneloba, romelic sulac ar aris ideologiuri, xolo is<br />

konotaciebi, romlebic yvelaze metad gasagebia interpretatorisaTvis,<br />

bunebrivi saxiT gvevlinebian. rogorc silvermani aRniSnavs, rodesac<br />

pirvelad vecnobiT denotacias, amave dros, Cven momentalurad vecnobiT<br />

dominantur konotaciebsac da, Sesabamisad, veqceviT ideologiis<br />

gavlenis qveS. (Silverman 1983, 30).<br />

aqedan gamomdinare, SesaZlebelia, Teoretikosebma sasargeblod<br />

miiCnion gansxvavebebis povna denotaciasa da konotacias Soris, magram<br />

praqtikaSi maTi mkveTri gamijvna SeuZlebelia. semiotikosTa umetesoba<br />

amtkicebs, rom arc erTi niSani ar SeiZleba iyos mxolod denota<strong>ciuri</strong>,<br />

mas aucileblad axlavs Tan konotacia.<br />

v. voloSinovi amtkicebda, rom denotaciasa da konotacias Soris<br />

mkveTri sazRvris gavleba SeuZlebelia, radgan saboloo mniSvneloba<br />

evoluciis gziT yalibdeba... mniSvnelobis gaazreba xdeba mxolod<br />

Rirebulebebze msjelobis Sedegad. (Voloshinov 1973, 105).<br />

amave mosazrebas amyarebs sxva mecnierebis gancxadebebic, romelTa<br />

mixedviTac versad SexvdebiT raime movlenis an sagnis neitralur,<br />

obieqtur aRweras an daxasiaTebas, romelic Tavisufali SeiZleba iyos<br />

SefasebiTi elementebisagan. (Mick&Politi 1989, 85).<br />

43


semiotikosebis umravlesoba miiCnevs, rom rogorc denotacia, aseve<br />

konotacia gulisxmobs kodebis gamoyenebas, magram denotacia ufro<br />

farTo konsensuss moiTxovs.<br />

maSin, roca niSnis denota<strong>ciuri</strong> mniSvneloba gaziarebuli da<br />

aRiarebuli unda iyos nebismieri kulturis wevrebis mier,<br />

gansxvavebuli an araswori konotaciebic ki dasaSvebad miaCniaT da amis<br />

gamo aravis kicxaven. aqedan gamomdinare, bernaris azriT, niSnis mier<br />

aRZruli konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobebis CamonaTvali srulyofili<br />

arasodes SeiZleba iyos. (Barnard 1996, 83).<br />

Tumca arsebobs safrTxe imisa, rom konotacias mxolod<br />

`individualuri subieqturobis~ daxasiaTeba mieniWos. sinamdvileSi<br />

konotaciebi mxolod erTi individis mxridan aRqmul `personalur~<br />

mniSvnelobas ar gulisxmoben. aqedan gamomdinare silvermani acxadebs,<br />

rom konotaciebis gansazRvra xdeba im kodebis meSveobiT, romlebzec<br />

adamians xeli miuwvdeba. kulturuli kodebi ayalibeben konotaciur<br />

CarCos, romlis Semadgeneli TiToeuli erTeuli simbolikuri<br />

atributebis mixedviT lagdeba. (Silverman 1983, 36).<br />

konotaciebis garkveuli nawili farTodaa aRiarebuli konkretul<br />

kulturaTa mier. magaliTad, dasavluri kulturis nebismieri<br />

zrdasruli warmomadgenlisaTvis manqana mowifulobis an Tavisuflebis<br />

konotaciis matarebelia.<br />

niSnis cneba, mis denotaciur da konotaciur mniSvnelobebTan<br />

erTad, gauyofelia miTisagan. barTi amtkicebs, rom mniSvnelobebis<br />

miniWebis Tanmimdevroba, romelsac denotaciasa da konotacias vuwodebT,<br />

erTiandebian miTuri ideologiis Seqmnis saerTo mizniT. mecnierisaTvis<br />

miTs ganapirobebs misi mizani, igi axdens istoriis transformirebas<br />

bunebaSi. misi saSualebiT xdeba niSnebisa da kodebis Camoyalibeba,<br />

romlebic Tavis mxriv, uzrunvelyofen miTebis SenarCunebasa da<br />

damkvidrebas. (Barthes 1974, 200)<br />

Cveulebriv, miTi asocirdebazRaprebTan, romlebic mogviTxroben<br />

RmerTebisa da mamaci gmirebis sagmiro saqmeebze. termini `miTis~<br />

44


gamoyenebisas aseve xSirad igulisxmeba yalbi, cru mosazrebebi da<br />

Sexedulebebic.<br />

magram semiotikuri TvalsazrisiT mas igive Sinaarsi rodi aqvs.<br />

miTebi warmoadgenen Cveni drois ideologiebis warmmarTvel iaraRebs.<br />

mecnierTa erTi jgufi miTebs ganixilavs rogorc metaforas<br />

gafarToebuli mniSvnelobiT. maTi azriT, miTebi emsaxurebian kulturis<br />

wiaRSi mimdinare movlenebis konceptualizaciis gzebis Camoyalibebas.~<br />

(Lakoff&Johnson 1980, 185).<br />

barTisaTvis miTebis funqcia imaSi mdgomareobs, rom kulturisa da<br />

istoriis sakvanZo Rirebulebebi, Sexedulebebi da ganwyobilebebi ise<br />

warmoaCinon, rom TiTqos maT bunebrivi, Cveulebrivi, samaradiso Sinaarsi<br />

aqvT. barTi miTs ganixilavda rogorc `iaraRs burJuaziis ideologiuri<br />

interesebis samsaxurSi.~ (Barthes 1974, 206).<br />

j. lakofi da m. jonsoni gvTavazoben obieqturobis miTis<br />

damaxasiaTebeli niSnebis monaxazs, romelic gabatonebulia dasavlur<br />

kulturaSi. maTi mosazrebiT es aris miTi, romelic Tavis TavSi<br />

gulisxmobs simarTles, racionalurobas, samarTlianobas, sizustesa da<br />

miukerZoeblobas. es yvelaferi ki aisaxeba Jurnalistikis, mecnierebis,<br />

kanonmdeblobis , moralis, biznesis, ekonomikisa Tu mTavrobis<br />

diskursSi. (Lakoff&Johnson 1980, 188-9).<br />

miTebi, SesaZloa, mogvevlinon rogorc niSnebisa da kodebis<br />

ideologiuri funqciis SemniRbavi saSualebebi. amgvari miTebis siZliere<br />

imaSi mdgomareobs, rom maTi miReba upirobod, yoymanis gareSe xdeba;<br />

isini ar saWiroeben arc gaSifvras da arc interpretirebas.<br />

kulturis miTebis semiotikuri analizi cdilobs, Seiswavlos is<br />

gzebi, romelTa meSveobiTac popularul teqstebsa da JanrebSi kodebis<br />

muSaoba warimarTeba. am procesSi misi mizania imis gamovlena, Tu rogor<br />

xdeba zogierTi konkretuli faseulobis, damokidebulebisa da<br />

mosazrebis damkvidrebisaTvis xelSewyoba, xolo sxvaTa ugulebelyofa<br />

da Seviwroeba.<br />

bigneli SiSobda, rom amgvari kulturuli saxis farisevlobis<br />

mxileba arc ise ioli saqmea, Tu gaviTvaliswinebT, rom semiotikosic<br />

45


igive kulturis produqtia, xolo romelime kulturis wevroba ki misi<br />

dominanturi ideebis upirobo gaTavisebasac gulisxmobs, (Bignell 2003, 78)<br />

amitom, rodesac sakuTari kulturis am xerxebiT gaanalizebas vkidebT<br />

xels, unda vecadoT rom Zalze frTxili da rac mTavaria, saRi<br />

damokidebuleba gamoviCinoT sakuTar faseulobebTan mimarTebaSi.<br />

rac Seexeba beWdviT medias, ar unda dagvaviwydes, rom niusebSi<br />

nagulisxmev mniSvnelobebs konotaciebi formas aZleven da erTgvarad<br />

`Zerwaven~ kidec. maTi aRqma SesaZlebelia mxolod maSin, rodesac isini<br />

warmodgenili arian mkiTxvelisaTvis gasagebi niSnebis kodirebuli<br />

sistemis meSveobiT.<br />

ase rom kodebs socialuri ganzomileba gaaCniaT, isini warmoadgenen<br />

niSnebis gamoyenebis gzebs, im niSnebisa, romlebic met-naklebad<br />

cnobilia sazogadoebis jgufebisaTvis. maSin, roca zogierTi kodi<br />

mxolod gazeTisTvis aris damaxasiaTebeli, sxva kodebs bevrad ufro<br />

farTo gamoyeneba aqvT.<br />

mas-mediasa da sazogadoebriv cxovrebaSi yvelaze gavrcelebul<br />

kods narativi warmoadgens. niusebi gazeTebSi warmodgenilia ambebis,<br />

istoriebis saxiT; es ukanasknelni ki gvevlinebian rogorc `narativebi~<br />

xalxis, sagnebisa da movlenebis Sesaxeb. is Tu rogor xdeba naratiuli<br />

kodis gamoyenebiT narativis (Txrobis) warmarTva aranakleb<br />

mniSvnelovania, vidre am narativiT gadmocemuli niusis mxolod<br />

Sinaarsi.<br />

gazeTisaTvis ufro damaxasiaTebel specifikur kods fotosuraTebi<br />

warmoadgenen, romlebic aqtualobisa da TvalsaCinoebis,<br />

mtkicebulebebis konotaciis matarebelni arian.<br />

aranakleb sayuradReboa isic, Tu rogori urTierToba myardeba<br />

gazeTis furclebze warmodgenil lingvistur, vizualur da grafikul<br />

niSnebs Soris. TiToeuli am niSanTagani da maTSi kodirebuli<br />

konotaciebi emsaxurebian konkretuli niusis SinaarsTan dakavSirebuli<br />

miTuri mniSvnelobis damkvidrebas. miTuri mniSvnelobis ideologiuri<br />

funqciaa mniSvnelobis ideologiasTan dakavSireba. amitom, saWiroa,<br />

46


ganvixiloT niusis, rogorc komunikaciis gzebis specifikuri nakrebis<br />

ideologiuri statusi.<br />

gvauwyeben ra romelime movlenis Sesaxeb, magram gverds uvlian<br />

sxvebs, amiT gazeTebi da axali ambebis sxva media-saSualebebi TviTon<br />

qmnian imas, rac SeiZleba niusad miviCnioT. aqedan gamomdinare, niusis<br />

diskursi aris gare samyaros ideologiis gamovlineba, radgan igi Tavad<br />

arCevs, risi Setyobinebaa saWiro da raze unda gamaxvildes yuradReba.<br />

gazeTebis semiotikuri analizi moiTxovs imis gaTvaliswinebasac, Tu<br />

rogori tipis gzavnilebis gadmocema xdeba niusis diskursis kodebis<br />

meSveobiT; aseve sayuradReboa is konteqstebic, romelTa farglebSic<br />

xdeba am gzavnilebis Seqmna mediis profesionalTa mier da Semdeg maTi<br />

dekodireba mkiTxvelebis mier. rac mTavaria, seriozuli yuradReba unda<br />

mivaniWoT niusis diskursis ideologiur mniSvnelobas.<br />

da mainc gverds ver avuvliT kiTxvas: `ra aris is `realuri<br />

sinamdvile~ romlis gagebasac mas-mediis saSualebebiT vcdilobT~<br />

TviT filosofiuri realizmis warmomadgenlebic ki eTanxmebian im<br />

mosazrebas, rom samyaros Sesaxeb Cveni warmodgenebisa da codnis didi<br />

wili iribi xasiaTisaa. Cven ise vRebulobT sagnebsa da movlenebs,<br />

rogori saxiTac maT media da teqnologiebi warmoaCenen. Candleri<br />

gvafrTxilebs, rom vinaidan miRebuli gamosaxulebebi verasodes iqnebian<br />

imis zusti aslebi, ris Sesaxebac gviamboben, amitom isini ver iqnebian<br />

neitralurni da gamWvirvaleni, praqtikulad isini Tavad arian<br />

`realobis~ Semqmnelni, (Chandler).<br />

j. batlers ainteresebs, Tu ra aris is, rac realobas bundovanebis<br />

saburvels qveS amyofebs! (Butler 1999, 19). swored semiotika gvexmareba<br />

imaSi, rom es saburveli avxadoT WeSmaritebas, erTmniSvnelovnad,<br />

upirobod ar miviRoT reprezentaciebi, ar miviCnioT isini, rogorc<br />

`realobis anarekli~. igi saSualebas gvaZlevs, davakvirdeT da mivxvdeT,<br />

vis `simarTles~ gvTavazoben reprezentaciebi.<br />

saintereso mosazrebis avtoria d. slesi, romelic ar amtkicebs, rom<br />

samyaro mxolod niSnebis an teqstebis saxiT arsebobs, arc imas ambobs,<br />

rom niSnebis gareSe veraferi iarsebebda. magram mtkiced aris<br />

47


darwmunebuli imaSi, rom niSnebis gareSe SeuZlebeli iqneboda raimes<br />

Secnoba. (Sless 1986, 156).<br />

niSnis sosiuriseuli modeli ar gulisxmobs mis pirdapir Sexebas<br />

garemomcvel realobasTan. mecniers miaCnda, rom samecniero<br />

disciplinaTa umetesobaSi `Seswavlis sagnebi~ winaswar arian mocemulni<br />

da damkvirveblis mosazrebebisagan damoukideblad arseboben. Tumca igi<br />

iqve miuTiTebda, rom amis sapirispirod, lingvistikaSi niSani<br />

warmoadgens mosazrebas, romelic Seqmnilia TviT sagnis mier. (Saussure<br />

1983, 8)<br />

am mosazrebas ar iziarebda j. staroki, romelic amtkicebda, rom<br />

sosiuris modelSi aRsaniSni (signified) warmoadgens mxolod gonebriv<br />

koncefcias, koncefciebi ki gonebaSi iqmneba da ara garemomcveli<br />

sagnebis mier. iseve rogorc aRsaniSni (signified), aRmniSvnelic (signifier)<br />

niSanTa sistemis Semadgeneli nawilebia, magram aRsaniSnis Camoyalibeba<br />

sazogadoebis wiaRSi xdeba, igi aris konkretuli kulturisaTvis<br />

damaxasiaTebeli `xedvis~ Wirveuli produqti. sosiuris mixedviT ki `enis<br />

wesebsa da kanonebs gansazRvravs ara garemomcveli samyaro, aramed<br />

piriqiT, ena Tavad ayalibebs samyaros wesrigs. (Sturrock 1986, 17).<br />

sosiuris modelis sapirispirod, niSnis pirsiseuli modeli<br />

gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs referents _ niSnis miRma arsebul<br />

im materialur an aramaterialur realobas, romelzec niSani miuTiTebs.<br />

pirsi logikas daesesxa pirobiTobis, `modalurobis~ cnebas, raTa<br />

ganemarta niSnis WeSmariti Rirebuleba da mogvca modalurobis sami<br />

tipi: realuroba, logikuri aucilebloba da hipoTeturi SesaZlebloba.<br />

TeoretikosebisaTvis, romlebic filosofiur idealizms emxrobian<br />

da miiCneven, rom realoba wminda wylis subieqturi cnebaa da yalibdeba<br />

Cvens mier niSnebis gamoyenebis meSveobiT, sosiuris modeli<br />

absoluturad misaRebia. maT mier sosiuris modeli aRwerilia, rogorc<br />

`idealisturi~ (Guller 1985, 117).<br />

isini, ki vinc filosofiuri realizmis mimdevrebi arian da<br />

aRiareben, rom obieqturi realoba Cvengan damoukideblad da Cvens gareT<br />

arsebobs, ar eTanxmebian zemoT naxseneb mosazrebas. isini miiCneven, rom<br />

48


marTalia, realobis aRqma SeiZleba damaxinjdes Cvens mier gamoyenebuli<br />

mediis zegavleniT, magram media, TavisTavad, realobis CamoyalibebaSi<br />

veranair gavlenas ver axdens.<br />

WeSmaritebis Sesaxeb socialuri semiotikis Teoriac ki uZluria,<br />

daamtkicos warmodgenili realobis absoluturi WeSmariteba. mas<br />

mxolod imis Cveneba SeuZlia, Tu rogor aris mocemuli `Teoria~<br />

(vizualuri Tu verbaluri) warmodgenili _ rogorc namdvili Tu yalbi.<br />

socialuri semiotikis TvalTaxedviT, WeSmariteba semiozisis nayofia da<br />

aqedan gamomdinare, es aris konkretuli socialuri jgufis mier<br />

WeSmaritebad miCneuli mosazreba, romelic emyareba mxolod am<br />

socialuri jgufis faseulobebsa da poziciebs. (Kress and van Leeuwen 1996,<br />

159).<br />

am TvalTaxedviT Tu mivudgebiT, realobas hyavs avtorebi da aqedan<br />

gamomdinare, praqtikaSi arseboben bevri `realobebi~ da ara mxolod<br />

erTi, WeSmariti, obieqturi realoba. Tumca konstruqtivistebis<br />

mtkicebiT, realobebis ricxvi ar SeiZleba iyos usasrulo da TiToeul<br />

individze damokidebuli, (rogorc amas subieqtivistebi miiCneven). maTi<br />

azriT, realobebi erTmaneTTan WidilSi arian, xolo teqstobrivi<br />

reprezentaciebi swored am brZolis suraTebs asaxaven.<br />

marTlac, is Tu ramdenad `WeSmaritad~ miviCnevT teqsts, nawilobriv,<br />

damokidebulia masSi monawile mediumze. magaliTad weras (presas)<br />

SedarebiT naklebi pirobiToba (modality) axasiaTebs, vidre kinosa da<br />

televizias. Tumca, mas-mediis saSualebebis pirobiTobis mkacri<br />

rangireba SeuZlebelia.<br />

realobis konstruirebis procesSi uzarmazar mniSvnelobas iZenen<br />

aRqmisaTvis saWiro kodebi. umberto ekos mtkicebiT, SesaZlebelia<br />

xatovanma aRmniSvnelma upiratesobac ki moipovos aRsaniSnTan<br />

mimarTebaSi: u.ekosaTvis adresatis mier niSnis gacnobis procesSi, niSani<br />

ufro da ufro met pirobiTobas iZens. misi azriT, garkveul etapze<br />

xatovani gamoxatuleba ufro meti simarTlis matareblad gveCveneba,<br />

vidre es realobaSia nagulisxmevi da admianebi iwyeben movlenebis<br />

Wvretas xatovani pirobiTi niSnebis prizmaSi. (Eco 1976, 204-5).<br />

49


yvelaze `realisturi~ mediis saxeobebad miCneulia fotografiuli<br />

gamomsaxvelobiTi saSualebebi, gansakuTrebiT kino da televizia. jeims<br />

monako miiCnevs, rom `filmebSi aRsaniSni da aRmniSvneli TiTqmis<br />

identuria. enis sistemebis Zlevamosileba imaSi mdgomareobs, rom maTSi<br />

aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris uzarmazari sxvaobaa; filmis Zala ki,<br />

piriqiT, swored isaa, rom masSi es gansxvaveba ar arsebobs~ (Monako 1981,<br />

127-8).<br />

presisagan gansxvavebiT, romelic ZiriTadad simbolur niSnebs<br />

eyrdnoba, kinoSi, televiziasa da fotografiaSi naklebad SesamCnevia<br />

aSkara sxvaoba aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris. es ki am ukanasknelT<br />

aZlevs WeSmariti realobis amsaxveli mediis reputacias. magram,<br />

sinamdvileSi, fotografia Tavisi obieqtis reproduqcia ki ar aris,<br />

aramed igi gvaCvenebs obieqtis mxolod nawils, avtoris mier sakuTari<br />

mosazrebis mixedviT SerCeul mis erT monakveTs. (Burgin 1982, 61).<br />

kargad unda gvaxsovdes, rom fotografia an kino movlenis mxolod<br />

Canawers ki ar akeTeben, aramed gvTavazoben movlenis SesaZlebeli<br />

warmosaxvis uasasrulo raodenobas. rogori `realisturic~ ar unda<br />

iyos, nebismieri saxis media-teqsti ar unda aRviqvaT, rogorc realobis<br />

martivi Canaweri an reproduqcia; isini ZiriTadad gvevlinebian rogorc<br />

gamoxatulebebi (representations).<br />

kinos Teoretikosi rodoviki miiCnevs, rom kino-aparati yovelTvis<br />

SerCeviT moqmedebs, filtravs da gardaqmnis im suraTebs, romlebic<br />

samuSao, e.w. `Sav~ masalaSia mocemuli. (Rodowick 1994, 77).<br />

sxvadasxva Janrebi, imis miuxedavad, Tu rogor arian isini<br />

klasificirebulni _ mediumis (magaliTad, presa, kino, televizia,<br />

mxatvroba) Tu kontentis (Sinaarsis) mixedviT (magaliTad, niusi,<br />

vesterni, samecniero fantastika), amkvidreben pirobiTobis aRmniSvneli<br />

markerebis sistemebs da zogad Rirebulebebs, romlebic safuZvlad edeba<br />

TiToeul Janrs. es Zireuli sakiTxebi SeiZleba gansxvavebuli iyos<br />

sxvadasxva tipis mkiTxvelis, mayureblisa Tu teqstisaTvis. (Hodge&Kress<br />

1988, 142).<br />

50


eprezentaciis `realisturad~ miCneuli stilebi esTetikur kods<br />

ireklaven. droTa manZilze, mediumisa da Janris SigniT xdeba garkveuli<br />

SemoqmedebiTi meTodebis damkvidreba. adamianebi TandaTanobiT kontents<br />

ise aRiqvamen, rogorc `realobis anarekls.~ televiziasa da kinoSi e.w.<br />

`uCinari montaJis~ gamoyeneba TavisaTavad gulisxmobs winaswar<br />

damkvidrebuli SeTanxmebebis mTel sistemas, romelsac mayurebeli ukve<br />

miaCvies da amitom es bunebrivadac eCvenebaT.<br />

`realistur~ teqstebSi wina planzea Sinaarsi, xolo Semdeg modis<br />

produqciis `forma~ da stili. mediumsa da kodebs nakleb yuradRebas<br />

aqceven, teqstis Semqmnelebi fardis miRma dganan. aqedan gamomdinare,<br />

gveCveneba, rom simarTle, realoba damoukideblad arsebobs, igi win<br />

uswrebs reprezentacias da Tavad gvamcnobs sakuTari Tavis Sesaxeb.<br />

rogorc amboben, Cndeba WeSmaritebis auris gancda.<br />

amave dros, enis mediumi transparantulobis iluzias iZens: misi es<br />

Tviseba TiTqos abrmavebs mis momxmareblebs, romlebic ver amCneven,<br />

rogori roli akisria mediums adamianebis moRvaweobaSi. `realisturi~<br />

teqstebi miiswrafvian gaakeTon zusti imitireba imisa, rasac isini<br />

gamoxataven da xSirad virtualurad identurebic ki xdebian. magram<br />

wminda verbaluri saxis aRmniSvnelebi ar SeiZleba miviRoT rogorc maTi<br />

realuri bunebis gamoxatulebebi.<br />

maSin, roca SedarebiT iolia, rom sityvebi miviCnioT rogorc<br />

dadgenili simboloebi, gacilebiT rTul saqmes warmoadgens amovicnoT<br />

gamosaxulebis, xatis (image) pirobiToba, radgan isini Zalian hgvanan maT<br />

aRmniSvnelebs.<br />

gansxvavebebs aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris fundamenturi<br />

mniSvneloba gaaCniaT. miuxedavad amisa, rodesac aRmniSvnels miiCneven<br />

rogorc uzomod `realisturs~, (magaliTad, kinosa da fotografiis<br />

SemTxvevebSi), maSin iolad SeiZleba movtyuvdeT da isini maTi aRsaniSnis<br />

identuradac ki aRviqvaT.<br />

erT-erT yvelaze realistur mediumTan – mxatvrobasTan SedarebiTac<br />

ki, fotosuraTebi yvelaze naklebad gveCveneba adamianis Carevis Sedegad<br />

miRebul produqtad. miuxedavad amisa, yoveldRiur cxovrebaSi Cven<br />

51


swored amgvari gziT vudgebiT aRmniSvnelis pirobiTi xasiaTis yovel<br />

gamovlinebas. marTlac, realisturi an dokumenturi filmis narativs,<br />

iseve, rogorc televizias, xSirad uwodeben `samyaros fanjaras~ da<br />

gvajereben, rom kamera arasodes tyuis.<br />

miuxedavad amisa, rodesac movlenebis mediacia Jurnalisturi<br />

kamerebis meSveobiT xdeba, Cven xSirad gviCndeba survili, rom<br />

warmodgenili TvalsaCinoeba mxolod sakuTari TvaliT danaxuli<br />

kuTxiT aRviqvaT. nebismieri mediumis mier warmodgenili yvelaze<br />

`realisturi~ reprezentaciebic ki adamianis pirovnul poziciasa da<br />

TvalTaxedvas gulisxmobs.<br />

davubrundeT kvlav presas da ganvixiloT, rogor iqmneba sagazeTo<br />

niusi da ra ZiriTadi maxasiaTeblebi gaaCnia mas gazeTebi iqmneba<br />

profesionalTa mier, romelTa movaleobaa gaecnon momxdar movlenebs da<br />

airCion is, romelic SemdgomSi niusis Temad gadaiqceva, xolo<br />

danarCenebs ki gverdi auaron. SerCevis es procesi sxvadasxva gazeTSi<br />

sxvadasxvagvarad mimdinareobs.<br />

`seriozuli~ gazeTebi ufro met yuradRebas uTmoben sakuTari<br />

qveynisa Tu ucxoeTis mniSvnelovan politikursa da ekonomikur<br />

movlenebs, `popularuli~ tabloidebi ki irCeven kriminalur an<br />

pirovnul, sensaciur istoriebs.<br />

aqedan gamomdinare naTelia, rom niusi ar warmoadgens myar<br />

kategorias, romelic bunebrivad Cndeba. SeuZlebelia misi an povna da an<br />

Segroveba. niusi gaxlavT produqti, romelic iqmneba am dargis<br />

profesionalTa fiqris, azrovnebis, weris da Semoqmedebis Sedegad. es<br />

yvelaferi ki erToblivad warmoadgens axali ambebis mesveurTa mier<br />

kargad Seswavlili qcevis kodebis nakrebs.<br />

niusebis arsisa da maTi Seqmnis procesis Sesaxeb es zogadi<br />

ganmartebebi saWiroeben ganmtkicebas. amis moxerxeba ki maSin SeiZleba,<br />

Tu ufro dawvrilebiT SeviswavliT, ra SeiZleba gaxdes niusis Tema da<br />

rogori saxis kodebis meSveobiT yalibdeba niusis dikursi; mxolod<br />

maSin SevZlebT gaviazroT, rogor axerxeben niusebis struqturebi misi<br />

52


Sinaarsis kodirebas, xolo SemdgomSi rogor xdeba am Sinaarsis aRqma<br />

mkiTxvelebis mier.<br />

yoveldRiurad msoflioSi uricxvi raodenobis movlena da faqti<br />

xdeba, romelTa Sesaxeb SeiZleba momzaddes sagazeTo masalebi, magram<br />

niusis diskursi mxolod SerCeul da Tanac SezRuduli raodenobis<br />

faqtebs gvawvdis, mxolod imaT, romlebsac mniSvnelovnad miiCneven<br />

gazeTis mesveurni. Tu presis sxvadasxva gamocemebs gadavavlebT Tvals,<br />

maSinve SevamCnevT, rom is, rasac Zalze mniSvnelovnad miiCnevs erTi<br />

romelime gazeTi, naklebad sayuradRebo SeiZleba iyos sxva<br />

gazeTisaTvis.<br />

SerCevis process ganapirobebs is kriteriumebi, romelnic ama Tu im<br />

faqtsa Tu movlenas `niusis~ Rirebulebas aniWeben da mas sxvebisagan<br />

gamoarCeven. galtungma da rugma (1973) Camoayalibes da daaxasiaTes is<br />

kriteriumebi, romlebsac Jurnalistebi da readqtorebi xSirad<br />

qveSecneuladac ki iyeneben movlenaTa gadarCevis da maTTvis sxvadasxva<br />

saxis Rirebulebis miniWebis procesSi.<br />

sxva sityvebiT rom vTqvaT, es kriteriumebi ayalibeben im kodebs,<br />

romlebic saerToa niusebis SemqmnelebisaTvis da romelnic saSualebas<br />

aZleven maT, Seafason niusis mniSvnelobis xarisxi. am kriteriumebis<br />

mixedviT, movlenebi, romelTa gadmocema SesaZlebelia narativis<br />

meSveobiT, gadaiqceva beWdviTi mediis niusad. rac ufro met kriteriums<br />

akmayofilebs movlena, miT met Rirebulebas da fass iZens niusi.<br />

galtungisa da rugis mier Camoyalibebuli 12 kriteriumi, romelTa<br />

meSveobiTac xdeba niusis kodireba, dRemde ar kargaven aqtualobas:<br />

1. drois moculoba: mokle periodis movlenebi (magaliTad,<br />

konferencia garemos dabinZurebis sakiTxebze) ufro axlos dgas<br />

sagazeTo publikaciis yoveldRiur ritmTan da gazeTis furclebze misi<br />

moxvedra ufro savaraudoa, vidre igive TemasTan dakavSirebuli kvlevis<br />

xangrZlivi procesisa (magaliTad, garemos dabinZurebis droSi<br />

gawelili, mudmivi procesi)<br />

2. moulodneli dasawyisi: raime movleniT gamowveuli talRa an<br />

daZabulobis eskalacia aucileblad gadaiqceva niusis Temad.<br />

53


(magaliTad, avaria, romelSic bevri manqana erTdroulad moxvda, an<br />

gripis infeqciiT gardacvlilTa raodenobis zrda)<br />

3. araorazrovneba: SeiZleba movlenis Sinaarsi orazrovnebis<br />

matareblic iyos, magram misi interpretireba SesaZlebeli unda iyos<br />

niusis kodebis meSveobiT (magaliTad, dedofali moulodnelad ewvia<br />

hospitals, Tumca am vizitis mizezi ucnobia).<br />

4. misaxvedroba: savaraudo miTxvelisaTvis (magaliTad, movlena,<br />

romelsac adgili aqvs missave <strong>saxelmwifo</strong>Si an masTan aris kavSirSi)<br />

5. Tanxvedroba: movlenis molodini (magaliTad areuloba fexburTis<br />

saertaSoriso matCze) an mkiTxvelis interesi raime movlenis mimarT<br />

(magaliTad samefo qorwili).<br />

6. moulodneloba: moulodnelad ganviTarebuli movlena (ministris<br />

gadadgoma, wyaldidoba da sxva)<br />

7. gangrZobiToba: gaunelebeli interesi im niusisadmi, romelic<br />

warsulSic aqtualuri iyo.<br />

8. kompozicia: gazeTi, romelic ar ganicdis masalebis naklebobas,<br />

uars ityvis naklebad saintereso niusze, maSin roca carieli adgilis<br />

Sesavsebad sxva gazeTi yvela tipis, saeWvo Rirebulebis masalasac<br />

gamoiyenebs.<br />

9. cnobebi elitaruli erebis Sesaxeb: niusebi, romlebic Seexeba<br />

msoflios wamyvan, mowinave erebs(aSS, ruseTi da sxva).<br />

10. cnobebi elitaruli pirovnebebis Sesaxeb: mniSvnelovan<br />

figurebTan dakavSirebuli niusebi (prezidentebi, dedofali,<br />

momRerlebi...)<br />

11. cnobebi pirovnebebze: procesis gasamartiveblad, im pirovnebis<br />

saxelis xseneba, romlebic raime movlenis niSnad, simbolodaa miCneuli.<br />

12. cnobebi raime uaryofiTis Sesaxeb: katastrofebi ufro xSirad<br />

xdeba niusebis Tema, vidre bednieri SemTxvevebi.<br />

niusebisaTvis Rirebulebis mimniWebeli kriteriumebis es<br />

CamonaTvali imaze migviTiTebs, rom garesamyaroSi movlenebi `niusebis~<br />

saxiT, damoukideblad ar arseboben. is, Tu ras SearCeven niusad<br />

gamosadeg movlenas, damokidebulia sagazeTo redaqciis yoveldRiur<br />

54


itmze da misi JurnalistebisTvis damkvidrebul, SeTanxmebul saerTo<br />

kodebze. axali ambebi damokidebulia niusebis institutebze da agreTve<br />

im miTur mkiTxvelze, romlis interesebic unda gaiTvaliswinon.<br />

niusebis kriteriumebi imasac gvaCveneben, rom miuxedavad niusebis<br />

Temebisadmi gansxvavebuli midgomebisa, maTSi mainc ikveTeba mudmivad<br />

arsebuli saerTo niSnebi, romlebic sul meordebian. ase rom,<br />

kriteriumebi SeiZleba miviCnioT rogorc kodebis sistema, romelsac,<br />

movlenisaTvis niusis statusis miniWebisas, Jurnalistebi Segnebulad,<br />

mizanmimarTulad an sulac gauazreblad, qvecnobierad iyeneben.<br />

am yvelafris Sedegi ki aris is, rom Jurnalisturi `obieqturoba~<br />

niusis diskursis miTur Sinaarss warmoadgens, romelic iqmneba gazeTis<br />

profesional TanamSromelTa saqmianobis Sedegad. vinaidan Jurnalistebi<br />

niusebis narativisas iyeneben erTis mxriv zogadad dadgenil, meores<br />

mxriv ki maTi konkretuli gazeTisaTvis misaReb kriteriumebs, maSin maT<br />

mier SemoTavazebuli niusis diskursi ver iqneba niusis aRqmis<br />

neitraluri gza an faqtebis Sesaxeb warmodgenili obieqturi angariSi.<br />

glazgo media jgufis (Glasgow Media Group 1976, 1980, 1986) mier<br />

Catarebulma kvlevam aCvena, rom niusebi iqmnebian da iZerwebian im<br />

komerciuli, ideologiuri da semiotikuri struqturebis meSveobiT,<br />

romlebze dayrdnobiTac SemdgomSi ama Tu im saxiT gvevlinebian.<br />

mTlianad Jurnalistebs ver davadanaSaulebT mikerZoebulobasa da<br />

gayalbebaSi, vinaidan maSin am braldebaSi unda vigulisxmoT, rom maTgan<br />

damoukideblad arsebobs e.w. `miukerZoebeli niusic.~<br />

magram, sinamdvileSi, niSnebis meSveobiT arasodes xdeba realobis<br />

obieqturi denotacia, isini yovelTvis Seicaven maTSi kodirebul<br />

konotaciebs, romlebic miTur sazogadoebriv mniSvnelobebs efuZnebian.<br />

es ukanaskneli ki gamyarebulia konkretuli ideologiuri TvalsazrisiT.<br />

ase rom niusebis kriteriumebi im kodebs warmoadgenen, romelTa<br />

meSveobiT SegviZlia SevamowmoT romelime gazeTSi gamoqveynebuli<br />

istoriebi da vnaxoT, romeli niusis Temas gaaCnia ufro meti<br />

Rirebuleba.<br />

55


Tumca Sefasebisas am kriteriumebis gamoyenebas erTi uxerxulobac<br />

axasiaTebs: isini cota rames Tu gvatyobineben im lingvistur da<br />

vizualur niSnebze, diskursul kodebze, romelTa meSveobiTac xdeba<br />

niusebis mowodeba. miuxedavad imisa, rom kriteriumebi efuZneba<br />

Jurnalistebis mosazrebebs mkiTxvelTaTvis saintereso sakiTxebis<br />

Sesaxeb, isini mainc cota rames gvamcnoben imis Taobaze, Tu rogor<br />

aRiqvams mkiTxveli niusis Sinaarss.<br />

niusebis Temad Rirebuli ambebis warmodgenisas, gazeTebi iyeneben<br />

nacnob naratiul kodebs, romelTa konotaciebi mniSvnelovans rols<br />

asruleben niusebis mniSvnelobebis CamoyalibebaSi. marTalia,<br />

ganmartebis mixedviT, TiToeuli axali ambis Sinaarsi sxvebisagan<br />

gansxvavebuli unda iyos, magram Sinaarsi mniSvnelobas iZens im<br />

naratiuli kodebis meSveobiT, romlebic gansazRvraven, mwyobrSi mohyavT<br />

da ayalibeben Sinaarss.<br />

movlena niusis Rirebulebas iZens ara mxolod misi arsis mixedviT;<br />

aq meore aucilebeli garemoebacaa gasaTvaliswinebeli: misi gadmocema<br />

SesaZlebeli unda iyos arsebuli naratiuli kodis meSveobiT. ase, rom<br />

movlenebis SerCevis procesi niusebisaTvis SeuZlebelia ganvixiloT,<br />

rogorc neitraluri; mas verc upirveles rols ver mivaniWebT<br />

naratiuli kodis gamoyenebasTan mimarTebaSi.<br />

niusis diskursis gacnobierebasa da imis garkvevasTan erTad, Tu<br />

rogor xdeba misi warmodgena konotaciebis meSveobiT, saWiroa yuradReba<br />

mivaqcioT kodebis im sistemasac, romelTac sxvadasxva gazeTebi iyeneben.<br />

gazeTebi erTmaneTisagan gansxvavdebian formatiT, fotoebiT, saTaurebiT.<br />

isini gansxvavdebian lingvisturi xerxebiTa da e.w. `saubris toniTac.~<br />

miuxedavad imisa, rom arseboben zogadi miTuri mniSvnelobebi,<br />

romlebic saerToa niusis dikursisaTvis (magaliTad, niusi gulisxmobs<br />

siaxles, relevanturobas), mainc arseboben niusebis kodirebis<br />

gansxvavebuli lingvisturi da vizualuri niSnebi. es gansxvavebebi<br />

zegavlenas axdenen ara marto niusebis kontentis mniSvnelobaze, aramed<br />

zemoqmedeben im gzebzec, romelTa meSveobiTac mimdinareobs gazeTebis<br />

kiTxva.<br />

56


umberto ekos ekuTvnis provokaciuli fraza: `zogadad, semiotika<br />

aris disciplina, romelic Seiswavlis yvelafers, risi gamoyenebac<br />

SeiZleba tyuilis saTqmelad.~ (Eco 1976, 7).<br />

Tu am mosazrebas daveTanxmebiT, maSin kidev erTxel davrwmundebiT<br />

mas-mediis, Cvens SemTxvevaSi beWdviTi mediisadmi semiotikuri midgomebis<br />

Seswavlis aucileblobaSi, radgan igi gvexmareba imis gacnobierebaSi,<br />

rom realoba garkveuli saxis konstruqciaa, romlis ageba-<br />

CamoyalibebaSi Cven sakuTari roli gvaqvs moniWebuli. Tu SevZlebT, rom<br />

am rols Tavi warmatebiT gavarTvaT, maSin imasac movaxerxebT, rom<br />

WeSmaritebas zemoT naxsenebi bundovanebis SemniRbavi saburvelic<br />

SemovacaloT.<br />

57


2.3. sagazeTo biznesi da misi adgili JurnalistikaSi<br />

vinaidan sadisertacio naSromSi gakeTebuli semiotikuri analizi<br />

qarTuli da britanuli presidan moyvanil magaliTebs efuZneba, amitom<br />

saWirod miviCnieT zogadad gangvexila, ras niSnavs Jurnalistika da<br />

raSi mdgomareobs misi erT-erTi uZvelesi saxeobis _ sagazeTo biznesis<br />

arsi.<br />

Cvens mizans ar warmoadgenda da amitom arc gvaqvs imis pretenzia,<br />

rom am TvalsazrisiT raime saxis seriozuli kvleva CavatareT, magram,<br />

vfiqrobT, interess moklebuli ar iqneba Cvens mier mopovebuli zogadi<br />

informaciis gacnoba.<br />

erT-erTi ganmartebis mixedviT, Jurnalistika aris kulturis<br />

dialogi sakuTar TavTan. dialogi, romelic erTianad warmoaCens<br />

kulturis saxes, ra Tqma unda, gulisxmobs saubrebs danaSaulze,<br />

politikasa Tu msoflio movlenebze, magram igi aseve aucileblad<br />

gulisxmobs saubrebs yoveldRiur cxovrebazec. am ukanasknelSi ki<br />

TavisTavad moiazreba Worebica da iumoric. es yvelaferi SeiZleba<br />

niusis Temebad gadaiqces. (The Missouri Group 2005, 6-7).<br />

The Missouri Group –Si gaerTianebuli amerikeli media-specialistebis<br />

jgufis mosazrebiT, niusebs ori ZiriTadi damaxasiaTebeli niSani<br />

gaaCniaT: pirveli isaa, rom yvela ambavi ver iqneba seriozuli,<br />

sasicocxlo mniSvnelobis Sinaarsis matarebeli; meore niSani ki<br />

gulisxmobs, rom niusi gacilebiT mets niSnavs da meti datvirTvaca aqvs,<br />

vidre ubralod faqtebis krebuls.<br />

niusis gadmocema, Cveulebriv, ambebis, istoriebis moyolaa.<br />

mkvlevarebs miaCniaT, romBnarativi, humanuroba, ambis dramatulad<br />

gadmocema _ Jurnalistikis xelovnebaa. niusebisaTvis faqtebis<br />

Segrovebisas Jurnalistebi bevr iseTive teqnologias iyeneben, rogorsac<br />

sociologebi, politologebi an istorikosebi. magram am faqtebis<br />

yvelasaTvis gasagebi saxiT gadmocemisas, Jurnalistebi mwerlebisa da<br />

scenaristebis xerxebsa da gzebs mimarTaven. (The Missouri Group 2005, 6-7).<br />

mas-mediis saxeobebs Soris arsebuli gansxvavebebis mixedviT, es<br />

kriteriumebi sxadasxvanair wonas iZenen da ambis moyolisadmic<br />

58


gansxvavebul midgomebs moiTxoven. magaliTad, Jurnal-gazeTebi radioteleviziasTan<br />

