visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

More documents

Recommendations

Info

50 Rusijos-Eurazijos vakarinės politinės ribos problema eurazininkų filosofijoje 151-152). Savickio <strong>tekstas</strong>, išspausdintas Struvės redaguojamame žurnale 3 , buvo Trubeckojaus brošiūros „Europa ir Žmonija“ 4 recenzija. Visiškai pritardamas Trubeckojaus kvietimui pakilti į žūtbūtinę kovą su „romanų-germanų“ kultūros visam pasauliui brukama „europeizacija“, recenzijos autorius reikalauja griežčiau apibrėžti šios kovos pagrindinį subjektą. „Žmonija“ Savickiui skamba pernelyg amorfiškai. Juk ne visos tautos gali vienodai sėkmingai priešintis Europos skleidžiamam blogiui, ir bundančios Rusijos indėlis į šią pasaulinę kovą vargu ar gali būti prilygintas, pavyzdžiui, „negrų, australų aborigenų arba papuasų“ (Савицкий, 1997b, 157) indėliui. Pasak Savickio, laiko ženklai ir mūsų epochos dinamika liudija tokiu pasaulinio antieuropinio sukilimo subjektu esant būtent Rusiją. Rusijos-Eurazijos idėja Savickio tekste pasirodo pirmiausia geografinės vienybės idėjos pavidalu. Atmesdamas tradicinį Senojo pasaulio dalinimą į „Europą“ ir „Aziją“, Savickis teigia Senojo pasaulio ribose egzistuojant ne du, o tris žemynus: Europą, Aziją ir tarp jų plytinčią Euraziją. Nesileisdami į detalią Eurazijos geografinės realybės analizę, pažymėsime tik, kad, pasak Savickio, pagrindinis Eurazijos geografinio „veido“ elementas yra trejų didelių lygumų, atskirtų neaukštų kalnų grandinėmis (Uralo kalnai ir Aralo-Irtyšiaus vandenskyra) derinys. Beje, Rytų Europos lygumą (kurioje, tradiciškai kalbant, išsidėsto „europinė“ Rusijos dalis), Savickis vadina tiesiog „pagrindine Rusijos lyguma“ arba „Vakarų Eurazijos lyguma“, nes „europinė“ Rusijos dalis yra ne „Rytų Europa“, o „Vakarų Eurazija“. Vakarų Eurazijos, Sibiro ir Turkmėnistano lygumos sudaro daugeliu atžvilgių vieną milžinišką lygumą, vieningą lygumų erdvę. Rusija-Eurazija yra šios lygumų erdvės ir ją iš pietų (Kaukazas, Pamyras, Tian-Šanas) bei rytų (Rytų Sibiro ir tolimųjų Rytų kalnynai) juosiančių kalnų derinys (Савицкий, 1997b, 153). Tokiu būdu vietoje, pasak Savickio, dirbtinio Senojo pasaulio padalinimo į „Europą“ ir „Aziją“, kurias neva „skiria“ Uralo kalnai, mums atsiveria savito, natūralias ribas turinčio, skirtingo tiek nuo Europos, tiek nuo Azijos geografinio pasaulio – Eurazijos – panorama. Savickis pateikia daugybę Eurazijos geografinės erdvės vienybę įrodančių požymių (klimato juostų struktūra (tundra – miškas – stepė – dykumos), teritorijos reljefas (vyrauja lygumos ir neaukšti kalnynai bei plokščiakalniai), didžiausių upių tekėjimo kryptis (iš pietų į šiaurę), flora ir fauna, dirvožemių rūšys ir 3 Русская мысль. 1921. Кн.1/2. 4 Трубецкой Н., Европа и Человечество. София. Рос.-Болг. кн. изд-во. 1920. The Problem of Russian-Eurasian Western Political Limit in Eurasians Philosophy t.t.). Bet ką visa tai turi bendro su vakarine politine Rusijos-Eurazijos riba ir apskritai su politika? 