S UVALKIETISknygynas likviduotas. Knygas nupirkoMarija Šlapelienė. Ji su savo vyru Jurgiuįkūrė naują savo knygyną.Petras Vileišis 1904 m. rugsėjo 7 d. gavoleidimą savo spaustuvėje spausdintileidinius. Spaustuvę padėjo įrengti ir jaivadovavo Martynas Kukta. Joje buvo 2spausdinimo mašinos, 2 spausdinimostaklės ir įvairaus šrifto komplektai. Čiadirbo 18-20 darbininkų. Spaustuvėjespausdinti vadovėliai mokykloms, lietuviųtautosakos rinkiniai, pirmasis lietuviškasdienraštis „Vilniaus žinios“, kurį įsteigėir redagavo Petras Vileišis. Buvo spausdinamiir kiti leidiniai, kaip antai „Šviesa“,„Lietuvos bitininkas“.Petras Vileišis Vilniuje nusipirko žemėssklypą ir savo lėšomis pastatė geležiesdirbinių gamyklą. Gamino cisternas, rezervuarus,kesonus, šviesoforus, geležiniųtiltų detales. Šaltkalvystės cechas gaminogeležinius vartus, laiptų turėklus,gatvių žibintus, duris, langų rėmus irkryžius. Remontavo žemės ūkio mašinas,gamino ir žemdirbystės įrankius. Dėlekonominių priežasčių gamyklą reikėjoparduoti. Tada Vilniaus lietuviai įsteigėnaują ūkio mašinų bendrovę, kuri veikėiki 1918 metų. Vokiečiams užgrobus Vilnių,gamykla buvo perkelta į Smolenską, kurbolševikai ją nacionalizavo.Dirbant Vilniuje ne viskas klostėsigerai, reikėjo nugalėti daug kliūčių, betlietuviai parodė, kad jie esą savo sostinėjenuo amžių. Tai ne sapnas, ne svajonė, taiapčiuopiama lietuvių veikla. Vis daugiaužmonių tikėjo atgimstančia laisva Lietuvasu sostine Vilniumi. Vileišis jiems buvopavyzdys. Jis su savo trimis broliais dirboLietuvos labui.Rusijos bendrovės vėl pakvietė PetrąVileišį statyti tiltus. Vilniuje jis dar spėjopastatyti erdvius rūmus, kuriuose po jomirties įsikūrė „Ryto“ švietimo draugija irLietuvių mokslo draugija. Vileišis vėlišvažiavo su šeima dirbti kaip vadovasstatant tiltus. Jo padėjėju tapo lietuvisinžinierius Steponas Kairys.Petras Vileišis visą laiką negailėjo savopinigų lietuvių reikalams. Aukojo dailėsparodų, lietuvių kursų organizavimui,lietuviškų mokyklų steigimui. Kai prasidėjoPirmasis karas, jis dalyvavo Lietuviųdraugijos nukentėjusiems nuo karo šelptiveikloje. Karo metu užleido dalį savonamų Antakalnyje našlaičių prieglaudai.Rėmė Petrapilyje ir Voroneže leidžiamąlietuvių spaudą.1917 metais prasidėjo bolševikų revoliucija,nukentėjo Rusijos ūkis, pramonė,statybos. Pablogėjo gyvenimo sąlygos,visko trūko, kai kur žmonės badavo.Nukentėjo ir Petras Vileišis. Jis Rusijojesusirgo, bolševikai paėmė jo turtą. 1921metais pavyko sugrįžti į Lietuvą, bet bepinigų kišenėje. Parsivežė tik pažymas,kiek milijonų uždirbta. Jam privalėjosumokėti Rusijos geležinkelių bendrovė.Deja, tų pinigų jis niekada negavo.Nors Petras Vileišis buvo 70 metųamžiaus, nemanė sėdėti ramiai namie. Jistuojau įsitraukė į viešąjį darbą, dirboTėvynės labui. Tapo Susisiekimo ministerijosInžinierių korpuso viršininku.Reikalavo iš kitų uolaus, kruopštaus darbo.Po 4 mėnesių šių pareigų atsisakė.Petras Vileišis buvo pasiryžęs įsteigtibendrovę ir nutiesti geležinkelio magistralęnuo Šiaulių per Telšius, Kretingą, Palangąį Šventąją bei įrengti Šventosios uostą. Šįprojektą vėliau Lietuvos valstybė įgyvendinodviem etapais: 1924-1926 m.nutiestas geležinkelio ruožas Šiauliai-Telšiai, o 1929-1932 m. Telšių-Kretingosruožas. Pastarojo ruožo tiesimu rūpinosiPetro Vileišio sūnus Vytautas.Petras Vileišis mirė 1926 m. rugpjūčio12 d. Palangoje, palaidotas Kauno arkikatedrosrūsyje. 