SedarebiT, ukeTes saSualebebs warmoadgenen imis<br />

dawvrilebiT asaxsnelad, Tu, magaliTad, rogori gavlena moaxdina ama<br />

Tu im movlenam, an ra mizezebma da ratom gamoiwvies konfliqti.<br />

mecnierebma aRmoaCines, rom, marTalia, adamianebis didi nawili<br />

siaxleebs umetesad televiziiT igebs, magram cota maTgani Tu<br />

imaxsovrebs ekranze nanaxs an mosmenils. ambis siRrmiseuli gacnobiereba<br />

gacilebiT ukeT xdeba beWdviTi mediis meSveobiT. magram, samagierod,<br />

gazeTebi ver Seejibrebian elqtronul medias siswrafis an emociurobis<br />

TvalsazrisiT.<br />

TiToeuli mediumis gansxvavebuli SesaZleblobebidan gamomdinare,<br />

grZeli, dawvrilebiTi istoriis povnas Jurnal-gazeTebis furclebidan<br />

unda SeecadoT, magram Tu gsurT axlad momxdari ambis swrafad Setyoba,<br />

maSin radio-televizias an internets unda mimarToT.<br />

gazeTebi saSualebas gvaZleven, wavikiTxoT dawvrilebiTi<br />

informacia, magaliTad, qveynis biujetisa Tu kalaTburTis turniris<br />

Sesaxeb, magram imave Temaze momzadebuli satelevizio siuJetidan Tqven<br />

sakuTari TvaliT dainaxavT biujetis Sekvecis gamo umuSevrad darCenil<br />

adamianebs, sakuTari yuriT moismenT maT gasaWirs an ixilavT matCisas<br />

kalaTSi gadamwyveti burTis Cagdebis amaRelvebel moments. rac Seexeba<br />

sruliad axal dargs _ internet-Jurnalistikas, mas gaaCnia unikaluri<br />

SesaZlebloba, rom SeiTavsos erTis mxriv televiziis myiseuloba da<br />

meores mxriv, beWdviTi mediisTvis damaxasiaTebeli siRrmiseuli<br />

azrovnebis avtoriteti.<br />

amerikis SeerTebuli Statebis konstituciiT daculia is xuTi<br />

ufleba, romlebic amerikis Seqmnis saTaveSi mdgom mamebs demokratiis<br />

aucilebel pirobad miaCndaT. erT-erTi maTgania presis Tavisufleba.<br />

1830-ian wlebSi frangma mecnierma aleqsis de tokvilma (Alexis de<br />

Tocqueville) amerikaSi Catarebuli kvlevis Sedegebs miuZRvna Tavisi<br />

cnobili klasikuri nawarmoebi `amerikuli demokratia~. igi gaocebas<br />

gamoTqvamda im uzarmazari rolis gamo, romelic qveyanaSi mimdinare<br />

procesebSi im periodis Jurnalistikis erTaderT warmomadgenels –<br />

59


presas ekisreboda. `Tu vityviT, rom presa mxolod Tavisuflebis<br />

garantia, es niSnavs, rom saTanadod ver vafasebT mis rols: presa<br />

civilizaciis ganviTarebis garants warmoadgens.~ - werda tokvili. (Alexis<br />

de Tocqueville 1831).<br />

mas Semdeg 2 saukuneze meti gavida. Jurnalistikis, rogorc<br />

Tavisuflebis garantisa da civilizaciis ganviTarebis xelSemwyobis<br />

rols sxvagvarad uyureben erTis mxriv isini, vinc qmnian niusebs, meores<br />

mxriv ki momxmareblebi, _ isini, visac maTi gacnoba surT. es<br />

damokidebuleba gansakuTrebiT gaamZafra amerikaSi 2001 wlis 11<br />

seqtembrs momxdarma teraqtma, rodesac erovnuli usafrTxoebis<br />

sakiTxebis gadasinjvam dRis wesrigSi daayena Zalze mniSvnelovani<br />

kiTxva: Tavisuflebis rogori dozaa dasaSvebi, raTa daculi iqnas<br />

<strong>saxelmwifo</strong>ebrivi usafrTxoeba<br />

Jurnalistikis mimarT sul ufro izrdeba sazogadoebrivi<br />

skepticizmic. ramdenad kargad arTmeven Tavs TavianT istoriul misias<br />

Tanamedrove Jurnalistebi _ am kiTxvasTan dakavSirebiT rigiTi<br />

moqalaqeebis didi nawili kritikul damokidebulebas amJRavnebs.<br />

uaxloes warsulSi, aSS-Si “Pew Center for the People and the Press”- is mier<br />

Catarebulma gamokiTxvam cxadyo, rom respondentTa 78% axali ambebis<br />

medias mikerZoebulobaSi adanaSaulebs. aqedan gamokiTxulTa 42%-s<br />

yvelaze araobieqturad televizia miaCnia, 23% beWdviT medias asaxelebs,<br />

17% _ Jurnalebs, xolo 5% Tvlis, rom yvelaze tenden<strong>ciuri</strong> radioa.<br />

daaxloebiT 90%-is azriT, sensa<strong>ciuri</strong> ambebis umetesoba imitom ki ar<br />

xvdeba niusebis yuradRebis centrSi, rom isini seriozuli<br />

mniSvnelobisani arian, aramed imitom, rom `myvirala~ saxis niusebia da<br />

mosaxleobis yuradRebas iolad ipyroben.<br />

am gamokvlevebma isic dagvanaxa, rom gamokiTxulTa did nawils<br />

danaSaulebrivi qmedebebis aRkveTis mizniT presis mier politikosebis<br />

saqmianobiT daintereseba da maTTvis Tvalyuris devneba gamarTlebulad<br />

miaCnia. marTalia, bolo wlebSi Semcirda gazeTebis tiraJica da teleniusebis<br />

mayurebelTa raodenobac, magram gairkva, rom gamokiTxulTa 80%<br />

mainc uyurebs yoveldRiur axal ambebs da ecnoba presas.<br />

60


aqedan gamomdinare, naTelia, rom Jurnalistebis saqmianobas<br />

moqalaqeebi Zalze mniSvnelovnad miiCneven, magram fiqroben, rom isini<br />

TavianT movaleobas srulyofilad ver asruleben. es suraTi metnaklebad<br />

damaxasiaTebelia rogorc amerikis, aseve britaneTisa Tu<br />

qarTuli media-saSualebebisaTvis.<br />

samwuxarod, aseTi masStaburi saxis kvlevebi saqarTveloSi bolo<br />

periodSi ar Catarebula, Tumca sxvadasxva institutisa Tu mediasaSualebis<br />

iniciativiT ewyoba mosaxleobis gamokiTxvebi, romlis<br />

mixedviTac presis mkiTxvelTa raodenoba TandaTanobiT Cvens qveyanaSic<br />

mcirdeba, Tumca ra keTdeba viTarebis gamosasworeblad, ucnobia.<br />

samagierod, Jurnalistikis daxvewisa da winsvlis saqmes did<br />

yuradRebas uTmoben amerikelebi. swored am mizans emsaxureba gasul<br />

aTwleulSi SemuSavebuli proeqti, romelic xorcieldeba asociacia<br />

`JurnalistTa komitetis~ mier (www.journalism.org).<br />

komitetis xelmZRvanelebma bil kovaCma da tom rozensteilma<br />

gamosces naSromi saxelwodebiT `Jurnalistikis elementebi~ ( Bill Kovach,<br />

Tom Rosenstiel, The Elements of Journalism,), romelSic amtkiceben, rom<br />

Jurnalistikis mizania, miawodon xalxs maTTvis saWiro informacia,<br />

romelic xelmisawvdomi unda iyos yvelasaTvis. am miznis misaRwevad<br />

wignis avtorebi 9 princips gvTavazoben:<br />

1. Jurnalistebis upirvelesi movaleobaa simarTlis dacva.<br />

2. erTguleba moqalaqeebisadmi.<br />

3. faqtebis gadamowmeba da dadastureba.<br />

4. maT mier aRwerili movlenebisagan sruli damoukideblobis<br />

SenarCuneba.<br />

5. Jurnalistika unda mogvevlinos rogorc xelisuflebaze<br />

miukerZoebeli damkvirvebeli.<br />

6. Jurnalistma sazogadoebrivi azris samsjavroze unda gamoitanos<br />

mtkivneuli sakiTxebi.<br />

7. igi unda iswrafvodes, rom mniSvnelovan movlenas saintereso da<br />

relevanturi saxe misces.<br />

8. mogvawodos niusebi amomwuravi da marTlzomieri saxiT.<br />

61


9. Jurnalistebs unda hqondeT ufleba, gamoavlinon sakuTari neba da<br />

imoqmedon sindisis Sesabamisad. (News reporting and Writing, 2005, 10-11 ).<br />

mizani, romliskenac JurnalistTa umravlesoba miiswrafvis,<br />

iSviaTad gadmoucia vinmes ise amomwuravad, rogorc es `The Washington<br />

Post~ -is reportiorma da redaqtorma bob vudvordma moaxerxa. rodesac<br />

igi sasamarTloSi gamodioda `vaSington postSi~ dabeWdili<br />

Jurnalisturi gamoZiebis dros momzadebuli masalis dasacavad,<br />

ganacxada, rom es masala aris simarTlis yvelaze xelmisawvdomi versia.<br />

b. vudvordis es fraza erTdroulad asaxavs cxovrebiseul realobas<br />

da Jurnalistikis moRvaweobisaTvis dawesebul limitebs.<br />

da kvlav gavimeorebT zemoT ukve naxseneb, sayovelTaod<br />

damkvidrebul mosazrebas imis Sesaxeb, rom filosofosTa da TeologTa<br />

mravalsaukunovani msjelobis miuxedavad, jer kidev ar dadgenila, raSi<br />

mdgomareobs WeSmaritebis arsi. amerikaSi, iseve rogorc britaneTsa da<br />

saqarTveloSi am sakiTxebze msjeloba gazeTis redaqtoris svetebsa da<br />

maT komentarebSi unda veZeboT. reportioris movaleobas ki mxolod<br />

faqtebis povna da maTi asaxva warmoadgens.<br />

magram saqme isaa, rom faqtebis moZieba xSirad arc ise iolia:<br />

xandaxan faqtebi gasaidumloebulia da xelmiuwvdomeli<br />

JurnalistTaTvis, xandaxan ki mopovebuli faqtebi bundovania,<br />

reportiorebi ganicdian drois simcires da mudmiv caitnotSi<br />

imyofebian, da ase Semdeg.<br />

rodesac arsebul realobas Tvals gadavavlebT, mivxvdebiT, rom<br />

simarTlis yvelaze xelmisawvdomi versiis xelSi Cagdeba didi<br />

gamowvevis winaSe ayenebs nebismier qveyanaSi moRvawe Jurnalists. magram<br />

rogor unda mixvdes igi, rom sasurvel mizans miaRwia amaze zust<br />

pasuxs veravin gagcemT. Tumca pasuxismgeblobis mqone yvela Tavmoyvare<br />

Jurnalistma TiToeuli masalis momzadebisas ori SekiTxva unda dausvas<br />

sakuTar Tavs: sworad gadmoveci problemas samarTlianad mivudeqi (<br />

News reporting and Writing, 2005, 15 ).<br />

damkvidrebuli SefasebiT, niusi komerciuli produqtia, romelic<br />

kontroldeba mogebaze orientirebuli korporaciebis mier. britaneTSi<br />

62


gamomavali 21 yoveldRiuri da sakvirao gazeTebidan 11-s mflobeli<br />

sul ori korporaciaa _ News International da Mirror Group. nius korporeiSenis<br />

mflobelobaSia The Times, The Sunday Times, The Sun, News of The World. mas<br />

gaaCnia seriozuli interesebi telesivrceSic. Mirror Group ki gankargavs:<br />

The Daily Mail, Mail on Sunday, Evening Standars, 20-mde sxva yoveldRiur sagazeTo<br />

gamocemebs da satelevizio kompaniebis 20%-s. News International da Mirror<br />

Group erTmaneTSi inawileben erovnuli sagazeTo bazris TiTqmis or<br />

mesameds. gazeTebis Semosavali, bunebrivia, maTi gayidvebis xarisxzea<br />

damokidebuli, saamiso garantiebs ki didi tiraJi uzrunvelyofs.<br />

britaneTis tiraJis biuros auditis monacemebiT, 2009 wels The Sun-is<br />

tiraJi Seadgenda 3, 624, 563; The Mirror - 2,113,705; Daily Mail-sa _ 2,441,398; The<br />

Daily Telegraph-sa _ 975,890; The Times-s _ 686,618; Financial Times –s _ 458,292;<br />

xolo The Guardian –is tiraJi Seadgenda 400,708 egzemplars.<br />

es cifrebi realurad gayiduli gazeTebis egzemplarebis<br />

raodenobas gamoxataven. magram 2009 wlis seqtemberSi rogorc<br />

seriozuli, aseve popularuli gazeTebis rekorduli gayidvebis<br />

maCvenebeli gazviadebuli iyo im aqciis gamo, romlis drosac 350 000<br />

egzemplari ufasod darigda transportis sxvadsxva saSualebebSi,<br />

gazeTebi fasdaklebiT iyideboda restornebsa da sastumroebSi.<br />

gatarebuli zomebis Sedegad gayidvebi SedarebiT stabiluri gaxda,<br />

magram zogadad, britaneTis, iseve rogorc sxva bevri qveynis presis<br />

bazari TandaTanobiT klebis tendenciebs amJRavnebs. amis mizezebad<br />

specialistebi televiziisa da internet-mediis mxridan gaCenil<br />

seriozul konkurencias asaxeleben, Tumca saqarTveloSi am mizezebs<br />

socialuri problemebic emateba: sul ufro mcirdeba mosaxleobis im<br />

nawilis raodenoba, romelsac xeli miuwvdeba gazeTebis SeZenaze.<br />

sabazro wnexis gamo igoneben axal sagazeTo formatebs, damatebiT<br />

gverdebs, awyoben prizebis gaTamaSebas.<br />

`mediabazris ganviTarebis erT-erTi umTavresi indikatori<br />

sareklamo bazari, misi gaxsniloba da konkurentulobaa. saqarTveloSi<br />

reklamis udidesi damkveTebi mobiluri kavSirgabmulobis kompaniebi<br />

arian, magram bolo dros damkvidrebuli tendenciis mixedviT, Tavad es<br />

63


kompaniebi sul ufro metad xdebian reklamebis gamavrceleblebi da<br />

tradiciuli sareklamo arxebis, _ gazeTebisa da radio-televiziis<br />

konkurentebi. gansakuTrebuli moTxovniT internet-reklama sargeblobs.~<br />

(revaz sayevariSvili `droni~, 17.03. 2011).<br />

amgvarma ekonomikurma faqtorebma arasasurveli zegavlena iqonies<br />

beWdviT mediaze da mis Sinaarsze. farToformatiani `seriozuli~<br />

gazeTebi TandaTan emsgavsebian masobrivi moTxovnebis mqone<br />

`popularul~ gazeTebs, romlebSic Semcirda pirvel gverdebze<br />

seriozuli movlenebis amsaxveli masalebi, samagierod gaizarda<br />

fotoebis raodenoba, gaCnda didi SriftiT awyobili myvirala saTaurebi<br />

da sareklamo gancxadebebi.<br />

bolo wlebSi britanul `seriozul~ gazeTebSi sul ufro did<br />

adgils ikaveben sportis gverdebi, agreTve `msubuqi Temebis~<br />

ganyofilebebi. es imitom xdeba, rom rac SeiZleba meti reklama<br />

moizidon. `seriozuli~ gazeTebisaTvis damaxasiaTebeli tradiciuli<br />

mokrZalebuli stili TviTreklamam Secvala, romelsac winaT mxolod<br />

`popularul~ gazeTebSi naxavdiT. es gazrdilma konkurenciam da<br />

sagazeTo industriis Semosavlebis mkveTrma vardnam gamoiwvia.<br />

sul ramdenime Tvis win, msoflios erT-erTi yvelaze didi<br />

korporacia `News Corporation~ -i media-imperiis gafarToebas apirebda.<br />

magram dRes korporacias ara mxolod 12-miliardian grandiozul gegmaze<br />

uwevs uaris Tqma, aramed masStabur skandalSicaa gaxveuli.<br />

News Corporation-s mmarTvelebsa da Jurnalistebs brali aTasobiT<br />

adamianis, maT Soris 11 seqtembris teraqtis msxverplTa, gaerTianebuli<br />

samefos monarqis ojaxis wevrebisa da parlamentarebis telefonebSi<br />

aralegalurad SeRwevasa am gziT informaciis mopovebaSi edebaT. maT<br />

policielebisaTvis qrTamis gadaxdaSic adanaSauleben, radgan xSirad<br />

informacias swored am ukanasknelTa saSualebiT moipovebdnen.<br />

skandalma Jurnalistur eTikasa da regulirebaze kamaTi<br />

gaacxovela. tabloidebi eTikurobiT arc arasodes gamoirCeodnen, maT<br />

Soris `News of the World~-ic (NoW), _ News Corporation- is britanuli<br />

tabloidi, romelic skandalis mTavari monawile gaxda. Tumca,<br />

64


sensaciurobaze dafuZnebuli yviTeli presa Tavis meTodebs xalxis<br />

moTxovniT amarTlebs. magaliTad qarTuli tabloiduri gazeTi `praimtaimi~<br />

ase exmaureba britaneli kolegebis Tavs damtydar gasacdels:<br />

`pirveli SemTxveva ar aris, rodesac media masis interesis gamo<br />

isjeba. princesa dianas sikvdilis Semdegac bevri lanZRes tabloidebi,<br />

magram aba, ra maTi bralia, Tu xalxs `ledi disa~ da misi sayvarlis<br />

Tavgadasavlebi ainteresebda is avadsaxsenebeli fotoebic kargad<br />

gaiyida, romelzec mkvdari princesaa aRbeWdili.~ (praim-taimi, 2011, 25.07)<br />

Tumca Tavis SefasebebSi gacilebiT mkacria britanuli gamocema<br />

telegrafis Jurnalisti tobi hardeni, romelic gvamcnobs, rom Tu<br />

amerikeli Jurnalistebi TavianT profesias iuristebis da eqimebis<br />

profesias utoleben, britaneli Jurnalistebi sakuTar saqmianobad<br />

skandalebis amoqeqvas miiCneven. maTi meTodebi, telefonSi SeRweva,<br />

policiis mosyidva, wyaros argadamowmeba ukve didi xnis tradiciaa. (T.<br />

Harden, “Daily Telegraph” 2011, 21, 07) magram, misive TqmiT, swored tabloiduri<br />

kulturis damsaxurebaa, rom britaneTSi, romelic aSS-s mosaxleobis<br />

erTi mexuTedia, bevrad ufro meti gazeTi iyideba, vidre amerikaSi.<br />

britaneTSi merdokis korporaciaze Setevas mediis mzardi gavleniT<br />

xsnian. Tumca, varaudoben, rom `NoW”- s daxurva kompanias did zarals ar<br />

moutans, radgan misi wili kompaniaSi Zalian mcire, 1%-ze naklebia.<br />

mTlianad beWdviTi mediis wili kompaniaSi mxolod 13%-s Seadgens.<br />

miuxedavad beWdviTi mediis bazris Semcirebisa, merdokma Tavisi<br />

korporaciis warmatebis SenarCuneba SeZlo. maSin roca ukanasknel 10<br />

weliwadSi `New York Times”–is mogebis Rirebuleba 82%-iT Semcirda,<br />

merdokis organizaciebis fasebi mxolod 10-15%-iT daeca.<br />

sagazeTo industriis mesveurebs miaCniaT, rom mciretiraJiani<br />

sagazeTo gamocemebi ufro sicocxlisunariani gaxdeba, Tu mkiTxvelTa<br />

garkveuli jgufebi mimzidveli bazari iqneba reklamis SemomtanTaTvis.<br />

didi tiraJi gulisxmobs reklamebis mitanas momxmarebelTa<br />

gacilebiT farTo masebamde, Tumca irkveva, rom mcire, magram SeZlebul<br />

mkiTxvelTa jgufebi (magaliTad, biznesmenebi) sakmarisia sareklamo<br />

SemosavlebisaTvis. radgan gazeTi komerciuli produqtia, romelic<br />

65


Semosavals gayidvebidan iRebs, maSin gamodis, rom mkiTxvelTa<br />

msyidvelobiTi unarianobac aseve garkveuli tipis produqtia, romelic<br />

SeiZleba reklamebis mesveurebs SesTavazon.<br />

britanul presasTan SedarebiT, saqarTvelos sagazeTo industria,<br />

mokrZalebulad gamoiyureba Tavisi masStabebis mixedviT.<br />

dReisaTvis bazarze stabilurad gamomavali ramdenime gazeTia,<br />

esenia: `24 saaTi~, `kviris palitra~, `alia~, `praim-taimi~, `rezonansi~,<br />

`qronika~ da sxva. CvenTan jer-jerobiT ver SexvdebiT britanuli<br />

korporaciebis msgavs mZlavr gaerTianebebs, Tumca ukve gamoCndnen<br />

pirveli holdingebi.<br />

`media palitra~, romelsac gasul wels 15 weli Seusrulda,<br />

saqarTveloSi erT-erTi yvelaze mZlavri da didi sagamomcemlo saxlia,<br />

romelic 4 gazeTsa da 15-mde Jurnals uSvebs. `media-palitraSi~ Sedis,<br />

agreTve, gamomcemloba `palitra~, wignis maRaziaTa qseli `biblusi~,<br />

radio `palitra~ da sainformacio saagento `interpresniusi~.<br />

aranakleb sainteresoa `alia-holdingi~, romelic or gazeTs<br />

`aliasa~ (1995-dan) da yovelkvireul `qronikas~ (2001-dan) uSvebs.<br />

media-korporacia `asaval-dasavali~ daarsebulia 1992 wels; gazeTi<br />

`rezonansi~, romelic mravali welia stabilurad inarCunebs arCeul<br />

seriozul saxes da Sesabamisad, mkiTxvelsac; gazeTi `droni~, romelic<br />

1990-2001 wlebSi gamodioda da 2011 wels, ramdenimewliani pauzis Semdeg<br />

kvlav moevlina mkiTxvelebs.<br />

Tanamedrove qarTuli beWdviTi mediis warmomadgenelTa umravlesoba<br />

Tavs seriozul gazeTad miiCnevs, Tumca 2 wlis win gamoCnda<br />

oficialurad yviTel presad aRiarebuli `praim-taimic~.<br />

TiToeuli gazeTi acxadebs, rom igi sazogadoebas mudmivad<br />

sTavazobs siaxleebs da zrunavs, rom yvela nomeri obieqturi da<br />

miukerZoebeli iyos. ramdenad Seesabameba Cveni presis muSaoba am<br />

gancxadebas, es media-specialistebma unda Seafason. Tumca erTi ki<br />

faqtia, yvela erTxmad aRiarebs, rom saqarTveloSi arsebuli mediasaSualebebidan<br />

presa yvelaze meti TavisuflebiT gamoirCeva.<br />

66


qarTuli damoukidebeli mediis istoria gasuli saukunis 90-iani<br />

wlebidan, sabWoTa kavSiris dangrevis Semdeg iwyeba, amitom gasagebia,<br />

rom adgilobrivi beWdviTi media Ziebis procesSia. misi erTguli<br />

mkiTxvelebi, ZiriTadad, saSualo da ufrosi asakis adamianebi arian.<br />

axalgazrdebi sul ufro nakleb interess iCenen presis mimarT, radgan<br />

isini, iseve rogorc nebismieri maTi ucxoeli Tanatoli e.w. `kompiuteris<br />

Taobas~ miekuTvnebian.<br />

vinaidan es tendencia mTel msoflioSi SeiniSneba, amerikaSi<br />

Caatares kvleva, romelSic gazeTebis mkiTxvelebs usvamdnen SekiTxvas,<br />

Tu ratom kiTxuloben presas. ai, ramdenime pasuxi, romelic<br />

ganazogadebs saerTo Sedegs: `Cemi gazeTi sando megobaria, romelic<br />

SemiZlia nebismier, CemTvis sasurvel da mosaxerxebel situaciasa da<br />

dros wavikiTxo~. `Cems dilas yovelTvis gazeTis kiTxviT viwyeb, es Cemi<br />

yoveldRiuri moTxovnileba da Cvevaa.~ `gazeTebSi analitikur masalebs<br />

vkiTxulob. amis saSualebas televizia ar iZleva.~<br />

(www.newspapermedia.com).<br />

erT-erTi ganmartebiT, gazeTi warmoadgens dagegmil, ganrigiT<br />

gamomaval beWdur publikacias, romelic aerTianebs mimdinare movlenebis<br />

amsaxvel axal ambebs, informaciuli xasiaTis statiebs, sxvadasxva<br />

mravalferovan werilebsa da reklamebs. `2007 wlisTvis msoflioSi 6 580<br />

yoveldRiuri gazeTi gamodioda, romelTa saerTo tiraJi 395 milions<br />

Seadgenda. 2008 wlis recesiis Sedegad, romelsac internet-saSualebebis<br />

swrafi zrda da maTgan gamowveuli konkurenciac daemata, daiwyo<br />

reklamebisa da gasaRebis mkveTri Semcireba. amas ki Sedegad mohyva<br />

gazeTebis daxurva an tiraJis Sekveca.~<br />

gazeTis Seqmna, romelic saTaves meTxuTmete saukunidan iRebs, erTerTi<br />

mniSvnelovani furcelia kacobriobis istoriaSi. jer kidev<br />

renesansis periodis evropaSi gamoCnda axali ambebis pirveli xelnaweri<br />

furclebi, romelzec xeli mxolod vaWrebs miuwvdebodaT. es iyo<br />

informacia yvelaferze _ omebiTa da ekonomikiT dawyebuli da<br />

sxvadasxva WorebiT damTavrebuli. nabeWdi saxiT Tanamedrove gazeTis<br />

67


pirveli winapari germaniaSi gamoCnda, xolo namdvili gazeTi inglisur<br />

enaze 1666 wels daibeWda saxelwodebiT `the London Gazette~.<br />

mas Semdeg dRemde Jurnalistikis istorias bevri ram axsovs:<br />

herstisa da puliceris periodi, romelTac dasabami misces Tanamedrove<br />

Jurnalistikas, yviTeli presis gaCena, mecxramete saukunis miwurulis<br />

konkurencia, romelmac gamoiwvia damoukidebeli gazeTebis did, mZlavr<br />

gaerTianebebSi Tavmoyra. mxolod 1910 wlisaTvis aRmocenda Tanamedrove<br />

presisaTvis damaxasiaTebeli aucilebeli niSnebi.<br />

`CemTvis rom ekiTxaT, romeli sjobs _ gvyavdes mTavroba, magram ar<br />

gvqondes gazeTebi, Tu piriqiT, _ gvqondes gazeTebi mTavrobis gareSe,<br />

uyoymanod avirCevdi gazeTebs.~ (T. jefersoni, 1787) j. vaSingtonis<br />

SefasebiT, gazeTebi xalxis Tavisuflebis simboloa, saSualeba,<br />

romelic xels uwyobs warmoebis ganviTarebas da momavalSi kidev ufro<br />

ganaTlebuli, damoukideblad moazrovne adamianis Camoyalibebas.<br />

(j.vaSingtono, 1789)<br />

am sityvebis avtorebi udides mniSvnelobas aniWebdnen presis rols,<br />

romelic imdroindeli Jurnalistikis `pirveli mercxali~ iyo. marTalia,<br />

dRes arsebuli konkurenciis gamo beWdviTi media gamocdis winaSe dgas,<br />

magram esec kanonzomieria. saukuneebis manZilze, presam araerTxel<br />

icvala saxe, igi mudam cdilobda, gaeZlo gamowvevebisaTvis da<br />

droisaTvis aewyo fexi.<br />

Cven imeds vitovebT, rom miuxedavad dRes arsebuli viTarebisa,<br />

gazeTebi mainc moaxerxeben arsebobis gagrZelebas da sakuTari adgilis<br />

myarad damkvidrebas axal realobaSi. es asec unda moxdes, vinaidan<br />

presa, rogorc industria, romelic Tavad qmnis gazeTebsa da<br />

mkiTxvelebs, Seadgens samomxmareblo kulturis ganuyofel nawils,<br />

xolo ganaTlebuli sazogadoebis moTxovnilebas informaciaze mxolod<br />

elqtronuli mediis mauwyebloba ver daakmayofilebs.<br />

68


me-2 Tavis daskvna<br />

1. mediaSi mimdinare rTul procesebSi garkvevisaTvis Zalze<br />

mniSvnelovania maTi semiotikuri TvalsazrisiT ganxilva, vinaidan<br />

mediiT nagulisxmevi mniSvnelobebi niSnebis meSveobiT gadmoicema,<br />

xolo semiotika ki swored niSnebis moqmedebiTaa dainteresebuli<br />

2. mediis umravlesobisTvis ena warmoadgens komunikaciis umTavres<br />

gzas an rogorc komunikaciis sxva saxeobis mediisaTvis damxmare,<br />

xelSemwyob saSualebas.<br />

3. ar arsebobs mediis Seswavlis erTi romelime srulyofili<br />

analitikuri meTodi, radgan gansaxilveli obieqtisa da sakiTxis<br />

Taviseburebebidan gamomdinare, arsebobs gansxvavebuli Teoriuli<br />

midgomebic<br />

4. beWdviTi mediis sakiTxebis Seswavlisas yuradReba unda mivaqcioT<br />

erTis mxriv, gazeTebSi gamoyenebul lingvistur anu verbalur<br />

niSnebs, meores mxriv, vizualur anu araverbalur niSnebsa da im<br />

kavSir-urTierTobebs, romlebic arseboben am niSnebs Soris.<br />

5. niusi aris is, rac auditoriis _ mkiTxvelisa an mayureblis<br />

interesebis gaTvaliswinebiT aRmoCnda gazeTebsa da<br />

telemauwyeblobaSi.<br />

6. niusis diskursis semiotikuri analizi moicavs axal ambebSi<br />

gamoyenebuli lingvisturi (verbaluri) da vizualuri niSnebis<br />

denota<strong>ciuri</strong> da konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobebis ganxilvas.<br />