1926 m. Savickis eurazininkų apmąstymus praturtino „vietos-vystymosi“ (месторазвитие) sąvoka. Eurazija yra ne vien tik geografinė vieta, bet vieta-vystymasis, vieta, kuri turi savitą tik jai būdingą istorijos dinamiką. „Rusija-Eurazija yra „vieta-vystymasis“, „vieninga visuma“, „geografinis individas“ – vienu metu geografinis, etninis, ūkinis, istorinis ir t.t ir pan. „landšaftas“ (Савицкий, 1997с, 283). Savokoje „vieta-vystymasis“ jungiasi geografija ir istorija, o tai reiškia – ir politika. Duginas pavadino Savickį „Rusijos geopolitikos pradininku“ (Дугин, 1997, 10). Pasak Savickio, geografinė Eurazijos vienybė šaukte šaukiasi būti „įforminta“ politiškai. Eurazijos žemyno lemtis yra būti valstybe-žemynu: „Eurazijos gamta mažiausiai palanki įvairių rūšių „separatizmams“ – politiniams, kultūriniams arba ekonominiams. (...) Begalinės lygumos pratina prie plataus horizonto, prie geopolitinių kombinacijų masto. (...) Europoje ir Azijoje kartais būdavo įmanoma gyventi vien savo varpinės interesais. Eurazijoje, jei tai ir pavyksta, tai tik labai trumpą istorijos tarpsnį. (...) Eurazijos gamta daug didesniu mastu negu Europoje ir Azijoje nurodo žmonėms politinio, kultūrinio ir ekonominio susivienijimo būtinybę. (...) Neatsitiktinai Eurazijos platybėse gimdavo tokie didūs politinio suvienijimo bandymai, kaip skitų, hunų, mongolų (XIII-XIV a.) imperijos. (...) Šias tradicijas, kaip savo istorinį pašaukimą, ir perėmė Rusija. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje jas kartais iškraipydavo pabrėžiamas „vakarietiškumas“ (западничество), kuris iš rusų reikalaudavo jaustis „europiečiais“ (kokiais jie iš tikrųjų nebuvo) ir kitas Eurazijos tautas traktuoti kaip „azijietiškas“ ir „žemesnės rasės“. Viliamės, kad dabartiniu metu ši koncepcija rusų sąmonėje iki galo įveikta. (...) Tik įveikus pabrėžiamą „vakarietiškumą“ atsiveria kelias į tikrą Eurazijos tautų – slavų, finų, tiurkų, mongolų ir kitų – brolybę“ (Савицкий, 1997d, 301-302). Taigi geografinė Eurazijos vienybė reikalauja ir politinio suvienijimo. Paskutiniai penki-šeši Eurazijos istorijos amžiai yra Rusijos geopolitinio projekto realizacija. Eurazininkai nuolat pabrėždavo, kad buvusios Rusijos imperijos ir jos paveldėtojos SSRS politinės sienos beveik sutampa su geografinėmis Eurazijos kontinento ribomis. Rytuose Eurazijos žemynui dar buvo priskiriamos Mongolija ir teritorijos į šiaurę nuo Didžiosios kinų sienos, taip pat Kinijos teritorija, šiandien žinoma kaip Uigūrijos autonominis rajonas. Trubeckojus, beje, buvo įsitikinęs, kad pastarasis ateityje bus įjungtas į Rusijos-Eurazijos valstybę Andrius MARtINkUS
žmogus ir žodis 2009 IV (Трубецкой, 1999, 225). O kur turėjo būti nubrėžta politinė Rusijos-Eurazijos siena vakaruose? II. Vakarinė Eurazijos riba 1926 m. išleistame programiniame (anoniminiame) eurazininkų dokumente „Eurazizmas (sisteminio išdėstymo bandymas)“ 5 vakarinė geografinė Eurazijos žemyno riba brėžiama „maždaug pagal liniją“: rytinė Baltijos jūros (su Bosnijos įlanka) pakrantė-Nemunas-Vakarų Bugas-Prutas-Dunojaus žiotys. „Tokiu būdu (...) Eurazijos ribos sutampa su Rusijos imperijos sienomis, kurių „natūralumą“ pastaruoju metu paliudijo tai, jog, nežiūrint baisių karo ir revoliucijos sukrėtimų, jos jau daugiau arba mažiau atsikūrė“ (Савицкий, 1997, 41). Matome, kad į geografinę Eurazijos žemyno erdvę patenka ir Pirmojo pasaulinio karo bei 1917 m. revoliucijos ir ją lydėjusio pilietinio karo pasėkoje nuo Rusijos atskilusios teritorijos: nepriklausomybę išsikovojusios Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybės, Lenkijai atitekusios Vakarų Baltarusija ir Vakarų Ukraina, prie Rumunijos prijungta Besarabija. Jeigu geografinė Eurazijos kontinento vienybė „natūraliai“ siekia būti „užbaigta“ politiškai, ar išvardintos teritorijos turėtų būti „sugrąžintos“ į Rusijos-Eurazijos valstybės (arba SSRS) sudėtį? Laruelle tvirtina, kad „apibrėždami vakarines Eurazijos sienas, eurazininkai vadovavosi ne geografiniu, o religiniu principu“ (Ларюэль, 2004, 113). Teritorijos, kuriose gyventojų dauguma išpažino Rytų apeigų (graikų) krikščionybę (stačiatikybė ir unitai), buvo priskiriamos Eurazijai, o Vakarų apeigų (lotynų) krikščionybės išpažinėjų gyvenamos teritorijos buvo laikomos Europos civilizacijos „nuosavybe“ 6 . Todėl „jeigu eurazininkai ir nuogąstavo dėl stačiatikiškos Besarabijos praradimo, jie nereikalavo Lenkijos ir Suomijos grąžinimo – tai buvo europinės sritys, kurių netektis, priešingai, sustiprino eurazinį Rusijos aspektą“ (Ларюэль, 2004, 114). Vis dėlto man atrodo, kad čia turime vieną iš tų atvejų, kai bandymas apibendrinti skirtingų eurazininkų autorių teiginius virsta problemos supaprastinimu. Eurazininkų tekstų analizė liudija buvus ne vienareikšmį religinio principo dominavimą, bet religinio (kultūrinio) ir geografinio principų konfliktą siekiant nustatyti, kur turi eiti vakarinė politinė Rusijos-Eurazijos valstybės siena. Būtent vakaruose – nuo rytinės Baltijos jūros pakrantės iki Dunojaus žiočių – fundamentaliam 5 Евразийство: Опыт систематического изложения. Париж. Евраз. кн. изд.-во. 1926. 6 „Lotyniškumas“ dažnai laikomas „Europos“ tapatybės pagrindu – žr., pavyzdžiui, (Brague, 2001, 26). filosof iniai t yr inėjimai eurazininkų principui – Eurazijos daugingos vienybės – geografinės, kultūrinės ir politinės – principui teko laikyti sudėtingą, pačios realybės kuriamą egzaminą. Buvusios Rusijos imperijos sienos „jau daugiau arba mažiau atsikūrė“. Tokia programiniame eurazininkų dokumente aptinkama formuluotė leidžia spėti, kad teksto autoriai nebuvo visiškai patenkinti tuo, kur dabar eina vakarinė Rusijos imperijos paveldėtojos SSRS siena, ir kad ta siena vis dar nėra iki galo atkurta. (Dėl vieno dalyko eurazininkai niekada neabejojo – Lenkijos nepriklausomybė nebuvo kvestionuojama. Problema buvo Lenkijos valstybės rytinė siena.) Jau minėtame laiške Struvei Savickis Pabaltijo valstybių nepriklausomybę, regis, laiko laikinu dalyku: „Iki šio momento, t.y. iki 1921 metų vidurio bolševikai iš tikrųjų „surinko“ Rusiją. „Nesuvienytomis“ liko ne daugiau kaip 1/10 buvusios imperijos teritorijų ir ne daugiau kaip 1/5 gyventojų. Šiomis aplinkybėmis kalbėti apie Rusijos „suskaldymą“ yra visiškas