S UVALKIETISAleksandro Jogailaičio taurės kopijaprasidėjo pirmoji tarptautinė šiuolaikiniomeno mugė „Art Vilnius`09“. Tai, pasakjos organizatorių, analogų Baltijos šalyseneturintis renginys.Galerijų mugė yra didžiausias programos„Vilnius – Europos kultūrossostinė <strong>2009</strong>“ projektas. Surengti mugę,pasak jos vadovės Dianos Stomienės,buvo sunku ir reikėjo nemažai pastangų.„Aišku, viskas dėl meno ir menininkų.Vienas iš mūsų norų – kad mugė būtųtęstinė. Sukūrėme ir stengsimės, kad mugėgyvuotų toliau“, – tikino ji.Manoma, kad tarptautinėje menomugėje dalyvavo 100 meno galerijų (27Lietuvos galerijos ir 73 užsienio šaliųsvečiai) iš 31 šalies – Europos, Azijos,Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų.Galerijos savo stenduose pristato apiepusę tūkstančio žymiausių šiuolaikiniomeno atstovų iš viso pasaulio.Lietuvių fotomenininkas –Europos metų atradimasDidžiausiame Europos fotografijosfestivalyje „Rencontres d`Arles“ („Arliosusitikimai“) Arlyje (Prancūzija) lietuviųfotomenininko Rimaldo Vikšraičiodarbai įvertinti pagrindiniu –metų atradimo – apdovanojimu.Nebylaus, Lietuvoje tinkamaineįvertinto kūrėjo darbai sužavėjoprofesionalią užsienio menobendruomenę.Lietuvių kalbai krizė negresiaLietuvos ekonomiką palietusi pasaulinėkrizė lietuvių kalbai negresia, –teigia Ilinojaus universitete dėstantiskalbininkas Giedrius Subačius, norspripažįsta, kad kalbos taip pat išgyvenakrizes. Pasak kalbininko, lietuvių kalbosdialektai, žargonai, akcentai ne tik nekenkiakalbai, bet ir išlaiko ją stiprią, osvarbiausias jos gyvybingumo ženklasyra tai, kad mes ja rūpinamės.„Kalbininkai sako, kad kalbos krizėprasideda tada, kai ji ima prarasti savogalūnes, jas keičia kitos kalbos galūnės.Bet išlinksniuokime žodį „namas“:„namas“, „namui“, „namą“... Čia nėrair net neįsivaizduojama kitos kalbosgalūnių, žodžiu, struktūra yra labaitvirta“, – sako G. Subačius.Kernavėje surasti kapaipranoko archeologų lūkesčiusŠią vasarą Kernavėje atliekami archeologiniaityrinėjimai savo radiniais pranokovisus lūkesčius: archeologai aptikoseptynis griautinius kapus ir molinę urnąsu degintiniais kaulais. Legendomisapipintame Pajautos slėnyje kasinėjimusvykdo Valstybinio Kernavės kultūriniorezervato direkcijos Mokslinių tyrimųskyriaus archeologai.Pasak Kernavės archeologijos muziejausvedėjos Dalios Vaičiūnienės, archeologiniaityrimai atliekami kultūriniorezervato apsauginėje zonoje, kaimosodybos pastatų vietose.Tačiau išskirtinės svarbos atradimas –septyni griautiniai kapai, datuojami IV a.po Kristaus. Pasak archeologų, pirmųjųmūsų eros amžiaus kapų atradimai RytųLietuvoje yra reti. Šio laikotarpio kapinynotyrimai Kernavės archeologinėje vietovėjepadės atskleisti dar nežinomas laidosenostradicijas.Archeologus nustebino įkapių gausa:plačios rankogalinės apyrankės, antkaklės,antsmilkiniai, geležiniai kirviai,ietigaliai ir kiti įspūdingi radiniai. Šieeksponatai papildys šiuo metu kuriamąnaująją Kernavės archeologinės vietovėsmuziejaus ekspoziciją, kurią planuojamaatverti lankytojams kitąmet.Jūros šventė KlaipėdojeŠių metų liepos pabaigoje ir rugpjūčiopradžioje Klaipėdoje vyko jubiliejinė, jau50-oji, Jūros šventė. Jos