visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

34
Suvokiamas ir suvokiantis kūnas
Suvokiamas ir suvokiantis kūnas
Donatas VEČERSKIS
VDU filosofijos katedra
Donelaičio 52, Kaunas
donatas.vecerskis@gmail.com
Fenomenologinė filosofija nuo pat pradžių pažymėta
siekio įveikti dualistinį, sudaiktinantį žmogaus
suvokimą. Naudojant fenomenologinį metodą atsiveria
galimybė neiškraipant duoties tirti kūniškają
žmogaus buvimo plotmę. Tokiame tyrime gyvasis
kūnas pasirodo kaip pranokstantis objekto ir subjekto
perskyrą. Tiriant kūniškumo fenomeną kūniškumą
aptinkame kaip gilųjį Aš tapatybės sluoksnį – aš esu
kūniškas, aš esu kūnas. Aprašant suvokimo vyksmą
kūniškumas atsiveria kaip intencionalumas, kaip
neapmąstytas reflektuojančios sąmonės pagrindas.
Phenomenological philosophy from its early beginning
is marked by the aim of overcoming dualistic,
objectivating understanding of the human being.
Only by using phenomenological method it becomes
possible to describe and to explore the specificity of
human corporeality. The lived-body is neither an object
nor the immanent experience of the pure ego. By
analyzing the phenomenon of corporeality it becomes
clear that corporeality is the deeper ground of our being
and our sameness – I am corporeal, I am the body.
When we describe the perceptional life of lived-body
we discover it as intentional being. Phenomenal body
appears as non-reflected basis and is the source of
the reflective consciousness and rationality, i.e exist-
Įvadas
Pastaruoju metu kūno problema filosofijoje dažnai
sutinkama ir analizuojama tema. Pagrindinis dėmesys
įprastai sutelkiamas į skirtingus galimus kūniškumo
suvokimus, kūnų fenomenų tyrimus, kūno ir
Aš santykio apmąstymus ar į šiuolaikinių diskursų
kontekstuose plintančius tapatybės tyrimus. Tačiau
net ir esant tokiai situacijai, kultūrinė ir socialinė
mūsų aplinka persunkta dualistinio kūno suvokimo,
vyrauja neapmąstytos nuostatos, tiek dėl to, kas yra
Santrauka
Summary
Perceived and Perceiving Body
Perceived and Perceiving Body
Suvokimo analizė parodo, kad būtent gyvasis kūnas,
o ne reflektuojanti sąmonė yra pirmasis pasaulio prasmės
šaltinis. Tačiau tuo pat metu pats kūniškumas
nėra sąmonei visiškai skaidrus, kūno situatyvumo,
jo istoriškumo tyrimas parodo jį ne tik kaip mano
tapatybę, bet ir kaip gyvenantį savo gyvenimą. Tad
gyvojo kūno dėka gyvename pasaulyje ir tampame
ta vieta, kurioje prasmė prasiveržia.
Esminiai žodžiai: gyvasis kūnas, kūniškumas,
suvokimas, intencionalumas, fenomenologija
ence of corporeal-I and not of the pure consciousness
appears as granting the meaning to the world. But
corporeality does not become totally transparent to
the thought, because certain experiences open it up as
Other, as historical being. So, the corporeality, even
being the deeper ground for I identity is at the same
time plugged into anonymous and is the part of the
world. This particularity of the lived body gives us
the gift not only to be in this world, but also to be
place where meeting uncloses.
Key words: lived-body, corporeality, perception,
intentionality, phenomenology.
kūniškumas, tiek dėl paties Aš, kuris dažnai spiritualizuojamas,
„iškūnijamas“. Šiame straipsnyje tiriant
fenomenologų tekstus (ypatingą dėmesį skiriant Merleau-Ponty
ir E. Husserlio „kūno fenomenologijai“),
atliekamas tam tikras „sugrįžimo judesys“, siekiant
pažvelgti, ar dualistinės, kūną sudaiktinančios, o
suvokiantįjį subjektą iškūnijančios nuostatos „gauna
pateisinimą“ patirtyje. Tad straipsnyje pagrindinis
dėmesys sutelkiamas į tas akimirkas, kuriose
kūniškumas mąstančiam subjektui pasirodo, t.y. į
jutiminį suvokimą ir į kūniškąjį savipatyrimą. Būtent
Donatas VEČERSKIS