nesusipratimas. Jeigu dabartinė padėtis išliktų patvari, reikėtų pašalinti tik kai kurias detales (pavyzdžiui, „Pabaltijo sagų“ („прибалтийских пуговиц“) egzistavimą)“ (Савицкий, 1997а, 274). Matysime, kad viename iš vėlesnių savo tekstų Savickis užims visiškai kitokią poziciją bent jau Lietuvos atžvilgiu. Bet kol kas sustokime ties kito eurazininkų autoriaus samprotavimu. Sadovskis rašė: „Mes esame įsitikinę, kad protingai suprastas mažų tautų nacionalizmas ne neigia, bet, atvirkščiai, reikalauja jų dalyvavimo platesniame didvalstybiniame Rusijos valstybingume (великодержавной русской государственности). Rusijos valstybingumas laiduos sėkmingesnę mažų tautų, tokių, kaip gruzinai, estai, latviai ir t.t., išsivystymą. Plačios autonomijos ir teisės tvarkyti vietinius reikalus suteikimas tik sustiprins jų prisirišimą prie Rusijos valstybės. Bet mes nesutinkame su tais, kurie reikalauja „į Rusijos sudėtį įeinančių atskirų tautų savanoriško (??) sutikimo principu grindžiamo federacinio susivienijimo“. O kas, jeigu Azerbaidžano totoriai užsigeis Baku savarankiškumo ir užsimanys muitinėmis ir politiškai jį izoliuoti nuo Rusijos? O estai „savanoriškai sutiks tapti „dominion of the United Kingdom“ ir Revelį (Taliną – A.M.) pavers Anglijos laivyno baze? Kas tada? Žvelgiant iš mūsų, rusų, perspektyvos, šis niekada pasaulyje nematytas „savanoriškas“ susivienijimas yra kenksminga svajonė. Deja, šiame pasaulyje be prievartos neišsiversi. Bet ši prievarta turi kilti ne iš smulkios savimeilės, ji turi būti ne savavališka ir nepagrįsta, bet organiška prievarta – didžios ūkinės-politinės visumos prievarta savo dalies atžvilgiu: pastaroji tiek visumos, tiek ISSN 1392-8600 51
Page 1 and 2: V i l n i a u s p e d a g o g i n i
Page 3 and 4: žmogus ir žodis 2009 III filosof
Page 5 and 6: žmogus ir žodis 2009 IV cal and m
Page 7 and 8: žmogus ir žodis 2009 IV of affair
Page 9 and 10: žmogus ir žodis 2009 IV eidetic s
Page 11 and 12: žmogus ir žodis 2009 IV carrying
Page 13 and 14: žmogus ir žodis 2009 IV convergen
Page 15 and 16: žmogus ir žodis 2009 IV I am inse
Page 17 and 18: žmogus ir žodis 2009 IV is lackin
Page 19 and 20: žmogus ir žodis 2009 IV neverthel
Page 21 and 22: žmogus ir žodis 2009 IV per se, h
Page 23 and 24: žmogus ir žodis 2009 IV touching
Page 25 and 26: žmogus ir žodis 2009 IV Behnke, E
Page 27 and 28: žmogus ir žodis 2009 IV Husserlio
Page 29 and 30: žmogus ir žodis 2009 IV Pažinima
Page 31 and 32: žmogus ir žodis 2009 IV prietaro,
Page 33 and 34: žmogus ir žodis 2009 IV Dėmesys
Page 35 and 36: žmogus ir žodis 2009 IV toje kūn
Page 37 and 38: žmogus ir žodis 2009 IV reikšmė
Page 39 and 40: žmogus ir žodis 2009 IV egzistenc
Page 41 and 42: žmogus ir žodis 2009 IV Ugdymo te
Page 43 and 44: žmogus ir žodis 2009 IV suprasti,
Page 45 and 46: žmogus ir žodis 2009 IV Viena iš
Page 47 and 48: žmogus ir žodis 2009 IV Rusijos-E
Page 49: žmogus ir žodis 2009 IV ėjusio
Page 53 and 54: žmogus ir žodis 2009 IV anksčiau
Page 55 and 56: žmogus ir žodis 2009 IV Cавиц

visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?