2009/3/59

S UVALKIETISKULMINACINIAI LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIOMINĖJIMO RENGINIAI VILNIUJEPirmojo Lietuvos vardo paminėjimožinomuose istorijos šaltiniuose tūkstančiometų jubiliejaus svarbiausi renginiai vykoVilniuje šių metų liepos 6 d. (pirmadienį).Bet anksčiau, liepos 5 d., PrezidentasValdas Adamkus Taikomosios dailėsmuziejuje atidarė tris nepaprastai svarbiasir unikalias tarptautines parodas: „Lietuvasenuosiuose istorijos šaltiniuose“,„Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių ikiRespublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“.Lietuvos vardo tūkstantmečio progasurengtos parodos primena istorijosišbandymus ir garbingiausias Lietuvosgyvenimo akimirkas, atgaivina istorinętiesą ir tautos atmintį, kuri yra gyvybiškaisvarbi Lietuvos išlikimui ir ateičiai, –pabrėžė Prezidentas Valdas Adamkus.Pasak valstybės vadovo, Lietuvądaugybę kartų ir įvairiais būdais buvobandoma atskirti nuo Europos ir nuokaimynų, tačiau protėvių valia, ryžtas irneblėstantis laisvės troškimas vėlsugrąžindavo valstybę į Europos tautųšeimą. „Esu įsitikinęs, kad šios parodostampa ir svarbiu Lietuvos vardo paminėjimotūkstantmečio ženklu. Pristatydami jasLietuvos žmonėms ir valstybės svečiams,mes dar kartą liudijame ir viso pasauliotautoms skelbiame: Lietuva su savotradicijomis ir su savo dvasia buvo, yra irišliks Europoje. Mes nepaliausime kūrę,gynę ir saugoję savo valstybę, branginsimeir saugosime šimtmečius Europosžmonių puoselėtas esmines vertybes irsvarbiausius demokratinio gyvenimo principus“,– sakė V. Adamkus, sveikindamasLietuvą, žengiančią per istorinį slenkstį, irvisus antrojo tūkstantmečio žmones beilinkėdamas, kad valstybės jubiliejussuteiktų stiprybės ir ištvermės.Pasak Lietuvos dailės muziejaus vadovų,jeigu šios trys parodos būtų rengiamosatskirai, jos taptų dešimtmečioįvykiais, nes pirmą kartą Lietuvoje pristatomididžiausios vertės, savo prasme irreikšme Lietuvos istorijai unikalūs eksponatai.Visų trijų parodų draudimo sumasiekia 120 mln. litų.Parodoje „Lietuva senuosiuose istorijosšaltiniuose“ pristatoma per 200 istoriniųdokumentų originalų ir faksimilių– nuo viduramžių iki šių laikų (1009-2003).64 dokumentai iš 200 eksponuojamų gautiiš 8 užsienio šalių: Latvijos, Lenkijos, Rusijos,Ukrainos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos,Vatikano ir Lietuvos archyvų, bibliotekųir muziejų. Garbingiausioje vietojeeksponuojamas seniausias – pirmasisžinomas Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuosešaltiniuose – Kvedlinburgoanalai. Vertingiausi parodos „Vavelis Vilniuje.Nuo Jogailaičių iki Respublikospabaigos“ eksponatai – tai visame pasaulyjegarsios Žygimanto Augusto gobelenųkolekcijos audiniai, kurie XVI–XVII a. yrapuošę ir Vilniaus rūmus.Parodoje „Baltų menas“ pristatomadaugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių –smeigtukų, segių, sagų, karolių iš metalo,gintaro, žalvario, kaulo, rago, prabangiųLDK diduomenės papuošalų. Taip patdaugiau nei 50 būdingiausių, didžiausiosmeninės vertės senųjų graviūrų, šiuolaikiniųpiešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybosdarbų.Visos trys tarptautinės parodos Taikomosiosdailės muziejuje veiks iki spaliomėnesio.Liepos 5 d., Valstybės dienos išvakarėse,Prezidentūroje pagerbti asmenys,nusipelnę Lietuvai. Tie, kurie, pasak