1935 m. kovo 21 d. jo palaikaipervežti į Vilnių ir palaidoti Vileišiųšeimos koplyčioje Rasų kapinėse. Koplyčiastovi 80 metrų į rytus nuo pagrindiniųvartų. Čia palaidoti Petro Vileišio broliaiVytautas, Jonas ir Antanas. Jie taip patdaug nusipelnę Lietuvai.Po darbo Petras Vileišis daug skaitė,domėjosi proza ir poezija. Ir pats sukūrėkeletą apsakymų, scenos vaizdelių, išvertėiš kitų kalbų prozos kūrinius. Parašėir išvertė apie 30 knygelių gamtos, medicinos,žemdirbystės, sodininkystės ir istorijosklausimais. Pasirašinėjo slapyvardžiais– Petras Neris, Giedris, Ramojus,V. Gintautas. Įdomūs yra jo pasisakymaiapie visuomenės gyvenimą Lietuvoje irkaip pakelti žmonių gerovę. Jis apie tuosreikalus ne tik kalbėjo, rašė, bet ir tai įkūnijodarbais Lietuvoje, ypač Vilniuje.Šiais metais švenčiame pirmojo Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmetį. Taipuiki proga pažinti Lietuvos istoriją, savusdidvyrius. Didvyriai – tai nebūtinaikautynių vadai, laimėję mūšį, bet ir tiežmonės, kurie nusipelnė pagarbos savodarbais visuomenės labui, tarp jų ir PetrasVileišis. Būdamas paauglys, jis Panevėžiomokykloje atsisakė surusinti ar sulenkintisavo pavardę. Išvažiuodamas mokytis įPetrapilį prisiekė: „Brangi Tėvyne, kolbūsiu gyvas, dirbsiu tavo labui“. Tuosžodžius, ištartus 1870 metais, patvirtinosavo darbais „su kaupu“. Taip pat trys jobroliai ėmė pavyzdį iš Petro ir dirbo savokraštui.Visuomenė pastatė Petro Vileišiobiustą Karo muziejaus skverelyje Kaune.Vilniečiai dabar kaupia lėšas, norėdamipastatyti tinkamą paminklą broliams Vileišiams.Tikėkime, jog netrukus Vilniuspasipuoš nauju paminklu, kuris visiemsprimins, kad Petras Vileišis ir jo broliai, kilęiš darbščios ūkininkų šeimos, siekę mokslo,turėjo vieną tikslą: atgaivinti lietuvybę,atgauti spaudą, lietuviškus pamokslusir giedojimus bažnyčiose, atkurtinepriklausomą demokratinę Lietuvą. J.Basanavičius ir kiti didieji Vilniaus lietuviaibe Vileišio pagalbos nė pusės to,kas buvo nuveikta, nebūtų galėję padaryti.Šiemet Vilniuje pastatytas paminklasVincui Kudirkai. Dabar laukiam paminklo,kuris primins Lietuvos šviesuoliusVileišius.Tegul Petro Vileišio asmenybė būnamums pavyzdys, ką gali nuveikti užsienyjegyvenantys lietuviai. Pradėkime nuo mažųdarbų, kur nereikia daug pinigų ir laiko.Daugiau domėkimės lietuvių kultūriniugyvenimu. Kiekvienas gali sau ir pažįstamiemsužsakyti vietos lietuvių spaudą. Jitikrai pigi. Reikėtų skaityti daugiau knygų,rengti klube susitikimus su veikėjais,mokytojais, muzikantais, dainininkais ir kt.Lietuva – tai dainų kraštas. Lietuviškųdainų užrašyta tūkstančiai. Galima 4-8 kartusper metus surengti dainų vakarėlius,kur prisimintume gražiausias ir mėgstamiausiasdainas. Būtinai reikėtų pakviestijaunimą ir mokinius. Tai būtų nepaprastaproga jiems išmokti tas dainas.Dažniau ruoškime lietuvių koncertus,statykime vaidinimus, ateikime jų pažiūrėti.Kalbinkime vaikus ir paauglius lankytilietuvių kalbos pamokas. Tuomet kaibūsime Vilniuje prie Vileišių paminklo, drąsiaigalėsime pasakyti, kad mes dar gyvi irįgyvendiname Vileišių, Basanavičiaus,Kudirkos siekius. Pajusime, kad ir mes išdalies esame didvyriai savo darbe, mokamedirbti ir džiaugtis gyvenimu.Pranas SOVULISL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com7