metu buvo labaidaug įvairių kultūrinių renginių. Ši šventėišsiskyrė iš kitų tuo, kad Klaipėda tapotarptautinio burlaivių „The Tall Ships’Race Baltic <strong>2009</strong>” finišo uostu. Regatojepo Baltijos jūrą dalyvavo 2600 buriuotojųiš 18 pasaulio šalių. Klaipėdos kruiziniųlaivų terminale, prie buvusios „Laivitės“ir Danės upės krantinių, susitelkė apie 100didelių ir mažų iš Suomijos Turku uostoatplaukusių burlaivių ir jachtų. Tiek daugtradicinių ir mokomųjų burlaivių čia lankėsipirmąkart. Bet iš visų burlaivių išsiskyrėRusijos didžiausias pasaulyje mokomasisburlaivis „Sedov”, kurio burių plotasdaugiau nei 4 tūkstančiai kvadratiniųmetrų. Tai keturstiebis 123 m ilgio burlaivis,kuriame praktiką atlieka Murmanskojūreivystės mokyklos kursantai.Lenktynėse po Baltijos jūrą dalyvavoir penki Lietuvos burlaiviai, tarp jų pasaulįapiplaukusi legendinė jachta „Lietuva” irLietuvos tūkstantmečio odisėjos dalyvė– sportinė jachta „Ambersail”.Klaipėdiečiai ir svečiai galėjo apžiūrėtivisus laivus. Didžiausio susidomėjimosusilaukė burlaivis „Sedov”.Teatro aikštėje buvo pagerbti savogyvenimą su jūra susieję žmonės. Metųjūrininku pripažintas klaipėdietis tolimojoplaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.Jūros šventę užbaigė Burių paradas,kuris buvo vienas įspūdingiausių šventėsrenginių ir pritraukė dešimtis tūkstančiųklaipėdiečių ir miesto svečių. Išlydėtilaivus žmonės rinkosi ant uostamiesčiopastatų stogų, pietinio ir šiaurinio molų,Smiltynės ir Melnragės pliažuose. Dėldidelio smalsuolių antplūdžio visi keliai,vedantys į Melnragę, buvo tiesiogužkimšti. Burių paradas truko apie keturiasvalandas ir, anot organizatorių, buvovienas įspūdingiausių iš visų regatos irJūros šventės renginių. Didžiausia šiosregatos nauda tai tarptautinis prestižas,neišmatuojamas pinigais. Manoma, kadJūros šventė sutraukė apie pusę milijonožmonių.Kostas LEONČIKASL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com17
S UVALKIETISNAUJOJI LIETUVOS PREZIDENTĖBeveik visą <strong>2009</strong> metų liepos 12-ąjąVilniuje vyko naujai išrinktos prezidentėsDalios Grybauskaitės inauguracijosiškilmės, kurios pritraukė labai daugžmonių.Iškilmės prasidėjo istorinėje Kovo11-osios salėje (senuose Seimo rūmuose),į kurią atvyko dabartinės kadencijosSeimo nariai, naujai išrinkta prezidentėDalia Grybauskaitė, prezidentasValdas Adamkus, kadencijąbaigęs prezidentas AlgirdasBrazauskas, AukščiausiosiosTarybos – Atkuriamojo Seimopirmininkas Vytautas Landsbergis,Lietuvos NepriklausomybėsAkto signatarai, kardinolas AudrysJuozas Bačkis ir kiti garbingisvečiai. Čia vyko prezidentėsprisaikdinimo ceremonija, kuriaivadovavo Seimo pirmininkasArūnas Valinskas.Po invokacijos, kuriai atliktibuvo pakviestas Vilniaus arkivyskupasmetropolitas kardinolasAudrys Juozas Bačkis,kalbėjo prezidentas ValdasAdamkus. Jis sakė, kad naujosprezidentės inauguracija siejamasu permainomis, tačiau siūlėnepamiršti ir tęstinumo, ypačreformų. Prezidento teigimu,pastaraisiais metais Lietuva itindaug pasiekė užsienio politikoje.