2009/3/59

S UVALKIETISAleksandro Jogailaičio taurės kopijaprasidėjo pirmoji tarptautinė šiuolaikiniomeno mugė „Art Vilnius`09“. Tai, pasakjos organizatorių, analogų Baltijos šalyseneturintis renginys.Galerijų mugė yra didžiausias programos„Vilnius – Europos kultūrossostinė 2009“ projektas. Surengti mugę,pasak jos vadovės Dianos Stomienės,buvo sunku ir reikėjo nemažai pastangų.„Aišku, viskas dėl meno ir menininkų.Vienas iš mūsų norų – kad mugė būtųtęstinė. Sukūrėme ir stengsimės, kad mugėgyvuotų toliau“, – tikino ji.Manoma, kad tarptautinėje menomugėje dalyvavo 100 meno galerijų (27Lietuvos galerijos ir 73 užsienio šaliųsvečiai) iš 31 šalies – Europos, Azijos,Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų.Galerijos savo stenduose pristato apiepusę tūkstančio žymiausių šiuolaikiniomeno atstovų iš viso pasaulio.Lietuvių fotomenininkas –Europos metų atradimasDidžiausiame Europos fotografijosfestivalyje „Rencontres d`Arles“ („Arliosusitikimai“) Arlyje (Prancūzija) lietuviųfotomenininko Rimaldo Vikšraičiodarbai įvertinti pagrindiniu –metų atradimo – apdovanojimu.Nebylaus, Lietuvoje tinkamaineįvertinto kūrėjo darbai sužavėjoprofesionalią užsienio menobendruomenę.Lietuvių kalbai krizė negresiaLietuvos ekonomiką palietusi pasaulinėkrizė lietuvių kalbai negresia, –teigia Ilinojaus universitete dėstantiskalbininkas Giedrius Subačius, norspripažįsta, kad kalbos taip pat išgyvenakrizes. Pasak kalbininko, lietuvių kalbosdialektai, žargonai, akcentai ne tik nekenkiakalbai, bet ir išlaiko ją stiprią, osvarbiausias jos gyvybingumo ženklasyra tai, kad mes ja rūpinamės.„Kalbininkai sako, kad kalbos krizėprasideda tada, kai ji ima prarasti savogalūnes, jas keičia kitos kalbos galūnės.Bet išlinksniuokime žodį „namas“:„namas“, „namui“, „namą“... Čia nėrair net neįsivaizduojama kitos kalbosgalūnių, žodžiu, struktūra yra labaitvirta“, – sako G. Subačius.Kernavėje surasti kapaipranoko archeologų lūkesčiusŠią vasarą Kernavėje atliekami archeologiniaityrinėjimai savo radiniais pranokovisus lūkesčius: archeologai aptikoseptynis griautinius kapus ir molinę urnąsu degintiniais kaulais. Legendomisapipintame Pajautos slėnyje kasinėjimusvykdo Valstybinio Kernavės kultūriniorezervato direkcijos Mokslinių tyrimųskyriaus archeologai.Pasak Kernavės archeologijos muziejausvedėjos Dalios Vaičiūnienės, archeologiniaityrimai atliekami kultūriniorezervato apsauginėje zonoje, kaimosodybos pastatų vietose.Tačiau išskirtinės svarbos atradimas –septyni griautiniai kapai, datuojami IV a.po Kristaus. Pasak archeologų, pirmųjųmūsų eros amžiaus kapų atradimai RytųLietuvoje yra reti. Šio laikotarpio kapinynotyrimai Kernavės archeologinėje vietovėjepadės atskleisti dar nežinomas laidosenostradicijas.Archeologus nustebino įkapių gausa:plačios rankogalinės apyrankės, antkaklės,antsmilkiniai, geležiniai kirviai,ietigaliai ir kiti įspūdingi radiniai. Šieeksponatai papildys šiuo metu kuriamąnaująją Kernavės archeologinės vietovėsmuziejaus ekspoziciją, kurią planuojamaatverti lankytojams kitąmet.Jūros šventė KlaipėdojeŠių metų liepos pabaigoje ir rugpjūčiopradžioje Klaipėdoje vyko jubiliejinė, jau50-oji, Jūros šventė. Jos metu buvo labaidaug įvairių kultūrinių renginių. Ši šventėišsiskyrė iš kitų tuo, kad Klaipėda tapotarptautinio burlaivių „The Tall Ships’Race Baltic 2009” finišo uostu. Regatojepo Baltijos jūrą dalyvavo 2600 buriuotojųiš 18 pasaulio šalių. Klaipėdos kruiziniųlaivų terminale, prie buvusios „Laivitės“ir Danės upės krantinių, susitelkė apie 100didelių ir mažų iš Suomijos Turku uostoatplaukusių burlaivių ir jachtų. Tiek daugtradicinių ir mokomųjų burlaivių čia lankėsipirmąkart. Bet iš visų burlaivių išsiskyrėRusijos didžiausias pasaulyje mokomasisburlaivis „Sedov”, kurio burių plotasdaugiau nei 4 tūkstančiai kvadratiniųmetrų. Tai keturstiebis 123 m ilgio burlaivis,kuriame praktiką atlieka Murmanskojūreivystės mokyklos kursantai.Lenktynėse po Baltijos jūrą dalyvavoir penki Lietuvos burlaiviai, tarp jų pasaulįapiplaukusi legendinė jachta „Lietuva” irLietuvos tūkstantmečio odisėjos dalyvė– sportinė jachta „Ambersail”.Klaipėdiečiai ir svečiai galėjo apžiūrėtivisus laivus. Didžiausio susidomėjimosusilaukė burlaivis „Sedov”.Teatro aikštėje buvo pagerbti savogyvenimą su jūra susieję žmonės. Metųjūrininku pripažintas klaipėdietis tolimojoplaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.Jūros šventę užbaigė Burių paradas,kuris buvo vienas įspūdingiausių šventėsrenginių ir pritraukė dešimtis tūkstančiųklaipėdiečių ir miesto svečių. Išlydėtilaivus žmonės rinkosi ant uostamiesčiopastatų stogų, pietinio ir šiaurinio molų,Smiltynės ir Melnragės pliažuose. Dėldidelio smalsuolių antplūdžio visi keliai,vedantys į Melnragę, buvo tiesiogužkimšti. Burių paradas truko apie keturiasvalandas ir, anot organizatorių, buvovienas įspūdingiausių iš visų regatos irJūros šventės renginių. Didžiausia šiosregatos nauda tai tarptautinis prestižas,neišmatuojamas pinigais. Manoma, kadJūros šventė sutraukė apie pusę milijonožmonių.Kostas LEONČIKASL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com17