2009/3/59

S UVALKIETISIspanijos aikštėje, kurie tuo metu skendėjorododendrų žieduose, o tai jiems suteikėdar daugiau grožio, ir puiki Piazzadella Rotonda. “Romėniškų“ pasivaikščiojimųviršūnė – apsilankymas Vatikane. Vatikanomiesto valstybė, arba ŠventasisSostas – miestas-valstybė, anklavas Italijossostinės Romos vakarinėje dalyje.Ant Vatikano kalvos popiežiaus rezidencija.Vatikano pilietybę turi apie 350žmonių. Nors Vatikanas yra labai mažas,mažiausia valstybė pasaulyje (jos plotasvos 0,44 kv. km), tačiau turi savo gvardiją,pinigus, pašto ženklus ir kitus savarankiškosvalstybės atributus. Vatikanopasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikomadidžiausia ir puošniausia katalikųbažnyčia pasaulyje. Jos ilgis siekia 211 m.Labai džiaugiausi sužinojusi, kad man jaupavyko gyvai pamatyti visas tris didžiausiaspasaulyje katalikų bažnyčias, norsnegaliu pasigirti, kad ypatingai daug esukeliavusi. Mat antroji pagal dydį yra Šv.Petro ir Povilo bazilika Londone, o trečioji–Notherdam Katedra, esanti Paryžiuje.Savaime aišku, kad būdami Šv. Petro bazilikojeaplankėme Jono Pauliaus II kapą irnuoširdžiai pasimeldėme, nes visi be galojį mylėjome. Įspūdingai atrodė ir šv. Petrobiustas. Visi ėjome paeiliui, kad paliestumejo ranką. Romoje buvome ir prie nuostabausgrožio bei įspūdingo dydžio fontanoDi Trevi, kur visada būriuojasi turistai,norėdami atsivėsinti. Jie svajingaimėto monetas į fontaną, nes tai teikia vilčiųdar aplankyti Romą. Taip padarėme ir mes.Taigi – kaip bebūtų gaila – puikiai praleistosdienos Romoje baigėsi. Tačiau kelionė– dar ne.Kitą dieną pasiekėme Monte Cassinokapines, kur palaidota 1070 lenkų karių,gynusių benediktinų vienuolyną, stovintįčia pat kalno viršūnėje. Taip pat aplankėmeS. Giovani Rotondo, kapucinų vienuolynąir bažnyčią, kur palaidotas šv. tėvas Pijus.Nors nebuvo įtraukta į mūsų programą,bet pakeliui aplankėme šventovę Loretoprie Adrijos, kur esąs šv. Marijos namelisiš Nazareto. Na, o išvykdami iš Italijosdar spėjome valandėlę pabūti priesmaragdinės Adrijos jūros, pasidžiaugtijos grožiu ir nors kojas pamirkyti, nes mažaikas išdrįso maudytis. Lik sveika, Italija!Mūsų autobusas jau riedėjo puikia itališkaautostrada Austrijos link. Pro langąmatėme didingas Alpes, gražius kalnųnamelius ir nuostabią gamtą. Kelias vedėtiesiai per kalnus, kur išrausti ilgi tuneliai.Štai jau ir Viena. Atvykome gerokaipavėlavę, taigi iki sutemų pamatyti Vienosįžymybes buvo labai mažai laiko. Todėl dalįžymių vietų lankėme autobusu: Vienosoperą, Parlamentą, Rotušę, Vienos universitetą.Aplankėme, tiksliau – pamatėme,austrų Hofburgo valdovų rūmus, Burgtheater.Na, bet vakarop galėjome pasivaikščiotinuostabaus grožio prabangiomisKohlmark ir Graben gatvėmis. Nustebinogatvėse grojančių muzikantų profesionalumas.Nuostabi ta Viena, apšviestavakaro šviesų, bet dėl laiko stokos permažai pamatėme, tad su malonumugrįžčiau į ją dar kartą.Irena DEGUTISVILNIUS LANKYTOJO