2009/3/59

S UVALKIETISKELIONĖ PO ITALIJĄNoriu pasidalinti su skaitytojais įspūdžiaisaštuonių dienų kelionės po Italiją,o gal tiksliau jos dalį. Ši kelionė paliko manlabai gilų įspūdį. Gal tai lėmė pasirinktakryptis – senoji Italija, o gal kad tai kartubuvo ir šventkelionė, į kurią mus lydėjokunigas Andrius. Šią pažintinę kelionęorganizavo K. Kopicko turizmo biuras.Iš Suvalkų išvykome ankstų rytąpuikiu autobusu. Čenstakave keitėsivairuotojai ir atvyko gidė, kuri sugebėjoper gana trumpą kelionės laiką sukišti įmūsų galvas daugybę įvairių faktų ir istorijųapie miestus ir vietas, kuriuos ir pamatėme.Kadangi kelionė į Italiją tolima,tai, tiesą sakant, tas puikus autobusas poilgo važiavimo gal jau neatrodė tokspuikus. Tačiau tikrai nemaniau, kad taipsmagiai ir be didesnių vargų nuvažiuosimetokią didelę kelio atkarpą. Keliaujant buvoužtektinai sustojimų, kurių metu galėjomeatsigaivinti, išgerti puodelį kavos. KunigasAndrius nuoširdžiai rūpinosi mūsųdvasine būsena, kas neleido visiškai atsipalaiduotiir galvoti vien apie tai, ką naujopamatysime, bet sutelkdavo mus bendraimaldai. Taigi gidės ir kunigo Andriaus dėkakelionė visiškai neprailgo. Turėjome laiko irmaldai, ir pamąstymams, ir įdomiems gidėspasakojimams bei nuostabiems vaizdams.Smagu buvo pasijusti tikrais europiečiaisir kirsti Slovakijos, Austrijos, Italijos irČekijos valstybines sienas be jokiųpasienio postų. Neteko visos gan ilgoskelionės metu išsitraukti jokių kelionėsdokumentų.Po daugiau kaip parą trukusios kelionėsautobusu pagaliau pasiekėmeVeneciją. Pūstelėjus gaiviam jūros vėjuikaipmat pasijutome žvaliau ir su nekantrumužvelgėme į tolumoje matomą miestą.Venecija vadinama ir Adrijos karaliene, irVenecijafantazija ant vandens. Ir tai, kas sakoma,šventa tiesa. Tai vienas pasaulio kultūrosstebuklų, įsikūręs ant kadaise pelkėtųlagūnos salų ir salelių, esančių 5 km nuožemyno. Į miestą įplaukėme laivu. Venecija,tai raizginys 150 kanalų, kuriuos kerta400 tiltų. Be jūros nebūtų Venecijos.Vanduo jūroje kyla ir slūgsta, veikiamasmėnulio fazių, kas 6 val. Be jo Venecijanebūtų Venecija. Vanduo – vienas pagrindiniųjos nepranokstamo žavesio elementų,teikiantis miestui savitą romantiškąir poetišką nuotaiką. Apie šį miestą daugskaičiau ir mačiau laidas televizijoje, betbūti ten, pajusti miesto nuotaiką – visaikas kita. Miestas įspūdingas ne vien tuo,kad įsikūręs ant vandens, bet ir savoarchitektūra. Aplankėme Šv. Morkausaikštę ir baziliką su Aukso altoriumi, Dožųrūmus. Atsidūrėme tiesiog kitame pasaulyje,kur mus supo vandens kanalai suplaukiojančiomis gondolomis, nuostabiosarchitektūros namai, tiltai. Buvome ir antRialto tilto, kuris yra vienas žaviausiųvisoje Italijoje, ir ant Atodūsių tilto.Neturėjome daug laiko pasivaikščioti, neskeliaudamas su grupe negali atsilikti, privalailaikytis bendros tvarkos (nors neretainorisi ilgiau pabūti ir pasidairyti). Taigibuvau laiminga, kai pavėlavom į laivą,kuriuo turėjome išplaukti iš miesto,ir gavome visą valandą laisvo laiko.Netikėtai atsirado galimybė nevaržomaipasivaikščioti po miestą, pasvajoti irkrantinės kavinukėje išgerti puikios itališkoskavos. Su skaudama širdimi lipau įlaivą ir pagalvojau, kad labai norėčiau darG A M T A, T U R I Z M A SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com37