“Kalbėdamas apie dabartiesLietuvą, jos užsienio politiką, esusakęs, kad neretai, žvelgiant išEuropos ar pasaulio, atrodomegeriau, nei vertiname save patys.Iš tikrųjų kartais susidaro įspūdis, kadužsienio partneriai ir Lietuvos svečiaimus gerbia labiau, nei vieni kitus gerbiamemes patys, Lietuvos piliečiai”, –kalbėjo kadenciją baigęs V. Adamkus.Pasak prezidento, akivaizdu, kadžmonių vizijos, kokia turi būti Lietuva,skiriasi ir visada skirsis. „Tačiau skirtingiLietuvos ateities vektoriai turi būtine priešinami, o derinami. Taip, musslegia daug rūpesčių ir problemų. Ir šiandien,didelių sunkumų akivaizdoje,Lietuva vėl kartoja savo istorinę lemtį:per kelis laisvės dešimtmečius turipasiekti tai, ką laisvos tautos kūrė šimtmečius.Tačiau niekada ir jokiamekrašte gerovė nebuvo sukurta savinieka,agresija ir nepasitikėjimu, savęsir savo tautos, savo valstybės menkinimuar skaldymu“, – sakė V. Adamkus.Todėl jis kvietė suprasti ir brangintiLietuvą kaip vertybę, kuri neskaidoma,LR Prezidentė D. Grybauskaitė (http://ec.europa.eu)nesmulkinama, nedalijama į dvi ir daugiaususipriešinusias lietuvas. „Manosiekis visada buvo tai, kad nebūtų keliųlietuvų, kurios viena kita nepasitikėtų.Lietuva yra viena, ir tik tokia, nedaloma,ji pajėgs įveikti visus sunkumus,taps saugia ir patrauklia valstybe,išlaikys darbščius ir kūrybingusžmones“, – sakė kadenciją baigęs šaliesvadovas.Paskui vyko prisaikdinimo ceremonija.Išrinktosios prezidentės priesaikąpriėmė Konstitucinio Teismopirmininkas Kęstutis Lapinskas. Išrinktojiprezidentė D. Grybauskaitė prisiekėLietuvos tautai padėjusi ranką ant LietuvosRespublikos Konstitucijos ir iškilmingaitardama priesaikos žodžius.Po prisaikdinimo ceremonijos sveikinimožodį tarė Seimo pirmininkas A.Valinskas. Jis pažymėjo, kad simboliška,jog tai vyksta Lietuvai ką tik perėjusį antrąjį savo tūkstantmetį. Osveikinimo žodį jis baigė tarsi kunigasper santuokos ceremoniją:“Negaliu daugiau nieko palinkėti,tik sveikatos, ištvermės ir sėkmės.O mes su jumis – ir džiaugsme, irvarge. Tepadeda jums Dievas”. Poto, vadovaudamasis Lietuvos Respublikosvalstybės apdovanojimųįstatymu, prezidentei, pradedančiaieiti valstybės vadovės pareigas,A. Valinskas įteikė aukščiausiąLietuvos valstybės apdovanojimą– Vytauto Didžiojo ordiną su auksograndine.Po apdovanojimo ceremonijoskalbėjo premjeras Andrius Kubilius,V. Adamkų vėl vadinęs “tūkstantmečioprezidentu”, o D. Grybauskaitę– “mūsų visų sėkmėsprezidente”. „Daliai Grybauskaiteitenka pradėti naują tūkstantmetį.Naujas tūkstantmetis atneša naujasdideles viltis. Didžiuojuosi Lietuva,jos žmonėmis, kad naujo tūkstantmečiopradžioje jie padarė tokįteisingą ir ryžtingą pasirinkimą.Žmonių ryžtas bei jūsų, gerbiamaprezidente, ryžtas ir yra naujųvilčių pagrindas”, – iškilmingameSeimo posėdyje, kuriame prisiekė prezidentė,kalbėjo premjeras.Iškilmingo posėdžio pabaigoje D.Grybauskaitė tarė žodį Seimui ir Tautai.Iš jos kalbos buvo galima numatytiprezidentės svarbiausius darbus. “Būsiuaktyvi prezidentė, išnaudosiu visas manKonstitucijos suteiktas galias”, – žadėjoji. Aktyviems prezidentė ragino būti iršalies piliečius: „Esu sujaudinta Lietuvosžmonių pasitikėjimo, į mane sudėtųlūkesčių. Bet noriu ir pati paraginti, ypačtuos, kurie mano, jog nieko pakeisti18PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A