7. miTebi, SesaZloa, mogvevlinon rogorc niSnebisa da kodebis<br />

ideologiuri funqciis SemniRbavi saSualebebi. amgvari miTebis<br />

aRqma upirobod, yoymanis gareSe xdeba; isini ar saWiroeben arc<br />

gaSifvras da arc interpretirebas.<br />

8. kodebs socialuri ganzomileba gaaCniaT, isini warmoadgenen<br />

niSnebis gamoyenebis gzebs, im niSnebisa, romlebic met-naklebad<br />

cnobilia sazogadoebis jgufebisaTvis.<br />

9. gazeTis furclebze warmodgenili TiToeuli lingvisturi,<br />

vizualuri da grafikuli niSani da maTSi kodirebuli konotaciebi<br />

emsaxurebian konkretuli niusis SinaarsTan dakavSirebuli miTuri<br />

69


mniSvnelobis damkvidrebas. miTuri mniSvnelobis ideologiuri<br />

funqcia ki mniSvnelobis ideologiasTan dakavSirebaa.<br />

10. is Tu ramdenad `WeSmaritad~ miviCnevT teqsts, nawilobriv,<br />

damokidebulia masSi monawile mediumze.<br />

11. gazeTebi iqmneba profesionalTa mier, romelTa movaleobaa gaecnon<br />

momxdar movlenebs da airCion is, romelic SemdgomSi niusis Temad<br />

gadaiqceva, xolo danarCenebs ki gverdi auaron. SerCevis es<br />

procesi sxvadasxva gazeTSi sxvadasxvagvarad mimdinareobs.<br />

12. niusis Sefasebis kriteriumebi SeiZleba miviCnioT rogorc kodebis<br />

sistema, romelsac, movlenisaTvis niusis statusis miniWebisas,<br />

Jurnalistebi Segnebulad, mizanmimarTulad an sulac<br />

gauazreblad, qvecnobierad iyeneben.<br />

13. Jurnalisturi `obieqturoba~ niusis diskursis miTur Sinaarss<br />

warmoadgens, romelic iqmneba gazeTis profesional TanamSromelTa<br />

saqmianobis Sedegad.<br />

14. movlena niusis Rirebulebas iZens ara mxolod misi arsis mixedviT,<br />

aucilebelia, rom misi gadmocema SesaZlebeli iyos arsebuli<br />

naratiuli kodis meSveobiT.<br />

15. niusis siRrmiseuli gacnobiereba gacilebiT ukeT xdeba beWdviTi<br />

mediis meSveobiT. magram, samagierod, gazeTebi ver Seejibrebian<br />

elqtronul medias siswrafis an emociurobis TvalsazrisiT.<br />

16. Jurnalistebis saqmianobas moqalaqeebi Zalze mniSvnelovnad<br />

miiCneven, magram fiqroben, rom isini TavianT movaleobas<br />

srulyofilad ver asruleben. es suraTi met-naklebad<br />

damaxasiaTebelia rogorc britaneTis, aseve qarTuli mediasaSualebebisaTvis.<br />

17. ekonomikurma faqtorebma arasasurveli zegavlena iqonies beWdviT<br />

mediaze da mis Sinaarsze. farToformatiani `seriozuli~ gazeTebi<br />

TandaTan emsgavsebian masobrivi moTxovnebis mqone `popularul~<br />

gazeTebs, romlebSic Semcirda pirvel gverdebze seriozuli<br />

movlenebis amsaxveli masalebi, samagierod gaizarda fotoebis<br />

70


aodenoba, gaCnda didi SriftiT awyobili myvirala saTaurebi da<br />

sareklamo gancxadebebi.<br />

18. TiToeuli gazeTi acxadebs, rom igi sazogadoebas mudmivad<br />

sTavazobs siaxleebs da zrunavs, rom yvela nomeri obieqturi da<br />

miukerZoebeli iyos. ramdenad Seesabameba Cveni presis muSaoba am<br />

gancxadebas, es media-specialistebma unda Seafason.<br />

71


Tavi 3<br />

verbaluri da araverbaluri semiotikuri niSnebis gamoyenebis<br />

Taviseburebani, msgavsebani da gansxvavebebi qarTul da britanul<br />

presaSi<br />

3.1. gansxvavebuli midgomebi ”niusis” Rirebulebisa da misi Seqmnis<br />

procesisadmi ori qveynis beWdviT mediaSi<br />

media, misi farTo Tu SedarebiT viwro gagebiT, did rols TamaSobs<br />

yoveldRiur cxovrebaSi. amitom sasargeblo da, amave dros, sainteresoc<br />

iqneba gaviazroT, ra gzebiTa da xerxebiT xdeba mediis ama Tu im<br />

saxeobis, kerZod, beWdviTi mediis aRqma sazogadoebis mier.<br />

nebismieri media-saSualebiT asaxuli masalis semiotikuri analizi,<br />

Cveulebriv, iwyeba im relevanturi niSnebis identificirebiT, romlebsac<br />

esa Tu is media-saSualeba iyenebs.<br />

magram, sanam gazeTebSi niSnebis gamoyenebis Seswavlaze<br />

gadavidodeT, unda gavarkvioT, ras niSnavs `niusi~ anu axali ambavi. am<br />

qveTavSi ganvixilavT im gzebs, romelTa meSveobiTac xdeba gazeTSi<br />

axali ambebisaTvis (News) prioritetebis miniWeba.<br />

gazeTi iqmneba profesionalTa sxvadasxva gundis mier, romlebic<br />

axali ambebis Ziebisas gasaSuqeblad SearCeven romelime erT movlenas,<br />

maSin roca nakleb yuradRebas uTmoben sxva ambavs. Tumca, SerCeviTobis<br />

principi gansxvavebulia. magaliTad, e.w. “xarisxiani” anu “seriozuli”<br />

(quality) gazeTebi ufro met drosa da adgils uTmoben saerTaSoriso<br />

ambebs, maSin roca “popularuli” (popular) gazeTebi aqcents akeTeben<br />

momxdar skandalur danaSaulze an adamianebis pirad cxovrebaze.<br />

Tumca, amgvari midgomis ganzogadeba ar SeiZleba mTlad<br />

gamarTlebulad CaiTvalos. qarTuli da britanuli presidan moyvanili<br />

magaliTebi, romelTac qvemoT gaecnobiT, imis dasturia, rom ori qveynis<br />

erTi da igive tipis presa, e.w. “seriozuli” gazeTebic ki “niusis”<br />

Temebis SerCevisas erTmaneTisagan gansxvavebul gzebs irCeven.<br />

aqedan gamomdinare, naTelia, rom “niusi” ar aris myari kategoria,<br />

romelic bunebrivad Cndeba. erT-erTi mosazrebis mixedviT, niusi fiqrisa<br />

da weris Sedegad Seqmnili produqtia, romelic SemdgomSi gadamuSavdeba<br />

72


axali ambebis muSakTa mier kargad Seswavlili kodebis Sesabamisad.<br />

(R.Douglas Arnold,2005)<br />

saWiroa kargad SeviswavloT es zogadi mosazrebebi imis Sesaxeb, Tu<br />

ra aris axali ambebis arsi, rogor xdeba maTi Seqmna, raTa gavigoT, ra<br />

SeiZleba gaxdes “niusis” Tema. amasTanave unda gavecnoT im kodebs,<br />

romlebic warmarTaven “niusis” diskurss. mxolod maSin SevZlebT,<br />

davinaxoT, Tu rogor axerxeben niusebis struqturebi axali ambebis<br />

Sinaarsis kodirebas, aseve SevZlebT, gaviazroT, Tu rogor aRiqvams<br />

gazeTebis Sinaarss mkiTxveli.<br />

ar unda dagvaviwydes, rom sagazeTo niusebSi nagulisxmev<br />

mniSvnelobebs konotaciebi formas aZleven da erTgvarad `Zerwaven~<br />

kidec. maTi aRqma SesaZlebelia mxolod maSin, rodesac isini<br />

warmodgenili arian mkiTxvelisaTvis gasagebi niSnebis kodirebuli<br />

sistemis meSveobiT.<br />

ase rom kodebs socialuri ganzomileba gaaCniaT; swored maTi<br />

saSualebiT xdeba im niSnebis gamoyeneba, romlebic met-naklebad<br />

cnobilia sazogadoebis jgufebisaTvis. zogierTi kodi mxolod<br />

gazeTisTvis aris damaxasiaTebeli.<br />

beWdviT mediaSi, iseve, rogorc sazogadoebriv cxovrebaSi, yvelaze<br />

gavrcelebul kods narativi warmoadgens. niusebi gazeTebSi<br />

warmodgenilia ambebis, istoriebis saxiT; es ukanasknelni ki gvevlinebian<br />

rogorc `narativebi~ xalxis, sagnebisa da movlenebis Sesaxeb. Tu rogor<br />

xdeba naratiuli kodis gamoyenebiT narativis (Txrobis) warmarTva<br />

aranakleb mniSvnelovania, vidre am narativiT gadmocemuli niusis<br />

mxolod Sinaarsi.<br />

msoflioSi usazRvro raodenobis faqtebia, romelTa Sesaxeb<br />

SeiZleba reportaJis momzadeba, magram reportaJebis Tema xdeba mxolod<br />

is SerCeuli faqtebi, romlebsac Jurnalistebi mniSvnelovnad miiCneven.<br />

Tumca, rodesac sxvadasxva gazeTs gadavxedavT, davinaxavT, rom is, rac<br />

mniSvnelovania erTi romelime gazeTisaTvis, naklebad Rirebulad<br />

SeiZleba miiCnios meore gamocemam.<br />

SerCevis process ganapirobeben is kriteriumebi, romelnic ama Tu im<br />

faqtsa Tu movlenas `niusis~ Rirebulebas aniWeben da mas sxvebisagan<br />

73


gamoarCeven. galtungma da rugma (1973) Camoayalibes da daaxasiaTes is<br />

kriteriumebi, romlebsac Jurnalistebi iyeneben movlenaTa gadarCevis da<br />

maTTvis sxvadasxva saxis Rirebulebis miniWebis procesSi.<br />

CamoTvlili problemebis Sesaswavlad, gadavwyviteT,<br />

gagveanalizebina, rogor aisaxa ramdenime globaluri mniSvnelobis<br />

movlena erTis mxriv, britanuli, meores mxriv ki qarTuli presis<br />

furclebze erTsa da imave dRes, im momentSi, rodesac erTi konkretuli<br />

„niusi“ mwvaved idga msoflios yuradRebis centrSi, magaliTad, 2010-2102<br />

wlebSi ganviTarebuli movlenebi, maT Soris „vikiliksis“ skandali,<br />

„arabuli revoluciebi“, evrozonis krizisisadmi miZRvnili davosis<br />

ekonomikuri forumi da sxva.<br />

sailustraciod aviReT britanuli da qarTuli presis nimuSebi,<br />

erTis mxriv “24 saaTi”, “rezonansi” da „alia“, xolo meores mxriv “The<br />

Daily News”, “The Daily Mail”, „The Guardian“ da „The Independent“.<br />

Cveni pirveli kvlevis obieqtebia 2010 wlis 27 noembers gamoSvebuli<br />

gazeTebis nomrebi.<br />

am sakiTxze muSaobis periods daemTxva internet-sait “vikiliksis”<br />

mier gamoqveynebuli masalebiT gamowveuli msoflio skandali, romelic<br />

sayovelTao ganxilvis sagnad gadaiqca. vfiqrobT, ar iqneba interess<br />

moklebuli, ganvixiloT, rogor aisaxa es movlena britanuli da<br />

qarTuli presis erTsa da imave dRis nomrebSi.<br />

Cvens mier SerCeuli gazeTebis pirvel gverdebs Tu gadavavlebT<br />

Tvals, davinaxavT, rom is, rac erT konkretul dRes yvelaze<br />

mniSvnelovani iyo britanuli gazeTebisaTvis, naklebad yuradsaRebi<br />

aRmoCnda qarTuli presisaTvis.<br />

“The Daily Mail”-is da “The Mail”-is Tavfurclebi absoluturad<br />

gansxvavebulia qarTuli gazeTebis “rezonansisa” da “24 saaTis” pirveli<br />

gverdebisagan: maSin roca britanul gazeTebSi yvelaze mniSvnelovan<br />

ambad gamotanilia politikuri skandali, qarTul presaSi meti<br />

mniSvneloba mianiWes adgilobriv ekonomikur da socialur problemebs.<br />

“Daily Mail”-Si gamoqveynebuli statia saTauriT “Panic Over Leaked British<br />

Secrets” (britaneTis saidumloTa gaJonviT gamowveuli panika) gviyveba im<br />

74


sayovelTao SeSfoTebis Sesaxeb, romelmac moicva britaneTis mmarTveli<br />

wreebi “vikiliksis” mier gamoqveynebuli saidumlo masalebis gamo.<br />

Daily Mail,2010, 27, 11:<br />

David Cameron was warned last night by America that damaging secrets of „the special<br />

relationship“ are about to be laid bare.The U.S. ambassador to London made an unprecedented<br />

personal visit to Downing Street to warn that whistleblower website WikiLeaks is about to<br />

publish secret assessments of what Washington really thinks of Britain.<br />

The website has previously released secret details of allied military operations in Irak and<br />

Afghanistan. As well as Britain, the U.S. has warned the governments of Australia, Canada,<br />

Denmark, Norway and Israel in advance of the release.<br />

Defence sources said British national security could be „put at risk“ by the release, as they<br />

are expected to contain details of the Irak and Afghanistan conflicts and revolutions about secret<br />

service practices and intelligence sources.<br />

(deili meili, 2010, 27, 11: guSin saRamos amerikam devid kemeroni<br />

gaafrTxila, rom saxifaTo saidumlo „gansakuTrebuli urTierTobebis“<br />

Sesaxeb sadacaa sajarod gaxdeba cnobili. amerikis SeerTebuli<br />

Statebis elCi londonSi uprecedento vizitiT ewvia dauning strits,<br />

raTa ecnobebina, rom enaWartala vebgverdi vikiliksi apirebs<br />

gamoaqveynos is faruli Sefasebebi, romelsac amerika realurad aZlevs<br />

did britaneTs.<br />

manamde vebgverdma gamoaqveyna saidumlo detalebi mokavSireTa<br />

erToblivi samxedro operaciebis Sesaxeb avRaneTsa da eraySi. amerikis<br />

SeerTebulma Statebma, didi britaneTTan erTad, gaafrTxila<br />

avstraliis, kanadis, daniis, norvegiisa da israelis mTavrobebi momavali<br />

publikaciebis Sesaxeb. Tavdacvis samsaxuris warmomadgenlis TqmiT, am<br />

masalebis gamoqveynebiT safrTxe emuqreba britaneTis erovnul<br />

usafrTxoebas, radgan igi, SesaZloa, Seicavdes informacias eraysa da<br />

avRaneTSi momxdar konfliqtebsa da revoluciebSi saidumlo<br />

samsaxurebisa da dazvervis monawileobaze.)<br />

aseve pirvel gverds uTmobs imave Temas gazeTi “Daily News”: Awaiting<br />

Whack from Wikileaks”. (vikiliksis dartymis molodinSi)<br />

Daily News, 2010, 27, 11:<br />

75


A new round of confidential documents about to be released by the WikiLeaks<br />

organization had officials and analysts around the world on Friday as reports spread about the<br />

trove’s contents. The documents are said to include proof of a reciprocal double-cross by both<br />

the U.S. and Turkey in aiding terrorist organizations.<br />

Officials in both countries deny the allegations of links to terrorist groups.<br />

(deili niusi, 2010, 27, 11:<br />

msoflios oficialuri pirebi da analitikosebi paraskevs morigi<br />

konfidencialuri dokumentebis gamomzeurebas elian. amboben, rom<br />

dokumentebi Seicaven mtkicebulebebs amerikis SeerTebuli Statebisa da<br />

TurqeTis <strong>saxelmwifo</strong>Ta mier teroristuli organizaciebisaTvis<br />

erToblivi daxmarebis gawevis Sesaxeb. orive qveynis oficiozi uaryofs<br />

gancxadebebs teroristul dajgufebebTan kavSiris Sesaxeb.)<br />

sxva suraTs vxedavT qarTul presaSi, kerZod, imave dRis, (2010,27,11)<br />

nomrebSi gazeTebi “rezonansi” da “24 saaTi” am Temas arc iseTi didi<br />

gulisyuriT ekidebian. “rezonansi” statias saTauriT “saqarTvelo<br />

vikiliksis skandalur dokumentebSi” mxolod bolo gverdze aTavsebs,<br />

Tanac ise, rom Tavfurcelze mis Sesaxeb sityvac ki ar aris naTqvami.<br />

rac Seexeba “24 saaTs”, marTalia, gazeTi pirvel gverdze gvTavazobs<br />

am skandalTan dakavSirebuli statiis reklamas saTauriT “kongresmeni<br />

kingi: vikiliksi teroristiviT moqmedebs”, magram statiis gagrZelebas<br />

gazeTis mxolod meoTxe gverdze vkiTxulobT.<br />

axali ambis Temebis SerCevas gansazRvravs gazeTis koleqtivis<br />

yoveldRiuri ritmi da is profesiuli kodi, romelic aerTianebs mis<br />

Jurnalistebs. ”niusebi” damokidebulia axali ambebis institutebis<br />

organizebasa da im miTiur mkiTxvelze, romlis yuradRebis mipyrobac<br />

surs gazeTs.<br />

zemoT gamoqmuli mosazrebis naTeli dadasturebaa “deili meilis”<br />

(2010, 27,11) pirvel gverdze ganTavsebuli statia saTauriT _ “A Love that<br />

could not be broken” (mtkice siyvaruli), romelsac Tan axlavs saSualo<br />

asakis bednieri wyvilis foto. statia gviambobs im saSinel<br />

Tavgadasavalze, romelic Candlerebis ojaxma gadaitana somaleli<br />

mekobreebis tyveobaSi. rogorc irkveva, “deili meilis”<br />

mkiTxvelebisaTvis “vikiliksis” skandalze aranakleb mniSvnelovania<br />

76


yofili tyveebis mogonebebi ganvlili mZime dReebis Sesaxeb, radgan es<br />

niusi britanuli presis yuradRebis qveS ramdenime Tvis manZilze<br />

rCeboda. amitomac “deili meili” pirvel gverds axal movlenasTan<br />

erTad, am istoriasac uTmobs.<br />

sainteresoa, rogor rols TamaSobs “niusebis” Seqmnisas SerCevis is<br />

12 kriteriumi, romlebic galtungisa da rugis mieraa Camoyalibebuli.<br />

am kriteriumebze dayrdnobiT yalibdeba “niusebis” mwarmoebelTa<br />

saziaro kodi, romelic gansazRvravs, Tu rogoria ama Tu im movlenis,<br />

rogorc axali ambis, Rirebulebis xarisxi. movlenebi, romlebic axali<br />

ambebis diskursis Temad SeiZleba gadaiqces, unda Seesabamebodes am<br />

kriteriumebs. ufro metic, rac met kriteriums akmayofilebs, miT ufro<br />

met Rirebulebas iZens axali ambavi.<br />

Tu galtungisa da rugis Sefasebis kriteriumebs gamoviyenebT,<br />

davinaxavT, rom “deili meilis” statia _ “mtkice siyvaruli” ramdenime<br />

maTgans akmayofilebs: misaxvedroba (movlenis interpretacia iolad<br />

SeiZleba kodebis meSveobiT); mniSvneloba (es aris movlena, romelic<br />

gasagebia britaneli mkiTxvelisaTvis); Tanxvedra (am movlenis Sedegebis<br />

molodini); gangrZobiToba (am movlenis mniSvnelobam ar dakarga<br />

Rirebuleba garkveuli drois manZilze); raime uaryofiTis xseneba (am<br />

SemTxvevaSi adamianTa gataceba mekobreebis mier).<br />

rac Seexeba amave gazeTis meore statias, “Panic Over Leaked British<br />

Secrets”, romelic “vikiliksis” skandals exmaureba, igi sxva kriteriumebis<br />

Sesabamisia: dasawyisi (movlenis siZliere, romelic farTod unda<br />

gaSuqdes); moulodnelobis efeqti (vikiliksis skandali yvelasaTvis<br />

moulodnelad da gasaocari siswrafiT ganviTarda); elitaruli qveynebis<br />

da erebis dasaxeleba (skandali Seexo msoflios TiTqmis yvela<br />

ganviTarebul <strong>saxelmwifo</strong>s); elitaruli adamianebis xseneba (sxvadasxva<br />

qveynis liderebi); uaryofiTi informaciis gaJRereba (saidumlo<br />

dokumentaciis gamomzeureba).<br />

“niusi” komerciuli produqtia, xolo gazeTebi _ korporaciebis<br />

mier kontrolirebuli biznesi, romlis mizania mogebis miReba.<br />

ekonomikuri faqtorebi did zegavlenas axdenen gazeTebis Sinaarsze.<br />

77


farToformatiani “xarisxiani” gazeTebi sul ufro xSirad emsgavsebian<br />

masaze orientirebul “popularul” gazeTebs.<br />

Tumca am SemTxvevaSi, Cvens mier magaliTad moyvanil qarTul<br />

gazeTebs aseT Sefasebas ver mivcemT, radgan orive maTgani _<br />

“rezonansica” da “24 saaTic” seriozul gazeTebad miiCnevian. is faqti,<br />

rom qarTulma presam ufro didi yuradReba qveynis Sida problemebs<br />

dauTmo da ara msoflio skandals, mxolod imaze miuTiTebs, rom isini<br />

qarTul bazarze orientirebuli gazeTebi arian, Tumca yuradRebas<br />

amaxvileben ara iaffasian Worebze, aramed ekonomikur problemebze.<br />

“24 saaTis” pirvelive gverdze gamoqveynebulma statiebma:<br />

“tarifebis aweva da saCivari”, “saqarTveloSi soflis meurneobis<br />

seqtori momgebiania”, aseve “rezonansis” statiebma “avtobusi da metro<br />

orSabaTidan gaZvirdeba”, “baqraZe mediamflobelebs gamWvirvalobisaken<br />

mouwodebs” da sxvebma kidev erTxel dagvanaxes, rom presisaTvis bevrad<br />

didi mniSvneloba aqvs misi uSualo mkiTxvelebis interesebs, vidre<br />

zogadad movlenis saerTaSoriso Rirebulebas.<br />

ganvixiloT, Tu rogor gamoexmaura britanuli da qarTuli presa<br />

2011 wlis gazafxulze aRmosavleTis qveynebSi dawyebul revolucias,<br />

romelic “arabuli gazafxulis” saxeliT moinaTla.<br />

The Guardian, January 31,2011:<br />

Cairo's international airport has become a scene of chaos and confusion as thousands of<br />

foreigners seek to flee the unrest in Egypt while countries around the world scrambled to send in<br />

planes to fly their citizens home.<br />

In an attempt to reduce tensions, the airport's departures board stopped announcing flight<br />

times - but the move simply fuelled anger over cancelled or delayed flights.<br />

Making matters worse, check-in counters were poorly staffed because many EgyptAir employees<br />

had been unable to get to work due to an overnight curfew and traffic chaos across the Egyptian<br />

capital.<br />

“gardiani”, 2011, 31,01: qairos saerTaSoriso aeroporti qaosma moicva,<br />

radgan aTasobiT ucxoeli cdilobs, gaeqces areulobas egvipteSi;<br />

msoflios mravali qveyana TviTmfrinavebs agzavnis sakuTari<br />

moqalaqeebis saxlSi dasabruneblad. daZabulobis ganmuxtvis mizniT<br />

aeroportSi Sewyvites gafrenis drois gamocxadeba, magram gadadebulma<br />

78


an gauqmebulma reisebma gabrazebuli xalxi kidev ufro gaamZvinvara.<br />

situacia metad daamZima momsaxure personalis samsaxurSi<br />

gamoucxadeblobam, rac egviptis dedaqalaqSi warmoqmnilma qaosma<br />

gamoiwvia.<br />

The Independent, 2011, 31,01:<br />

Opposition leader Mogamed ElBaradei called for President Mubarak to step down at<br />

once as demonstrators massed in Cairo's central Tahrir square to ignore a night-time curfew.<br />

ElBaradei, who predicted change within "the next few days", said he wanted to negotiate about a<br />

new government with the army, which he described as "part of the Egyptian people".<br />

indifendenti, 2011, 31, 01: mas Semdeg, rac demonstrantebma<br />

ugulebelyves komendantis saaTi da tahriris moedanze Seikribnen,<br />

opoziciis liderma mohamed el baradeim prezident mubaraqs<br />

dauyovneblivi gadadgomisaken mouwoda. el baradeim, romelmac<br />

iwinaswarmetyvela, rom cvlilebebi ramdenime dReSi moxdeboda,<br />

ganacxada, rom surs, axali mTavrobis Sesaxeb molaparakebis gamarTva<br />

samxedro ZalasTan, romelsac man “egvipteli xalxis ganuyofeli<br />

nawili” uwoda.<br />

“The Guardian” 31 January 2011:<br />

Western leaders pointedly declined to throw their support behind the country's embattled<br />

president. Hillary Clinton, the US secretary of state, said she wanted Egyptians to have a chance<br />

to chart a new future, but added: "It's not a question of who retains power. It's how are we going<br />

to respond to the legitimate needs and grievances expressed by the people."<br />

gardiani, 2011, 31, 01: dasavleTis liderebma uari Tqves, daxmareba<br />

gaewiaT gasaWirSi Cavardnili prezidentisaTvis. amerikis SeerTebuli<br />

Statebis <strong>saxelmwifo</strong> mdivanma hilari qlintonma ganacxada, rom misi<br />

survilia, egviptelebs hqondeT Sansi axali momavlis Seqmnisa, magram<br />

iqve dasZina: “saqme imaSi rodia, vin darCeba xelisuflebaSi. mTavaria<br />

ganvsazRvroT, rogor vapirebT, vupasuxoT xalxis mier gacxadebul<br />

legitimur uflebebs”<br />

“Daily mail, 2011, 31, 01:<br />

” Thousands of prisoners, including Muslim Brotherhood activists, escaped from four<br />

jails. Armed gangs took advantage of the chaos in Cairo and other cities to free the prisoners,<br />

starting fires and engaging prison guards in gun battles, officials said.<br />

79


deili meili, 2011, 31, 01 : oficialuri pirebis gancxadebiT, oTxi<br />

sapatimrodan aTasobiT patimari gaiqca, maT Soris arian muslimTa<br />

saZmos aqtivistebi. SeiaraRebulma bandebma isargebles qairosa da sxva<br />

qalaqebis quCebSi gamefebuli qaosiT. cecxli gauxsnes cixeebis mcvelebs<br />

da tyveebi gaaTavisufles.<br />

egviptis revolucias qarTuli presac gamoexmaura, Tumca britaneli<br />

kolegebisagan gansxvavebiT, ramdenime dRis dagvianebiT. 31 ianvris<br />

nomrebSi versad wavawydiT arabeTSi ganviTarebuli movlenebis amsaxvel<br />

masalebs.<br />

informacia gamoCnda gazeT “alias” 2011 wlis 3 Tebervlis nomerSi.<br />

statiaSi “egvipturi gakveTilebi” vkiTxulobT:<br />

“rogorc Cans, saqarTvelos xelisuflebam revolucionerobaze uari<br />

sabolood Tqva. kerZod, afrikasa da aziaSi revolu<strong>ciuri</strong> ganwyoba<br />

boboqrobs – egvipteSi, iemenSi, iordaniaSi, alJirSi da tunisSi<br />

masobrivi saprotesto aqciebia, “vardebis revoluciis” samSoblo ki<br />

Cumad aris.<br />

arada, afrikaSi es movlenebi 3-4 wlis win rom dawyebuliyo,<br />

qarTvelebs zemoTxsenebul qveynebSic kargad gagvicnobdnen. manamde,<br />

sadac revolucia gafaCunda, yvelgan Tavqudmoglejilebi gavvardiT. arc<br />

afrika iqneboda gamonaklisi. dRes ki oficialuri Tbilisi saeWvod<br />

dums. albaT, egvipteSi ganviTarebulma movlenebma cudi winaTgrZnoba<br />

gauCina zogierTs, anu ixiles, ra SeiZleba mohyves Zalze damZimebul<br />

socialur fons.”<br />

“nino burjanaZe egviptis magaliTze mosaxleobis protests<br />

saqarTveloSic ar gamoricxavs” _ am saTauriT igive gazeTi aqveynebs<br />

statias, romelSic “demokratiuli moZraobis” lideri imeds gamoTqvams,<br />

rom ar iqneba msxverpli da iseTi tipis qmedebebi, rogorsac adgili<br />

hqonda egvipteSi. (“alia” 04-02-2011)<br />

rogorc vxedavT, qarTuli presa arabul movlenebs sakuTari<br />

realobidan gamomdinare afasebs da cdilobs, paralelebi gaavlos da<br />

ganWvritos, ra zegavlena SeiZleba moaxdinos dawyebulma revoluciam<br />

Cveni qveynis politikur cxovrebaze.<br />

80


“rezonansi”, 04-02-2011: 30-wliani prezidentebis epoqis dasasruli<br />

arabul <strong>saxelmwifo</strong>ebSi<br />

“tunisisa da egviptis Semdeg cvlilebebi sxva arabul qveynebsac<br />

Seexo. iemenis prezidentma ali abdala salehma ganacxada, rom morigi<br />

vadiT kenWisyras aRar apirebs. gaiTvaliswineben ki saqarTveloSi<br />

arabeTis magaliTs, raTa ar gaiziaron misi liderebis bedi!”<br />

qarTveli mkiTxvelisaTvis „arabulma gazafxulma“ Cvens qveyanaSi<br />

2003 wels momxdari „vardebis revoluciis“ Sesaxeb miTi gaaRviZa,<br />

romlis ganmtkicebasac SeuniRbavad cdilobda im periodis qarTuli<br />

presa.<br />

obieqturobis miTis damaxasiaTebeli niSnebis monaxazis mixedviT,<br />

miTi gulisxmobs simarTles, racionalurobas, samarTlianobas,<br />

sizustesa da miukerZoeblobas. es yvelaferi ki aisaxeba beWdviTi mediis<br />

diskursSi. miTebi, SesaZloa, mogvevlinon rogorc niSnebisa da kodebis<br />

ideologiuri funqciis SemniRbavi saSualebebi. amgvari miTebis siZliere<br />

imaSi mdgomareobs, rom mkiTxvelis mier maTi miReba upirobod, yoymanis<br />

gareSe xdeba; isini ar saWiroeben arc gaSifvras da arc<br />

interpretirebas. miT umetes, maSin, roca gazeTSi warmodgenili masalebi<br />

galtungis da rugis kriteriumebsac akmayofileben.<br />

2011 wlis 4 Tebervlis „aliasa“ da „rezonansis“ nomrebSi dabeWdili<br />

statiebi ramdenime kriteriums Seesabamebian, kerZod, 1. moulodneli<br />

dasawyisi: aRmosavleTSi revoluciebma sruliad moulodnelad ifeTqes<br />

da am movlenebiT gamowveuli talRa da daZabulobis eskalacia qarTuli<br />

gazeTebis niusis Temadac gadaiqca, Tumca britanuli presisagan<br />

gansxvavebiT, dagvianebiT, areulobis dawyebidan mesame – meoTxe dRes.<br />

statiebi aseve pasuxoben sxva kriteriumebsac, esenia: misaxvedroba:<br />

qarTveli miTxvelisaTvis gasagebi iqneboda es movlena, romelic<br />

marTalia, ar moxda mis <strong>saxelmwifo</strong>Si, magram warmoqmnilma miTma<br />

revoluciis Sesaxeb arabuli movlena swored saqarTvelosTan<br />

daakavSira; kidev erTi kriteriumi _ cnobebi elitaruli erebisa da<br />

<strong>saxelmwifo</strong>Ta Sesaxeb: niusebi gvamcnobdnen navTobiT mdidar,<br />

stabilurobis simboloebad miCneul qveynebSi datrialebul qaoss,<br />

romelTa liderebs ukmayofilo xalxis risxva daatydaT Tavs.<br />

81


kidev erTi mniSvnelovani movlena, romelmac msoflio mediis<br />

yuradReba miipyro, gaxlavT 2012 wlis dasawyisSi davosSi mimdinare<br />

ekonomikuri forumi, romelzec evrozonis krizissa da masTan<br />

dakavSirebul safrTxeebze saubrobdnen. marTalia, forumi yovelwliuri<br />

xasiaTisaa, magram amjerad mas gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda,<br />

vinaidan arsebul kriziss mTeli dasavluri samyaro daZabuli adevnebs<br />

Tvals da eZebs misi daZlevis gzebs.<br />

am movlenas (davosis forums) myiseuli gamoxmaureba mohyva<br />

britanuli gazeTebis mxridan. beWdviTi media yoveldRiurad aSuqebda<br />

forumis muSaobis dReebs da aqveynebda politikosebis sayuradRebo<br />

gamosvlebs. forumSi saqarTvelos delegaciac monawileobda.<br />

sainteresoa, rogor aisaxa es movlena erTi da imave dRis, 2012 wlis 27<br />

ianvris sxvadasxva gazeTis furclebze.<br />

The Guardian, 2012, 27, 01:<br />

Davos: David Cameron says eurozone problems 'man-made'<br />

The prime minister addresses the annual World Economic Forum in Davos, saying three<br />

things need to be done urgently in 2012: 'Greece, banks and firewall'. David Cameron told<br />

eurozone leaders that with 'bold action and real political will', the problems facing the eurozone<br />

could be fixed.<br />

“gardiani”, 2012, 27,01: devid kemeroni acxadebs, rom evrozonis<br />

problemebi xelovnuradaa Seqmnili. premier-ministri, mimarTavs ra<br />

davosis yovelwliur msoflio ekonomikur forums, miiCnevs, rom 2012<br />

wels saswarafod unda mogvardes sami problema: “saberZneTi, bankebi da<br />

swori informireba”. kameronma evrozonis liderebs ganucxada, rom<br />

mxolod gadamWreli qmedebiTa da realuri politikuri nebis<br />

gamovleniT gaxdeba SesaZlebeli evrozonis problemebis mogvareba”.<br />

The Independent, 2012,27,01<br />

Davos: Germany must be bold over eurozone crisis. UK intervention in euro debate likely<br />

to anger Berlin. PM launches fresh assault on Robin Hood tax.<br />

Ed Miliband criticises Cameron's austerity measures<br />

“indefendenti” 2012, 27,01:<br />

davosi: germaniam simtkice unda gamoiCinos evrozonis krizisis<br />

mimarT<br />

82


gaerTianebuli samefos CarTvam evro-debatebSi TiTqosda gaanawyena<br />

berlini. premieri ministrma mkacrad Seutia e.w. robin hudiseul<br />

gadasaxadebs. ed milibandi akritikebs kemeronis mier wamoyenebul<br />

xelSewyobis zomebs)<br />

The Guardian, 2012, 27, 01:<br />

Davos: David Cameron urges eurozone to take 'bold and decisive action'<br />

British prime minister warns World Economic Forum that eurozone is facing a 'perilous'<br />

moment and urgent action is needed on Greece, banks and the bailout fund.<br />

“gardiani”, 2012, 27, 01: davosi: devid kemeroni mimarTavs evrozonas<br />

da moiTxovs gadamWrel moqmedebas. britaneTis premier ministri<br />

afrTxilebs msoflio ekonomikur forums, rom evrozonas “saxifaTo”<br />

periodi aqvs. saWiroa gadaudebeli RonisZiebebis gatareba saberZneTTan,<br />

bankebTan da daxmarebis fondTan mimarTebaSi.)<br />

“The Mail”, 2012, 27, 01:<br />

Bill Gates tells Davos 'economic crisis is not an excuse for cutting aid'<br />

Microsoft co-founder pledges $750m to the Global Fund to fight aids, TB and malaria and<br />

dismisses claims of fund misuse<br />

“meili”, 2012, 27,01: bil geiTsi davosSi acxadebs, rom “ekonomikuri<br />

krizisi daxmarebis Semcirebis mizezi ar unda gaxdes”. maikrosoftis<br />

TanadamfuZnebeli pirobas iZleva, rom 750 milion dolars gaiRebs<br />

saerTaSoriso fondisaTvis, romelic ibrZvis Sidsis, tuberkulozisa da<br />

malariis winaaRmdeg.<br />

The Independent, 2012, 27,01:<br />

NOW EUROZONE RESCUE MAY COST US BILLIONS MORE<br />

BRITONS could be forced to pay billions more to bail out failing eurozone countries,<br />

George Osborne said yesterday.<br />

In remarks that angered Tory MPs and other Eurosceptics, the Chancellor signalled his<br />

readiness to increase Britain’s contribution to the International Monetary Fund.<br />

indifendenti, 2012, 27, 01:<br />

evrozonis gadarCena, SesaZloa, damatebiT miliardebad dagvijdes.<br />

SesaZloa, britanelebi aiZulon, gadaixadon damatebiT miliardebi, raTa<br />

daRupvisagan gadaarCinon evrozonis qveynebi – ganacxada guSin finansTa<br />

ministrma jorj osbornma. Tavis SeniSvnebSi, romlebmac ganarisxes<br />

83


ogorc parlamentis wevrebi torebis partiidan, aseve sxva<br />

evroskeptikosebi, ministrma mianiSna sakuTar mzadyofnaze, gazardos<br />

britaneTis mier gaRebuli wvlili saerTaSoriso savaluto fondSi.<br />

“Daily Mail”, 2012, 27, 01:<br />

EU leaders trying to shift focus from deficits to job .Besides a treaty on fiscal discipline, EU<br />

leaders will also seek to adopt non‐binding measures on employment, in discussions amid what<br />

is expected to be a paralysing general strike in the EU capital.<br />

"We would like to make sure growth and employment gets the political attention it needs,<br />

not that this important issue is crowded out by the euro-crisis," one senior EU official told<br />

British media ahead of the EU summit.<br />

“deili meili”, 2012, 27, 01: evrokavSiris liderebi cdiloben aqcenti<br />

biujetis deficitidan samuSao adgilebze gadaitanon.<br />

fiskaluri politikis xelSekrulebis garda, evrokavSiris liderebi<br />

Seecdebian, miiRon moqnili zomebi dasaqmebasTan dakavSirebiT. “gvinda<br />

davrwmundeT, rom ekonomikur zrdasa da dasaqmebas jerovani<br />

politikuri yuradReba eTmoba. dauSvebelia, rom es mniSvnelovani<br />

sakiTxi evro-krizisis gamo yuradRebis miRma darCes,” – ganucxada<br />

britanul medias evrokavSiris erT-erTma oficialurma pirma.<br />

rogorc vxedavT, britanuli presa aqtiurad aSuqebda evrokavSiris<br />

<strong>saxelmwifo</strong>Ta winaSe mdgar ekonomikur problemebs, romlebic imdenad<br />

mwvaved dganan maT winaSe, rom gazeTebma droebiT daiviwyes saSinao<br />

mniSvnelobis movlenebi da pirveli gverdebi mxolod davosis forums<br />

dauTmes. es ki, Cveni azriT, aixsneba im miTis gaRviZebiT, romelic<br />

dasavleTis qveynebis ZlevamosilebasTan asocirdeba da romelsac<br />

safrTxe emuqreba.<br />

kulturis miTebis semiotikuri analizi cdilobs, Seiswavlos is<br />

gzebi, romelTa meSveobiTac popularul teqstebsa da JanrebSi kodebis<br />

muSaoba warimarTeba. am procesSi misi mizania imis gamovlena, Tu rogor<br />

xdeba zogierTi konkretuli faseulobis, damokidebulebisa da<br />

mosazrebis damkvidrebisaTvis xelSewyoba, xolo sxvaTa ugulebelyofa<br />

da Seviwroeba.<br />

Tu gaviTvaliswinebT, rom semiotikosic igive kulturis produqtia,<br />

maSin romelime kulturis wevroba misi dominanturi ideebis upirobo<br />

84


gaTavisebasac gulisxmobs. amitom, rodesac sakuTari kulturis am<br />

xerxebiT gaanalizebas vkidebT xels, unda vecadoT rom Zalze frTxili<br />

da rac mTavaria, saRi damokidebuleba gamoviCinoT sakuTar<br />

faseulobebTan mimarTebaSi.<br />

gadavavloT Tvali amave dRis qarTul presaSi, kerZod, “24 saaTsa”<br />

da “rezonansSi” gamoqveynebul masalebs.<br />

2012 wlis 27 ianvars gazeTi “rezonansi” kvlav Sida saWirboroto<br />

problematikas uTmobs mTel nomers. mis pirvel gverdze warmodgenili<br />

statiebi: “rogor atyuebs xelisufleba veneciis komisias”, “yoveli<br />

meoTxe moswavle kerZo repetitorTan emzadeba”, “damatebiTi fuli<br />

satelevizio reklamebisaTvis”, “qarTuli ocneba da kontrolis palata”<br />

da sxvebi imaze metyveleben, rom “niusi“ bunebrivad marTlac ar Cndeba.<br />

marTalia, movlenas bunebrivi xasiaTi aqvs, magram niusi warmoebuli<br />

produqtia. am SemTxvevaSi „rezonansis“ gundisaTvis yuradRebis miRma<br />

darCa msoflio mniSvnelobis movlena – davosis forumi, romelic ver<br />

gadaiqca „niusad“.<br />

zemoT moyvanili amonaridebi imasac adastureben, rom versad<br />

SexvdebiT raime movlenis an sagnis neitralur, obieqtur aRweras an<br />

imgvar daxasiaTebas, romelic Tavisufali SeiZleba iyos SefasebiTi<br />

elementebisagan.<br />

„rezonansis“ Tavfurcelze gamotanili pirvelive statiis<br />

saTauridanve Cans SefasebiTi elementebi:<br />

„rogor atyuebs xelisufleba veneciis komisias“:<br />

qarTuli arasamTavrobo organizaciebi acxadeben, rom „moqalaqeTa<br />

politikuri gaerTianebebis Sesaxeb“ kanonSi Sesatan cvlilebebTan<br />

dakavSirebiT veneciis komisiam daskvna sxva proeqtze gaakeTa, xolo<br />

Semdeg, xelisuflebam sul sxva proeqti aqcia kanonad. miRebuli kanoni,<br />

ki maTi SefasebiT, ewinaaRmdegeba saqarTvelos konstitucias.“<br />

statiaSi „yoveli meoTxe moswavle kerZo repetitorTan emzadeba“<br />

mogviTxroben, rom vinaidan saskolo ganaTleba orientirebuli arc<br />

moswavleze da arc Sedegzea, amitom moswavles, repetitoris daqiravebis<br />

garda, sxva arCevani ar rCeba:<br />

85


„saqarTveloSi gamokiTxulTa 90%-ze meti Tvlis, rom umaRles<br />

saswavlebelSi mosaxvedrad momzadeba aucilebelia. repetitorobis<br />

gavrcelebis mTavar mizezad 53% saskolo ganaTlebis dabal dones<br />

asaxelebs, 40% repetitorobaze moTxovnas skolaSi naswavli masalis<br />

gamocdebis moTxovnebTan SeusabamobiT xsnis.“<br />

statia - „isev QqarTuli ocneba da kontrolis palata“ qarTuli<br />

sazogadoebisaTvis erT-erTi yvelaze aqtualuri sakiTxis Sesaxeb<br />

mogviTxrobs:<br />

„kontrolis palata „qarTul ocnebas“TvalTmaqcur garigebaSi<br />

adanaSaulebs da moiTxovs, rom 1 milion asi aTasi lari Sps „elita<br />

burjs“ gadauricxos. winaaRmdeg SemTxvevaSi „qarTuli ocneba“ 11<br />

milioni lariT dajarimdeba. xelisuflebis am gadawyvetilebas Tavad<br />

organizaciis warmomadgenlebica da eqspertebic ukanonod miiCneven,<br />

magram Tanxis dabrunebas mainc apireben.“<br />

filosofiuri realizmis mimdevrebi aRiareben, rom obieqturi<br />

realoba Cvengan damoukideblad da Cvens gareT arsebobs. marTalia,<br />

realobis aRqma SeiZleba damaxinjdes Cvens mier gamoyenebuli mediis<br />

zegavleniT, magram media, TavisTavad, realobis CamoyalibebaSi veranair<br />

gavlenas ver axdens.<br />

marTlac, is Tu ramdenad `WeSmaritad~ miviCnevT teqsts, nawilobriv,<br />

damokidebulia masSi monawile mediumze. weras (presas) SedarebiT<br />

naklebi pirobiToba (modality) axasiaTebs, vidre televizias. Tumca, masmediis<br />

