2009/3/59

S UVALKIETISnesirūpino). Iš Berezos vedė du keliai: įkapines ir į ligoninę. Kaliniai galėjo eiti įišvietę kartą per parą, o gavę specialųleidimą tris kartus, bet tuomet tokį„nusikaltėlį“ mušta lazdomis. Politinius,ypač komunistus, mušta per rankas,kulnus, taip pat kartais pjudyta šunimis.Stovykloje galiojo cenzūra. Laiškusreikėjo rašyti tik lenkiškai. Visi, nepaisantto, kokio buvo tikėjimo (ar visainetikintys), turėjo dalyvauti sekmadienioRomos katalikų mišiose, taip pat skirtimažiausiai pusę valandos per savaitęlaisvalaikio nurodytai lektūrai, pvz.,„Pilsudskio raštams“.Kaip rašė 1939 m. buvęs kalinysStanislav Mackievič, slapyvardis Cat(Stanisław Mackiewicz-Cat), žurnalistas,rašytojas, politikas (1922 m. Vilniujeįsteigė ir redagavo laikraštį „Słowo“,konservatorius, pilsudskininkas; 1954-1955 metais vadinamosios Londonovyriausybės premjeras, 1956 m. grįžo įLenkiją), viena iš didžiausių kankinimopriemonių buvo ta, kad kaliniai galėjokartą per parą, rytą, apibrėžtu laiku, eitiį išvietę. Suvaryti apie 20 žmonių turėjoviską atlikti pagal policininko komandą:viens, du, trys, trys su puse, keturi...Atsisegdavo kelnes, išsituštindavo,užsisegdavo kelnes. Daugelis iš jų nesuspėdavoar kai kam paleisdavo vidurius,tai valandas turėjo laukti specialausleidimo.Kitas kankinimo būdas – dažnas naktiesramybės (18.30-4.00 val.) drumstimas.Bent kartą per savaitę prižiūrėtojaidarydavo kratas. Visi kaliniai nuogi turėjobėgti koridoriumi su aukštyn iškeltomisrankomis, o sustatyti policininkai mušėjuos lazdomis. Suvaryti į vieną salę, toliauiškėlę rankas, laukdavo kratos pabaigos.Pas kuriuos rasdavo gabaliukąpopieriaus arba kokį skudurą, mušdavoiki sąmonės netekimo.Taip pat nakčia retkarčiais visussurinkdavo į vieną vietą ir valandas priversdavomankštintis. Kaliniai, pritūpę suiškeltomis rankomis, vaikščiodavo poaikštę arba lipdavo laiptais. Viską darydavopaskubomis, mušami ir visaipįžeidinėjami. Dieną kaliniai atlikdavoniekam nereikalingus darbus. Sakykim,be tinkamų įrankių tiesė kelią, traukdavomaniežą ir kt.Berezos Kartuskos stovyklos kalinysKarol Dmovski (Karol Dmowski) tvirtino,kad žmonės dažnai alpdavo. Vienątokį nelaimės draugą, pavarde Vyškovski(Wyszkowski), iš Varšuvos jispalaikė už rankos, kad neparpultų. Užšį „nusižengimą“ K. Dmovskį policininkastaip sumušė, kad visam gyvenimuiliko luošas.Kai kuriuos sunkiai sergančius ligonius,mirštančius nuo bado, nuovargio,kankinimų, išveždavo į Kobrynioligoninę, kur jie dažnai mirdavo arbabūdavo leisgyviai paleidžiami namo.Kiek stovykloje, ligoninėje ar ligotųpaleistų namo iškeliavo Anapilin, niekasnežino, kadangi karui prasidėjusdokumentai buvo sunaikinti ar išvežti.Tikriausiai dalis jų pateko į sovietų rankas.Tik iš vieno vaivados įstaigos laiško(1939-VII-31 d.), skirto stovykloskomendantui, žinoma, kad ligoninėjemirė 10 kalinių. Kur jie buvo laidojami,neteko girdėti.Pagal prezidento potvarkį toje izoliavimovietoje suimtąjį galima buvoišlaikyti iki 3 mėnesių ir laiką prailgintidar iki 3 mėnesių. Užkietėję ir nepataisomi,paleisti namo, vėl būdavo susigrąžinamiį Berezą. Visi prieš išlaisvinimąturėjo pasirašyti dokumentą, kuriamepasižadėjo būti lojalūs valstybei.Per visą kalinimo