2009/3/59

S UVALKIETISLeidžia: Lenkijos lietuvių draugija,16-500 Sejny, 22 Lipca 9,tel. 087 5162 125.Adresas internete:www.punskas.plElektroninio pašto adresas:vabo@wp.plRedakcijos adresas:Korczaka 5/70, 16-400 Suwałki.Redaguoja:K. Baranauskas - redaktorius,T. Uzdilaitė,K. Leončikas,J. Vaznelis,S. Kapustinskienė.Stilistė, korektorėB. Burdinaitė-OłówTechninis redaktoriusV. ŽilionisNumeris pasirašytas spaudai:2009 09 25.Viršeliuose: Lietuvos tūkstantmečioženklas.Gedimino pilis (V. Baranauskaitėsnuotrauka)Spausdino „Aušros” leidyklosspaustuvė.Leidinį remiaTurinysRedaktoriaus žodis ............................................................................ 3LIETUVAO. MILAŠIUS Rugsėjo simfonija.................................................... 4P. SOVULIS Petro Vileišio darbai.................................................... 6K. LEONČIKAS Kas girdėti Lietuvoje?......................................... 8K. LEONČIKAS Naujoji Lietuvos prezidentė ............................. 18K. LEONČIKAS Kulminaciniai Lietuvos vardo tūkstantmečiominėjimo renginiai Vilniuje.............................................................. 21KRAÐTO PRAEITIS IR DABARTISK. LEONČIKAS Napoleonas Suvalkijoje (2)............................... 22J. VAZNELIS Berezos Kartuskos koncentracijos stovykla......... 27J. VAZNELIS Vytauto Zimnicko tragedija .................................. 29ÐVIETIMAS IR KULTÛRAK. LEONČIKAS Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimasSuvalkuose........................................................................................ 30K. BARANAUSKAS Paminklas tėvams ir protėviams atminti ... 33A. KAVALIAUSKIENĖ ”Byla dėl tvoros”................................... 34EKONOMIKAGlobalizacija traukiasi ..................................................................... 35Lietuviai pamiršta kelią į Lenkiją .................................................... 35GAMTA, TURIZMASP. SOVULIS Gamta – visų namai .................................................. 36I. DEGUTIS Kelionė po Italiją ..................................................... 37K. BARANAUSKAS Vilnius lankytojo akimis............................. 39KÛRYBA, LEIDYBATiražas 500 egz.P. SOVULIS Lietuviškos knygos.................................................... 42T. JONUŠONIENĖ Tėvynės ilgesys ............................................. 42K. LEONČIKAS Litua, Lietuva.................................................... 43Rankraščiai taisomiir trumpinami redakcijosnuožiūra.Redakcijos nuomonėnebūtinai sutampa su autoriųnuomone.Įvairenybės ....................................................................................... 45LLD Suvalkų skyriaus kronika ...................................................... 462PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com

S UVALKIETISR E D A K T O R I A U SÞ O D I SLiepos 1-6 dienomis Lietuvoje vykokaraliaus Mindaugo karūnavimo ir Lietuvosvardo tūkstantmečio minėjimo iškilmės.Nepaisant organizatorių nuogąstavimų,išgyvenamo sunkmečio, jos, atrodo,nepaprastai palietė tautiečių širdis,paskatino dvasinį žmonių pakilimą.Šventiška nuotaika viešpatavo kiekvienądieną – visų pirma dėl gausiai iškilmėsedalyvavusio ir entuziastingai nusiteikusiojaunimo, renginių gausos, gero vilniečiųpasiruošimo bei vaišingumo.Kasdien gatvėse, stadionuose, parkuosebuvo matomos besišypsančiųžmonių minios. Tvarkingai, be incidentųvyko renginiai, ko anksčiau nebūdavę, –rašė „Lietuvos rytas“ ir kiti leidiniai. Labiausiaijaudinančią ir įsimintiną akimirkąteko išgyventi sekmadienį 20 val. Lenkijoslaiku skambant Lietuvos himnui.„Žalgirio“ stadione Šokių dienos programaiprasidedant dešimtys tūkstančiųžiūrovų ir aštuoni tūkstančiai šokėjų dalyvaujantLietuvos prezidentei Daliai Grybauskaiteiir premjerui Andriui Kubiliuisugiedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.Lietuvos himnas skambėjo vienu metu 53šalies savivaldybėse ir 40 valstybių, kursusibūrė tautiečiai (taip pat Punske, Seinuoseir „Vienybės“ klube Suvalkuose).Iškilmių svarbą ir didingumą atspinditrijų karalysčių monarchų, šešių valstybiųprezidentų, specialiojo popiežiausŠventės akimirka (V. Baranauskaitės nuotr.)Benedikto XVI pasiuntinio ir kitųgarbingų svečių dalyvavimas karaliausMindaugo karūnavimo ir Lietuvos tūkstantmečiošventėje.Renginių maratono baigiamasis akordasbuvo liepos 6-ąją Vingio parke vykęsDainų dienos koncertas „Tūkstančio aušrųdainos Lietuvai“. Galingai nuskambėjotūkstančio dalyvių jungtinio choroatliekama finalinė daina „Dieve, laiminkLietuvą“.Kitas Lietuvai ne mažiau reikšmingasįvykis – naujai išrinktos šalies prezidentėsDalios Grybauskaitės inauguracija liepos12 d. Kuklus, be puotų ir fejerverkų,įžengimas į „Baltuosius rūmus“ tai gerasantrojo tūkstantmečio – naujų iššūkiųženklas.PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comKo gali tikėtis iš naujos prezidentės užsieniolietuviai? Manoma, jog svarbiausidalykai – jau daugel metų gvildenamasįvairiuose forumuose pilietybės (dvigubospilietybės) klausimas, švietimas gimtąjakalba, sugrįžimo į Lietuvą reikalai ir moralinėparama etninėse žemėse gyvenantiemstautiečiams. Mūsų tėvai ir protėviaikartodavo: „Pilis tvirta, kol tvirti jospriešpiliai“.Gera matyti suvalkiečių sistemingąvisuomeninę veiklą, saviveiklininkų, teatromėgėjų pasirodymus scenoje. Birželio21 d. Suvalkuose įvyko Simo Vaznelio„Bylos dėl tvoros“ premjera, o liepos19 d. dalyvauta XVIII klojimo teatrų festivalyjePunske. Nesnaudžia ir mūsų dainininkai.Kas šeštadienį vadovaujant vargonininkuiiš Augustavo Jonui Šliaužiui intensyviairepetuoja ir ketina kitais metaispasirodyti scenoje.Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimoproga Suvalkų miesto valdžia, atrodo,pirmoji Lenkijoje, nusprendė suteiktigatvei Lietuvos tūkstantmečio (lenk.Tysiąclecia Litwy) vardą. Birželio 24 d.Suvalkų miesto taryba priėmė nutarimądėl naujos (dar tik tiesiamos) Suvalkųgatvės pavadinimo. Tai įvyko Lietuvoskonsulo Liudviko Milašiaus, Suvalkųmiesto prezidento Juzefo Gajevskio (JózefGajewski) ir LLD Suvalkų skyriaus valdybosiniciatyva bei pritarimu.Rugsėjo pabaigoje pasirodys knyga„Valinčiai. Žmonės, jų darbai ir likimai“,skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.Tai, dviejų suvalkiečių ir punskietės(kartu ir buvusių valinčiokų), kuklus įnašasšvenčiant šį garbingą jubiliejų.Kazimieras BARANAUSKASNaujiesiems 2009/10mokslo metams prasidëjusmoksleivius, studentus irmokytojus sveikinaLLD Suvalkø skyrius“Suvalkieèio” redakcija3

S UVALKIETISRugsėjo simfonijaIAš sveikinu tave, ateinančią manęs sutikti,Kai mano žingsniai aidi iš blausios, šaltos laikų angos.Tave aš sveikinu, vienatve, mano motina.Kai mano ūksmėje viešėjo džiaugsmas,Kai juokas, lėkdamas lyg paukštis, atsidauždavo nakčia įveidrodžius,Kai gėlės, šiurpūs jauno gailesčio žiedai, dusino mano meilęIr kai pavydas, nunarinęs galvą, žvelgė vyno taurėj į save,Mąsčiau apie tave, vienatve, – aš mąsčiau apie tave, apleistąją.Penėjai tu mane kuklia ir juoda duona, pienu ir laukinių bičiųmedumi;Man buvo miela valgyti iš tavo rankų lyg žvirbluičiui,Nes niekados, Žindyve, neturėjau motinos nė tėvo,O namuose vien pamišimas bastėsi ir šaltis.Tu kartais man regėdavais kaip moterisDailioj, viliūkėj miego šviesoje.Dėvėjai tu sėjų spalvos suknelę. Mano žuvusioj širdy,Bežadėj, priešginoj ir šaltoje kaip vieškelio akmuo,Net šiandien dvelktelia švelni banga,Kai moterį matau bevilkinčią ana skurdžia, rusva spalva –Liūdna ir atlaidžia: tai skrenda pirmutinė blezdingėlė,Ji plazda, plazda skaidrioje vaikystės saulėje per arimus.Žinojau, kad savos buveinės nepamėgaiIr kad, nutolus nuo manęs, tu lioveis man žavėjusi vienatvę.Brangi buveinė – tai gadynių apnešta uola, įšėlusi sala tarpjūros vandenų;Ir daug žinau kapų, kurių anga rūdija, gėlėmis apaugus.Bet tavo namas ne tenai, kur jūra ir dangusUžmiega tolumų žibuoklėse lyg mylimieji.Tikrasis tavo būstas ne už tųjų kauburių,Nes kaipgi būtum atsiminus mano širdį, kurioje esi užgimus.Tai ten tu savo jauną vardą išrašei ant sienų.Ir kaip žmona, kuri regėjo savo žemiškąjį vyrą mirštant,Grįžti su druskos ir su vėjų prieskoniu išbalusiuose skruostuos,Ir su anuo senu, senu kalėdinės šerkšnos kvapu plaukuos.Kaip iš žarijos, smilkstomos aplinkui karstą,Taip iš širdies, kur drumsčiasi slaptingas ritmas,Juntu pakylančius vaikystės dienovidžių kvapus.Nepamiršau gražiųjų sodų prieglobsčio, kurin mane vadinoAidas, tavo antrasai sūnus, vienatve.Ir aš pažinčiau vietą, kur kadais miegojauPrie tavo kojų. Juk tenai dar gaudos vėjų sūkuriaiPo gražią, liūdinčią griuvėsių žolę, –Juk ten samanė bitė renka medų vasaros kaitroj?bb4PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISIr jei praskirtum gluosnio, drebančio, nupuikusionašlaičio plaukus,Išvysčiau tokį skaidrų, tokį tyrą vandenų paviršių –Taip skaidrų ir taip tyrą, tartum Tolimoji,Gražiam apyryčio sapne regėta!Juk dar šiltadaržyje, vaivorinėmis senų gadyniųspalvomis nuaustame,Tikriausiai bus išlikęs kaktusas nykštukas ir anassilpnutis figų medis,Kadaise iš kažkokio laimės krašto atsiradę,O merdinčios saulažolės kvapsnis dar vis svaiginapopietės tvaike!Vaikystės krašte ir ūksminga sentėvių buveine!Kupli, susnūdus liepa, taip oriai dūzgėjusi nuo bičių,Ar tu laiminga, kaip kadais? O aukso gėlėmisskambėjęs balse,Ar vis užbūręs sergsti kauburių šešėliusUžmigusios gražuolės sutuoktuvėms – ji baltasuplėkusiuose knygos lakštuos,Kuriuos taip miela būdavo sklaistyti, kai palėpėjvakarinis spindulysAnt dulkių krenta, o aplink –Verpėjo voro sustabdytųjų ratelių tyluma. – Širdie!O liūdinti širdie! Milinę vilkintis piemuoDūduoja ilgą luobo vamzdį.Sode genelis kala savo mylimosios karstą,Nuščiuvusiam lendryne šaukiasi varlė. O liūdintiširdie...Brangi erškėtrože, sumenkusi kalvos pašlaitėj, arkada tave matysiu?Ar tu žinai, kad tavo žiedas, kuriame žėrėjojuokdamos rasa, –Tai nuo vaikystės ašarų apsunkusi širdis manoji. Običiule,Ne tavo, bet kiti erškėčiai pažeidė mane!Ir tu, šaltini išmintingas, taip ramiai, taip dailiaižvelgęs, –Per skambančias kaitras ties tavimi sau prieglobstįsurasdavoIšlikę žemėje šešėliai ir tyla.Ne tokie švarūs vandenys šiandieną vilgo manoskruostus.Kai vakaras ateidavo, iš vaikiškos lovelės,kvepiančios žiedais,Regėjau gašnųjį mėnulį vasaros gale.Pro gailų vynmedį jisai žiūrėjo, ir naktų tvaikePer sapną lojo Melancholijos ruja!Paskui ateidavo ruduo – girgždėjo ašys, svirtys ir poškėjokirviai.Tarytumei ant pirmutinio sniego užsibėgęs zuikis, taipeikli dienaBežadžiais nustebimais mūsų širdis liūdinčiasužgaudavo.Ir visa tai įvyko, meilei dar negimus, nors dabar jos vėlnėra.IIVienatve, mano motina, atpasakok man mano būtį! ŠtaiBe kryžiaus siena, stalas ir knygaUžvožta! Jei seniai laukta, negalima svajonėPabelstų man į langą nei ta raudongurklė suledėjusiaširdim,Ar kas pakiltų ir duris pravertų?Medėjas šaukiasi, niūkiam raiste susivėlavęs,Jaunystės paskutinis riksmas leipsta ir jau miršta:krisdamas tas vienas lapasNugąsdina bežadę girių širdį.Kas tu esi, graudi širdie? Mieguistas kambarys,Kuriam, alkūnėmis ant knygų užverstų parimęs,Sūnus palaidūnas klausosi, kaip zirzia mėlyna vaikystėsmusė?Ar gal esi tu atminimų veidrodis? Ar kapas, kurį vagissutrikdė?Į tolį vakaro atodūsių lydėtieji, o laimingieji, jūs debesysauksiniai,Laivai dailieji, angelų prikrauti manos,Ar tai tiesa, kad niekas, niekas jau nemylite manęs,Kad niekados, o niekad jūsų neregėsiu kūdikystėskrištole,Kad jūsų sielvartai, balsai ir mano meilė,Kad visa tai tebuvo širšės suzvembimas vėjuos,Tiktai ant karsto takštelėjus ašara,Tik grynas melas, tik širdies mano plakimas, nugirstassapnuos?Aš prieš senatvės nebylų ledyną rymau vienišas!Aš rymau vienišas su savo vardo aidesiu!Nelyginant dvi sesers, susitaikiusios nelaimėj,Šiurpi diena su šiurpulinga naktimi, užkopusios į miegotiltą, moja ženklą!Ir tartum ežero klaikaus gelmėj skursnus akmuo,Kadaise nusviestas gražaus ir atšiauraus vaikučio,Taip atminimų miegančiam dumble, liūdnių liūdniausioješirdyApsunkus mano meilė miegti.Oskaras MILAŠIUSVertė A. VaičiulaitisL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com5

S UVALKIETISPETRO VILEIŠIO DARBAILietuvos sostinė Vilnius – tai kraštoūkio, kultūros ir valdžios centras, taivisos šalies širdis. Šis miestas lietuviųlūpomis apdainuotas, ašaromis apraudotasir padavimais apipintas. Jis augo,klestėjo Jogailaičių valdymo laikais. VėliauVilnius patyrė daug gaisrų, karų ir kitųnelaimių. Smuko ir miesto ekonominisgyvenimas. Nors Vilnius toliau buvoLietuvos sostinė, bet senosios unijoslaikais bendras Lietuvos ir Lenkijos karaliusgyveno toli – Krokuvoje ar Varšuvoje.Karalius ir jo dvaro pareigūnai nemokėjolietuvių kalbos, jiems nelabai rūpėjo Lietuvosreikalai. Nebuvo nei pinigų, nei valdininkų,kurie tvarkytų Lietuvos žmoniųreikalus. Sunyko Vilniuje Valdovų rūmai,Trakuose Vytauto Didžiojo pilis. Miestaineaugo, merdėjo amatininkystė. Kaimiečiųvaikai be pono dvaro sutikimo negalėjopersikelti ir įsidarbinti Vilniuje ir kituosemiestuose. Dažnai vykdavo karai. Tadabajorai priimdavo valstiečius kovoti. Karometais daug jaunų lietuvių žūdavo kovoslauke, o miestuose ir kaimuose siautėjoepidemijos. Mažėjo gyventojų miestuoseir bažnytkaimiuose.Nelaimė Lietuvai buvo svetimos kalbosįsiveržimas į viešąjį tautos gyvenimą.Nuo Krėvos akto 1385 m. iki bendros valstybėsžlugimo 1795 m. (per 410 metų) irvėliau, caro laikais, labai nutauto Lietuvospakraščiai ir didesni miestai. Tokioliūdno likimo sulaukė numylėta lietuviųsostinė Vilnius. Tai nenuostabu, juk lietuviaipora amžių buvo priversti raštinėse,kariuomenėje, bažnyčiose, švietimo centruosevartoti svetimą kalbą. Tuo laikotarpiulabai mažai pasirodė knygų,maldaknygių ir kitų leidinių.Atėjus XX amžiui sekmadieniaisbažnyčios varpai kvietė tikinčiuosius melstisslavų kalbomis. Žydai garbino Jahvęhebrajų kalba. Kitaip jau nebegalėjo būti,mat visų konfesijų šventikai žinias įgijosvetima kalba. Ačiū Dievui, įvyko tiesiogstebuklas tautos gyvenime – Lietuvojeprasidėjo tautinis atgimimas. Vilniuje vienintelėješv. Mykolo bažnyčioje 1901 m.įvestos lietuviškos pamaldos. Lietuvojevis plačiau Dievas buvo garbinamas senalietuvių kalba. Blogiausiai lietuviams buvęVilniaus vyskupijoje, kur valdė lenkaivyskupai. Jie nesuprato lietuvių reikalų.Šiems dvasininkams trūko pagarbosartimui, kaip mokoma Šventajame Rašte.Lietuviai kunigai buvo blaškomi, keliami įgudiškas ar lenkiškas parapijas, o į grynailietuviškas skiriami lenkai. Lietuviui patektiį seminariją buvo sunku. Nors ir išlaikydavostojamuosius egzaminus, lietuviainebuvo priimami. Jiems sakyta, jog nėravietų seminarijoje. Kokia valdžia – tokiatvarka ir kalba.Lietuviai buvo vis labiau susipratę irkaip ištikimi Lietuvos patriotai ėjo geru,nors ir sunkiu keliu. Žinojo, kad be susipratimoir darbų nebūsią atgimimo Lietuvoje,taigi ir jos sostinėje Vilniuje. Veikėjamstekdavo susidurti ne vien su rusųvaldžios priespauda. Labai buvo sunkususikalbėti su sulenkėjusiais bajorais.Bajorų mąstymą ribojo svetimi mitai.Jiems trūko pagrindinių žinių apie Lietuvą.Bajorams naudingiau buvo tarnautisvetimoms valstybėms.Susipratę lietuviai vis labiau buvopasiryžę dirbti visų luomų naudai. Jie norėjosukurti laisvą ir modernų kraštą.Tarp tokių protingai mąstančių lietuviųVilniuje buvo Petras Vileišis. Jis, kaipir daugelis tautiečių, mokslo siekė už Lietuvosribų, bet niekad neužmiršo, iš kurkilęs ir koks jo gyvenimo tikslas. Kol atvykodirbti į Vilnių, jo gyvenimo kelias buvoilgas ir sudėtingas.Petras Vileišis gimė 1851 m. Pasvaliorajone, Medinių vietovėje, laisvųkarališkųjų valstiečių šeimoje. 1870 m. auksomedaliu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.Jaunuolis Petras Vileišis pasirinko Fizikosir matematikos fakultetą Petrapiliouniversitete, kur įgijo matematikos mokslųkandidato laipsnį. Petrapilyje dar1880 m. baigė Kelių institutą. CarinėjeRusijoje lengvai galėjo gauti gerą darbą.Jis paskiriamas į Maskvos apygardosgeležinkelio kelių valdybą. Sėkmingai tiesėkelius plačiojoje Rusijoje. 1885 m. PetrasVileišis paskiriamas Samaros-Ufos geležinkeliostatybos ruožo viršininku. Jampavesta pastatyti tiltą per Belajos upę (600m ilgio) – Kamos intaką. Už labai gerą darbąVileišis buvo apdovanotas ordinu. Jįvisur kviesta tiesti geležinkelį ir statyti tiltus.Tiltų atramoms įrengti jis pradėjo naudotikesonus. Tapo žymiu kesoniniųpamatų specialistu Rusijoje. Projektavo irvadovavo tiltų per 6 upes – Oką, Pronią,Cną, Mokšą, Surą ir Kazanką statybos darbams.Pagaliau tapo Rusijos susisiekimoministerijos rūmų patarėju. Statė tiltus dabartinėjeLatvijoje, Ukrainoje, pastatė tiltąper Narevo (Narew) upę netoli Varšuvos.Darbo visur turėjo su kaupu, uždirbonemažai pinigų.Visos Petro Vileišio dienos buvo kupinosatsakingų pareigų, kartais ir rūpesčių,bet jis niekad neužmiršo lietuvių reikalų.Dar būdamas studentas Petrapilyje subūrėlietuvius. Studentų būrelis slaptaleido laikraštėlį „Kalvis melagis“. Dalyvavolabdaringoje Petrapilio lietuvių draugijosveikloje. Jam pasisekė legaliai lotyniškomisraidėmis išleisti 4 savo knygeles.Turėdamas nemaža lėšų, didelę dalį jųpaaukojo Lietuvos reikalams. Padėdavolietuviams geležinkelininkams gabentiuždraustą spaudą ir knygas. Nepamiršdavoir knygnešiams padėti jų veikloje.Negailėjo pinigų remti lietuvišką periodinęspaudą, pats rašė ir vertė knygasį lietuvių kalbą, bendradarbiavo sulaikraščių „Varpas“ ir „Aušra“ redakcijomis.Savo darbus spausdino MažojojeLietuvoje, Martyno Jankaus ir kitų spaustuvėse.Petro Vileišio straipsniai pasiekdavoir lietuvių spaudą Amerikoje.Kaip žinome, visur gerai, bet namiegeriausia. Taip manė ir Petras Vileišis. 1900metais grįžo į Vilnių su užsidirbtais pinigais.Tas jo kapitalas tapo tautinio darbomaterialiniu pagrindu. Petro Vileišio dėkaVilniuje pradėjo veikti lietuviška spaustuvė,knygynas ir mechaninės žemės ūkiopadargų dirbtuvės. Knygynas įsteigtas1904 m. spalio 25 d. Jis veikė 1904-1912metais Aušros vartų g. 5, kur dabar yraNacionalinė filharmonija. Knygynežmonės gaudavo spaustuvės leidinius irlietuviškas knygas bei spaudą, išleistastiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jam vadovavoMarija Piaseckaitė-Šlapienė. Jaitalkino Antanina Davydauskaitė ir ElenaBrazaitytė. Tas knygynas Vilniuje tapolietuvių veikėjų centru. 1912 metais6PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISknygynas likviduotas. Knygas nupirkoMarija Šlapelienė. Ji su savo vyru Jurgiuįkūrė naują savo knygyną.Petras Vileišis 1904 m. rugsėjo 7 d. gavoleidimą savo spaustuvėje spausdintileidinius. Spaustuvę padėjo įrengti ir jaivadovavo Martynas Kukta. Joje buvo 2spausdinimo mašinos, 2 spausdinimostaklės ir įvairaus šrifto komplektai. Čiadirbo 18-20 darbininkų. Spaustuvėjespausdinti vadovėliai mokykloms, lietuviųtautosakos rinkiniai, pirmasis lietuviškasdienraštis „Vilniaus žinios“, kurį įsteigėir redagavo Petras Vileišis. Buvo spausdinamiir kiti leidiniai, kaip antai „Šviesa“,„Lietuvos bitininkas“.Petras Vileišis Vilniuje nusipirko žemėssklypą ir savo lėšomis pastatė geležiesdirbinių gamyklą. Gamino cisternas, rezervuarus,kesonus, šviesoforus, geležiniųtiltų detales. Šaltkalvystės cechas gaminogeležinius vartus, laiptų turėklus,gatvių žibintus, duris, langų rėmus irkryžius. Remontavo žemės ūkio mašinas,gamino ir žemdirbystės įrankius. Dėlekonominių priežasčių gamyklą reikėjoparduoti. Tada Vilniaus lietuviai įsteigėnaują ūkio mašinų bendrovę, kuri veikėiki 1918 metų. Vokiečiams užgrobus Vilnių,gamykla buvo perkelta į Smolenską, kurbolševikai ją nacionalizavo.Dirbant Vilniuje ne viskas klostėsigerai, reikėjo nugalėti daug kliūčių, betlietuviai parodė, kad jie esą savo sostinėjenuo amžių. Tai ne sapnas, ne svajonė, taiapčiuopiama lietuvių veikla. Vis daugiaužmonių tikėjo atgimstančia laisva Lietuvasu sostine Vilniumi. Vileišis jiems buvopavyzdys. Jis su savo trimis broliais dirboLietuvos labui.Rusijos bendrovės vėl pakvietė PetrąVileišį statyti tiltus. Vilniuje jis dar spėjopastatyti erdvius rūmus, kuriuose po jomirties įsikūrė „Ryto“ švietimo draugija irLietuvių mokslo draugija. Vileišis vėlišvažiavo su šeima dirbti kaip vadovasstatant tiltus. Jo padėjėju tapo lietuvisinžinierius Steponas Kairys.Petras Vileišis visą laiką negailėjo savopinigų lietuvių reikalams. Aukojo dailėsparodų, lietuvių kursų organizavimui,lietuviškų mokyklų steigimui. Kai prasidėjoPirmasis karas, jis dalyvavo Lietuviųdraugijos nukentėjusiems nuo karo šelptiveikloje. Karo metu užleido dalį savonamų Antakalnyje našlaičių prieglaudai.Rėmė Petrapilyje ir Voroneže leidžiamąlietuvių spaudą.1917 metais prasidėjo bolševikų revoliucija,nukentėjo Rusijos ūkis, pramonė,statybos. Pablogėjo gyvenimo sąlygos,visko trūko, kai kur žmonės badavo.Nukentėjo ir Petras Vileišis. Jis Rusijojesusirgo, bolševikai paėmė jo turtą. 1921metais pavyko sugrįžti į Lietuvą, bet bepinigų kišenėje. Parsivežė tik pažymas,kiek milijonų uždirbta. Jam privalėjosumokėti Rusijos geležinkelių bendrovė.Deja, tų pinigų jis niekada negavo.Nors Petras Vileišis buvo 70 metųamžiaus, nemanė sėdėti ramiai namie. Jistuojau įsitraukė į viešąjį darbą, dirboTėvynės labui. Tapo Susisiekimo ministerijosInžinierių korpuso viršininku.Reikalavo iš kitų uolaus, kruopštaus darbo.Po 4 mėnesių šių pareigų atsisakė.Petras Vileišis buvo pasiryžęs įsteigtibendrovę ir nutiesti geležinkelio magistralęnuo Šiaulių per Telšius, Kretingą, Palangąį Šventąją bei įrengti Šventosios uostą. Šįprojektą vėliau Lietuvos valstybė įgyvendinodviem etapais: 1924-1926 m.nutiestas geležinkelio ruožas Šiauliai-Telšiai, o 1929-1932 m. Telšių-Kretingosruožas. Pastarojo ruožo tiesimu rūpinosiPetro Vileišio sūnus Vytautas.Petras Vileišis mirė 1926 m. rugpjūčio12 d. Palangoje, palaidotas Kauno arkikatedrosrūsyje. 1935 m. kovo 21 d. jo palaikaipervežti į Vilnių ir palaidoti Vileišiųšeimos koplyčioje Rasų kapinėse. Koplyčiastovi 80 metrų į rytus nuo pagrindiniųvartų. Čia palaidoti Petro Vileišio broliaiVytautas, Jonas ir Antanas. Jie taip patdaug nusipelnę Lietuvai.Po darbo Petras Vileišis daug skaitė,domėjosi proza ir poezija. Ir pats sukūrėkeletą apsakymų, scenos vaizdelių, išvertėiš kitų kalbų prozos kūrinius. Parašėir išvertė apie 30 knygelių gamtos, medicinos,žemdirbystės, sodininkystės ir istorijosklausimais. Pasirašinėjo slapyvardžiais– Petras Neris, Giedris, Ramojus,V. Gintautas. Įdomūs yra jo pasisakymaiapie visuomenės gyvenimą Lietuvoje irkaip pakelti žmonių gerovę. Jis apie tuosreikalus ne tik kalbėjo, rašė, bet ir tai įkūnijodarbais Lietuvoje, ypač Vilniuje.Šiais metais švenčiame pirmojo Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmetį. Taipuiki proga pažinti Lietuvos istoriją, savusdidvyrius. Didvyriai – tai nebūtinaikautynių vadai, laimėję mūšį, bet ir tiežmonės, kurie nusipelnė pagarbos savodarbais visuomenės labui, tarp jų ir PetrasVileišis. Būdamas paauglys, jis Panevėžiomokykloje atsisakė surusinti ar sulenkintisavo pavardę. Išvažiuodamas mokytis įPetrapilį prisiekė: „Brangi Tėvyne, kolbūsiu gyvas, dirbsiu tavo labui“. Tuosžodžius, ištartus 1870 metais, patvirtinosavo darbais „su kaupu“. Taip pat trys jobroliai ėmė pavyzdį iš Petro ir dirbo savokraštui.Visuomenė pastatė Petro Vileišiobiustą Karo muziejaus skverelyje Kaune.Vilniečiai dabar kaupia lėšas, norėdamipastatyti tinkamą paminklą broliams Vileišiams.Tikėkime, jog netrukus Vilniuspasipuoš nauju paminklu, kuris visiemsprimins, kad Petras Vileišis ir jo broliai, kilęiš darbščios ūkininkų šeimos, siekę mokslo,turėjo vieną tikslą: atgaivinti lietuvybę,atgauti spaudą, lietuviškus pamokslusir giedojimus bažnyčiose, atkurtinepriklausomą demokratinę Lietuvą. J.Basanavičius ir kiti didieji Vilniaus lietuviaibe Vileišio pagalbos nė pusės to,kas buvo nuveikta, nebūtų galėję padaryti.Šiemet Vilniuje pastatytas paminklasVincui Kudirkai. Dabar laukiam paminklo,kuris primins Lietuvos šviesuoliusVileišius.Tegul Petro Vileišio asmenybė būnamums pavyzdys, ką gali nuveikti užsienyjegyvenantys lietuviai. Pradėkime nuo mažųdarbų, kur nereikia daug pinigų ir laiko.Daugiau domėkimės lietuvių kultūriniugyvenimu. Kiekvienas gali sau ir pažįstamiemsužsakyti vietos lietuvių spaudą. Jitikrai pigi. Reikėtų skaityti daugiau knygų,rengti klube susitikimus su veikėjais,mokytojais, muzikantais, dainininkais ir kt.Lietuva – tai dainų kraštas. Lietuviškųdainų užrašyta tūkstančiai. Galima 4-8 kartusper metus surengti dainų vakarėlius,kur prisimintume gražiausias ir mėgstamiausiasdainas. Būtinai reikėtų pakviestijaunimą ir mokinius. Tai būtų nepaprastaproga jiems išmokti tas dainas.Dažniau ruoškime lietuvių koncertus,statykime vaidinimus, ateikime jų pažiūrėti.Kalbinkime vaikus ir paauglius lankytilietuvių kalbos pamokas. Tuomet kaibūsime Vilniuje prie Vileišių paminklo, drąsiaigalėsime pasakyti, kad mes dar gyvi irįgyvendiname Vileišių, Basanavičiaus,Kudirkos siekius. Pajusime, kad ir mes išdalies esame didvyriai savo darbe, mokamedirbti ir džiaugtis gyvenimu.Pranas SOVULISL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com7