saSualebebis pirobiTobis mkacri rangireba SeuZlebelia.<br />

beWdviTi mediis `realistur~ teqstebSi wina planzea `kontenti~,<br />

xolo Semdeg modis produqciis `forma~ da stili. aqedan gamomdinare,<br />

gveCveneba, rom simarTle, realoba damoukideblad arsebobs, igi win<br />

uswrebs reprezentacias da Tavad gvamcnobs sakuTari Tavis Sesaxeb.<br />

Cndeba, rogorc amboben, `WeSmaritebis auris~ gancda.<br />

„rezonansis“ 2012 wlis 27 ianvris nomerSi erTi sityviTac ar aris<br />

naxsenebi is msoflio mniSvnelobis movlena, _ davosis ekonomikuri<br />

forumi, romelsac britanuli presa aqtiurad aSuqebda. magram amis gamo<br />

gazeTis koleqtivis profesionalizmSi eWvs mainc ver SevitanT, vinaidan<br />

86


SemoTavazebuli masalebi galtungisa da rugis ramdenime kriteriumis<br />

Sesabamisia:<br />

araorazrovneba: SeiZleba movlenis Sinaarsi orazrovnebis<br />

matareblic iyos, magram misi interpretireba SesaZlebeli unda iyos<br />

niusis kodebis meSveobiT (magaliTad, yoveli meoTxe moswavle<br />

repetitorTan emzadeba, magram ratom _ es sakiTxis analizis Sedegad<br />

dgindeba.)<br />

misaxvedroba: savaraudo miTxvelisaTvis es aris is movlena,<br />

romelsac adgili aqvs missave <strong>saxelmwifo</strong>Si: organizacia “qarTuli<br />

ocneba” da masTan dakavSirebuli sakiTxebi kargadaa cnobili Cveni<br />

mkiTxvelisaTvis.<br />

Tanxvedroba: movlenis, kerZod, saqarTvelos saparlamento<br />

arCevnebis molodini igrZnoba statiaSi, romelic veneciis komisiis<br />

muSaobas da mis Sefasebebs eZRvneba<br />

gangrZobiToba: zemoT moyvanili, nomerSi warmodgenili statiebi<br />

exmaureba gaunelebel interess im niusebisadmi, romlebic warsulSic<br />

aqtualuri iyo.<br />

da isev ismis SekiTxva: `mainc ra aris is `realuri sinamdvile~<br />

romlis gagebasac mas-mediis saSualebebiT vcdilobT~<br />

damkvidrebuli mosazrebis mixedviT, samyaros Sesaxeb Cveni<br />

warmodgenebisa da codnis didi wili iribi xasiaTisaa. Cven ise<br />

vRebulobT sagnebsa da movlenebs, rogori saxiTac maT media da<br />

teqnologiebi warmoaCenen. mecnierTa erTi nawili gvafrTxilebs, rom<br />

vinaidan miRebuli gamosaxulebebi verasodes iqnebian imis zusti aslebi,<br />

ris Sesaxebac gviamboben, amitom isini ver iqnebian neitralurni da<br />

gamWvirvaleni, praqtikulad isini Tavad arian `realobis~ Semqmnelni.<br />

da mainc, ra aris is, rac realobas bundovanebis saburvels qveS<br />

amyofebs! swored semiotika gvexmareba imaSi, rom es saburveli avxadoT<br />

WeSmaritebas, erTmniSvnelovnad, upirobod ar miviRoT reprezentaciebi,<br />

ar miviCnioT isini, rogorc `realobis anarekli~. igi saSualebas<br />

gvaZlevs, davakvirdeT da mivxvdeT, vis `simarTles~ gvTavazoben<br />

reprezentaciebi.<br />

87


gazeTi „24 saaTis“ igive dRis (2012, 27, 01) nomeri sxva lokalur<br />

sakiTxebTan erTad pirvelive gverdze beWdavs statia saTauriT „davosis<br />

msoflio ekonomikuri forumi _ es TamaSis dasasrulia“, romelSic<br />

moTxrobilia am mniSvnelovani movlenis detalebze, Tumca masSi mxolod<br />

faqtebia gadmocemuli:<br />

„dasavluri modelis kapitalizms 3-4 wlis sicocxleRa darCa.<br />

finansuri sistema realur ekonomikas klavs, - msgavsi aRmsareblobiT<br />

daiwyo davosSi 42-e msoflio ekonomikuri forumi, romelsac<br />

optimisturi saxelwodeba aqvs: „didi transformacia – axali modelebis<br />

Seqmna.“<br />

„germania mzad aris, didi valdebuleba sakuTar Tavze aiRos, magram<br />

am qveynisaTvis ukve miuRebelia krizisis winaaRmdeg brZolaSi mis winaSe<br />

wardgenili gadaWarbebuli movlenebi.“<br />

„24 saaTi“ „rezonansTan“ SedarebiT, gacilebiT met yuradRebas<br />

uTmobs saerTaSoriso movlenebs, magaliTad, statiebi _ „ruseTi<br />

arCevnebs Soris“, „lugari „mistralis“ Sesaxeb pasuxebs eZebs“ _<br />

saqarTvelos farglebs gareT mimdinare procesebze gvamcnoben, magram<br />

gazeTis didi nawili mainc Sida problemebs eTmoba: „qarTul ocnebas<br />

garigebaSi adanaSauleben“, „suxiSvilebis ninooba“, „ra viciT qarTuli<br />

meRvineobis Sesaxeb“ da ase Semdeg.<br />

gamodis, rom Jurnalistebi erTaderTi sakiTxis – mxolod da<br />

mxolod maTive auditoriis eqspertebi arian, amitom, martivad rom<br />

vTqvaT, `niusi~ aris is, rac am auditoriis interesebis gaTvaliswinebiT<br />

aRmoCnda gazeTebSi.<br />

WeSmaritebis Sesaxeb socialuri semiotikis Teoriac ki uZluria,<br />

daamtkicos warmodgenili realobis absoluturi WeSmariteba. mas<br />

mxolod imis Cveneba SeuZlia, Tu rogor aris mocemuli `Teoria~<br />

(vizualuri Tu verbaluri) warmodgenili _ rogorc namdvili Tu yalbi.<br />

socialuri semiotikis TvalTaxedviT, WeSmariteba semiozisis nayofia da<br />

aqedan gamomdinare, es aris konkretuli socialuri jgufis mier<br />

WeSmaritebad miCneuli mosazreba, romelic emyareba mxolod am<br />

socialuri jgufis faseulobebsa da poziciebs.<br />

88


am TvalTaxedviT Tu mivudgebiT, realobas hyavs avtorebi da aqedan<br />

gamomdinare, praqtikaSi arseboben bevri `realobebi~ da ara mxolod<br />

erTi, WeSmariti, obieqturi realoba. Tumca realobebis ricxvi ar<br />

SeiZleba iyos usasrulo da TiToeul individze damokidebuli,<br />

realobebi erTmaneTTan WidilSi arian, xolo teqstobrivi<br />

reprezentaciebi swored am brZolis suraTebs asaxaven.<br />

es gansakuTrebiT naTlad ikveTeba gansxvavebul kulturaTa<br />

erTmaneTTan Sedarebisas, romlebis mkiTxvelTa midgoma Zalze<br />

specifikuria.<br />

miuxedavad axali ambebis Tematikisadmi sxvadasxvagvari midgomebisa,<br />

“niusebi”, umetes SemTxvevaSi, mudmivad emorCilebian Sefasebis zemoT<br />

naxseneb kriteriumebs. aqedan gamomdinare, es kriteriumebi SeiZleba<br />

miviCnioT kodirebis sistemad, romelsac Jurnalistebi movlenebisaTvis<br />

“niusis” formis micemisas Segnebulad an sulac gaucnobiereblad<br />

iyeneben.<br />

Catarebuli kvlevebis mixedviT ikveTeba, rom “niusebis” formireba<br />

xdeba im komerciuli, ideologiuri da semiotikuri struqturebis mier,<br />

romlebic am produqcias qmnian. es sulac ar gulisxmobs Jurnalistebis<br />

dadanaSaulebas mikerZoebaSi an faqtebis damaxinjebaSi, vinaidan msgavsi<br />

braldebis mixedviT unda arsebobdes e.w. miukerZoebeli “niusi”. magram,<br />

rogorc cnobilia, niSnebis meSveobiT realobis “obieqturad” denotacia<br />

ki ar xdeba. maTSi kodirebulia mniSvnelobis daSifruli konotacia,<br />

romlesac mivyavarT konkretuli ideologiuri Tvalsazrisis amsaxvel<br />

miTebTan.<br />

magram, miTs ideologiasTan aqvs kavSiri, isini Cveni drois<br />

ideologiebis warmmarTvel iaraRebs warmoadgenen. amitom, vfiqrobT,<br />

saWiroa, davadginoT, rogor ukavSirdeba axal ambebSi nagulisxmevi miTi<br />

ideologias, SeviswavloT ideologiuri statusi “niusebisa”, rogorc<br />

sakomunikacio gzebis specifikuri nakrebisa. vinaidan gazeTebis mizania<br />

gamokveTon is, rac SeiZleba axal ambad miviCnioT, gvauwyeben zogierTi<br />

movlenis Sesaxeb da gverds uvlian sxvebs, aqedan gamomdinare, axali<br />

ambebis diskursi aris msoflios qveynebis ideologiuri gamoxatuleba,<br />

89


adgan swored misi saSualebiT xdeba gasaSuqebeli masalis SerCeva da<br />

mniSvnelobis gansazRvra.<br />

gazeTebis semiotikuri analizisas saWiroa, agreTve, dadgindes, ra<br />

tipis gzavnilebs viRebT diskursis kodebis meSveobiT, unda gaviazroT<br />

is konteqsti, romlis farglebSic am gzavnilebs qmnian profesionalebi,<br />

xolo mogvianebiT maTi dekodireba xdeba gazeTis mkiTxvelTa mier. ar<br />

unda dagvaviwydes diskursis ideologiuri mniSvnelobac.<br />

daskvna:<br />

1. ori qveynis erTi da igive tipis presa, e.w. “seriozuli”<br />

gazeTebic ki “niusis” Temebis SerCevisas erTmaneTisagan gansxvavebul<br />

gzebs irCeven.<br />

2. “niusebi” damokidebulia axali ambebis institutebis<br />

organizebasa da im miTiur mkiTxvelze, romlis yuradRebis<br />

mipyrobac surs gazeTs.<br />

3. qarTuli seriozuli presac ki ufro did yuradRebas qveynis<br />

Sida problemebs uTmobs da ara msoflio mniSvnelobis<br />

movlenebs. es sulac ar akninebs maT profesionalizms; es<br />

mxolod imaze miuTiTebs, rom isini qarTul bazarze<br />

orientirebuli gazeTebi arian, Tumca yuradRebas amaxvileben<br />

ara iaffasian Worebze, aramed seriozul politikur,<br />

ekonomikur da socialur problemebze.<br />

4. miuxedavad axali ambebis Tematikisadmi sxvadasxvagvari<br />

midgomebisa, orive qveynis sagazeTo “niusebi”, umetes<br />

SemTxvevaSi, emorCilebian Sefasebis zemoT naxseneb<br />

kriteriumebs, romlebic gvevlinebian erTgvar kodirebis<br />

sistemad da romelsac Jurnalistebi movlenebisaTvis “niusis”<br />

formis micemisas Segnebulad an sulac gaucnobierebladac ki<br />

iyeneben.<br />

90


3.2. lingvisturi da vizualuri niSnebis gamoyeneba gazeTebis<br />

sTaurebsa da fotosuraTebSi da maTi dekodirebis procesis<br />

Taviseburebani qarTul da britanul presaSi<br />

beWdviTi mediis semiotikuri analizis dros upirvelesad<br />

gasaTvaliswinebelia kodebis is sistemebi, romlebsac sxvadasxva<br />

gazeTebi iyeneben. d. arnoldi Tavis naSromSi “sagazeTo statiebis<br />

kodireba” miiCnevs, rom kodirebas upirvelesad gansazRvravs niusis<br />

Sinaarsi, anu is, Tu rogori tipis ambavTan gvaqvs saqme, _ aris Tu ara<br />

igi axlad momxdari, pres-relizi, redaqtoris svetis saxiT mowodebuli<br />

da sxva. amis mixedviT xdeba Sesabamisi kodebis _ moculobis, narativis,<br />

gazeTSi statiisTvis adgili miCenis, fotoebis, saTaurebis da a.S.<br />

SerCeva.<br />

presis jixurSi gamofenili gazeTebisaTvis Tvalis erTi<br />

gadavlebiTac naTeli xdeba, rom isini bevri niSniT gansxvavdebian<br />

erTmaneTisagan, magaliTad, fotoebiTa da saTaurebiT (headlines).<br />

ufro dakvirvebuli Tvali ki aRmoaCens, rom isini aseve<br />

gansxvavdebian lingvisturi xerxebiTa da Txrobis toniT. marTalia,<br />

arsebobs ramdenime zogadi miTuri mniSvneloba, romelic yvela<br />

gazeTisaTvis saerToa (magaliTad, niusi unda iyos relevanturi,<br />

myiseuli da mniSvnelovani), magram amasTan erTad, arsebobs mravali gza<br />

niusebis lingvisturi da vizualuri niSnebiT kodirebisa. es<br />

gansxvavebebi gavlenas axdenen ara marto axali ambebis Sinaarsze, aramed<br />

maTi wakiTxvis da gagebis gzebzec.<br />

gazeTebis kiTxva, bunebrivia, saTaurebiT iwyeba. erT-erTi<br />

ganmartebis Tanaxmad, saTauri (headline) aris sagazeTo statias<br />

wamZRvarebuli teqsti, romelic migviTiTebs statiis xasiaTze.<br />

saTaurebis mizania mkiTxvelis yuradRebis swrafi mipyroba da<br />

interesis aRZvra statiisadmi. hedlainebs gazeTis nomris gamomSvebi<br />

redaqtori igonebs, Tumca xSirad saTaurs statiis avtoric wers da Tu<br />

ambavi Zalian mniSvnelovania, mas didi SriftiT awyobils gazeTis<br />

pirvelive gverdze beWdaven.<br />

91


sagazeTo saTaurebSi xSirad naxavT iumoristul frazebs,<br />

aliteracias, sityvaTa TamaSsa da kalamburebs. saTaurebi, romlebic<br />

xandaxan orazrovnebasac iZenen, mokle da moqnili unda iyos. maTi<br />

lingvisturi sintagmebis daniSnulebaa mkiTxvelis yuradRebis mipyroba<br />

TiToeuli axali ambis Temisadmi. amasTan erTad, isini lingvisturi<br />

niSnebis konotaciebis meSveobiT gvTavazoben socialur kodebs,<br />

romlebic gvexmarebian saTaurebis arsis gagebaSi. polisemiuri<br />

saTaurebi da maTi Tanmxlebi, SedarebiT advilad gasagebi teqsti<br />

erToblivad muSaoben, raTa jer daiwyon da Semdeg daasrulon<br />

nagulisxmevi ambis dekodireba.<br />

Tu “deili meilis” (The Daily Mail 2010, 27,11) (ix. gv.-154; danarTi, foto<br />

#1) pirvel gverdze gamoqveynebul or saTaurs erTmaneTs SevadarebT,<br />

davinaxavT, rom isini erTmaneTis sapirispiro konotaciis matareblebi<br />

arian. “gautexeli siyvaruli” da “britaneTis gaJonili saidumlo<br />

masalebis skandali” or gansxvavebul istoriaze amaxvilebs yuradRebas:<br />

“Whipped, threatened with beheading and on the brink of suicide. The Chandlers tell their<br />

awesome story of survival at the hands of savage Somali pirates.” (nacemebi, Tavis<br />

mokveTis SiSiT dazafrulni da TviTmkvlelobis zRvarze myofni.<br />

Candlerebi mogviTxroben Tavis sazarel istorias, romelic daundobeli<br />

somaleli mekobreebis tyveobaSi gamoiares.)<br />

“britaneTis gaJonili saidumlo masalebiT gamowveuli panika” ki<br />

iuwyeba, rom aSS texs gangaSs 3 milioni saidumlo dokumentis gazeTebSi<br />

gamoqveynebis gamo.<br />

niSandoblivia, rom miuxedavad am skandaluri movlenis udidesi<br />

mniSvnelobisa, gazeTi mas fotosuraTis gareSe beWdavs, Tumca msxvili,<br />

Savi SriftiT awyobili saTauriT, maSin rodesac tyveobidan<br />

Tavdaxsnili wyvilis Tavgadasavals feradi foto axlavs Tan da<br />

saTauric TeTri da feradi (wiTel-yviTeli) SriftiTaa mowodebuli.<br />

sxvadasxva feris SriftSi kodirebulia Sesabamisi statiis Sinaarsidan<br />

gamomdinare konotaciebi, erT SemTxvevaSi _ mosalodneli usiamovnebebi,<br />

meore SemTxvevaSi ki _ istoriis bednieri finali.<br />

saTauri eyrdnoba mkiTxvelisTvis ukve nacnob informacias am<br />

gatacebis Sesaxeb da statiis pirvelive abzaci adasturebs, rom saTauri<br />

92


zustadaa SerCeuli konteqstisaTvis. polisemiuri saTauri da<br />

yvelasaTvis misaxvedri teqsti erToblivad axerxeben ambis dekodirebas.<br />

ucnauria, magram aq gamoyenebuli narativebi, ufro didi ukmayofilebis<br />

grZnobiT gangawyobT britaneTis samefo sazRvao flotis mimarT, vidre<br />

somaleli mekobreebisadmi. amis dasturad gamodgeba mekobreebis aRwera<br />

da maTi cxovrebis stili im sofelSi, sadac tyveebma Tveze meti<br />

gaatares:<br />

“He (pirate) commanded absolute authority, but the comical thing about him was that he<br />

had very small feet”; “the pirates were filthy and took advantage of the boat’s shower, but one<br />

mistook the Jif cleaner for soap and doused himself in white detergent. Others ransacked<br />

Rachel’s wardrobe and the men changed into her women’s slacks and fitted shirts with cap<br />

sleeves and preened before the mirror. They also sprayed themselves with her perfume”.<br />

(“mekobre sruli avtoritarulobiT mbrZaneblobda, magram iyo erTi<br />

komikuri ram mis garegnobaSi: mas patara fexebi hqonda.” “WuWyianma<br />

mekobreebma gemis abazana Caigdes xelSi, magram erT-erTs sadezinfeqcio<br />

sawmendi saponi egona da mTlianad TeTr masaSi amoigangla. sxvebma<br />

reiCelis garderobi gadaqeqes, qalis farTo Sarvlebsa da Semotkecil<br />

perangebSi gamoewyvnen da sarkis win ipranWebodnen. maT qalis sunamoc<br />

blomad isxures.”).<br />

yofili tyveebi iumoriT ixseneben moZaladeebTan gatarebul dReebs,<br />

magram mTeli simkacriT exmaurebian britanuli sazRvao flotis<br />

umoqmedobas, romelmac araferi gaakeTa maT gasaTavisufleblad:<br />

“Why didn’t the Navy step in to save us We must confess, that the Navy not only<br />

abandoned us to our fate, but betrayed its own proud traditions.” (ratom ar Caeria<br />

floti Cveni gaTavisuflebis saqmeSi unda vaRiaroT, rom flotma ara<br />

marto bedis anabarad migvatova, aramed uRalata Tavis Zvel, saamayo<br />

tradiciebs).<br />

am narativSi kodirebuli danaSaulis dausjelobis konotacia<br />

mkiTxvels axsenebs erTis mxriv, ybadaRebul mekobreTa TavaSvebul<br />

TareSs, meores mxriv ki _ <strong>saxelmwifo</strong>Ta uunarobas, aRkveTon maTi<br />

qmedebebi. marTalia, gazeTi Sefasebebisagan Tavs ikavebs da mxolod<br />

gatacebis msxverplTa monaTxrobs gvTavazobs, riTac inarCunebs<br />

neitralurobas, Tumca narativiT aRZruli konotaciebiT mainc aRwevs<br />

93


sasurvel mizans. statiis saTauri da TandarTuli foto ki imis<br />

maniSnebelia, rom siyvaruli da erTguleba is erTaderTi Zalaa,<br />

romelic yvelaze gamouvali mdgomareobidanac gapovninebs gamosavals.<br />

“deili nius”-is igive dRis (The Daily News, 2010, 27, 11) nomerSi erTi<br />

saerTo saTauris qveS “vikiliksidan mosalodneli dartymis molodinSi”<br />

ori statiaa gaerTianebuli. (ix. gv.-154, foto#2) saTaurebSi<br />

denotirebulia niusebSi asaxuli Temebi da konotirebulia is<br />

socialuri miTebi, romlebic TiToeul ambavTanaa dakavSirebuli.<br />

hedlainSi kodirebulia politikis Tema, romelic gaJonili<br />

informaciebis wyalobiT skandalad iqca:<br />

“Leak Who you going to call at US Embassy” “US And Its Allies Brace For New Storm<br />

Of Files”.(gaJonva visTan apirebT mixvideT amerikis saelCoSi “amerika da<br />

misi mokavSireebi erTiandebian failebis axali qariSxlis winaaRmdeg”).<br />

qvemoT moyvanili ramdenime saTauri britanuli gazeTi “gardianidan”<br />

(The Guardian) amovkrifeT. isini “arabul revolucias” exmaurebian,<br />

romliskenac, rogorc zemoT aRvniSneT, 2011 wlis gazafxulze mTeli<br />

msoflios yuradReba iyo mipyrobili.<br />

Guardian ( 4 February. 2011):<br />

Chaos as supporters of Mubarak attack crowds (mubaraqis mxardamWerTa mxridan<br />

xalxze Setevas qaosi mohyva)<br />

Petrol bombs and concrete blocks thrown (isrodnen benzinis bombebsa da<br />

betonis natexebs)<br />

US Condemns Violence and Urges Restraint (aSS gmobs Zaladobas da<br />

TavSekavebisaken mouwodebs)<br />

Mubarak shows his dark side (mubaraqi Tavis bnel mxareebs amJRavnebs)<br />

Regime's supporters and opponents clash (reJimis mxardamWerebsa da maT<br />

mowinaaRmdegeebs Soris Setakebs moxda)<br />

Fewer Supporters of Mubarak After Two Days of Violence (ordRiani Zaladobis<br />

Semdeg mubaraqis mxardamWerTa ricxvi Semcirda)<br />

am saTaurebSi gamoyenebuli narativebi gvamcnoben usamarTlobis,<br />

msxverplisa da qaosis Sesaxeb. isini aRviZeben miTebs, romlebic<br />

ukavSirdebian socialur uTanasworobas, Zalauflebis borotad<br />

94


gamoyenebas. maTSi nagulisxmevi konotaciebi naTlad migvaniSneben, rom<br />

xalxis mrisxanebam SesaZloa, moulodnelad ifeTqos.<br />

Egypt's army is the power behind the throne. And Mubarak knows it<br />

Egyptian president needs only remember 1952 to see what happens when the armed forces<br />

turn on those in power.<br />

(egviptis armia taxts ukan mdgari Zalauflebaa da mubaraqma es icis.<br />

egviptis prezidentma unda gaixsenos 1952 weli, raTa ganWvritos, ra<br />

xdeba maSin, rodesac SeiaraRebuli Zalebi xelisuflebis winaaRmdeg<br />

gamodian.)<br />

es saTauri efuZneba mkiTxvelisaTvis cnobil istorias mubaraqis<br />

Sesaxeb, romelic Tavis droze, 1952 wels swored samxedro Zalis<br />

gamoyenebiT movida qveynis saTaveSi. niusis pirvelive abzacidan naTeli<br />

xdeba, rom konteqsti hedlainisaTvis sworadaa SerCeuli.<br />

britanuli presisagan gansxvavebiT, qarTuli seriozuli gazeTebis<br />

saTaurebi xSirad Zalian martivad da gasagebad gvamcnoben adgilobrivi<br />

mkiTxvelisTvis saWirboroto Temebis Sesaxeb.<br />

gazeTi “rezonansi” (2010,27,11) meti gamomsaxvelobisaTvis statias _<br />

“avtobusi da metro orSabaTidan gaZvirdeba, “marSrutka” – jer ara” _<br />

avtobusisa da misi mgzavrebis fotos urTavs, (ix. gv. 155, foto #3)<br />

xolo “24 saaTi” (2010, 27,11) statias _ “tarifebis aweva da saCivari” _<br />

<strong>Tbilisis</strong> sakrebulos sxdomis amsaxvel fotos (ix.gv.155, foto #4).<br />

hedlainebSi denotirebuli gaZvireba da tarifebis aweva kodirebulia<br />

rogorc mosaxleobis axali gasaWiri, romelic mkiTxvelisTvis nacnobi<br />

da gasagebia da iwvevs momavali problemebis konotacias.<br />

maSin, roca Teoretikosebi saWirod miiCneven, rom ganvasxvavoT<br />

konotacia denotaciisagan, praqtikaSi maTi gancalkeveba xSirad<br />

SeuZlebelia. zogierTi mosazrebiT, (voloSinovi, 1973) denotaciasa da<br />

konotacias Soris mkacri zRvaris gavleba SeuZlebelia, radgan<br />

mniSvneloba yalibdeba Sefasebebis meSveobiT da yovelTvis vrceldeba<br />

Rirebulebaze msjelobis Sedegad.<br />

aq moyvanil qarTuli gazeTebis nomrebSi gamoqveynebul fotoebSi,<br />

Cveni azriT, Znelia xsenebuli zRvaris gavleba, Tumca maTSi kodirebul<br />

denotacia-konotacias erToblivi moqmedebiT mainc mivyavarT mis miTur<br />

95


safexuramde, romelic aaqtiurebs miTs gaZvirebiT gamowveuli<br />

siduxWiris Sesaxeb.<br />

marTalia, sagazeTo saTaurebi mkiTxvels axali ambebis Sinaarss<br />

lingvisturi niSnebis saSualebiT acnoben, magram beWdviTi mediisaTvis<br />

aseve aucilebeli atributia fotosuraTebi. lingvisturi gzavnilis<br />

movaleobaa gamosaxulebas konkretuli kulturuli mniSvneloba<br />

mianiWos, xolo fotografiis funqciaa Seasrulos teqstiT gadmocemuli<br />

ambis vizualuri mtkicebulebis roli.<br />

qarTuli da britanuli gazeTebis fotografiaSi nagulisxmevi<br />

niSnebisa da kodebis semiotikuri analizisas didad dagvexmara roland<br />

barTis naSromi “fotografiuli gzavnili” (1997). misi mosazrebiT, aravin<br />

daobs imis Taobaze, rom fotoebi yovelTvis atareben garkveuli tipis<br />

denotaciur niSnebs, magram ufro metad sainteresoa im konotaciebis<br />

dekodireba, romlebsac fotoebi warmoSoben. marTalia, xatovan niSnebSi<br />

konotirebuli gzavnilebi damokidebulia imaze, Tu ra aris maTSi<br />

denotirebuli, magram konotacia ufro Sors mimavali fenomenia,<br />

romelic ambavs im miTur mniSvnelobasac aniWebs, romlis mixedviTac<br />

xdeba fotosuraTis konotaciis dekodireba.<br />

sagazeTo fotosuraTebis SerCeva didi dakvirvebiT mimdinareobs,<br />

xdeba maTi kompiuteruli “damuSaveba”, raTa meti xazgasmiT warmoaCinon<br />

gamosaxulebis sasurveli monakveTebi, Secvalon fotoebis kontrasti,<br />

foni, feri an sxva romelime aspeqti. amgvarad, fotosuraTi aris sagani,<br />

romelsac jer SearCeven, Semdeg ki xdeba misi konstruireba, teqnikuri<br />

“Selamazeba” im profesiuli, esTetikuri an ideologiuri moTxovnebis<br />

Sesabamisad, romlebic konotaciis faqtorebs warmoadgenen. arc erTi<br />

fotosuraTi ar aris realobis wminda, bunebrivi gamosaxuleba. igi<br />

SerCevis da damuSavebis Sedegad miRebuli “produqtia”, romlis<br />

daniSnulebaa konkretuli konotaciis gamowveva.<br />

fotoebi Sinaarss iZenen im sagazeTo konteqstis meSveobiT,<br />

romelSic isini ibeWdebian. es konteqsti im arxs warmoadgens, rolis<br />

meSveobiTac xdeba gzavnilis gadacema. Tavad gazeTic erTgvari<br />

gzavnilia, an ufro zustad rom vTqvaT, igi im mravalricxovani<br />

gzavnilebis krebulia, romlebic fotosuraTs fons uqmnian. gazeTi,<br />

96


omelSic fotosuraTi qveyndeba, gulisxmobs garkveul molodins, Tu<br />

rogori xasiaTis suraTebs vnaxavT masSi.<br />

zogierTi tipis suraTi romelime konkretuli gazeTisTvis<br />

miuRebeli SeiZleba aRmoCndes, magram sxva gazeTebSi SesaZloa igi<br />

xSirad ibeWdebodes. magaliTad, Sou-biznesis naxevrad SiSveli<br />

“varskvlavebis” xilvam “taimsis” an “24 saaTis” pirvel gverdze SeiZleba<br />

mkiTxvelTa Soki gamoiwvios, magram britanul “san”-Si an qarTul “praimtaimSi”<br />

msgavsi fotoebis beWdva aravis akvirvebs. ase rom fotosuraTi<br />

SeiZleba sxvadasxva konotaciis matarebeli iyos imis mixedviT, Tu sad<br />

daibeWdeba igi _ seriozuli Tu popularuli gazeTis furclebze.<br />

Cveulebriv, fotosuraTi “niusebs” axlavs Tan, romlis Sinaarsi<br />

adasturebs da Semdeg amyarebs fotosuraTSi nagulisxmev ambavs.<br />

verbaluri teqsti gvTavazobs konotaciebs lingvisturi niSnebis<br />

meSveobiT, rac limits uwesebs suraTis mniSvnelobebs da mkiTxvels<br />

miuZRveba misi miTuri mniSvnelobis konstruirebisaken. teqsti<br />

gamosaxulebas SinaarsiT tvirTavs, matebs mas kulturis, moralisa da<br />

fantaziis kodur elementebs.<br />

fotoebis mniSvnelobaTa ufro detaluri analizis mizniT, barTi<br />

gvTavazobs eqvs xerxs, romelTa meSveobiTac xdeba konotaciebis<br />

warmoSoba. fotosuraTis Seqmnis pirveli sami xerxi ganapirobebs misi<br />

dekodirebis process, isini zegavlenas axdenen fotosuraTSi arsebul<br />

denotaciur niSnebze da aqedan gamomdinare, xdeba Tanmdevi konota<strong>ciuri</strong><br />

niSnebis gaazrebac. niusebs, umetes SemTxvevaSi, Tan axlavs swored<br />

pirveli sami xerxiT kodirebuli fotoebi, momdevno sami xerxi ki ufro<br />

sareklamo xasiaTisaa.<br />

pirvel konotaciur xerxs barTi “xrikebis efeqts” (trick effects)<br />

uwodebs. am dros xdeba fotosuraTis specifikuri gardaqmna, raTa<br />

miaRwion konkretuli miTuri mniSvnelobis formirebas. magaliTad, ori<br />

sxvadasxva fotosuraTis kombinirebis gziT ori adamiani, romlebic<br />

arasodes Sexvedrian erTmaneTs, SesaZloa, erT suraTSi, erT garemoSi<br />

erTmaneTis gverdiT aRmoCndnen. SeiZleba, agreTve, suraTze aRbeWdili<br />

pirovnebis saxis gamometyvelebis imgvarad Secvla, rom mas boroti,<br />

damnaSave an saSiSi ieri mieces. msgavsi meTodi gamoiyeneba magaliTad,<br />

97


sensa<strong>ciuri</strong> danaSaulis amsaxveli niusis dabeWdvisas. aseT SemTxvevebSi<br />

xrikebis efeqti gafrTxilebis gareSe ereva denotaciis funqciebSi,<br />

iyenebs mkiTxvelis rwmenas imis Sesaxeb, rom suraTi arsebuli realobis<br />

anabeWdia da amiT gamosaxulebas sasurveli konotaciebiT tvirTavs,<br />

axdens mis kodirebas romelime konkretuli niSniT.<br />

“deili niusis” (2010, 27,11) statias Tan erTvis mravlismTqmeli<br />

konota<strong>ciuri</strong> niSnebiT kodirebuli fotoebi (ix.gv.154, foto #2) qviSis<br />

saaTSi CabeWdilia muslimi jariskacebis gamosaxulebebi, ukana mxares<br />

islamis sasuliero piris fotoa gamosaxuli. qviSis saaTidan<br />

Camodenili wveTebi saaTis fskerze dabeWdili sityva “vikiliksisken”<br />

miemarTebian. qviSis saaTis gverdiT vxedavT amerikel jariskacs,<br />

romelic Zirs dagdebul adamians adgas Tavze iaraRiT xelSi. iqvea<br />

amerikuli asdolariani banknotebis Sekvrebi. gazeTi amerika-TurqeTs<br />

Soris bolo droindel daZabul urTierTobebs exmaureba. fotoebSi<br />

denotirebuli jariskacebis mkacri da daZabuli saxeebi <strong>saxelmwifo</strong>Ta<br />

SeSfoTebis konotaciis matarebelia, xolo dolarebi _ ze<strong>saxelmwifo</strong>s<br />

simdidrisa da Zlevamosilebisa.<br />

Tu gaviTvaliswinebT barTis cnobil koncefcias miTis Sesaxeb<br />

(Barthes,1967,), maSin saxezea mTeli semiologiuri sistemis erTi naTeli<br />

magaliTi: mocemulia aRmniSvneli (signifier) _ ori sxvadasxva qveynis<br />

jariskacebi; mocemulia aRsaniSni (signified) _ Segnebuli miniSneba am<br />

qveynebis miswrafebisa militarizaciisaken; dabolos, aqvea aRmniSvnelis<br />

mier aRsaniSnze zemoqmedebis naTeli gamoxatuleba. miTSi aRmniSvneli<br />

ukve Camoyalibebulia enis niSnebis meSveobiT. miTs, faqtiurad, ormagi<br />

funqcia akisria: is erTis mxriv migviTiTebs, yuradRebas gvamaxvilebinebs<br />

da meores mxriv gvatyobinebs, raRacaze migvaniSnebs da Semdeg Tavs<br />

gvaxvevs mas.<br />

“xrikebis efeqtis” saintereso nimuSia gazeT “asaval-dasavalis”<br />

nomerSi (2012 wlis 30.01–5.02) gamoqveynebuli foto originaluri<br />

saTauriT “mumia”. (ix. gv.156, foto #5) am foto-kolaJSi gamoyenebulia<br />

amerikis SeerTebuli Statebisa da saqarTvelos prezidentebis fotoebi,<br />

maT Soris ki fanjaras momdgari saxvevebSi dabanduli mumiis foto<br />

Semogvyurebs. statia-paskvili im Sexvedris savaraudo detalebze<br />

98


mogvixrobs, romelic 2012 wlis dasawyisSi gaimarTa ori qveynis<br />

liderebs Soris. fotoze prezident obamas gaRimebuli, uzrunveli saxea<br />

aRbeWdili, rac ze<strong>saxelmwifo</strong>s lideris Tavdajerebulobis konotaciis<br />

niSania, saqarTvelos prezidenti ki pirquSi gamometyvelebiT imzireba,<br />

rac momavali saxelisuflo arCevnebis win misi daZabul molodinze<br />

migvaniSnebs. ararsebuli mumiis suraTi ki, romelic prezidentebis<br />

fotoebs Soris arsebul sivrces avsebs, gacnobierebul mkiTxvelSi,<br />

yavlgasuli politikosebis Sesaxeb miTs aRZravs. fotoebSi nagulisxmevi<br />

niSnebis dekodirebaSi mkiTxvels Tanmxlebi statiis Sinaarsi exmareba:<br />

“2012 wlis 30 ianvars barak obamas aqvs Sansi, saqarTvelosa da<br />

amerikis interesebs Soris arsebuli Seusabamoba daZlios. es im<br />

SemTxvevaSi moxdeba, Tu obama qarTveli xalxis interesebs<br />

gaiTvaliswinebs da saakaSvils xelisuflebaSi darCenis ganzraxvaze<br />

xels aaRebinebs.”<br />

konotaciebis Sesaqmneli kodirebis meore sistemis arsi mdgomareobs<br />

pozaSi, fotosuraTebze aRbeWdili adamianebis fizikuri mdgomareoba<br />

xSirad iZleva imgvar konotaciebs, romlebic zegavlenas axdenen<br />

suraTis aRqmaze da aqedan gamomdinare, aRZraven am pirovnebasTan<br />

dakavSirebul miTsac. amgvari Jestebi da saxis gamometyveleba<br />

mravlismetyvelia mkiTxvelisaTvis, vinaidan isini miekuTvnebian<br />

Jestebisa da garegnuli Sesaxedaobis im kodebs, romlebic<br />

damkvidrebuli da aRiarebulia romelime konkretuli eris kulturaSi.<br />

naTelia, rom suraTSi konotirebuli mniSvnelobebi xels uwyobs<br />

teqstSi nagulisxmevi konotaciebis gamyarebas. pirovnebis romelime<br />

specialurad SerCeul pozaSi gadaReba ara marto imas aRniSnavs, rogori<br />

denotaciis matarebeli iqneba es foto gazeTSi gamoqveynebisas, aramed<br />

imazec migvaniSnebs, Tu romeli kulturuli kodebi SeirCa fotosuraTSi<br />

konotirebuli mniSvnelobebis kodirebisas.<br />

ase magaliTad, “deili meilis” zemoTxsenebul nomerSi<br />

gamoqveynebuli wyvilis fotoze, (ix.gv.154, foto #1) romelic Tan<br />

erTvis statias _ “gautexeli siyvaruli”, aRbeWdilia Candlerebis<br />

ojaxi, erTmaneTs Caxutebuli col-qmari bednieri, mSvidi saxeebiT. poza,<br />

romelSic wyvilis suraTia gadaRebuli, erTgulebisa da didi<br />

99


siyvarulis maniSnebelia. es konotacia amyarebs statiaSi lingvisturi<br />

niSnebis meSveobiT SemoTavazebul istorias, romlis mixedviTac,<br />

Candlerebma mekobreTa tyveobas mxolod erTmaneTis siyvaruliT<br />

gauZles.<br />

gazeTi “deili mirori” (Daily Mirror, 2011, 12, 10) aqveynebs britaneTis<br />

princesas, qeiT midltonis ojaxis fotoebs, romlis centralur nawilSi<br />

vxedavT mis dedas manqanidan gadmosvlis procesSi. e.w. “popularuli”<br />

gazeTi yuradRebas amaxvilebs dedisa da misi ori qaliSvilis lamaz<br />

fexebze(ix.gv.157, foto #6):<br />

“Kate pair of pins, mum..”:<br />

Here’s Carole Middleton showing she’s got the mother of all legs. It’s easy to see how the<br />

56-year-old’s daughters Kate, 28 and Pippa, 29, ended up with such shapely pins.<br />

Carole flashed her sleek pair as She arrived at a London charity bash with husband<br />