S UVALKIETISKAS GIRDĖTIPolitikaLietuvos europarlamentaraiVyriausioji rinkimų komisija (VRK)<strong>2009</strong>-06-14 patvirtino galutinius birželio7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į EuroposParlamentą rezultatus. Lietuvai EuroposParlamente atstovaus 12 europarlamentarų.Daugiausia, keturis, mandatusrinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaromandatą jau antrą kadencijągavo prof. Vytautas Landsbergis, LaimaAndrikienė. Į Europos Parlamentą taip patpateko Algirdas Saudargas ir RadvilėMorkūnaitė.Antrojoje vietoje atsidūrusiai ir 3 mandatuspelniusiai Lietuvos socialdemokratųpartijai Europos Parlamente atstovausparlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, praėjusiąkadenciją Europos Parlamento nariubuvęs Justas Paleckis ir Socialdemokratųpartijos frakcijos seniūnas ZigmantasBalčytis.Partija „Tvarka ir teisingumas” EuroposParlamente turės 2 mandatus. Dirbti įBriuselį vyks šios partijos lyderis RolandasPaksas ir Juozas Imbrasas.Rinkėjai Europos Parlamento nariomandatą patikėjo ir Darbo partijos lyderiuiparlamentarui Viktorui Uspaskichui,Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui,Seimo nariui Valdemarui Tomaševskiuibei Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiuiLeonidui Donskiui.Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo20,91 proc. rinkėjų.Prezidentas Valdas Adamkusapie dabartinę krizęĮ Prezidento rūmus <strong>2009</strong>-06-21 d.(sekmadienį) vėl susirinko Nacionaliniųmaldos pusryčių dalyviai pamąstyti irpasikalbėti apie krikščioniškųjų irbendražmogiškųjų vertybių vietą šiųdienų pasaulyje. Maldos pusryčių tema –“Valstybės kūrimas vertybių socialinėskrizės laikais”. Lietuvos Prezidentas ValdasAdamkus išskyrė vieną svarbiausiųpastarojo laiko ženklų, palietusių visasmūsų gyvenimo sritis – tai pasaulinės beinacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis.Tačiau Prezidentas svarstė, ar teisingavisavertį žmogaus, tautos ir valstybėsgyvenimą suvesti vien į ekonominęgerovę. Todėl, ieškodamas atsakymo į šįklausimą, šalies vadovas sakė apie krizęper šiuos Maldos pusryčius norintis kalbėtikaip apie tam tikrą kūrybą. Prezidentastaip pat priminė Evangelijoje aprašytąpožiūrį į žmogiškąją krizę: „Jei grūdas,nukritęs į dirvą, neapmirs, jis neduos naujųvaisių”, ir ragino įžvelgti, kas mūsų gyvenime,kaip tas grūdas, turi apmirti ir duotinaujų vaisių.„Apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė:nežabotas egoizmas, pelno kultas, įsitikinimai,kad egzistuoja kažkokie dėsniai,galintys pakeisti asmeninę atsakomybę,nubraukti įsipareigojimus. Sakyčiau, kad įkrizę vedė ir mūsų požiūris į jaunožmogaus formavimą. Ugdymą ir išmintįmes pakeitėme žinių teikimu, nors visižinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apiepasiaukojimą ir aukotis, išmanyti moralėsteorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie solidarumąbei pilietinę visuomenę ir būtiatsakingu piliečiu”, – sakė PrezidentasV. Adamkus.Valstybės vadovas įsitikinęs, kadžmogui visada, o ypač sunkumų akivaizdoje,būtina stengtis pakilti virš kasdieniųproblemų. Paragino kalbant apie šiometo sunkumus labiau akcentuoti žodį„laikini”. Jo teigimu, mus ištiko tik laikinisunkumai, tad šiuo metu reikia mąstytiapie tai, kokie iš krizės išeisime.V. Adamkus nepraleido progos paminėtiir vienu didžiausių skaudulių Lietuvojelaikomą visuomenės nepasitikėjimąsavo valstybe. Anot Prezidento, gyventojamsnepatinka praraja tarp žodžių irveiksmų, mat už melą neatleidžiama.„Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvosistoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laikąįvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtųpavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojoamžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiausvidurį ar Sausio 13-osios naktį?” – sakėvalstybės vadovas.„Nors krizė ištiko ekonomiką, betskaudžiausias jos padarinys – dar kartąatsivėrusios visuomeninės ir socialinėsproblemos: susvetimėjimas, diferenciacija,solidarumo stoka. Ar į tokią dabartįatėjome ne todėl, kad buvome itin sureikšminęinteresus, ypač ekonominius, ir visiškainuvertinę vertybes, idėjas, idealus?Ar nebuvo taip, kad, siekdami gero ir patogausgyvenimo, smukome į moralinę prarają?”– klausė Prezidentas. Pasak jo,sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus –tai galimybė praregėti ir pažinti bei suvoktiesminius mūsų gyvenimo dalykus.„Galimybė nenaikinti savęs iš vidausir išlikti žmonėmis, tauta, valstybe. Tikėjimasir pasitikėjimas – štai tvirčiausiaspamatas ieškant kelio iš nežinios, baimėsir netikrumo”, – pabrėžė Prezidentas.V. Adamkaus įsitikinimu, dabartinėkrizė pirmiausia yra mūsų dvasios krizės,dvasios devalvacijos rezultatas.“Krizės prasideda ir baigiasi, o Lietuvair lietuviai liks. Turi likti. Todėl turimebūti stiprūs. O visais sunkmečiais būsimestiprūs tiek, kiek gerovės sąlygomis liksimeištikimi pamatinėms moralinėms vertybėms,– sakė Prezidentas V. Adamkus. –Viena iš tų vertybių – tikėjimas lietuviųtauta, Lietuvos valstybe ir visais josžmonėmis”.Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuosgloboja šalies vadovas – tai galimybėpolitikams, verslininkams, visuomenėsveikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimisir įžvalgomis su kitais žmonėmis.Šiame susitikime kalbama apie Evangelijosvertybes kasdieniame kiekvieno asmensgyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldospusryčiai surengti 2001 metais. Nuotada šią tradiciją puoselėjo Prezidentas V.Adamkus.Lietuvoje bus ilginamaspensijos amžiusPremjeras Andrius Kubilius pareiškė,kad pensijos nebus mažinamos, tačiaupensijos amžius Lietuvoje turėtų būti8PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comL I E T U V A