S UVALKIETISKAS GIRDĖTIPolitikaLietuvos europarlamentaraiVyriausioji rinkimų komisija (VRK)2009-06-14 patvirtino galutinius birželio7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į EuroposParlamentą rezultatus. Lietuvai EuroposParlamente atstovaus 12 europarlamentarų.Daugiausia, keturis, mandatusrinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaromandatą jau antrą kadencijągavo prof. Vytautas Landsbergis, LaimaAndrikienė. Į Europos Parlamentą taip patpateko Algirdas Saudargas ir RadvilėMorkūnaitė.Antrojoje vietoje atsidūrusiai ir 3 mandatuspelniusiai Lietuvos socialdemokratųpartijai Europos Parlamente atstovausparlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, praėjusiąkadenciją Europos Parlamento nariubuvęs Justas Paleckis ir Socialdemokratųpartijos frakcijos seniūnas ZigmantasBalčytis.Partija „Tvarka ir teisingumas” EuroposParlamente turės 2 mandatus. Dirbti įBriuselį vyks šios partijos lyderis RolandasPaksas ir Juozas Imbrasas.Rinkėjai Europos Parlamento nariomandatą patikėjo ir Darbo partijos lyderiuiparlamentarui Viktorui Uspaskichui,Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui,Seimo nariui Valdemarui Tomaševskiuibei Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiuiLeonidui Donskiui.Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo20,91 proc. rinkėjų.Prezidentas Valdas Adamkusapie dabartinę krizęĮ Prezidento rūmus 2009-06-21 d.(sekmadienį) vėl susirinko Nacionaliniųmaldos pusryčių dalyviai pamąstyti irpasikalbėti apie krikščioniškųjų irbendražmogiškųjų vertybių vietą šiųdienų pasaulyje. Maldos pusryčių tema –“Valstybės kūrimas vertybių socialinėskrizės laikais”. Lietuvos Prezidentas ValdasAdamkus išskyrė vieną svarbiausiųpastarojo laiko ženklų, palietusių visasmūsų gyvenimo sritis – tai pasaulinės beinacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis.Tačiau Prezidentas svarstė, ar teisingavisavertį žmogaus, tautos ir valstybėsgyvenimą suvesti vien į ekonominęgerovę. Todėl, ieškodamas atsakymo į šįklausimą, šalies vadovas sakė apie krizęper šiuos Maldos pusryčius norintis kalbėtikaip apie tam tikrą kūrybą. Prezidentastaip pat priminė Evangelijoje aprašytąpožiūrį į žmogiškąją krizę: „Jei grūdas,nukritęs į dirvą, neapmirs, jis neduos naujųvaisių”, ir ragino įžvelgti, kas mūsų gyvenime,kaip tas grūdas, turi apmirti ir duotinaujų vaisių.„Apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė:nežabotas egoizmas, pelno kultas, įsitikinimai,kad egzistuoja kažkokie dėsniai,galintys pakeisti asmeninę atsakomybę,nubraukti įsipareigojimus. Sakyčiau, kad įkrizę vedė ir mūsų požiūris į jaunožmogaus formavimą. Ugdymą ir išmintįmes pakeitėme žinių teikimu, nors visižinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apiepasiaukojimą ir aukotis, išmanyti moralėsteorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie solidarumąbei pilietinę visuomenę ir būtiatsakingu piliečiu”, – sakė PrezidentasV. Adamkus.Valstybės vadovas įsitikinęs, kadžmogui visada, o ypač sunkumų akivaizdoje,būtina stengtis pakilti virš kasdieniųproblemų. Paragino kalbant apie šiometo sunkumus labiau akcentuoti žodį„laikini”. Jo teigimu, mus ištiko tik laikinisunkumai, tad šiuo metu reikia mąstytiapie tai, kokie iš krizės išeisime.V. Adamkus nepraleido progos paminėtiir vienu didžiausių skaudulių Lietuvojelaikomą visuomenės nepasitikėjimąsavo valstybe. Anot Prezidento, gyventojamsnepatinka praraja tarp žodžių irveiksmų, mat už melą neatleidžiama.„Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvosistoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laikąįvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtųpavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojoamžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiausvidurį ar Sausio 13-osios naktį?” – sakėvalstybės vadovas.„Nors krizė ištiko ekonomiką, betskaudžiausias jos padarinys – dar kartąatsivėrusios visuomeninės ir socialinėsproblemos: susvetimėjimas, diferenciacija,solidarumo stoka. Ar į tokią dabartįatėjome ne todėl, kad buvome itin sureikšminęinteresus, ypač ekonominius, ir visiškainuvertinę vertybes, idėjas, idealus?Ar nebuvo taip, kad, siekdami gero ir patogausgyvenimo, smukome į moralinę prarają?”– klausė Prezidentas. Pasak jo,sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus –tai galimybė praregėti ir pažinti bei suvoktiesminius mūsų gyvenimo dalykus.„Galimybė nenaikinti savęs iš vidausir išlikti žmonėmis, tauta, valstybe. Tikėjimasir pasitikėjimas – štai tvirčiausiaspamatas ieškant kelio iš nežinios, baimėsir netikrumo”, – pabrėžė Prezidentas.V. Adamkaus įsitikinimu, dabartinėkrizė pirmiausia yra mūsų dvasios krizės,dvasios devalvacijos rezultatas.“Krizės prasideda ir baigiasi, o Lietuvair lietuviai liks. Turi likti. Todėl turimebūti stiprūs. O visais sunkmečiais būsimestiprūs tiek, kiek gerovės sąlygomis liksimeištikimi pamatinėms moralinėms vertybėms,– sakė Prezidentas V. Adamkus. –Viena iš tų vertybių – tikėjimas lietuviųtauta, Lietuvos valstybe ir visais josžmonėmis”.Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuosgloboja šalies vadovas – tai galimybėpolitikams, verslininkams, visuomenėsveikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimisir įžvalgomis su kitais žmonėmis.Šiame susitikime kalbama apie Evangelijosvertybes kasdieniame kiekvieno asmensgyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldospusryčiai surengti 2001 metais. Nuotada šią tradiciją puoselėjo Prezidentas V.Adamkus.Lietuvoje bus ilginamaspensijos amžiusPremjeras Andrius Kubilius pareiškė,kad pensijos nebus mažinamos, tačiaupensijos amžius Lietuvoje turėtų būti8PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISLIETUVOJE?pamažu ilginamas, kol pasieks 65 metus.Tai daryti verčia ir demografinė padėtis.Be to, anot jo, daugelyje Europos Sąjungosšalių gyventojai į pensiją išeina vėliau.„Pasaulio banko studija ir daugelis kitųekspertų pripažįsta vieną faktą, kad Lietuvojepensinis amžius yra vienas iš mažesniųtarp Europos Sąjungos valstybių, todėl iryra siūloma palaipsniui – po porą mėnesiųkas pusę metų ar kas metus – didintipensinį amžių, kad jis pasiektų tą europietiškąstandartą – 65 metų amžių“, –interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.Jo teigimu, dabartinis pensijos amžiusnebeatitinka demografinės situacijos ir tųgalimybių, kurias turima Lietuvoje. „Todėlturime galvoti ir svarstyti ir tokiussprendimus“.Šiuo metu moterų pensijos amžius yra60 metų, o vyrų – 62,5 metų.Europos saugumo irbendradarbiavimo organizacijosparlamentinės asamblėjos(ESBO PA) metinėsesija VilniujeEkonominis sunkmetis neprivertėsurengti kiek kuklesnės Europos saugumoir bendradarbiavimo organizacijosparlamentinės asamblėjos (ESBO PA)sesijos Lietuvos sostinėje. Ji vyko šiųmetų birželio pabaigoje ir liepos pradžioje.Iš viso truko 5 dienas. Ji kainavo beveik11,8 mln. litų (pinigai skirti iš valstybėsbiudžeto).Beveik pusę šios sumos „suvalgė“vadinamosios organizacinės išlaidos,didžioji dalis jų susijusios su kultūrinės irpramoginės programos ESBO PA sesijosdalyviams finansavimu. 1 mln. litų išleistaorganizacinei technikai įsigyti, apie 5,5mln. litų – kai kurių patalpų Seimo rūmuoseremontui, likę beveik 5,3 mln. litų skirtilogistinėms, organizacinėms, kanceliarinėmsir kitokioms išlaidoms. Priepastarųjų priskiriamos ir išlaidos, skirtosįvairiems priėmimams, pobūviams, ekskursijoms,pramoginiams renginiams organizuoti,reprezentacijai.ESBO PA generalinio sekretoriausSpencerio Oliverio teigimu, turėtumedidžiuotis Vilniuje vykstančiu renginiu, nesjis pirmasis toks Baltijos valstybėse, o šiosorganizacijos prezidentui Joao Soaresuiįspūdį paliko nauji Seimo rūmai ir juoseesanti spaudos konferencijų salė. Jonuomone, ji geriausia iš visų, kurias jamkada nors yra tekę matyti.Lietuvos parlamentarų delegacijosESBO PA vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienėpasakojo, kad į sesiją atvykusiųsvečių įspūdžiai apie renginį, jo organizavimąir apskritai apie Lietuvą labai geri.„Jie jaučia, kad visi organizaciniai darbaiatliekami labai nuoširdžiai ir su dideliuatsidavimu”, – sakė ji.1975 metais įsteigta ESBO skirtanedalomam saugumui, konfliktų prevencijaiir pokonfliktiniam sureguliavimuiužtikrinti. Ši organizacija vienija 56 Europosir Nepriklausomų valstybių sandraugosšalis, JAV ir Kanadą.Iš viso Asamblėja priėmė per 20 rezoliucijų.Tarp ESBO PA priimtų dokumentųyra ir dvi Lietuvos inicijuotos rezoliucijosdėl energetinio saugumo ir dėl padalintosiosEuropos suvienijimo. Jas parengėSlovėnijos delegacijos narys RobertoBattelli ir Lietuvos Seimo delegacijosESBO PA pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.Pripažįstant tarpusavio priklausomybęenergetikos srityje, rezoliucijoje dėlenergetinio saugumo pabrėžiamas poreikisdiversifikuoti energetinių išteklių tiekimošaltinius, plėtoti alternatyvius tiekimobūdus ir taip siekti šalių tiekėjų ir šaliųvartotojų interesų darnos.Rezoliucijoje „Padalintosios Europossuvienijimas” smerkiami abu XX amžiaustotalitariniai režimai – nacistinis ir stalinizmo,šalys raginamos atverti savo istorijosir politikos archyvus, kovoti priešksenofobiją, agresyvų nacionalizmą. Šiarezoliucija labai pasipiktino Rusijos Federacijosdelegacijos vadovas AleksandrasKozlovskis.ESBO PA narė Lietuva yra nuo 1991m. rugsėjo. Šioje organizacijoje Lietuva turi3 balsus ir 5 delegacijos narius. Asamblėjąsudaro 320 parlamentarų iš 56 valstybių.Parlamentinės asamblėjos (PA) dalyviaibuvo sužavėti renginio suorganizavimu,Lietuvos svetingumu ir sostinėsVilniaus grožiu. Karčių pastabų turėjo tikRusijos delegacijos vadovas. Prieš išvykdamijie gyrė produktyvią ir nemažaireikšmingų rezoliucijų patvirtinusią ESBOPA sesiją. Daugelis renginio dalyvių taippat neslėpė susižavėjimo Lietuva ir žadėjodar kartą čia sugrįžti.Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkėV. Aleknaitė-Abramikienė taip patdžiaugėsi puikiai pavykusiu renginiu. Dėlnepriekaištingo sesijos darbo organizavimo,solidžių priėmimų ir kultūrinės programosrenginio dalyvių antrosioms pusėmskolegos iš užsienio apipylė ją pagyromis.„Iki šiol neteko girdėti jokių nusiskundimųar priekaištų. Tai iš tiesų labai malonu”, –šypsojosi ji.Lietuvos mokslui skirtaspirmasis milijardasLietuvos mokslui iš Europos Sąjungos(ES) struktūrinių fondų skirtas pirmasis1 mlrd. litų. Jau šiemet bus pasirašomosmokslo slėnių projektų sutartys ir išmokamasavansas projektams. Struktūrinėparama skirta 14 slėnių projektų ir 10nacionalinių kompleksinių programų.Pirmieji pinigai bus panaudoti infrastruktūrai,pastatams ir įrangai įsigyti.Valstybė „Sodrai” paskolino715 mln. litų„Sodrai” iki 2016 m. gruodžio 20 d. išvalstybės vardu pasiskolintų lėšų suteikta715 mln. litų paskola. Už ją reikėsmokėti 7,94 proc. palūkanas. Paskola buspradedama grąžinti nuo 2013 m. sausio20 d. ir grąžinama lygiomis dalimis kiekvienąmėnesį.„Sodra” pagal surenkamas pajamasnuo plano šiuo metu atsilieka 490 mln. litų.Planuojamas „Sodros” deficitas iki metųpabaigos yra apie 1,5 mlrd. litų.L I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com9

S UVALKIETISValdui Adamkui suteiktasgarbės daktaro vardasLietuvos Prezidentui 2009-07-01suteiktas garbės daktaro vardas Liublinokatalikiškajame Jono Pauliaus II universitete.Garbės daktaro vardas taip patsuteiktas Lenkijos, Latvijos, Estijos,Ukrainos prezidentams ir vienam iš Baltarusijosopozicijos lyderių.Tą dieną Liubline buvo minimos1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijossąjungos – Liublino unijos – 440-osiosmetinės.ESBO komisaras raginanebijoti lenkiškų gatviųpavadinimųLietuvai nereikėtų bijoti lenkiškųgatvių pavadinimų ar pavardžių su lietuviškojeabėcėlėje nesančiomis raidėmis, –ramina Europos saugumo ir bendradarbiavimoorganizacijos (ESBO) aukštasiskomisaras tautinių mažumų klausimaisKnutas Vollebeakas. Į Vilniuje vykusiąESBO Parlamentinės asamblėjos sesijąatvykęs pareigūnas siūlė leisti vietovėse,kur gyvena daug tautinės mažumosatstovų, lygiagrečiai vartoti jos kalbą.Valdas Adamkus (www.forumakad.pl)Svečias tikino, kad Lietuvos nėra jo „prioritetųsąraše” tarp problemiškiausiųregionų, tačiau įspėjo, kad neintegravusromų į visuomenę ateityje gali kilti rimtaskonfliktas.Per pusmetį į biudžetąnesurinkta 193,8 mln. litųPer pirmąjį šių metų pusmetį į valstybėsbiudžetą surinkta 7,409 mlrd. litų, o tai193,8 mln. litų (2,5 proc.) mažiau, nei planuota.Kartu su Europos Sąjungos ir kitųužsienio šalių paramos lėšomis per šešisšių metų mėnesius įbiudžetą buvo surinkta10,411 mlrd. litųpajamų (ES paramoslėšos – 3,3 mlrd. litų).Daugiausia pajamųsurinkta iš pridėtinėsvertės mokesčio(3,510 mlrd. litų),planas įvykdytas98,7 proc.Lietuva išmokėsžydams užprarastą turtąUž prieškariometais turėtą turtąžydams bus kompensuota113 mln. litų.Į šią sumą bus įskaičiuotair dviejų pastatųVilniuje vertė.Toks sprendimasbuvo priimtas 2009-07-13 d. vykusiameVyriausybės pasitarime.Pasak laikinojoteisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus,tai galutinis Vyriausybės sprendimas.Laikinai pareigas einantis PremjerasAndrius Kubilius taip pat teigė, jog toksįstatymo projektas bus iškart siunčiamasį Seimą, o rudeniop pradėtas svarstyti.Vyriausybės vadovas sakė, kad didesnėssumos prašančioms žydų organizacijomsbus atsakyta neigiamai.Taip pat numatyta, kad 3 mln. litų busišmokėti iškart, nelaukiant 2012 metų. Šiepinigai bus skirti nuo holokausto nukentėjusiemsLietuvos žydams remti.Kaip bus skirstomi kompensacijų pinigai,kol kas neaišku. Pasak R. Šimašiaus,tai bus daroma per fondą, kurio steigimotvarką nustatys Vyriausybė. Šiame fondeįtakos turės ir žydų bendruomenės, irLietuvos valstybės atstovai.Sumažėjo Seimo narių, politikų,teisėjų ir valdininkųatlyginimaiLietuvos Seimas pritarė, kad valstybėspolitikų, teisėjų, valstybės pareigūnųir valstybės tarnautojų pareiginės algosbazinis dydis, kuris buvo 475 litai, nuo2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio31 d. būtų 450 litų.Biudžete liko kone 5 mlrd.litų skylė2009-07-23 Seimas patvirtino naująbiudžeto karpymą. Valstybės biudžetopajamų planas galutinai buvo sumažintasbeveik 2,1 mlrd. iki 20,81 mlrd. litų, išlaidos– iki 25,64 mlrd. litų. Biudžeto deficitasbus didesnis pusantro karto ir sieksnebe 2,9, bet 4,82 mlrd. litų.Karas keliuose pamažu rimstaPer pirmąjį šių metų pusmetį žuvusiųjųir sužeistųjų keliuose buvo 23-24 proc.mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis,komentuodamas šių metų pirmojo pusmečiostatistiką, teigė, kad rezultatainuteikia optimistiškai. Jis pabrėžė, kad2008-uosius kelių saugumo požiūriu galimavadinti “proveržio metais”: tuometžūčių skaičių keliuose pavyko sumažinti25-28 proc., o ir lyginant sukitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis,“nebuvome visiškame dugne”.2008 metais Lietuvos keliuose žuvomažiausiai žmonių per paskutinius 40 metųarba nuo 1967-ųjų metų, t. y. žuvo 492žmonės – 242, arba 33 proc., mažiau nei2007 m.Tačiau ministras pridūrė, kad nors padėtiskeliuose ir gerėja, ES mastu Lietuvapagal eismo saugumą vis daružima paskutines vietas. Antra vertus, jeiantro pusmečio rezultatai nepasikeis, okitose ES narėse kelių eismo nelaimiųnesumažės, Lietuva metų pabaigoje turėtųšoktelti per 10 pozicijų.E. Masiulis teigė, kad tokių rezultatųpavyko pasiekti bendradarbiaujant suKelių policija, įvairiomis visuomeninėmisorganizacijomis, Bažnyčia. Pasak jo,10PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISypatingų priemonių planas, kuriuo siekiamamažinti avaringumą keliuose, busvykdomas iki 2015 metų. Ministro teigimu,planas numato pavojingų kelio ruožų pertvarkymą,aktyvų bendradarbiavimą suvisuomeninėmis organizacijomis bei siūlymąatšaukti draudimą naudoti dygliuotaspadangas.Prezidentė pasirašė įstatymųpakeitimus dėl PVM didinimo,biudžeto ir atlyginimųmažinimoPrezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašėįstatymo pataisas dėl pridėtinės vertėsmokesčio (PVM) didinimo, šių metųbiudžeto pajamų ir išlaidų mažinimo, atlyginimųvalstybės politikams, pareigūnams,teisėjams, tarnautojams mažinimo.PVM tarifas nuo rugsėjo didinamasnuo 19 proc. iki 21 proc. D. Grybauskaitėpripažino, kad mokesčių padidinimas nėrageriausia išeitis verslui, ir tvirtino, kadpasikeitus ekonominei situacijai PVMtarifą reikės peržiūrėti.Lietuvoje studijuos 36 šaliųabiturientaiStudijuoti Lietuvos aukštosiosemokyklose panoro 369 užsieniečiai iš 36pasaulio šalių, tarp jų iš Afganistano,Ganos, Irano, Japonijos. 80% stojusiųjųužsieniečių buvo iš Europos, 12% –Azijos, 3% – Afrikos. Pirmą kartą Studijųkokybės vertinimo centrui (SKVC) tekoįvertinti išsilavinimą, įgytą Afganistane,Bangladeše, Ganoje, Irane, Kuveite,Japonijoje, Nepale. Stojantieji daugiausiarinkosi universitetines studijų programas(jų nurodyta per tris šimtus), mažiau –kolegines (jų nurodyta per šimtą). Koleginesstudijų programas pasirinko 17proc. asmenų. Keli asmenys pasirinko tikvieną studijų programą.Lietuvoje užregistruotasdidžiausias gimstamumoaugimas Europos SąjungojeLietuvoje 2008 metais užfiksuotasdidžiausias gimstamumo augimas visojeEuropos Sąjungoje, tačiau dėl didesniomirčių skaičiaus ir emigracijos Lietuvosgyventojų sumažėjo 16 tūkst. ES statistikosagentūros Eurostat duomenimis,praėjusiais metais gimstamumas siekė 10,4promilės, t. y. 1000 gyventojų gimė 10,4vaikų, 2007 šis rodiklis siekė 9,6 promilės.Iš viso 2008 metais gimė 35 tūkst.vaikų, mirė – 44 tūkst. žmonių, 8 tūkst.emigravo. 2009 metų sausio 1 dienosduomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 350tūkst. žmonių, 2008-ųjų pradžioje – 3 mln.366 tūkst.Liepą nedarbas šalyjepasiekė 9,7%Lietuvos darbo biržos duomenimis,rugpjūčio 1 dieną įregistruota 209.900bedarbių – tai sudarė 9,7% visų darbingoamžiaus šalies gyventojų. Palyginti suliepos 1 d., nedarbas padidėjo 0,4 procentiniopunkto. Per praėjusį mėnesį į darbobiržas kreipėsi 30.900 asmenų, t. y. 4.400daugiau negu birželį.Lietuvai gali tekti prašytiTVF paskolosPrezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta,kad Lietuva gali būti priversta kreiptispagalbos į Tarptautinį valiutos fondą(TVF). Taip gali nutikti, jei nepavyks pasiskolintiužsienio kapitalo rinkose, – rašoDidžiosios Britanijos finansų dienraštis„The Financial Times”.Anot D. Grybauskaitės, Lietuvos finansųministerija svarsto galimybę šiemetišleisti dar vieną euroobligacijų emisiją poto, kai birželį buvo išplatinta 500 mln. eurųvertės obligacijų emisija.Dienraščiui „The Financial Times”duotame interviu Prezidentė pripažino,kad Lietuvai gali prireikti TVF paskolos,jei „užsienyje susidariusios sąlygosneleis Lietuvai refinansuoti savo skolų…ir jei rinkos užsidarys”. „The FinancialTimes” pažymi, kad Lietuva iki šiol siekėišvengti Latvijos likimo.EkonomikaLentvaryje pradėjo veikti PETtaros perdirbimo gamykla2009-06-12 Lentvaryje atidaryta pirmojiLietuvoje PET taros perdirbimo gamykla„PET recycling“. Ši gamykla užpildė iki šiolbuvusią spragą plastiko atliekų tvarkymograndinėje. Pasak įmonės direktoriausArūno Baranausko, „PET recycling“ yradidžiausia ir moderniausia PET perdirbimogamykla Baltijos šalyse. Prie josįkūrimo prisidėjo Aplinkos ir Ūkio ministerijos,kitos valdžios institucijos.„PET recycling“ gamykla perdirbaspalvotą ir bespalvę vaisvandenių, alaus,mineralinio vandens tarą į žaliavą, tinkamąįvairiems plastiko produktams, taip patmaistinei PET tarai gaminti. Čia PET tarane tik perdirbama, bet ir surūšiuojama, mat,pasak gamyklos darbuotojų, kai kurieklientai pageidauja tik tam tikros spalvosperdirbto plastiko. PET (polietilentereftalatas)yra polimeras, naudojamas taros,skirtos gaiviesiems gėrimams, sultims,vandeniui, aliejui ir kt., gamybai.D. Britanijos bankas„Barclays“ Lietuvoje ketinainvestuoti iki 170 mln. litųJungtinės Karalystės bankas „Barclays”ir Ūkio ministerija 2009-06-15 d.pasirašė ketinimų protokolą dėl informaciniųtechnologijų (IT) centro steigimoLietuvoje. Investicijų suma gali siekti iki170 mln. litų.Ūkio ministras Dainius Kreivys sako,kad Lietuvos tikslas – tapti Baltijos jūrosregiono paslaugų centru. „Manome, kad2015 metais 30 proc. mūsų viso eksportoturi sudaryti aukštos vertės paslaugųeksportas. Laikas mums eksportuoti nepigius produktus, o žinias. Tiek „Barclays“,tiek kitų investuotojų akimis Lietuvos žiniųlygis ir žmonių gabumai yra tikrai aukštolygio, o ir darbo užmokestis pas mus yrasąlyginai nedidelis, tad turime visasgalimybes įsitvirtinti“, – sakė D. Kreivys.„Mažeikių nafta“ paskelbta„Lietuvos metųeksportuotoja 2008“2009-06-23 d. Vilniaus rotušėje vykusiameLietuvos pramonininkų konfederacijos20-mečio paminėjimo renginyjeakcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteiktanominacija „Lietuvos metų eksportuotojas2008“. Specialus nominacijos prizasįteiktas bendrovės generalinio direktoriauspavaduotojui Albertui Gimbutui.Šiam titului buvo nominuota 14 šaliesįmonių, kurios gamina lietuviškos kilmėsprodukciją bei ją eksportuoja ar teikiaeksporto paslaugas. Statistikos departamentoduomenimis, 2008 metais eksportuota55,5 mlrd. litų vertės prekių.L I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com11

S UVALKIETIS„Mažeikių naftos“ eksportas pernai siekęs12,97 mlrd. litų ir sudarė daugiau nei23 proc. viso Lietuvos eksporto. 2008-aisiaisbendrovė eksportavo daugiau nei75 proc. visos produkcijos į tokias pagrindinesrinkas kaip Latvija, Estija, VakarųEuropa, JAV, Kanada bei Ukraina. Pastarojoje„Mažeikių naftos“ produktų pardavimainuosekliai ir žymiai auga. Bendrovė įLietuvos ir užsienio rinkas tiekia reaktyviniųvariklių kurą Jet A-1, mažasierįbenziną, dyzeliną bei kitus produktus.Demaskuota grupė, prekiavusineapskaityta lenkiška kiaulienaIšaiškinta grupė asmenų, iš Lenkijos įLietuvą gabendavusi kiaulienos skerdieną,kuri be jokių buhalterinės apskaitosdokumentų buvo parduodama Vilniausapskrityje registruotiems ūkio subjektams.Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo faktopradėtas ikiteisminis tyrimas. Bendrininkųgrupę demaskavo finansinių nusikaltimųtyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apskritiesskyriaus pareigūnai, bendradarbiaudamisu Vilniaus apskrities valstybinemokesčių inspekcija ir Vilniaus miestoapylinkės prokuratūra.Birželio 22-23 dienomis FNTT irVilniaus miesto apylinkės prokuratūrospareigūnai Vilniaus apskrityje sulaikė 4nusikalstamos veiklos bendrininkus, tarpjų vieną Lenkijos pilietį. Tyrimo metunustatyta, kad bendrininkų grupės nariai2009 m. balandžio-birželio mėn. iš Lenkijosūkio subjektų įsigijo ne mažiau kaip180 tonų kiaulienos ir ne mažiau kaip 18kartų įvežė į Lietuvą. 90 tonų skerdienosjie be jokių buhalterinės apskaitos dokumentųpardavė dviem Lietuvos ūkio subjektams,kurie vėliau tiek šią skerdieną, tiekiš jos pagamintus rūkytos mėsos gaminiusbe jokių buhalterinės apskaitos dokumentųrealizavo dar penkiems Vilniausapskrityje registruotiems ūkio subjektams.Idėja suburti išeivijosverslininkusPasaulio lietuvių ekonomikos forumeišsakyta idėja įkurti instituciją, kuri suburtųišeivijos verslininkus, tačiau šieįspėja, kad Lietuvai reikės daug pastangųjuos sudominti ir prisivilioti į kraštą.Liepos pradžioje Vilniuje vyko Pasauliolietuvių ekonomikos forumas(PLEF), į kurį atvyko daugiau kaip 300lietuvių kilmės įmonių savininkų ir vadovų,bankų viceprezidentų, finansų irekonomikos ekspertų iš 30 pasaulio šalių.Forume taip pat dalyvavo 200 Lietuvosįmonių atstovų. Trečią kartą po 17 metųpertraukos surengtame forume diskutuotaapie galimus sprendimus finansų krizėsmetu, galimybes didinti eksportą, žiniųekonomikos plėtrą.Pasak „Spencer House Capital ManagmentLLP” partnerio, buvusio LondonoSičio lietuvių klubo prezidento DariausDaubaro, sėkmė ir rezultatai bandant sujungtipasaulio lietuvius priklauso ir nuovalstybės pastangų, ir nuo verslo. Lietuvosverslas esą galėtų pasinaudoti tuopotencialu, kuris egzistuoja. Jo pasiūlymas– įtraukti pasaulio lietuvius į kraštoįmonių valdybas, panaudoti studentus,kurie mokosi įvairiose šalyse.Tiesioginės užsienio investicijosLietuvoje per metus sumažėjo7 procentaisTiesioginės užsienio investicijos 2009m. balandžio 1 d. sudarė 32,31 mlrd. litų irbuvo 6,9 procento mažesnės nei tuo pačiulaikotarpiu pernai.Tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimąlėmė įmonių akcinio kapitalo ir reinvesticijųkritimas, – pranešė Statistikosdepartamentas.Daugiausia yra investavę Švedijosinvestuotojai – 5,28 mlrd. litų (16,3 proc.visų tiesioginių užsienio investicijų),Vokietijos – 3,17 mlrd. litų (9,8 proc.), Danijos– 3,03 mlrd. litų (9,4 proc.), Estijos –2,41 mlrd. litų (7,5 proc.), Nyderlandų –2,04 mlrd. litų (6,3 proc.), Latvijos – 2,02mlrd. litų (6,3 proc.).Pasirašytas memorandumas dėlelektros tilto į ŠvedijąLietuva, Latvija ir Švedija 2009-07-09pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ –elektros tilto, sujungsiančio Baltijos irŠiaurės šalių elektros energijos rinkas.Memorandumą, įtvirtindamos siekį įgyvendintiprojektą, pasirašė Centrinė projektųvaldymo agentūra (CPVA), konsorciumosu „Lietuvos energija“ vardu, Latvijosbendrovė „Latvenergo“ ir Švedijosįmonė „Svenska Kraftnat“.Projektą, kurio preliminari vertė yra516-738 mln. eurų, finansuos Lietuva,Latvija, Švedija ir Europos Sąjunga,numačiusi skirti 175 mln. eurų. Iki liepos15 d. Europos Komisijai bus pateiktosparaiškos šio projekto finansavimui gauti.Įgyvendinant projektą, kurį numatomaužbaigti 2016 metų pavasarį, bus nutiestasapie 350 kilometrų ilgio kabelis Baltijosjūros dugnu su elektros energijos keitikliųstotimis abiejose šalyse. Dar šiaismetais numatoma atlikti Baltijos jūrosdugno tyrimą.Vyriausybė per pusmetįpasiskolino beveik 7 mlrd. LtFinansų ministerija, leisdama Vyriausybėsvertybinius popierius (VVP), per šiųmetų birželį pasiskolino 1 mlrd. 987,9 mln.litų. Užsienio finansų rinkose buvo sėkmingaiišplatinta 1 mlrd. 726,4 mln. litų(500 mln. eurų) nominaliosios vertėseuroobligacijų emisija.Nuo 2009 metų pradžios Finansų ministerijaiš viso pasiskolino 6 mlrd. 723,9mln. litų.„Dvarčionių keramiką“ iš lenkųrankų perėmė buvęs ilgametisįmonės vadovasKeramines plyteles gaminančią „Dvarčioniųkeramiką“ nusipirko anksčiau ilgusmetus bendrovei vadovavęs JuozasRaišelis. Bendrovė praneša, kad UAB“Misota“ įsigijo 92,25 proc. paprastųjųvardinių akcijų iš Lenkijos įmonės CersanitS.A.„Kai bendrovė priklausė didelei Lenkijosįmonių grupei, veikla nebuvo tokiasklandi, kaip tikėtasi. Dabar, pasikeitussavininkams, turėtų būti lengviau įgyvendintiužsibrėžtus tikslus, tačiauįmonės sėkmė priklausys ne tik nuo ekonominėssituacijos rinkoje, bet ir nuo sėkmingobendradarbiavimo su banku“, –sakė „Dvarčionių keramikos“ prezidentasAudrys Imbrasas.I. Šimonytė: daroma viskas,kad valstybė nebankrutuotųDaroma viskas, kad Lietuvos valstybėnebankrutuotų, lito devalvavimasnesvarstomas, pusmečio biudžetas nebussurinktas, niekas Lietuvos iš krizėsneištemps, tiktai patys, – 2009-07-14 d.viešėdama DELFI interneto konferencijojesakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.„Mes turėsime išeiti iš krizės visų mūsų12PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISsąskaita, nes niekas mūsų iš krizėsneištemps, tiktai patys. Todėl taupymostrategija tęsis tol, kol užtikrinsime, kadišlaidos maksimaliai atitinka pajamas. Ovartojimas smuko ne dėl taupymo strategijos,o dėl susitraukusio kredito išdavimo”,– aiškino finansų ministrė.Klausiama apie šalies bankroto galimybę,I. Šimonytė tikino, kad daroma viskas,kad taip neatsitiktų nei 2010 m., nei2011 m., nei niekada. Ji patikino, kad litodevalvacijos tikimybė nesvarstoma. „Litodevalvavimas nesvarstomas, nes tai būtųbaisi žala šaliai ir ūkiui. Apgailestauju, kadnuolat pasigirsta užsienio pranašų, kuriemėgsta tuo klausimu pasamprotauti“, –sakė I. Šimonytė.„Todėl mums reikia orientuotis įeksportą kaip į išlikimą arba kaip į ūkioaugimo pagrindą. O skatinti verslą galimetik tais pinigais, kuriuos gauname iš EuroposSąjungos, nes savų rezervų neturime“,– sakė ministrė.Druskininkai investuoja150 mln. litų į naują kompleksą2009-07-16 d. Druskininkuose buvopradėtas statyti slidinėjimo trasų, kuriųviena bus uždara, kompleksas. Jame busgalima slidinėti ir vasarą.Druskininkai planus įrengti slidinėjimotrasas puoselėjo keletą metų. Daugiaukaip 150 mln. litų vertės projektą numatomaįgyvendinti dviem etapais. Pirmiausiabus nutiestos dvi trasos – visus metusveiksianti uždara ir atvira, pritaikyta slidinėtitik žiemą. Bendras jų ilgis sieks 900metrų. Antrajame etape bus kuriamakomplekso infrastruktūra. Slidinėjimotrasoms statyti 40 milijonų litų gauta išEuropos Sąjungos struktūrinių fondų, o50 milijonų litų įsipareigojo skirti Alytausstatybų bendrovė „Stamita“. Ši bendrovėlaimėjo Druskininkų savivaldybės rengtąuždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtinesniego danga įrengimo konkursą. Kompleksasturėtų pradėti veikti po pusantrųmetų.Per pusmetį muitininkai sulaikėprekių už beveik 13,6 mln. litųPer pirmuosius šešis šių metųmėnesius Lietuvos muitinės pareigūnaiaptiko neteisėtai gabenamų prekių užbeveik 13,6 mln. litų. Palyginus šių ir2008-ųjų metų suvestines, kontrabandosgabenimo mastai išaugo.Kaip įprasta, į Lietuvą dažniausiainelegaliai gabenamos cigaretės. Jų perpirmąjį šių metų pusmetį muitininkaisulaikė už beveik 9 mln. litų. Lyginant su2008-aisiais, rūkalų kontrabandos kiekispadidėjo 33 proc.Lietuva ir toliau išlieka tabako kontrabandostranzito šalimi. Į Vakarų Europą irSkandinavijos šalis vežami nelegalūsrūkalai atkeliauja iš Kaliningrado srities irBaltarusijos. Šiuose pasienio ruožuosesulaikomi didžiausi nelegalaus tabakokroviniai.Skandinavijos bankaiišveža lėšasLietuvos banko Ekonomikos departamentodirektorius Raimondas Kuodisteigia, kad itin didelės paskolų litaispalūkanos yra nepasitikėjimo litostabilumu išraiška. „Šiuo metu daugįmonių nenori investuoti, nes yra labaididelis neapibrėžtumas dėl ekonomikosateities, ir bankai nėra jokia išimtis.Ekonomikai ne tiek svarbu, jeiguneinvestuoja koks baldų gamintojas, o kaibankai nustoja investuoti – dalyti paskolas,atsiranda sisteminės pasekmės. Jaukelis mėnesius iš eilės matome, kadpaskolų portfelis bankų sistemoje mažėja– kitaip tariant, į bankus sugrįžta daugiaupinigų, negu šie paskolina. Šiuos pinigus,be abejo, jie išveža atgal – grąžinaanksčiau paimtus kreditus, kuriuosnaudojo šitai kredito ekspansijai Lietuvoje”,– Lietuvos radijui sakė R. Kuodis.Anot jo, Skandinavijos pagrindiniaibankai, iš kurių didieji Lietuvos bankaigaudavo kredito išteklius, nuo metųpradžios jau susigrąžino apie 3-4 mlrd. litų.Skandinavijos bankai pastaruoju metupripažįsta Baltijos šalių rinkose daugėjantblogų paskolų, tačiau nuolat kartoja, jogneketina iš čia pasitraukti.Stokholme su SEB ir „Swedbank”vadovais susitikusi Lietuvos prezidentėDalia Grybauskaitė pareiškė, jog Lietuvailabai svarbu, kad būtų garantuota šiųbankų veikla Lietuvoje, nes ji yra labaisvarbi šalies finansų rinkai ir ūkiui.„Achema” didina karbamidogamybos apimtįJonavoje pradėjo veikti naujasis AB„Achema” karbamido cecho agregatas.Modernus įrenginys, padvigubinęs įmonėskarbamido gamybos pajėgumą, yra nepirmus metus įgyvendinamo didelioinvesticinio projekto gamybai modernizuotiir aplinkosaugai gerinti dalis.Koncernui „Achemos grupė” priklausantiJonavos trąšų gamintoja AB„Achema” investavo dar apie 100 mln. litųį verslo plėtrą ir, paleidusi naują įrenginį,beveik dukart padidino karbamido gamybospajėgumą.Modernusis agregatas – jau ketvirtastoks AB “Achema” karbamido cechoteritorijoje. Investicijas į naująjį karbamidogamybos agregatą “Achema” pradėjo2007-aisiais, o baigė šių metų pavasarį,nepasiduodama užgriuvusiai ekonomikoskrizei.“Achemai” sėkmingai baigusinvesticinį projektą, padidėjo bendraskarbamido cecho galingumas. Vadinasi,pasaulio rinkoms galėsime tiekti dardaugiau produkcijos”, – dėkodamas susirinkusiesiemsį agregato atidarymo ceremonijąkalbėjo koncerno “Achemosgrupė” prezidentas Bronislovas Lubys.„Rail Baltica“ projektasįsibėgėja„Lietuvos geležinkeliai“ pasirašėpirmąją tarptautinio europinės vėžėsgeležinkelio „Rail Baltica“ sutartį. Geležinkelioatkarpos nuo sienos iki Marijampolėsinfrastruktūros plano ir poveikioaplinkai konkursą laimėjusi kelių ir tiltųprojektavimo bendrovė „Kelprojektas“darbus atliks per 13 mėnesių. Rugpjūtįpasirašyta sutartis su geležinkelio atkarpųgalimybių studijos konkurso nugalėtoja.Abiejų sutarčių vertė – beveik 1,5 mln. litų.Atlikus šiuos darbus ir įsigijus geležinkeliuireikalingos žemės, bus pradėtiprojektavimo ir statybos darbai, kuriuosketinama baigti iki 2014 m. pabaigos.Planuojama, kad nutiesus naujągeležinkelį bei kai kur patobulinus esamą,iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galimanuvykti maždaug per 4 valandas. Projekto„Rail Baltica“, sujungsiančio Helsinkį,Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą, darbųvertė Lietuvoje – per 1,5 mlrd. litų. Dalį lėšųprojektui skiria Europos Komisija.D. Grybauskaitė palaimino„Leo LT“ išformavimąPrezidentė Dalia Grybauskaitėpalaimino nacionalinio investuotojobendrovės „Leo LT“ išformavimą –pasirašė Atominės elektrinės įstatymą beiL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com13