Michael, 62. She ‘s clearly taking the moral thigh ground.”<br />

(Tqven xedavT kerol midltons, romelic gvaCvenebs, rom is yvelaze<br />

lamazi fexebis dedaa. yvelam kargad davinaxeT, rasac miaRwies am 56<br />

wlis qalis qaliSvilebma, 28 wlis qeiTma da 29 wlis pipam Tavisi<br />

Camoqnili fexebis wyalobiT. kerolma Tavisi daxvewili fexebi<br />

gaabrwyina, rodesac 62 wlis meuRlesTan, maiklTan erTad londonis<br />

saqvelmoqmedo saRamoze gamocxadda. misi zneobrivi morali marTlac<br />

fexebze dgas.)<br />

bolo winadadebaSi sityva “high” (maRali) Secvlilia “thigh”-iT<br />

(barZayi), rac mTlianad arRvevs idiomaturi gamoTqmis _ “misi morali<br />

yvelaze maRla dgas” _ Sinaarss. iqve gamoqveynebul or sxva fotoze ki<br />

qaliSvilebi _ qeiTi da pipa arian aRbeWdilni. aqcenti aseve<br />

moSiSvlebul fexebze keTdeba.<br />

britaneli mkiTxvelisaTvis kargadaa cnobili is miTqma-moTqma,<br />

romelic princ uiliamis qorwinebas uZRvoda win. rogorc Cans,<br />

“yviTeli” presa arc dRes kargavs interess misdami da xelidan ar<br />

uSvebs xelsayrel moments, raTa ojaxis cxovrebasTan dakavSirebuli<br />

misTvis sasurveli, arajansaRi miTi aRZras Sesabamisi konotaciebis<br />

gamoyenebiT: fotoze denotirebuli manqanidan gadmosvlis erTi SexedviT<br />

Cveulebrivi poza, saTaurisa da TandarTuli teqstis meSveobiT,<br />

100


mkiTxvels ubiZgebs es qalbatoni da misi Svilebi aRiqvan, rogorc<br />

mamakacebisaTvis sasurveli obieqtebi. naTlad Cans, rom masSi<br />

konotirebuli mniSvneloba eyrdnoba teqstSi nagulisxmev konotaciebs.<br />

yuradReba mivaqcieT erT saintereso faqts: igive fotoebi dabeWda<br />

gazeTma “deili meilma”-c (Daily Mail, 2011, 12, 10), (ix. gv.157, foto #7)<br />

magram “deili mirorisagan” absoloturad gasxvavebuli Sinaarsis<br />

teqstiT, kerZod:<br />

“The Duchess of Cambridge’s mother displayed the art of getting out of a car in the most<br />

ladylike manner. Having a pair of elegant legs the envy of women much younger than her 56<br />

years certainly helps. But practice makes perfect – as she has no doubt told her daughters, Kate<br />

and Pippa.”<br />

kembrijis princesas dedam gvaCvena manqanidan gadmosvlis iseTi<br />

manera, romelic namdvil “ledis” Sehferis. am saqmeSi mas 56 wlis asakSi<br />

udaod exmareba ori eleganturi fexi, romelic gacilebiT axalgazrda<br />

qalbatonebis Suris sagania. magram dedas ueWvelad eqneba naTqvami<br />

SvilebisTvis – qeiTi da pipasaTvis, rom warmateba mxolod varjiSs<br />

moaqvs.”<br />

erTi da igive fotoebis sxvadasxvagvarad interpretireba naTlad<br />

miuTiTebs ori gazeTis gansxvavebul saredaqcio politikaze, romelnic<br />

fotoebSi denotirebuli identuri gamosaxulebis gansxvavebuli<br />

lingvisturi xerxebiT erTmaneTis sawinaaRmdego konotaciebs qmnian da<br />

Sesabamis miTebsac warmoSoben.<br />

ararnakleb sainteresoa “praim-taimSi” (2012, 23, 01) gamoqveynebuli<br />

ruseTis premier-ministris, vladimer putinis fotoebis seria, saTauriT<br />

“koSmaruli putini”, romelSic konotirebuli niSnebi, rogorc<br />

verbaluri, aseve vizualuri, Seufaravad akavSireben mkiTxvels putinis<br />

miuRebel politikasTan asocirebul miTTan. (ix.gv. 158,foto #8) statia<br />

gviyveba ruseTSi gaaqtiurebuli opoziciisa da maTi gegmebis Sesaxeb:<br />

“kidev 1 301 adamiani da 4 Tebervals dagegmil marSze<br />

garantirebulad 20 aTasi viqnebiT. opoziciis warmomadgenlebis<br />

Sexvedras amerikul mxaresTan moskovSi seriozuli xmauri mohyva.<br />

gansakuTrebuli gaRizianeba, bunebrivia, saxelisuflebo mxares hqonda.<br />

Tavis droze putini ukve adanaSaulebda hilari qlintons saprotesto<br />

101


aqciebis provocirebaSi. axla, miT umetes, yuradRebiT iqneba. Tumca,<br />

rogorc opozicia irwmuneba, es mas namdvilad aRar dascaldeba, radgan<br />

droa, ruseTma “bez putina” icxovros.”<br />

gazeTi kvlav zemoTxsenebul “eSmakur xriks” iyenebs da gvTavazobs<br />

fotokolaJs, romelSic erTmaneTis gverdze aqveynebs rasputinis, Tavad<br />

putinisa da prezident medvedevis fotoebs Sesabamisi qvesaTaurebiT:<br />

erTi putini, ori putini, sami putini.<br />

iqve dabeWdili momdevno fotoebiT ki putinis metamorfozaze<br />

migviTiTeben 2001-dan 20021 wlamde: 2001 wliT daTariRebul suraTSi, anu<br />

karieris dasawyisSi myof putins sandomiani gamometyveleba aqvs, 2011<br />

wels igi saCvenebeli TiTiT, TiTqosda, emuqreba mkiTxvels, 2021 wels ki<br />

suraTidan ukve “fantomasi” gviyurebs. aq gamoyenebuli “fantomasis”<br />

foto konotaciis mesame xerxis nimuSad SeiZleba CaiTvalos, romelic<br />

gvTavazobs fotosuraTSi im konkretuli “obieqtebis” denotacias,<br />

romlebic ukve floben garkveul kulturul konotaciebs; es<br />

ukanasknelni ki saSualebas iZlevian, obieqtebTan dakavSirebuli<br />

konotaciebi niusis Sinaarszec gaavrcelon.<br />

“fantomasi” aTeuli wlebis win popularuli komediis mTavari<br />

personaJi iyo, romelic borotebasTan asocirdeboda da romelsac Seupovrad<br />

ebrZodnen filmis sxva, “keTili” da mamaci gmirebi. fantomasi da<br />

masTan putinis dakavSireba mkiTxvelis cnobierebaSi boroti Zalis<br />

(xelisuflebis) miTs aRZravs, romelsac rusuli opozicia (keTili Zala)<br />

ebrZvis.<br />

es, erTi SexedviT saxaliso kolaJi, sinamdvileSi seriozuli<br />

gzavnilebis matarebelia, romelic arainformirebuli mkiTxvelisaTvis<br />

gaugebari darCeboda, rom ara teqstSi mocemuli lingvisturi kodebiT<br />

datvirTuli Sinaarsi, romelic gvixsnis fotoebSi konotirebul niSnebs.<br />

barTis mier Camoyalibebuli pirveli sami xerxi dakavSirebulia<br />

imasTan, Tu ra aris denotirebuli fotosuraTSi da maTi konotaciebi.<br />

momdevno sami ki gulisxmobs fotosuraTis gadaRebis manerasa da mis<br />

konteqsts.<br />

pirvel maTganSi, romelic cnobilia “fotogeniurobis” saxeliT,<br />

denotirebulia gadaRebis maRali xarisxi an suraTebSi aRbeWdili<br />

102


pirovnebebis saukeTeso saxiT warmoCena. fotogeniurobaSi nagulixmevi<br />

konotaciis gzavnilia ganaTebis, eqspoziciisa da beWdvis teqnologiebis<br />

meSveobiT miRebuli “Selamazebuli” gamosaxuleba. gazeTis muSaobis<br />

swrafi tempidan gamomdinare, “fotogeniurobis” xerxs iSviaTad iyeneben<br />

niusebis Tanmxleb suraTebSi. isini umetesad ibeWdebian gazeTebis im<br />

gverdebze, romlebic pirovnebebis istoriebs mogviTxroben.<br />

aseT magaliTebs uxvad naxavT gazeT “The Sun”-sa da “praim-taimSi”.<br />

zogadad, gazeT “san”-is popularobis erT-erT mizezad imasac asaxeleben,<br />

rom mis mesame gverdze, tradiciulad, ibeWdeba Tamami, “glamuruli”<br />

fotoebi.<br />

momdevno xerxi, romelsac mkvlevarebi “esTeturobis” saxeliT<br />

icnoben, gvTavazobs gzas, romlis drosac fotoebi xelovnebis sxva<br />

dargis kodur sistemebs iyeneben da amiT suraTs aniWeben esTetur an<br />

artistul mniSvnelobas. niusebze TandarTuli fotoebi iSviaTad<br />

iyeneben esTetikur kodebs, radgan isini ewinaaRmdegebian niusebTan<br />

dakavSirebul obieqturobisa da myiseulobs miTs. esTeturoba<br />

konotirebis is xerxia, romelsac iyeneben sareklamo media da gazeTebis<br />

“saTavgadasavlo” gverdebi, magaliTad, statiebi modis, Sou-biznesis<br />

Sesaxeb rogorc wesi, qveyndeba esTetikuri xerxiT damuSavebuli<br />

fotosuraTebis TanxlebiT.<br />

esTetikuri xerxis gaumarTlebeli gamoyenebis gamo 2102 wlis<br />

iavarSi kosmetikis mwarmoebeli giganturi brendi l’oreali<br />

arasasiamovno istoriaSi gaexvia. am brendis erT-erT sareklamo klipSi<br />

monawile msaxiobi reiCel vaizi programa “fotoSofiT” zedmetad<br />

gaalamazes. (“Daily Mirror”, 2012, 29, 01) (ix. gv.158, foto #9)<br />

reklama, romelSic reiCeli naoWebis sawinaaRmdego axal saSualebas<br />

uwevda agitacias, aikrZala. britaneTis reklamis komitetis gancxadebiT,<br />

kompiuteris aseTi doziT gamoyeneba dauSvebelia: “eWvi ar gvepareba, rom<br />

reiCel vaizi kargad gamoiyureba, magram migvaCnia, rom am brendis<br />

poten<strong>ciuri</strong> myidvelebi SecdomaSi SehyavT.”<br />

aRsaniSnavia, rom “The Daily Mirror”-Si gamoqveynebuli fotoebi<br />

araerTxel gamxdara skandalis mizezi, magaliTad, 1997 wels, rodesac<br />

kompiuteris meSveobiT imgvarad “Sealamazes” princesa daianasa da misi<br />

103


megobris dodi al-faiedis erTad gadaRebuli foto, rom wyvilis<br />

Tavdapirveli uwyinari poza maTi vnebiani kocniT Seicvala. 1997 wlis<br />

agvistoSi dabeWdili saxecvlili fotos dabeWdvis gamo maSin gazeTma<br />

sajarod moixada bodiSi.<br />

dabolos, barTi ganixilavs “sintaqss”, konotaciis xerxs; igi<br />

gulisxmobs ramdenime fotosuraTis erTmaneTis gverdiT ganTavsebas,<br />

msgavsad sityvebis erTobliobisa, romelic emorCileba enis sintaqsis<br />

kanonebs. Tanmimdevruli fotoebi gvxvdeba gazeTebSi maSin, roca isini<br />

aqveyneben reportaJebs dramatuli movlenebis, magaliTad, miwisZvris an<br />

sportuli RonisZiebebis Sesaxeb, TiToeuli foto SeiZleba Seicavdes<br />

mravalricxovan kodirebul konotacias, magram suraTebis Tanmimdevroba<br />

damokidebulia teqstis Sinaarsze.<br />

magaliTad, gazeT “The Mail”-Si (2012, 23,01) dabeWdili statia ragbis<br />

erT-erT matCze mogviTxrobs, romelSic britanelebma didi angariSiT<br />

26:13 daamarcxes polinezielTa gundi. (ix. gv.159, foto #10) TamaSis<br />

peripetiebis amsaxvel, TanmimdevrobiT dabeWdil suraTebSi nagulisxmevi<br />

niSnebis ganmeoreba da maTi variaciebi iZleva konkretuli saboloo<br />

konotaciis Camoyalibebis damatebiT saSualebas. es ki movlenisTvis<br />

sasurveli miTuri mniSvnelobis miniWebis gzad gvevlineba, am<br />

SemTxvevaSi igi triumfis mauwyebelia.<br />

enis analizisadmi sosiuris midgomis Tanaxmad, fiqrsa da<br />

saqmianobas ena warmarTavs im niSnebisa da kodebis meSveobiT, romlebic<br />

mniSvnelobasa da Sinaarss aniWeben Cvens socialur realobas. ena<br />

samyarosa da masSi mimdinare movlenebs anawevrebs specifikuri formebis<br />

mqone formebad da calke gamoyofs aRsaniSnsa (signified) da aRmniSvnels<br />

(signifier), romlebic ufro xelmisawvdomia Cveni azrovnebisa da<br />

saqmianobisaTvis.<br />

amitom, miuxedavad imisa, rom suraTebi xatovan niSnebs warmoadgenen<br />

da ara lingvistur niSnebs, TiToeuli fotosuraTis mniSvnelobis aRqma<br />

mainc damokidebulia swored enis sistemaze. fotosuraTebi meqanikurad<br />

aRbeWdaven kameris win arsebul realobas, rac qmnis STabeWdileba, rom<br />

isini realobis denotacias axdenen. magram, rogorc ukve davinaxeT,<br />

fotografiis es denotatiuri aspeqti warmoadgens im miTur safuZvels,<br />

romelze dayrdnobiTac igeba konotaciebi.<br />

104


zeoTqmulidan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom miuxedavad<br />

imisa, rom fotosuraTebi maTSi asaxuli obieqtebis denotatebad<br />

gvevlinebian da kulturisa da enis niSnebisagan damoukideblad, firze<br />

aRbeWdaven kameris win arsebul realobas, wminda saxis denotatiuri<br />

fotosuraTi mainc ar arsebobs. rodesac Cven vacnobierebT, ra aris<br />

denotirebuli suraTSi _ parlamenti, adamiani, xe da ase Semdeg, Cven am<br />

sagnebs aRviqvamT im lingvisturi kodebis meSveobiT, romelsac<br />

gvTavazoben niSnebi “parlamenti”, “adamiani”, “xe” da sxva. es imitom<br />

xdeba, rom fiqri da gaazreba enis sistemis meSveobiT xorcieldeba.<br />

fotosuraTis, rogorc mediumis kulturis TvalTaxedviT<br />

mniSvneloba fotoebis mier SemoTavazebul “ormag gzavnilebs” efuZneba.<br />

gveCveneba, rom isini TavianTi asaxvis obieqtis denotatorebi arian<br />

kodirebis gareSe, magram rodesac fotoebi semiotikuri analizis sagnad<br />

iqceva, maSinve irkveva, rom fotoebi konotaciis kulturuli kodebis<br />

matareblebi arian, romlebic maTSi nagulisxmev miTur Sinaarss<br />

ayalibeben.<br />

daskvna:<br />

1.britanuli da qarTuli beWduri mediis nimuSebis Seswavlam<br />

dagvanaxa, rom semiotikuri analizi mudmivad viTardeba da dekodirebisa<br />

da mkiTxvelis gemovnebis cvalebadobis Sesabamisad, TandaTan cvlis<br />

sakuTar midgomebsac.<br />

2. fotografiis denotatiuri aspeqti warmoadgens im miTur<br />

safuZvels, romelze dayrdnobiTac igeba konotaciebi.<br />

3. britanuli presisagan gansxvavebiT, qarTuli seriozuli gazeTebis<br />

saTaurebi xSirad Zalian martivad da gasagebad gvamcnoben adgilobrivi<br />

mkiTxvelisTvis saWirboroto ekonomikuri Temebis Sesaxeb.<br />

4. rogorc britanuli, aseve saqarTvelos beWduri media aqtiurad<br />

iyenebs rolan barTis mier Camoyalibebul eqvs xerxs, romelTa<br />

meSveobiTac xdeba konotaciebis warmoSoba.<br />

5. orive qveynis sxvadasxva tipis presaSi xdeba erTi da igive<br />

fotoebis sxvadasxvagvarad interpretireba, rac naTlad miuTiTebs ori<br />

gazeTis gansxvavebul saredaqcio politikaze. isini fotoebSi<br />

denotirebuli identuri gamosaxulebis gansxvavebuli lingvisturi<br />

xerxebiT erTmaneTis sawinaaRmdego konotaciebs qmnian da Sesabamis<br />

miTebsac warmoSoben.<br />

105


3.3. semiotikuri niSnebis gamoyenebis analizi satelevizio axal<br />

ambebSi (“imedis” sainformacio gamoSveba `modelirebuli qronikis”<br />

magaliTze) da misi Sedareba sagazeTo “niusebTan”<br />

semiotika, rogorc niSnebisa da maTi mniSvnelobis Semswavleli<br />

dargi ganviTarebis dasawyisSi mxolod sametyvelo enis Seswavlaze iyo<br />

orientirebuli. magram, rogorc cnobilia, amJamad igi gamoiyeneba sxva<br />

media-saSualebebis, maT Soris iseTis, rogoricaa televizia, vizualuri<br />

da smeniTi `enebis~ Seswavla-kvlevisaTvisac. es gasagebicaa, radgan<br />

TavisTavad `niSani” semiotikaSi gulisxmobs yvelafers, rac ukavSirdeba<br />

sityvas, gamosaxulebas an bgeras.<br />

am qveTavSi SevecdebiT, avxsnaT, Tu rogor miesadageba semiotikuri<br />

analizi im erTobliobas, romelsac televizia sametyvelo da<br />

werilobiTi lingvisturi niSnebis, statikuri da moZravi<br />

gamosaxulebebis, musikisa da grafikuli suraTebis nazavis saxiT<br />

gvTavazobs.<br />

Cveni kvlevis sailustraciod SevarCieT saqarTvelos erT-erTi<br />

telekompaniis, kerZod, `imedis” eTerSi 2010 wlis 13 marts, 20 saaTze<br />

gasuli sainformacio gamoSveba, romelic mayurebels `modelirebuli”<br />

an `imitirebuli” qronikis saxeliT daamaxsovrda.<br />

riT iyo es gadacema saintereso ratom gamoiwvia man saqarTvelos<br />

mosaxleobis did umravlesobaSi panika, ris gamoc SemdgomSi<br />

sainformacio gamoSvebisa da mTeli telekompaniis mesveurebma<br />

miyenebuli moraluri zaralis gamo bodiSi mouxades mayurebels<br />

rogori saxis semiotikuri niSnebi gamoiyena SemoqmedebiTma koleqtivma<br />

miviRebdiT Tu ara msgavs Sedegs igive denota<strong>ciuri</strong> niSnebis gazeTSi<br />

gamoqveynebis SemTxvevaSi, aRiZvreboda Tu ara igive konotaciebi da<br />

miTebi aqedan gamomdinare, ra gansxvavebaa telemayurebelsa da presis<br />

mkiTxvels Soris iyo Tu ara gadacemaSi verbalursa da vizualur<br />

kodebs Soris Tanxvedra da ra ufro mniSvnelovania adamianisaTvis<br />

telegadacemis yurebisas _ verbaluri Tu vizualuri niSnebi<br />

106


qarTul telesivrceSi momxdari gaugebroba, romelic dRemde ara<br />

mxolod saqarTvelos, aramed sxva qveynebis media-wreebis ganxilvis<br />

sagnadac rCeba, marTlac sayuradReboa semiotikuri TvalsazrisiT.<br />

televiziisadmi semiotikuri midgomebis erT-erTi cnobili<br />

mkvlevari, mecnieri jonaTan bigneli Tavis naSromSi `Sesavali<br />

satelevizio kvlevebisaTvis~ (J. Bignell, “Introduction in Television Studies”, 2008)<br />

sainteresod mogviTxrobs satelevizio niusebis teqstebisa da Txrobis,<br />

e.w. `narativis~ Sesaxeb.<br />

televiziisadmi teqstobrivi kuTxiT midgoma seriozuli gzaa<br />

televiziis Sesaxeb mayurebelTa mosazrebebis gansaxilvelad. Tumca am<br />

gzas garkveuli winaaRmdegobebic axlavs Tan. igi yuradRebas amaxvilebs<br />

teqstobriv detalebze da es institucionaluri konteqstisa da<br />

istoriis xarjze xdeba. xSirad igi ugulebelyofs imas, Tu rogor<br />

aRiqvams mayurebeli televizias.<br />

am yvelafris gaTvaliswinebiT bigneli gvTavazobs ramdenime<br />

sayuradRebo sakiTxs, romelic dafiqrebas moiTxovs:<br />

rogori saxiT arseboben mniSvnelobebi satelevizio teqstebSi, anu<br />

rogoria maTi denotacia.<br />

rogor SeiZleba, rom mniSvneloba damokidebuli iyos mayurebelsa<br />

da teqstebs Soris urTierTobaze, Aanu rogoria maTi konotacia.<br />

rogori zegavlena SeiZleba moaxdinos teqsts `miRma~ arsebuli<br />

produqciis konteqstisa da istoriis codnam im Sinaarsze, romelic aqvT<br />

satelevizio teqstebs, anu ra aris miTi, rac Tavis mxriv ukavSirdeba<br />

ideologias.<br />

televiziisadmi teqstobriv midgomas SeuZlia axsnas, rogor iqmneba<br />

Sinaarsi, saidan iRebs saTaves da ratom xdeba xSirad misi kritikulad<br />

aRqma. es gansakuTrebiT Seexeba axal ambebs, “niusebs”, romlebsac<br />

gamorCeuli adgili uWiravT mTel samauwyeblo badeSi.<br />

gasuli saukunis 70-80-iani wlebidan dRemde Catarda satelevizio<br />

programebis mravali Teoriuli kvleva, romlebSic kvlevis<br />

zemoTxsenebuli obieqtebi (teleprogramebi, maT Soris niusebi)<br />

ganxilulia rogorc `teqstebi~. semiotikas xSirad iyeneben teqstebis<br />

107


analizisaTvis, Tumca semiotika gacilebiT bevrs niSnavs, vidre<br />

ubralod teqstualuri analizis gzaDda saSualeba.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom e.w. `teqsti~ SeiZleba arsebobdes nebismier<br />

mediumSi da SeiZleba iyos verbaluri da araverbaluri an orive erTad,<br />

miuxedavad am ganmartebis logocentruli damokidebulebisa. termini<br />

`teqsti~ Cveulebriv Seexeba gzavnils, romelic romelime xerxiTa da<br />

gziTaa Cawerili (magaliTad, werilobiT, audio an video Canaweri) da<br />

amgvarad, gamomgzavnis an mimRebisagan fizikuri TvalsazrisiT<br />

damoukidebelia.<br />

satelevizio teqsti iseTi niSnebis erTobliobaa, rogoricaa<br />

sityvebi, gamosaxulebebi, bgerebi an Jestebi da romlebic agebulni da<br />

interpretirebulni arian im mniSvnelobebis gaTvaliswinebiT, romelic<br />

asocirdeba JanrTan da komunikaciis konkretul mediumTan.<br />

niusebi, romlebSic uxvadaa gamoyenebuli rogorc verbaluri, aseve<br />

audio da vizualuri teqstebi, tele-diskursis specifiuri Janria,<br />

romelic srulad kodirebulia. axali ambebis daniSnuleba absoluturad<br />

gansxvavdeba presasa da televiziaSi. amitom televiziis, rogorc<br />

mediumis semiotika gazeTebisagan gansxvavebul midgomas moiTxovs.<br />

tele-niusebi mediatoria mayurebelsa da im realobas Soris,<br />

romelic niSnebze dayrdnobiT igeba. satelevizio axali ambebis<br />

semiotikuri analizi gvaCvenebs, rom realobis konkretuli miTuri<br />

mniSvnelobebi niSnebisa da kodebis meSveobiT iZerweba, niusebis yureba<br />

ki mayurebelTa subieqtur identurobas sxvadasxva formiT ayalibebs.<br />

Tu gaviTvaliswinebT mayureblis, rogorc niSnebis “gamSifvrelis”<br />

rols, kvlavac davdgebiT semiotikis jer kidev bolomde Seuswavleli<br />

fenomenis mier SemoTavazebuli SekiTxvebis winaSe, romlebic Seexeba<br />

niSnebis mniSvnelobis “sworad” gaazrebas realur socialur<br />

konteqstSi.<br />

“satelevizio axali ambebi miCneulia, rogorc avtoritetuli,<br />

obieqturi da dabalansebuli gadacema, romelTa meSveobiT did<br />

britanelTa umetesoba ufro met axal informacias iRebs, vidre<br />

gazeTebidan,” – aRniSnavs bigneli. (Jonathan Bignell. Media Semiotics, An<br />

Introduction. 2003, Manchester University Press, p. 108).<br />

108


itanelTa msgavsad, saqarTvelos mosaxleobis didi umravlesobac<br />

qveynis SigniT Tu mis gareT ganviTarebul movlenebs swored axali<br />

ambebis satelevizio gamoSvebebidan igebs. televiziis, rogorc axali<br />

ambebis mediumis dominanturi roli ganapiroba presis formatis<br />

nawilobrivma cvalebadobam, misi yuradRebis gadatanam sensaciur<br />

istoriebze, cnobili adamianebis Tavgadasavlebze da ase Semdeg. garda<br />

amisa, satelevizio formati informaciis uswrafesad Setyobis<br />

saSualebacaa, rasac, gazeTebi, specifikidan gamomdinare, bunebrivia, ver<br />

axerxeben. yvelafers isic emateba, rom socialurad gaWirvebuli<br />

mosaxleobis nawils xeli ar miuwvdeba gazeTebis SeZenaze.<br />

zemoT CamoTvlili mizezebis gaTvaliswinebiT, advili asaxsnelia,<br />

Tu ratom elis Cveni qveynis moqalaqeTa didi umravlesoba saRamos,<br />

telemauwyeblobis saukeTeso saeTero dros dagegmil sainformacio<br />

gamoSvebebs.<br />

2010 wlis 13 marts `imedis” mayurebeli Cveulebriv eloda<br />

avtoritetuli SemoqmedebiTi koleqtivis mier momzadebul morig<br />

gamoSvebas da ver amoicno is `saxumaro” Canafiqri, romelic mas<br />

telekompaniis mesveurebma moumzades.<br />

mTeli gadacema mieZRvna ruseTis mxridan saqarTvelos winaaRmdeg<br />

viTomda ganxorcielebul morig agresias. mayurebeli arc ki<br />

dafiqrebula, ise daijera ekranze nanaxi kadrebi da mosmenili<br />

informacia. Jurnalistebis mier gamoyenebuli iyo yvela nacnobi,<br />

aRiarebuli denota<strong>ciuri</strong> niSnebi da kodebi, magram iyo garkveuli<br />

cdomilebebic, romlebic, wesiT, unda daxmareboda dakvirvebul<br />

mayurebels maT gaSifrvaSi, magram amis sanacvlod, am niSnebis xilvam<br />

warmoSva 2008 wlis zafxulis omTan dakavSirebuli konotaciebi da<br />

miTebi, ramac mosaxleobis umetesobaSi stresi da panika gamoiwvia.<br />

ganvixiloT TanmimdevrobiT:<br />

xatovani niSnebi satelevizio enaSi xSirad warmodgenilni arian<br />

rogorc sagnis, adgilis an adamianis aRmniSvnelebi anu denotatebi.<br />

magram niSnebi iSviaTad gvevlinebian, rogorc ubralod denotatebi,<br />

radgan maTi warmoSoba da gaazreba kulturul konteqstSi mimdinareobs,<br />

xolo es ukanaskneli maT gacilebiT met datvirTvas aZlevs da<br />

109


amdidrebs bevri sxva<br />

mniSvnelobiT, vidre es mxolod<br />

denotaciiT aris nagulisxmevi.<br />

niSnebis<br />

kulturuli<br />

asociaciebisa da kavSirebis, anu<br />

konotaciis sailustraciod<br />

gamodgeba, magaliTad, kadrebi,<br />

romlebic gviCvenebs axali ambebis<br />

studiis magidasTan mjdom mkacr,<br />

klasikur stilSi Cacmul programis wamyvans an wamyvanebs. es<br />

denotatiuri niSnebi aRniSnaven ara mxolod studiaSi myof adamians,<br />

aramed aqvT avtoritetis, seriozulobisa da oficialurobis konotacia,<br />

romelic Tavis mxriv gamomdinareobs studiis magidebis, oficialuri<br />

tansacmlis da kamerisadmi pirdapiri mimarTvis konotaciebidan.<br />

2010 wlis 13 martis “modelirebuli qronikis” wamyvanis laSa<br />

xaraziSvilis Cacmuloba da ieri, masTan erTad saeTero studiis<br />

interieric denotaciis yvela aRiarebul, CvenSi damkvidrebul normas<br />

Seesabameboda da ar iZleoda eWvis safuZvels saimisod, rom<br />

sainformacio gamoSvebas salaRobo xasiaTi eqneboda.<br />

konotaciebi nawilobriv im socialuri kodebidan warmoiSveba,<br />

romlebic sazogadoebaSi trialeben, agreTve tradiciulad<br />

damkvidrebuli axali ambebis satelivizio kodebidanac. Aaxali ambebis<br />

wamyvanebi saubroben neitraluri da Tanabari toniT, romelic Tavis<br />

mxriv, aris konota<strong>ciuri</strong> niSani erTis mxriv wamyvanis da meores mxriv<br />

konkretuli televiziis obieqturobisa da avtoritetisa.<br />

pirveli usiamovno impulsi, romelic gadacemis dasawyisSive,<br />

`qronikis” kargad nacnobi musikaluri qudis dasrulebisTanave gaCnda,<br />

gaxldaT xaraziSvilis uCveulod aRelvebuli da SeSfoTebuli toni,<br />

romliTac man misalmebisTanave ganacxada: “gTavazobT `qronikis”<br />

specialur gamoSvebas. es wuTia gvacnobes, rom ruseTis prezidentma<br />

Caatara sagangebo brifingi, romelzec man saqarTvelos intervenciis<br />

gadawyvetileba miiRo. gTavazobT masalebs, romlebsac rusuli<br />

sainformacio arxebi am wuTebSi pirdapir eTerSi gadascemen.”<br />

110


amis Semdeg kadrSi gamoCnda<br />

ruseTis prezidenti, romelic aseve<br />

eWvmiutaneli rakursiT oficialur<br />

anturaJSi iyo gadaRebuli. man<br />

mkacri gamometyvelebiTa da xmiT<br />

ganacxada:<br />

`Seqmnili viTarebidan gamomdinare<br />

ruseTi valdebulia miiRos<br />

gadamwyveti zomebi imisaTvis, rom<br />

uzrunvelyos regionuli mSvidoba da harmoniuli ganviTareba kavkasiis<br />

xalxTa Soris. dRes amis ganxorcielebas erTi adamiani – saakaSvili<br />

uSlis xels. igi yvelafers akeTebs, rom regioni mudmivi dapirispirebisa<br />

da ngrevis qaosSi iyos CaTreuli. igi aris teroristi da warmoadgens<br />

pirdapir safrTxes kavkasiis xalxebisa da mTeli evropisaTvis. Cven<br />

gvinda mSvidoba da TanamSromloba kavkasiis <strong>saxelmwifo</strong>ebTan,<br />

gansakuTrebiT ki saqarTvelosTan. ver davuSvebT, rom Cveni xalxebis<br />

saukunovani Zmoba saakaSvilisnairma politikurma gvamebma daangrion.<br />

amitom, am wuTebSi iwyeba samxedro operacia, romlis mizania<br />

saakaSvilis tiraniisagan saqarTvelos gaTavisufleba da regionSi<br />

mSvidobis sabolood damyareba. Cven ar mivdivarT qarTvel xalxTan da<br />

qarTul armiasTan sabrZolvelad. rac ufro naklebi iqneba<br />

winaaRmdegoba, miT male gaTavisufldeba Cveni moZme, represirebuli<br />

qarTveli xalxi.”<br />

im SemTxvevaSi, Tu laSa xaraziSvili araoficialurad iqneboda<br />

Cacmuli da aseve araoficialuri, uSualo mimarTviT an sainformacio<br />

gamoSvebisaTvis uCveulo gamometyvelebiT, “msubuqi” formiT daiwyebda<br />

pirdapir eTers, maSin, SesaZlebelia, rom mayurebels mTeli<br />

seriozulobiT aRar aReqva mis mier miwodebuli Tavzardamcemi<br />

informacia.<br />

wamyvanebi, rogorc wesi, gadaRebulni arian saSualo xediT da<br />

neitraluri ganaTebis TanxlebiT. Ees kodi, Cveulebriv, wamyvans<br />

warmogvidgens, rogorc movlenebis mediators, romelic mimarTavs<br />

auditorias da akavSirebs maT rogorc reportiorebTan, aseve axali<br />

111


ambebis monawile subieqtebTan.<br />

mediatori aris xidis funqciis<br />

Semsrulebeli,<br />

romelic<br />

gadebulia mayureblis Sinagan<br />

samyarosa da niusebis mier<br />

warmodgenil gare samyaros<br />

Soris. 13 martis saRamos<br />

gamoSvebis wamyvani yvela<br />

damkvidrebul<br />

moTxovnas<br />

Seesabameboda, garda erTisa _ mas aRelvebuli gamometyveleba da<br />

SeSfoTebuli xma hqonda. magram ”imedis” mayurebelma igi mainc aRiqva<br />

informaciis sarwmuno wyarod, vinaidan mosmenilma verbalurma teqstma<br />

warsulis miTi gaaRviZa.<br />

aseve damajerebli gaxldaT ruseTis prezidentis gamosvlac,<br />

romlis rusulenovani, CvenTvis ucnobi Sinaarsi qarTulad Targmnili<br />

mogvasmenines. vinaidan mayurebels saqarTveloSi jer kidev kargad<br />

axsovs rusuli agresia 2008 wlis agvistoSi, amitom dimitri medvedevis<br />

gamosvlaSi konotirebuli verbaluri niSnebisac aseve uyoymanod<br />

daijera, miT umetes rom saqarTvelos mosaxleobas rusul sainformacio<br />

arxebze ukve ramdenime welia, xeli aRar miuwvdeba da amitom am<br />

Setyobinebas ver gadaamowmebda.<br />

satelevizio axal ambebTan dakavSirebuli ZiriTadi miTi maT<br />

imavdroulobaSi, myiseulobaSi mdgomareobs. myiseulobis konotireba<br />

xdeba iseTi niSnebis gamoyenebiT, rogoricaa ekranze gakeTebuli titri<br />

“live” (pirdapiri eTeri), romelSic denotirebulia movlenis<br />

ganviTarebisa da misi eTerSi gadacemis Tanxvedra, erTdrouloba. amis<br />

gakeTeba SesaZlebelia zepiri lingvisturi sintagmis meSveobiTac,<br />

romelsac wamyvani gvamcnobs.<br />

“modelirebul qronikas” mTeli saeTero drois manZilze Tan sdevda<br />

zemoT xsenebuli titri “live”, romelsac meti efeqtisa da<br />

damajereblobisaTvis Tan axlda laSa xaraziSvilis mier mowodebuli<br />

lingvisturi sintagmebic: `sazRvris dacvis policia ityobineba, rom<br />

somxeTSi dislocirebulma rusulma satanko batalionma saqarTvelos<br />

112


sazRvrebi gadmolaxa da<br />

<strong>Tbilisis</strong>aken moemarTebian.<br />

rusuli regularuli armia<br />

<strong>Tbilisis</strong>ken axalgoridanac<br />

moemarTeba.”<br />

“axla, am wuTebSi rusuli<br />

aviacia saqarTvelos strategiul<br />

obieqtebs bombavs, arian<br />

daRupulebi da daWrilebi.”<br />

“vrceldeba informacia, rom saqarTvelos prezidenti moklulia.<br />

CvenTvis SeuZlebelia am informaciis gadamowmeba. saakaSvilis<br />

adgilsamyofeli ucnobia.” “sxvadasxva bazebidan <strong>Tbilisis</strong>ken momaval<br />

