BALTICA16 - Klaipėdos universitetas

More documents

Recommendations

Info

Archaeological Ceramics in Lithuania: Primary Processing GINTAUTAS ZABIELA 44 laikotarpį ir trukdo šias ataskaitas kaip pirminį šaltinį tinkamai panaudoti būsimuose tyrimuose. Tokia padėtis lėmė labai nedidelį Lietuvos archeologų domėjimąsi keramika ir menką jos tyrimų lygį (žr. priedą – iki 2012 m. pasirodžiusių darbų archeologinės keramikos tema bibliografiją). Paskiros labai detalios keramikos studijos platesnio pobūdžio apibendrinimuose (pvz., V. Žulkaus darbas apie Palangos senąsias gyvenvietes) padėties apskritai nekeičia. Nors su keramikos liekanomis susidūrė jau pirmieji Lietuvos archeologinio paveldo tyrinėtojai, iškasamos keramikos šukės detalesnio tyrinėtojų dėmesio nusipelnė tik nuo XIX a. pabaigos. Tik nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradėta visuotinai rinkti keramikos šukes. Iki pat XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios archeologinių tyrimų ataskaitose vyravo tekstinis keramikos šukių aprašymas. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje tuometiniame Paminklų konservavimo institute susiformuoja keramikos aprašymas lentelėmis (1, 3 pav.), bandoma formalizuoti jos pakraštėlių aprašymą (2 pav.). Paskirų bandymų formalizuoti keramikos aprašymus būta ir daugiau (4, 5 pav.). XX a. paskutiniame dešimtmetyje keramikos šukių aprašymuose pradėtas nurodyti jos svoris, naudojant skersmenų lentelę, dažniau nustatomi indo angos ir dugno skersmenys. Tiek tekstinis, tiek lentelių keramikos šukių aprašymo būdai naudojami iki šiol. Keramikos aprašymo lentelės apskritai yra pažangesnė keramikos aprašymo forma, labiau standartizuota, koncentruojanti informaciją ir taupanti vietą ataskaitoje. Pagrindinis lentelių trūkumas iki šiol yra kiekvieno tyrinėtojo naudojami skirtingi keramikos šukių apibūdinimo požymiai, kurių, peržiūrėjus įvairias naudojamų lentelių formas, galima suskaičiuoti net 36. Tai spalva (išorės, vidaus, masės), dydis, storis (minimalus, maksimalus), forma (pakraštėlio, dugno), priemaišos (rūšis, dydis, gausumas), grupė, glazūra (spalva, vieta, skaidrumas, blizgesys, storis), dažai, rūšis (indo, indo dalies, technologinė, kultūrinė), skaičius, svoris, ornamentas (technika, rūšis, matmenys, elementų kiekis, vieta), skersmuo, deformacijos, žiedimo rievės, išdegimas, būklė, ženklai, naudojimo žymės. Juos suskaidžius dar smulkiau ir pridėjus archeologinės radinio metrikos grafas, sukurta ir naudota net 104 grafų keramikos aprašymo lentelė, kuri vis vien neatskleidžia visos keramikos įvairovės, yra nepraktiška ir ilgai pildoma. Iš pirminio apdorojimo etape naudojamų minėtų 36 keramikos šukės požymių išskirti 5 esminiai jos fiziniai kriterijai (keramikos grupė, indo dalies rūšis, skersmuo, skaičius, svoris). Šių kriterijų apibūdinimas yra mažiausiai subjektyvus. Jų pagrindu sudaryta archeologinės keramikos aprašymo lentelė (žr. jos pavyzdį) yra archeologinių tyrimų ataskaitose pateikiamo pirminio keramikos apdorojimo minimumas. Tam tikrą problemą kelia keramikos šukės dydis, kuris smarkiai įvairuoja priklausomai nuo įvairių indo dužimo, tolesnio šukių pasklidimo, išlikimo sąlygų ir pačios tyrimų metodikos. Šukių dydis lemia ir jų skaičių. Atskira keramikos šuke laikomi didesni nei 0,25 cm 2 indo fragmentai. Jie visi inventorinami ir perduodami saugoti. Tai būsimų detalesnių keramikos tyrimų materialinė bazė. Mažesni keramikos fragmentai atskirai neapskaitomi. Archeologinių tyrimų ataskaitos lygyje pagrindinis tyrinėtojo dėmesys turi būti kreipiamas nuo darbo su atskira šuke į darbą su šukių grupėmis. Šis lygis tampa privalomas visiems. Kitus lentelėje neapibūdintus archeologinėje literatūroje svarbiais laikomus kriterijus (pvz., briaunos profilis, ornamentas) ataskaitose tikslinga pateikti mastelinio vaizdo forma (ateityje naudojant 3D vaizdą) arba nuorodomis į atitinkamus katalogus. Įgyvendinus šiuos principus, archeologinės keramikos pažinimas žengtų į kokybiškai naują etapą.