S UVALKIETISK. Sirvydas yra kalbos naujadarų„mąstytojas“, „pratarmė“, „kupranugaris“,„kokybė“, „medvilnė“, „rodyklė“,„rūbinė“, „spaustuvė“, „turgavietė“,„virtuvė“ ir kt. autorius.Vilniuje atidaryta Nacionalinėdailės galerijaVilniuje 2009-06-20 iškilmingaiatidaryta didžiausia šalyje Nacionalinėdailės galerija – pirmasis po nepriklausomybėsatgimimo Lietuvoje moderniosiosir šiuolaikinės dailės muziejus.Pasak Lietuvos dailės muziejausdirektoriaus Romualdo Budrio, muziejuipavyko per penkerius metus įgyvendintipatį ryškiausią Lietuvos tūkstantmečiominėjimo akcentą – rekonstruoti Nacionalinędailės galeriją dešiniajame Nerieskrante.„Manau, kad Lietuva ir jos žmonėsgauna labai rimtą šiuolaikišką, solidžiąkultūros įstaigą, kuri atitinka visus tarptautiniusmuziejinės veiklos reikalavimus,pradedant mikroklimatu, apšvietimu,naujausia technologine įranga“, – sakė R.Budrys.Nacionalinės dailės galerijos pastatorekonstrukcijai su priestatu iš Valstybinėsinvesticijų programos buvo skirta 84 mln.litų. Pasak galeriją rekonstravusios UAB„Vėtrūna“ generalinio direktoriaus JuozoValužio, tai vienas šiuolaikiškiausiųmuziejų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.Rekonstruojamoje Nacionalinėje dailėsgalerijoje sumontuota Japonijos vyriausybėsdovana – 800 tūkst. litų vertėsaudiovizualinė įranga.Išleista ir pristatyta studijaapie Žalgirio mūšįIšleista knyga apie vieną didžiausiųviduramžių mūšių – Žalgirį. Kitąmetminimam 600 metų jubiliejui skirtojemonografijoje dėstomas naujas požiūris įLietuvos ir Lenkijos valdovų Jogailos irVytauto sutartis su Ordinu.Knygos apie Žalgirio mūšį autoriusprofesorius Mečislovas Jučas sako, kadistorinės kautynės dar neišsemta tema.Įžengiant į 600-uosius, jubiliejinius,kautynių metus, visuomenei istorikaspristato leidinį, kuriame populiariai pateikiadaugelio metų tyrinėjimus, Jogailos irVytauto santykius, taip pat – pasikeitusįLenkijos istorikų požiūrį.„Jau yra priimta jų istoriografijojekompromisinis sprendimas, kad laimėjomūšį lenkai ir lietuviai kartu. Nebeaiškinama,kad lietuviai neturėjo tamemūšyje jokios reikšmės“, – pažymi M.Jučas.Į Vilnių atkeliaus garsusisJ. Mateikos paveikslasŠiemet pažymint Liublino unijos 440-ąsias metines į Vilnių rudenį žadama atvežtigarsųjį Jano Mateikos paveikslą „Liublinounija“. Vieną iš garsiausių savo paveikslų„Liublino unija“ J. Mateika nutapė 1869metais, minint unijos 300-ąsias metines.Paveikslas „Liublino unija“ yra saugomasLiublino pilies muziejuje, bet yra Varšuvosnacionalinio muziejaus nuosavybė.Pasak paveikslo atgabenimubesirūpinančių Lenkų instituto Vilniujevadovų, atgabenti iš Liublino į Vilnių šįdidžiulį paveikslą bus nelengva: 3 metrųaukščio ir 5 metrų ilgio paveikslą reikėskonservuoti, saugiai atgabenti į Vilnių,parengti tinkamas sąlygas jam eksponuotiir saugoti. Paveikslą Vilniuje planuojamaeksponuoti nuo lapkričio mėnesio Taikomosiosdailės muziejuje, o ekspozicijaturėtų trukti apie pusę metų, iki 2010 metųpavasario.Sugrįžo Žygimanto Augustogobelenai2009-06-27 d. į Taikomosios dailėsmuziejų Vilniuje su ypatinga palyda irapsauga iš Lenkijos atgabentos unikaliosvertybės. Tarp jų – penki ŽygimantoAugusto užsakymu maždaug 1550–1560metais Briuselyje sukurti gobelenai, puošęir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmusVilniuje. Žygimanto Augusto gobelenaikartu su kitomis įspūdingomis vertybėmisbus pristatyti parodoje „Vavelis Vilniuje.Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikospabaigos“, kurią parengė KrokuvosVavelio karališkosios pilies specialistai.Reprezentaciniai gobelenai su ŽygimantoAugusto (Sigismundus Augustus) monogramomisbei Lenkijos ir Lietuvos herbais– itin vertingas lituanistinis ir istorinispalikimas, pripažįstamas kaip išskirtinistarp viso pasaulio senųjų audinių rinkinių,– teigiama Valdovų rūmų pranešime.Žiūrovų dėmesiui atvežta daugiau kaip130 eksponatų, atskleidžiančių XIV–XVIII a.„Liublino unija“Vavelio pilies, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsvaldovų rūmų dvynės,istoriją, paveldą, muziejines vertybes.Tarp jų – Lietuvos ir Lenkijos valdovųbei didikų portretai, medalių kolekcija,kokliai, architektūros detalės, kiti radiniai.Vavelio karališkosios pilies parodąLenkijos specialistai įvertino 5,5 mln.eurų.Kartu į Vilnių atvežti ir Krokuvoskatedros kapitulos archyvo ir bibliotekos,Vyriausiojo senųjų aktų archyvoVaršuvoje dokumentai, kurie eksponuojamiparodoje „Lietuva senuosiuoseistorijos šaltiniuose“. Paroda skirtaLietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.L I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com15

S UVALKIETISLietuvių kalbos egzaminąabiturientai išlaikė ypač geraiNacionalinio egzaminų centro atstovoArūno Malinovskio teigimu, gimtosioslietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikėdaugiau nei 93 proc. abiturientų. Tuo metupernai – 6 proc. mažiau visų laikiusiųjų.Tiesa, šiemet keitėsi ir užduočių vertinimas– gavęs iš kurios nors dalies nulį taškų,abiturientas vis tiek galėjo išlaikyti visąegzaminą. Neišlaikiusieji valstybinių egzaminųšiemet dar galės perlaikyti mokyklinius.Kitą vasarą per tą pačią brandosegzaminų sesiją bus galima iš naujo laikytivienintelį – privalomąjį lietuvių kalbosegzaminą.Atidengta Vinco Kudirkosskulptūra2009 metų liepos 5 dieną 21 valandąLietuvos laiku Vilniaus Vinco Kudirkosaikštėje buvo iškilmingai atidengtaspaminklas Lietuvos himnui ir jo autoriuiVincui Kudirkai. Skulptūra buvo atidengtaLietuvos ir viso pasaulio lietuviamsVinco Kudirkos skulptūra (www.lrytas.lt)giedant V. Kudirkos “Tautišką giesmę” –Lietuvos himną.Paminklas V. Kudirkai yra sudarytas išdviejų dalių. Pirmoji – beveik 13 metrųobeliskas su himno žodžiais – aikštėjepastatyta prieš dvejus metus. O šį birželįpaminklą papildė bronzinė Vinco Kudirkosskulptūra. Paminklas išsiskiria moderniomistechnologijomis – himno žodžiaiapšviesti lazeriu, o šiltuoju metų laiku nuokaskadų bėgs vanduo.Paminklo pastatymas aikštėje prieVyriausybės kainavo beveik pusketvirtomilijono litų. Dalį šių lėšų dešimtmetį rinkoVinco Kudirkos labdaros ir paramosfondas.Tūkstantmečio progaį Lietuvą atkeliavoKvedlinburgo analaiĮ Lietuvą atvežta kronika, kurioje1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvosvardas. Tai garsieji Kvedlinburgo analai(Annales Quedlinburgenses), XI a. pradžiojerašyti Kvedlinburgo Šv. Servacijausmoterų vienuolyne ir iki šių dienų išlikęvienintelio XVI a. nuorašoforma.Nuorašo rankraštispriklausė garsiam XVI a.Vitenbergo universitetoprofesoriui ir Drezdenoarchyvarui PeteriuiAlbinusui.Šią relikviją į Lietuvąatgabeno Saksonijosžemės, valstybės iruniversiteto bibliotekosDrezdene generalinisdirektorius profesoriusThomas Buergeris, atvykęspaminėti Lietuvostūkstantmečio jubiliejaus.Kvedlinburgoanalai buvo rodomi Lietuvostūkstantmečiotarptautinėje parodoje“Lietuva senuosiuoseistorijos šaltiniuose”,kurią liepos 5 d., Lietuvostūkstantmečio jubiliejaussvarbiausiosšventės išvakarėse, atidarėPrezidentas ValdasAdamkus.Krokuvos Jogailos universitetasValdovų rūmams padovanojoAleksandro taurės kopijąKrokuvos Jogailos universiteto rektorius,garsus fizikos profesorius KarolMusiol (Karol Musioł) ir šio universitetomuziejaus „Collegium Maius“ direktorius,žymus lenkų teisininkas ir teisės istorikas,profesorius Stanislav Valtos (StanisławWaltoś) padovanojo atkurtiems, bet ikigalo neįrengtiems Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės valdovų rūmams unikaliądovaną – Lietuvos didžiojo kunigaikščioir Lenkijos karaliaus AleksandroJogailaičio (1492–1501/1506) stiklinėstaurės tikslią rankų darbo kopiją.Taurės originalas yra saugomasKrokuvos Jogailos universiteto muziejaus„Collegium Maius“ lobyne. Per stebuklą500 metų išlikusi unikali paauksuota stiklotaurė yra Venecijos meistrų darbo.Lietuvos paveldui ir Valdovų rūmamstaurė svarbi ir reikšminga todėl, kadpapuošta ypatinga emalio tapybosheraldine kompozicija. Jungtinio herboskydas, laikomas angelų, yra sudarytas iššešių laukų. Didžiausiame širdies laukepavaizduotas Lietuvos valstybėsheraldinis ženklas – Vytis.Atidengtas „Vienybės medis”Skulptūros „Vienybės medis“atidengimo ceremonija Vingio parkepradėjo Lietuvos tūkstantmečio Dainųšventės baigiamąjį Dainų vakarą. Pasauliolietuvių vienybės simbolį – devynių metrųaukščio skulptūrą atidengė PrezidentasValdas Adamkus, Premjeras AndriusKubilius, skulptorius Tadas Gutauskas irarchitektas Rolandas Palekas. Priegranitinio „Vienybės medžio“ PrezidentasValdas Adamkus sakė: „Jūs esatevienybės medis, gyvi, be kurių Lietuvašiandieną nešvęstų savo tūkstantmečio.Ši skulptūra įamžina tuos žmones, kurietikėjo vienybe, kurie dirbo, nebijojo jokiospriespaudos, jokio pažeminimo, tikėjovienu tikslu – būti laisvais žmonėmis,laisva tauta, laisva valstybe“.Po vienu stogu – 100 galerijųPirmosios Baltijos šalyse surengtosšiuolaikinės meno mugės „Art Vilnius`09“organizatoriai viliasi, kad meno šventėtaps tradiciniu renginiu. 2009-07-08 Vilniuje16PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISAleksandro Jogailaičio taurės kopijaprasidėjo pirmoji tarptautinė šiuolaikiniomeno mugė „Art Vilnius`09“. Tai, pasakjos organizatorių, analogų Baltijos šalyseneturintis renginys.Galerijų mugė yra didžiausias programos„Vilnius – Europos kultūrossostinė 2009“ projektas. Surengti mugę,pasak jos vadovės Dianos Stomienės,buvo sunku ir reikėjo nemažai pastangų.„Aišku, viskas dėl meno ir menininkų.Vienas iš mūsų norų – kad mugė būtųtęstinė. Sukūrėme ir stengsimės, kad mugėgyvuotų toliau“, – tikino ji.Manoma, kad tarptautinėje menomugėje dalyvavo 100 meno galerijų (27Lietuvos galerijos ir 73 užsienio šaliųsvečiai) iš 31 šalies – Europos, Azijos,Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų.Galerijos savo stenduose pristato apiepusę tūkstančio žymiausių šiuolaikiniomeno atstovų iš viso pasaulio.Lietuvių fotomenininkas –Europos metų atradimasDidžiausiame Europos fotografijosfestivalyje „Rencontres d`Arles“ („Arliosusitikimai“) Arlyje (Prancūzija) lietuviųfotomenininko Rimaldo Vikšraičiodarbai įvertinti pagrindiniu –metų atradimo – apdovanojimu.Nebylaus, Lietuvoje tinkamaineįvertinto kūrėjo darbai sužavėjoprofesionalią užsienio menobendruomenę.Lietuvių kalbai krizė negresiaLietuvos ekonomiką palietusi pasaulinėkrizė lietuvių kalbai negresia, –teigia Ilinojaus universitete dėstantiskalbininkas Giedrius Subačius, norspripažįsta, kad kalbos taip pat išgyvenakrizes. Pasak kalbininko, lietuvių kalbosdialektai, žargonai, akcentai ne tik nekenkiakalbai, bet ir išlaiko ją stiprią, osvarbiausias jos gyvybingumo ženklasyra tai, kad mes ja rūpinamės.„Kalbininkai sako, kad kalbos krizėprasideda tada, kai ji ima prarasti savogalūnes, jas keičia kitos kalbos galūnės.Bet išlinksniuokime žodį „namas“:„namas“, „namui“, „namą“... Čia nėrair net neįsivaizduojama kitos kalbosgalūnių, žodžiu, struktūra yra labaitvirta“, – sako G. Subačius.Kernavėje surasti kapaipranoko archeologų lūkesčiusŠią vasarą Kernavėje atliekami archeologiniaityrinėjimai savo radiniais pranokovisus lūkesčius: archeologai aptikoseptynis griautinius kapus ir molinę urnąsu degintiniais kaulais. Legendomisapipintame Pajautos slėnyje kasinėjimusvykdo Valstybinio Kernavės kultūriniorezervato direkcijos Mokslinių tyrimųskyriaus archeologai.Pasak Kernavės archeologijos muziejausvedėjos Dalios Vaičiūnienės, archeologiniaityrimai atliekami kultūriniorezervato apsauginėje zonoje, kaimosodybos pastatų vietose.Tačiau išskirtinės svarbos atradimas –septyni griautiniai kapai, datuojami IV a.po Kristaus. Pasak archeologų, pirmųjųmūsų eros amžiaus kapų atradimai RytųLietuvoje yra reti. Šio laikotarpio kapinynotyrimai Kernavės archeologinėje vietovėjepadės atskleisti dar nežinomas laidosenostradicijas.Archeologus nustebino įkapių gausa:plačios rankogalinės apyrankės, antkaklės,antsmilkiniai, geležiniai kirviai,ietigaliai ir kiti įspūdingi radiniai. Šieeksponatai papildys šiuo metu kuriamąnaująją Kernavės archeologinės vietovėsmuziejaus ekspoziciją, kurią planuojamaatverti lankytojams kitąmet.Jūros šventė KlaipėdojeŠių metų liepos pabaigoje ir rugpjūčiopradžioje Klaipėdoje vyko jubiliejinė, jau50-oji, Jūros šventė. Jos metu buvo labaidaug įvairių kultūrinių renginių. Ši šventėišsiskyrė iš kitų tuo, kad Klaipėda tapotarptautinio burlaivių „The Tall Ships’Race Baltic 2009” finišo uostu. Regatojepo Baltijos jūrą dalyvavo 2600 buriuotojųiš 18 pasaulio šalių. Klaipėdos kruiziniųlaivų terminale, prie buvusios „Laivitės“ir Danės upės krantinių, susitelkė apie 100didelių ir mažų iš Suomijos Turku uostoatplaukusių burlaivių ir jachtų. Tiek daugtradicinių ir mokomųjų burlaivių čia lankėsipirmąkart. Bet iš visų burlaivių išsiskyrėRusijos didžiausias pasaulyje mokomasisburlaivis „Sedov”, kurio burių plotasdaugiau nei 4 tūkstančiai kvadratiniųmetrų. Tai keturstiebis 123 m ilgio burlaivis,kuriame praktiką atlieka Murmanskojūreivystės mokyklos kursantai.Lenktynėse po Baltijos jūrą dalyvavoir penki Lietuvos burlaiviai, tarp jų pasaulįapiplaukusi legendinė jachta „Lietuva” irLietuvos tūkstantmečio odisėjos dalyvė– sportinė jachta „Ambersail”.Klaipėdiečiai ir svečiai galėjo apžiūrėtivisus laivus. Didžiausio susidomėjimosusilaukė burlaivis „Sedov”.Teatro aikštėje buvo pagerbti savogyvenimą su jūra susieję žmonės. Metųjūrininku pripažintas klaipėdietis tolimojoplaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.Jūros šventę užbaigė Burių paradas,kuris buvo vienas įspūdingiausių šventėsrenginių ir pritraukė dešimtis tūkstančiųklaipėdiečių ir miesto svečių. Išlydėtilaivus žmonės rinkosi ant uostamiesčiopastatų stogų, pietinio ir šiaurinio molų,Smiltynės ir Melnragės pliažuose. Dėldidelio smalsuolių antplūdžio visi keliai,vedantys į Melnragę, buvo tiesiogužkimšti. Burių paradas truko apie keturiasvalandas ir, anot organizatorių, buvovienas įspūdingiausių iš visų regatos irJūros šventės renginių. Didžiausia šiosregatos nauda tai tarptautinis prestižas,neišmatuojamas pinigais. Manoma, kadJūros šventė sutraukė apie pusę milijonožmonių.Kostas LEONČIKASL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com17

S UVALKIETISNAUJOJI LIETUVOS PREZIDENTĖBeveik visą 2009 metų liepos 12-ąjąVilniuje vyko naujai išrinktos prezidentėsDalios Grybauskaitės inauguracijosiškilmės, kurios pritraukė labai daugžmonių.Iškilmės prasidėjo istorinėje Kovo11-osios salėje (senuose Seimo rūmuose),į kurią atvyko dabartinės kadencijosSeimo nariai, naujai išrinkta prezidentėDalia Grybauskaitė, prezidentasValdas Adamkus, kadencijąbaigęs prezidentas AlgirdasBrazauskas, AukščiausiosiosTarybos – Atkuriamojo Seimopirmininkas Vytautas Landsbergis,Lietuvos NepriklausomybėsAkto signatarai, kardinolas AudrysJuozas Bačkis ir kiti garbingisvečiai. Čia vyko prezidentėsprisaikdinimo ceremonija, kuriaivadovavo Seimo pirmininkasArūnas Valinskas.Po invokacijos, kuriai atliktibuvo pakviestas Vilniaus arkivyskupasmetropolitas kardinolasAudrys Juozas Bačkis,kalbėjo prezidentas ValdasAdamkus. Jis sakė, kad naujosprezidentės inauguracija siejamasu permainomis, tačiau siūlėnepamiršti ir tęstinumo, ypačreformų. Prezidento teigimu,pastaraisiais metais Lietuva itindaug pasiekė užsienio politikoje.“Kalbėdamas apie dabartiesLietuvą, jos užsienio politiką, esusakęs, kad neretai, žvelgiant išEuropos ar pasaulio, atrodomegeriau, nei vertiname save patys.Iš tikrųjų kartais susidaro įspūdis, kadužsienio partneriai ir Lietuvos svečiaimus gerbia labiau, nei vieni kitus gerbiamemes patys, Lietuvos piliečiai”, –kalbėjo kadenciją baigęs V. Adamkus.Pasak prezidento, akivaizdu, kadžmonių vizijos, kokia turi būti Lietuva,skiriasi ir visada skirsis. „Tačiau skirtingiLietuvos ateities vektoriai turi būtine priešinami, o derinami. Taip, musslegia daug rūpesčių ir problemų. Ir šiandien,didelių sunkumų akivaizdoje,Lietuva vėl kartoja savo istorinę lemtį:per kelis laisvės dešimtmečius turipasiekti tai, ką laisvos tautos kūrė šimtmečius.Tačiau niekada ir jokiamekrašte gerovė nebuvo sukurta savinieka,agresija ir nepasitikėjimu, savęsir savo tautos, savo valstybės menkinimuar skaldymu“, – sakė V. Adamkus.Todėl jis kvietė suprasti ir brangintiLietuvą kaip vertybę, kuri neskaidoma,LR Prezidentė D. Grybauskaitė (http://ec.europa.eu)nesmulkinama, nedalijama į dvi ir daugiaususipriešinusias lietuvas. „Manosiekis visada buvo tai, kad nebūtų keliųlietuvų, kurios viena kita nepasitikėtų.Lietuva yra viena, ir tik tokia, nedaloma,ji pajėgs įveikti visus sunkumus,taps saugia ir patrauklia valstybe,išlaikys darbščius ir kūrybingusžmones“, – sakė kadenciją baigęs šaliesvadovas.Paskui vyko prisaikdinimo ceremonija.Išrinktosios prezidentės priesaikąpriėmė Konstitucinio Teismopirmininkas Kęstutis Lapinskas. Išrinktojiprezidentė D. Grybauskaitė prisiekėLietuvos tautai padėjusi ranką ant LietuvosRespublikos Konstitucijos ir iškilmingaitardama priesaikos žodžius.Po prisaikdinimo ceremonijos sveikinimožodį tarė Seimo pirmininkas A.Valinskas. Jis pažymėjo, kad simboliška,jog tai vyksta Lietuvai ką tik perėjusį antrąjį savo tūkstantmetį. Osveikinimo žodį jis baigė tarsi kunigasper santuokos ceremoniją:“Negaliu daugiau nieko palinkėti,tik sveikatos, ištvermės ir sėkmės.O mes su jumis – ir džiaugsme, irvarge. Tepadeda jums Dievas”. Poto, vadovaudamasis Lietuvos Respublikosvalstybės apdovanojimųįstatymu, prezidentei, pradedančiaieiti valstybės vadovės pareigas,A. Valinskas įteikė aukščiausiąLietuvos valstybės apdovanojimą– Vytauto Didžiojo ordiną su auksograndine.Po apdovanojimo ceremonijoskalbėjo premjeras Andrius Kubilius,V. Adamkų vėl vadinęs “tūkstantmečioprezidentu”, o D. Grybauskaitę– “mūsų visų sėkmėsprezidente”. „Daliai Grybauskaiteitenka pradėti naują tūkstantmetį.Naujas tūkstantmetis atneša naujasdideles viltis. Didžiuojuosi Lietuva,jos žmonėmis, kad naujo tūkstantmečiopradžioje jie padarė tokįteisingą ir ryžtingą pasirinkimą.Žmonių ryžtas bei jūsų, gerbiamaprezidente, ryžtas ir yra naujųvilčių pagrindas”, – iškilmingameSeimo posėdyje, kuriame prisiekė prezidentė,kalbėjo premjeras.Iškilmingo posėdžio pabaigoje D.Grybauskaitė tarė žodį Seimui ir Tautai.Iš jos kalbos buvo galima numatytiprezidentės svarbiausius darbus. “Būsiuaktyvi prezidentė, išnaudosiu visas manKonstitucijos suteiktas galias”, – žadėjoji. Aktyviems prezidentė ragino būti iršalies piliečius: „Esu sujaudinta Lietuvosžmonių pasitikėjimo, į mane sudėtųlūkesčių. Bet noriu ir pati paraginti, ypačtuos, kurie mano, jog nieko pakeisti18PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISneįmanoma: būkite aktyvūs savo valstybėspiliečiai! Kritikuokite valdžią – irmane, kaip jos dalį, jei to reikia!”Ji teigė didinsianti prezidento visuomeniniųpatarėjų svarbą, taip pat gerinsiantiteismų sistemą, nes “žmogusgerbs teismą, kai teismas gerbs patssave”. “Gesindami gaisrą šiandien, galvokimeapie rytojų”, – ragino D. Grybauskaitė.„Sutelkime jėgas pokyčiams,kurie padės gyvenimo pamatus dešimtmečiams.Gyvenkime be oligarchizuotųmonopolijų, neskaidrių sandėrių. Išlaisvinkimešeimos ir smulkaus verslopotencialą. Pabaikime amžinai nesibaigiančias,bet tokias būtinas sveikatos,švietimo ir rūpybos reformas”, –kalbėjo prezidentė. „Tegul žmogus ir joteisės tampa visos politikos esmė irkiekvieno politiko prievolė. Taip rasimeatsakymą į klausimą, kodėl svetur daugumaišvažiavusiųjų randa pagarbesniussantykius tarp žmonių, daugiau saugumoir laisvės nei savo tėvynėje”, – tęsėšalies vadovė.Ji taip pat nubrėžė užsienio politikosgaires, pabrėždama, kad pagrindinisšalies interesas – geri santykiaisu kaimynais, tačiau būtina sureguliuoti“užsienio politikos švytuoklę”ir atsikratyti “įsivaizduojamos šalieslyderystės”. “Telkimės vardan tosLietuvos”, – savo kalbą baigė D.Grybauskaitė.Ne visiems aukštiems pareigūnamspavyko taisyklingai sukirčiuoti šalies vadovėspavardę per priesaikos ceremonijąSeime. Už tai pagyrų nusipelnė vienintelisSeimo pirmininkas Arūnas Valinskas.„Tarties norma yra Grybauskáitė,kaip mergáitė. Tariama tvirtapradiškai,pabrėžiant a“, – taip aiškino Valstybinėslietuvių kalbos komisijos (VLKK)pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.Nesėkmingiausiai kirčiavo KonstitucinioTeismo pirmininkas KęstutisLapinskas, D. Grybauskáitę paversdamasGrybauska¤te. Jam taip pat nesisekėį D. Grybauskaitę kreiptisšauksmininko linksniu. Kiek geriausekėsi premjerui Andriui Kubiliui. Nevisiškai taisyklingai savo pavardę tarėir pati šalies vadovė. Vis dėlto J.Palionytė mano, kad žmonės pamažutaisyklingai kirčiuoti prezidentės pavardęišmoks. Į tai VLKK žada atkreiptidėmesį savo konsultacijose. Tačiau J.Palionytė įvertino gerą A. Valinskokirčiavimą – jis į prezidentę taisyklingaikreipėsi ir vartodamas vardininką, iršauksmininką. VLKK atstovės teigimu,Seimo pirmininkas apskritai neblogaikalba.Kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus po iškilmingos priesaikosceremonijos žurnalistams sakė, jogprezidentei nebus lengva įgyvendintisavo planus. „Pasakysiu nuoširdžiai:lengva nebus, bet žinodamas jos atkaklumą,jos ryžtą dirbti ir būti neatlaidžiaitiems, kurie nenori dirbti, manau, kadjai pasiseks“, – sakė V. Adamkus. „Jituri patirties darbe ir galės tai panaudotiLietuvai žengiant į priekį. Jos sėkmė busir sėkmė visai Lietuvai. To tikiuosi netik aš, bet ir visa Lietuva. Norėčiau, kadkuo greičiau jai pavyktų išvesti Lietuvąiš dabartinės finansų krizės.Mūsų visų linkėjimai – ištvermės,sveikatos, o mes kiek galėsime, jaipadėsime“, – pokalbį baigė prezidentas.Paskui Vilniaus arkikatedroje bazilikojeLietuvos vyskupai ir Popiežiausnuncijus Lietuvoje aukojo iškilmingassekmadienio šv. Mišias naujosios prezidentėsDalios Grybauskaitės inauguracijosproga. Arkikatedros prieigosepirmą kartą po prezidento priesaikosviešumoje pasirodžiusią naująją šaliesvadovę plojimais pasveikino žmonės.Šv. Mišiose dalyvavo kadenciją baigęprezidentai Valdas Adamkus ir AlgirdasBrazauskas, Seimo pirmininkas ArūnasValinskas ir premjeras Andrius Kubiliussu žmonomis, Seimo, Vyriausybės nariai,užsienio šalių ambasadoriai, kiti pareigūnai,gausiai susirinkę tikintieji.LR Prezidentai (http://www.efoto.lt)L I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com19

S UVALKIETISVilniaus arkivyskupas metropolitaskardinolas Audrys Juozas Bačkis savohomilijoje sakė, kad kiekvienas esamepašaukti imtis skirtosios misijos, „nesvarbu,kokia pareiga mums tenka – valstybėsvaldymas, verslo kūrimas, švietimoir mokslo plėtra, žemdirbio triūsasar namų šeimininkės tylus patarnavimas.Kiekvienas darbas įgyja savo vertęne dėl to, ką apie jį kalba žiniasklaida aržmonės, kiek už jį sumokama, bet pagaltai, kiek į jį yra įdėta meilės ir pasiaukojimo.Iš meilės atlikti darbai tampaamžinos vertės. (...) Nesąžiningai uždirbtipinigai dar nė vienam neatnešėlaimės. Nė vienas nesame šios žemėssavininkas, tik laikinai naudojamėsžemiškomis gėrybėmis“, – priminė A.J. Bačkis.Naujajai šalies prezidentei, kuri pradedasavo darbą tautos labui, ir kiekvienamžmogui kardinolas linkėjo pasitikintDievu nepristigti drąsos atlikti paskirtąjąmisiją, įstengti uoliai, su meile atliktisavo pareigas ir būti tikrai, kad tūkstantmečiammūsų tautos vardui nėragrėsmės išnykti iš pasaulio žemėlapio.„Sugrąžinkime pagarbą sąžiningam darbui,kylančiam iš tikėjimo, vilties ir drąsosbūti tuo, kuo Dievas mus sukūrė“,– ragino A. J. Bačkis.Po šv. Mišių Katedros aikštėje vykoprezidentės inauguracijos iškilmėmsskirta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavųbūrių rikiuotė ir paradas. PrezidenteiD. Grybauskaitei pristatyti Lietuvosginkluotųjų pajėgų vadai, valstybėsvadovę pagerbė Lietuvos ginkluotųjųpajėgų vėliavos ir kariai.Vėliau S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūrosvyko Prezidento rūmų perdavimoceremonija. Kadenciją baigęsprezidentas perdavė D. Grybauskaiteididįjį valstybės antspaudą ir Konstituciją.Iš karto po to buvo nuleista V. Adamkausvėliava ir įteikta jam atminimui, o pakeltaprezidentės D. Grybauskaitėsvėliava. Vėliau V. Adamkus, atsisveikinęssu svečiais, apleido aikštę. Čia naujojivalstybės vadovė, kreipdamasi į susirinkusiuosius,pakvietė vienytis ir kurtivalstybę nuo pamatų. Tuo pačiu ji pasisakėuž tiesioginius merų bei seniūnųrinkimus ir pabrėžė atsakingo pasirinkimosvarbą.“Brangūs tėvynainiai, keliaudama poLietuvą mačiau daug neapykantosvieni kitiems, savęs naikinimo, didžiulęprarają tarp skurdo ir prabangos. Lietuvasusipriešinusi, kviečiu Lietuvą taikytis.Esame viena tauta, viena valstybė,tik dirbdami kartu įveiksime ekonomikos,politikos ir moralės nuosmukį Lietuvoje”,– kreipdamasi į tautą per Prezidentorūmų perdavimo ceremonijąpažymėjo D. Grybauskaitė. “Priverskimevietos politikus atsiskaityti savorinkėjams. Tik nesukime klystkeliu, jeibalsuosime už tuščius pažadus arba išpykčio, leisimės paperkami ar patyspirksime, demokratija bus parodija”,– teigė prezidentė. Ji sakė esantipasiryžusi visas jėgas skirti Lietuvosžmonių gerovei ir tarnauti, o ne vadovautižmonėms. “Į valdžią einama nedėl garbės ar pinigų. Politika – ne verslorūšis, tai turi būti pašaukimas. Atėjaune vadovauti, o tarnauti žmonėms.Galimybė gerinti ir gyvenimą, ir stiprintiLietuvą man yra didžiausia garbė, atlygisir tikslas”, – sakė D. Grybauskaitė.Šalies vadovė pažymėjo, kad laisvėsir demokratijos troškimas gimstaširdyje. Čia prasideda ir valstybė. “Artūkstančio metų pakako, kad suvoktume,kokios valstybės norime ir kokiemes esame?” – retoriškai klausė ji.Milžinišką rinkėjų mandatą gavusi D.Grybauskaitė – pirmoji tokias pareigaseinanti moteris Prezidentūros rūmuose,nes iki šiol čia savo kaip šalies vadovopareigas ėjo tik vyrai. Prezidentę priejos naujosios darbovietės atėjo pasveikintidaugybė žmonių. Sostinės S. Daukantoaikštė buvo sausakimša.Vakarą S. Daukanto aikštėje įvykošventinis koncertas, kuriame populiariasdainas atliko žinomi Lietuvos dainininkaiir muzikos grupės: „Skamp“,„Inculto“, „Antis“, dainininkė VeronikaPovilionienė, saksofonininkas PetrasVyšniauskas, „Liepaičių“ ir „Ąžuoliukų“chorai ir kiti atlikėjai. Koncerto aikštėjeklausėsi ir inauguruotoji prezidentė D.Grybauskaitė.2009 metų liepos 12-oji – istorinėdiena Lietuvai ir Daliai Grybauskaitei.Nuo šiol ji bus vadinama pirmąja moterimi– Lietuvos prezidente. D. Grybauskaitėprisipažino, kad jos gyvenimošūkis: mokytis kiekvieną dieną. Kaip53 metų moteriai seksis mokytis,patyrusios valdininkės profesorės portfelįpakeitus į šalies vairą? Iš ko ir kaipji mokysis? Gal kiek iš Algirdo Brazauskoūkiškumo ir tvirtumo. Gal kiek išValdo Adamkaus lankstumo irdemokratijos. Neabejotina tik tai, kadkartu su kasdien besimokančia prezidentenaujos patirtys laukia kiekvienolietuvio. Pasitempti teks visiems. Matyt,ne vien pasitempti, bet ir dažniau nei ikišiol nusilenkti.Prezidentės Dalios Grybauskaitėsapranga idealiai tiko inauguracijosiškilmėms. Protokolo ribų nepažeidė irkiti aukštas pareigas užimantys asmenysbei jų antrosios pusės, atėję pasveikintivalstybės vadovės. Taip agentūrai ELTAteigė protokolo ekspertas, parlamentarasArminas Lydeka. Tamsia suknele iršvarku pasipuošusi D. Grybauskaitė,pasak A. Lydekos, idealiai pasirinko aprangą.„Tai kartu ir dalykinė apranga, irpuošnu. Labai gerai pasirinkta, neįmanomakritikuoti“, – teigė protokolospecialistas.Protokolo ekspertas nepastebėjo jokiųpažeidimų ir dėl pačių iškilmių.Tačiau, pasak A. Lydekos, jos buvo išskirtinėsdėl to, kad nebuvo surengtaspriėmimas. „Matyt, nė vienoje valstybėje,nė viename krašte tokio atvejonebuvo, kad nebūtų priėmimo inauguracijosproga. Pasirinkimas jo neorganizuotigalėtų reikšti vienintelį dalyką –taupymą“, – sakė A. Lydeka.Užsienio spauda prezidentės inauguracijąatspindėjo santūriai ir pabrėžė arbatai, kad ji pirmoji Lietuvos prezidentėmoteris, arba jos “geležinės ledi” įvaizdį.„Voice of America” rašė, kad prisaikdinimoceremonija buvo kukli, tačiauiškilminga. „The Wall Street Journal“pabrėžė, kad Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė dėl savo patirties finansųsrityje padės Lietuvai įveikti ekonominękrizę. „Krizės metu Lietuvos žmonėmsdidžiulį įspūdį paliko D. Grybauskaitėspareigos Europos Komisijoje. Lietuviaitikisi, kad prezidentė padės šaliai įveiktiekonominius iššūkius“, – „The WallStreet Journal“ cituoja politologą AntanąKulakauską. „Deutsche Welle“ analitikaiteigia, kad D. Grybauskaitė aktyviaureikšis Lietuvos vidaus politikojenei jos pirmtakas Valdas Adamkus.Kostas LEONČIKAS20PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A

