2009/3/59

S UVALKIETISVitoso gatvei. Prie vieno iš jų yra žemaspastatas, kur seniau buvo knygynas sulietuviškų knygų skyriumi. Prieš Rejo g.kairėje pusėje stovi du penkių aukštų daugiabučiainamai (Reja 54 A ir 54). PriėjusRejo g., kitoje jos pusėje, kairėje, stoviparduotuvė „Biedronka”, pro kurią einaasfaltuotas kelias į Špitalna g. ModernizuojantRejo gatvę, šis kelias bus perstumtastruputį į šiaurę. Toje vietoje, kur susiduriasu šia gatve, bus sankryža. NutiesusLietuvos tūkstantmečio gatvę galimabus iš Svierkovos nuvažiuoti tiesiai į ligoninę.Einant šia trasa kairėje ir dešinėjestovi nemažai pastatų, tuščios vietos nėradaug. Man atrodo, kad tai bus gatvė, kurstovės nedaug naujų pastatų.Kaip eita prie minėtos nuotarmės? Šiųmetų birželio pradžioje K. Baranauskuinetikėtai paskambino prezidentas J. Gajevski.Jis paprašė atvykti į jo kabinetąaptarti naujos gatvės pavadinimo („BiskupaAntoniego Baranowskiego“) projektą.Pas prezidentą nuvykau aš su K.Baranausku. Teresės Uzdilaitės Suvalkuosetuomet nebuvo. Prezidentas ir jopavaduotojas Marek Bučynski (MarekBuczyński) mus priėmė birželio 5 d. Mūsųpokalbis šia tema truko apie valandą laiko.Prezidentas siūlė naujai tiesiamą gatvępavadinti „Biskupa Antoniego Baranowskiego“.Mes su tuo nesutikome.Prezidentui J. Gajevskiui prašant pasižadėjomegreit pateikti raštu savonuomonę dėl šio projekto. Parašiau raštą,K. Baranauskas su juo susipažino. Naujaigatvei pasiūliau tokius pavadinimus: BiskupaAntanasa Baranauskasa arba BiskupaAntano Baranausko; JuozapasaRadziukynasa; Tysiąclecia Litwy (Lietuvostūkstantmečio). Idealiai tiko pavadinimas„Tysiąclecia Litwy“. Mat šiaismetais Lietuva švenčia pirmojo šaliesvardo paminėjimo istorijos šaltiniuosetūkstančio metų jubiliejų ir nekyla32nesutarimų dėl to, kaip pavadinimas turėtųbūti užrašytas. Esame dėkingi prezidentuiJ. Gajevskiui už šį sprendimą.Bet grįžkime prie Lietuvos vardo tūkstantmečiominėjimo Suvalkuose. Užsienioreikalų ministerijos Regioninio bendradarbiavimodepartamento direktorius MariusJanukonis perskaitė Lietuvos Respublikosužsienio reikalų ministro VygaudoUšacko laišką (į lenkų kalbą vertė RobertasVektorius): „Lietuvos tūkstantmečiominėjimas Suvalkuose – tai gražus Lietuvosir Lenkijos bendradarbiavimopavyzdys. Šiais metais su kaimynine Lenkijašventėme įstojimo į Europos Sąjungąpenktąsias metines ir 440-ąsias Liublinounijos pasirašymo metines. Prieš beveik600 metų petys į petį su lenkais kovojomeŽalgirio mūšyje. 1791 metų Gegužės3-iosios Konstitucija – tai mūsų bendrasįnašas į modernios Europos politinės idėjosraidą. Kartu kovojome prieš priespaudą1830 ir 1863 metų sukilimuose, oXX a. praradus suverenumą dėl nacių irsovietų okupacijos drauge siekėme laisvėsir nepriklausomybės. Lenkijos „Solidarumo“pagalba Sąjūdžiui ir daugelio jospiliečių parama mūsų siekiams kovojantuž laisvę, o ypač ginant Lietuvos parlamentą1991-01-13 d. tai bendros mūsų tautųkovos už laisvę pavyzdžiai“.Po oficialiosios