AKIMISSakoma, šiemet visi keliai veda į Vilnių– 2009 m. Europos kultūros sostinę. Platireklaminė kampanija praeitų metų pabaigojeLenkijoje ir jachtos „Ambersail“iš Klaipėdos kelionė aplink pasaulį, beabejo, paskatino tautiečius atsigręžti įTėvynę ir dalyvauti jubiliejiniuose renginiuoseVilniuje.Tad ir man kartu su žmona teko trumpai(liepos 4-6 d.) pabūti Lietuvoje ir galne tiek pamatyti patį Vilnių, kiek karaliausMindaugo karūnavimo ir Lietuvos vardopaminėjimo tūkstantmečio iškilmių dienomisširdimi pajusti miesto alsavimą,žmonių šventinę nuotaiką, aplankyti senusgerus pažįstamus, bičiulius.Tikėdamiesi kamšaties ir spūstiesVilniaus gatvėse, miesto centre, pasirinkometradicinę susisiekimo priemonę –traukinį, nepagalvodami, kad važiuojantgeležinkeliu, menančiu dar caro Aleksandrolaikus, teks ilgai keliauti ir nuobodžiauti.Suvalkai nuo Vilniaus nutolęvos 200 km, tačiau „skrendant“ vidutiniškai50 km/val. greičiu kelionė užtruko per4 val. Be to, iki Šeštokų stoties važiuojantgirdėti net ausis veriantis, garsus, ritmingasper bėgių sudūrimus riedančių ratųbildesys, o vagonams supantis susidaroįspūdis, lyg jie ketintų nušokti nuo bėgiųir priversti kelionę baigti griovyje.Daugel metų kartojami pažadai dėl RailBalticos – europietiškų standartų susisiekimo– vis dar lieka svajonėmis be aiškiųperspektyvų. Vienintelis guodžiantis irdžiuginantis pasiekimas, dėl kurio galimacivilizuotai kirsti valstybinę sieną, taipasieniečių ir muitininkų kontrolės panaikinimas.Šiokį tokį komfortą važiuojantsuteikia ir tai, kad trumpiau stovimastotyse.Vis dėlto, nepaisant patirtų trukdžių irnepatogumų, pasiekus pavakarėje Vilniųir sutikus stotyje Justiną Degutį su mašina,nuotaika pakinta, savijauta pagerėja.Nedelsdami skubame, kad dar tą pačią dienąsuspėtume į pučiamųjų orkestrų koncertą„Vario audra“ Kalnų parke.Netrukus apsigyvename Onos Zamblauskienėsbei Irenos ir Juozo Degučiųbuveinėje. Pirmieji pasisveikinimo žodžiai,naujausi įspūdžiai. Skoningai suremontuotamebute vyrauja jauki atmosfera. Juozas,kaip paprastai nusišypsojęs, ganžvaliai, tačiau be žodžių stipriai paspaudžiaranką. Užkalbinus, tarp kitko, priminus jokažkada dainuotas suvalkiečių dainas,bando galvos linkčiojimu ir mimika pritarti,nors paniūniuoti. Deja, belieka likimopažeisto, sunkios negalios palaužtožmogaus gestai.Po valandėlės nauji susitikimai irpažintys. Kad ir kaip būtų keista (po 50metų nesimatymo), šalia, už sienos, kaimynųbute, apsistojusios buvusios punskietės:dabar Kanadoje gyvenanti BronėKalinauskaitė iš Punsko ir jos dvi giminaitės,Juozo Kalinausko iš Trakiškių dukrosBirutė Kalinauskaitė-Degutis su dukraJulija ir Zita Kalinauskaitė-Kružikas. Jos,pabuvusios Italijoje, taip pat atvyko į Vilniųį jubiliejaus iškilmes.Išgėrę kavos, nuskubėjome į koncertąKalnų parke. Susirinko gausybė žiūrovų.Nors žemai kabojo pilki debesys, žmonėsG A M T A, T U R I Z M A SPDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com39