S UVALKIETISKULMINACINIAI LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIOMINĖJIMO RENGINIAI VILNIUJEPirmojo Lietuvos vardo paminėjimožinomuose istorijos šaltiniuose tūkstančiometų jubiliejaus svarbiausi renginiai vykoVilniuje šių metų liepos 6 d. (pirmadienį).Bet anksčiau, liepos 5 d., PrezidentasValdas Adamkus Taikomosios dailėsmuziejuje atidarė tris nepaprastai svarbiasir unikalias tarptautines parodas: „Lietuvasenuosiuose istorijos šaltiniuose“,„Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių ikiRespublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“.Lietuvos vardo tūkstantmečio progasurengtos parodos primena istorijosišbandymus ir garbingiausias Lietuvosgyvenimo akimirkas, atgaivina istorinętiesą ir tautos atmintį, kuri yra gyvybiškaisvarbi Lietuvos išlikimui ir ateičiai, –pabrėžė Prezidentas Valdas Adamkus.Pasak valstybės vadovo, Lietuvądaugybę kartų ir įvairiais būdais buvobandoma atskirti nuo Europos ir nuokaimynų, tačiau protėvių valia, ryžtas irneblėstantis laisvės troškimas vėlsugrąžindavo valstybę į Europos tautųšeimą. „Esu įsitikinęs, kad šios parodostampa ir svarbiu Lietuvos vardo paminėjimotūkstantmečio ženklu. Pristatydami jasLietuvos žmonėms ir valstybės svečiams,mes dar kartą liudijame ir viso pasauliotautoms skelbiame: Lietuva su savotradicijomis ir su savo dvasia buvo, yra irišliks Europoje. Mes nepaliausime kūrę,gynę ir saugoję savo valstybę, branginsimeir saugosime šimtmečius Europosžmonių puoselėtas esmines vertybes irsvarbiausius demokratinio gyvenimo principus“,– sakė V. Adamkus, sveikindamasLietuvą, žengiančią per istorinį slenkstį, irvisus antrojo tūkstantmečio žmones beilinkėdamas, kad valstybės jubiliejussuteiktų stiprybės ir ištvermės.Pasak Lietuvos dailės muziejaus vadovų,jeigu šios trys parodos būtų rengiamosatskirai, jos taptų dešimtmečioįvykiais, nes pirmą kartą Lietuvoje pristatomididžiausios vertės, savo prasme irreikšme Lietuvos istorijai unikalūs eksponatai.Visų trijų parodų draudimo sumasiekia 120 mln. litų.Parodoje „Lietuva senuosiuose istorijosšaltiniuose“ pristatoma per 200 istoriniųdokumentų originalų ir faksimilių– nuo viduramžių iki šių laikų (1009-2003).64 dokumentai iš 200 eksponuojamų gautiiš 8 užsienio šalių: Latvijos, Lenkijos, Rusijos,Ukrainos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos,Vatikano ir Lietuvos archyvų, bibliotekųir muziejų. Garbingiausioje vietojeeksponuojamas seniausias – pirmasisžinomas Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuosešaltiniuose – Kvedlinburgoanalai. Vertingiausi parodos „Vavelis Vilniuje.Nuo Jogailaičių iki Respublikospabaigos“ eksponatai – tai visame pasaulyjegarsios Žygimanto Augusto gobelenųkolekcijos audiniai, kurie XVI–XVII a. yrapuošę ir Vilniaus rūmus.Parodoje „Baltų menas“ pristatomadaugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių –smeigtukų, segių, sagų, karolių iš metalo,gintaro, žalvario, kaulo, rago, prabangiųLDK diduomenės papuošalų. Taip patdaugiau nei 50 būdingiausių, didžiausiosmeninės vertės senųjų graviūrų, šiuolaikiniųpiešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybosdarbų.Visos trys tarptautinės parodos Taikomosiosdailės muziejuje veiks iki spaliomėnesio.Liepos 5 d., Valstybės dienos išvakarėse,Prezidentūroje pagerbti asmenys,nusipelnę Lietuvai. Tie, kurie, pasak PrezidentoValdo Adamkaus, kūrė valstybę.Labai daug svarbių renginių vyko lieposšeštą dieną. Švęsti Lietuvos vardotūkstantmetį į Vilnių atvyko penki karūnuotiejiasmenys – Danijos, Švedijos,Norvegijos valdovai ir jų šeimų nariai beikeli valstybių vadovai – Lietuvos, Lenkijos,Ukrainos, Latvijos, Estijos, Islandijos,Suomijos, Gruzijos prezidentai ar ministraipirmininkai, Apaštalų Sosto specialusislegatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijosministrai.Po pasveikinimo ceremonijos Prezidentūrojeaukščiausi užsienio šalių vadovai,Švedijos, Norvegijos ir Danijos karaliaikartu su Lietuvos žmonėmis Vilniausarkikatedroje Valstybės dieną dalyvavošv. Mišiose, aukotose už Lietuvą, švenčiantjos vardo tūkstantąsias metines.Paskui Prezidentas V. Adamkus dalyvaujantgarbingiems svečiams simboliškaiatidarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsdar nebaigtus atkurti Valdovų rūmus.Pasak Prezidento Valdo Adamkaus, Valdovųrūmai – laiko ir karų nesunaikintostautinės tapatybės, neištrintos valstybinėsatminties simbolis. „Po mūsų kojomis –akmenys, menantys pirmąjį LietuvosKaralių Mindaugą ir tuos laikus, kai Lietuvapradėjo savo ilgą ir sunkų kelią visaverčioeuropietiško gyvenimo link. BūtentKaraliaus Mindaugo Lietuva 1253-iaisiaisrealizavo tai, ko mūsų Tėvynei pritrūko1009-aisiais: tapome tikra krikščioniškosiosEuropos dalimi.Tada buvo padėti ne tik mūsųkrikščioniškųjų šventyklų, bet ir LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės pamatai. Valstybės,su kuria Lietuva sieja stipriausiussavo istorijos tarpsnius, didžiausiuslaimėjimus, ryškiausius suklestėjimus. Ištų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės(LDK) laikų – ir Karaliaus Žygimanto Augustoatstatyti Valdovų rūmai. Kaip mūsųRenesanso simbolis, kaip simbolis tvirtosir galingos Lietuvos, kaip tik tada išgyvenusiosgeriausius savo laikus, kultūriškaisusilyginusios su pažangiausiais Europoskraštais“, – simbolinėje Valdovų rūmųatidarymo ceremonijoje sakė V. Adamkus.Po Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio(Lech Kaczyński) ir Ukrainos PrezidentoViktoro Juščenkos pasakytų kalbųArkikatedros aikštėje Tūkstantmečiodainų šventės dalyviai iškilmingai išlydėtiį Vingio parką, kur nuskambėjo kulminacinisDainų šventės koncertas – Dainųdienos „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“.Čia Lietuvą ir jo žmones pasveikinoLietuvos, Suomijos, Latvijos prezidentaiir Estijos premjeras.Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimoprograma kainavo 275 mln. litų, o šiuometu yra įgyvendinta 70 proc. projektų, –teigia Lietuvos tūkstantmečio minėjimodirekcijos vadovas Gediminas Ilgūnas.„Apskritai didelė dalis programos šiemetnebus užbaigta. Tai – Kaune VytautoDidžiojo, M. K. Čiurlionio muziejai,Rumšiškių liaudies buities muziejausužbaigimas, Kernavė, Valdovų rūmai“, –sakė G. Ilgūnas. Jis pažymėjo, kad daugiausiakainavo Valdovų rūmų bei Nacionalinėsdailės galerijos statybos, ir išsakėviltį, kad visi pradėti projektai bus baigtikitais metais.Tūkstantmečio dainų šventės ir Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmečiorenginių metu didesnių incidentų neužfiksuota.Apie tai pranešė Vilniausapskrities vyriausiojo policijos komisariatopareigūnai.Kostas LEONČIKASL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com21

S UVALKIETISNAPOLEONAS SUVALKIJOJE (2 DALIS)Prie ypatingų mano gyvenimo įvykiųpriskiriu tai, kad jaunystėje mačiauprancūzų kariuomenės invaziją į Rusijąir jos nelaimingą pasitraukimą. Aš buvauliudininkas to, kaip Napoleonaspaskelbė karą Rusijos carui AleksandruiI savo armijos, kurią sudarė keli šimtaitūkstančių kareivių, akivaizdoje (jituomet kuriam laikui apsistojo Suvalkųgubernijos miestelio Vilkaviškio laukuose).Taip pat mačiau Napoleono bėgimąiš Maskvos.Įvairių aplinkybių sutapimas, ypačtai, kad praėjus penkiasdešimčiai metųnuo Napoleono karo su Rusija buvaupaskirtas Vilkaviškio 6 parapijos klebonu,prisidėjo prie to, jog nusprendžiau savolaisvalaikį po darbo skirti prisiminimams,susijusiems su minėtais istoriniaisįvykiais, užrašyti.Šiame aprašyme skaitytojas ras daugtokių detalių, apie kurias niekur neįmanomaišgirsti ir negalima jų rasti jokiojeknygoje, nors apie Napoleoną I parašytagana daug. Nenoriu aprašinėti jogyvenimo ir gilintis į jo genijų, dėl kurioNapoleonas išgarsėjo. Ketinu aprašyti tiktuos įspūdžius, kuriuos patyriau stebėdamasNapoleoną, kai jis buvo apsistojęsVilkaviškyje su savo karine galybe,o paskui matydamas jį Seinuosebėgantį paprastomis rogėmis beveik bepalydos. Be šių dviejų įvykių, norėčiaupaminėti Napoleono armijos ėjimo perLietuvą pasekmes (kai buvau liudininkasperdėto Prancūzijos imperatoriausišdidumo).1811 m. Lietuvos gyventojai, matydamišvytinčią kometą, nesitikėjo, kadkitais metais pamatys atvykusią į jų šalįdidelę armiją. Kelias savaites priešprancūzų invaziją gyventojams buvoįsakyta kaupti maisto atsargas: duoną,spiritą, rūkytą mėsą ir kitus produktus.Tuo pačiu laiku laikraštyje „GazetaWarszawska“ („Varšuvos laikraštis“) 7 ,kurios vieną egzempliorių gavo prefektopadėjėjas (apskrities viršininkas) 8 ,buvo parašyta, jog į Varšuvą atvykoVestfalijos kariuomenė ir Vokietijojekuriama stipri armija. Po keliolikos dienųdideli prancūzų kavalerijos daliniaiNapoleonas važiuoja per Lietuvą lydimas lenkų ulonų. Jano Chelminskio(Jan Chełmiński) paveikslo fragmentaspasirodė Seinų apylinkėje. Tuo laiku ašmokiausi Seinų valstybiniame licėjuje 9 .Visai kavalerijai vadovavo generolasGrouchy 10 , o daliniui, kuris apsistojoSeinuose – Bavarijos generolas, kunigaikštisWrede 11 . Jis buvo nepatenkintas,jog Seinų gyventojai jo iškilmingainepasitiko prie miesto vartų. Dėl touždėjo miestui 24 tūkstančių frankųkontribuciją. Dar pagrasino, kad jeiguiki kitos dienos nebus sumokėti pinigai,miestą apiplėš ir sudegins. Gyventojusužtarė prefekto pavaduotojas, ir generolasGrouchy atleido juos nuo kontribucijos.Tačiau kunigaikštis Wredekeršijo įsakydamas nulupti nuo stogųšiaudus, pakloti juos arkliams vietojšieno, kurį anksčiau gyventojai paruošėpagal miesto administracijos potvarkį.Be to, kunigaikštis Wrede įsakė išvestiiš miesto du dragūnų pulkus, kurie čianakvojo. Surinko juos miesto aikštėjedingstimi atlikti apžiūrą ir paskuinukreipė į miesto sodus ir daržus, kuriepriklausė licėjui ir parapijai. Kai po keliųvalandų daug vaismedžių buvo sunaikinta,o pasėliai ir daržovės arklių kanopųsumindžioti, įsakė pulkams išeiti iš sodųir keliauti toliau per nepakenčiamą karštį.Soduose liko tik keliasdešimt padvėsusiųnuo nesveiko pašaro, ypač nupjautojavo, arklių. Įdomu, jog soduosemedžiai neišdžiūvo, nors liko be lapų, ovasariniai javai ataugo. Taip pat ataugožieminiai javai, kuriuos prancūzai nupjovėir sunaikino. Rudenį gyventojaisusilaukė gausaus derliaus. Nelaikau tostebuklu, bet prisimenu kaip faktą, kurislabai retas augalų pasaulyje.Seinų gyventojai turėjo galimybępamatyti ne tik Bavarijos generolo dalinį,bet dar daug kitų pulkų, kuriuose buvoįvairių tautybių kareiviai. Jie visi blogaielgėsi miestelėnų atžvilgiu. Grobė viską,kas pateko į rankas, ypač maisto atsargas.Užėmė licėjų, o bažnyčioje apsistojęgulėjo netgi ant altoriaus. Apskritaijie išniekino bažnyčią.Į miesto apylinkes atvyko italų raitųšaulių divizija, vadovaujama generoloDombrovskio (bet ne to Dombrovskio,kuris įkūrė lenkų legionus užsienyje).Ji mieste apsistojo keliolikai dienų. Dalinaiiš papratimo ir užklupus badui šauliaivisuose kampuose ieškojo vertingųdaiktų ir maisto atsargų. Ieškodami radoklebono ledainę, kurioje buvo keliolikastatinių alaus žinomu pavadinimu „Marcowe“.Patiko italams šis gėrimas, užtatvisiškai pasigėrė. Neaišku, dėl kokiospriežasties (bet tikriausiai iš pavydo,kuriuo italai išsiskyrė), kad alaus negautųkiti, sudaužė statines. Alaus ledainėjeišsiliejo tiek, kad italai pradėjo skęstiir šauktis pagalbos. Tie, kurie atvyko22PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I S

S UVALKIETISgelbėti, išlaisvino keliolika girtų kareivių,esančių ledainėje, bet du iš jų buvo rastinegyvi rūsyje. Dėl šio įvykio vyriausiojivadovybė įtarė, kad gyventojai tyčiaprigirdė kareivius, ir pradėjo viešai kaltintikunigus ir jų šeimininkę. Kunigai pabėgoį miškus, kur slapstėsi. Kadangi tuometgyvenau pas savo dėdę parapijoskunigą, prikibo ir prie manęs, norėjo atiduotimane teismui ir paskui sušaudyti.Kai tai sužinojau, pabėgau iš namų įmišką. Atsipeikėjau net 20 varstų nuoSeinų nutolusioje Rudaminoje 12 , kurbuvo antroji mano dėdės Marciejevskio(Marciejewski) 13 parapija. Rudaminojebuvo viskas išgrobta. Čia liko tik vikarasUlidovič (Ulidowicz) 14 , vėliau tapęs vyriausiuojulenkų kariuomenės kapelionuir Zamoscės kolegiato monsinjoru, suviena tarnaite, kadangi likusieji tarnai suvertingesniais daiktais ir naminiais gyvuliaisnakvojo miške, kad išvengtųprancūzų persekiojimo. Tris dienas niekonevalgiau, tad paprašiau kunigo, kadduotų man ko nors užvalgyti, juolab kadbuvau išvargęs ir jaučiau, jog jėgos išseko.Bet kunigas atsakė, kad neturijokio maisto ir negali nieko duoti.Nudžiugau pastebėjęs, kad tarnaitėruošiasi kepti duoną. Mano džiaugsmasdar padidėjo, kai pamačiau, jog krosnyjekepa žąsis, kurią kunigui atnešėkažkokia kaimietė. Bet staiga sukrėtėmus kažkoks triukšmas, kuris vis labiauir labiau artėjo prie klebonijos. Šįtriukšmą sukėlė Bavarijos dragūnųdalinys, kuris grobdavo. Bavarijos kareiviaikrosnyje rado žąsį ir duoną.Negalėjau sulaikyti ašarų, kai man matantatėmė mums paskutinį kąsnįduonos. Mūsų laimei, Rudaminos valdosekuriam laikui buvo apsistojęs passavo giminaitę ponią Turčynovič (Turczynowicz)Napoleono gvardijos ulonųpulko leitenantas Fadiej Tedven (FadiejTedwen). Jis, pranešęs Bavarijos daliniokomendantui, jog liko Rudaminoje,kad apgintų gyventojus, jei Napoleonokariai norėtų juos skriausti, pasišaukėvadą pas save ir įsakė jam, kad gyventojamsgrąžintų viską, ką Bavarijos kareiviaipagrobė iš jų namų. Kareiviaipaklausė jo. Bet užtat apiplėšė Simnomiestelį, 20 varstų nutolusį nuo Rudaminos,o iš vietinės cerkvės paėmė 4500rublių, surinktų jos remontui.Kaip anksčiau minėjau, mano dėdėsRudaminoje nebuvo. Išvažiavo įNapoleonas (priekyje) su savo Didžiąja armija Rusijos gilumoje. Žano LujiErnesto Meisonjė (Jean Louis Ernest Meissonier) paveikslo fragmentasVilkaviškį pas gydytoją, kur apsistojosvarbiausios prancūzų pajėgos. Rudaminossavininkė, kuri pasirūpino manodėdės sveikata, norėjo pasiųsti arklius įVilkaviškį jam parvežti. Šio sumanymobeveik neįmanoma buvo įgyvendinti,kadangi arklius būtų paėmę prancūzai.Ji kreipėsi patarimo į leitenantą Tedveną.Šis jai pasiūlė štai ką: žadėjo pasiųsti įVilkaviškį savo kareivių patarnautoją(gvardijos kareivį, kilusį iš lietuviškokaimo) ir pareikalavo, kad jam paskirtųprotingą žmogų, kuris nurodytų kelią.Visi tarnai buvo miške. Nebuvo kopasiųsti. Todėl aš persirengiau valstiečiomiline, radau pora arklių ir paprastąvežimą, kuriuo važiavau Vilkaviškio linkkartu su gvardiečiu, vilkinčiu paradinęuniformą. Pakely sutikome daug kariuomenės,kuri pamačiusi savą gvardietįir, matyt, palaikiusi jį kurjeriu, davėmums laisvą kelią. Dažnai daliniai, kuriuossutikdavome, norėdavo iš mūsųsužinoti kelią ir kreipėsi su klausimais įmano poną. Bet jis, nemokėdamas kalbėtiprancūziškai, atsakydavo į klausimus:„La garde imperial“ („Imperatoriausgvardija“), o mane rėkdamas pavarinėdavo:„Marche a vans“ („Važiuokpirmyn“). Taip pat dažnai pridėdavo:„Bougre“ („Šaunuolis“). Matyt, tokįįsakymą gavo iš savo vado.Važiavome dieną ir naktį, kolpasiekėme Vilkaviškį, nutolusį 50 varstųnuo Rudaminos. Kelias tiesiog buvoužverstas kariniais įrenginiais irkariuomene. Buvome priversti šešiasvalandas laukti prie miesto vartų,kadangi nebuvo jokios galimybėsįvažiuoti į miestą. Dėdę radau arklidėje,kur jis kuriam laikui apsigyveno sugydytoju už mažos pertvaros, o už kitospertvaros buvo gydytojo šeima. Joname apsistojo Italijos karaliaus pavaduotojasEugenijus 15 ir Bavarijossosto įpėdinis. Parapijos name apsigyvenoNeapolio karalius JoachimMurat 16 . Visus likusius miesto namusužėmė maršalai, generolai ir kiti didikai.Kariuomenė, kurią sudarė 25 tūkstančiaikareivių, buvo laukuose šaliadaržo. Napoleono dar nebuvo. Jo laukėatvažiuojant kitą dieną iš Karaliaučiaus17 . Nebuvo ruošiamasi jį pasveikinti.Tik smalsūs gyventojai išėjouž miesto, kad galėtų pamatyti svarbiausiątų laikų didvyrį. Saulei leidžiantispastebėjome toje pusėje, iškurios turėjo atvažiuoti Napoleonas,dulkių stulpą ir išgirdome trimito garsą,kuris signalizavo, jog reikia duoti laisvąkelią imperatoriui. Iš tikrųjų praėjuskeliolikai minučių jis pasirodėvienaračiame vieno arklio vežime, kurįpats vadeliojo. Priekyje jojo trimitininkai.Jį lydėjo palyda, kurią sudarė keliasdešimtkavalerijos karininkų ir įvairiųpulkų puskarininkių. Kaip paprastaivaizduojamas portretuose, taip ir dabarvilkėjo raitųjų šaulių pulko uniformąir smėlinės spalvos surdutą, o ant galvosturėjo trikampę kepurę.K R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com23

S UVALKIETISIIAtvažiavęs į miestą, Napoleonas pasukotiesiai į Vilkaviškio dvarą 18 , esantįmiesto pakraštyje, kur jam buvo paruoštagyvenamoji vieta. Imperatoriausveide, kurį dengė dulkės, galima buvopastebėti nuovargį, nerimą, kažkokįnepaprastą nepasitenkinimą, kuriopriežastis buvo ta, jog (kaip tuometpasakota) kelyje keliskart gavo nemaloniąinformaciją. Ne per geriausia nuotaikavirto stipriu pykčiu, kai Vilkaviškyjejis pastebėjo, jog ne tik armija,bet ir jo gvardija neturi būtinų maistoatsargų. Visą naktį nemiegojo ir neleidokitiems užmigti, kadangi visi turėjorūpintis krosnių duonai kepti ruošimu.Dėl to visa armija Vilkaviškyje pasilikodar keturias dienas ir karas Rusijaipaskelbtas keturias dienas vėliau, negubuvo nustatyta. Nepaisant to, reikėjodar truputį laiko pailsėti kareiviams,išvargusiems nuo nuolatinio ėjimo, iraprūpinti armiją maisto atsargomis. Beto, Napoleonas rūpinosi, kad gvardijabūtų jam palanki. Mat ji pradėjo skųstisdėl nelaimių ir nepriteklių, kurių patyrėkampanijos metu. Jis kalbėjosi sukareiviais, įsakė duoti jiems dvigubasporcijas maisto ir vyno.Napoleono kabinetas buvo įkurtaslauke, gana erdvioje altanoje, kurią supoaukštos tuopos. Ant stalo gulėjo daugybėgeografinių žemėlapių. Prie atskirostalo sėdėjo Didžiosios armijos vyriausiojoštabo vadas maršalas Bertie 19 . Nepaisantdidelio karščio, Napoleonas savopapročiu visuomet dėvėjo smėlinės spalvospaltą-surdutą. Ant galvos buvoužsidėjęs skrybėlę, kurios nenusiimdavokalbėdamas su maršalais ir generolais,nors jie stovėjo prieš jį grynomisgalvomis. Dažnai altanoje vaikščiodavoaplink stalą ir nuolat mąstydavo,žiūrėdamas į gulinčius ant stalo planusir žemėlapius. Kartais duodavo įsakymusatvykusiems pas jį į altaną. BūdamasVilkaviškyje gal visą laiką buvoblogos nuotaikos, kadangi įsakinėdavogriežtu balsu.Prirovęs savo arkliams žolės, kadangišieno ir avižų mieste negalima buvogauti už jokius pinigus, neturėdamasužsiėmimo, kasdien kelias valandasstovėjau dvare ir stebėjau iš už senomedinio sandėlio kertės imperatoriųNapoleoną. Girdėjęs vaikystėje apie jįtiek prasimanytų dalykų, norėjau iš artipasižiūrėti ir atsiminti jo veido bruožus.Kai kariuomenė užtektinai pailsėjo,davė įsakymą visai sutelktai armijai pasiruoštiimperatoriaus apžiūrai (patikrinimui).Per patikrinimą armija buvosurikiuota tokia tvarka: pirmoje linijojestovėjo pėstininkai ir raitoji gvardija,antroje – įvairių tautybių pėstininkai,trečioje – įvairių tautybių kavalerija irkeliolika prancūzų kirasyrų pulkų.Ketvirtoje linijoje stovėjo artilerija irartilerijos parkai su visa įranga. Armijaišsirikiavo į pietus nuo miesto tankiomislinijomis, lygumoje šalia parapijoskunigo ir vaistininko Šporo (Szpor)sodų. Užėmė septynių varstų ilgio irtrijų su puse varsto pločio plotą.Šeštą valandą ryto Napoleonas išvykoiš savo būstinės (gyvenamosios vietos)su palyda, blizgančia nuo įvairiųpapuošalų. Ją sudarė maršalai, generolaiir kiti didikai. Atrodė, kad auksas irsidabras varva nuo jų. Kiekvienasmaršalas buvo kitaip apsirengęs, ir vienasuž kitą buvęs turtingesnis. Iš visųišsiskyrė Neapolio karaliaus Muratouniforma, panaši į husarų, prie kuriosbuvo prisegti brangakmeniai. Ant galvosjis buvo užsidėjęs skrybėlę, panašiąį Henriko IV, su daugybe brangiųįvairių spalvų plunksnų, susegtų briliantosege. Vien Napoleonas išsiskyrė savoaprangos paprastumu. Vilkėjo tamsiaimėlynos spalvos prancūzų gvardijosuniformą su prikabintu kaspinu ir Garbėslegiono žvaigžde. Tačiau jo arklysišsiskyrė iš kitų: buvo baltas kaip pienas,pakinktas papuoštas brangakmeniais,o plonas purpurinės spalvos gelumbėsmitukas, siekiantis pažemius,gausiai prikabinėtas auksinių erelių. Kaivisa aristokratija sustojo priešais gvardiją,pasigirdo šūkis: „Vive l’empereur“(„Tegyvuoja imperatorius“). Tuometkariuomenė šautuvais pagerbė jį. Paskuimaršalas Bertie perskaitė karo su Rusijapaskelbimą ir įsakymą įsiveržti į josteritoriją. Kariuomenė dar kartą pagerbėšautuvais, vėl pasigirdo „vive“(„tegyvuoja“) ir karinis maršas. Po toNapoleono kariuomenė keliasi per Nemuną. Rafeto (Rafett) litografijos fragmentasNapoleonas su savo palyda sustodavoprie kiekvienos linijos, ir pasikartodavotas pats ceremonialas.Kai tik imperatorius grįžo į savobūstinę, armijoje prasidėjo didelis sujudimas,kadangi visi daliniai pradėjo ruoštisišžygiavimui. Avangardo priekyjebuvęs karalius Murat. Avangardas buvosudarytas iš kelių kavalerijos pulkų:priekyje ėjo Krasinskio gvardijos ulonųpulkas, po jo kunigaikščio Radvilos 208-asis ulonų pulkas, Pongovskio(Pągowski) 6-asis pulkas 21 , raudoniolandų husarų ir juodi prūsų pulkai sunegyvos galvos atvaizdu.Drauge su Muratu jojo generolasKrasinski, turintis savo pulko paradinęuniformą su visa atributika. Jis dėvėjobaltą uniformą su šviesiai žaliais24K R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com

S UVALKIETISatvartais. Mūvėjo raudonas kelnes suauksu austomis juostelėmis, o ant galvosturėjo keturkampę skrybėlę, kuriospriekyje buvo aukso saulė, o jos viduryžibėjo N raidė su karūna. Ant skrybėlėsdar buvęs brangių ir retų plunksnųpliumažas. Tai buvo gražus vyras, nedaugiau kaip trisdešimties metų. Jojoant gražaus arabų veislės arklio,patraukdamas visų dėmesį. Kai perapžiūrą išėjo prieš savo pulką, Napoleonasišreiškė jam savo dėkingumą.Tą pačią dieną, kai buvo atliktapatikra, imperatorius po pietų išvykopaskui savo armiją, ketindamas atliktiapžiūrą dar dviejų korpusų, kurie buvo20 varstų nuo Vilkaviškio. Visa ta kariuomenėsmasė, kuri užėmė didelįžemės plotą, apleido miestą ir jo apylinkesper dvi paras. Didelė kariuomenėsdalis, kuri sudarė vadinamąją Didžiąjąarmiją, pasuko tiesiai prie Nemuno.Antra dalis ėjo per Tilžę Rygos link.Trečia dalis pasuko į dešinę Nemunolink, kad susijungtų su V korpusu,vadovaujamu Vestfalijos karaliaus,Napoleono brolio 22 . Šiame legione buvo75 tūkstančiai lenkų kariuomenės kareivių.Šis korpusas ėjo per Augustavąir Gardiną.Kadangi kiekvienu keliu dar ėjo daugkariuomenės, negalėjau su dėde keliauti.Turėjome dar kelias dienas palauktiVilkaviškyje. Likęs mieste dažnaiprisiklausydavau žemvaldžių, kurieatvažiuodavo iš aplinkinių kaimų, kalbų.Kiek prisimenu, pirmiausia jiediskutuodavo, kodėl tiek daug kariuomenėsbuvo sukoncentruota Vilkaviškyje.Rimtas ir išsilavinęs žmogusdaktaras Kirms, palaikantis nuolatiniusryšius su Italijos karaliaus pavaduotojoadjutantu bei Bavarijos sosto įpėdiniu,kurie ateidavo pas jį padiskutuoti, teigė,jog Napoleonas turėjo viltį sutikti Rusijoskariuomenę didžiojoje Vilkaviškioapylinkės lygumoje. Mat manė, jog imperatoriusAleksandras karo veiksmusperkels už savo valstybės ribų, kadRusija nebūtų niokojama. Suklydęs taipgalvodamas, Napoleonas norėjo sau“atsilyginti” netikėtu Vilniaus, kur tuometbuvo Rusijos caras, užpuolimu. Dėl šiospriežasties skubėjo atvykti į Vilkaviškį,kur, kaip žinoma, buvo sutelktos jo pagrindinėsjėgos. Bet kaip tik sužinojo,jog imperatorius Aleksandras visainemano stoti su savo armija į mūšį,priešingai – planuoja išvykti į valstybėsvidurio gubernijas. Dėl to Napoleonasnepaprastai susinervino, kadangi nebuvopratęs patirti kliūčių. Jo nepasitenkinimassustiprėjo, kai iš visur gaudavonemalonią informaciją apie neefektyvųmaisto tiekimą, nemažus trūkumusaprūpinant armiją ir kariuomenės skundus,ypač jo senosios gvardijos.Prisimenu, jog daugelis stebėjosi,kad paskelbiant karą prancūzų kariuomenėnesimeldė dėl laimingos tokiodidžiulio karo eigos. Matyt, prancūzaibuvo įsitikinę, jog juos lydės laimė. Bettai ir buvusi Napoleono pralaimėjimopriežastis, kadangi nuolat tikėdamassavo laime ir materialine jėga jis palikonuošaly Dievo teisę ir Jo malonę. Taiaiškinama faktu, jog tokioje didžiulėjearmijoje, kur buvo beveik vien katalikai,nebuvę nė vieno etatinio katalikųkunigo. Tik Krasinskio (Krasiński)gvardijos ulonų pulkas visą laiką išlaikydavosavo lėšomis buvusį dominikonųvienuolį – kunigą Gutkovskį(Gutkowski) 23 .Laimingai grįžęs su dėde į Rudaminą,vėl griebiausi knygų ir tęsiaumokslą licėjuje. Seinuose sklido gandai,jog Vestfalijos karalius nespėjo sutrukdytiČičiagovo 24 korpusui susijungti suRusijos kariuomene jam grįžtant išTurkijos. Lenkų kavalerija vadovaujantgenerolui Rožnieckiui (Rożniecki)patyrė didelį pralaimėjimą prie Myro 25(dabar Baltarusija, Gardino sritis)kovojant su Rusijos kariuomene dėl to,kad per ilgai užsibuvo Gardine. Pasiekėmus žinios, jog didelė lenkų kariuomenėsdalis žuvo prie Smolensko 26 .Pasakota, jog buvo užmušta per 1000karininkų. Dėl to daugelyje šeimų įsiviešpatavogedulas. Pasiekė gandai, kadRyga nebuvo užimta dėl to, jog maršalasUdino ir Prūsijos generolas York 27 visąlaiką nesutardavo tarpusavy dėl karoveiksmų vykdymo. Taip pat plito paskalos,kad Napoleonas, nepajėgdamaspavyti Rusijos kariuomenės, neslėpėsavo nepasitenkinimo ir prarado viltįlaimėti karą. Pagaliau pasklido gandai,kuriuos vėliau patvirtino „GazetaWarszawska“ („Varšuvos laikraštis“),jog po mūšio prie Možaisko 28 Prancūzijosarmija nuėjo iki Maskvos, kurigeneralgubernatoriaus Rostopčino 29įsakymu buvo sudeginta.Palikęs Napoleoną ištuštėjusiameKremliuje, remdamasis visiškai patikimaisšaltiniais, papasakosiu jums apiejo įsiveržimą į Rusijos teritoriją.6Vilkaviškis – Lietuvos Respublikosmiestas, įsikūręs prie Šeimenos ir Vilkaujossantakos. 1660 m. miestą įkūrė karaliusJonas Kazimieras. Po 1866 m. apskritiescentras.7„Gazeta Warszawska“ („Varšuvoslaikraštis“), dienraštis, kuris buvo leidžiamasVaršuvoje 1774-1935 m. PopuliariausiasLenkijos Karalystės laikraštis.Nuo 1794 m. jį leido Lešnovskių(Lesznowski) giminė.8Tuomet juo buvo Liudvik Ivaškievič(Ludwik Iwaszkiewicz), kuris 1816 m.paskirtas Marijampolės srities komisaru.9Seinų licėjus įkurtas 1809 m.balandžio 12 d. Šios mokyklos rektoriusbuvo kunigas Vojciech Anzelm Šveykovski(Wojciech Anzelm Szweykowski).Vėliau jis buvo Varšuvos universitetorektorius.10Emanuel de Grouchy (1776-1847),maršalas, dalyvavo kare Italijoje, Ispanijosir Rusijos kampanijoje.11Karl Philip Wrede (1767-1838),kunigaikštis, Bavarijos feldmaršalas,1793-1798 kovojo Austrijos armijoje. Kaipgenerolas majoras kovojo prie Hohenlindeno.Reformavo Bavarijos armiją, o nuo1805 m. buvo jos vyriausiasis vadas.1807 m. buvo Lenkijoje. Dalyvavo 1809 m.kampanijoje, prisidėjo prie Vagramo mūšiopergalės. 1812 m. kampanijoje vadovavoBavarijos kavalerijai. Perėjo į koalicijąprieš Napoleoną.12Tuomet Rudamina buvo kaimas supalivarku Kalvarijos apskrityje. Parapiją irbažnyčią 1592 m. įkūrė Masalskiai(Massalscy). 1856 m. priklausė generoložmonai Teresai Suchoževskai (TeresaSuchorzewska).13Polikarp Augustyn Marciejevski(Polikarp Augustyn Marciejewski,1761-1827) gimė Kretingoje, Šymono irJulianos Titz (Szymon, Julianna Titz)šeimoje. 1778 m. įstojo į dominikonųvienuolyną, o į kunigus įšventintas1784 m. Dirbo Merkinėje, Virbalyje.1798 m. tapo Gražiškės klebonu, o 1801 –Rudaminos. Nuo 1809 m. administravoSeinų parapiją, o nuo 1813 – Prienųparapiją. Administravo privatų dvarą (nuoK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com25