Page 1 and 2: ARCHAEOLOGIA BALTICA16 settleMents
Page 3 and 4: KlaiPĖDa UniVersity settleMents an
Page 5: CONTENTS Preface 7 I. TO GINTAUTAS
Page 8 and 9: ALGIRDAS GIRININKAS Preface 8 volum
Page 10: ALGIRDAS GIRININKAS Preface 10 betw
Page 14 and 15: An Archaeologist and His Road to Vo
Page 29 and 30: II. ARCHAEOLOGICAL CERAMICS ARCHAEO
Page 31 and 32: the second half of the 19th century
Page 33 and 34: Fig. 1. The table employed in the d
Page 35 and 36: Fig. 3. V. Žulkus’ table for the
Page 37 and 38: Fig. 5. The ceramic fragment charac
Page 39 and 40: Area Depth cm Quadrate Object Group
Page 41 and 42: ZABIELA, G., 2001. Laužiškio pili
Page 43: 1993 29. BERTAŠIUS, M., 1993. Kaun
Page 48 and 49: New Data on Palanga Stone Age Settl
Page 58 and 59: Settlements and Piracy on the Easte
Page 72 and 73: The Development of Towns of the Ši
Page 94 and 95:
The Development of Towns of the Ši
Page 96 and 97:
Page 98 and 99:
Page 100:
Page 104 and 105:
A Bracelet from the Lands of the Go
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Orthodox Churches in the Civitas Ru
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Lithuania`s Roots in the Pottery of
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
The Luxury Lifestyle in the Nurmui
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 151 and 152:
V. EVERYDAY LIFE IN KLAIPĖDA ARCHA
Page 153 and 154:
Fig. 1. Glass bottle hoards in the
Page 155 and 156:
Fig. 3. The import of glass bottles
Page 157 and 158:
Fig. 4. The comparative distributio
Page 159 and 160:
Fig. 6. Types of glass bottles from
Page 161 and 162:
Fig. 7. The 16th-century type of pa
Page 163 and 164:
Fig. 9. The 18th or 19th-century se
Page 165 and 166:
their vertical shape. Cylinder-shap
Page 167 and 168:
XVI-XIX A. KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE
Page 169 and 170:
Fig. 1. Klaipėda Old town, Kurpių
Page 171 and 172:
ably ending up there in the process
Page 173 and 174:
Table 1. The identified bone fragme
Page 175 and 176:
Table 3. Measurements of cattle and
Page 177 and 178:
Fig. 7. The age structure of sheep/
Page 179 and 180:
six-to-eight-year-old cattle were t
Page 181 and 182:
Fig. 9. The distribution of bones i
Page 183 and 184:
cally bred for milk and milk produc
Page 185 and 186:
GYVULIŲ AUGINIMAS IR SKERDIMAS SEN
Page 187 and 188:
cle were additionally saturated wit
Page 189 and 190:
Fig. 2a. A low-cut shoe before cons
Page 191 and 192:
The welt (4) is ten to 12 millimetr
Page 193 and 194:
Fig. 5. A low-cut shoe: 1 vamp; 2 c
Page 195 and 196:
Fig. 7. Decorated shoe parts. Klaip
Page 197 and 198:
Fig. 8. A man’s low-cut shoe. Kla
Page 199 and 200:
Fig. 10 A pair of men’s low-cut s
Page 201 and 202:
Fig. 11.1-2. A man’s low-cut shoe
Page 203 and 204:
Fig. 13. A woman’s low-cut shoe.
Page 205 and 206:
The height of the heel is 32 millim
Page 207 and 208:
Fig. 17. Remakes of children’s lo
Page 209 and 210:
In my opinion, these remakes of low
Page 213 and 214:
BOOK REVIEW ARCHAEOLOGIA BALTICA 16
Page 215 and 216:
in the development of the material
Page 218:
GUIDELINES FOR AUTHORS 218 GUIDELIN
Page 221 and 222:
3.1 1 3.2 3.3 Plate I AlgirdAs giri
Page 223 and 224:
1 3 4 2 Plate III ErnEsTAs VAsiliAU
Page 225 and 226:
1 2 Plate V IEVA RĖKLAITYTĖ, BÁR
Page 227 and 228:
1 2 Plate VII GIEDRĖ PILIČIAUSKIE
show all

BALTICA16 - Klaipėdos universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?