PrezidentoValdo Adamkaus, kūrė valstybę.Labai daug svarbių renginių vyko lieposšeštą dieną. Švęsti Lietuvos vardotūkstantmetį į Vilnių atvyko penki karūnuotiejiasmenys – Danijos, Švedijos,Norvegijos valdovai ir jų šeimų nariai beikeli valstybių vadovai – Lietuvos, Lenkijos,Ukrainos, Latvijos, Estijos, Islandijos,Suomijos, Gruzijos prezidentai ar ministraipirmininkai, Apaštalų Sosto specialusislegatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijosministrai.Po pasveikinimo ceremonijos Prezidentūrojeaukščiausi užsienio šalių vadovai,Švedijos, Norvegijos ir Danijos karaliaikartu su Lietuvos žmonėmis Vilniausarkikatedroje Valstybės dieną dalyvavošv. Mišiose, aukotose už Lietuvą, švenčiantjos vardo tūkstantąsias metines.Paskui Prezidentas V. Adamkus dalyvaujantgarbingiems svečiams simboliškaiatidarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsdar nebaigtus atkurti Valdovų rūmus.Pasak Prezidento Valdo Adamkaus, Valdovųrūmai – laiko ir karų nesunaikintostautinės tapatybės, neištrintos valstybinėsatminties simbolis. „Po mūsų kojomis –akmenys, menantys pirmąjį LietuvosKaralių Mindaugą ir tuos laikus, kai Lietuvapradėjo savo ilgą ir sunkų kelią visaverčioeuropietiško gyvenimo link. BūtentKaraliaus Mindaugo Lietuva 1253-iaisiaisrealizavo tai, ko mūsų Tėvynei pritrūko1009-aisiais: tapome tikra krikščioniškosiosEuropos dalimi.Tada buvo padėti ne tik mūsųkrikščioniškųjų šventyklų, bet ir LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės pamatai. Valstybės,su kuria Lietuva sieja stipriausiussavo istorijos tarpsnius, didžiausiuslaimėjimus, ryškiausius suklestėjimus. Ištų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės(LDK) laikų – ir Karaliaus Žygimanto Augustoatstatyti Valdovų rūmai. Kaip mūsųRenesanso simbolis, kaip simbolis tvirtosir galingos Lietuvos, kaip tik tada išgyvenusiosgeriausius savo laikus, kultūriškaisusilyginusios su pažangiausiais Europoskraštais“, – simbolinėje Valdovų rūmųatidarymo ceremonijoje sakė V. Adamkus.Po Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio(Lech Kaczyński) ir Ukrainos PrezidentoViktoro Juščenkos pasakytų kalbųArkikatedros aikštėje Tūkstantmečiodainų šventės dalyviai iškilmingai išlydėtiį Vingio parką, kur nuskambėjo kulminacinisDainų šventės koncertas – Dainųdienos „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“.Čia Lietuvą ir jo žmones pasveikinoLietuvos, Suomijos, Latvijos prezidentaiir Estijos premjeras.Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimoprograma kainavo 275 mln. litų, o šiuometu yra įgyvendinta 70 proc. projektų, –teigia Lietuvos tūkstantmečio minėjimodirekcijos vadovas Gediminas Ilgūnas.„Apskritai didelė dalis programos šiemetnebus užbaigta. Tai – Kaune VytautoDidžiojo, M. K. Čiurlionio muziejai,Rumšiškių liaudies buities muziejausužbaigimas, Kernavė, Valdovų rūmai“, –sakė G. Ilgūnas. Jis pažymėjo, kad daugiausiakainavo Valdovų rūmų bei Nacionalinėsdailės galerijos statybos, ir išsakėviltį, kad visi pradėti projektai bus baigtikitais metais.Tūkstantmečio dainų šventės ir Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmečiorenginių metu didesnių incidentų neužfiksuota.Apie tai pranešė Vilniausapskrities vyriausiojo policijos komisariatopareigūnai.Kostas LEONČIKASL I E T U V APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com21