S UVALKIETIS1813 m.) ir ėjo generalinio vikaro pareigas.Nuo 1819 m. buvo Vygrių vyskupijosvyskupas, o nuo 1824 m. – administratorius.Mokėjo vokiečių, prancūzų ir labaigerai lotynų kalbą. Būdamas Rudaminosklebonas, išmoko lietuvių kalbą. Labairūpestingai atlikdavo sielovados darbą.Jam tik priekaištauta, jog nepelnytaiprotegavo savo giminaičius: BonaventurąButkievičių (Bonawentura Butkiewicz) irAntonį Kotkovskį (Antoni Kotkowski).14Aleksander Ulidovič (AleksanderUlidowicz), kunigas, mirė 1858 m.gruodžio 5 d.15Eugéne de Beauharnais (1781-1824),Napoleono posūnis, nuo 1804 m. kunigaikštisir valstybės vyriausiasis kancleris.Būdamas Italijos karaliaus pavaduotuojas(1805-1814) įvedė daug reformų.Pasibaigus Napoleono viešpatavimui apsigyvenoMiunchene savo uošvio MaksimilijonoI, Bavarijos karaliaus, dvare.16Joachim Murat (1765-1815), Prancūzijosmaršalas, nuo 1796 m. Napoleono adjutantas,o nuo 1808 Neapolio karalius.1808 m. vadovavo Prancūzijos kariuomeneiIspanijoje, o per 1812-1813 m. karinękampaniją – Didžiosios armijos kavalerijai.1814 m. perėjo į koalicijos pusę. ParėmėNapoleoną per jo šimto dienų valdymą.17Königsberg (Karaliaučius), dabarKaliningradas, Baltijos jūros uostas.18Vilkaviškio valda buvo prijungta priedovanos (metinis pelnas trys tūkstančiairublių), perduotos generolui leitenantuiMinkvitzui 1866 m. liepos 5/17 dienosįsakymu.19Louis Alexandre Berthier (1753-1815), Prancūzijos maršalas, Neuchâtelio,Valengino ir Vagramo kunigaikštis, žymusštabo karininkas. 1796 m. generolo NapoleonoBonaparto štabo viršininkas.1800-1807 karo ministras, 1805-1814Didžiosios armijos štabo viršininkas.1814 m. perėjo į Burbonų pusę, per Napoleonošimto dienų valdymą pabėgo įBavariją.20Dominykas Radvila (1768-1813),kunigaikštis, Nesvyžiaus majorato ir BialosPodliaskos savininkas. 1811 m. balandįįkūrė savo 8-ąjį ulonų pulką. Dalyvavo1812-1813 metų karinėje kampanijoje.Buvo sužeistas Vitebsko ir Hanau mūšyje.Mirė 1813 m. lapkričio 13 d.21Hipolit Pongovski (Hipolit Pągowski),6-ojo ulonų pulko vadas.22Hieronimas (Jérôme) Bonapartas(1784-1860), Napoleono brolis, 1807-1813Vestfalijos karalius, 1812 m. vadovavoV korpusui, kuriame buvo lenkų daliniai.Pasibaigus Napoleono viešpatavimui emigravo.1847 m. grįžo į Prancūziją, nuo 1850Prancūzijos maršalas.23Jan Marceli Gutkovski (Jan MarceliGutkowski, 1776-1863), kunigas, nuo 1807Varšuvos Kunigaikštystės kapelionas,1808-1812 dalyvavo karinėje kampanijojeIspanijoje. Nuo 1815 buvo nelaisvėje Rusijoje.1819-1826 Lenkijos Karalystėsvyriausiasis kariuomenės kapelionas.Priešinosi 1830 metų sukilimui. 1824-1840Palenkės vyskupas. 1840 m. ištremtas įRusijos gilumą.24Pavel Vasiljevič Čičiagov (1765-1849), admirolas ir generolas adjutantas,nuo 1807 karinio jūrų laivyno ministras,1812 Moldovos armijos vadas, dalyvavoBerezinos mūšyje. 1813 dalyvavo užimantBalstogę ir Varšuvą. Nuo 1814 buvo Italijojeir Prancūzijoje. Atsisakęs grįžti į Rusiją,neteko titulų ir turto.25Aleksander Rožniecki (AleksanderRożniecki, 1774-1849) nuo 1788 metųtarnavo raitojoje gvardijoje, dalyvavo1792 metų kare ir Kosciuškos sukilime, nuo1798 legionuose. Varšuvos Kunigaikštystėsarmijos generolas (nuo 1807).Dalyvavo 1809 ir 1812 metų karinėse kampanijose.Buvo sužeistas Leipcigo mūšyje,pateko į Rusijos nelaisvę. Nuo 1815 LenkijosKaralystės kavalerijos ir žandarmerijosvadas. Persekiojo tautinį judėjimą, tarnavocarui.26Mūšis dėl Smolensko vyko 1812metų rugpjūčio 16-17 d.27Johan David Ludwig York vonWartenberg (1759-1830), Prūsijos feldmaršalas,nuo 1772 armijoje. Kovojo prieš lenkusprie Ščekocinų. 1807 dalyvavo Frydlando(vokiškai Friedland, dabar PravdinskasKaliningrado srityje) mūšyje. 1812traukiantis Napoleono armijai iš Rusijosperėjo į koalicijos pusę.28Možaisko mūšis, arba Maskvosmūšis, dažniausiai vadinamas Borodinomūšiu, vyko 1812 metų rugsėjo 7 dieną.Po šio mūšio Rusijos armija, vadovaujamaKutuzovo, buvo priversta pasitrauktiMaskvos link. Napoleonui nepavyko sunaikintirusų kariuomenės. Abi pusėspatyrė didelius nuostolius: Prancūzijosarmijoje buvo apie 58 tūkstančiusužmuštųjų ir sužeistųjų, o Rusijos – apie44 tūkstančius.29Teodor Vasiljevič Rostopčyn(1763-1826), 1798-1800 pašto skyriausdirektorius, valstybės tarybos narys. Rusijoscaras Povilas I suteikė jam generoloadjutanto laipsnį. Paskui pasitraukė išviešojo gyvenimo ir gyveno Maskvoje.Nuo 1810 Maskvos komendantas, 1812jos gynėjas. Pagal tradiciją jam priskiriamasMaskvos padegimas. Išvariusprancūzus vadovavo Maskvos atstatymui.1814-1823 buvo Paryžiuje.(Bus daugiau)Vertė Kostas LEONČIKASKai kurių žodžių paaiškinimaiKontribùcija – prievartinės piniginėsrinkliavos iš okupuotos teritorijosgyventojų.Dragūnas – kar. raitininkas,išmokytas kautis ir kaip pėstininkas.Va»stas – istor. rusų ilgio matas,lygus 1,067 km.Kolegiãtas [lot. collegiatus], katedrosstatuso neturinti bažnyčia, prie kuriosveikia dvasininkų kolegija (kapitula).Sùrdutas [pranc. surtout], ilgasdvieilis, per liemenį siauresnis tamsiosmedžiagos švarkas ilgais skvernais;XIX a. pab. ir XX a. pr. buvovakarinis vyrų drabužis.Kirasyrai [vok. Kurassier (vns.)

S UVALKIETISBEREZOS KARTUSKOSKONCENTRACIJOS STOVYKLAŠiemet liepą sukako 75 metai, kaiBerezos Kartuskos koncentracijos stovyklojebuvo įkalinti pirmieji penki kaliniai,suimti 1934 m. liepos 6/7 naktį.Tų pačių metų birželio 15 dieną Varšuvojeukrainiečių sąmokslininkai nušovėvidaus reikalų ministrą Bronislavą Pierackį(Bronisław Pieracki). Tuomet Lenkijojevaldančiam diktatoriui Juzefui Pilsudskiui(Józef Piłsudski) sutikus, jaupo dviejų dienų nuo to įvykio Lenkijosprezidento potvarkiu dėl asmenų, kuriegresia saugumui, ramybei ir viešajaitvarkai (Rozporządzenie PrezydentaRzeczypospolitej z dnia 17.06.1934 r.w sprawie osób zagrażających bezpieczeństwu,spokojowi i porządkowi publicznemu.Dz. U. Nr 50, poz. 473) buvoįteisinti žmonių suėmimas ir prievartinisjų patalpinimas izoliavimo vietose,neskirtose asmenims, suimtiems arnuteistiems dėl padarytų nusikaltimų.Tą potvarkį pasirašė: Respublikos prezidentasI. Moscicki (I. Mościcki),premjeras ir vidaus reikalų ministras L.Kozlovski (L. Kozłowski; 1941 m. pabėgoiš gen. Anderso (Anders) armijospas vokiečius, kur galbūt stengėsi gautisutikimą sukurti lenkų valdžią; mirėBerlyne 1944 m.), užsienio reikalų ministrasJ. Bek (J. Beck), karinių reikalųministras J. Pilsudski ir dar aštuoni ministrai(Wł. Zawadzki, Cz. Michałowski,W. Jędrzejewicz, Nakoniecznikow-Klukowski, H. Floyar Rajchman, M.Butkiewicz, J. Paciorkowski, Koliński).Šį nekonstitucinį aktą pasirašė visavyriausybė.Minėto ministro nušovimas valdantiemsbuvo pretekstas pastatyti stovyklą,nes nuo pat perversmo (1926.V.12/15 d. žuvo 379 žmonės) pradėtaneteisėtai dorotis su opozicija. Po perversmonetrukus suimtas ir Vilniujeįkalintas diktatoriaus priešininkas gen.Vlodzimiež Zagurski-Ostoja (WłodzimierzZagórski-Ostoja). Iš ten ginkluotųpalydovų jis pervežtas į Varšuvą, kurapie 1927 m. be žinios dingo. Viešaibuvo niekinamas seimas. Po 1930 m.buvo suimti 20 anksčiau atšauktoseimo parlamentarų, tarp jų buvęspremjeras (1920-1921, 1923, 1926 m.)Vincenty Vitos (Wincenty Witos). ĮkalintiBresto tvirtovėje jie prižiūrėtojųbuvo visaip kankinami ir įžeidinėjami.Koncentracijos stovyklai pasirinktosBerezos Kartuskos miestely (dabar Baltarusija)caro laikais pastatytoskareivinės. Po Pirmojo pasaulinio karoten buvusi lenkų karininkų atsargosmokykla. Visą teritoriją supo statiniųtvora, apsaugos griovis ir spygliuotaviela. Atskira tos stovyklos dalis –keliasdešimt hektarų laukų su ūkiopastatais ir komendantūra. Tą objektąpavesta prižiūrėti policijai. Todėl šiosformuotės delegacija nuvažiavo į Vokietiją,kur vokiečiai suteikė jiemsvisokiausios informacijos apie koncentracijosstovyklų organizavimą ir funkcionavimą.Lenkams pirmininkavogenerolas Kordian Zamorski. Jį asmeniškaipasveikino Heinrichas Himleris(Heinrich Himmler – nuo 1929 SS vadovas,nuo 1934 gestapo viršininkas,nuo 1936 policijos vadovas, nuo 1944 m.vidaus reikalų ministras).Statant politiniams kaliniams stovykląpasinaudota taip pat Brestotvirtovės įgulos patirtimi. Pirmuojukoncentracijos stovyklos komendantupaskirtas inspektorius Boleslav Grefner(Bolesław Greffner) iš Poznanės. Eidamaspolicijos komendanto pavaduotojopareigas 1930-06-30 d. labai žiauriaielgėsi su demonstrantais ir suimtaisiais.Po jo šias pareigas ėjo Juzef Kamala(Józef Kamala-Kurhański).Pastarąjį Osvencimo koncentracijosstovykloje užmušė turbūt ukrainiečiųprižiūrėtojai.Prižiūrėtojai daugiausia buvo policijossargybinių mokyklų absolventai. Jietaip pat tarp statinių tvoros ir spygliuotosvielos su ant šautuvų užmautaisdurtuvais patruliuodavo teritoriją.Pradžioje prižiūrėtojų buvo keliasdešimt,o 1939 m. – apie 300 žmonių. Tuomettaip pat tarnavo keliolika policininkių,kadangi prieš pat karą stovykloje buvoįkalinta 360 moterų. Pirmais gyvavimomėnesiais vienu metu čia gyveno 250,vėliau 500, 600 ir gal net daugiau kalinių.Kilus Antrajam pasauliniam karuistovykloje buvo 7 tūkstančiai internuotųjų.Daugiausia kalėjo: kairiųjųpartijų veikėjai, lenkų komunistų partijosnariai ir jų bičiuliai, profesinių sąjungųveikėjai, liaudininkai. Žymi daugumabuvo ukrainiečių ir baltarusių.Mažiau buvę vokiečių, žydų, lenkų, lietuvių.Ar kitų tautybių veikėjai tojestovykloje kalėjo, neteko girdėti.Bresto vaivados pulkininko VaclavoKosteko-Biernackio (Wacław Kostek-Biernacki) potvarkiu piliečiams nebuvogalima: užmegzti bet kokių ryšių sukaliniais, daryti nuotraukų stovyklos irjoje esančių žmonių, bendrauti su sulaikytaisiais,peržengti kalėjimą supančiostvoros. Labai žiaurios buvovidaus tvarkos taisyklės. Kaliniams nebuvogalima: gauti pakelių su maistu,naudoti dantų šepetėlio, turėti cigarečių,laikraščių, knygų (tarkim, už tai, kadrinko policininkų mestas nuorūkas, vienaskomunistas turėjo 7 dienas sėdėtikarcery ir taip buvo sumuštas, kadpagydę jį Kobrynio ligoninėje išleidosuluošintą ir ligotą namo), sėdėti antsuolų, kėdžių, stalų (galėjo tik ant šaltų,plikų grindų), kalbėtis visą parą. Be to,kaliniai gaudavo visai dienai pusę kilogramorūgščios juodos duonos, sriubos,kurios neįmanoma buvo valgyti,kruopų, bulvių. Todėl pokalbių (nors iruždraustų) tema buvo maistas ir badas.Ligoniai gaudavo tokią pat porciją, nesjiems dieta nebuvo taikoma. Kaliniaigulėdavo ant čiužinio be pagalvės – antgrindų, nes nebuvo lovų nei gultų, turėdavovisada bėgti šuoliais, nepaisant, kąveikdavo (toks buvęs vaivados V. Biernackioįsakymas), dažnai dirbdavo betinkamų įrankių, pavyzdžiui, kasdavopirštais ar žabais duobes, vaikščiodavosuplyšusiais drabužiais ir batais, nepriklausomainuo metų laiko, temperatūrosir pan. (mat niekas tuo reikaluK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com27

S UVALKIETISnesirūpino). Iš Berezos vedė du keliai: įkapines ir į ligoninę. Kaliniai galėjo eiti įišvietę kartą per parą, o gavę specialųleidimą tris kartus, bet tuomet tokį„nusikaltėlį“ mušta lazdomis. Politinius,ypač komunistus, mušta per rankas,kulnus, taip pat kartais pjudyta šunimis.Stovykloje galiojo cenzūra. Laiškusreikėjo rašyti tik lenkiškai. Visi, nepaisantto, kokio buvo tikėjimo (ar visainetikintys), turėjo dalyvauti sekmadienioRomos katalikų mišiose, taip pat skirtimažiausiai pusę valandos per savaitęlaisvalaikio nurodytai lektūrai, pvz.,„Pilsudskio raštams“.Kaip rašė 1939 m. buvęs kalinysStanislav Mackievič, slapyvardis Cat(Stanisław Mackiewicz-Cat), žurnalistas,rašytojas, politikas (1922 m. Vilniujeįsteigė ir redagavo laikraštį „Słowo“,konservatorius, pilsudskininkas; 1954-1955 metais vadinamosios Londonovyriausybės premjeras, 1956 m. grįžo įLenkiją), viena iš didžiausių kankinimopriemonių buvo ta, kad kaliniai galėjokartą per parą, rytą, apibrėžtu laiku, eitiį išvietę. Suvaryti apie 20 žmonių turėjoviską atlikti pagal policininko komandą:viens, du, trys, trys su puse, keturi...Atsisegdavo kelnes, išsituštindavo,užsisegdavo kelnes. Daugelis iš jų nesuspėdavoar kai kam paleisdavo vidurius,tai valandas turėjo laukti specialausleidimo.Kitas kankinimo būdas – dažnas naktiesramybės (18.30-4.00 val.) drumstimas.Bent kartą per savaitę prižiūrėtojaidarydavo kratas. Visi kaliniai nuogi turėjobėgti koridoriumi su aukštyn iškeltomisrankomis, o sustatyti policininkai mušėjuos lazdomis. Suvaryti į vieną salę, toliauiškėlę rankas, laukdavo kratos pabaigos.Pas kuriuos rasdavo gabaliukąpopieriaus arba kokį skudurą, mušdavoiki sąmonės netekimo.Taip pat nakčia retkarčiais visussurinkdavo į vieną vietą ir valandas priversdavomankštintis. Kaliniai, pritūpę suiškeltomis rankomis, vaikščiodavo poaikštę arba lipdavo laiptais. Viską darydavopaskubomis, mušami ir visaipįžeidinėjami. Dieną kaliniai atlikdavoniekam nereikalingus darbus. Sakykim,be tinkamų įrankių tiesė kelią, traukdavomaniežą ir kt.Berezos Kartuskos stovyklos kalinysKarol Dmovski (Karol Dmowski) tvirtino,kad žmonės dažnai alpdavo. Vienątokį nelaimės draugą, pavarde Vyškovski(Wyszkowski), iš Varšuvos jispalaikė už rankos, kad neparpultų. Užšį „nusižengimą“ K. Dmovskį policininkastaip sumušė, kad visam gyvenimuiliko luošas.Kai kuriuos sunkiai sergančius ligonius,mirštančius nuo bado, nuovargio,kankinimų, išveždavo į Kobrynioligoninę, kur jie dažnai mirdavo arbabūdavo leisgyviai paleidžiami namo.Kiek stovykloje, ligoninėje ar ligotųpaleistų namo iškeliavo Anapilin, niekasnežino, kadangi karui prasidėjusdokumentai buvo sunaikinti ar išvežti.Tikriausiai dalis jų pateko į sovietų rankas.Tik iš vieno vaivados įstaigos laiško(1939-VII-31 d.), skirto stovykloskomendantui, žinoma, kad ligoninėjemirė 10 kalinių. Kur jie buvo laidojami,neteko girdėti.Pagal prezidento potvarkį toje izoliavimovietoje suimtąjį galima buvoišlaikyti iki 3 mėnesių ir laiką prailgintidar iki 3 mėnesių. Užkietėję ir nepataisomi,paleisti namo, vėl būdavo susigrąžinamiį Berezą. Visi prieš išlaisvinimąturėjo pasirašyti dokumentą, kuriamepasižadėjo būti lojalūs valstybei.Per visą kalinimo laiką žmonės turėjoprie kairės rankovės prisiūtus numeriusir privalėjo juos sakyti prisistatydamiprižiūrėtojams.Kurį laiką stovykloje atlikdavobausmę kriminaliniai nusikaltėliai. Beveikvisi buvo policijos bendradarbiai.Jie eidavo salių budėtojų pareigas, todėlturėjo teisę bausti salių gyventojus.Reglamento pažeidėjams buvo taikomosdvi baudos: 1) plakimas lazdomis(nuo 5 iki 50 smūgių; yra žinomas vienasatvejis, kai kalinys „užsidirbo“ 270smūgių) – šią baudą turėjo teisę skirtibloko komendantas; 2) karceris (nuo3 iki 7 dienų). Čia patekęs žmogus bejokio apkloto galėjo atsigulti an šaltų,plikų grindų, bet negalėjo užmigti, neskas pusę valandos turėjo atsakyti į sargybiniobeldimą į duris. Už čia padarytą„nusikaltimą“ gaudavo lazdų arba keliasdienas ilgiau sėdėdavo karceryje.Pirmą, trečią, penktą ir septintądieną maisto gaudavo po pusę porcijos.Taip buvo nužudytas studentas išVilniaus A. Germanski (A. Germański)ir kankintas baltarusis Mozyrka, kurismirė nuo plaučių uždegimo. Karceriubausti galėjo tik koncentracijos stovykloskomendantas.Verta paminėti ir tai, kad stovyklojebuvo gydytojas, kuris savo nuožiūra, one pagal ligonio sveikatą nustatydavo,ar žmogus sveikas, ar jį reikia gydyti.Šioje stovykloje buvo įkalinti keturimūsų krašto lietuviai, nors jie nepriklausėjokiai politinei partijai ir nebuvojų šalininkai:1. Bronius Petruškevičius iš Žagarių.Šio kaimo Šv. Kazimiero draugijos skyriauspirmininkas, keturis kartus tardytasSuvalkuose dėl lietuviško užrašo antVytautui skirto paminklo. 1939 metaispolicijos suimtas ir nuvarytas į Berznykopolicijos postą, o iš ten į Seinus irpaskui Berezą Kartuską. Kilus karuipėsčiomis grįžo namo baisiai sulysęs.2. Jurgis Brazinskas iš Žagarių.Policijos suimtas kartu su anksčiauminėtu tautiečiu už tai, kad jo žmonamokė lietuviškai.3. Stasys Petruškevičius iš Seinų.Policijos suimtas 1939 m. Kilus karuibuvo išlaisvintas.4. Jonas Slovikas iš Kalinavo. Daugiaužinių nerasta. Grįžęs namo kaimynamssakė: „Buvau pekloj ir matiauvelnius“.Kokios iš tikrųjų buvo minėtų tautiečiųįkalinimo priežastys, patys „nusikaltėliai“nežinojo. Tuomet užtekdavopolicininko ar valsčiaus darbuotojo pareiškimo,kad žmogus yra pavojingasvalstybei ir kelia pavojų jos saugumui.Į Berezą Kartuską visi pateko tik remiantisadministracijos potvarkiu, be pristatytųkaltinimų ir be teismo, taip patbe teisės apsiginti ir pateikti apeliaciją.Kriminaliniai nusikaltėliai ar šnipai turėjodidesnes teises. Jiems galiojoBaudžiamojo proceso kodeksas arBaudžiamasis kodeksas. Jie turėjogeresnes sąlygas kalėjimuose ir ne taipžiauriai su jais elgtasi.Nuo 1935 metų vidurio cenzūraneleido rašyti apie Berezos Kartuskosstovyklą, sėkmingai blokuodama betkokią informaciją. Buvusiems šiosstovyklos kaliniams buvo kategoriškaiuždrausta pasakoti apie jų pobūvį šiojeizoliavimo vietoje. To nesilaikantys vėlpatekdavo į stovyklą.1939 metų rugsėjo 17 dieną visiprižiūrėtojai pabėgo, palikdami kaliniusvienus. Vėliau žmonės, patekę į vokiečiųkoncentracijos stovyklą, sakė, kadBerezos Kartuskos stovykla buvo labaipanaši į vokiečių. Taip baigėsi penkerius28PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I S

S UVALKIETISmetus trukusi viena iš gėdingiausių tarpukarioLenkijos istorijų.Šiais metais švęsdami Lietuvosvardo paminėjimo 1000-metį negalimepamiršti tų tautiečių, kurie buvo kalinamine tik rusų ar vokiečių, bet ir lenkųkoncentracijos stovykloje. Kažin, arsulauksime dienos, kai Lenkijos prezidentasant Berezos Kartuskos stovyklosgriuvėsių atsiprašys visus, ypač kitataučius,už lenkų ten padarytus nusikaltimus?Nemanau!Gal kas nors galėtų papildyti šįstraipsnį? Mat apie minėtą stovyklą labaimažai rašoma, o rimtų leidinių šiatema man neteko skaityti.Juozas VAZNELISPastaba. Minėtas Lenkijos prezidentopotvarkis (1934-06-17 d.) labai primenavokiečių instrukciją „Schutzhaft“ dėlnamų arešto, tiksliau – prevencinioarešto, įvestą 1933 m. vasario 28 d.potvarkiu dėl tautos ir valstybės apsaugos.Ši instrukcija davė vokiečiamsteisinį pagrindą statyti koncentracijosstovyklas.Verta paminėti, kad JurgisMarcinkevičius iš Klevų buvo kalinamasBresto tvirtovėje.J. V.Šaltiniai1. „Aušra“ Nr. 8(513)2. Misiejuk Andrzej „Białymżelazem“3. „Encyklopedia Popularna“, PWN,Warszawa, 19864. „Polska. Informator“, WydawnictwoInterpress, Warszawa, 19775. „Trybuna“ Nr. 137 ir 143,1998 m.6. „Šaltinis“ Nr. 3 (14)7. Kosto Leončiko iš Suvalkų, C. Č.iš Gdansko ir kitų pasakojimaiVYTAUTOZIMNICKOTRAGEDIJAElena Grigutytė iš Kampuočių ir Vytautas Zimnickas iš Cirailių„Suvalkiečio“ 2004(4)40 numeryjerašiau apie Vytautą Zimnicką išCirailių, kurį 1947 m. gegužės 7 dieną15 val. 30 min. lenkų pasienietisnušovė prie Punsko ežero (dabar JuozoBaranausko žemė). Nušautąjį giminaičiaipašarvojo Punsko kapiniųkoplyčioje, o kitą dieną tose kapinėsepalaidojo. Vitas Grigutis iš Punsko mansakė, kad į laidotuves buvo atėjęs irtas lenkas, kuris V. Zimnicką nušovė.Jis netoliese atsistojęs viską stebėjo.Dėkoju Vitui Grigučiui iš Punskouž nuotraukas ir pateiktą informaciją.Juozas VAZNELISPrie velionio palaikų stovi: Julija Zimnickaitė-Pečiulienė iš Pelelių,Jonas Zimnickas iš Burokų ir Juozas Grigutis iš KampuočiųK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com29

S UVALKIETISLIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIOMINĖJIMAS SUVALKUOSEJau antrą kartą per pusę metų Suvalkuoseįvyko pirmojo Lietuvos vardo paminėjimožinomuose rašytiniuose istorijosšaltiniuose tūkstančio metų jubiliejausrenginys. Pirmąjį minėjimą 2008-12-17 d.Suvalkų aukštosios profesinės mokyklosauloje Nonieviča gatvėje surengė LietuvosRespublikos ambasada Lenkijoje irDruskininkų savivaldybė. Tai buvo ilgaspranešimas, panaudojant filmą apie Lietuvąir multimedialinę įrangą. Apie tai rašiau„Suvalkietyje“ (2009/1/57), straipsnyje„Lietuva prisistatė Suvalkuose“. Antrasis,daug didesnis renginys, įvyko2009-06-19 d. Suvalkų Gegužės trečiosioskonstitucijos parke.Tą pačią dieną prieš renginį 17 val.„Vienybės“ klube įvyko trumpas suvalkiečiųsusitikimas su svečiais iš Lietuvos.Jame dalyvavo Lietuvos Respublikosambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas,Lietuvos Respublikos konsulas SeinuoseLiudvikas Milašius, Užsienioreikalų ministerijos Regioninio bendradarbiavimodepartamento direktorius MariusJanukonis, Tautinių mažumų ir išeivijosdepartamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybės Užsienio lietuvių skyriausvedėja Violeta Raulynaitienė, Lietuvostelevizijos kanalo LTV žurnalistė Rūta Lankininkaitėsu operatoriumi Jonu Griškoniu,11 suvalkiečių.Susitikime pasisakė kai kurie suvalkiečiaiir svečiai. Kazimieras Baranauskaspapasakojo apie Suvalkų lietuvių veikląnuo 1907 metų iki šių dienų. Paminėjo Suvalkųgimnaziją, kurioje prieš Pirmąjįpasaulinį karą mokėsi daug lietuvių. Jispabrėžė problemas, su kuriomis susiduriasuvalkiečiai savo veikloje. Viena jų – gerųpatalpų veiklai stoka. Be to, nuo šių metųbalandžio 1 d. Suvalkuose nebegirdėtiLietuvos radijo laidų vidurinėmis bangomis.Iki tol daugeliui suvalkiečių tai buvopagrindinis informacijos apie Lietuvą šaltinis.K. Baranauskas taip pat užsiminė,Suvalkiečių susitikimas su svečiais iš Lietuvos „Vienybės“ klube 2009-06-19 d.Sėdi iš kairės: B. Burdinaitė-Ołów, TMID prie LR Vyriausybės Užsienio lietuviųskyriaus vedėja V. Raulynaitienė, LR ambasadorius Lenkijoje E. Meilūnas, URMRegioninio bendradarbiavimo departamento direktorius M. Janukonis, K.Baranauskas (T. Uzdilaitės nuotr.)jog trūksta lėšų išleisti monografiją„Valinčiai. Žmonės, jų darbai ir likimai“.Ambasadorius E. Meilūnas kalbėjoapie Lietuvos kultūros centro veikląVaršuvoje ir lietuviškų jachtų plaukimąaplink pasaulį Lietuvos tūkstantmečiogarbei.Kvietė suvalkiečius liepos 5 d. 20 val.kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotiLietuvos valstybinį himną ir šitaip pagerbtiLietuvos tūkstantmetį.Pranas Sovulis padėkojo už tai, kadLietuva daug padeda mūsų krašto lietuviams.Pageidavo, kad iš Lietuvos pasieniosu Lenkija atvažiuotų į mūsų kraštąįvairūs prelegentai su paskaitomis. Taippat paprašė, kad būtų išleistos plokštelėssu patriotinėmis dainomis. Apgailestavo,jog dabar Suvalkuose nebegirdėti Lietuvosradijo laidų.V. Raulynaitienė kalbėjo apie Tautiniųmažumų ir išeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybės reorganizaciją.Ji sakė, jog netrukus ši įstaiga buslikviduota, o jos funkcijas perims Švietimoir mokslo bei Kultūros ministerija.Aptarė švietimo padėtį Lietuvoje. Susitikimopabaigoje ji padovanojo klubui knygą„Lietuvos tūkstantmetis“ ir keletą kompaktiniųplokštelių su lietuviškomis dainomis.Paskui Suvalkų Gegužės trečiosioskonstitucijos parke prie estrados prasidėjorenginys „Pirmojo Lietuvos vardo paminėjimoistorijos šaltiniuose tūkstantmetis“,kurį suorganizavo: Lietuvos Respublikoskonsulatas Seinuose, Suvalkųmiesto savivaldybė, Suvalkų regioniniskultūros ir meno centras. Renginio garbėsglobėjai buvo Lietuvos Respublikosužsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackasir Lenkijos Respublikos užsienioreikalų ministras Radoslav Sikorski (RadosławSikorski).Prieš šį renginį mieste ant stulpų buvošiek tiek skelbimų ir trumpai apie jį pranešėRadio 5. Be to, „Tygodnik Suwalski“ („Suvalkųsavaitraštyje“) pasirodė straipsnis„Koncert na tysiąclecie“ („Tūkstantmečiojubiliejui paminėti skirtas koncertas“).30PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R A