samxedro kolonebs sami batalioni gamoeyo. maT uari ganacxades<br />

saakaSvilis danaSaulebrivi reJimis dasacavad Camosvlaze.”<br />

sagazeTo diskursisagan gansxvavebiT, satelevizio axali ambebi<br />

mxolod faqtebis CamonaTvals da mis analizs ki ar gvTavazoben, aramed<br />

naratiul reportaJebs movlenaTa epicentridan.<br />

“modelirebul qronikaSi” SemogvTavazes ruseTidan miRebuli<br />

viTomda axali Canawerebi, romlebSic rusi politikosebi Sefasebebs<br />

aZlevdnen dawyebul agresias.<br />

zogierTi maTgani miesalma `morig okupacias”, magaliTad: `amieridan<br />

saqarTveloSi aRar ixmaren sityvebs okupacia, agresia, nato. samagierod<br />

gamoiyeneben sityvebs Zmoba, erToba da axal sityvebs – konfederacia,<br />

TviTgamorkveva,” _ (Jirinovski) `noRaidelma da burjanaZem saqarTvelo<br />

gadaarCines. gaumarjos axal saqarTvelos,” _(rogozini) movismineT<br />

sawinaaRmdego, ruseTis qmedebis damgmobi gacxadebebic, magaliTad:<br />

`ruseTis mier dawyebuli morigi agresia yovlad gaumarTlebelia.<br />

movuwodebT saerTaSoriso organizaciebs, dauyovnebliv moaqcion Cveni<br />

qveyana saerTaSoriso izolaciaSi.” (novodvorskaia).<br />

vinaidan gadacemaSi monawile rusi politikosebi da<br />

saqarTvelosadmi maTi ganwyobebic kargad cnobilia Cveni<br />

telemayureblisaTvis, amitom arc zemoTxsenebul kadrebsa da<br />

113


gancxadebebs gamouwvevia raime eWvi maT sarwmunoobaSi da gaxdnen<br />

Sesabamisi konotaciebis gamomwvevni.<br />

rogoria Cveni damokidebuleba telemediisadmi, rogorc mediumis<br />

erT-erTi saxeobisadmi da rogori Sedegi SeiZleba gamoiRos misdami<br />

moufrTxilebelma mopyrobam rogorc mayureblis, aseve produqciis<br />

SemqmnelTa mxridan<br />

termini `mediumi~ sxvadasxva TeoretikosTa mier sxvadasxvagvarad<br />

gamoiyeneba da SeiZleba moicavdes iseT farTo kategoriebs, rogoricaa<br />

metyveleba da wera an beWdva da mauwyebloba. `mediumi” SeiZleba<br />

ukavSirdebodes specifiur teqnikur formebs masmediis wiaRSi (radio,<br />

televizia, Jurnalebi, wignebi, fotoebi, filmebi da Canawerebi) an<br />

adamianTa personaluri kavSiris medias (telefoni, werili, faqsi, elfosta,<br />

internet-CeTis sistemebi<br />

an video-konferenciebi).<br />

nebismieri adamianis mier<br />

mediumis yoveldRiuri gamoyeneba,<br />

romelmac icis, rogor gamoiyenos<br />

igi, rogorc wesi uproblemod da<br />

SekiTxvebis gareSe Caivlis xolme.<br />

Ees naklebad gasaocaria, radgan<br />

media gvevlineba im miznebis<br />

Sesrulebis saSualebad, romlebic, rogorc wesi, SemTxveviTia xolme.<br />

rac ufro xSirad da swrafad xdeba mediumis gamoyeneba, igi miT ufro<br />

`gamWvirvale an SeumCneveli~ xdeba misi gamomyeneblisaTvis. rutinuli<br />

miznebis umravlesobisaTvis mediumis gacnobierebam SeiZleba Seasustos<br />

misi, rogorc saSualebis efeqturoba. amitom, mediis potenciali,<br />

Seasrulos misi sawyisi funqcia, marTlac udidesia.<br />

nebismieri mediumis SerCeviTobas mivyavarT misi iseTi<br />

gamoyenebisaken, romlis Sesaxeb gamomyenebelma SeiZleba araferi icodes<br />

da romelic SeiZleba arc iyos misi gamoyenebis miznis nawili. CvenTvis<br />

mediumi SeiZleba iseTi axlobeli iyos, rom TiTqos `gabruebulebi~<br />

vepyrobiT mis mediacias: `Cven ar viciT, ra gamogvrCeba xolme~.<br />

114


televiziisadmi swored am<br />

brma ndobam, “gabruebam” gamoiwvia<br />

is reaqcia, romelic<br />

“modelirebuli qronikis” eTerSi<br />

gaSvebas mohyva. im saRamom naTeli<br />

gaxada, Tu ramdenad mindobilia<br />

mayurebeli teleeTers, romelmac<br />

SekiTxvebisa da kritikis gareSe,<br />

daufiqreblad miiRo gadacemaSi<br />

denotirebuli niSnebi da kodebi da am SemTxvevaSi misTvis saziano<br />

konotaciebi da miTebi aReZra. moxda ise, rogorc es bignels aqvs<br />

naTqvami: `mayurebeli ufro xSirad yuradRebas amaxvilebs teqstobriv<br />

detalebze da es institucionaluri konteqstisa da istoriis xarjze<br />

xorcieldeba.” 13 martis gadacemis avtorebma teqstze yuradRebis<br />

gamaxvilebiT ugulebelyves is, Tu rogor aRiqvams mayurebeli<br />

televizias.<br />

swored amitom, semiotikasa da naratiul analizs Tanamedrove<br />

satelevizio kvlevebSi udidesi roli eniWeba.<br />

niusebi uxvad iyeneben sxvadasxva tipis ara mxolod verbalur,<br />

aramed vizualur sintagmebs, gamosaxulebebs, romlebic, rogorc ukve<br />

aRvniSneT, aseve teqstis nairsaxeobas warmoadgenen. niusebis<br />

gamravalferovnebisa da maTTvis saintereso saxis misaniWeblad axali<br />

ambebis siuJetebis umravlesoba agebulia erTis mxriv vizualur<br />

sintagmebze, gamosaxulebebis wyebebze, xolo meores mxriv lingvistur<br />

sintagmebze. xatovani vizualuri sintagmebis siWarbe did efeqturobasa<br />

da wonas matebs satelevizio axali ambebis Rirebulebas. is niusebi,<br />

romlebsac gamosaxuleba naklebad axlavs Tan, Znelad moxvdeba<br />

sainformacio gamoSvebebSi. Tumca Zalze iSviaTia, rom gamosaxulebas<br />

reportioris xma ar axldes Tan.<br />

Tu sagazeTo fotoebs SevadarebT, davinaxavT, rom televiziis<br />

xatovani fotografiuli niSnebi potenciurad mravalnairad SeiZleba<br />

iqnes aRqmuli maTi mravalganzomilebiani denotaciis gamo. ase rom is<br />

konotaciebi, romlebic exmarebian satelevizio niusis Seqmnas,<br />

115


yalibdebian xatovani da<br />

lingvisturi<br />

niSnebis<br />

erTobliobiTa da TanxvedriT.<br />

`modelirebul qronikaSi”<br />

dakvirvebuli Tvali kargad<br />

SeamCnevda, rom ar arsebobda<br />

Tanxvedra vizualursa da<br />

verbalur niSnebs Soris. albaT,<br />

swored am xerxis gamoyenebiT<br />

fiqrobda “imedis” koleqtivi, rom maTi xumroba yvelasaTvis gasagebi<br />

iqneboda.<br />

SegaxsenebT, rom gadacema 13 marts, gazafxulis damdegs gavida<br />

eTerSi, maSin, roca saqarTveloSi jer kidev zamTris susxi idga.<br />

wamyvanis mier mowodebul informacias Tan sdevda xan zafxulSi, xanac<br />

zamTarSi gadaRebuli kadrebi, magaliTad: “Seiqmna saxalxo fronti,<br />

romlis jariskacebi mzad arian samSoblos dasacavad” (kadrs miRma<br />

laSa xaraziSvili, xolo kadrSi aCvenebdnen jariskacebs, romlebic<br />

zafxulis formebSi iyvnen gamowyobilni);<br />

“nino burjanaZem madloba gadauxada jariskacebs arCevanisaTvis,<br />

rac brZolaSi monawileobaze uaris TqmaSi gamoixateba” (kadrSi nino<br />

burjanaZe gorSi, TeTr, sazafxulo kabaSi); “daiwyo iaraRis gacema.<br />

mosaxleoba mzad aris sakadrisi pasuxi gasces momxdur mters.”<br />

(kadrebSi erTmaneTs enacvleboda xan RamiT, xanac dRis sinaTleze<br />

gadaRebuli gamosaxulebebi, gviCvenebdnen xan zamTris an gviani<br />

Semodgomis, xanac zafxulis kadrebs); moskovSi gadaRebul kadrebSi xan<br />

zamTari da didi Tovlia, xanac ayvavebuli xeebi da ase Semdeg. wamyvani<br />

mTeli gadacemis manZilze imeorebda, rom rusuli sajariso SenaerTebi<br />

<strong>Tbilisis</strong>aken moemarTebian, xolo kadrSi gvaCvenebdnen ukve dangreul<br />

rusTavelis prospeqtze moTareSe tankebs.<br />

dazafrulma mayurebelma isic ki ver gaiazra, rom amgvar qaosSi,<br />

romelic ekranidan Canda, telekompania “imedi”, ubralod, eTerSi<br />

gasvlasac ki ver moaxerxebda.<br />

116


ogorc davinaxeT, mayureblisTvis gacilebiT meti zemoqmedebis<br />

momxdeni aRmoCnda lingvisturi niSnebi, vidre vizualuri. teleniusebis<br />

semiotikuri analizis gakeTebisas yuradReba unda mivaqcioT ara marto<br />

miTebsa da ideologiur mniSvnelobebs, aramed niusebis<br />

interteqstualur konteqstsac, anu imas, Tu rogor xdeba erTi teqstis<br />

mier meoris mniSvnelobis gamoyeneba misi moxseniebis, citirebisa Tu<br />

parodirebis gziT.<br />

televiziisadmi semiotikuri midgomebi iwyeba im sxvadasxva tipis<br />

niSnebis identificirebiT, romlebic mediumSi mniSvnelobis matarebelia.<br />

semiotikuri analizis principi mdgomareobs imaSi, rom dasawyisSi<br />

gaviazroT is satelevizio `ena~, romelsac televiziis SemoqmedebiTi<br />

koleqtivi da mayurebeli SeTanxmebulad iyenebs.<br />

semiotikis damaarsebeli, Fferdinand sosiuri sametyvelo enas<br />

miiCnevda adamianis mier mniSvnelobis mqone yvelaze fundamentur<br />

qmedebad. igi amtkicebda, rom yvela sxva mediis gageba SesaZlebelia<br />

sametyvelo enis analogiurad. igi cdilobda aexsna sametyvelo enis<br />

funqcionireba drois konkretul monakveTSi da enis sistemas aRwerda<br />

rogorc enas, xolo enis gamoyenebis TiToeul SemTxvevas uwodebda<br />

“parole”-s, rac frangulad `metyvelebas~ niSnavs. (ferdinand sosiuri,<br />

zogadi enaTmecnierebis kursi, 2002, gamomcemloba “diogene”, gv.38).<br />

televiziis `ena~ unda warmoadgendes wesebisa da winapirobebis<br />

mTel sistemas, romelic emsaxureba mediumSi azrobrivi mniSvnelobis<br />

gatarebas. televiziis nebismieri konkretuli kadri gamodgeboda “parole”‐<br />

s magaliTad, zemoTxsenebuli sistemis gamoyenebis nimuSad.<br />

televiziis ena Sedgeba vizualuri da xmovani niSnebisagan.<br />

vizualur niSnebSi Sedis yvela is gamosaxuleba da suraTi, romelic<br />

ekranze Cndeba. xmovani niSnebi ki moicaven metyvelebas, sxvadasxva saxis<br />

xmasa da musikas, romelsac televizia gamoscems.<br />

teleekranis yvela vizualuri niSani, romelic Cndeba ekranis<br />

brtyel zedapirze, or-ganzomilebiania. Tumca axali teqnologiebis<br />

danergvam SesaZlebeli gaxada samganzomilebiani gamosaxulebis miReba<br />

da rogorc gvpirdebian, sul male es siaxle nebismieri CvenganisaTvis<br />

iqneba xelmisawvdomi.<br />

117


televiziis vizualur niSanTa umravlesoba zustad gvagonebs im<br />

adamianebs, adgilebsa da sagnebs, romlebsac isini warmogvidgenen<br />

rogorc gamogonil, aseve realobis amsaxvel programebSi.<br />

niSnebs, romlebic gvagoneben maT mier asaxul obieqts, imitom<br />

ewodebaT xatobrivi niSnebi, raTa isini ganvasxvavoT im niSnebisagan,<br />

romlebsac SesaZloa ar hqondeT kavSiri aRsaniSn saganTan. “magaliTad,<br />

kata simbolur niSans warmoadgens da niSnavs, rom furcelze dawerili<br />

asoebis an `katis~ warmoTqmisas gaJRerebuli sityvis mniSvneloba<br />

inglisurSi aRniSnavs bewvian oTxfexa cxovels. Kkatis satelevizio<br />

gamosaxuleba gavagonebs im namdvil katas, romelsac igi warmoadgens da<br />

aqedan gamomdinare aris xatovani niSani,” – aRniSnavs bigneli (jonaTan<br />

bigneli, satelevizio kvlevebis Sesavali, 2008, gv.89).<br />

radgan mayurebeli elis, rom telegamosaxulebam unda moaxerxos<br />

xalxis, adgilebisa Tu katis denotacia, amitom dadgenili da<br />

aRiarebuli gamosaxulebebi televiziaSi ufro metad emyareba<br />

telegamosaxulebis xatovan xasiaTs, raTa Seqmnan realizmis<br />

STabeWdileba, Mmagram televiziis denota<strong>ciuri</strong> niSnebis realizmis aRqma<br />

damokidebulia kompoziciis, perspeqtivisa da CarCos aRiarebul<br />

kanonebze, romlebic ise myaradaa damkvidrebuli satelevizio<br />

kulturaSi, rom xandaxan gveCveneba, rom or-ganzomilebiani gamosaxuleba<br />

samganzomilebiani realobis niSnebs atarebs.<br />

am dakanonebuli SeTanxmebebis Zala SeiZleba davinaxoT maSin, roca<br />

televizia warmogvidgens realur samyaroSi ararsebul sagnebs,<br />

magaliTad kosmosuri xomaldi samecniero fantastikuri seriebidan.<br />

xSirad am xomaldebis gamosaxulebebi ar arian realuri sagnebis<br />

suraTebi an Tundac modelebi. isini Seqmnili arian kompiuteris<br />

meSveobiT. Mmiuxedavad amisa, radgan es gamosaxulebebi emorCilebian<br />

satelevizio enis mier dakanonebul da mayurebelTa mier aRiarebul<br />

wesebs, auditoria aucileblad icnobs sagnebs da maT ise aRiqvams,<br />

TiTqos isini realurebi arian.<br />

analogiuri Sedegi miviReT `modelirebuli qronikis” SemTxvevaSic,<br />

rodesac ekranze naCvenebi omisa da ngrevis faqtebs saqarTvelos<br />

imwuTier sinamdvileSi adgili ar hqonia, magram vinaidan yvela<br />

118


warmodgenili kadri emorCileboda satelevizio enis mier dakanonebul<br />

da Cveni mayureblis mier aRiarebul wesebs, amitomac umravlesobam<br />

yuradReba aRar miaqcia zemoT xsenebul cdomilebebs da uyoymanod<br />

irwmuna isini.<br />

aucilebelia ganvasxvavoT masmediis sxvadasxva arxebi da<br />

teqnologiebi, romelTa meSveobiTac isini warmogvidgebian xolme.<br />

presa iyenebs vizualur arxs, misi ena werilobiTia da eyrdnoba<br />

fotoreproduqciebis, grafikuli dizainisa da beWdvis teqnologiebs.<br />

Aamis sapirispirod, radio iyenebs zepir arxs da salaparako enas da<br />

eyrdnoba xmis Cawerisa da mauwyeblobis teqnologiebs, maSin roca<br />

televizia aerTianebs xmis, gamosaxulebis Canawersa da mauwyeblobas.<br />

am gansxvavebebs arxebsa da teqnologiebSi mniSvnelovani zegavlena<br />

aqvs sxvadasxva mediis potencialze. magaliTad, beWdur medias aqvs<br />

naklebad piraduli mniSvneloba, vidre radio-televizias, radios aqvs<br />

saSualeba individualoba wamoswios win xmis individualuri xarisxiT;<br />

televizia ufro Sors midis da adamianis danaxvis saSualebas iZleva,<br />

Tan ara gazeTis fotoebSi gayinuli poziT, aramed moZraobaSi da<br />

qmedebebSi.<br />

“modelirebuli qronikis” presiseuli versia rom warmovidginoT, igi<br />

verasodes moaxdenda im efeqts, rac man teleekranebze SeZlo. verbaluri<br />

teqstis da vizualuri kodebis (fotoebis) gacnobis Semdeg mkiTxveli<br />

aucileblad daeWvdeboda da xelmeored, ufro meti yuradRebiT<br />

daubrundeboda wakiTxuls. Tumca, SesaZloa, Sokismomgvreli efeqti<br />

gamoewvia mis radio-versias, miT umetes, rom radiomauwyeblobis<br />

istoriaSi arsebobs msgavsi gamocdileba.<br />

1938 wlis 30 oqtombers radiomuwyebloba CBS-is (Columbia Broadcasting<br />

System) pirdapiri eTeriT gadaica Hherbert uelsis romanis “samyaroTa<br />

omi”-s Semoklebuli versia, romelsac uZRveboda msaxiobi da momavali<br />

reJisori orson uelsi. samyaroTa omi iyo erT-erTi epizodi amerikuli<br />

radio- dramis anTologiuri seriidan saxeliT “eTerSia merkuris<br />

Teatri”. 60-wuTiani saeTero drois pirveli ori mesamedis manZilze<br />

msmenelebs SesTavazes, e.w. modelirebuli “axali ambebi”, romelic<br />

mosaxleobas atyobinebda, rom daiwyo dedamiwis dapyroba marsidan<br />

119


gadmosxmuli ucxoplanetelebis mier. Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom<br />

“eTerSia merkuris Teatri” sareklamo Wrebisagan Tavisufal, uwyvet<br />

Sous warmoadgenda, rac programas met damajereblobas matebda, Sous<br />

panika mohyva, vinaidan msmenelebis didma nawilma daijera mosmenili<br />

informacia.<br />

momdevno dReebSi presaSi ar wydeboda gamoxmaurebebi<br />

radiogadacemaze. gazeTebi da sajaro pirebi erTxmad gmobdnen radioprogramis<br />

avtorebisa da zogadad radiokompaniis mesveurTa “borot”<br />

xumrobas. Tumca, unda iTqvas, am sakndalurma gadacema didi popularoba<br />

moutana Tavad orson uelss.<br />

programis formatad SerCeuli iyo reportaJi movlenaTa<br />

epicentridan pirdapir eTerSi. pirveli ori mesamedi 60 wuTiani<br />

gadacemisa daeTmo herbert uelsis romanSi ganviTarebuli movlenebis<br />

moyolas, magram axali ambebis saxiT.<br />

es xerxi axali rodi iyo. 1926 wels ronald noqsma (Ronald Knox)<br />

moamzada da pirdapir eTerSi gadasca satiruli axali ambebis gamoSveba,<br />

romelic viTomda asaxavda londonSi mimdinare areulobas, mimarTuls<br />

BBC-s (British Broadcasting Company) winaaRmdeg. am gadacemamac moaxdina<br />

zegavlena moaxdina msmenelze, romelmac daijera viTomda momxdari<br />

ambavi. magram “samyaroTa omis” inova<strong>ciuri</strong> formati da gaxangrZlivebuli<br />

droiT Seqmnili damajereblobis efeqti pirvelad gamoiyenes, rac<br />

specialistTa SefasebiT gadaiqca msmenelTa motyuebis da maTi SeSinebis<br />

ZiriTad iaraRad.<br />

teleniusebi, radios msgavsad, gulisxmoben sul mcire asociaciur<br />

kavSirs mainc warsulSi momxdar ambavsa da imave ambis axal detalebTan.<br />

maTi narativi gvTavazobs axal movlenebTan dakavSirebul miTur<br />

konotaciebs. magram Zalze Znelia imis gageba, Tu rogori moculobiT<br />

axerxebs mayurebeli niusebis ideologiuri kodebis gaazrebulad<br />

damaxsovrebas, xolo am kodebis ra nawilis damaxsovreba xdeba mxolod<br />

nawilobriv da isic damaxinjebulad.<br />

niusebis diskursis simWidrovis gamo, romelic Seicavs uzomo<br />

raodenobis mokle lingvistur (rogorc werilobiT, aseve zepir)<br />

sintagmebs, umoZrao da moZrav xatovan gamosaxulebebs, grafikul<br />

120


niSnebs, naklebad sarwmunoa, rom<br />

vinmem, Tundac Zalian<br />

yuradRebianma mayurebelma<br />

zedmiwevniT zustad daimaxsovros<br />

da aRweros sainformacio<br />

gamoSveba misi eTerSi gasvlis<br />

Semdeg.<br />

13 martis gamoSvebaSi<br />

Sedioda 20-ze meti siuJeti.<br />

TiToeuli Seicavda araerT lingvistur da vizualur sintagmas,<br />

gamoyenebuli iyo rukebi, gaCerebuli kadrebi, fotoebi, respondentebis,<br />

wamyvanis xmebi, musika da ase Semdeg. TiToeuli siuJeti warmoadgenda<br />

Zalze datvirTul da swrafad cvalebad teqstebs.<br />

axali ambebis Sinaarsze msjelobisas didi mniSvneloba aqvs imasac,<br />

Tu rogor vuyurebT gamoSvebas. britaneli mecnieri TansToli (Tunstall,J..<br />

1983, The Media in Britain, London) ganasxvavebs pirvelxarisxovan,<br />

meorexarisaxovan da mesamexarisxovan damokidebulebas media-wyaroebTan<br />

mimarTebaSi.<br />

Sesabamisad, pirveli maTgani gulisxmobs yuradRebiTa da<br />

kritikulad mosmena-yurebas, meore _televizoris yurebisas<br />

paralelurad sxva saqmianobas, magaliTad uToobas, an Jurnalis<br />

Tvalierebas, (da es yvelaze gavrcelebuli SemTxvevebia), xolo mesame _<br />

yurebis Zalze uyuradRebo formaa, rodesac televizoris xmas aRiqvamT<br />

mxolod rogorc oTaxSi mimdinare movlenis Tanmxlebs da mas<br />

praqtikulad ar usmenT. ra Tqma unda mayureblebze axali ambebis<br />

zemoqmedebis Zala damokidebulia yuradRebis xarisxze.<br />

TansTolis sqemis mixedviT, saqarTvelos telemayurebelTa didi<br />

umravlesoba, iseve rogorc, zogadad adamianebi mTel msoflioSi,<br />

meorexarisxovani yuradRebiT xasiaTdebian, radgan “modelirebuli<br />

qronikis” eTerSi gasvlas Tan mohyva panika, moqalaqeTa janmrTelobis<br />

mwvave gauareseba da ase Semdeg. meore dRes mxolod mcire nawili<br />

ambobda, rom maSinve mixvda teleJurnalistTa Canfiqrs da es moaxerxa<br />

swored vizualuri, alogikuri kodebis drouli gacnobierebiT. magram<br />

121


es mayurebelTa mxolod mcire nawilma moaxerxa, anu maT, vinc<br />

yuradRebian da kritikul auditorias miekuTvnebian.<br />

televizia sajarod amtkicebs, rom xelewifeba mayureblis myudro,<br />

Sinaur garemoSi Seitanos raRac gansxvavebuli, ucxo da saintereso.<br />

tele-mediums, gansakuTrebiT mis sainformacio gamoSvebebs gaaCniaT<br />

miTuri identuroba iseT teqnologiebTan, romlebic sazogadoebrivsa da<br />

pirovnuls erTmaneTTan akavSireben. am miTur identurobas<br />

ideologiuri mniSvneloba aqvs. teleniusebi iTreven mayurebels da<br />

TiTqosda movlenebis Tanamonawiled xdian mas, magram, sinamdvileSi,<br />

ayeneben ra pasiur rolSi, mas Zalauflebis gareSe stoveben. niusebi<br />

iyeneben uzomod daxvewil grafikas, montaJsa da gamosaxulebas,<br />

romlebic zegavlenas axdenen vizualur interesze da romlebic,<br />

amavdroulad, siyalbis konotaciis matarebelia.<br />

magram teleniusebis ideologiuri miTebi yovelTvis ver axerxeben<br />

mayurebelze sasurveli zemoqmedebis moxdenas. axali ambebis<br />

mayureblisaTvis siuJetebis Sinaarsi yovelTvis ganixileba im<br />

konotaciebisa da miTebis gaTvaliswinebiT, romelsac niusebis diskursi<br />

gvTavazobs. rogori saxis gansxvavebuli mniSvnelobebic ar unda iyos<br />

nagulisxmevi niusebSi, mayurebeli mainc moaxdens zogierTi im<br />

mniSvnelobis miseul dekodirebas, romelsac agebs niusebis diskursi.<br />

`modelirebuli qronikis” avtorebma mogvianebiT ganacxades, rom<br />

maTi mizani sulac ar yofila mayureblis SeSineba da lamis masobrivi<br />

panikis gamowveva. maT surdaT CvenTvis SeexsenebinaT is safrTxe,<br />

romelic ruseTis amJamindeli xelisuflebis mxridan gamudmebiT<br />

emuqreba saqarTvelosa da mis moqalaqeebs, maTive sityvebiT rom vTqvaT,<br />

mayurebels gaacnes is scenari, romelic, savaraudod, arsebobs da<br />

romlis ganxorcielebis SemTxvevaSi miviRebT im suraTs, romelic<br />

SemoqmedebiTma koleqtivma SemogvTavaza. Tumca sasurveli efeqti rom<br />

mieRoT, amisaTvis maT mxedvelobidan gamorCaT erTi `patara” detali _<br />

gadacemisTvis unda daerToT titri `modelirebuli qronika.”<br />

am erTi uzustobis, Segnebuli Tu gauazrebeli gulmaviwyobis gamo<br />

2010 wlis 13 martis “qronika” saxifaTo ideologiur iaraRad gadaiqca<br />

da samudamod daamaxsovrda ganawyenebul mayurebels.<br />

122


Tu SevajamebT yovelive zemoT Tqmuls, SeiZleba ramdenime daskvnis<br />

gamotana, romlebic upasuxeben qveTavis dasawyisSi Cvens mier wamoWril<br />

SekiTxvebs:<br />

1. teleniusebis semiotikuri analizi naTlad gvaCvenebs, rom igi unda<br />

eyrdnobodes televiziis audio-vizualur “enas” anu verbaluri da<br />

vizualuri kodebis erTgvar nazavs da amdenad, ar SeiZleba<br />

romelime maTganis ugulebelyofa. 13 martis skandaluri gadacemis<br />

avtorebma ki teqstze yuradRebis gamaxvilebiT ugulebelyves is,<br />

Tu rogor aRiqvams mayurebeli vizualur kods, anu ZiriTadi<br />

datvirTva keTdeboda verbalur kodze, da mayureblis mier mis<br />

konotaciaze. arsebobs azri, rom mayurebeli ufro xSirad<br />

yuradRebas amaxvilebs teqstobriv detalebze da es<br />

institucionaluri konteqstisa da istoriis xarjze xorcieldeba.<br />

modelirebuli qronikis SemTxvevaSi vizualuri kodi, kerZod, 2008<br />

wlis omis droindeli kadrebi, mayureblis mier iyo<br />

ugulebelyofili, yovel SemTxvevaSi gadacemis pirveli naxvisas,<br />

ramac gamoiwvia panika moqalaqeebSi. amdenad, audio-vizualuri<br />

kodebi TviT mayureblis mierac iyo ugulebelyofili.<br />

2. is, Tu rogor aRiqmeba niusis Sinaarsi, damokidebulia im<br />

urTierTobaze, romelic arsebobs mayurebelsa da satelevizio<br />

teqstebs Soris. modelirebuli qronikis vizualuri da verbaluri<br />

kodi droSi ar emTxveva erTmaneTs, magram mayurebelma mainc<br />

aqcenti gadaitana verbalur kodze, misi konotacia umetes<br />

SemTxvevaSi gaxda panikis safuZveli, vinaidan am konotaciis ukan<br />

idga miTi, kerZod 2008 wlis omi.<br />

3. Sinaarsis gadmosacemad teleniusebi iyeneben dadgenil wesebsa da<br />

kodebs, xolo mayurebeli aris is “eqsperti”, romelmac unda<br />

aRiaros es wesebi da moaxdinos Sinaarsis dekodireba.<br />

4. teleniusebis ideologiuri miTebi, gazeTebisagan gansxvavebiT,<br />

yovelTvis ver axerxeben mayurebelze gadacemis avtorebisaTvis<br />

sasurveli zemoqmedebis moxdenas.<br />

123


5. axali ambebis mayureblisaTvis siuJetebis Sinaarsi yovelTvis<br />

ganixileba im konotaciebisa da miTebis gaTvaliswinebiT, romelsac<br />

niusebis diskursi gvTavazobs.<br />

6. rogori saxis gansxvavebuli mniSvnelobebic ar unda iyos<br />

nagulisxmevi niusebSi, mayurebeli mainc moaxdens zogierTi im<br />

mniSvnelobis miseul dekodirebas, romelsac agebs niusebis<br />

diskursi.<br />

7. teleauditoria unda ganvixiloT ara rogorc adamianebis<br />

erTgvarovani masa, aramed rogorc gansxvavebuli jgufebis nakrebi,<br />

romelTa pirovnuli da socialuri gamocdileba ayalibebs<br />

teleniusebis maTeul aRqmas.<br />

da kvlav davubrundeT jonaTan bignels: `satelevizio axali ambebis<br />

semiotikuri analizi gvaCvenebs, Tu rogor xdeba sxvadasxva verbaluri<br />

da vizualuri kodebis meSveobiT niusebis ideologiuri gayalbeba,”<br />

_acxadebs mecnieri da iqve svams SekiTxvas: `Tumca aris ki SesaZlebeli<br />

iseTi teleniusebis Seqmna, romlebic Tavisufalni iqnebian<br />

ideologiisagan” (J. Bignell,2009).<br />

Cveni kvleva, rogorc es dasawyisSive aRvniSneT, teleniusis mxolod<br />

semiotikur analizs gulisxmobs da Cvens miznebSi ar Sedis misi<br />

ideologiuri kuTxiT ganxilva, Tumca erTi ki faqtia, rogorc Cans,<br />

mosazreba, romelic umberto ekos ekuTvnis _ `semiotika swavlobs<br />

yvelafers, risi gamoyenebac SeiZleba tyuilis saTqmelad,” _ dResac ar<br />

kargavs aqtualobas.<br />

3.4. axali ambebis diskursis SedarebiTi analizi qarTul da<br />

britanul gazeTebSi gamoyenebuli semiotikuri niSnebis magaliTebze<br />

“diskursis analizi” anu “diskursis kvleva” zogadi terminia,<br />

romelic aerTianebs werilobiTi da sametyvelo enis gamoyenebis an<br />

nebismieri movlenis asaxvis sxvadasxvagvar gzebs, xolo misi kvlevis<br />

obieqtebi _ wera, metyveleba, dialogi da sxva, ganisazRvrebian mwyobri,<br />

Tanmimdevruli winadadebebisa da sametyvelo aqtebis meSveobiT.<br />

124


tradiciuli lingvistikisagan gansxvavebiT, diskursis<br />

analitikosebi enis gamoyenebas mxolod “winadadebis sazRvrebs miRma” ki<br />

ar Seiswavlian, aramed ufro metad cdiloben gaaanalizon enis<br />

“bunebrivi” gamoyenebis magaliTebi da ara mxolod gamogonili,<br />

xelovnurad Seqmnili nimuSebi. kvlevis amgvari gzis momxreebi cnobili<br />

arian “lingvistikis korpusis” saxeliT.<br />

amJamad diskursuli analiziT dainteresebuli arian sxvadasxva<br />

socialuri mecnierebebis disciplinebic, maT Soris sociologia,<br />

kognitiuri da socialuri fsiqologia, sakomunikacio da<br />

mTargmnelobiTi mecnierebebi.<br />

zogierTi mecnieri diskursis analizis pirvel nimuSad miiCnevs 1928<br />

wels gamoqveynebul avstrieli mkvlevaris leo spiceris naSroms<br />

“stilebis kvlevas”. magram es termini farTo gamoyenebaSi damkvidrda<br />

mxolod 1952 wlidan, zelig harisis publikaciebis seriis dabeWdvis<br />

Semdeg.<br />

Tanmimdevrul diskursSi Semaval winadadebebs Soris oficialuri<br />

TanafardobiTi kavSirebi gasagebi xdeba winadadebebis transformaciis<br />

meSveobiT, rac teqsts kanonikur formas aniWebs. 60-70-ian wlebSi<br />

diskursis analizisadmi sxvadasxva midgomebi ganviTarda humanitarul da<br />

socialur mecnierebebSi da es midgomebi daukavSirda iseT disciplinebs,<br />

rogoricaa semiotika, pragmatika da sociolingvistika.<br />

cnobili frangi mecnieri patrik serio Tavis naSromSi “diskursis<br />

analizi frangul skolaSi (dikursi da interdiskursi)” (semiotikaanTologia,<br />

, 2001, ekaterinburgi,549-550). (Патрик Серио - Анализ дискурса<br />

во Французской Школе) aRniSnavs, rom terminma “diskursi” mravalnairi<br />

daniSnuleba SeiZina. mis mier SemoTavazebuli CamonaTvalidan<br />

yuradRebas mivapyrobT erT-erT sakiTxs, romelic diskursis analizis<br />

tradiciul xasiaTs ganixilavs: “tradiciulad, dikursis analizi Tavad<br />

gansazRvravs kvlevis obieqts da erTmaneTisagan ganacalkevebs azris<br />

gamoxatvasa da diskurss. azris gamoxatva gulisxmobs frazebis<br />

Tanmimdevrulobas, romlebic avseben semantikur erTeulebs Soris<br />

arsebul sicarieles, komunikaciis procesSi arsebuli wyvetebis<br />

makavSirebelni arian. rac Seexeba diskurss, igic, Tavis mxriv, azris<br />

125


gamoxatvaa, magram ganixileba diskursis im meqanizmis TvalTaxedvidan,<br />

romelic mas warmarTavs.”<br />

winamdebare qveTavSi ganvixilavT axali ambebis diskurss, romelic<br />

gaanalizebulia qarTul da britanul gazeTebSi gamoyenebuli<br />

semiotikuri niSnebis magaliTze. nimuSebad aRebulia erTis mxriv e.w.<br />

seriozuli gazeTebi _ qarTuli “droni” da “alia” da britanuli<br />

gazeTebi “Taimsi” (The Times) da “gardiani” (The Guardian), meores mxriv, ki<br />

e.w. tabloidebi _ “praim-taimi” da britaneTSi popularuli “san”-i (The<br />

Sun).<br />

rogorc mogexsenebaT, gazeTebi warmoadgenen kargad organizebul<br />

institutebs, romlebic sakuTar saqmianobas maTTvis nacnobi, Cveuli<br />

xerxebiT axorcieleben. Cveulebriv, niusebis momzadeba swrafi, efeqturi<br />

da TiTqmis ganuwyveteli procesia. aqedan gamomdinare, gazeTebs uxdebaT,<br />

daeyrdnon im informaciebs, romlebsac awvdian maT qveynebSi arsebuli,<br />

xelmisawvdomi wyaroebi an axali ambebis saagentoebi, romlebic swored<br />

“niusebis” mopoveba-SegrovebiT arian dakavebulni.<br />

braian uaiTekeris mixedviT (Whitaker, B. 1981: 31-2) did britaneTSi<br />

niusebis wyaroebs warmoadgenen: parlamenti, adgilobrivi mmarTvelobis<br />

organoebi, policia da gadaudebeli samsaxurebi, sasamarTloebi, samefo<br />

karis pressamsaxuri, kalendaruli movlenebi, romlebic winaswar<br />

igegmeba (magaliTad, sportuli RonisZiebebi an konferenciebi) da axali<br />

ambebis sxva mediebi.<br />

britanuli gazeTebi informaciebs iReben sxvadasxva<br />

organizaciebidanac, romlebic amzadeben pres-relizebs da marTaven<br />

pres-konferenciebs. am organizaciebSi Sedian samTavrobo departamentebi,<br />

kompaniebi, profesiuli kavSirebi, saqvelmoqmedo jgufebi da<br />

SeiaraRebuli Zalebi. zogjer sajaro gancxadebebs akeTeben<br />

individualuri pirovnebebic, romlebic TavisTavad xdebian axali<br />

informaciis wyaroebi.<br />

samefo karis pressamsaxuris gamoklebiT, informaciis analogiuri<br />

wyaroebiT sargebloben qarTuli gazeTebic. Tumca aqve vityviT, rom<br />

britanulisagan gansxvavebiT, saqarTvelos beWdur medias informaciuli<br />

siaxleebis mopovebis kidev erTi seriozuli resursi gaaCnia: esenia is<br />

126


mravalricxovani partiebi, romlebic praqtikulad yoveldRiurad<br />

marTaven brifingebs da akeTeben gancxadebebs.<br />

kargad organizebul am uwyebebs, romlebsac miniWebuli<br />

aqvTESesabamisi statusi, media iolad ukavSirdeba. yvela zemoT<br />

CamoTvlili subieqti e.w. “xelmisawvdomi xmebia”, romlebsac media<br />

eyrdnoba, Tavis mxriv, am “xmebsac” sWirdebaT media maTTvis sasurveli<br />

informaciis sajaro gasavrceleblad.<br />

informaciis wyaroTa jgufebis diskursebi warmoadgenen axali<br />

ambebis enaSi gamosayenebel daumuSavebel sawyis masalas, romelic<br />

Semdeg niusebis enaze gadamuSavdeba. es aucilebelia, vinaidan niusebis<br />

ena momxmareblurad udgeba diskursul kodebsa da maT ideologiur<br />

aRqmas.<br />

niusebi interteqstualurad arian dakavSirebulni zemoT xsenebuli<br />

wyaroebis mier gavrcelebuli pres-relizebisa da sajaro gancxadebebis<br />

diskursTan da ganicdian maT zegavlenas. Cveulebriv, organizaciebi<br />

amzadeben da wvrTnian pressamsaxurebis im TanamSromlebs, romlebic<br />

gazeTebs informacias awvdian da aswavlian maT pres-relizebis weras<br />

niusebis diskursis stilisa da enis mixedviT.<br />

marTalia,AsagazeTo diskurssa da sazogadoebasTan urTierTobis<br />

samsaxurebis diskursebs Soris Znelia gansxvavebis povna, magram, rac<br />

Seexeba sxvadasxva gazeTSi gamoyenebul lingvistur kodebs, isini<br />

erTmaneTisagan sakmaod gansxvavebulia. konkretuli lingvisturi niSnebi,<br />

naratiuli formebi da miTuri mniSvnelobebi, romlebic momdinareobs<br />

niusebis wyaroebidan, SemdgomSi unda gardaiqmnas romelime konkretuli<br />

gazeTisTvis damaxasiaTebel diskursad.<br />

sagazeTo diskursis erT-erT yvelaze saintereso aspeqts<br />

warmoadgens is gza da xerxebi, romlebiTac igi Tavis mkiTxvelebs<br />

mimarTavs. konkretul lingvistur niSnebsa da maT sxvadasxvagvar<br />

kombinaciebs, romlebic sazogadoebisaTvis miRebuli kodebis Sesabamisad<br />

gamoiyeneba, aqvT imis konotacia, rom sagazeTo diskursi mkiTxvelis<br />

diskursis maCvenebeli niSania, mkiTxvelis pirovnuli diskursuli<br />

idiomis gamoxatulebaa.<br />

127


sagazeTo diskursi ver iqneba zustad igive, rac mkiTxvelis<br />

WeSmariti, individualuri diskursi, radgan winaswar aravin icis, vis<br />

xelSi aRmoCndeba esa Tu is gazeTi, vin iqneba misi momavali mkiTxveli.<br />

amasTan erTad, sagazeTo ena werilobiTia da ara sametyvelo. magram<br />

sagazeTo diskursi iZens kodirebuli diskursis formas, romelic<br />

mkiTxvels misTvis gasageb enaze esaubreba da TiTqos sTxovs mkiTxvels,<br />

identificireba moaxdinos kodiT nagulisxmev poziciasTan.<br />

aqve aRvniSnavT, rom diskursis formebi, romlebsac iyeneben erTis<br />

mxriv e.w. “seriozuli” da meores mxriv “popularuli” gazeTebi,<br />

erTmaneTisagan mkveTrad gansxvavebulia.<br />

“popularuli” tabloidebi iyeneben zepirmetyvelebaze dafuZnebuli<br />

sityvebisa da winadadebebis tipebis SezRudul variaciebs, maSin roca<br />

“seriozuli” gazeTebi mimarTaven bevrad ufro daxvewil, rTuli saxis<br />

kodebs, romelTac ufro meti saerTo aqvT werilobiT komunikaciasTan,<br />

vidre zepirmetyvelebasTan.<br />

seriozuli gazeTebisaTvis damaxasiaTebeli diskursis erT-erT<br />

magaliTad mogvyavs amonaridi gazeT “taimsis” publikaciidan:<br />

The Times (23.12. 2010): “Tories Vent Their Fury Over Cable’s Survival” (“qeiblis<br />

gadarCenis gamo torebi aRSfoTebas gamoTqvamen”)<br />

“Dr. Cable chose to work from his home in Twinckenham yesterday rather than<br />

Westminster, after the humiliation on Tuesday in which he was stripped of key responsibilities<br />

after saying he had “declared war” on Rupert Murdoch, chairman of News Corporation, the<br />

parent company of The Times.”<br />

“The Tory backbenchers predicted that the Government would move to the left if the Lib<br />

