2009/3/59

S UVALKIETIS„BYLA DĖL TVOROS”Žmogui gyventi vien duonos nepakanka.Kartais reikia atsitraukti nuo kasdienybėsrūpesčių, pilkos gyvenimo realybės.Kad siela ir protas pailsėtų, reikalingatam tikra atmosfera, jaukumas. Visatai aptinkame mene.Viena artimiausių ir kiekvienam prieinamųmeno šakų yra teatras. Jame rasimevisas meno šakas. Scenos menas visiemssuvokiamas abiem svarbiausiais pojūčiais:regėjimu ir klausa.Šio nematerialinio peno ištroškę suvalkiečiairinkosi birželio 21 dieną po lietuviškųmišių į Suvalkų jaunimo kultūrosnamus. Šiemet Suvalkų mėgėjų teatras„Sūduvis“ parodė vieno veiksmo kaimobuities komediją „Byla dėl tvoros“ (ją pagalSimo Vaznelio tokio paties pavadinimoapsakymą paruošė Juozas Vaznelis).Veiksmas vyksta Lietuvoje 1891 metais.Du kaimynai: Jonas Rimkus ir PetrasMorkus, ginčijasi dėl tvoros. Jono Rimkausnuomone, kaimynas, tverdamastvorą, iš jo atėmė ne jam priklausančiąžemės dalį. Rimkui padėti atskuba advokatasMaušas Abramčikas. Tačiau jam nerūpibylos rezultatas, o pelnas, kurį tikisigauti dėl kaimynų ginčo.Vaidino: Joną Rimkų – Petras Bobinas,Petrą Morkų – Pijus Krakauskas,Maušą Abramčiką – Juozas Vaznelis,Kačkelienę – Danutė Judickienė, I kaimynę– Kristina Bobinienė, II kaimynę –Aldona Kavaliauskienė (režisierė), suflerė– Aldona Šabalaj.Renginį paįvairino mergaičių pasirodymai.Alytė Birgelytė, lankanti muzikosmokyklą, pagriežė smuiku, o VeronikaVasilčik („Dainorėlio“ konkurse Punskešiemet laimėjusi antrąją vietą) padainavoapie mamą. Keletą melodijų smuiku atlikoir jos pusseserė Živilė Kraužlytė. Monologu„Nei pėsca, nei raita, nei važuota...“visus pralinksmino Jonas Nevulis. Apieveikalo autorių prieš spektaklį pasakojoJuozas Vaznelis.Simas Vaznelis buvo Vinco ir ElžbietosNarkevičiūtės, bajoraitės iš Santakos (Lietuva),Punsko parapijos klebono kun. S.Narkevičiaus pusseserės, vaikas. Jis gimė1879 m. spalio 16 ar 18 d. Valinčių kaime.Mokėsi Punsko rusiškoje mokykloje,vėliau Veiverių mokytojų seminarijoje,kurią baigė 1900 m. Po to dvejus metusmokytojavo Varšuvoje, vėliau Parnaravoje,Vilkėnuose, Seinų „Žiburio“ gimnazijoje(1919 m.), Lazdijuose, Šakiuose ir kt.Mirė 1933 m. sausio 8 d. Šakiuose.Jo pastangomis Lazdijų apskrityjebuvo įvestas privalomas mokymas(anksčiausiai visoje Lietuvoje). Jis buvodvimečių kursų būsimiems mokytojamsvedėjas, apskrities savivaldybės švietimokomisijos mokyklų inspektorius.Parašė apsakymą „Byla dėl tvoros“(1909 m.), parengė lietuvių kalbos vadovėlį„Rašybos lavinimosi darbui pradedamosiomsmokykloms“ (1909 m.) bei dalį„Rašybos mokslo darbelių“ (1920 m.). Taibuvo pirmas Valinčių kaimo gyventojassu viduriniuoju išsilavinimu. Jo žmonąKazimierą 1919 m. lapkričio 19 ar 22 d.Kazimiero Baranausko tėviškės žemėjesušaudė lenkų kareiviai. Simas Vaznelis –tai Pijaus Krakausko senelio brolis.Kaip ir kasmet „Sūduvio“ dalyviaibuvo pakviesti vaidinti Klojimo teatrų festivalyjePunske. XVIII festivalis šiemetvyko liepos 19 d. Šventė prasidėjo iškilminga,jau tradicine tapusia teatralų eisenaiš Lietuvių kultūros namų į Punskoskanseną. Visos vaidintojų grupės, gražiaiišsirikiavusios, iškėlusios savo vėliavas,vedamos trankiai grojančių „Klumpės“muzikantų, ėjo miestelio gatvėmis. Kluonasbuvo pilnas žiūrovų. Toks jis liko ikirenginio pabaigos, tik vienus žiūrovuskeitė kiti.Šiemet scenoje galėjome pamatyti 9spektaklius: keturis Lietuvos teatrų, tris –pastatytus Punske, po vieną Seinų ir Suvalkų.Šventę pradėjo jungtinis Punsko-Seinų-Suvalkų teatrų spektaklis – Keturakio„Amerika pirtyje“ (rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė).Vaidino ir mūsų„Sūduvio“ dalyvis Petras Bobinas. Po to įsceną žengė tos pačios režisierės paruoštasPunsko LKN klojimo teatras. Jis parodėK. Binkio „Tamošių Bekepurį“. Punskiečiamspalikus sceną žiūrovus linksminosvečiai iš Lietuvos – Bazilionų teatras,vaidinęs Žemaitės „Stebuklingą daktarą“(rež. Birutė Sinkevičienė). Vėliau su savokreiva tvora bei su ja susijusiomis bėdomisį sceną žengėme mes, suvalkiečiai.„Sūduvio“ artistai (A. Kavaliausko nuotr.)Prieš mūsų spektaklį monologą „Nei pėsca,nei raita, nei važuota...“ pasakė JonasNevulis.Po mūsų dvasinio peno nuo scenosteikė kiti iš Lietuvos atvykę, bet mūsųžmonėms pažįstami teatrai: Utenos „Žaliaduoniai“su P. Andriušio „Sudiev, kvietkeli“(rež. Alma Eigerdienė), Žemaitkiemissu R. Bigelio „Generaline repeticija“ (rež.Dalia Uzdilienė), Kretinga su E. Ignatavičiaus„Sidabrinėmis skyrybomis“.Punsko licėjaus dramos būrelis (rež.Rūta Burdinaitė), vaidindamas A. Kairio„Karūną“, nukėlė mus į tolimą Lietuvospraeitį. Seinai pralinksmino žiūrovus P.Petliuko komedija „Velnias, ne boba“ (rež.E. Pakutkienė).Klojimo teatrų festivalis – tai vienagražiausių mūsų švenčių, suburiančių netik lietuvius. Į ją atvažiuoja ir lenkų. Matjiems įdomu, kaip tie vaidinimai kluonerodomi.Oras buvo geras, nuotaika puiki, tai irnorinčiųjų pasižiūrėti gausu. Vaidintojaivisiškai patenkino žiūrovų lūkesčius.Aldona KAVALIAUSKIENĖ34PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R A