S UVALKIETISMinėjime dalyvavo: Alytaus, Druskininkų,Marijampolės ir kitų Lietuvossavivaldybių atstovai, minėti asmenys,kurie buvo atvykę į „Vienybės“ klubą,Suvalkų, Seinų, Augustavo, Olecko,Galdapės ir Punsko savivaldybių delegacijos,Suvalkų gyventojai, tarp jų nedidelėgrupė lietuvių. Žmonių susirinko ne perdaugiausia. Gal truputį sutrukdė oras,kadangi ilgą laiką lynojo. Buvo matyti žurnalistęR. Lankininkaitę su operatoriumi,bet nepastebėjau Suvalkų televizijos filmavimogrupės.Iškilmės prasidėjo 19 val. PradžiojeSuvalkų savivaldybės atstovai ir Lietuvosdelegacija padėjo gėlių prie popiežiausJono Pauliaus II paminklo. Paskui renginysvyko parko estradoje, kuri buvo papuoštaLenkijos valstybine vėliava sumiesto herbu, Lietuvos tūkstantmečioemblema tamsiai žaliame fone bei Lietuvostrispalve su Vytimi. Kairėje estradospusėje buvo Lenkijos valstybinės vėliavos,o dešinėje Lietuvos.Sugiedojus Lietuvos ir Lenkijos valstybiniushimnus pasisakė Suvalkų prezidentasJuzef Gajevski (Józef Gajewski) irLietuvos Respublikos konsulas SeinuoseLiudvikas Milašius. Taip pat buvo perskaitytasLietuvos užsienio reikalų ministroVygaudo Ušacko laiškas. Versta įlietuvių ir lenkų kalbas.J. Gajevski kalbėjo apie ilgą ir gerąSuvalkų bendradarbiavimą su kai kuriaisLietuvos regionais. Tarp kitko, paminėjo,kad Suvalkuose vienai iš naujai tiesiamųgatvių bus suteiktas Lietuvos tūkstantmečiopavadinimas: „Miesto tarybos komisijaper savo posėdį (Suvalkų miestoprezidento siūlymu) paruošė projektąnutarimo vieną naujai tiesiamą gatvę pavadintiLietuvos tūkstantmečio (TysiącleciaLitwy) vardu. Šis pavadinimassuteikiamas švenčiant pirmojo Lietuvosvardo paminėjimo istorijos šaltiniuosetūkstančio metų jubiliejų. Nauja gatvėjungs dviejų juostų magistralines gatves:Pulaskio ir Rejo“.Šių metų birželio 24 d. miesto tarybaper savo eilinį posėdį priėmė nutarimąsuteikti naujai tiesiamai gatvei Lietuvostūkstantmečio vardą. Apie tai rašė„Tygodnik Suwalski“ (2009- 06- 30 d., Nr.26/964) straipsnyje „Restruktūrizacijosnematyti“. Visas straipsnis skiriamaspaskutiniam miesto tarybos posėdžiui.Skaitytojams norėčiau pateikti šiostraipsnio ištrauką.„Lietuviškas akcentasDauguma tarėjų nutarė naujai tiesiamągatvę, jungiančią Rejo ir Pulaskio gatves,pavadinti Lietuvos tūkstantmečio vardu.„Su tokiu pasiūlymu kreipėsi į maneLietuvos Respublikos konsulas ir Lenkijoslietuvių draugijos Suvalkų skyriausatstovai. Pripažinau, kad tai geraspasiūlymas”, – taip sakė prezidentas.Svarstant šį projektą prezidentas J.Gajevski atsiliepė į prieš keletą mėnesiųTeisės ir teisingumo klubo tarėjų pateiktąpasiūlymą šią gatvę pavadinti buvusioJAV prezidento Ronaldo Regano (RonaldReagan) vardu.Negalima lyginti kaimyninės tautostūkstančio metų istorijos su buvusio (jaumirusio) JAV prezidento Ronaldo Reganonuopelnais Lenkijai. Taip argumentavoprezidentas J. Gajevski.Prezidentas pripažino, jog suteikimasvienai iš gatvių Lietuvos tūkstantmečiovardo – tai puikus įnašas į Lenkijos ir Lietuvosbendradarbiavimą. „Tai bus bendradarbiavimosu mūsų partneriais iš Lietuvosreikšmės pabrėžimas, taip pat palankumas,parodytas Suvalkų lietuvių bendruomenei”.Andžej Matusievič (Andrzej Matusiewicz,Teisės ir teisingumo partija) priekaištavoprezidentui, jog neįkūrė gatviųpavadinimo komisijos. „Turėjau viltį, jogji bus, – sakė tarėjas A. Matusievič. –Nepritariame tokiam būdui priimti svarbiussprendimus, todėl nedalyvausimebalsavime”.Prezidentas J. Gajevski aiškino, jogpasiūlymą dėl naujos gatvės pavadinimokonsultavo su tarėjų klubų pirmininkais,kurie turėjo kalbėtis su savo nariais“.Per susitikimą birželio pradžiojeprezidentas J. Gajevski mums sakė, jognauja gatvė su planuojamu pavadinimu„Biskupa Antoniego Baranowskiego“ busSuvalkiečiai su svečiais iš Lietuvos prie „Vienybės“ klubo 2009-06-19 d.(A. Kavaliausko nuotr.)miesto pakrašty už prekybos centro „Kaufland“,Armijos Krajovos g. Taigi neaišku,kodėl pasikeitė su Lietuva susijusiu pavadinimugatvės vieta.Kaip teigė Suvalkų miesto tarybospirmininkas Vlodzimiež Marčevski(Włodzimierz Marczewski), lentelės sunaujos gatvės pavadinimu pasirodys pokelių mėnesių. Ji tiesiama dėl to, kad vyksdidelė Rejo gatvės modernizacija.Kadangi ne visi skaitytojai gerai žino,kur bus nauja Lietuvos tūkstantmečio(Tysiąclecia Litwy) gatvė, norėčiau trumpaiparašyti. Ji prasidės Pulaskio g., tojevietoje, kur Svierkova susiduria su Pulaskio.Čia bus nauja sankryža. Tęsis ten,kur dabar auga žolė ir yra pėsčiųjų takas.Pulaskio g. dešinėje pusėje stovi nedidelispastatas, kur įsikūrusios šios įstaigos:HYUNDAI EUCAR automobilių salonas,„Geodezija”, „Draudimai. Kreditų biuras”.Einant toliau Rejo g. link yra trumpa asfaltuotokelio atkarpa, prie kurios kairėjepusėje stovi didelis pastatas „TelekomunikacjaPolska SA”. Tuoj už šio kelio prasidedaduobėtas žvyrkelis, kuris tęsiasi ikiRejo g. Prie jo dešinėje pusėje stovi duaukšti daugiabučiai namai, priklausantysÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com31

S UVALKIETISVitoso gatvei. Prie vieno iš jų yra žemaspastatas, kur seniau buvo knygynas sulietuviškų knygų skyriumi. Prieš Rejo g.kairėje pusėje stovi du penkių aukštų daugiabučiainamai (Reja 54 A ir 54). PriėjusRejo g., kitoje jos pusėje, kairėje, stoviparduotuvė „Biedronka”, pro kurią einaasfaltuotas kelias į Špitalna g. ModernizuojantRejo gatvę, šis kelias bus perstumtastruputį į šiaurę. Toje vietoje, kur susiduriasu šia gatve, bus sankryža. NutiesusLietuvos tūkstantmečio gatvę galimabus iš Svierkovos nuvažiuoti tiesiai į ligoninę.Einant šia trasa kairėje ir dešinėjestovi nemažai pastatų, tuščios vietos nėradaug. Man atrodo, kad tai bus gatvė, kurstovės nedaug naujų pastatų.Kaip eita prie minėtos nuotarmės? Šiųmetų birželio pradžioje K. Baranauskuinetikėtai paskambino prezidentas J. Gajevski.Jis paprašė atvykti į jo kabinetąaptarti naujos gatvės pavadinimo („BiskupaAntoniego Baranowskiego“) projektą.Pas prezidentą nuvykau aš su K.Baranausku. Teresės Uzdilaitės Suvalkuosetuomet nebuvo. Prezidentas ir jopavaduotojas Marek Bučynski (MarekBuczyński) mus priėmė birželio 5 d. Mūsųpokalbis šia tema truko apie valandą laiko.Prezidentas siūlė naujai tiesiamą gatvępavadinti „Biskupa Antoniego Baranowskiego“.Mes su tuo nesutikome.Prezidentui J. Gajevskiui prašant pasižadėjomegreit pateikti raštu savonuomonę dėl šio projekto. Parašiau raštą,K. Baranauskas su juo susipažino. Naujaigatvei pasiūliau tokius pavadinimus: BiskupaAntanasa Baranauskasa arba BiskupaAntano Baranausko; JuozapasaRadziukynasa; Tysiąclecia Litwy (Lietuvostūkstantmečio). Idealiai tiko pavadinimas„Tysiąclecia Litwy“. Mat šiaismetais Lietuva švenčia pirmojo šaliesvardo paminėjimo istorijos šaltiniuosetūkstančio metų jubiliejų ir nekyla32nesutarimų dėl to, kaip pavadinimas turėtųbūti užrašytas. Esame dėkingi prezidentuiJ. Gajevskiui už šį sprendimą.Bet grįžkime prie Lietuvos vardo tūkstantmečiominėjimo Suvalkuose. Užsienioreikalų ministerijos Regioninio bendradarbiavimodepartamento direktorius MariusJanukonis perskaitė Lietuvos Respublikosužsienio reikalų ministro VygaudoUšacko laišką (į lenkų kalbą vertė RobertasVektorius): „Lietuvos tūkstantmečiominėjimas Suvalkuose – tai gražus Lietuvosir Lenkijos bendradarbiavimopavyzdys. Šiais metais su kaimynine Lenkijašventėme įstojimo į Europos Sąjungąpenktąsias metines ir 440-ąsias Liublinounijos pasirašymo metines. Prieš beveik600 metų petys į petį su lenkais kovojomeŽalgirio mūšyje. 1791 metų Gegužės3-iosios Konstitucija – tai mūsų bendrasįnašas į modernios Europos politinės idėjosraidą. Kartu kovojome prieš priespaudą1830 ir 1863 metų sukilimuose, oXX a. praradus suverenumą dėl nacių irsovietų okupacijos drauge siekėme laisvėsir nepriklausomybės. Lenkijos „Solidarumo“pagalba Sąjūdžiui ir daugelio jospiliečių parama mūsų siekiams kovojantuž laisvę, o ypač ginant Lietuvos parlamentą1991-01-13 d. tai bendros mūsų tautųkovos už laisvę pavyzdžiai“.Po oficialiosios dalies parko estradojevyko koncertas, pavadintas „Lietuvosvardo 1000-mečio koncertu“, kurio programąlenkiškai pristatinėjo Suvalkų regioniniokultūros ir meno centro darbuotojasVlodzimiež Ciborovski (WłodzimierzCiborowski), o lietuviškai – Lietuvos konsuloSeinuose žmona Laima Milašienė.Ilgiausiai per koncertą pasirodė Lietuvosdainininkai Gitana Pečkytė (sopranas) irMindaugas Zimkus (tenoras). Jiemsakompanavo Suvalkų kamerinis orkestrasCamerata dell Arte, diriguojamasKazimiežo Dombrovskio (KazimierzKoncero Suvalkų Gegužės trečiosios konstitucijos parko estradoje akimirka(A. Kavaliausko nuotr.)PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comDąbrowski). Lietuvos dainininkai dainavo(vienus kūrinius atskirai, o kitusdrauge) operų ir operečių arijas. Atliko G.Verdžio, Fr. Leharo, J. Štrauso ir kitųkompozitorių kūrinius (iš viso 8, kai kuriuoslietuviškai). Po kiekvieno jų pasirodymosusirinkusi publika ilgai plojo.Gitana Pečkytė-Vilkelienė gimė Marijampolėje.Baigė su pagyrimu Kaunoapskrities Juozo Gruodžio konservatoriją,B. Sodaitytės solinio dainavimo klasę.Tobulino dainavimo meistriškumą Lietuvosmuzikos akademijos Kauno fakultetepas B. Sodaitytę. Kauno valstybinio muzikinioteatro solistė (nuo 2000 m.). Nuo1998 m. G. Pečkytė dėsto vokalo pagrindusMarijampolės kolegijos Edukologijosir socialinio darbo fakultete, o nuo 2003 m.yra šios kolegijos lektorė.Mindaugas Zimkus 2003 m. baigė Lietuvosmuzikos ir teatro akademiją Vilniuje,prof. Virgilijaus Noreikos solinio dainavimoklasę (magistro studijas). StažavosiLietuvos nacionaliniame operos ir baletoteatre, operos studijoje. M. Zimkus kviečiamasdainuoti Lietuvos nacionaliniameoperos ir baleto teatre bei Klaipėdos muzikiniameteatre. Dainininkas nuolat koncertuojaįvairiose Lietuvos ir užsienio koncertųsalėse. Nuo 2006 m. dirba Kaunovalstybiniame muzikiniame teatre.Atskirai tris kūrinius, tarp jų J. Naujalio„Svajonę“, atliko Suvalkų kamerinisorkestras. Antroje koncerto dalyje pasirodėKlaipėdos styginis orkestras „CamerataKlaipėda“ (kvintetas, arba penki muzikosatlikėjai), diriguojamas smuikininko VilhelmoČepinskio. Jis atliko J. S. Bacho, A.Vivaldžio ir kitų kompozitorių kūrinius(iš viso 6).Apie Lietuvos artistų pasirodymą labaiteigiamai rašė „Tygodnik Suwalski“.Apskritai apie šį renginį rašyta: „TygodnikSuwalski“ (2009-06-23 d., Nr. 25/963)straipsnyje „Koncert na tysiąclecie“(„Tūkstantmečio koncertas“), „Kurier Suwalski“(2009-06-25 d., Nr. 12) straipsnyje„Tysiąclecie pierwszej wzmianki istnieniaLitwy w źródłach historycznych“ („PirmojoLietuvos vardo paminėjimo istoriniuosešaltiniuose tūkstantmetis“), „Lietuvosryte“ (2009-06-26 d.).Pasak Lietuvos konsulo Seinuose L.Milašiaus, Lietuvos tūkstantmečio paminėjimasir šios datos įamžinimas suteikiantgatvei Lietuvos tūkstantmečiopavadinimą yra puikus lietuvių ir lenkųbendradarbiavimo pavyzdys, kuris turėtųtapti gražia tradicija.Kostas LEONČIKASÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R A

S UVALKIETISPAMINKLAS TĖVAMS IRPROTĖVIAMS ATMINTI„Tėvams ir protėviams atminti Lietuvos vardo1000-aisiais“Nors žmogus turi vieną gyvenimą,daug ką gali pasirinkti. Renkasi draugus,profesiją, gyvenimo būdą, gali rinktisviengungystę ar kurti šeimą, augintivaikus. Gali pasirinkti triukšmą ar tylą.Bet negali gimti, kada nori, motinos artėvo pasirinkti. Negali pasirinkti kitosgiminės, ji – viena, neatstojama. Ji mūsųmeilės ir kančios šaltinis. Kas ją praras,neįsigys kitos.Skaudus likimas išskyrė Valinčiųkaimo Vaznelių, Linkų ir Krakauskųgimines. Pasauliniai karai išblaškė tėvusir protėvius po platųjį pasaulį: Ameriką,Rusiją, Vokietiją, Lietuvą. Sakoma:„Audros ateina ir praeina“. Panašiai irlikimai.Liepos 26 dieną trijų giminių, susiliejusiųį vieną, trijų kartų palikuonysgausiai susirinko į buvusiątėviškę pasimelsti priešalikelėje, šalia seno kryžiauspastatyto akmeniniopaminklo, atminti tėvų irprotėvių įspaustus pėdsakus.Paminklas pastatytasMarytės Savickienės išPunsko (Vaznelių ir Krakauskųpalikuonės) iniciatyvair pastangomis,talkinant darbais ir lėšomisdaugumai giminių. Paminkloviršūnę, metalinį stilizuotąkryžių, nukalė Lietuvosmeistrai, akmenį suradoir pastatė Petras Krakauskasiš Punsko, o lentelęsu užrašu: „Tėvams irprotėviams atminti Lietuvosvardo 1000-aisiais“ pagaminodailininkas iš Suvalkų.Aplinką patvarkėGražina Krakauskienė susūnumis iš Valinčių.Paminklą pašventinoPunsko parapijos kunigai:klebonas Česlovas Baganasir vikaras Donatas Rolskis.Iškilmėse dalyvavo apiešimtą žmonių. SusirinkoVaznelių, Linkų ir Krakauskų giminėspalikuonys. Iš Lietuvos atvyko pedagogo,rašytojo Simo Vaznelio anūkai:Raimonda Stonienė su vyru ir AlgisVaznelis su žmona Vida.Prieš paminklo pašventinimą kalbėjošio projekto autorė Marytė Savickienė,pabrėždama giminės susitikimoir atminimo įprasminimo būtinumą. Popašventinimo trumpai kalbėjo „Suvalkiečio“redaktorius Kazimieras Baranauskas,Punsko valsčiaus viršaitisVytautas Liškauskas ir „Valdi“ įmonėssavininkas Valdas Krakauskas,dėkodami už prasmingą ir gražią iniciatyvą.Šitaip ne tik papuošta kaimošalikelė, bet svarbiausia – įamžinta giminės,krašto garbinga praeitis.Pažintinis giminės vakaras įvyko V.Krakausko vasarnamy „Šilas“ Šilainėje.Nors be muzikos ir dainų, tačiau maloniaibendraujant išsiaiškinti giminystėsryšiai, užsimezgė naujos pažintys,pasidalinta džiaugsmais ir rūpesčiais.Juk gyvenimas nestovi vietoje. Jis riedapirmyn, nepriklausomai nuo mūsųnoro ir valios.Kazimieras BARANAUSKASPaminklo šventinimas – Valinčiai, 2009 07 26 d.Ð V I E T I M A S I R K U L T Û R APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com33

S UVALKIETIS„BYLA DĖL TVOROS”Žmogui gyventi vien duonos nepakanka.Kartais reikia atsitraukti nuo kasdienybėsrūpesčių, pilkos gyvenimo realybės.Kad siela ir protas pailsėtų, reikalingatam tikra atmosfera, jaukumas. Visatai aptinkame mene.Viena artimiausių ir kiekvienam prieinamųmeno šakų yra teatras. Jame rasimevisas meno šakas. Scenos menas visiemssuvokiamas abiem svarbiausiais pojūčiais:regėjimu ir klausa.Šio nematerialinio peno ištroškę suvalkiečiairinkosi birželio 21 dieną po lietuviškųmišių į Suvalkų jaunimo kultūrosnamus. Šiemet Suvalkų mėgėjų teatras„Sūduvis“ parodė vieno veiksmo kaimobuities komediją „Byla dėl tvoros“ (ją pagalSimo Vaznelio tokio paties pavadinimoapsakymą paruošė Juozas Vaznelis).Veiksmas vyksta Lietuvoje 1891 metais.Du kaimynai: Jonas Rimkus ir PetrasMorkus, ginčijasi dėl tvoros. Jono Rimkausnuomone, kaimynas, tverdamastvorą, iš jo atėmė ne jam priklausančiąžemės dalį. Rimkui padėti atskuba advokatasMaušas Abramčikas. Tačiau jam nerūpibylos rezultatas, o pelnas, kurį tikisigauti dėl kaimynų ginčo.Vaidino: Joną Rimkų – Petras Bobinas,Petrą Morkų – Pijus Krakauskas,Maušą Abramčiką – Juozas Vaznelis,Kačkelienę – Danutė Judickienė, I kaimynę– Kristina Bobinienė, II kaimynę –Aldona Kavaliauskienė (režisierė), suflerė– Aldona Šabalaj.Renginį paįvairino mergaičių pasirodymai.Alytė Birgelytė, lankanti muzikosmokyklą, pagriežė smuiku, o VeronikaVasilčik („Dainorėlio“ konkurse Punskešiemet laimėjusi antrąją vietą) padainavoapie mamą. Keletą melodijų smuiku atlikoir jos pusseserė Živilė Kraužlytė. Monologu„Nei pėsca, nei raita, nei važuota...“visus pralinksmino Jonas Nevulis. Apieveikalo autorių prieš spektaklį pasakojoJuozas Vaznelis.Simas Vaznelis buvo Vinco ir ElžbietosNarkevičiūtės, bajoraitės iš Santakos (Lietuva),Punsko parapijos klebono kun. S.Narkevičiaus pusseserės, vaikas. Jis gimė1879 m. spalio 16 ar 18 d. Valinčių kaime.Mokėsi Punsko rusiškoje mokykloje,vėliau Veiverių mokytojų seminarijoje,kurią baigė 1900 m. Po to dvejus metusmokytojavo Varšuvoje, vėliau Parnaravoje,Vilkėnuose, Seinų „Žiburio“ gimnazijoje(1919 m.), Lazdijuose, Šakiuose ir kt.Mirė 1933 m. sausio 8 d. Šakiuose.Jo pastangomis Lazdijų apskrityjebuvo įvestas privalomas mokymas(anksčiausiai visoje Lietuvoje). Jis buvodvimečių kursų būsimiems mokytojamsvedėjas, apskrities savivaldybės švietimokomisijos mokyklų inspektorius.Parašė apsakymą „Byla dėl tvoros“(1909 m.), parengė lietuvių kalbos vadovėlį„Rašybos lavinimosi darbui pradedamosiomsmokykloms“ (1909 m.) bei dalį„Rašybos mokslo darbelių“ (1920 m.). Taibuvo pirmas Valinčių kaimo gyventojassu viduriniuoju išsilavinimu. Jo žmonąKazimierą 1919 m. lapkričio 19 ar 22 d.Kazimiero Baranausko tėviškės žemėjesušaudė lenkų kareiviai. Simas Vaznelis –tai Pijaus Krakausko senelio brolis.Kaip ir kasmet „Sūduvio“ dalyviaibuvo pakviesti vaidinti Klojimo teatrų festivalyjePunske. XVIII festivalis šiemetvyko liepos 19 d. Šventė prasidėjo iškilminga,jau tradicine tapusia teatralų eisenaiš Lietuvių kultūros namų į Punskoskanseną. Visos vaidintojų grupės, gražiaiišsirikiavusios, iškėlusios savo vėliavas,vedamos trankiai grojančių „Klumpės“muzikantų, ėjo miestelio gatvėmis. Kluonasbuvo pilnas žiūrovų. Toks jis liko ikirenginio pabaigos, tik vienus žiūrovuskeitė kiti.Šiemet scenoje galėjome pamatyti 9spektaklius: keturis Lietuvos teatrų, tris –pastatytus Punske, po vieną Seinų ir Suvalkų.Šventę pradėjo jungtinis Punsko-Seinų-Suvalkų teatrų spektaklis – Keturakio„Amerika pirtyje“ (rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė).Vaidino ir mūsų„Sūduvio“ dalyvis Petras Bobinas. Po to įsceną žengė tos pačios režisierės paruoštasPunsko LKN klojimo teatras. Jis parodėK. Binkio „Tamošių Bekepurį“. Punskiečiamspalikus sceną žiūrovus linksminosvečiai iš Lietuvos – Bazilionų teatras,vaidinęs Žemaitės „Stebuklingą daktarą“(rež. Birutė Sinkevičienė). Vėliau su savokreiva tvora bei su ja susijusiomis bėdomisį sceną žengėme mes, suvalkiečiai.„Sūduvio“ artistai (A. Kavaliausko nuotr.)Prieš mūsų spektaklį monologą „Nei pėsca,nei raita, nei važuota...“ pasakė JonasNevulis.Po mūsų dvasinio peno nuo scenosteikė kiti iš Lietuvos atvykę, bet mūsųžmonėms pažįstami teatrai: Utenos „Žaliaduoniai“su P. Andriušio „Sudiev, kvietkeli“(rež. Alma Eigerdienė), Žemaitkiemissu R. Bigelio „Generaline repeticija“ (rež.Dalia Uzdilienė), Kretinga su E. Ignatavičiaus„Sidabrinėmis skyrybomis“.Punsko licėjaus dramos būrelis (rež.Rūta Burdinaitė), vaidindamas A. Kairio„Karūną“, nukėlė mus į tolimą Lietuvospraeitį. Seinai pralinksmino žiūrovus P.Petliuko komedija „Velnias, ne boba“ (rež.E. Pakutkienė).Klojimo teatrų festivalis – tai vienagražiausių mūsų švenčių, suburiančių netik lietuvius. Į ją atvažiuoja ir lenkų. Matjiems įdomu, kaip tie vaidinimai kluonerodomi.Oras buvo geras, nuotaika puiki, tai irnorinčiųjų pasižiūrėti gausu. Vaidintojaivisiškai patenkino žiūrovų lūkesčius.Aldona KAVALIAUSKIENĖ34PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R A

S UVALKIETISGLOBALIZACIJA TRAUKIASIRoger C. AltmanDabar jau žinoma, kad globalinė ekonominėkrizė bus gili, ilgalaikė ir turėsneigiamų geopolitinių pasekmių. Ilgaigyvavusi liberali laisvoji rinka užleidžiavietą valstybiniam intervencionizmui,reguliavimui ir šliaužiančiam protekcionizmui.Kintančios, atvirkštinės globalinėstendencijos griauna priimtos sistemosteiginį, jog bendra pasaulinė rinka visiemsduoda naudos. Mažėja globalinėapyvarta, kapitalo judėjimas ir žmoniųimigracija. Pastebėta, jog mažiausiaiekonominių nuostolių patyrė šalys, izoliavusiosdidžia dalimi savo finansus nuopasaulio įtakos, būtent Kinija ir Indija.Silpnės taip pat globalinio vadovavimoir tarptautinio koordinavimo veiksmai.Valstybės, susibūrusios G7 (labiausiaiišsivysčiusios pasaulio valstybės)ir G20 (turtingiausių valstybių finansųministrai ir centrinių bankų direktoriai)grupėse, nerado kito sėkmingosprendimo krizei įveikti kaip tik priimtiTarptautinio valiutos fondo (MFW) sustiprinimovariantą. Netgi JungtinėsAmerikos Valstijos, suvokdamos, jogartimiausiais metais jų dominuojantipozicija pasaulyje silpnės, nėra pajėgiosveiksmingai pagyvinti minėtų institucijų.Visa tai sutampa su vienos dominuojančiosšalies modelio atsisakymu,kurį pagreitina nepalanki konjunktūra.Nedarbo ir fiskalinių problemų spaudžiamosJungtinės Amerikos Valstijospasiliks savų interesų akiratyje. Kitospasaulio valstybės, kaltinusios JAV dėlfinansinės suirutės ir globalinės recesijos,jau nežiūri palankiai į Amerikos laisvosiosrinkos kapitalizmo modelį. PrezidentoBaracko Obamos užsitarnautapasaulio simpatija kiek švelnina šias tendencijas,tačiau jų nepanaikina.Krizė atskleidė Europos Sąjungosvidaus silpnybes. Didėja ekonominiaiskirtumai, kadangi trys stipriausiosvalstybės – Prancūzija, Vokietija irDidžioji Britanija – nesugebėjo suderintinuomonės, kaip įveikti krizę, ir atsisakėsuteikti pagalbą Rytų Europosvalstybėms. Proceso stabdis pasirodėtikrai bendros valiutos stoka. Europoscentrinis bankas – priešingai, negutikėtasi – parodė daugiau atsargumonegu ryžto.Vakarų nesugebėjimas parodyti jėgąir vienybę atėjo ne laiku, nes žlugimastik padidins geopolitinę destabilizaciją.Kai kurios šalys, esančios ant griūtiesribos, kaip Iranas ir Rusija iškilusiosnaftos konjuktūros dėka, dabar pajusdidžiulį ekonominį spaudimą. Kitos, jaunestabilios, šalys, kaip antai Pakistanas,gali suskilti. Daugelyje Afrikos šaliųstaiga padidės skurdas. Visi minėtipožymiai byloja apie mažiau integruotąpasaulį.Roger C. Altman – Evercore Partnerspirmininkas ir direktorius. 1993-94 m.JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas.Iš anglų kalbos vertėSergiusz Kowalski(„Gazeta Wyborcza“ Nr. 161 22009-07-11-12 d.)Iš lenkų kalbos vertėKazimieras BaranauskasLIETUVIAI PAMIRŠTA KELIĄ Į LENKIJĄStiprėjant zloto kursui, lietuviai mažiauperka Lenkijoje. Didžiuosiuoseprekybos centruose apsiperkančių tautiečiųsumažėjo trečdaliu. Statybiniųmedžiagų centrų vadovai sako, kad artėjantžiemai lietuvių srautai ištirps, ir vosvienas kitas lietuvis vyks į Suvalkusapsipirkti.Suvalkų statybinių medžiagų parduotuvėje,esančioje prie pat įvažiavimoį miestą, daroma viskas, kad lietuviaidažniau užsuktų apsipirkti. Ką pirkti,lietuviams patarinėja lietuviškai kalbantyspardavėjai. Parduotuvė vos už keturiasdešimtieskilometrų nuo Kalvarijos.Tačiau Lenkijos prekybininkai teigia,kad vien nuo vasaros pradžios Lenkijoszlotui lito, o kartu ir euro, atžvilgiusustiprėjus beveik 10 procentų, pigesniųprekių ieškančių Lietuvos gyventojųsrautai slūgsta.Prekybininkai įtaria, kad didžiuosiuoseprekybos centruose, palyginti suvasariu ar kovu, kada zlotas buvo itinpigus, maždaug trečdaliu sumažėjo lietuvių,perkančių maisto produktus.Pardavėjai teigia, kad ankstesnis antplūdisveikė ir prekių kainas, dabar visdažniau pardavimus bandoma išlaikytinuolaidomis.„Kai Suvalkuose buvo daug perkama,buvo didelis srautas klientų iš užsienio,daug firmų, daug prekiautojų pakėlėkainas. Kadangi perkama, prekybininkainaudojasi proga“, – sako Suvalkųbendrovės „Importex“ direktoriusPetras Černelis.Prognozuoti ateitį, anot Lenkijos verslininkų,– sunku. Zlotas stiprėja vosne kasdien, šiandien iškeitęs šimtą litųgauni vos 117 zlotų. Prieš pusmetį –133.„Jeigu zlotas nusistovės iki tokio patieskurso kaip ir 2008-aisiais, tai, galimasakyti, mes jau klientų iš Lietuvosnesulauksime. Mat neapsimokėsatvažiuoti apsipirkti, todėl kiti vyks pasmus tik dėl sentimentų“, – mano Suvalkųbendrovės „Imbud“ vadybininkaseksportui Waldemar Januszko.Kiti save guodžia, kad net ir pakiluszloto kursui pirkėjų iš svetur bus. „Taip,yra žmonių, kurie nekreipia dėmesio įkainas, tiesiog įpratę atvažiuoti čia, įSuvalkus, apsipirkti. Ir nesvarbu, kadkrenta kursas“, – teigė W. Januszko.Be Suvalkų, populiariausios lietuviųapsipirkimo vietos yra Augustavas irBalstogė.Pagal www.delfi.ltE K O N O M I K APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com35

S UVALKIETISGAMTA – VISŲ NAMAIGamta yra žmonių, gyvūnų ir augalųnamai. Žmogus esąs pasaulio, gamtosdetalė. Jo gyvenimas priklauso nuo augalijosir gyvūnų. Todėl reikia saugotigamtą ir jos įvairovę. Kad ją reikia saugoti,žmonės suprato jau seniai. KaraliusJogaila paskelbė gamtos apsaugosįstatymą, bet daug piliečių nesuprato joreikšmės ir elgėsi gamtoje nepadoriai.Prieš pora amžių Sūduva, Dzūkija buvolabiau apaugusi miškais, mažiau čiagyveno žmonių, ne per daug tarp miškųstovėjo sodybų, tęsėsi vieškeliai ir miškokeleliai. Plačiose giriose gyveno daugybėžvėrių ir paukščių. Beveik kasdien buvogalima pamatyti miške elnius, stirnas, šernus,danielius, briedžius, vilkus, kartaisstumbrus ar net taurus. Šiandien Suvalkųapskrityje stumbrų nepamatysime. Su taurudar blogiau – jau ne tik pas mus, betvisame pasaulyje neaptiksime gyvo tauro.Paskutini taurą Lenkijoje medžiotojainušovė 1627 metais. Tauras buvo šiek tiekpanašus į karvę, 3,2 m ilgio ir 1,9 m aukščio.Toks pat likimas laukė ir stumbro.Dabartinės Lietuvos žemėje stumbraiišnaikinti XVIII a., Lenkijoje paskutinislaisvėje gyvenęs nušautas 1921 m.Belovežo girioje. Paryžiuje 1923 m. sušauktamegamtos apsaugos kongreseįsteigta Stumbrų tarptautinė draugija, kurirūpinosi stumbrus išlaikyti ir išauginti jųdaugiau. Tos draugijos pastangos nenuėjoveltui. Europoje 1927 m. dar nelaisvėjebuvo laikomi 48 stumbrai. Lenkijoje1929 m. jie pradėti veisti Beloveže,1943-iaisiais išleisti į laisvę. 1945 m.Belovežo girioje liko tik 17 stumbrų.1963 m. Belovežo girioje, laisvėje ir aptvaruose,gyveno 56 stumbrai (Belovežogirios dalyje Baltarusijoje gyveno 31 stumbras).1972 metais pasaulyje grynakraujųstumbrų priskaičiuota 1288, dabar jų yragerokai daugiau. Balstogės vaivadijosteritorijoje jie gyvena Belovežo ir Knišinomiškuose.Stumbras – didžiausias šiuo metu Lietuvojeir Lenkijoje žvėris. Stumbro galvamasyvi, jis turi plačią kaktą, tamsius lygiusragus. Tarp ragų auga ilgi plaukai.Kaklas ir liemens priekinė dalis taip patStumbraiapaugę ilgesniais plaukais. Vasarą stumbrokailio plaukai trumpesni ir šviesesni,žiemą tamsiai rudi, kojos beveik juodos.Jaunikliai pilkai rudi, jų kailis garbanotas.Stumbras pastabus ir jautrus žvėris, turilabai jautrią uoslę ir klausą. Žmonių nebijo,apskritai nėra pavojingas gyvūnas, betgeriau prie jo nesiartinti. Gali pagalvoti,kad žmogus nori jam ką blogo padaryti.Tada gali žmogų vytis. Labai saugo savojauniklius. Patinas būna 1,9 m aukščio ir1000 kg svorio, patelė 1,6 m aukščio ir 500-600 kg svorio. Stumbras vadinamas mūsųgirių karaliumi. Karalių reikia tinkamai gerbtiir nedaryti jam skriaudos.1969 metais pirmieji 2 stumbrai atvežtiį Lietuvą, į Pašiulių miške (Panevėžio r.)esančius aptvarus. Vėliau dar atvežta 10stumbrų. 1971 m. aptvare gimė 3 stumbriukai.Nuo 1973 metų jaunikliai ir suaugęstumbrai buvo leidžiami laisvai į mišką.Dalis suaugusių stumbrų atsiskyrė nuobandos ir klajoja po Lietuvos miškus. Laisvėjegyvena apie 30, aptvaruose laikoma18 stumbrų. Vasarą jiems miške žolės netrūksta,bet žiemą reikia atvežti į miškątinkamo pašaro. Stumbrai Lietuvoje įrašytiį Raudonąją knygą.Kai esame miške, nešaukime, nebaidykimegyvūnų, nekūrenkime laužo, nešiukšlinkime.Palikime aptiktus lizdus ramybėje,nelaužykime medelių šakų, neraukimenevalgomųjų grybų.Dauguma suaugusiųjų tai gerai žino.Gamta dovanoja mums vaisius, daržoves,medvilnę, linus, grūdus. Augalais mintadaug gyvūnų. Naminiai gyvuliai duodamėsos, pieno, vilnos, odų. Turime tai atsiminti.Mūsų pareiga pasakyti tai jaunimui,vaikams, kad kiekvienas suprastų, jog miškai,ežerai, upės, žvėrys, paukščiai turi teisęgyvuoti. Žmonės turi protą ir dėl to didesnęatsakomybę už savo veiksmus gamtoje.Taurai – puikūs žvėrys, miškų puošmena– jau išnyko. Nyksta ir kiti gyvūnai.Vis mažiau yra juodųjų gandrų, vieversėlių,lūšių, net ir kiškių sumažėjo.Skirkime daugiau dėmesio gamtos apsaugaiir tinkamai, protingai elkimės gamtoje.Gamta mus dosniai aprūpina maistu,apranga, kuru, statybinėmis medžiagomis.Ji turi nepaprastą įtaką žmogaus dvasiniamgyvenimui. Tapytojai, susižavėjęgamta, piešia nepaprasto grožio paveikslus,filmų režisieriai peizažus įtraukia įsavo filmus, kompozitoriai gaidomisužrašo paukščių balsus, jūros ošimą aržirgų kanopų dundesį. Mes mielai dainuojamedainas apie rūtų darželį, gegutėskukavimą, lakštingalėlės giesmę ar bėrožirgelio žvengimą. Knygos be gamtosvaizdų būtų liūdnos.Tegul ir toliau miškai žaliuoja, gėlėsžydi, gyvūnai puošia aplinką. Graži irturtinga mūsų gamta!Pranas SOVULIS36PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comG A M T A, T U R I Z M A S