dalies parko estradojevyko koncertas, pavadintas „Lietuvosvardo 1000-mečio koncertu“, kurio programąlenkiškai pristatinėjo Suvalkų regioniniokultūros ir meno centro darbuotojasVlodzimiež Ciborovski (WłodzimierzCiborowski), o lietuviškai – Lietuvos konsuloSeinuose žmona Laima Milašienė.Ilgiausiai per koncertą pasirodė Lietuvosdainininkai Gitana Pečkytė (sopranas) irMindaugas Zimkus (tenoras). Jiemsakompanavo Suvalkų kamerinis orkestrasCamerata dell Arte, diriguojamasKazimiežo Dombrovskio (KazimierzKoncero Suvalkų Gegužės trečiosios konstitucijos parko estradoje akimirka(A. Kavaliausko nuotr.)PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.comDąbrowski). Lietuvos dainininkai dainavo(vienus kūrinius atskirai, o kitusdrauge) operų ir operečių arijas. Atliko G.Verdžio, Fr. Leharo, J. Štrauso ir kitųkompozitorių kūrinius (iš viso 8, kai kuriuoslietuviškai). Po kiekvieno jų pasirodymosusirinkusi publika ilgai plojo.Gitana Pečkytė-Vilkelienė gimė Marijampolėje.Baigė su pagyrimu Kaunoapskrities Juozo Gruodžio konservatoriją,B. Sodaitytės solinio dainavimo klasę.Tobulino dainavimo meistriškumą Lietuvosmuzikos akademijos Kauno fakultetepas B. Sodaitytę. Kauno valstybinio muzikinioteatro solistė (nuo 2000 m.). Nuo1998 m. G. Pečkytė dėsto vokalo pagrindusMarijampolės kolegijos Edukologijosir socialinio darbo fakultete, o nuo 2003 m.yra šios kolegijos lektorė.Mindaugas Zimkus 2003 m. baigė Lietuvosmuzikos ir teatro akademiją Vilniuje,prof. Virgilijaus Noreikos solinio dainavimoklasę (magistro studijas). StažavosiLietuvos nacionaliniame operos ir baletoteatre, operos studijoje. M. Zimkus kviečiamasdainuoti Lietuvos nacionaliniameoperos ir baleto teatre bei Klaipėdos muzikiniameteatre. Dainininkas nuolat koncertuojaįvairiose Lietuvos ir užsienio koncertųsalėse. Nuo 2006 m. dirba Kaunovalstybiniame muzikiniame teatre.Atskirai tris kūrinius, tarp jų J. Naujalio„Svajonę“, atliko Suvalkų kamerinisorkestras. Antroje koncerto dalyje pasirodėKlaipėdos styginis orkestras „CamerataKlaipėda“ (kvintetas, arba penki muzikosatlikėjai), diriguojamas smuikininko VilhelmoČepinskio. Jis atliko J. S. Bacho, A.Vivaldžio ir kitų kompozitorių kūrinius(iš viso 6).Apie Lietuvos artistų pasirodymą labaiteigiamai rašė „Tygodnik Suwalski“.Apskritai apie šį renginį rašyta: „TygodnikSuwalski“ (2009-06-23 d., Nr. 25/963)straipsnyje „Koncert na tysiąclecie“(„Tūkstantmečio koncertas“), „Kurier Suwalski“(2009-06-25 d., Nr. 12) straipsnyje„Tysiąclecie pierwszej wzmianki istnieniaLitwy w źródłach historycznych“ („PirmojoLietuvos vardo paminėjimo istoriniuosešaltiniuose tūkstantmetis“), „Lietuvosryte“ (2009-06-26 d.).Pasak Lietuvos konsulo Seinuose L.Milašiaus, Lietuvos tūkstantmečio paminėjimasir šios datos įamžinimas suteikiantgatvei Lietuvos tūkstantmečiopavadinimą yra puikus lietuvių ir lenkųbendradarbiavimo pavyzdys, kuris turėtųtapti gražia tradicija.Kostas LEONČIKASÐ V I E T I M A S I R K U L T Û R A