2009/3/59

S UVALKIETISLITUA, LIETUVAŠiais metais Lietuvos dailės muziejusišleido knygą „Lietuvos tūkstantmetis.Millenium Lithuaniae“. Sudarytojas ir autoriusMindaugas Šapoka. Tai 127 psl.knyga, kurios formatas 235x295 mm.Apie leidinio tikslą antrame viršelyjerašoma: „Knyga „Lietuvos tūkstantmetis.Millenium Lithuaniae“ parengta didžiajamjubiliejui skirtos Lietuvos dailės muziejauskilnojamosios parodos „Lietuva: kultūrair istorija“ (anglų kalba) ekspozicijos pagrindu.Šiuo leidiniu – kaip ir Europos valstybėse,JAV ir kitose šalyse 2009 m. rodomakilnojamąja paroda – siekiama primintisvarbiausius Lietuvos istorijos faktus,pateikti juos atskleidžiančią ikonografijąbei supažindinti su svarbiausiais Lietuvostūkstantmečio programos projektais“.Knygos pradžioje išspausdintas LietuvosRespublikos prezidento Valdo Adamkausžodis: „2009 metais Lietuva švenčiaantrąjį savo istorijos tūkstantmetį. IškilusJubiliejus kviečia dar kartą atsigręžti į tautosbei valstybės praeitį ir atidžiau įsižiūrėtiį jos atspindžius, į visuomenės, tautos irjos žmonių patirtį.Lietuva gali didžiuotis savo istorija irkultūra. Ši knyga dar kartą patvirtina, kadmūsų šalis buvo ir lieka integrali beineatskiriama krikščioniškosios Europosdalis, o Lietuvos istorija – susitikimų, ryšių,dialogo su kitomis Europos tautomis,valstybėmis ir kultūromis istorija. Prievartaišplėšta iš natūralaus savo raidos kelio,geležine uždanga atskirta nuo kaimynų irpartnerių, Lietuva savo tradicijomis ir savodvasia vis tiek liko Europoje – natūraliojeistorinės paskirties vietoje. Todėl, atsikovojusinepriklausomybę, mūsų valstybėnedelsdama ėmėsi tęsti buvusias ir kurtinaujas atvirumu ir bendradarbiavimugrindžiamas tradicijas, pristatyti jas Europaiir pasauliui, liudyti savo atvirumą irgeranoriškumą. Jeigu knygos skaitytojaitiek Lietuvoje, tiek užsienyje taps dvasiškaiartimesni ir dar kartą atras bendrą istorinęlemtį, tai reikš, kad leidinys atliko savomisiją ir tapo gražiu bei prasmingu Lietuvostūkstantmečio paminėjimo akcentu.Tikiu, kad antrajame tūkstantmetyjeLietuva taps klestinčia Europos valstybe,puoselėjančia amžinąsias vertybes, o josvisuomenėje suklestės darna ir teisingumas.Linkiu kuo geriausios kloties visiems,kurių valia ir pastangomis tai vyksta“.Versdami knygos puslapius randameilgą Viktorijos Daujotytės straipsnį „Litua,Lietuva: idėja ir kūnas“. Čia skaitytojamsnorėčiau pristatyti jos mintis apie Lietuvostūkstantmetį: “Litua – prieš tūkstantįmetų taip parašyta Lietuva, ne vardininkas,kilmininkas – Lituae – parašyta irįrašyta ypatingu laiku, prasidedantantrajam mūsų eros tūkstantmečiui;riba, reikšminga visos Europos konsolidaciniamsprocesams, tautų ir valstybiųlikimams.Knygos „LIETUVOS TŪKSTANT-METIS. MILLENNIUM LITHUANIAE“viršelis (P. Leončiko nuotr.)Anksčiausias žinomas Lietuvos pavadinimasLitua (slaviška lytis, bet lotyniškaisrašmenimis). Pasauliui Lietuva buvoir išliko kaip Litva, Lithuania, Litauen...Tūkstantmečio istorija keitė nedidelėsšalies, prigludusios prie Baltijos jūros, priedidžiųjų savo upių Nemuno ir