S UVALKIETISKELIONĖ PO ITALIJĄNoriu pasidalinti su skaitytojais įspūdžiaisaštuonių dienų kelionės po Italiją,o gal tiksliau jos dalį. Ši kelionė paliko manlabai gilų įspūdį. Gal tai lėmė pasirinktakryptis – senoji Italija, o gal kad tai kartubuvo ir šventkelionė, į kurią mus lydėjokunigas Andrius. Šią pažintinę kelionęorganizavo K. Kopicko turizmo biuras.Iš Suvalkų išvykome ankstų rytąpuikiu autobusu. Čenstakave keitėsivairuotojai ir atvyko gidė, kuri sugebėjoper gana trumpą kelionės laiką sukišti įmūsų galvas daugybę įvairių faktų ir istorijųapie miestus ir vietas, kuriuos ir pamatėme.Kadangi kelionė į Italiją tolima,tai, tiesą sakant, tas puikus autobusas poilgo važiavimo gal jau neatrodė tokspuikus. Tačiau tikrai nemaniau, kad taipsmagiai ir be didesnių vargų nuvažiuosimetokią didelę kelio atkarpą. Keliaujant buvoužtektinai sustojimų, kurių metu galėjomeatsigaivinti, išgerti puodelį kavos. KunigasAndrius nuoširdžiai rūpinosi mūsųdvasine būsena, kas neleido visiškai atsipalaiduotiir galvoti vien apie tai, ką naujopamatysime, bet sutelkdavo mus bendraimaldai. Taigi gidės ir kunigo Andriaus dėkakelionė visiškai neprailgo. Turėjome laiko irmaldai, ir pamąstymams, ir įdomiems gidėspasakojimams bei nuostabiems vaizdams.Smagu buvo pasijusti tikrais europiečiaisir kirsti Slovakijos, Austrijos, Italijos irČekijos valstybines sienas be jokiųpasienio postų. Neteko visos gan ilgoskelionės metu išsitraukti jokių kelionėsdokumentų.Po daugiau kaip parą trukusios kelionėsautobusu pagaliau pasiekėmeVeneciją. Pūstelėjus gaiviam jūros vėjuikaipmat pasijutome žvaliau ir su nekantrumužvelgėme į tolumoje matomą miestą.Venecija vadinama ir Adrijos karaliene, irVenecijafantazija ant vandens. Ir tai, kas sakoma,šventa tiesa. Tai vienas pasaulio kultūrosstebuklų, įsikūręs ant kadaise pelkėtųlagūnos salų ir salelių, esančių 5 km nuožemyno. Į miestą įplaukėme laivu. Venecija,tai raizginys 150 kanalų, kuriuos kerta400 tiltų. Be jūros nebūtų Venecijos.Vanduo jūroje kyla ir slūgsta, veikiamasmėnulio fazių, kas 6 val. Be jo Venecijanebūtų Venecija. Vanduo – vienas pagrindiniųjos nepranokstamo žavesio elementų,teikiantis miestui savitą romantiškąir poetišką nuotaiką. Apie šį miestą daugskaičiau ir mačiau laidas televizijoje, betbūti ten, pajusti miesto nuotaiką – visaikas kita. Miestas įspūdingas ne vien tuo,kad įsikūręs ant vandens, bet ir savoarchitektūra. Aplankėme Šv. Morkausaikštę ir baziliką su Aukso altoriumi, Dožųrūmus. Atsidūrėme tiesiog kitame pasaulyje,kur mus supo vandens kanalai suplaukiojančiomis gondolomis, nuostabiosarchitektūros namai, tiltai. Buvome ir antRialto tilto, kuris yra vienas žaviausiųvisoje Italijoje, ir ant Atodūsių tilto.Neturėjome daug laiko pasivaikščioti, neskeliaudamas su grupe negali atsilikti, privalailaikytis bendros tvarkos (nors neretainorisi ilgiau pabūti ir pasidairyti). Taigibuvau laiminga, kai pavėlavom į laivą,kuriuo turėjome išplaukti iš miesto,ir gavome visą valandą laisvo laiko.Netikėtai atsirado galimybė nevaržomaipasivaikščioti po miestą, pasvajoti irkrantinės kavinukėje išgerti puikios itališkoskavos. Su skaudama širdimi lipau įlaivą ir pagalvojau, kad labai norėčiau darG A M T A, T U R I Z M A SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com37

S UVALKIETISsugrįžti į Veneciją ir praleisti daugiau laikošiame įspūdingame mieste.Laikas nenumaldomai bėgo. Mūsųlaukė nauji miestai ir nauji įspūdžiai.Visos kelionės metu gyvenome nors irpaprastuose, bet tvarkinguose viešbučiuose,esančiuose užmiestyje, taigi sugaišdavomekiek laiko, kad juos pasiektume. Tačiau taikompensavo mažesnė nakvynės kaina.Štai kitą dieną jau vykome į Paduvą.Tai nedidelis miestelis su Šv. Antano bazilika.Aplankėme ją ir po mišių jau vykomeį Florenciją Toskanijos regione, esančiameVidurio Italijoje. Florencija darvadinama renesanso kultūros lopšiu. Čiakūrė tokie žymūs menininkai kaip Džotas,Mikelandželas, Leonardas da Vinčis,Dantė, Rafaelis ir kiti. Pirmiausia nuvykomeį apžvalgos vietą, iš kur atsivėrė nuostabimiesto panorama. Gidė vieną po kitosvardijo vietas, kurias lankysime, kadnet sunku buvo įsiminti. Aplankėme gotikinęSanta Maria del Fiorte katedrą, Sinjorijosaikštę, Ponte Vekijo tiltą, garsėjantįauksakalių dirbtuvėmis, Šv. Kryžiausbažnyčią, kur palaidoti šį miestą labiausiaigarsinę žmonės. Renesanso dvasioskupinas visas miestas. Labai didelį įspūdįman paliko senamiestyje tarp puikių fontanųesanti aikštė, kur menininkai vietojeatlieka darbus ir jais prekiauja. Ten buvoypatinga atmosfera. Tarp išdėstytų spalvingųdrobių vaikščiojo dar spalvingesnėdidelė žmonių minia.Trečią kelionės dieną atvykome įAsyžių. Tai nuostabaus grožio miesteliskalnuose. Visi namai pastatyti iš labai šiltossmėlio spalvos uolienos. Labai gražiŠv. Pranciškaus bazilika, priklausantiVatikanui. Vaikščiojau po miestelį irgrožėjausi – viskas čia dera: ir architektūra,ir supanti gamta. Neįtikėtina, kad tokiogrožio ir labai subtilaus skonio darinysapskritai gali egzistuoti. Kadangi visi vienuolynaipaprastai įsikūrę kalnuose, nuoFlorencijos panoramajų atsiveria puiki Italijos panorama. Čia,Asyžiuje, aplankėme ir Šv. Klaros bažnyčią,ir Marijos, Angelų karalienėsbažnyčią, kur palaidotas šv. Pranciškus.Kadangi augau tokiu laiku, kai mokyklojenebuvę religijos pamokų, tai ir mano religijosistorijos žinios buvo labai ribotos.Šios kelionės metu sužinojau labai daugapie mūsų tikėjimo istoriją, šventuosius, vienuolynus.Aplankiau tiek daug nuostabių,didingų bažnyčių, katedrų ir vienuolynų,kad grįžus į Lenkiją ir Lietuvą visos mūsųbažnyčios atrodo labai kuklios tiek savodydžiu, tiek ir puošyba…Na štai pagaliau atėjo laikas pagrindiniammūsų kelionės tikslui – Vatikanui irItalijos sostinei Romai. Tam buvo skirtostik dvi dienos, todėl vėl visur skubėjome,kad kuo daugiau pamatytume. Roma muspasitiko gražiu oru ir senove dvelkiančiadvasia. Susikaupę klausėmės gidės, kuriberte bėrė informaciją apie mus supančiusistorinius stebuklus. Galiu tik patvirtintitai, ką pasakė J.V. Gėtė, lankydamas Italiją:„Roma pranoksta mūsų vaizduotę”.Roma įkurta 753 m. pr. Kristų, todėl norintyspažinti amžinąjį miestą privalo pradėtinuo istorijos bei pažinti antikos pasaulį:Forum Romanum (Romos Forumą –anksčiau šioje vietoje vykdavo susirinkimai),Koliziejų, Circus Maximus, Kapitolijų,Trajano ir Karakalos pirtis, Adrianomauzoliejų (dabar Šv. Angelo pilis),Panteoną, kuris paliko man ypatingąįspūdį dėl savo didybės ir dėl to, kad taipgerai išlikęs iki šių dienų, jog net stebinajo ilgaamžė istorija. Susipažinome surenesanso paminklais: bažnyčiomis S.Maria del Popolo su koplyčia (RafaelioAsyžiujetapytos freskos), S. Pietro ir Montorio. Nepraleidomeprogos pasimelsti ant stebuklingųlaiptų.Džiaugsmingiausia yra barokinė Roma:Piazza Navona – elegantiški laiptai38PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comG A M T A, T U R I Z M A S

S UVALKIETISIspanijos aikštėje, kurie tuo metu skendėjorododendrų žieduose, o tai jiems suteikėdar daugiau grožio, ir puiki Piazzadella Rotonda. “Romėniškų“ pasivaikščiojimųviršūnė – apsilankymas Vatikane. Vatikanomiesto valstybė, arba ŠventasisSostas – miestas-valstybė, anklavas Italijossostinės Romos vakarinėje dalyje.Ant Vatikano kalvos popiežiaus rezidencija.Vatikano pilietybę turi apie 350žmonių. Nors Vatikanas yra labai mažas,mažiausia valstybė pasaulyje (jos plotasvos 0,44 kv. km), tačiau turi savo gvardiją,pinigus, pašto ženklus ir kitus savarankiškosvalstybės atributus. Vatikanopasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikomadidžiausia ir puošniausia katalikųbažnyčia pasaulyje. Jos ilgis siekia 211 m.Labai džiaugiausi sužinojusi, kad man jaupavyko gyvai pamatyti visas tris didžiausiaspasaulyje katalikų bažnyčias, norsnegaliu pasigirti, kad ypatingai daug esukeliavusi. Mat antroji pagal dydį yra Šv.Petro ir Povilo bazilika Londone, o trečioji–Notherdam Katedra, esanti Paryžiuje.Savaime aišku, kad būdami Šv. Petro bazilikojeaplankėme Jono Pauliaus II kapą irnuoširdžiai pasimeldėme, nes visi be galojį mylėjome. Įspūdingai atrodė ir šv. Petrobiustas. Visi ėjome paeiliui, kad paliestumejo ranką. Romoje buvome ir prie nuostabausgrožio bei įspūdingo dydžio fontanoDi Trevi, kur visada būriuojasi turistai,norėdami atsivėsinti. Jie svajingaimėto monetas į fontaną, nes tai teikia vilčiųdar aplankyti Romą. Taip padarėme ir mes.Taigi – kaip bebūtų gaila – puikiai praleistosdienos Romoje baigėsi. Tačiau kelionė– dar ne.Kitą dieną pasiekėme Monte Cassinokapines, kur palaidota 1070 lenkų karių,gynusių benediktinų vienuolyną, stovintįčia pat kalno viršūnėje. Taip pat aplankėmeS. Giovani Rotondo, kapucinų vienuolynąir bažnyčią, kur palaidotas šv. tėvas Pijus.Nors nebuvo įtraukta į mūsų programą,bet pakeliui aplankėme šventovę Loretoprie Adrijos, kur esąs šv. Marijos namelisiš Nazareto. Na, o išvykdami iš Italijosdar spėjome valandėlę pabūti priesmaragdinės Adrijos jūros, pasidžiaugtijos grožiu ir nors kojas pamirkyti, nes mažaikas išdrįso maudytis. Lik sveika, Italija!Mūsų autobusas jau riedėjo puikia itališkaautostrada Austrijos link. Pro langąmatėme didingas Alpes, gražius kalnųnamelius ir nuostabią gamtą. Kelias vedėtiesiai per kalnus, kur išrausti ilgi tuneliai.Štai jau ir Viena. Atvykome gerokaipavėlavę, taigi iki sutemų pamatyti Vienosįžymybes buvo labai mažai laiko. Todėl dalįžymių vietų lankėme autobusu: Vienosoperą, Parlamentą, Rotušę, Vienos universitetą.Aplankėme, tiksliau – pamatėme,austrų Hofburgo valdovų rūmus, Burgtheater.Na, bet vakarop galėjome pasivaikščiotinuostabaus grožio prabangiomisKohlmark ir Graben gatvėmis. Nustebinogatvėse grojančių muzikantų profesionalumas.Nuostabi ta Viena, apšviestavakaro šviesų, bet dėl laiko stokos permažai pamatėme, tad su malonumugrįžčiau į ją dar kartą.Irena DEGUTISVILNIUS LANKYTOJO AKIMISSakoma, šiemet visi keliai veda į Vilnių– 2009 m. Europos kultūros sostinę. Platireklaminė kampanija praeitų metų pabaigojeLenkijoje ir jachtos „Ambersail“iš Klaipėdos kelionė aplink pasaulį, beabejo, paskatino tautiečius atsigręžti įTėvynę ir dalyvauti jubiliejiniuose renginiuoseVilniuje.Tad ir man kartu su žmona teko trumpai(liepos 4-6 d.) pabūti Lietuvoje ir galne tiek pamatyti patį Vilnių, kiek karaliausMindaugo karūnavimo ir Lietuvos vardopaminėjimo tūkstantmečio iškilmių dienomisširdimi pajusti miesto alsavimą,žmonių šventinę nuotaiką, aplankyti senusgerus pažįstamus, bičiulius.Tikėdamiesi kamšaties ir spūstiesVilniaus gatvėse, miesto centre, pasirinkometradicinę susisiekimo priemonę –traukinį, nepagalvodami, kad važiuojantgeležinkeliu, menančiu dar caro Aleksandrolaikus, teks ilgai keliauti ir nuobodžiauti.Suvalkai nuo Vilniaus nutolęvos 200 km, tačiau „skrendant“ vidutiniškai50 km/val. greičiu kelionė užtruko per4 val. Be to, iki Šeštokų stoties važiuojantgirdėti net ausis veriantis, garsus, ritmingasper bėgių sudūrimus riedančių ratųbildesys, o vagonams supantis susidaroįspūdis, lyg jie ketintų nušokti nuo bėgiųir priversti kelionę baigti griovyje.Daugel metų kartojami pažadai dėl RailBalticos – europietiškų standartų susisiekimo– vis dar lieka svajonėmis be aiškiųperspektyvų. Vienintelis guodžiantis irdžiuginantis pasiekimas, dėl kurio galimacivilizuotai kirsti valstybinę sieną, taipasieniečių ir muitininkų kontrolės panaikinimas.Šiokį tokį komfortą važiuojantsuteikia ir tai, kad trumpiau stovimastotyse.Vis dėlto, nepaisant patirtų trukdžių irnepatogumų, pasiekus pavakarėje Vilniųir sutikus stotyje Justiną Degutį su mašina,nuotaika pakinta, savijauta pagerėja.Nedelsdami skubame, kad dar tą pačią dienąsuspėtume į pučiamųjų orkestrų koncertą„Vario audra“ Kalnų parke.Netrukus apsigyvename Onos Zamblauskienėsbei Irenos ir Juozo Degučiųbuveinėje. Pirmieji pasisveikinimo žodžiai,naujausi įspūdžiai. Skoningai suremontuotamebute vyrauja jauki atmosfera. Juozas,kaip paprastai nusišypsojęs, ganžvaliai, tačiau be žodžių stipriai paspaudžiaranką. Užkalbinus, tarp kitko, priminus jokažkada dainuotas suvalkiečių dainas,bando galvos linkčiojimu ir mimika pritarti,nors paniūniuoti. Deja, belieka likimopažeisto, sunkios negalios palaužtožmogaus gestai.Po valandėlės nauji susitikimai irpažintys. Kad ir kaip būtų keista (po 50metų nesimatymo), šalia, už sienos, kaimynųbute, apsistojusios buvusios punskietės:dabar Kanadoje gyvenanti BronėKalinauskaitė iš Punsko ir jos dvi giminaitės,Juozo Kalinausko iš Trakiškių dukrosBirutė Kalinauskaitė-Degutis su dukraJulija ir Zita Kalinauskaitė-Kružikas. Jos,pabuvusios Italijoje, taip pat atvyko į Vilniųį jubiliejaus iškilmes.Išgėrę kavos, nuskubėjome į koncertąKalnų parke. Susirinko gausybė žiūrovų.Nors žemai kabojo pilki debesys, žmonėsG A M T A, T U R I Z M A SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com39

S UVALKIETISnepabūgo. Kalnų parko grožis, jauki aplinkasutraukė ne tik senimą, bet ir daugybęjaunimo pasiklausyti per 80 orkestrų atliekamųkūrinių, susipynusių su Maironio„Eina garsas“, „Lietuva brangi“ ir kitomisdainomis, ir pasižiūrėti šimtų baltais rūbaisvilkinčių vaidilučių, šokėjų, kovojančiųkryžiuočių ir lietuvių. Renginiui įpusėjus,debesys neišlaikė, prapliupo lietutis,tačiau orkestrai nepabijojo, kad instrumentaisušlaps, o šokėjos – kad taškysisklanuose. Vario dūdos, žiūrovų audringiplojimai nustelbė lietų ir pro šalį traukiantįperkūną. Vėl sugrįžo nuostabi nuotaika.Po koncerto žmonės skirstėsi ramiai, beincidentų, su daina.Vėlų vakarą sugrįžus į vietą, kur apsigyvenome,susirinkus visai kompanijai,pokalbiams nebuvo galo. Prisiminimai, jaunystėsdienų, gyvenimo Kanadoje epizodailyg pagreitinto filmo kadrai atskleidėžmonių darbus ir likimus, gyvenimodžiaugsmus, rūpesčius ir netektis, kuriosneišvengiamos, kur begyventum. Vis vienmalonūs, nors ir reti susitikimai praskaidrinaiš tėvų žemės pasitraukusių tautiečiųkasdienį gyvenimą, praturtina žiniųlobyną.Antrą dieną, sekmadienį, teko pasivaikščiotiir pasižvalgyti po išgražėjusįVilnių, restauruotą senamiestį, daugybęįrengtų parduotuvėlių, kavinukių, greitoaptarnavimo barų. Nors ir sunkmetis, miestasatrodo pasiruošęs šventei gana gerai.Visur švaru, daug žalumynų, gėlių, reklamų,bylojančių, jog vyksta kažkas rimto,ypatingo, šventiško. Netgi daugiabučiųkiemai, skvereliai traukia akį. Sutvarkytaaplinka, prisodinta įvairiausių gėlių,krūminių augalų. Gyventojai patys rūpinasinamų, įėjimų ir laiptinių išvaizda, jųtvarka.Irena Degutis pasakoja, kad prieš porametų apsigyvenusi Vilniuje pradėjo tvarkytidaugiabučio aplinką, kartais ir gretimųnamų teritorijos dalį. Žmonės sustodavoir stebėdavosi: „Ką ši moteris daro? Kodėlimasi miesto komunalinėms tarnybomspriklausančio darbo?“ Dabar ji pati stebisi,kad pamažu tvarkdarių būrys didėja,o šiukšlintojai nedrįsta elgtis kaipanksčiau.Lankydami miesto širdį, Katedros aikštę,pirmiausia patraukiame Valdovų rūmųlink, žinoma, pasižiūrėti iš išorės, kadangividuje darbai nebaigti ir įrengimai nesukomplektuoti.Tačiau simbolinis atidarymasplanuojamas rytoj, liepos 6 d. Be to, norimeįsitikinti, ar rūmai neužgožia Gediminopilies, negadina kalno papėdės ir apskritaiKatedros aikštės vaizdo. Apžiūrėjus visąaikštę skeptikų nuogąstavimai nepasiteisina– pilis ir kalnas iš po medžių matomikaip ir anksčiau, jeigu tyčia nepanorėsistebėti priėjęs arti, prie pat Katedros(tuomet, deja, nematyti). Dėl Valdovų rūmųtikslingumo ir autentiškumo, atrodo, diskutuotinėra prasmės. Autentiškumo tiek,kiek iš liekanų sugebėta atkurti. Grąžintastautai Lietuvos galybės simbolis. Tuoreikia tik džiaugtis.Po pasižvalgymo ir apmąstymų Katedrosaikštėje užsukame į Katedrą išklausytišv. Mišių, skirtų ne tik vaikučiams,jaunimui. Kunigas vietoj pamokslo kalbėjosisu jaunais žmonėmis, klausinėdamasir primindamas pastarojo sekmadienio Šv.Rašto, evangelijos svarbiausias mintis,pamokymus. Prie vargonų baltai apsirengęjaunieji choristai giesmėmis sustiprinošventišką nuotaiką, įkvėpė dvasinio penodalyvavusiems pamaldose ir besiklausiusiemsper garsiakalbius Katedrosaikštėje žmonėms.Vėliau, kiek pailsėję, tęsiame pasivaikščiojimąpo Vilnių, senojo miesto užkaborius.Pakeliui tenka susitikti ir pamatytipažįstamų punskiečių, seiniškių, varšuviečiųir net seniai matytų kanadiečių(pvz., draugą, kartu besimokiusį Suvalkųgimnazijos VIII klasėje – Leonardą Jonušką),pabendrauti su šiais metais Burbiškiųsąskrydyje pažintais tautiečiais išAustralijos – Irena ir Romu Kalėdomis.Pasivaikščiojimas po Vilnių, nors irtrumpas, atskleidžia visiškai kitą miestovaizdą (ypač centro). Pamatėme linksmusžmonių veidus, kultūringas kavinukiųpadavėjas, natūralų didmiesčio šurmulį.Stebėtinai daug nemokamų renginių, susibūrimųparkuose, gatvėse, klubuose,tačiau nesimatė girtų žmonių ar tvarkdarių.Svarbu ne tik renginiai, jų kiekis, bet iržmonės, nepaisant sunkmečio, nusivylimoateitimi, besišypsantys, šventiškainusiteikę. Kartais atrodo, kad ta atmosferadirbtinė, kokią dar neseniai tekdavęmatyti.Artėjant sekmadienio (liepos 5-osios)vakarui laikas paskiriamas Šokių dienosŠokių vakaras (nuotr. iš V. Baranauskaitės albumo)„Laiko brydėm“ renginiui „Žalgirio“ stadione.Iki stadiono nueiti pakanka vos 10minučių. Netgi visos dienos trupučiukąvarginantis pasivaikčiojimas nesutrukdo.Į stadioną sugužėjo aštuoni tūkstančiaidalyvių ir gausybė žiūrovų (daugiau,negu yra vietų, ko anksčiau nebūdavę).Šokių šventėje pasirodė ir užsienio lietuviai:JAV, Kanados, Brazilijos, Lenkijos,Baltarusijos, Švedijos, Ukrainos, Argentinos,Australijos. Iš tribūnos koncertąstebėjo išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė,premjeras Andrius Kubilius irkiti Vyriausybės bei valstybės atstovai.21 valandą (Lietuvos laiku) – jaudinantiakimirka, kai dešimtys tūkstančių balsųgiedojo „Tautišką giesmę“. Himno žodžiai,aido nešami, tuo pačiu laiku skambėjo visojeLietuvoje bei užsienyje, 40 valstybiųtautiečių susibūrimo vietose, žinoma, taippat Seinuose, Punske, Suvalkuose. Trisvalandas trukęs spektaklis su dainomis,inscenizacijomis savo didingumu irsudėtingumu stebino žiūrovus, jaudinoširdis. Padėka šokėjams būdavo išreiškiamabe paliovos plojimais ir džiaugsmobanga. Šventinis vakaras baigėsi gerokaipo pusiaunakčio.40PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comG A M T A, T U R I Z M A S

S UVALKIETISKita diena, liepos 6-oji – iškilmingiausia.Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienosir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečioiškilmės prasidėjo skambanthimnui ir aidint patrankos salvėms S. Daukantoaikštėje. Atvyko trys monarchai iršeši prezidentai, vienas premjeras ir kitikaimyninių valstybių atstovai. Po prezidentoV. Adamkaus kalbos žmones pasveikinoIslandijos, pirmosios atkurtąLietuvos nepriklausomybę pripažinusiosšalies, prezidentas Olafuras RagnarasGrimssonas, tardamas: „Mes galimedidžiuotis mūsų bendra istorija ir bendruistoriniu palikimu. Bet labiausiai džiaugiamėstuo, kad dabar esame nusiteikę kartukurti ateitį – taikos, pažangos ir demokratijosateitį“.Visas iškilmes Prezidentūroje teko stebėtitelevizijos ekrane Katedros, o ne Prezidentūrosaikštėje, kadangi nutarėme išanksto pasirinkti patogesnę, tinkamesnęvietą stebėti Valdovų rūmų atidarymoceremoniją. O vietą pasirinkome idealią,šalia scenos, nutolusios apie 20 metrų nuožiūrovų linijos.Iš S. Daukanto aikštės garbingi svečiaipatraukė į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kurdalyvavo šv. Mišiose. Po Mišių Katedrosaikštėje prasidėjo atkurtų Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės valdovų rūmų simbolinioatidarymo ceremonija. Išėjusius įKatedros aikštę valstybių vadovus entuziastingaipasveikino tūkstantinė šventėsdalyvių ir smalsuolių minia. Grojo pučiamųjųorkestras „Trimitas“. Aukštų svečiųsaugumu rūpinosi pareigūnai, kurie užlipęant stogų ir scenoje visą laiką stebėjožmonių staigius judesius. Kadangi Valdovųrūmų statybos iki šventės baigtinepavyko, atidarymas buvo simbolinis –atidengtos pagrindinės durys.Šis renginys truko maždaug pusvalandį.Kalbėjo trys prezidentai – V. Adamkus,L. Kačynski (L. Kaczyński) ir V.Juščenko. Manoma, jog norėta pabrėžti iršių dviejų valstybių istorinį bendrumą beidabartinę geopolitinę sąjungą.„Po mūsų kojomis – akmenys, menantyspirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą irtuos laikus, kai Lietuva pradėjo ilgą irsunkų kelią visaverčio europietiško keliolink“, – kalbėjo V. Adamkus. L. Kačynskipasidžiaugė, kad Vilnius yra Lietuvossostinė, teigdamas, jog lenkai didžiuojasi,kad jų istorija siejasi su garbinga Lietuvosistorija. Pabaigoje užtikrino gerųsantykių tęstinumą iki jo, kaip prezidento,kadencijos pabaigos. V. Juščenko priminėLietuvos Didžiosios Kunigaikštystėslaikus ir daugelio žinomiausių Ukrainos istoriniųasmenybių, susijusių su Lietuva,likimą.Pasibaigus Valdovų rūmų atidarymoceremonijai Dainų šventės dalyviai iš sostinėscentro pėsčiomis patraukė į baigiamąjįkoncertą Vingio parke. Didžiulė dalyviųkolona į Vingio parką traukė porąvalandų. Vyko įspūdingos eitynės, betneteko jose dalyvauti dėl varginančiosilgos kelionės, lietučio ir spūsties gatvėse,ypač eitynių dalyviams artėjant prieVingio parko.Kiekvienas kolektyvas turėjo ką norsparodyti susirinkusiems stebėti eitynes.Su dainininkais, apsirengusiais tradiciniais,moderniais rūbais, kartu žygiavo viduramžiųkultūros entuziastai, apsitaisęanuomet lietuvių ir kryžiuočių naudotaisšarvais. Kiekvieną dalyvių dainą, maršąar giesmę žiūrovai pasitikdavo šypsenomisir audringomis ovacijomis. Artėjantprie Vingio parko koncertų aikštės sustotaprie pasaulio lietuvių vienybės simbolio– skulptūros „Vienybės medis“. Verpstėspavidalo skulptūroje įamžinti šimto iškiliausiųLietuvos istorijos (nuo senovės ikiXXI a.) veikėjų vardai: valdovų, rašytojų,poetų, mokslo ir kultūros žmonių. SkulptoriausTado Gutausko dvejus metus augintas„Vienybės medis“, manoma, tapsįkvėpimo šaltiniu visai lietuvių tautai.Dainų šventės uždarymo baigiamąjįkoncertą liepos 6 dieną stebėjo keliasdešimttūkstančių žmonių. Pilnutėlį Vingioparką, taip pat, atrodo, prezidentąValdą Adamkų gerokai nustebino koncertopradžioje kaimyninių šalių vadovai,būtent Latvijos prezidentas Valdis Zatlerisir Estijos premjeras Andrus Ansipas,kalbėdami lietuviškai, negailėdami gerųžodžių apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.Šalia oficialių Lietuvos ir užsienio politikųbuvo ir išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė(kuri liepos 12 d. turėjo perimtišalies vairą). Prezidentė ryškiai išsiskyrėiš politikų minios, kadangi į Vingio parkąatvyko pasipuošusi tradiciniais aukštaitiškaisdrabužiais.„Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“prasidėjo 17 val. (Lietuvos laiku) ir trukoapie 4 valandas. Koncertą pradėjo jungtinischoras V. Kudirkos „Tautiška giesme“,dirigavo Vytautas Miškinis. Vėliau dainavoįvairių kategorijų mišrieji chorai,grojo pučiamųjų orkestrai, finale – visisuaugusiųjų chorai. Prieš pabaigą jungtinischoras sugiedojo Gintauto Abariaus„Dieve, laimink Lietuvą“. Paskutinę dainąsolo Marijonas Mikutavičius skyrė visopasaulio lietuviams, kreipdamasis žodžiais„Pasveikinkim vieni kitus“.Dainų šventės meno vadovas VytautasMiškinis kartu su pasaulinio chorųjudėjimo, tarp kitko, organizacijos „EuropaCantant“ ir Tarptautinės choro muzikosfederacijos, atstovais pasirašė LietuvosVyriausybei adresuotą memorandumą,kad šalyje nebūtų apleistas dainavimasir muzikinis švietimas, nepaisant to,kokios sunkios būtų ekonominės sąlygos.Po tuo memorandumu galbūt pasirašytųir ne vienas Dainų šventės žiūrovas.Vingio parke Lietuvos vardas buvodainuojamas, skanduojamas panašiai kaipsenamiesčio bažnyčiose, Žalgirio stadione,Kalnų parke. Taurūs jausmai netrukdėpublikai, šventės dalyviams spontaniškaidžiaugtis, banguoti, linguoti ir šokti. Tūkstantmečioeuforija nenustelbė „Amžiųsutartinės“ – lietuviško šventinio nuoširdumo,taurumo ir tautiečių iš viso pasaulionoro pabūti kartu.Dalyvauti šventėje kur kas įspūdingiaunegu stebėti ją gan pasyvaus žiūrovoakimis. Tačiau „Amžių sutartinė“ pribloškėpubliką nuostabiais renginiais, patriotizmogaidomis, rengėjų užmojais. Dainųšventės Lietuvoje ir Latvijoje jau tapusiostradicinėmis. Ne be reikalo UNESCOpripažino Baltijos šalių dainų šventes globotinukultūros paveldu.Šokis, daina jaudina, atskleidžia lietuviosielą kaip muzika, – teigė viena chorųentuziastė iš Prancūzijos, pavydėdama,kad lietuvių tauta išsaugojo tiek turtų irgali juos parodyti Europai modernėjančiopasaulio epochoje.Žiūrovų gausa – į šventę susirinkodaugiau kaip 150 tūkstančių žmonių – viršijorengėjų lūkesčius. Tiesą sakant, tainėra stulbinantis skaičius tūkstantmečiošventės metu. Džiugu pabūti drauge dalyvių,žiūrovų, smalsuolių būryje, didelėješurmuliuojančioje minioje. Ne visi čia gyvenantyslietuviai, netgi pažįstami vilniečiaipanoro eiti į renginius. Galbūt jiemssavotiškai nusibodę tokie renginiai, kadangijiems prieinami kone kiekvienądieną. Nedaug ir mūsų krašto žmoniųdalyvavo vienintelėje, nepakartojamoješventėje 2009 m. liepos mėnesį Vilniuje.Tad šis straipsnis apie vienos kelionėsįspūdžius tegul priartina šventės grožį irprasmę.Kazimieras BARANAUSKASG A M T A, T U R I Z M A SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com41

S UVALKIETISLietuviškos knygosKlube ant lentynų stovi eilėse sau knygos:Vienos naujos, kitos senos, plonos, storos, ne visos lygios.Knygos laukia svečių, kad jas imtų į delnus.Žmonės skaito, protas veikia, tai dalykas svarbus.Naktį tamsią klube knygos kalba, juda.Toks yra tų knygų nuostabus jau būdas.Ar kas girdėjo knygų kalbas, neklauskite manęs,Vis daugiau skaitykite, sužinosite, kur tiesa, kur ne.Istorijos knygos bylos apie buitį protėvių apsčiai,Jų statybas, darbus, aprangą, viską, kas buvo tikrai.Puslapiuose parašyta apie brolius Vytenį, Gediminą,Kaip valdovai valdė kraštą ir kaip liaudis ką gamino.Verta pažinti Kęstutį, Vytautą Didįjį ir kitus didvyrius,Kur ir kaip kovojo, priešą nugalėję jojo namo per girias.Sena unija Lietuvoje per keturis šimtus metų buvo,Kai ką gero nuveikta, bet ir daug tautiškumo pražuvo.Spalvotos geografijos knygos rodys visą Lietuvą,Parodys senas bažnyčias ir dvarus, statytus kažkada,Ir upes vingiuotas, ir jūrą neramią, ir kur mėlyni ežerai.Nuostabūs vaizdai Lietuvos kiekvieną keleivį užburs tikrai.Švinta rytas. Knygų nugarėlės skaitytojus vilioja,Apysakų, eilių herojai apie nuotykius ir meilę svajoja.Donelaitis, Maironis, Putinas, Brazdžionis, Salomėja Nėris...Tik paimki jų knygas į rankas – jos daug įdomaus pasakys.Perskaitytos lietuviškos knygos – tai bičiulės, draugės:Romanai, legendos, apysakos ar skambios eilės.Tų knygų nereikia mums gabenti iš Prūsijos slaptai,Lengvai jas galime gauti ir skaityti laisvai!Būrys knygų susirinko: ir tos jaunos, ir tos senos,Stovi tyliai susikaupę, daug jos laiko išgyveno.Jos norėtų pakeliauti, netupėti ant lentynų,Laukia vaikų ir paauglių, laukia moterų ir vyrų.Pranas SOVULISTėvynės ilgesysNejaugi taip sunku sugrįžti Tėvynėn?Nebijok nei griaustinio iš aukšto dangaus,Nei šūvių patrankų, nei verksmo graudaus.Žiūrėk – ten, pakelėj, stovi beržas ir uosis.Tarytum rodyklė Tėvynėn parves...Kryžius, paliktas sodyboje, vėl laukia.Ar girdi? Ten motina graudžiu balsu šaukia.Nebijokit į brangią Tėvynę sugrįžti!Kur tos dukros? Kur tie sūnūs?Kodėl jūs taip tyliai išėjote?Neištarėte nei sudie, nei lik sveika.Man kasdien šlama vėjelisIr verkiančio gluosnio šakos moja,Tarytum drebančios lūpos motinos kartoja...Jau tūkstantis metų prabėgo,O tu dar vis tikies ir lauki, ir lauki, ir lauki.Gal sugrįš sūnūs, gal dukros parašys?Tai bus motinos ir Tėvynės džiaugsmas!Rodos, girdi širdyje tą šauksmą: „Pareik,sugrįžk!Ir maldauju – nešmeižk, neniekink.Tik prašau – neapleisk,Tik prašau – neapleisk...“Tai mūsų kryžių Lietuva – Tėvynė.Teresė JONUŠONIENĖ2009 m. spalio 4 d. Petro Krakausko kaimo turizmosodyboje Trakiškėse vyks knygos „Valinčiai. Žmonės,jų darbai ir likimai“ pristatymas.Programoje numatoma:12.15 val. – šv. Mišios Valinčių kaimo mirusiųjųintencija;13.30 val. – gėlių prie kryžiaus Lietuvos vardotūkstantmečiui paminėti ir ant Vinco Valinčiaus kapopadėjimas;14.30 val. – knygos pristatymas;15.00 val. – meninė dalis:- vaidinimas „Byla dėl tvoros“,- monologai,- ansamblio „Tėviškės aidai“ dainų pynė;16.00 val. – vakaronė.Visus Valinčių kaimo dabartinius ir buvusius gyventojusbei bičiulius rengėjų vardu nuoširdžiai kviečiaKazimieras Baranauskas42PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK Û R Y B A, L E I D Y B A