laiką žmonės turėjoprie kairės rankovės prisiūtus numeriusir privalėjo juos sakyti prisistatydamiprižiūrėtojams.Kurį laiką stovykloje atlikdavobausmę kriminaliniai nusikaltėliai. Beveikvisi buvo policijos bendradarbiai.Jie eidavo salių budėtojų pareigas, todėlturėjo teisę bausti salių gyventojus.Reglamento pažeidėjams buvo taikomosdvi baudos: 1) plakimas lazdomis(nuo 5 iki 50 smūgių; yra žinomas vienasatvejis, kai kalinys „užsidirbo“ 270smūgių) – šią baudą turėjo teisę skirtibloko komendantas; 2) karceris (nuo3 iki 7 dienų). Čia patekęs žmogus bejokio apkloto galėjo atsigulti an šaltų,plikų grindų, bet negalėjo užmigti, neskas pusę valandos turėjo atsakyti į sargybiniobeldimą į duris. Už čia padarytą„nusikaltimą“ gaudavo lazdų arba keliasdienas ilgiau sėdėdavo karceryje.Pirmą, trečią, penktą ir septintądieną maisto gaudavo po pusę porcijos.Taip buvo nužudytas studentas išVilniaus A. Germanski (A. Germański)ir kankintas baltarusis Mozyrka, kurismirė nuo plaučių uždegimo. Karceriubausti galėjo tik koncentracijos stovykloskomendantas.Verta paminėti ir tai, kad stovyklojebuvo gydytojas, kuris savo nuožiūra, one pagal ligonio sveikatą nustatydavo,ar žmogus sveikas, ar jį reikia gydyti.Šioje stovykloje buvo įkalinti keturimūsų krašto lietuviai, nors jie nepriklausėjokiai politinei partijai ir nebuvojų šalininkai:1. Bronius Petruškevičius iš Žagarių.Šio kaimo Šv. Kazimiero draugijos skyriauspirmininkas, keturis kartus tardytasSuvalkuose dėl lietuviško užrašo antVytautui skirto paminklo. 1939 metaispolicijos suimtas ir nuvarytas į Berznykopolicijos postą, o iš ten į Seinus irpaskui Berezą Kartuską. Kilus karuipėsčiomis grįžo namo baisiai sulysęs.2. Jurgis Brazinskas iš Žagarių.Policijos suimtas kartu su anksčiauminėtu tautiečiu už tai, kad jo žmonamokė lietuviškai.3. Stasys Petruškevičius iš Seinų.Policijos suimtas 1939 m. Kilus karuibuvo išlaisvintas.4. Jonas Slovikas iš Kalinavo. Daugiaužinių nerasta. Grįžęs namo kaimynamssakė: „Buvau pekloj ir matiauvelnius“.Kokios iš tikrųjų buvo minėtų tautiečiųįkalinimo priežastys, patys „nusikaltėliai“nežinojo. Tuomet užtekdavopolicininko ar valsčiaus darbuotojo pareiškimo,kad žmogus yra pavojingasvalstybei ir kelia pavojų jos saugumui.Į Berezą Kartuską visi pateko tik remiantisadministracijos potvarkiu, be pristatytųkaltinimų ir be teismo, taip patbe teisės apsiginti ir pateikti apeliaciją.Kriminaliniai nusikaltėliai ar šnipai turėjodidesnes teises. Jiems galiojoBaudžiamojo proceso kodeksas arBaudžiamasis kodeksas. Jie turėjogeresnes sąlygas kalėjimuose ir ne taipžiauriai su jais elgtasi.Nuo 1935 metų vidurio cenzūraneleido rašyti apie Berezos Kartuskosstovyklą, sėkmingai blokuodama betkokią informaciją. Buvusiems šiosstovyklos kaliniams buvo kategoriškaiuždrausta pasakoti apie jų pobūvį šiojeizoliavimo vietoje. To nesilaikantys vėlpatekdavo į stovyklą.1939 metų rugsėjo 17 dieną visiprižiūrėtojai pabėgo, palikdami kaliniusvienus. Vėliau žmonės, patekę į vokiečiųkoncentracijos stovyklą, sakė, kadBerezos Kartuskos stovykla buvo labaipanaši į vokiečių. Taip baigėsi penkerius28PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comK R A Ð T O P R A E I T I S I R D A B A R T I S