Neries, pavadinimą(laisvi įsijungimai ir prievartiniaiprijungimai trynė net vardą ir, kaip istorinęatmintį, jį deformavo), bet Kvedlinburgoanalų įrašas išliko ir kaip gyvybingojišaknis. Litua – Lietuva, lotyniškoji raštotradicija, perimta su krikščionybe, tapatybęsustiprina ir įtvirtina.Nėra vienos, visuotinai priimtos Lietuvosvardažodžio etimologijos. Manoma jįkilus iš hidronimo (Neries intakas Lietava,Lietauka), girdimas sąskambis su lietumi,gausiai laistančiu šią pajūrio žemę, sietasšalies vardas su artimo pavadinimo kariaunosbūriu. Litovka – taip kitataučiųvadintas ir lietuviškas dalgis. Dalgiu(senas baltų žodis) galima pabrėžtižemdirbiškąją Lietuvos kiltį.Tai, kas seniesiems lietuviams ir prolietuviamsbūdinga kaip narsiems kariams,sietina su žirgu. Lietuvai, buvusiai iresančiai Europos centre, ant ar prie pagrindiniokelio tarp Rytų Europos ir VakarųEuropos, žirgas yra svarbiausias heraldinisžymuo, vyties ir ginties lydinys. Lietuviųpasaulėvokoje gintis, gynyba yrastipriai įsišaknijusi, persmelkusi gyvenimobūdą, kūrybą. Moderniosios kultūrospožiūriu ši pasaulėvokos savybė gali būtisuvokta ir kaip konservatyvumą, atsargumąkitų atžvilgiu skatinanti ypatybė.Pirmieji įrašai, kuriais paminima Lietuva,svarbūs ir kaip ankstyviausio Lietuvosžingsnio į Vakarų civilizacinę erdvę, įkrikščionybę, ženklai. Šalis atpažįstamakaip ji, kaip turinti vardą, ne bevardė. Taiseniausia ir unikali informacija. Sužinomepirmojo krikšto Lietuvoje aplinkybes, galimekalbėti apie valstybingumo užuomazgą,sužinome pirmąjį lietuvio vardą.Tūkstantmetį įprasminantys įrašaižymi ir tuometinės Lietuvos, kad ir kaipsąlygiškai vartotume šį pavadinimą, priartėjimąprie Vakarų civilizacinių formų,neatskiriamų nuo krikščionybės, dramatiškąsankirtą (praliejamas kraujas) ir atsitraukimą,lemtingai stabdžiusį ekonominius,socialinius, kultūrinius procesus. Tačiaubaigiantis XII amžiui, lietuvių gentysjau pasiekia tokią savimonės pakopą, kurileidžia susidaryti organizuojantį vaidmenįatliekančiam politiniam elitui, siekiančiamvalstybingumo. Iškilo kunigaikštis Mindaugas;pasikrikštijęs 1251 m. pradžioje,1253 m. liepos 6 d. (galbūt Vilniuje, Katedroje)kartu su žmona Morta karūnuotas.Lietuva tapo Karalyste. Tai aukščiausiasLietuvos istorijos taškas – Karalystėstaškas.Krikščionybė Lietuvoje įtvirtino irlietuvių kalbos raštą; pirmoji MartynoMažvydo knyga – katekizmas išleidžiama1547 metais. Problema, kad lietuvių kalbailgai netapo universitetine, mokslo, šviesuomenėskalba. Minėdami Lietuvos istorijostūkstantmetį, turime neišleisti išakių savo kalbos, jos kūrybinio ir mokslinioautoriteto problemos. Už pirmąjąknygą senesni lietuviški poterių tekstairodo galimybę lietuvių rašto pradžią ankstinti,galbūt iki Mindaugo karalystės.Galimas daiktas, kad dar Mindaugo Katedrospamatai tebeslypi Vilniaus širdyje, podabartine Arkikatedra.Iš baltų genčių tik lietuviai viduramžiaissugebėjo sukurti savo valstybę;kad ir trūkinėdami valstybiniai ryšiaiK Û R Y B A, L E I D Y B APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com43