S UVALKIETISLITUA, LIETUVAŠiais metais Lietuvos dailės muziejusišleido knygą „Lietuvos tūkstantmetis.Millenium Lithuaniae“. Sudarytojas ir autoriusMindaugas Šapoka. Tai 127 psl.knyga, kurios formatas 235x295 mm.Apie leidinio tikslą antrame viršelyjerašoma: „Knyga „Lietuvos tūkstantmetis.Millenium Lithuaniae“ parengta didžiajamjubiliejui skirtos Lietuvos dailės muziejauskilnojamosios parodos „Lietuva: kultūrair istorija“ (anglų kalba) ekspozicijos pagrindu.Šiuo leidiniu – kaip ir Europos valstybėse,JAV ir kitose šalyse 2009 m. rodomakilnojamąja paroda – siekiama primintisvarbiausius Lietuvos istorijos faktus,pateikti juos atskleidžiančią ikonografijąbei supažindinti su svarbiausiais Lietuvostūkstantmečio programos projektais“.Knygos pradžioje išspausdintas LietuvosRespublikos prezidento Valdo Adamkausžodis: „2009 metais Lietuva švenčiaantrąjį savo istorijos tūkstantmetį. IškilusJubiliejus kviečia dar kartą atsigręžti į tautosbei valstybės praeitį ir atidžiau įsižiūrėtiį jos atspindžius, į visuomenės, tautos irjos žmonių patirtį.Lietuva gali didžiuotis savo istorija irkultūra. Ši knyga dar kartą patvirtina, kadmūsų šalis buvo ir lieka integrali beineatskiriama krikščioniškosios Europosdalis, o Lietuvos istorija – susitikimų, ryšių,dialogo su kitomis Europos tautomis,valstybėmis ir kultūromis istorija. Prievartaišplėšta iš natūralaus savo raidos kelio,geležine uždanga atskirta nuo kaimynų irpartnerių, Lietuva savo tradicijomis ir savodvasia vis tiek liko Europoje – natūraliojeistorinės paskirties vietoje. Todėl, atsikovojusinepriklausomybę, mūsų valstybėnedelsdama ėmėsi tęsti buvusias ir kurtinaujas atvirumu ir bendradarbiavimugrindžiamas tradicijas, pristatyti jas Europaiir pasauliui, liudyti savo atvirumą irgeranoriškumą. Jeigu knygos skaitytojaitiek Lietuvoje, tiek užsienyje taps dvasiškaiartimesni ir dar kartą atras bendrą istorinęlemtį, tai reikš, kad leidinys atliko savomisiją ir tapo gražiu bei prasmingu Lietuvostūkstantmečio paminėjimo akcentu.Tikiu, kad antrajame tūkstantmetyjeLietuva taps klestinčia Europos valstybe,puoselėjančia amžinąsias vertybes, o josvisuomenėje suklestės darna ir teisingumas.Linkiu kuo geriausios kloties visiems,kurių valia ir pastangomis tai vyksta“.Versdami knygos puslapius randameilgą Viktorijos Daujotytės straipsnį „Litua,Lietuva: idėja ir kūnas“. Čia skaitytojamsnorėčiau pristatyti jos mintis apie Lietuvostūkstantmetį: “Litua – prieš tūkstantįmetų taip parašyta Lietuva, ne vardininkas,kilmininkas – Lituae – parašyta irįrašyta ypatingu laiku, prasidedantantrajam mūsų eros tūkstantmečiui;riba, reikšminga visos Europos konsolidaciniamsprocesams, tautų ir valstybiųlikimams.Knygos „LIETUVOS TŪKSTANT-METIS. MILLENNIUM LITHUANIAE“viršelis (P. Leončiko nuotr.)Anksčiausias žinomas Lietuvos pavadinimasLitua (slaviška lytis, bet lotyniškaisrašmenimis). Pasauliui Lietuva buvoir išliko kaip Litva, Lithuania, Litauen...Tūkstantmečio istorija keitė nedidelėsšalies, prigludusios prie Baltijos jūros, priedidžiųjų savo upių Nemuno ir Neries, pavadinimą(laisvi įsijungimai ir prievartiniaiprijungimai trynė net vardą ir, kaip istorinęatmintį, jį deformavo), bet Kvedlinburgoanalų įrašas išliko ir kaip gyvybingojišaknis. Litua – Lietuva, lotyniškoji raštotradicija, perimta su krikščionybe, tapatybęsustiprina ir įtvirtina.Nėra vienos, visuotinai priimtos Lietuvosvardažodžio etimologijos. Manoma jįkilus iš hidronimo (Neries intakas Lietava,Lietauka), girdimas sąskambis su lietumi,gausiai laistančiu šią pajūrio žemę, sietasšalies vardas su artimo pavadinimo kariaunosbūriu. Litovka – taip kitataučiųvadintas ir lietuviškas dalgis. Dalgiu(senas baltų žodis) galima pabrėžtižemdirbiškąją Lietuvos kiltį.Tai, kas seniesiems lietuviams ir prolietuviamsbūdinga kaip narsiems kariams,sietina su žirgu. Lietuvai, buvusiai iresančiai Europos centre, ant ar prie pagrindiniokelio tarp Rytų Europos ir VakarųEuropos, žirgas yra svarbiausias heraldinisžymuo, vyties ir ginties lydinys. Lietuviųpasaulėvokoje gintis, gynyba yrastipriai įsišaknijusi, persmelkusi gyvenimobūdą, kūrybą. Moderniosios kultūrospožiūriu ši pasaulėvokos savybė gali būtisuvokta ir kaip konservatyvumą, atsargumąkitų atžvilgiu skatinanti ypatybė.Pirmieji įrašai, kuriais paminima Lietuva,svarbūs ir kaip ankstyviausio Lietuvosžingsnio į Vakarų civilizacinę erdvę, įkrikščionybę, ženklai. Šalis atpažįstamakaip ji, kaip turinti vardą, ne bevardė. Taiseniausia ir unikali informacija. Sužinomepirmojo krikšto Lietuvoje aplinkybes, galimekalbėti apie valstybingumo užuomazgą,sužinome pirmąjį lietuvio vardą.Tūkstantmetį įprasminantys įrašaižymi ir tuometinės Lietuvos, kad ir kaipsąlygiškai vartotume šį pavadinimą, priartėjimąprie Vakarų civilizacinių formų,neatskiriamų nuo krikščionybės, dramatiškąsankirtą (praliejamas kraujas) ir atsitraukimą,lemtingai stabdžiusį ekonominius,socialinius, kultūrinius procesus. Tačiaubaigiantis XII amžiui, lietuvių gentysjau pasiekia tokią savimonės pakopą, kurileidžia susidaryti organizuojantį vaidmenįatliekančiam politiniam elitui, siekiančiamvalstybingumo. Iškilo kunigaikštis Mindaugas;pasikrikštijęs 1251 m. pradžioje,1253 m. liepos 6 d. (galbūt Vilniuje, Katedroje)kartu su žmona Morta karūnuotas.Lietuva tapo Karalyste. Tai aukščiausiasLietuvos istorijos taškas – Karalystėstaškas.Krikščionybė Lietuvoje įtvirtino irlietuvių kalbos raštą; pirmoji MartynoMažvydo knyga – katekizmas išleidžiama1547 metais. Problema, kad lietuvių kalbailgai netapo universitetine, mokslo, šviesuomenėskalba. Minėdami Lietuvos istorijostūkstantmetį, turime neišleisti išakių savo kalbos, jos kūrybinio ir mokslinioautoriteto problemos. Už pirmąjąknygą senesni lietuviški poterių tekstairodo galimybę lietuvių rašto pradžią ankstinti,galbūt iki Mindaugo karalystės.Galimas daiktas, kad dar Mindaugo Katedrospamatai tebeslypi Vilniaus širdyje, podabartine Arkikatedra.Iš baltų genčių tik lietuviai viduramžiaissugebėjo sukurti savo valstybę;kad ir trūkinėdami valstybiniai ryšiaiK Û R Y B A, L E I D Y B APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com43

S UVALKIETISišsilaikė iki XVIII a. pabaigos. Stebuklingaiatsikūrė 1918 ir 1990 metais. XX a. kiekvienasnaujo, atsinaujinančio Lietuvosgyvenimo tarpsnis pažymimas kryžiais,senųjų bažnyčių restauracijomis.Prūsijoje krikščionių misijos pradėtoskiek anksčiau, prūsai, galbūt stipriausia iratkakliausia baltų gentis, pirmieji išnykoiš savo žemės ir iš istorijos, palikę kelissavo kalbos paminklus, iš kurių, deja, nebegalimarekonstruoti gyvo kalbos teksto.Liko pasakojimo nuotrupos apie HerkųMantą: su jo vardu susijusios legendosapie beviltišką ir tragiškai gražų prūsųbandymą išsilaikyti. Herkaus Mantomotyvas įprasminamas ir perprasminamaslietuvių mene.Kad tautos istorija, bent fragmentuužrašyta ir svetimšalio liudytojo, galėtųatsigaivinti, pradėti veikti, labiausiai reikiagyvos kalbos, jos išlikimo, išsilaikymo.Lietuvių kalba, archajiškiausia iš gyvųjųindoeuropiečių kalbų, itin reikšminga kalbotyrai(baltistikai ir indoeuropeistikai).Kalba ir šiandien tebetelkia tautą, sudarojos gyvybės branduolį, centrą, taip patsenosios, tūkstantmetės, pasaulėvokosmodelio bent fragmentiškos rekonstrukcijosgalimybę. Kūryba – ne tik konstrukcija,kūryba ir nuolatinė, nepertraukiamarekonstrukcija.Nėra nieko, kas savo suvokiamą pradžiąpasiektų neprasidėjęs. Lietuviųkalba, nepaisant globalizacijos ir universalizacijoskeliamų problemų, tebėra gyvybinga,ja tebekuriama savita poezija, darantiįtaką ir kitiems menams. Lietuviai turiišskirtinę lyrinę tautosaką – poezijos pradžiųpradžią. Ir laiku – dar XV a. – pradėjoversti „Giesmių giesmę”.Esame paminėti prieš tūkstantį metų.Bet mūsų pradžia yra giliau, toliau,aukščiau. Pradžia tiesiogiai nepasiekiasavo pradžios. Ir todėl žmonijai tokiesvarbūs yra žodiniai-simboliniai aktai,tekstai ir kūriniai. Analai – tiesiogine irperkeltine reikšme”.XI a. pradžioje Kvedlinburgo šv. Servacijausmoterų vienuolyno analuosebuvo užrašyta tokia žinutė: „1009 m. šv.Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupasir vienuolis, vienuoliktais savo tapimovienuoliu metais Rusios ir Lietuvospasienyje pagonių nužudytas su 18 saviškiųkovo 9 d., nukeliavo į dangų“. Taiyra pirmasis Lietuvos vardo paminėjimasžinomuose rašytiniuose istorijos šaltiniuose.Nors rytinėje Baltijos jūros pakrantėjegyvenusias baltų gentis, iš kuriųsusiformavo lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė,dar Romos imperijos laikais minėjoPublijus Kornelijus Tacitas, dėl geografinėspadėties Lietuva buvo Europospolitinių ir kultūrinių ryšių pakraštyje.VIII a. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartąneabejotinai paminėta kita baltų gentis –prūsai. Aisčiais baltus IX a. vadinęFrankų imperatoriaus Karolio Didžiojobiografas Einhardas ir vokiečių pirklysVulfstanas. Nuo X a. jotvingiai buvožinomi rusų ir lenkų metraštininkams, o išpastarųjų pateko į popiežių kurijos raštus.Iš trijų baltų tautų lietuviai buvo paminėtivėliausiai.Per šv. Brunono misiją Europa prieštūkstantį metų atrado savo rytinę dalį –Lietuvą, panašiai kaip Kristupas KolumbasXV a. pabaigoje atrado Ameriką.Labai įdomias mintis šia tema išdėstėkalbininkas akademikas Zigmas Zinkevičiusstraipsnyje „Dar kartą apie šv.Brunono 1009 metų misiją į Lietuvospasienį“, išspausdintame 2009 m. gegužės23 d. “Vorutoje” Nr. 10(676). Jis pateikėtokias išvadas: „Baigiant norėtųsi suformuluotišias svarbiausias išvadas apiepirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą istorijosšaltiniuose.Seniausias Lietuvos vardo paminėjimasistorijos šaltiniuose yra tiesiogiaisusijęs su Vakarų krikščionybės priartėjimuprie Lietuvos (tai neretai nutylima).Lietuvos vardas buvo žinomas irvartojamas (bent slavų) daug anksčiau,mažiausiai pusę tūkstantmečio iki pirmojojo paminėjimo istorijos šaltiniuose, tik jisbuvo palyginti vėlai užrašytas.Kvedlinburgo analuose yra paminėtasLietuvos vardas, bet ne vientisa Lietuvosvalstybė, kurios tada, matyt, dar nė nebuvo.Kiek žinoma, etninės lietuvių gentys,valdomos atskirų kunigaikščių, pradėtosjungti tik maždaug po poros šimtmečių.Tai galutinai įvykdė karalius Mindaugas.Šv. Brunonas Bonifacas žuvo nesenosiose etninėse lietuvių, bet greičiausiaijotvingių žemėse. Taigi jį nužudė nelietuviai“.Kalbininkas baltistas Letas Palmaitisknygoje „Įmintos tūkstantmečio mįslės“teigia, kad šv. Brunonas žuvo Dainiųpelkėje, Alsos ir Mituvos santakoje, užtrijų kilometrų į šiaurę nuo Jurbarko. Joišvadą paneigė akademikas ZigmasZinkevičius, kuris „kaip įrodymąpasitelkęs vietovardžius teigia, jog taigalėję įvykti tuometinėse jotvingiųžemėse, dabartinio Augustavo dekanatoapylinkėse“. Apie tai rašoma 2009 m.balandžio 18 d. “Vorutoje” Nr. 8(674),Aušros Kusaitės straipsnyje „Gyvenu Lietuvair Lietuvai“.Kas pirmasis iš Lietuvos istorikų atradoKvedlinburgo analus, kuriuose užrašytasLietuvos vardas, rašoma 2009 m.„Pasaulio lietuvyje” (Nr. 06-07/474-475, 30psl.), Audronės V. Škiudaitės straipsnyje„Kvedlinburgas, kur pirmą kartą įamžintasLietuvos vardas“: „Lietuvoje pirmą kartątą faktą prieš Antrąjį pasaulinį karą paminėjopirmosios lietuviškos istorijos autoriusAdolfas Šapoka, o plačiau 1983 m.aptarė prof. Edvardas Gudavičius, kas irdavė pagrindo 2009 metus skelbti Lietuvos1000-mečio metais“.Gražiai išleistoje knygoje yra daugįvairių nuotraukų (valdovų portretai, medalionai,istoriniai dokumentai, žymūspastatai, meno kūriniai ir kt.), pateiktipatys svarbiausi Lietuvos tūkstančiometų istorijos faktai.Knygos 115 psl. rašoma: „2003 m. LietuvosRespublikos Vyriausybės nutarimubuvo patvirtinta Lietuvos tūkstantmečioprograma. Ją parengė Lietuvos tūkstantmečiominėjimo valstybinė komisija, kuriaivadovauja šalies Prezidentas, MinistrasPirmininkas ir Seimo Pirmininkas. Programasiekiama gyvinti ir stiprinti Lietuvosvisuomenės istorinę bei pilietinę savimonę,iškelti kultūros paveldo objektus,svarbius Lietuvos valstybės ir lietuviųtautos savivokai, tinkamai pristatyti pasauliuiLietuvą, jos kultūrą. Programaapima įvairiausių projektų – mokslinių tyrimųir leidybos, kultūros paveldo bei architektūros,nacionalinių, tarptautiniųkultūros, meno ir visuomeninių – visumą“.Lietuvos tūkstantmečio programossvarbiausi projektai:1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsvaldovų rūmų atkūrimas.2. Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcija.3. Nacionalinio Mikalojaus KonstantinoČiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcija.4. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiosatstatymas.5. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė„Amžių sutartinė“.6. Paroda „Krikščionybė Lietuvosmene“.7. Tarptautinė kilnojamoji paroda„Lietuva: kultūra ir istorija“.Kostas LEONČIKAS44PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK Û R Y B A, L E I D Y B A

S UVALKIETISĮvairenybės- Suvalkų geležinkelio stotis pastatyta1896 metais. Lenkijos geležinkeliųvaldyba nori šį pastatą išnuomoti prekybininkamsar kitiems verslininkams, nestrūksta lėšų pastatą išlaikyti ir remontuoti.- Gegužės mėnesį Balstogėje ir Hainuvkojeįvyko cerkvės muzikos festivalis,kuriame dalyvavo saviveiklos ir profesionalūschorai iš Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos,Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių.Lietuva atsiuntė į festivalį Šiaulių chorą„Polifonija“ ir Visagino šv. Jono Krikštytojoparapijos chorą.- Lietuvos vardo tūkstantmečio progaketuri Suvalkų lietuviai nuvyko į Liubavąir prie paminklo, skirto žuvusiesiemsir nukentėjusiesiems dėl Lietuvos laisvės,minute tylos pagerbė šiuos didvyrius.Suvalkiečiai sužinojo, kas kovojo ir žuvouž laisvą Liubavą. 1922 m. rugsėjį priešųžiauriai nužudytas mokytojas PetrasČernius. Žuvo taip pat valsčiaus valdybossekretorius Petras Mikelevičius, policininkaiŽvairaitis, Lenkaitis ir jo žmona,nužudytas ir Amerikos lietuvis verslininkasJurgis Žilinskas.- Suvalkuose veikia Tarptautiniskultūros informacijos centras, kur apsilankovis daugiau turistų iš Lietuvos, Vokietijos,Skandinavijos ir kitų kraštų. Centrovedėja – Barbara Anzulevič (BarbaraAnzulewicz).- Šveicarijos kaime prie jotvingių kapųliepos 11 ir 12 dienomis Suvalkų miestomuziejus surengė archeologijos šventę.Buvo vaizduojamas jotvingių gyvenimasviduramžiais. Žiūrovai pamatė jotvingiųaprangą, stebėjo, kaip jie gamino maistą,žvakes, įrankius, tinklus. Kovėsi jotvingiųkariai, grota ir dainuota senas dainas.- Liepos 27 dieną Aradnykų valstybinęsieną kirto per 40 Lietuvos dviratininkų.Jie atvyko į mūsų kraštą. Tarp dviratininkųbuvo garbingi svečiai – Lietuvosministras pirmininkas A. Kubilius ir jožmona Rasa. Atvykusieji aplankė lietuviųkarių kapus Berznyke, Seinuose, „Žiburio“mokyklą, „Lietuvių namus“. Vėliau trumpaisusitiko su lietuviais Kampuočiuose,Pristavonyse. Aplankė ir Punsko gyventojus– vakarą prie ežero įvyko lietuviškavakaronė. Dalis Suvalkų lietuvių stebėjošią įdomią svečių iš Lietuvos kelionę. Kitądieną dviratininkai per Beceilus, Vižainįkeliavo į Vištytį Lietuvoje.- Rugpjūčio 1-2 dienomis Suvalkųmiesto parke surengtos Suvalkų folklorodienos. Prekybininkai iš Lenkijos ir Lietuvospardavinėjo maistą ir suvenyrus. Lentynosbuvo pilnos mėsos gaminių irduonos. Deja, niekur nebuvo matyti tikroslietuviškos juodos duonos.Parko scenoje grojo ir dainavo liaudiesansambliai. Rugpjūčio 2 d. 13 val. pasirodėlietuvių kapela iš Trakų ir kapela„Giminės“ iš Kalvarijos.- Liepos mėnesį Suvalkuose viešėjoLatvijos miesto Cesis vadovas Maris Naklas.Jis su Suvalkų miesto prezidentuJuzefu Gajevskiu (Józef Gajewski) pasirašėsusitarimą dėl miestų bendradarbiavimo.Reikia priminti, kad Suvalkų miestasjau seniai bendradarbiauja su Lietuvosmiestais Marijampole ir Alytumi, su VokietijosWaren, Estijos Voru, NorvegijosNottoden ir Prancūzijos Grande-Synthe.- Balandį Suvalkuose pradėta statytivandens parką. Numatoma, jog jis pradėsveikti 2011 metų pabaigoje. Druskininkuosepradėtas statyti aukštas tramplynas,kur veiks du slidinėjimo ruožai. Ilgiausiasslidinėjimo ruožas bus 900 m ilgumo.Druskininkai žinomi Europoje kaip kurortas.Čia apsilanko vis daugiau žmonių iškitų šalių. Suvalkiečiams DruskininkaiJuokaiKrokodilas klausia meškeriotojo:- Ar ką nors sugavai?- Nieko!- Tai einam paplaukioti!Po svaiginančios nakties meilužis,pastebėjęs ant staliuko vyriškio nuotrauką,mylimosios klausia:- Tai tavo vyras?- Ne!- O gal tavo brolis?- Ne!- Tai pasakyk, kieno ta nuotrauka.- Tai aš prieš operaciją!visada bus patrauklus miestas. Čia daugsanatorijų ir pramogų vietų. Švarus orasir puiki gamta vilioja poilsiautojus.- Rugpjūtį 40 jaunųjų gamtos bičiuliųiš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Portugalijosdalyvavo Tarptautinėje ekologijosstovykloje. Jie daugiausia bendravo angliškai.Dalyviai papasakojo apie savošalių gamtą ir jos apsaugą, gamino nacionaliniuspatiekalus, aplankė Suvalkų irVygrių parkus.- Vasarą į Šiurpilio kaimą atvykoVaršuvos universiteto Archeologijos institutodarbuotojai ir studentai. Jiems talkinoValstybinio archeologijos muziejauspareigūnai. Šiurpilio piliakalnio papėdėjemokslininkai tyrinėjo archeologinesiškasenas, kurios byloja čia buvus aisčių/jotvingių (sūduvių) gyvenvietę ir kapus.- Europoje yra daug kalbų. Vienos jauseniai tapusios tam tikrose šalyse valstybinėmis.Lietuvoje lietuvių kalba buvoišstumta iš mokyklų, bažnyčių ir įstaigų.Dabar toji kalba atgimusi, bet jai gresiakiti pavojai. Mūsų artimi kaimynai marijampoliečiaisupranta lietuvių kalbos reikšmęviešajame gyvenime. Norėdami šiąkalbą pagerbti rugsėjo 6 dieną savo miestepastatė ypatingą paminklą „TAUTAIIR KALBAI“.Pranas SOVULISNetikėtai naktį medžiotojas grįžtanamo. Pamatęs lovoje žmoną su meilužiu,jį nušauna. Žmona, supykusi ant vyro,šaukia:- Jeigu ir toliau taip darysi, išžudysivisus savo draugus!Inspektorius užsipuola meškeriotoją:- Kodėl žvejojate draudžiamoje vietoje?- Aš nežvejoju, aš maudau slieką!- Leiskite jį apžiūrėti. Ačiū! Mokėkitebaudą.- Už ką?- Jūsų sliekas be maudymosi kelnaičių.BaltaūsisÁ V A I R E N Y B Ë SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com45

S UVALKIETISLietuvos Respublikos konsuląSeinuoseLiudviką Milašiųir jo artimuosiusdėl motinos mirtiesnuoširdžiai užjaučiaLLD Suvalkų skyriusir „Suvalkiečio“ redakcijaDaliai Grigutieneiir jos artimiesiemsdėl tėvo mirtiesnuoširdžiusužuojautos žodžiusskiriaSuvalkų lietuviųbendruomenėDėlVitaliaus Tumeliomirtiessūnų ir dukrąužjaučiaSuvalkų lietuviųbendruomenėDėlmotinos mirtiesOną CirušienęužjaučiaSuvalkų lietuviųbendruomenėKlaidos atitaisymas„Suvalkiečio“ Nr. 2009/2/58 33 psl. (dešinėje) po nuotrauka klaidingai užrašyta: Jurgis Stuoka iš Damniokoir Albinas Leončikas iš Klevų. Turėtų būti: Jurgis Štuka ir Albinas Leonavičius.Kostas LeončikasLLD Suvalkųskyriaus kronika2009 m. birželio 2 d.„Vienybės“ klube vyksta Suvalkųskyriaus valdybos pasitarimas. Aptariamifinansų, buitiniai, saviveiklos irlietuvių kalbos mokymo reikalai.Apmokamas klubo patalpų draudimas(324 zl metams), kadangi mūsų būstasnesaugus – aplink gyvena daug neramaus,aplinką naikinančio jaunimo.Birželio 3 d.Klube renkasi repetuoti „Sūduvio“saviveiklininkai, besimokantys vaidinimo„Byla dėl tvoros“.Birželio 5 d.Suvalkų miesto valdyboje K. Baranauskasir K. Leončikas susitiko suprezidentu J. Gajevski (J. Gajewski) irjo pavaduotoju M. Bučynski (M. Buczyński)aptarti naujos gatvės pavadinimo.Prezidentas siūlo pavadinti gatvęvyskupo A. Baranausko (AntoniegoBaranowskiego) vardu.Birželio 7 d.Suvalkiečiai gausiai dalyvauja irgražiai gieda sekmadienio lietuviškosešv. Mišiose Švč. Jėzaus Širdies bažnytėlėje.Mišias atnašauja kunigas A.Opanovski (A. Opanowski), skaitiniusskaito K. Leončikas, patarnaujaDainuoja Živilė Kraužlytė ir Veronika Vasilčik(T. Uzdilaitės nuotr.)46PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R O N I K A

S UVALKIETISklierikas Ramūnas Sutkus, vargonaispagroja vargonininkas Jonas Šliaužys išAugustavo.Birželio 9 d.„Sūduvio“ repeticijai vadovauja A.Kavaliauskienė, talkina J. Vaznelis.Suvalkų kapinėse aplankome lietuviųkapus. Vakarop susirinkę klube planuojamekultūrinius renginius, pasidalijamnauja „Aušra“ ir „Pasaulio lietuviu“.Birželio 11 d.Devintinėse – Švč. Kristaus Kūnoir Kraujo šventėje suvalkiečiai dalyvaujair Punsko, Seinų bei Smalėnųparapijose.Seinų kapinėse aplankome lietuvių kapus (T. Uzdilaitės nuotr.)Birželio 13 d.Suvalkų giesmininkai gieda ir meldžiasiO. Cirušienės motinos šermenyse,o vėliau visi renkasi pagiedoti ir padainuotiklube kartu su vargonininku iš AugustavoJonu Šliaužiu.Birželio 16 d.LLD Suvalkų skyriaus valdybospasitarimas, klubo patalpų tvarkymas,o vėliau „Sūduvio“ vaidintojų generalinėrepeticija.Aplanko mus garbingi svečiai (T. Uzdilaitės nuotr.)Birželio 19 d.„Vienybės“ klube suvalkiečiusaplankė garbingi svečiai iš Lietuvosužsienio reikalų ministerijos, Tautiniųmažumų ir išeivijos departamento prieLR Vyriausybės, LR ambasadorius LenkijojeE. Meilūnas, LR konsulas SeinuoseL. Milašius, LTV žurnalistė suoperatoriumi. Vėliau Lietuvos ir Lenkijosdelegacijos padėjo gėlių prie JonoPauliaus II paminklo ir dalyvavo koncertebei vakaronėje, skirtuose Lietuvosvardo 1000-mečiui paminėti.„Sūduvio“ saviveiklininkai scenoje (A. Kavaliausko nuotr.)Birželio 21 d.Po lietuviškų šv. Mišių Suvalkų lietuviairinkosi Jaunimo kultūros namuose,kur vyko kultūrinis renginys:„Sūduvio“ saviveiklininkai suvaidinoSimo Vaznelio pjesę „Byla dėl tvoros“,Jonas Nevulis pasakė monologą, VeronikaVasilčik padainavo, smuiku griežėAlytė Birgelytė ir Živilė Kraužlytė.Paskui „Vienybės“ klube vyko vakaronėsu dainomis.K R O N I K APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com47

S UVALKIETISBirželio 23 d.Tradicinis antradienio susitikimasklube: ataskaita, pasidalijama įspūdžiais,planuojama išvyką į sąskrydį Burbiškiuose.Birželio 27 d.Suvalkų saviveiklininkai, gausiaisusirinkę klube, sveikino varduvininkus:Danutę, Jonus, Petrus. Sudainuota daugdainų, vadovaujant vargonininkui JonuiŠliaužiui.Birželio 28 d.Sekmadienio popietę renkamės klubeir važiuojam į Burbiškius, pakeliuiaplankydami Seinų kapines bei „Lietuviųnamus“. Sąskrydyje Suvalkams atstovauja:„Impulsas“ (Donatas Gudaitissu Vitu Nevuliu), „Aidas“ (ArvydasKubilius su Vojteku Žukovskiu – WojtekŻukowski). Dėkojame jauniems muzikantamsir kviečiame dalyvauti suvalkiečiųvisuomeninėje veikloje.Jonas Nevulis, Danutė Judickienė ir Petras Radzevičius švenčia savo vardines„Vienybės“ klube (T. Uzdilaitės nuotr.)Birželio 30 d.„Suvalkiečio“ redakcinės tarybosposėdis. Redaktorius K. Baranauskasišmoka honorarus už straipsnius, surenkameaukas klubui išlaikyti, aptariame,ką veiksime per atostogas.Liepos 5 d.Suvalkiečiams lietuviškas šv. Mišiasatnašauja Punsko klebonas kunigasČeslovas Baganas. Praneša apie atostogasiki rugsėjo 6 d.19.45 val. „Vienybės“ klube kartusu viso pasaulio lietuviais vieningaigiedame „Tautišką giesmę“. Vėliaupasveikinę varduvininką Pijų dar ilgaibendraujame ir dainuojam.Suvalkiečiai, sugiedoję Lietuvos himną. 2009-07-05 d. (nuotr. iš T. Uzdilaitės albumo)Liepos 6 d.Mindaugo karūnavimo dieną Suvalkųlietuvių atstovai dalyvauja Vilniujejubiliejinėse iškilmėse. Dėl finansųstokos nepavyko suorganizuoti ekskursijosį Lietuvą nei moksleiviams, neisaviveiklininkams.Liepos 7 d.Į „Vienybės“ klubą parvežėme pataisytątelevizorių, kad galėtume matytilietuvišką LTV World programą.Pijus Krakauskas „Vienybės“ klube švenčia savo vardo dieną. 2009-07-05 d. (T.Uzdilaitės nuotr.)48PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R O N I K A

S UVALKIETISElektroniniu paštu nusiuntėm Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentuiprie LR Vyriausybės raštą dėl finansinėsparamos knygai ir ekskursijai.Liepos 8 d.Suvalkų lietuvių atstovai dalyvaujaDalios Grigutienės tėčio a. a. J. Nevuliolaidotuvėse Punske.Liepos 14 d.„Sūduvio“ vaidintojų repeticija klubeprieš teatrų šventę Punske.Liepos 19 d.Suvalkijos lietuvių atstovai dalyvaujapalaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduoseir Lietuvos 1000-mečio šventėjeMarijampolėje.Liepos 23 d.„Vienybės“ klubą aplanko Stefanija,kuri padeda Varšuvoje gyvenančiamsūnui auginti dukrelę.Liepos 25 d.Klube dainuoti mokosi suvalkietėsdainininkės. Joms vadovauja vargonininkasJonas Šliaužys.Smuiku griežia Alytė Birgelytė (A. Kavaliausko nuotr.)Liepos 27-28 d.Seinijoje lankėsi „Suk į dešinę“ dviračiųžygio dalyviai su LR premjeru A.Kubiliumi. Į Suvalkus jie neužsuko, betgalėjome juos stebėti keliaujančius nuoAradnykų iki Budzisko.Liepos 31 d.Ligoninėje aplankome sunkiai sergantįmūsų ilgametį giesmininką irdainininką Vitalių Tumelį.Rugpjūčio 1-2 d.Suvalkiečiai galėjo pasiklausyti lietuviškųdainų, paskanauti lietuviškų valgiųSuvalkų Gegužės 3-iosios konstitucijosparke vykstančioje šventėje.Rugpjūčio 2 d.„Vienybės“ klube vyksta dainavimorepeticija. Vadovauja Jonas Šliaužys.Suvalkiečiai, vadovaujami Jono Šliaužio, mokosi dainuoti klube (T. Uzdilaitės nuotr.)K R O N I K APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comRugpjūčio 4 d.Pasidalijome nauja „Aušra“ bei „Šaltiniu“.Vakarą galėjome pasiklausyti Xvasaros filharmonijos AUKSO koncerto.49

S UVALKIETISRugpjūčio 11 d.Antradienio susitikime klube pasidalijomenauja „Aušra“.Rugpjūčio 15 d.Žolinių atlaiduose Punske ir Lietuvos1000-mečiui paminėti koncertuosedalyvavo daugelis Suvalkų lietuvių.Sveikinome prelatą A. Jurkevičių sugarbingu kunigystės 50-mečiu ir 75-uojugimtadieniu.Rugpjūčio 16 d.Pas Albiną Šilainėje daugelis suvalkiečiųragavo medaus, duonos ir kitųskanėstų bei klausėsi folkloro ansambliųdainų.Rugpjūčio 18 d.„Suvalkiečio“ redaktorius rinko medžiagątrečiam numeriui, o susirinkusiejiklube pasikalbėjo istorijos ir politikostemomis.Rugpjūčio 23-24 d.Suvalkų lietuviai dalyvauja a. a. VitaliausTumelio šermenyse ir laidotuvėse.Suvalkų kapinėse aplanko lietuviųkapus.Rugpjūčio 25 d.„Suvalkiečio“ redakcinės tarybosposėdžiui vadovauja Kazimieras Baranauskas.Pasidalijame nauja „Aušra“.Dainuoja Lietuvos artistai: Mindaugas Zimkus ir Gitana Pečkytė.2009-06-19 d. (A. Kavaliausko nuotr.)Rugpjūčio 27 d.Apsilankome mokyklose, kur vykstalietuvių kalbos pamokos, patikslinamemokinių sąrašus. Kviečiame pagrindinių,gimnazijų ir vidurinių mokyklųmoksleivius užsirašyti ir lankytilietuvių kalbos pamokas.Nuoširdžiai kviečiame visus Suvalkųlietuvius aktyviau dalyvauti lietuviųvisuomeninėje veikloje, prenumeruotiir skaityti lietuvišką spaudą beiknygas, ateiti į klubą, dalyvauti lietuviškosešv. Mišiose.LLD Suvalkų skyriaus pirmininkėTeresė UZDILAITĖSuvalkiečiai per Lietuvos vardo tūkstantmečio koncertą Suvalkų Gegužėstrečiosios konstitucijos parke 2009-06-19 d. (K. Leončiko nuotr.)50PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R O N I K A

S UVALKIETISRuduo (A. Kavaliausko nuotr.)PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com51