Dems lost the Oldham East&Saddle-worth by-election next month, failed to hold on to control of<br />

councils in May and did not secure public backing for a change of the voting system; they also<br />

predicted further internal opposition to welfare changes.”<br />

“doqtorma qeiblma, samSabaTs gancdili damcirebis Semdeg, _ rac<br />

gamoiwvia misma gancxadebam imis Sesaxeb, rom igi “oms ucxadebda”<br />

“Taimsis” partniori kompaniis axali ambebis korporaciis Tavmjdomares,<br />

rupert merdoks, _ vestminsterSi yofnas tvinkenhemSi, sakuTar saxlSi<br />

darCena da iqidan muSaoba amjobina.”<br />

128


“torebis mxardamWerebma iwinaswarmetyveles, rom Tu liberaldemokratebi<br />

dakargaven oldhemis ist&sedls momavali Tvis arCevnebSi,<br />

Tu dakargaven sabWos marTvis sadaveebs maisSi da ver moipoveben xalxis<br />

mxardaWeras saarCevno sistemis cvlilebebis sakiTxSi, maSin mTavroba<br />

TandaTan memarcxene poziciisken gadaixreba; isini aseve SiSoben, rom<br />

cxovrebis gasaumjobeseblad gasatarebeli sasikeTo cvlilebebis gamo<br />

arsebuli Sida dapirispireba kidev ufro gaizrdeba.”<br />

statiaSi moTxrobilia im dapirispirebaze, romelic britaneTis<br />

parlamentSi warmoiSva konservatorebsa da liberal-demokratebs Soris<br />

da im ukmayofilebaze, romelic torebma gamoTqves premier-ministr devid<br />

kameronis winaaRmdeg. rogorc irkveva, premierma Tavisi gadawyvetilebiT<br />

daicva konservatorebis mowinaaRmdegeni.<br />

zemoT moyvanili nawyveti “taimsis” statiidan misi tradiciuli,<br />

mkacri stilis erTi naTeli magaliTia: gamoyenebulia kodirebuli<br />

diskursis rTuli da daxvewili manera, Zalian grZeli, xSirad ramdenime<br />

striqoniani winadadebebi, ena gamarTulia, xolo gramatikuli normebi<br />

sruladaa daculi.<br />

mocemul amonaridSi diskursuli satbiluroba warmodgenilia<br />

oficialuri enisa da Txrobis seriozuli tonis meSveobiT, romelSic<br />

konotirebulia miTuri, pasuxismgeblobiT aRsavse Jurnalisti, romelic<br />

ambavs zomieri, TavSekavebuli SefasebebiT gadmogvcems, rac, Tavis mxriv,<br />

obieqturobis konotaciis matarebelia. es yvelaferi imaze migviTiTebs,<br />

rom “Taimsi” seriozul mkiTxvelzea gaTvlili da diskursic Sesabamisi<br />

aqvs SerCeuli.<br />

analogiuri diskursis magaliTs gTavazobT aseve seriozuli presis<br />

kidev erTi warmomadgenlis - “gardiani”-s publikaciidan, romelic<br />

birTvuli iaraRis SezRudvasTan dakavSirebiT ruseTTan dadebul<br />

xelSekrulebas exmaureba:<br />

“THE GUARDIAN” ( 2010, 23. 12). ”Obama faces new hurdles for nuclear<br />

priorities” (obamas winaSe birTvul prioritetebTan dakavSirebiT axali<br />

dabrkolebebi warmoiSva)<br />

“The new arms control treaty with Russia, which was ratified by the Senate on Wednesday,<br />

was initially envisioned as a speed bump on President Barack Obama’s nuclear agenda, a modest<br />

129


eduction in nuclear forces that would enable him to tackle much harder issues on the way to his<br />

dream of eventually eliminating nuclear weapons altogether.’<br />

“iaraRis kontrolis axali xelSekruleba ruseTTan, romlis<br />

ratifikacia senatma oTxSabaTs ganaxorciela, dasawyisSi miiCneoda<br />

rogorc barak obamas birTvul gegmebze dartymad, birTvuli SeiaraRebis<br />

mokrZalebul Semcirebad, rac mas SesaZleblobas miscemda, ufro mZime<br />

sakiTxebs SesWideboda, romlebic mas elodeba birTvuli iaraRis<br />

saboloo gaqrobis miseuli ocnebis ganxorcielebis gzaze.”<br />

rogorc vxedavT, erTi winadadeba, romelic mTel abzacs ikavebs,<br />

sayuradReboa misi, mxolod gacnobierebul mkiTxvelze orientirebuli<br />

kodirebuli diskursiT. am nawyvetSi nagulisxmevia miTuri Sesabamisoba<br />

mkiTxvelis sametyvelo diskurssa da gazeTis werilobiT diskursul<br />

kods Soris, rac SesaZleblobas aZlevs gazeTs, rom dialogSi CaiTrios<br />

mkiTxveli.<br />

seriozuli Rirebulebis niusebis Seqmnis survili SeiZleba<br />

daupirispirdes konsensusis miRwevas, Tanmimdevruli da mSvidi realobis<br />

gadmocemas, radgan niusebi ufro xSirad gadmoscemen iseT movlenebs,<br />

romlebic emuqrebian stabilurobis gancdis aRZvras. am dapirispirebis<br />

konteqstis farglebSi, niusebis diskursSi stabilurobis SenarCunebis<br />

ideologia sakuTar rols gadaulocavs diskursis lingvistur<br />

struqturebs. jonaTan bignelis azriT, stabilurobis gancda naTlad<br />

ikveTeba niusis erTi da igive diskursis gamoyenebaSi yvela masalasa da<br />

gazeTis yvela gamoSvebaSi.” (J. Bignell. 2003).<br />

Cvens mier moyvanili magaliTebi politikis Temaze dawerili<br />

statiebidan amoviReT. SesaZlebelia, vifiqroT, rom diskursis mkacri,<br />

mSvidi stili seriozulma Temam ganapiroba, magram “Taimsis” bolo<br />

gverdebze gamoqveynebuli masalebic, romlebic, wesisamebr, ufro<br />

“msubuq” Temebs, kerZod kulturasa da sports eZRvneba xolme, aseve<br />

xasiaTdeba seriozuli gazeTis mier tradiciad damkvidrebuli<br />

diskursiT.<br />

magaliTad, gazeT “Taimsis”imave nomerSi gamoqveynebuli statia<br />

“Some Like It Hot” (“zogs cxlad urCevnia”) mogviTxrobs merlin monros<br />

Sesaxeb gamosuli axali wignis Sesaxeb, romelic msaxiobs dRemde<br />

130


ucnobi kuTxiT, rogorc karg mzareuls warmogviCens. miuxedavad imisa,<br />

rom Tema politikasTan SedarebiT ufro salaRoboa, diskursis mkacri<br />

manera da werilobiTi stilisTvis damaxasiaTebeli yvela niSani am<br />

statiaSic SenarCunebulia, kerZod:<br />

“A book has recently been published that collects Marilyn Monroe’s jottings and writings<br />

from among her effects. Critics were stunned by the mature intellect Fragments revealed, so far<br />

from the sex bomb persona she cultivated”.<br />

“wigni, romelic am cota xnis win daibeWda, aerTianebs merlin<br />

monros Canawerebs . kritikosebi gaaogna fragmentebSi gamomJRavnebulma<br />

daxvewilma inteleqtma im adamianis mxridan, romelic dRemde seqs-bombad<br />

iyo cnobili.”<br />

meore analogiur magaliTs moviyvanT “gardianis” ukve gamoyenebuli<br />

nomris sportuli gverdidan. es gaxlavT statia, saTauriT: “Pietersen<br />

Ready to Get into Swing” (“piterseni mzadaa oromtrialSi Caebas”), romelic<br />

kriketis erT-erTi matCis Sefasebebs eZRvneba:<br />

“Pietersen insisted yesterday that he feels in the best form of his life and that he has taken<br />

his game to a new level because of his ability to adjust the tempo of his batting according to the<br />

situation and he and his team-mates were not fazed by the Australians’ apparent return to type<br />

and that level of sledging did not measure up to what he had seen before.”<br />

“guSin piterseni daJinebiT amtkicebda, rom saukeTeso formaSia da<br />

sakuTari TamaSi axal doneze aiyvana, radgan mas SeuZlia dartymis<br />

siCqare situaciis Sesabamisad marTos da rom igi da misi Tanagundelebi<br />

ar gaunawyenebia avstralielebis aSkarad karg formaSi dabrunebas, da<br />

rom srialis es done ver Seedreba mis mier adre nanaxs.”<br />

am magaliTSic TvalSisacemia grZeli, gamarTuli winadadebebi,<br />

weris mkacri stili, romelic seriozuli gazeTebisTvis damaxasiaTebeli<br />

diskursiT aixsneba miuxedavad imisa, Tu ra Temas eZRvneba statia.<br />

amgvari damokidebuleba amkvidrebs mkiTxvelTa warmosaxviT erTianobas,<br />

qmnis mkiTxvelis erTgulebis gancdas konkretuli gazeTisadmi da<br />

gvTavazobs erTgvar nacnob, gasageb garemos, romelSic gazeTisa da<br />

mkiTxvelis ideologiuri Rirebulebebi saerToa.<br />

igive wesebs emorCilebian qarTuli gazeTebic. magaliTad,<br />

yovelkvireuli gazeTi “droni”, romelmac am cota xnis win meored<br />

131


dabadeba amcno qarTul sazogadoebas, Tavis droze seriozul,<br />

analitikur gazeTad miiCneoda. gazeTi ar Ralatobs tradiciebs da am<br />

tipis gazeTebisaTvis damaxasiaTebeli diskursiT mimarTavs erTgul<br />

mkiTxvelebs:<br />

“droni”, 2011 wlis 3-10 Tebervali: statiaSi “civi omi: warsuli Tu<br />

dRevandeloba” vkiTxulobT:<br />

“warmoudgenelia imis daangariSeba, ra daujda kacobriobas “civi<br />

omi”. arsebobs Semzaravi cifrebi da statistika, romlis Tanaxmadac 1945-<br />

1990 wlebSi daixarja 8 trilionamde dolari. civma omma imsxverpla<br />

milionobiT adamiani vietnamSi, kambojaSi, avRaneTSi, evropis, axlo<br />

aRmosavleTis, laTinuri amerikisa da afrikis qveynebSi.”<br />

am monakveTSi gamoyenebul diskursul kodSi igulisxmeba, rom<br />

seriozuli gazeTis mkiTxvelisaTvis gasagebia, ras niSnavs civi omi da<br />

ar aris saWiro, rom statiis Temas detaluri ganmarteba mieces.<br />

axla vnaxoT, rogori xerxebiT udgeba igive gazeTi kulturis<br />

Temebis gaSuqebas:<br />

statiaSi “Cveni patara qalaqi isev scenazea” iuri meCiTovi<br />

mogviTxrobs mixeil TumaniSvilis ukvdavi speqtaklis Sesaxeb:<br />

“2011 wlis 6 Tebervals qarTuli Teatris did reJisors mixeil<br />

TumaniSvils 90 weli Seusruldeboda. TumaniSvilis <strong>saxelobis</strong> TeatrSi<br />

am dRes gaimarTa misive reJisorobiT dadgmuli speqtaklis _ “Ceni<br />

patara qalaqis” Cveneba, romelic, miuxedavad imisa, rom TiTqmis 30<br />

wlisaa, mayurebelze mainc dauviwyar STabeWdilebas tovebs.”<br />

gazeT “droni”-s koleqtivi, britaneli kolegebis msgavsad,<br />

inarCunebs seriozuli presisTvis damaxasiaTebel naratiul formebs,<br />

romlebSic konotirebulia avtoritetuloba, oficialuroba da<br />

seriozuloba. is miTuri mniSvnelobebi ki, romlebic momdinareobs<br />

niusebis wyaroebidan, gardaqmnilia mxolod am tipis gazeTebisaTvis<br />

damaxasiaTebel diskursad.<br />

rac Seexeba “popularul” gazeTebs, zepirmetyvelebaze dafuZnebul<br />

maT diskursebSi konotirebuli familaroba, megobruli, Sinauruli<br />

damokidebuleba da gasarTobi xasiaTi sapirispiroa im konotaciebisa,<br />

romlebsac atareben “seriozuli” gazeTebis diskursebi. Tumca, ra Tqma<br />

132


unda, es imas ar niSnavs, rom “popularuli” gazeTebis mkiTxvelebs<br />

ganaTleba akliaT an ver moaxerxeben grZeli winadadebebis Sinaarsis<br />

gagebas.<br />

qarTul bazarze Znelia mkacri sazRvris gavleba seriozulsa da<br />

e.w. “yviTel” presas Soris. xSirad ama Tu im gazeTs aqvs<br />

“seriozulobis” pretenzia, wers politikaze, ekonomikaze da sxva<br />

marTlac seriozul Temebze, magram maT mier SerCeuli diskursis<br />

formebi, lingvisturi niSnebi Tu narativi sul sxva rameze migviTiTeben.<br />

magaliTad SeiZleba moviyvanoT “alia”, romelic sakmao<br />

popularobiT sargeblobs mosaxleobaSi. mis koleqtivs seriozuli<br />

presis pretenzia aqvs, Tumca publikaciebis stili da diskursi ufro<br />

popularuli gazeTis niSnebis matarebelia.<br />

“alia”.( 2011 wlis 17 Tebervali):<br />

“martidan opoziciaSi axali aqciebis dawyebisTvis emzadebian.<br />

yvelaze mwvaved, am mxriv, baqibuqi “qarTulma partiam” daiwyo: sozar<br />

subari gulze mjiRis cemiT acxadebs, rom permanentul aqciebs<br />

daiwyeben.”<br />

“mas Semdeg, rac “qarTuli partia Seiqmna, “feisbuqze” gaCnda<br />

partiis mxardamWeri gverdi saxelwodebiT _ “yvelaferi kargad iqneba,<br />

saitis avatarad (mTavar suraTad) gamoyenebulia gia gaCeCilaZis anu<br />

ucnobis foto. gamodis, TviT ucnobi ekamaTeba xalxs, sazogadoebas. Tu<br />

vinmes azri ar moewona, egreve binZur lanZRva-ginebaze gadadis,” _<br />

gvamcnobs avtori gela zedelaSvili.<br />

“cnobisTvis: “ucnobs” yvelaze metad aRizianebs gvari naTelaSvili,<br />

romlis xsenebaze pirdapir dasabmeli da asaTianze gasaqanebeli xdeba,”<br />

_ ganagrZobs avtori da iqve gvTavazobs mTel rig amonaridebs,<br />

romlebic, misi varaudiT gia gaCeCilaZes ekuTvnis da romlebic savsea<br />

ucenzuro, uxamsi bilwsityvaobiT: “viRac-viRaceebs marTla xoar<br />

gaJrialebT, aaaaaa greCixas lanZRvas biWo miSa gadaagdeT ... ar<br />

gamomividnen Saliko-baliko balanCivaZeebi aq kacebi”<br />

“avadmyofo yvela Sennairi nu ggonia! vai Sens patronso rogor<br />

meubnebi Seni qaloba Sevarcxvine da Seni politikac, Tqve virTxebooo!”<br />

(giorgi gaCeCilaZe)<br />

133


“alias” mkiTxvelisaTvis kargadaa nacnobi statiis gmirebis vinaoba,<br />

isini qarTuli opozi<strong>ciuri</strong> speqtris popularuli saxeebi arian. amitom,<br />

gazeTi iyenebs diskursis dialogis formats, romelic qmnis arsebuli,<br />

yvelasaTvis nacnobi viTarebis gancdas. am SemTxvevaSi informaciis<br />

wyaroTa jgufebis diskursebi ucvlelad, daumuSavebeli sawyisi masalis<br />

saxiTaa warmodgenili.<br />

lingvisturi niSnebis amgvari gamoyenebis da maTSi nagulisxmevi<br />

konotaciebis ideologiuri funqciaa mowodebul ambavs bunebrivi saxe<br />

miscen da rodesac “niusis” amgvari diskursis meSveobiT gazeTsa da<br />

mkiTxvels Soris myardeba konsensusuri SeTanxmeba, aRar aris imis<br />

aucilebeli saWiroeba, rom gaanalizdes, rogor moxda niusis Temis<br />

gadmocema, rogor moxda niSnebis kodireba mis Sesaqmnelad.<br />

skabrezuli magaliTebis moyvana uxvad SeiZleba “alias” nebismieri<br />

nomridan:<br />

“kanadel mamakacs fexis proTezi mohpares. ramdeni ukuRmarTi da<br />

garewari arsebobs, pirdapir, gagiJeba SeiZleba, amis dedac vatire!”<br />

“cxviri maqvs da qudi mxuravso, frangma degustatorma ilia gortma<br />

unda Tqvas, romelmac, Turme sxeulis es nawili arc meti, arc naklebi, 5<br />

milion evrod daizRvia. ise, yvelam is organo rom daizRvios, romliTac<br />

fuls Soulobs, meZavebs minimum sami organos dazRveva mouwevT.”()<br />

(“alia”, 2011 wlis 12 ivlisi)<br />

zemoT moyvanil magaliTebSi TvalSisacemia uxamsi gamonaTqvamebi,<br />

arajansaRi orazrovneba, winadadebis wyobis darRveva, araswori<br />

punqtuacia, sityvebis Segnebuli damaxinjeba, Jargoni da mravali sxva,<br />

romelic mxolod tabloidebis diskursisTvisaa damaxasiaTebeli; Tumca<br />

amgvar, xSirad zRvarsgadasul “piradapirobas” da familarobas<br />

britanul tabloidebSic ki ver waawydebiT.<br />

2011 wlis 15-21 agvistos “kviris qronikis” nomerSi gamoqveynebul<br />

erT-erT interviuSi vkiTxulobT, rom Catarebuli kvlevis mixedviT<br />

“aliasa” da “qronikaSi” yvelaze xSirad gvxvdeba Suracxmyofeli<br />

gamonaTqvamebi da sityvebi:<br />

g. zedelaSvili: “xom ici, axla gamokvleva Caatara “sorosis<br />

fondma” da aRmoaCina, rom, Turme, “aliasa” da “qronikaSi” xSiradaa<br />

134


naxmari sityvebi: “mesajdome”, “pederasti” ase Semdeg. Turme Cven<br />

Seuracxyofas vayenebT seqsualur umciresobebs. ver gavige, aba rogor<br />

mivmarTo me ubralod, maRizianebs, amis reklamireba rom xdeba....<br />

RmerTma mSvidobaSi moaxmaroT TavianTi sajdomebi, magram amas nu<br />

aCveneben televiziiT ....”<br />

rogorc vxedavT, gazeTis koleqtivs sruliadac ar miaCnia<br />

miuReblad ambis gadmocemisas bilwi sityvebis xSirad gamoyeneba, ufro<br />

metic, isini am xerxs gamarTlebuladac ki miiCneven.<br />

did britaneTSi axali ambebis samsaxurebis umravlesoba uars<br />

ambobs, dabeWdos an eTerSi gadasces adamianebis zogierTi gamonaTqvami,<br />

maSinac ki Tu isini Zalian originaluria. sqesobrivi organoebisa da<br />

maTi funqciebis gamomxatvel uwmawur sityvebs (obscenities), sityvebs,<br />

romlebic upativcemulobas gamoxataven RmerTebis an im arsebebis<br />

mimarT, romlebsac adamianebi eTayvanebian (profanities), adamianis<br />

bilogiuri gamonayofis saxelebs (vulgarities) wesisamebr, Slian, an<br />

teleeTerSi xmovani signaliT faraven, Tu isini niusisaTvis Zalian<br />

aucilebeli ar arian da Tu maTi amogdeba ar daarRvevs mis<br />

Sinaarsobriv mxares. gazeTebis umravlesobis eTikis politikis<br />

moTxovniT, uxamsi sityvebis dabeWdva mxolod mTavari redaqtoris<br />

nebarTviTaa SesaZlebeli.<br />

ra Tqma unda, arsebobs legitimuri mizezebi sqesobrivi<br />

terminologiis gamoyenebisa samedicino xasiaTis ambebSi an kriminalur<br />

istoriebSi. Tumca amgvar SemTxvevebSi, statiebs Tan axlavs<br />

gafrTxileba, rom misi Sinaarsi, SesaZloa, Seuracxmyofeli iyos<br />

mkiTxvelisaTvis.<br />

religiis Temebze werisas iseTi sityvebis gamoyeneba, rogoricaa<br />

“RmerTi” da “ieso qriste”, absoluturad misaRebia mkiTxvelisaTvis.<br />

Tumca, am sityvebis salanZRav konteqstSi pirdapiri citirebisas<br />

sxvagvari wesebi moqmedebs.<br />

amerikaSi Zalian popularuli erT-erTi saxelmZRvanelos _ “axali<br />

ambebis gadmocema reportaJebiTa da werilebiT” avtorebi gvirCeven, rom<br />

Tu SeuZlebelia mTlianad amovagdoT citireba, romelic Seicavs zemoT<br />

CamoTvlili sami kategoriis uxams sityvebs, magram Tu am sityvebis<br />

135


gamoyeneba aucilebel saWiroebas ar warmoadgens, maSin sityvebis asoebi<br />

defiziT unda Seicvalos. (Boston-New-York,2000).<br />

ucenzuro, uxamsi leqsikonis gamoyenebas, qarTuli gazeTebisagan<br />

gansxvavebiT, Tavs aridebs iseTi britanuli tabloiduri gazeTi,<br />

rogoricaa “The Sun”. (“sani”)<br />

2010 wlis 23 dekembris nomerSi gazeTi “THE SUN” gviyveba seriuli<br />

mkvlelis stefan grifitsis Sesaxeb, romelic savaraudod 14 msubuqi<br />

yofaqcevis qals sadisturad gausworda. es ambavi, rogorc Cans, didi<br />

interesis sagans warmoadgens britaneTSi. gazeTi “popularuli”<br />

presisaTvis damaxasiaTebeli diskursis meSveobiT gviyveba am Semzarav<br />

ambavze.<br />

“CANIBAL MAY HAVE KILLED 14” (“kanibals SesaZloa 14 adamiani<br />

hyavdes mokluli”):<br />

Amanda said: “I feel lucky it wasn’t me he butchered. I’m positive he’s killed other<br />

women – he’s got the taste for it. He’s sick in the head to have done what he did. He shouldn’t be<br />

alive – hang him.”<br />

amandam ganacxada: “gamimarTla, rom me ar amkuwa. darwmunebuli var,<br />

sxva qalebic mokla – amis gemo gagebuli aqvs. tvinSeryeuli rom ar<br />

iyos, amas rogor Caidenda. is cocxali ar unda darCes _ CamoaxrCveT.”<br />

Amanda revealed: “Out of the blue he told me he had to go to court. Calmly, Stephen said<br />

he was accused of assault by pouring boiling water on his ex Diane while she was asleep.<br />

Stephen came up with a story about Diane being a bit nutty and said she made things up. I know<br />

it sounds crazy, but I believed him.”<br />

amanda gamotyda: “sruliad moulodnelad miTxra, sasamarTloSi<br />

unda wavideo. stefanma mSvidad ganacxada, rom mas brals sdebdnen misi<br />

yofili satrfosaTvis - dianasaTvis mduRare wylis gadasxmaSi, rodesac<br />

mas eZina. stefanma miTxra, rom diana cotas afrenda da raRaceebs<br />

igonebda. SeiZleba sigiJed mogeCvenoT, magram me mas davujere. ”<br />

Crossbow Cannibal Stephen Griffiths boasted to his girlfriend: “One day I’ll be more<br />

infamous than the Yorkshire Ripper”.)<br />

qrosboelma kanibalma Stefan grifitsma Tavis SeyvarebulTan<br />

waitrabaxa: “erT mSvenier dRes ufro cnobili viqnebi, vidre iorkSireli<br />

mfatravi.”<br />

136


zemoT moyvanil amonaridebSi uxvad SexvdebiT Semoklebebs (don’t,<br />

wasn’t, I’m, He’s); idiomatur gamoTqmebs (out of the blue, he’s sick in the head),<br />

slengs (nutty), frazeologiur zmnebs (she made things up), metsaxelebs<br />

(Cannibal Stephen, the Yorkshire Ripper) saxeze gvaqvs kliSeebis (Sablonuri,<br />

gacveTili winadadebebi), saxelebis (gvarebis gareSe): Amanda, Diane,<br />

Stephane ... da moferebiTi saxelebis gamoyeneba; uxvadaa DEIXIS (iseTi<br />

sityvebi, rogoricaa aq, amJamad, Sen, Cven, es _anu sityvebi, romelTa<br />

mniSvnelobis aRqma damokidebulia imaze, Tu sad da rodis, rogor<br />

konteqstSi arian isini gamoyenebulni, agreTve uSualod mosaubris,<br />

mTxrobelis pirad ganwyobaze, mis mdgomareobaze), gazeTi mimarTavs<br />

pirobiTobas, rac gulisxmobs mosaubris subieqtur msjelobas da<br />

miseul Sefasebebs iseTi sityvebis gamoyenebiT, rogoricaa, “sworia,<br />

dasanania, aucileblad” da ase Semdeg, iyenebs im sityvebs, romlebic<br />

sametyvelo aqtebs Zalauflebas aniWeben (SekiTxvebi, brZanebebi,<br />

braldebebi, moTxovnebi romlebSic sityva TviTonve asrulebs masSi<br />

nagulisxmev qmedebas).<br />

xSirad gamoiyeneba aliteracia, rogorc sityvebis TamaSi, kalamburi,<br />

magaliTad:<br />

“Hough in huff at Cole shoulder”: (“hou xvneSis koulis mxarze”)<br />

mogviTxroben Seyvarebul wyvilze, britaneTis Sou-biznesis<br />

warmomadgenlebze Ceril koulsa da derek houze:<br />

Cheryl Cole has cancelled her Christmas in LA – leaving her pal Derek Hough gutted. She<br />

told him she is sick to death and just wants to be at home and have a chilled-out Christmas.<br />

(Seril koulma gaauqma saSobao ardadegebi los-anjelesSi da amiT<br />

Tavisi satrfo derek hou sasowarkveTaSi Caagdo. man ganucxada, rom<br />

yvelaferi yelSi amouvida, surs Sin wavides da mSvidi Soba moiwyos.)<br />

am nawyvetSi gamoyenebuli Jargoni (sick to death,gutted, chilled-out Christmas),<br />

abreviatura (LA) Txrobis stili tipiuria “popularuli” presisaTvis. mis<br />

diskursSi kodirebuli niSnebi imaze migviTiTebs, rom Sou-biznesis<br />

cxovreba gacilebiT ufro msubuqi da laRia, vidre biznesisa da<br />

politikis samyaro.<br />

zepiri metyvelebis konotireba mxolod konkretuli lingvisturi<br />

niSnebis meSveobiT ki ar xdeba, aramed beWdvis stiliTa da gazeTis<br />

137


maketis formatiTac. zepirmetyvelebis mauwyebeli konotaciebia:<br />

Secdomebis mizanmimarTuli daSveba marTlweraSi, kontrastuli<br />

maxvilebi (magaliTad, standartuli beWduri niSnebis nacvlad kursivis<br />

Sriftis (italics) an mkafio (bold) asoebis gamoyeneba). da kvlav “The Sun”-s<br />

moviSveliebT:<br />

Call a chubby guy big and it might not go down too well. The 41-year-old Hollywood A-<br />

lister seemed pretty down-to-earth to me when we spoke – but it seemed his trip to Britain could<br />

see him SHRINKING.<br />

(uwodeT fumfula axalgazrdas didi da es ambavi iolad ver<br />

Caivlis. 41 wlis holivudeli warmatebuli kaci CemTan saubrisas miwaze<br />

myarad mdgarad gamoiyureboda _ magram iseTi piri uCanda, rom TiTqos<br />

britaneTSi misma mogzaurobam igi Tavis TavSi Caketa.)<br />

While the American dancer is crying into his meatloaf, Cheryl will be tucking into chips in<br />

gravy in her motherland. The singer has had a tough year professionally and personally.<br />

(sanam amerikeli mocekvave Tavis xorcis naWers dastiris, Serili<br />

mdumared mieZaleba Cifsebs sakuTar samSobloSi. momRerals mZime weli<br />

hqonda, rogorc profesiul, asev pirad cxovrebaSi.)<br />

am nawyvetSi saubaria uTanxmoebaSi myof amerikel mocekvavesa da<br />

britanel momReral Serilze, romlebic ver SeTanxmdnen, sad<br />

gaetarebinaT Soba.<br />

He loves to play the fool with his kids but pointed out they are too young to embarrass just<br />

yet. “But soon…,” he added. “They are pretty funny, we’ll see who embarrasses who first.”<br />

(mas uyvars SvilebTan erTad ancoba, magram miuTiTebs, rom isini<br />

jer Zalian patarebi arian saimisod, rom Segacbunon. “Tumca male....”,<br />

dasZina man. “isini Zalian sayvarlebi arian, vnaxoT, pirvelad vin vis<br />

Seacbunebs.”)<br />

And what he loved about Britain was a good dinner. He said: “I love the food. I love the<br />

curries. I am a sauce man by nature.”<br />

(rac britaneTSi uyvarda, es kargi sadili iyo. man Tqva: “miyvars<br />

Wama. miyvars keri (cxare saweblebi). me bunebiT saweblebis moyvaruli<br />

kaci var.)<br />

With a giant appetite for food AND films, Jack is sure to remain a big star for a long time<br />

to come.<br />

138


(Wamisa da filmebis mimarT uzarmazari madis mqone jeki<br />

darwmunebulia, rom didi xnis manZilze darCeba varskvlavad. )<br />

tipografiuli saSualebebi nabeWd masalas iers ucvlian, arRveven<br />

sworxazovan Srifts. es saSualebebi moicaven beWdvis nairsaxeobas,<br />

iyeneben ra wertilebsa da tireebs, romlebSic konotirebulia<br />

daumTavrebeli winadadebebi an fiqrebis monacvleoba erTsa da imave<br />

winadadebaSi. es mosazreba faulers davesesxeT, romelsac ekuTvnis am<br />

lingvisturi maxasiaTeblebis siRrmiseuli analizi. (Fowler, R. “Language in<br />

the News: Discourse and Ideology in the Press”, London, Routledge. 1991).<br />

axali ambebi xSirad gviyvebian personebis Sesaxeb (axseneben<br />

individebs), romlebSic individi warmoadgens romelime gacilebiT<br />

farTo mniSvnelobis axali ambis Temas, romelic ideologiuri<br />

datvirTvis matarebelia.<br />

niusebSi personificirebis teqnologia moicavs iseTi lingvisturi<br />

niSnebis gamoyenebasac, rogoricaa pirovnebis saxeli, asaki, sqesi, misi<br />

samuSaos aRwera, misi saTavgadasavlo ambebi. Tumca, es personificireba<br />

warmodgenilia adamianis ara rogorc mxolod gansakuTrebulobis<br />

konotaciis matarebeli, aramed mas garkveuli kategoriis miTur<br />

mniSvnelobasTanac akavSirebs (magaliTad, pop-varskvlavi, deda, spikeri,<br />

premieri da ase Semdeg).<br />

naTqvamis sailustraciod movixmoT kidev erTi qarTuli gazeTi<br />

“praim-taimi”, romelic tabloidebis tipiuri warmomadgenelia.<br />

2011 wlis 14 Tebervlis nomerSi gamoqveynebuli erT-erTi statiis<br />

gmiri _ giorgi arvelaZe saqarTvelos moqalaqeebisTvis bolo wlebSi<br />

gaxda cnobili misi sajaro saqmianobis gamo. publikaciaSi misi ojaxis<br />

intimuri ambebis gamomzeureba personificirebis xerxebis gamoyenebiT<br />

ganapiroba giorgi arvelaZis garkveuli kategoriis miTur<br />

mniSvnelobasTan kavSirma _ xelisuflebis maRalCinosnebi da maTi<br />

saTavgadasavlo ambebi tabloiduri gazeTis mkiTxvelTa interesis<br />

sagania.<br />

“caculi miyvarxar” _ am saTauriT “praim-taimi” 2011 wlis 14<br />

Tebervlis nomerSi aqveynebs statias, romelSic giorgi arvelaZis<br />

meuRle gviyveba Tavis did siyvarulze meore naxevris mimarT da im<br />

139


siurprizze, romelic man “valentinobis” dRisTvis “praim-taimTan” erTad<br />

giorgis moumzada:<br />

“alina arvelaZe ....…jer gairuja. mere “kodakSi” mivida da posteri<br />

daabeWdvina… “caculi miyvarxar”. finalur akordad ki saqorwilo<br />

kabebis maRazia “pronoviass” miakiTxa da 2000-evroian kabaSi gamoewyo,”<br />

_mogviTxrobs avtori Tamar gongaZe da iqve agrZelebs:<br />

“arvelaZeebis wyvili erTmaneTs “caculis” eZaxis. telefonSic<br />

erTmaneTis nomrebi am saxeliT aqvT Cawerili. “viRaceebi ZaRls da katas<br />

eZaxdnen caculis da momewona. xuTi welia giorgis “caculis” veZaxi.<br />

Sors rom dgas, uproblemod gavZaxi _ caac-meTqi. arc rcxvenia. yvelam<br />

icis, ase rom veZaxi,” _ amgvari gulaxdilobiT gviyveba sakuTar intimur<br />

detalebs giorgi arvelaZis meuRle alina arvelaZe. am masalis<br />

diskursSi gamoyenebuli moferebiTi da kninobiTi saxelebi, salaparako<br />

stili, arasruli winadadebebi tipiuria tabloidebisTvis.<br />

aranakleb gulaxdilia sakuTari Tavgadasavlebis mkiTxvelebisaTvis<br />

gandobaSi qarTuli Sou-biznesis erT-erTi popularuli telesaxe Tiko<br />

saduniSvili: “praim-taimi” (2011, 24, 03 ):<br />

“roca vnebaa, ar fiqrob, is Seni megobris yofili Seyvarebulia Tu<br />

ara. axla Worebze reaqcia ara maqvs. dRes yvelafers sxva<br />

gadmosaxedidan vuyureb. feisbuqis erT-erT blogze Tema iyo _ Tqveni<br />

azriT, Tiko saduniSvili b--a qveviT, komentarebi: aba vin aris, diax, b--<br />

ia. axsna da kritika ar aris, ratom var msubuqi yofaqcevis. 9 wlis<br />

SviliT vambob, rom gaTxoveba jer CemTvis adrea. cxovrebiseuli<br />

simsubuqe maqvs. xuTi biWi yovelTvis aris Cems garSemo, romelic<br />

nebismier dros, roca marto var, SemiZlia amovirCio. erTi zaric da is<br />

biWi Cemia.”<br />

moyvanili magaliTebidan naTlad Cans, rom personificireba ufro<br />

metad migvaniSnebs konkretuli socialuri jgufis wevrobaze, romelsac<br />

miTuri mniSvneloba ufro aqvs, vidre naxsenebi adamianis<br />

gansakuTrebulobaze. arvelaZeebis ojaxi da Tiko saduniSvili TavianTi<br />

garkveuli statusisa da amJamindeli popularobis gamo gaxdnen “praimtaimis”<br />

yuradRebis Rirsni.<br />

140


qarTuli tabloiduri (da ara marto tabloiduri) presidan<br />

moyvanili magaliTebi (da aseTebi uamravia) zepirmetyvelebis<br />

konotaciebis matareblebi arian, kerZod, sametyvelo diskursisaTvis<br />

damaxasiaTebeli qaragmuli ena (magaliTad, sityvebis imgvari saxiT<br />

dawera, romlebic aRZraven gaurkveveli, xarvezebiani saubris<br />

konotacias), informaciuli struqtura (mokle an dausrulebeli<br />

winadadebebis gamoyeneba), slengisa da ucenzuro sityvebis gamudmebuli<br />

xmareba.<br />

rac Seexeba “seriozul” gazeTebs, rogorc zemoT moyvanili<br />

magaliTebidanac vnaxeT, maTSi gamoiyeneba grZeli, xSirad Znelad<br />

gasagebi winadadebebi, masalebSi ver naxavT mizanmimarTul Secdomebs<br />

sityvebSi, Semoklebebs an kontrastul maxvilebs, dausrulebel<br />

winadadebebs mxolod citirebisas SeiZleba waawydeT.<br />

es imas ar niSnavs, rom “seriozuli” gazeTebi ukeTesebi arian<br />

mxolod imitom, rom ufro metad avtoritetulebi arian, vidre<br />

tabloidebi. avtoritetuloba miTuri mniSvnelobaa, romelic<br />

konotirebulia “seriozuli” presis diskursis mier. gasarTobi xasiaTis<br />

Sesaxeb aranaklebi miTuri mniSvnelobis konotireba xdeba “popularuli”<br />

gazeTebis diskursis meSveobiT.<br />

j. bignelis azriT, ori gansxvavebuli tipis diskursis Sesaxeb<br />

msjeloba rom damajerebeli iyos, maSin unda virwmunoT, rom arsebobs<br />

diskursi, romelic aris gamWvirvale, “transparentuli” da<br />

arakodirebuli. es gancxadeba TavisTavad warmoadgens niusebis<br />

“obieqturobis” Sesaxeb miTs, romelic diskursebSia nagulisxmevi. (J.<br />

Bignell,2006).<br />

miTuri eqvivalentoba mkiTxvelis sametyvelo kodebsa da gazeTis<br />

werilobiTi diskursis kodebs Soris SesaZleblobas aZlevs gazeTs,<br />

dialogi gamarTos mkiTxvelTan. es ayalibebs mkiTxvelTa warmosaxviT<br />

gaerTianebas, mkiTxvelis erTgulebas romelime gazeTis mimarT, mis<br />

principebTan, romelic warmodgenilia mis diskursSi da qmnis mSobliur,<br />

nacnob garemos, romelSic ideologiuri Rirebulebebi saerTo xdeba<br />

gazeTisa da misi mkiTxvelisaTvis.<br />

141


diskursis dialogisebur xerxebs aqvT arsebuli, yovlismomcveli<br />

realobis efeqti, romelic xels uwyobs saubris warmarTvas gazeTsa da<br />

mkiTxvels Soris. iZerweba iseTi suraTi, TiTqos orive mxares kargad<br />

esmis, ris Sesaxeb saubroben da arc erT maTgans ar sWirdeba “saubris”<br />

Temis Rrma analizi an misi zustad gamokveTa.<br />

“san”-is gacnobierebuli mkiTxvelisaTvis ar aris saWiro imis axsna,<br />

Tu vin aris “Canibal ripper”-i (mfatravi kanibali), iseve rogorc “Times”-s<br />

mkiTxvelisaTvis msjeloba “parlamentisa da misi Semadgeneli partiebis”,<br />

an “gardianis” mkiTxvelebisaTvis birTvul iaraRze msjeloba Sesaxeb<br />

Cveulebrivi ambavia.<br />

arc “alias” mkiTxvelebs sWirdebaT bevri fiqri imis Sesaxeb Tu vin<br />

aris “ucnobi” an naTelaSvili, “praim-taimis” mkiTxvelebisaTvis ki<br />

ganmartebebis gareSec cnobilia Tiko saduniSvilisa da giorgi<br />

arvelaZis vinaoba.<br />

lingvisturi niSnebisa da maTi sametyvelo konotaciebis amgvari<br />

gamoyenebis funqcias warmoadgens niusebis gadmocemis procesisaTvis<br />

bunebrivi xasiaTis micema. marTlac, iqmneba Sinauruli garemo, romelSic<br />

gazeTi mkiTxvels misTvis Cveuli narativiTa da kargad nacnobi<br />

lingvisturi niSnebiT egebeba. mere ra, rom es “uSualoba” ufro xSirad<br />

enobrivi normebis uxeSi darRvevisa da uxamsobis xarjze xdeba.<br />

mkiTxveli, rogorc Cans mainc kmayofilia da amas adasturebs<br />

tabloidebis tiraJi da gayidvis xarisxi.<br />

“Telegraph” –is yofili Jurnalisti t. hardeni amtkicebs, rom swored<br />

tabloiduri kulturis “damsaxurebaa”, rom britaneTSi, romelic aSS-is<br />

mosaxleobis erTi mexuTedia, bevrad meti gazeTi iyideba, vidre<br />

amerikaSi.<br />

tabloidebis saqmianoba gaxda im seriozuli skandalis mizezi,<br />

romelic 2011 wlis ivlisSi britanul presaSi agorda da romelic<br />

mediamagnat rupert merdoksa da mis mflobelobaSi myof msoflios erTerT<br />

yvelaze did korporacia “News Corporation”-s ukavSirdeba.<br />

‘News Corporation”- s mmarTvelebsa da Jurnalistebs brali aTasobiT<br />

adamianis, maT Soris 11 seqtembris msxverplTa, gaerTianebuli samefos<br />

monarqis ojaxis wevrebisa da parlamentarebis telefonebSi<br />

142


aralegalurad SeRwevasa da am gziT informaciis mopovebaSi edebaT.<br />

dakavebulia korporaciis ramdenime xelmZRvaneli da Jurnalisti.<br />

es gancxadeba, romelsac Tavad rupert merdoki awers xels, mTeli<br />

msoflios presaSi daibeWda, maT Soris gazeT “Sun” –Sic. “mapatieT,<br />

Zalian vwuxvar,” – imeorebs merdoki presis furclebidan da<br />

saparlamento mosmenazec, romelSic premier-ministr kemeronis<br />

daJinebuli moTxovniT miiRo monawileoba.<br />

Mr. Murdoch said he was “appalled’ by what had happened and repeatedly told the<br />

teenager’s parents that he was sorry. (batonma merdokma ganacxada, rom momxdariT<br />

“Tavzardacemulia” da mozardis (11 seqtembris msxverplis) mSoblebs<br />

ganuwyvetliv uxdida bodiSs.)<br />

After the meeting the family’s solicitor Mark Lewis said: He (Mr. Murdoch) was very<br />

humbled. It was something that hit him on a very personal level. He apologized many times. He<br />

said: “Sorry, this should not have happened.” (Sexvedris Semdeg ojaxis advokatma<br />

mark luisma ganacxada: mister merdoki daTrgunuli iyo. am ambavma masze<br />

pirovnulad moaxdina gavlena. man bevrjer moibodiSa da Tqva: “mapatieT,<br />

es ar unda momxdariyo.”)<br />

skandalma Jurnalistur eTikasa da mediis regulirebaze kamaTi<br />

gaacxovela. tabloidebi eTikurobiT arc arasodes gamoirCeodnen _ maT<br />

Soris “News of the World” –ic, britanuli tabloidi, romelic skandalis<br />

mTavari monawile gaxda. magram sensaciurobaze dafuZnebuli yviTeli<br />

presa Tavis meTodebs xalxis moTxovnebiT amarTlebs.<br />

143


sainteresoa “praim-taimis” pozicia, romelic, bunebrivia,<br />

gulSematkivrobs Tavis britanel kolegebs tabloiduri gamocemebidan:<br />

“merdokis sagazeTo Semosavlebis 80 procenti swored tabloidebs<br />

moaqvT, maT Soris iseTebs, rogoricaa “The Sun” da “News of the World”. amis<br />

miuxedavad aristokrati merdoki ufro “The Wall Street Journal”-is redaqtors<br />

ekontaqteboda, imitom rom “WSJ” elitaruli gamocemaa, tabloidebi ki<br />

masazea gaTvlili. magram ratom ar kiTxulobda merdoki, saidan<br />

mohqondaT tabloidebs milionebi misi imperiisaTvis mohqondaT swored<br />

im sensaciebiT, romlebic xalxs uyvars da ainteresebs.” (“praim-taimi”. 25,<br />

07, 2011)<br />

“pirveli SemTxveva ar aris, rodesac media masis interesis gamo<br />

isjeba. princesa daianas sikvdilis Semdegac bevri lanZRes tabloidebi,<br />

magram ra maTi bralia, Tu xalxs “ledi disa” da misi sayvarlis<br />

Tavgadasavlebi ainteresebda” (praim-taimi” 2, 08, 2011)<br />

aravin icis, riT dasruldeba rupert merdokis skandali, magram<br />

faqti erTia: tabloidebis Tema gulgrils ar tovebs mkiTxvelebs arc<br />

erT qveyanaSi.<br />

Cven zemoT ganvixileT niusis erTi da igive diskursis gamoyenebis<br />

magaliTebi rogorc seriozul, aseve tabloidur gazeTebSi da vnaxeT,<br />

rom “seriozuli” gazeTebi Tavis masalebSi diskursul stabilurobas<br />

warmoaCenen oficialuri enisa da seriozuli tonis gamoyenebiT,<br />

romelSic konotirebulia pasuxismgeblobis mqone miTuri Jurnalistis<br />

mozomili Sefasebebi da obieqturi reportaJebi, aseve, maTi mkiTxvelebis<br />

saRi azri.<br />

tabloidebi ki stabilurobis demonstrirebas axdenen<br />

zepirmetyvelebaze dafuZnebuli enis gamoyenebiT, romelSic<br />

konotirebulia mkiTxvelTa mier aRiarebuli diskursi. maTSi aseve<br />

SeimCneva TiTqmis erTnairi naratiuli formebis mudmivi gamoyeneba<br />

sruliad gansxvavebuli movlenebis asaxvisas. (amis sailustraciod<br />

“praim-taimis” magaliTebic gamogvadgeba: erTnairi diskursis gamoyeneba<br />

rogorc “msubuqi”, aseve seriozuli Temebze saubrisas.)<br />

rac ar unda “gasagebi” iyos sagazeTo niusis diskursi, mkiTxveli<br />

mainc gvevlineba teqstis mniSvnelobis konstruirebis aqtiur monawiled.<br />

144


igi ara marto Sifravs, anu axdens niSnebisa da mniSvnelobebis<br />

dekodirebas, aramed eZiebs im kodebsac, romlebic saWiroa mocemuli<br />

diskursis gaazrebisaTvis da amowmebs im miTur mniSvnelobebs,<br />

romlebsac warmoSobs teqstis konotaciebi da romlebic<br />

winaaRmdegobaSi modian Tavad mkiTxvelis pirad ideologiur<br />

mosazrebebTan. mkiTxveli warmoadgens kodirebuli mniSvnelobebis ara<br />

mxolod momxmarebels, aramed TviTon aris teqstSi nagulisxmevi<br />

mniSvnelobebis “prodiuseri”.<br />

rogorc davinaxeT, niusis diskursi sxvadasxva semiotikuri<br />

procesebis saSualebiT warmogvidgens niuss misi mniSvnelovani kuTxiT,<br />

magram aseve Zalze mniSvnelovani faqtoria is konkretuli socialuri<br />

konteqsti, romelSic mimdinareobs gazeTebis kiTxva da romelsac<br />

semiotikuri analizi adeqvaturad ver udgeba.<br />

sagazeTo ambebis detaluri analizisas bevr rames SevityobT<br />

sagazeTo diskursis struqturis Sesaxeb, imis Sesaxeb, Tu rogo xdeba<br />

niusebisa da maTi mniSvnelobebis konstruireba, magram semiotikur<br />

meTodebs aqvT SesaZleblobebis garkveuli zRvaric, radgan semiotika<br />

ver gvixsnis im gzebs, romelTa meSveobiT xdeba gazeTebis kiTxva<br />

realur socialur konteqstSi.<br />

am problemaze pasuxs scems sociologiuri midgoma, romelic<br />

cnobilia kodirebisa da dekodirebis modelis saxeliT (Hall, 1980). igi<br />

aRwers im xerxebs, romelTa meSveobiT xdeba gzavnilebis kodireba misi<br />

avtoris (magaliTad, Jurnalistis) mier da mogvianebiT dekodireba<br />

mimRebis (mkiTxvelis) mier. Tavdapirvelad, erTi da igive kulturul<br />

sociumSi mcxovrebi rogorc gamgzavni, aseve mimRebi, saziaro kodebiT<br />

sargebloben, iseTebiT, rogoricaa ena, Jestebi da SemTxveva. magram,<br />

vinaidan gamgzavnisa da mimRebis midgomebi kodebis mimarT ver iqneba<br />

zustad erTnairi, amitom Znelia imis mtkiceba, rom kodirebis avtoris<br />

mier nagulisxmevi mniSvneloba zustad iqneba dekodirebuli<br />

“gamSifvrelis” mier.<br />

zemoT Tqmuli imis kidev erTi dasturia, rom yvela niSani<br />

polisemiuri xasiaTisaa da xelmisawvdomia nebismieri saxis<br />

interpretirebisaTvis.<br />

145


Cvens mier Catarebulma kvlevam dagvanaxa, rom semiotikuri analizi<br />

ganmartavs, Tu rogor xdeba lingvisturi da vizualuri niSnebis mier<br />

teqstSi kodirebuli Sinaarsis aRqma. Tumca am midgomas mxolod<br />

nawilobriv SeuZlia asaxos is procesebi, romlebic ganapirobeben<br />

konkretul socialur konteqstSi mkiTxvelis mier teqstisTvis ama Tu im<br />

mniSvnelobis miniWeba.<br />

daskvna:<br />

1. Catarebulma kvlevam warmoaCina, rom saqarTveloSi, iseve rogorc<br />

did britaneTSi, farToformatiani, e.w. seriozuli gazeTebi<br />

Cveulebriv miiCnevian rogorc gacilebiT metad inteleqtualurad<br />

Sinaarsis TvalsazrisiT, vidre tabloidebi.<br />

2. seriozuli gazeTebis didi moculobis statiebi siRrmiseuli<br />

analiziT xasiaTdebian da maT gverdebze iSviaTad naxavT sensaciur<br />

da myvirala masalebs. es gansxvaveba pirvelive gverdebidanve<br />

SeimCneva: tabloidebs pirvel gverdze gamotanili aqvT erTi ambavi<br />

myvirala saTauris TanxlebiT, maSin roca seriozuli gazeTebi or an<br />

ramdenime ambavs gvauwyeben, maT Soris yvelaze mniSvnelovani “niusi”<br />

Tavfurclis dasawyisSivea ganTavsebuli.<br />

3. saerTod, mcire formati tabloidis konotaciis matarebelia, magram<br />

isec xSirad xdeba, rom zogierTi didformatiani gazeTi<br />

mourideblad tabloiduria Tavisi SinaarsiT, Tumca beWdvisas<br />

iyenebs did formats.<br />

4. britanul da qarTul gazeTebs diskursisadmi, praqtikulad,<br />

erTnairi midgomebi gaaCniaT: tradiciulad, seriozuli gazeTebi<br />

iyeneben naratiul formebs, romlebSic konotirebulia<br />

avtoritetuloba, oficialuroba da seriozuloba, xolo<br />

popularuli gazeTebis anu tabloidebis diskursebSi konotirebulia<br />

familaroba, megobruli, Sinauruli damokidebuleba da gasarTobi<br />

xasiaTi.<br />

Tumca gansxvaveba mainc advilad SesamCnevia: Tu britanul bazarze<br />

seriozulsa da e.w. “yviTel” presas Soris mkacri zRvaria gavlebuli,<br />

qarTul gazeTebSi am mijnis dadeba jer kidev Znelia; britanuli<br />

146


tabloidebi eridebian bilwsityvaobas da uxams gamonaTqvamebs, rasac<br />

uxvad SexvdebiT qarTul popularul gazeTebSi.<br />

magram am yvelafers axsnac SeiZleba movuZebnoT: saqarTvelos<br />

bazarze Tavisufali presa daaxloebiT 20 wlis win, sabWoTa kavSiris<br />

ngrevis periodSi gamoCnda. am xnis manZilze asparezze bevri axali<br />

gazeTi gamoCnda, romelTagan zogma gauZlo drois gamocdas, magram<br />

zogierTi ukvalod gaqra. Jurnalisturi Ziebebi dResac grZeldeba da<br />

Tu Cveni presa jer-jerobiT TiTqmis ver pasuxobs saerTaSoriso<br />

standartebs, es gasagebi mizezebiT SeiZleba aixsnas: dro da<br />

gamocdileba, rac mTavaria mkiTxvelis gemovnebisa da moTxovnebis<br />

TandaTanobiTi daxvewa imis imeds gvaZlevs, rom momavalSi qarTuli<br />

gazeTebi Rirseul konkurencias gauweven didi tradiciebis mqone<br />

britanul beWdviT mediasac.<br />

147


saerTo daskvna:<br />

1. mediaSi mimdinare rTul procesebSi garkvevisaTvis Zalze<br />

mniSvnelovania maTi semiotikuri TvalsazrisiT ganxilva, vinaidan<br />

mediiT nagulisxmevi mniSvnelobebi niSnebis meSveobiT gadmoicema,<br />

xolo semiotika ki swored niSnebis moqmedebiTaa dainteresebuli<br />

2. mediis umravlesobisTvis ena warmoadgens komunikaciis umTavres<br />

gzas an rogorc komunikaciis sxva saxeobis mediisaTvis damxmare,<br />

xelSemwyob saSualebas.<br />

3. ar arsebobs mediis Seswavlis erTi romelime srulyofili<br />

analitikuri meTodi, radgan gansaxilveli obieqtisa da sakiTxis<br />

Taviseburebebidan gamomdinare, arsebobs gansxvavebuli Teoriuli<br />

midgomebic<br />

4. beWdviTi mediis sakiTxebis Seswavlisas yuradReba unda mivaqcioT<br />

erTis mxriv, gazeTebSi gamoyenebul lingvistur anu verbalur<br />

niSnebs, meores mxriv, vizualur anu araverbalur niSnebsa da im<br />

kavSir-urTierTobebs, romlebic arseboben am niSnebs Soris.<br />

5. niusi aris is, rac auditoriis _ mkiTxvelisa an mayureblis<br />

interesebis gaTvaliswinebiT aRmoCnda gazeTebsa da<br />

telemauwyeblobaSi.<br />

6. niusis diskursis semiotikuri analizi moicavs axal ambebSi<br />

gamoyenebuli lingvisturi (verbaluri) da vizualuri niSnebis<br />

denota<strong>ciuri</strong> da konota<strong>ciuri</strong> mniSvnelobebis ganxilvas.<br />

7. miTebi, SesaZloa, mogvevlinon rogorc niSnebisa da kodebis<br />

ideologiuri funqciis SemniRbavi saSualebebi. amgvari miTebis<br />

aRqma upirobod, yoymanis gareSe xdeba; isini ar saWiroeben arc<br />

gaSifvras da arc interpretirebas.<br />

8. kodebs socialuri ganzomileba gaaCniaT, isini warmoadgenen<br />

niSnebis gamoyenebis gzebs, im niSnebisa, romlebic met-naklebad<br />

cnobilia sazogadoebis jgufebisaTvis.<br />

148


9. gazeTis furclebze warmodgenili TiToeuli lingvisturi,<br />

vizualuri da grafikuli niSani da maTSi kodirebuli konotaciebi<br />

emsaxurebian konkretuli niusis SinaarsTan dakavSirebuli miTuri<br />

mniSvnelobis damkvidrebas. miTuri mniSvnelobis ideologiuri<br />

funqcia ki mniSvnelobis ideologiasTan dakavSirebaa.<br />

10. is Tu ramdenad `WeSmaritad~ miviCnevT teqsts, nawilobriv,<br />

damokidebulia masSi monawile mediumze.<br />

11. gazeTebi iqmneba profesionalTa mier, romelTa movaleobaa gaecnon<br />

momxdar movlenebs da airCion is, romelic SemdgomSi niusis Temad<br />

gadaiqceva, xolo danarCenebs ki gverdi auaron. SerCevis es<br />

procesi sxvadasxva gazeTSi sxvadasxvagvarad mimdinareobs.<br />

12. niusis Sefasebis kriteriumebi SeiZleba miviCnioT rogorc kodebis<br />

sistema, romelsac, movlenisaTvis niusis statusis miniWebisas,<br />

Jurnalistebi Segnebulad, mizanmimarTulad an sulac<br />

gauazreblad, qvecnobierad iyeneben.<br />

13. Jurnalisturi `obieqturoba~ niusis diskursis miTur Sinaarss<br />

warmoadgens, romelic iqmneba gazeTis profesional TanamSromelTa<br />

saqmianobis Sedegad.<br />

14. movlena niusis Rirebulebas iZens ara mxolod misi arsis mixedviT,<br />

aucilebelia, rom misi gadmocema SesaZlebeli iyos arsebuli<br />

naratiuli kodis meSveobiT.<br />

15. niusis siRrmiseuli gacnobiereba gacilebiT ukeT xdeba beWdviTi<br />

mediis meSveobiT. magram, samagierod, gazeTebi ver Seejibrebian<br />

elqtronul medias siswrafis an emociurobis TvalsazrisiT.<br />

16. Jurnalistebis saqmianobas moqalaqeebi Zalze mniSvnelovnad<br />

miiCneven, magram fiqroben, rom isini TavianT movaleobas<br />

srulyofilad ver asruleben. es suraTi met-naklebad<br />

damaxasiaTebelia rogorc britaneTis, aseve qarTuli mediasaSualebebisaTvis.<br />

17. ekonomikurma faqtorebma arasasurveli zegavlena iqonies beWdviT<br />

mediaze da mis Sinaarsze. farToformatiani `seriozuli~ gazeTebi<br />

TandaTan emsgavsebian masobrivi moTxovnebis mqone `popularul~<br />

gazeTebs, romlebSic Semcirda pirvel gverdebze seriozuli<br />

149


movlenebis amsaxveli masalebi, samagierod gaizarda fotoebis<br />

raodenoba, gaCnda didi SriftiT awyobili myvirala saTaurebi da<br />

sareklamo gancxadebebi.<br />

18. TiToeuli gazeTi acxadebs, rom igi sazogadoebas mudmivad<br />

sTavazobs siaxleebs da zrunavs, rom yvela nomeri obieqturi da<br />

miukerZoebeli iyos. ramdenad Seesabameba Cveni presis muSaoba am<br />

gancxadebas, es media-specialistebma unda Seafason. Tumca erTi ki<br />

faqtia, yvela erTxmad aRiarebs, rom saqarTveloSi arsebuli mediasaSualebebidan<br />

presa yvelaze meti TavisuflebiT gamoirCeva.<br />

meCveneba, rom es bolo winadadeba naadrevia jer. Mmere ar geqneba<br />

amaze saubari<br />

19. didi britaneTisa da saqarTvelos erTi da igive tipis presa,<br />

rogorc “seriozuli”, aseve “popularuli” gazeTebi “niusis”<br />

Temebis SerCevisas erTmaneTisagan gansxvavebul gzebs irCeven.<br />

20. “niusebi” damokidebulia axali ambebis institutebis organizebasa<br />

da im miTiur mkiTxvelze, romlis yuradRebis mipyrobac surs<br />

gazeTs.<br />

21. qarTuli presa, TviT “seriozulic” ki ufro did yuradRebas<br />

qveynis Sida problemebs uTmobs da ara msoflio mniSvnelobis<br />

movlenebs. es sulac ar akninebs mis profesionalizms; es mxolod<br />

imaze miuTiTebs, rom isini qarTul bazarze orientirebuli<br />

gazeTebi arian, radgan yuradRebas amaxvileben ara iaffasian<br />

Worebze, aramed ekonomikur da soacialur problemebze.<br />

22. miuxedavad axali ambebis Tematikisadmi sxvadasxvagvari<br />

midgomebisa, rogorc britaneTis, aseve saqarTvelos sagazeTo<br />

“niusebi”, umetes SemTxvevaSi, emorCilebian Sefasebis dawesebul<br />

kriteriumebs, romlebic gvevlinebian erTgvar kodirebis sistemad<br />

da romelsac Jurnalistebi movlenebisaTvis “niusis” formis<br />

micemisas Segnebulad an sulac gaucnobierebladac ki iyeneben.<br />

150


23. britanuli da qarTuli beWdviTi mediis nimuSebis Seswavlam<br />

dagvanaxa, rom semiotikuri analizi mudmivad viTardeba da<br />

dekodirebisa da mkiTxvelis gemovnebis cvalebadobis Sesabamisad,<br />

TandaTan cvlis sakuTar midgomebsac.<br />

24. fotografiis denotatiuri aspeqti warmoadgens im miTur<br />

safuZvels, romelze dayrdnobiTac igeba konotaciebi.<br />

25. britanuli presisagan gansxvavebiT, qarTuli seriozuli gazeTebis<br />

saTaurebi xSirad Zalian martivad da gasagebad gvamcnoben<br />

adgilobrivi mkiTxvelisTvis saWirboroto ekonomikuri Temebis<br />

Sesaxeb.<br />

26. rogorc britanuli, aseve saqarTvelos beWdviTi media aqtiurad<br />

iyenebs rolan barTis mier Camoyalibebul eqvs xerxs, romelTa<br />

meSveobiTac xdeba konotaciebis warmoSoba.<br />

27. orive qveynis sxvadasxva tipis presaSi xdeba erTi da igive<br />

fotoebis sxvadasxvagvarad interpretireba, rac naTlad miuTiTebs<br />

ori gazeTis gansxvavebul saredaqcio politikaze. isini fotoebSi<br />

denotirebuli identuri gamosaxulebis gansxvavebuli lingvisturi<br />

xerxebiT erTmaneTis sawinaaRmdego konotaciebs qmnian da Sesabamis<br />

miTebsac warmoSoben.<br />

28. teleniusebis semiotikuri analizi naTlad gvaCvenebs, rom igi unda<br />

eyrdnobodes televiziis audio-vizualur “enas” anu verbaluri da<br />

vizualuri kodebis erTgvar nazavs da amdenad, ar SeiZleba<br />

romelime maTganis ugulebelyofa. 13 martis skandaluri gadacemis<br />

avtorebma ki teqstze yuradRebis gamaxvilebiT ugulebelyves is,<br />

Tu rogor aRiqvams mayurebeli vizualur kods, anu ZiriTadi<br />

datvirTva keTdeboda verbalur kodze, da mayureblis mier mis<br />

konotaciaze.<br />

151


29. arsebobs azri, rom mayurebeli ufro xSirad yuradRebas<br />

amaxvilebs teqstobriv detalebze da es institucionaluri<br />

konteqstisa da istoriis xarjze xorcieldeba. es daadastura<br />

”modelirebuli qronikis” SemTxvevamac, rodesac vizualuri kodi,<br />

kerZod, 2008 wlis omis droindeli kadrebi, ugulebelyofili iqna<br />

mayureblis mier, ramac gamoiwvia panika moqalaqeebSi.<br />

30. is, Tu rogor aRiqmeba niusis Sinaarsi, damokidebulia im<br />

urTierTobaze, romelic arsebobs mayurebelsa da satelevizio<br />

teqstebs Soris. ”modelirebuli qronikis” vizualuri da<br />

verbaluri kodi droSi ar emTxveva erTmaneTs, magram mayurebelma<br />

aqcenti mainc verbalur kodze gadaitana. swored misi konotacia<br />

gaxda panikis safuZveli, vinaidan am konotaciis ukan idga miTi,<br />

kerZod 2008 wlis omi.<br />

31. Sinaarsis gadmosacemad teleniusebi iyeneben dadgenil wesebsa da<br />

kodebs, xolo mayurebeli aris is “eqsperti”, romelmac unda<br />

aRiaros es wesebi da moaxdinos Sinaarsis dekodireba.<br />

32. teleniusebis ideologiuri miTebi, gazeTebisagan gansxvavebiT,<br />

yovelTvis ver axerxeben mayurebelze gadacemis avtorebisaTvis<br />

sasurveli zemoqmedebis moxdenas.<br />

33. axali ambebis mayureblisaTvis siuJetebis Sinaarsi yovelTvis<br />

ganixileba im konotaciebisa da miTebis gaTvaliswinebiT, romelsac<br />

niusebis diskursi gvTavazobs.<br />

34. rogori saxis gansxvavebuli mniSvnelobebic ar unda iyos<br />

nagulisxmevi niusebSi, mayurebeli mainc moaxdens zogierTi im<br />

mniSvnelobis miseul dekodirebas, romelsac agebs niusebis<br />

diskursi.<br />

152


35. teleauditoria unda ganvixiloT ara rogorc adamianebis<br />

erTgvarovani masa, aramed rogorc gansxvavebuli jgufebis nakrebi,<br />

romelTa pirovnuli da socialuri gamocdileba ayalibebs<br />

teleniusebis maTeul aRqmas.<br />

36. Catarebulma kvlevam warmoaCina, rom saqarTveloSi, iseve rogorc<br />

did britaneTSi, farToformatiani, e.w. seriozuli gazeTebi<br />

Cveulebriv miiCnevian rogorc gacilebiT metad inteleqtualurad<br />

Sinaarsis TvalsazrisiT, vidre tabloidebi.<br />

37. seriozuli gazeTebis didi moculobis statiebi siRrmiseuli<br />

analiziT xasiaTdebian da maT gverdebze iSviaTad naxavT<br />

sensaciur da myvirala masalebs. es gansxvaveba pirvelive<br />

gverdebidanve SeimCneva: tabloidebs pirvel gverdze gamotanili<br />

aqvT erTi ambavi myvirala saTauris TanxlebiT, maSin roca<br />

seriozuli gazeTebi or an ramdenime ambavs gvauwyeben, maT Soris<br />

yvelaze mniSvnelovani “niusi” Tavfurclis dasawyisSivea<br />

ganTavsebuli.<br />

38. saerTod, mcire formati tabloidis konotaciis matarebelia,<br />

magram isec xSirad xdeba, rom zogierTi didformatiani gazeTi<br />

mourideblad tabloiduria Tavisi SinaarsiT, Tumca beWdvisas<br />

iyenebs did formats. amis magaliTebi vnaxeT rogorc britanul,<br />

aseve saqartvelos beWdur mediaSic.<br />

39. britanul da qarTul gazeTebs diskursisadmi, praqtikulad,<br />

erTnairi midgomebi gaaCniaT: tradiciulad, seriozuli gazeTebi<br />

iyeneben naratiul formebs, romlebSic konotirebulia<br />

avtoritetuloba, oficialuroba da seriozuloba, xolo<br />

popularuli gazeTebis anu tabloidebis diskursebSi<br />

konotirebulia familaroba, megobruli, Sinauruli<br />

damokidebuleba da gasarTobi xasiaTi.<br />

153


40. britanul bazarze seriozulsa da e.w. “yviTeli” presis diskurss<br />

Soris mkacri zRvaria gavlebuli, qarTul gazeTebSi am mijnis<br />

dadeba jer kidev Znelia. maSin, roca britanuli tabloidebi<br />

eridebian bilwsityvaobas da uxams gamonaTqvamebs, maT uxvad<br />

SexvdebiT saqarTvelos ara marto “popularul”, aramed im<br />

gazeTebSic ki, romlebsac “seriozuli” presis pretenzia aqvT.<br />

41. Tumca erTi ki faqtia, yvela erTxmad aRiarebs, rom<br />

saqarTveloSi arsebuli media-saSualebebidan presa yvelaze meti<br />

TavisuflebiT gamoirCeva.<br />

154


fotoebis danarTi<br />

foto 1 foto 2<br />

155


foto 3<br />

foto 4<br />

156


foto 5<br />

157


foto 6 (Daily Mirror)<br />

158


foto 7 (The Daily Mail)<br />

159


foto 8<br />

160


foto 9<br />

foto 10<br />

161


gamoyenebuli literatura:<br />

1. Arnold R. Douglas (2005):Congress, The Press and Political Accountability. Russel Sage<br />

Foundation, Princeton Paperbacks.<br />

2. Barnard, Malcolm (1996): Fashion as Communication. London: Routledge<br />

3. Barthes, Roland ([1957] 1987): Mythologies. New York: Hill & Wang<br />

4. Barthes, Roland ([1964] 1967). Elements of Semiology (trans. Annette Lavers & Colin<br />

Smith). London: Jonathan Cape<br />

5. Barthes, Roland ([1973] 1974): S/Z. London: Cape<br />

6. Barthes, Roland (1977): Image-Music-Text. London: Fontana<br />

7. Barthes, R. (1977), Rhetoric of the image, in Image music Text, London, 32-51<br />

8. Baudrillard, Jean (1988): Selected Writings (Ed. Mark Poster). Cambridge: Polity Press<br />

9. Belsey, Catherine (1980): Critical Practice. London: Methuen<br />

10. Benveniste, Emile (1971): Problems in General Linguistics (trans. Mary E Meek). Coral<br />

Gables: University of Miami Press<br />

11. Bignell, Jonathan (1997): Media Semiotics: An Introduction. Manchester: Manchester<br />

University Press<br />

12. Jonathan Bignell. “Media Semiotics”, (2003, Manchester University Press, 89-90)<br />

13. Jonathan Bignell, An Introduction to Telvision Studies. Routledge, 2008<br />

14. Burgin, Victor (1982a): 'Photographic Practice and Art Theory'. pp. 39-83<br />

15. Burgin, Victor (1982b): 'Looking at Photographs'. pp. 142-153<br />

16. Butler, Judith (1999): Gender Trouble: Feminism and the Subversion of Identity London:<br />

Routledge<br />

17. Chandler, Daniel (1995): The Act of Writing: A Media Theory Approach. Aberystwyth:<br />

University of Wales, Aberystwyth<br />

18. Chandler, Daniel (1998): Semiótica para Principiantes (trans. Vanessa Hogan Vega &<br />

Iván Rodrigo Mendizábal). Quito, Ecuador: Ediciones Abya-Yala/Escuela de<br />

Comunicación Social de la Universidad Politéchnica Salesiana<br />

19. Culler, Jonathan (1981): The Pursuit of Signs: Semiotics, Literature, Deconstruction.<br />

London: Routledge & Kegan Paul<br />

20. Culler, Jonathan (1985): Saussure. London: Fontana<br />

162


21. Danesi, Marcel (1994a): Messages and Meanings: An Introduction to Semiotics. Toronto:<br />

Canadian Scholars' Press<br />

22. de Lauretis, Teresa (1984): Alice Doesn't: Feminism, Semiotics, Cinema. London:<br />

Macmillan<br />

23. Derrida, Jacques (1974): 'White Mythology: Metaphor in the Text of Philosophy', New<br />

Literary History 6(1): 5-74<br />

24. Eco, Umberto (1976): A Theory of Semiotics. Bloomington, IN: Indiana University<br />

Press/London: Macmillan<br />

25. Eco, U. A Theory of Semiotics, London, Macmillan (1977)<br />

26. Fairclough, Norman (1995): Media Discourse. London: Edward Arnold<br />

27. Fiske, John (1982): Introduction to Communication Studies. London: Routledge<br />

28. Fiske, John & John Hartley (1978): Reading Television. London: Methuen<br />

29. Foucault, Michel (1974): The Archaeology of Knowledge. London: Tavistock<br />

30. Fowler, R. “Language in the News: Discourse and Ideology in the Press”,( London,<br />

Routledge. 1991).<br />

31. Glasgow Media Group (1986), War and Peace News, Milton Keynes, Open University<br />

Press.<br />

32. Galtung, J. and M. Ruge (1973), Structuring and selecting news, in S. Cohen and J.<br />

young (eds) , The Manufacture of News: Social Problems, Deviance and the Mass<br />

Media, London, Constable, 62-72.<br />

33. Guiraud, Pierre (1975): Semiology (trans. George Gross). London: Routledge & Kegan<br />

Paul<br />

34. Hall, Stuart ([1973] 1980): 'Encoding/decoding'. In Centre for Contemporary Cultural<br />

Studies (Ed.): Culture, Media, Language: Working Papers in Cultural Studies, 1972-<br />

79 London: Hutchinson, pp. 128-38<br />

35. Harris, Roy (1987): Reading Saussure: A Critical Commentary on the 'Cours de<br />

linguistique générale'. London: Duckworth<br />

36. Hjelmslev, Louis (1961): Prolegomena to a Theory of Language (trans. Francis J<br />

Whitfield). Madison: University of Wisconsin Press<br />

37. Hodge, Robert & Gunther Kress (1988): Social Semiotics. Cambridge: Polity<br />

38. Jakobson, Roman (1971): 'Language in Relation to Other Communication Systems'. In<br />

Roman Jakobson (Ed.): Selected Writings, Vol. 2. Mouton: The Hague, pp. 570-79<br />

39. Jakobson R., htpp://www.newworldencyclopedia.org/entry/Roman Jakobson<br />

163


40. Kress, Gunther & Theo van Leeuwen (1996): Reading Images: The Grammar of Visual<br />

Design. London: Routledge<br />

41. Kristeva, Julia (1980): Desire in Language: A Semiotic Approach to Literature and Art.<br />

New York: Columbia University Press<br />

42. Lakoff, George & Mark Johnson (1980): Metaphors We Live By. Chicago: University of<br />

Chicago Press<br />

43. Langholz Leymore, Varda (1975): Hidden Myth: Structure and Symbolism in<br />

Advertising. New York: Basic Books<br />

44. Leiss, William, Stephen Kline & Sut Jhally (1990): Social Communication in<br />

Advertising: Persons, Products and Images of Well-Being (2nd Edn.). London: Routledge<br />

45. Lévi-Strauss, Claude (1961): Tristes Tropiques (trans. John Russell). New York:<br />

Criterion<br />

46. Lévi-Strauss, Claude (1964): Totemism (trans. Rodney Needham). Harmondsworth:<br />

Penguin<br />

47. Lévi-Strauss, Claude (1972): Structural Anthropology (trans. Claire Jacobson & Brooke<br />

Grundfest Schoepf). Harmondsworth: Penguin<br />

48. Lévi-Strauss, Claude ([1962] 1974): The Savage Mind. London: Weidenfeld & Nicolson<br />

49. Metz, Christian (1974): Film Language: A Semiotics of the Cinema (trans. Michael<br />

Taylor). New York: Oxford University Press<br />

50. Mick, David Glen (1988): 'Schema-theoretics and Semiotics: Toward More Holistic,<br />

Programmatic Research on Marketing Communication', Semiotica 70(1/2): 1-26<br />

51. Mick, David Glen & Laura G Politi (1989): 'Consumers' Interpretations of Advertising<br />

Imagery: A Visit to the Hell of Connotation'. In Elizabeth C Hirschman<br />

(Ed.): Interpretive Consumer Research. Provo, UT: Association for Consumer Research,<br />

pp. 85-96<br />

52. Monaco, James (1981): How to Read a Film. New York: Oxford University Press (Part<br />

III, 'The Language of Film: Signs and Syntax')<br />

53. Morris, Charles W (1938/1970): Foundations of the Theory of Signs. Chicago: Chicago<br />

University Press<br />

54. (News Reporting and Writing, The Missouri Group, Boston-New-York,2000, 82-83).<br />

55. Nöth, Winfried (1990): Handbook of Semiotics. Bloomington, IN: Indiana University<br />

Press<br />

56. Panofsky, Erwin (1970a): Meaning in the Visual Arts. Harmondsworth: Penguin<br />

164


57. Peirce, Charles Sanders (1931-58): Collected Writings (8 Vols.). (Ed. Charles<br />

Hartshorne, Paul Weiss & Arthur W Burks). Cambridge, MA: Harvard University Press<br />

58. Rodowick, David N (1994): The Crisis of Political Modernism: Criticism and Ideology in<br />

Contemporary Film Theory. Berkeley, CA: University of California Press<br />

59. Saussure, Ferdinand de ([1916] 1974): Course in General Linguistics (trans. Wade<br />

Baskin). London: Fontana/Collins<br />

60. Saussure, Ferdinand de ([1916] 1983): Course in General Linguistics (trans. Roy Harris).<br />

London: Duckworth<br />

61. Sebeok, Thomas A (Ed.) (1977): A Perfusion of Signs. Bloomington, IN: Indiana<br />

University Press<br />

62. Silverman, Kaja (1983): The Subject of Semiotics. New York: Oxford University Press<br />

63. Sless, David (1986): In Search of Semiotics. London: Croom Helm<br />

64. Sturrock, John (1986): Structuralism. London: Paladin<br />

65. Tunstall, S., The Media in Britain, London, (1983)<br />

66. Voloshinov, Valentin N (1973): Marxism and the Philosophy of Language (trans.<br />

Ladislav Matejka & I R Titunik). New York: Seminar Press<br />

67. Wilden, Anthony (1987): The Rules Are No Game: The Strategy of Communication.<br />

London: Routledge & Kegan Paul<br />

68. Whitaker, B. “News Limited: Why You Can’t Read All About It”.( 1981: 31-2)<br />

69. .Патрик Серио - Анализ дискурса во Французской Школе (2001)<br />

empiriuli masalis eleqtronuli wyaroebi:<br />

70. http://www.wix.zen.co.uk/britnews.htm<br />

71. r. doliZe, m. rusieSvili (2009) - semiotika da masmedia,<br />

saenaTmecniero Ziebani, XXX, 2007.<br />

72. ferdinand sosiuri, zogadi enaTmecnierebis kursi, “diogene”, (2002)<br />

165


gamoyenebuli britanuli da qarTuli gazeTebi:<br />

1. “The Daily News” – 2010: 27.11; 13.03; 7.08; 2011: 19.03; 11.06; 12.10; 2012:21.01<br />

2. “The Daily Mail”: 2010: 27.11; 13.03; 7.08; 2011: 19.03; 11.06; 12.10; 2012:21.01<br />

3. “The Guardian”: 2010: 18.11; 5.08; 11.03; 2011, 4.03; 10.06; 14.10; 2012: 20.01.<br />

4. “The Mail”: 2012:23,01;<br />

5. “The Daily Mirror”: 2010: 11.08; 17.11; 10.03; 2011: 12,10; 1.06; 2012, 29,01;<br />

6. “The Independent”: 2010:10.03; 11.08; 17.11; 2011: 9.03; 15.06; 12.10; 2012:18.01.<br />

7. “The Times”: 2010: 23.12<br />

8. “The Sun”: 2010: 23.12; 2011: 25.07<br />

9. “PRIME TIME”. 2010: 13.09; 2011: 14.02; 14.07; 2.08;. 2012 : 23.01;<br />

10. “alia”: 2010: 13.04; 27.05; 21.09; 2.11; 2011: 17.02; 3.05; 12.07; 14.10; 2012: 17.01;<br />

11. “kviris qronika”: 2010: 2.-8.08; 15-21.11; 20-26.12; 2011: 15-26.03; 18-24.04; 26-2.09;<br />

2012: 2-8.01; 6-12.02.<br />

12. “droni”, 2011: 3-10. 02;<br />

13. “24 saaTi”: 2010: 27.11; 2011: 29.07; 7.10; 23.12; 2012: 27.01; 3.02;<br />

14. “rezonansi”: 2010: 27.11; 18.12; 2011: 31.08; 28.09; 18.11; 2012: 27.01.<br />

15. “asaval-dasavali”: 2010: 28-4.07; 20-26.09; 20-26.12; 2011: 24-30.01; 9-15.05; 17-<br />

23.10; 2012: 30.01-5.02; 13-19.02.<br />

16. “modelirebuli qronika”, telekompania “imedi”, (2010 wlis 13 martis<br />

gamoSvebis Canaweri).<br />

166

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!