2009/3/59

S UVALKIETISGLOBALIZACIJA TRAUKIASIRoger C. AltmanDabar jau žinoma, kad globalinė ekonominėkrizė bus gili, ilgalaikė ir turėsneigiamų geopolitinių pasekmių. Ilgaigyvavusi liberali laisvoji rinka užleidžiavietą valstybiniam intervencionizmui,reguliavimui ir šliaužiančiam protekcionizmui.Kintančios, atvirkštinės globalinėstendencijos griauna priimtos sistemosteiginį, jog bendra pasaulinė rinka visiemsduoda naudos. Mažėja globalinėapyvarta, kapitalo judėjimas ir žmoniųimigracija. Pastebėta, jog mažiausiaiekonominių nuostolių patyrė šalys, izoliavusiosdidžia dalimi savo finansus nuopasaulio įtakos, būtent Kinija ir Indija.Silpnės taip pat globalinio vadovavimoir tarptautinio koordinavimo veiksmai.Valstybės, susibūrusios G7 (labiausiaiišsivysčiusios pasaulio valstybės)ir G20 (turtingiausių valstybių finansųministrai ir centrinių bankų direktoriai)grupėse, nerado kito sėkmingosprendimo krizei įveikti kaip tik priimtiTarptautinio valiutos fondo (MFW) sustiprinimovariantą. Netgi JungtinėsAmerikos Valstijos, suvokdamos, jogartimiausiais metais jų dominuojantipozicija pasaulyje silpnės, nėra pajėgiosveiksmingai pagyvinti minėtų institucijų.Visa tai sutampa su vienos dominuojančiosšalies modelio atsisakymu,kurį pagreitina nepalanki konjunktūra.Nedarbo ir fiskalinių problemų spaudžiamosJungtinės Amerikos Valstijospasiliks savų interesų akiratyje. Kitospasaulio valstybės, kaltinusios JAV dėlfinansinės suirutės ir globalinės recesijos,jau nežiūri palankiai į Amerikos laisvosiosrinkos kapitalizmo modelį. PrezidentoBaracko Obamos užsitarnautapasaulio simpatija kiek švelnina šias tendencijas,tačiau jų nepanaikina.Krizė atskleidė Europos Sąjungosvidaus silpnybes. Didėja ekonominiaiskirtumai, kadangi trys stipriausiosvalstybės – Prancūzija, Vokietija irDidžioji Britanija – nesugebėjo suderintinuomonės, kaip įveikti krizę, ir atsisakėsuteikti pagalbą Rytų Europosvalstybėms. Proceso stabdis pasirodėtikrai bendros valiutos stoka. Europoscentrinis bankas – priešingai, negutikėtasi – parodė daugiau atsargumonegu ryžto.Vakarų nesugebėjimas parodyti jėgąir vienybę atėjo ne laiku, nes žlugimastik padidins geopolitinę destabilizaciją.Kai kurios šalys, esančios ant griūtiesribos, kaip Iranas ir Rusija iškilusiosnaftos konjuktūros dėka, dabar pajusdidžiulį ekonominį spaudimą. Kitos, jaunestabilios, šalys, kaip antai Pakistanas,gali suskilti. Daugelyje Afrikos šaliųstaiga padidės skurdas. Visi minėtipožymiai byloja apie mažiau integruotąpasaulį.Roger C. Altman – Evercore Partnerspirmininkas ir direktorius. 1993-94 m.JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas.Iš anglų kalbos vertėSergiusz Kowalski(„Gazeta Wyborcza“ Nr. 161 22009-07-11-12 d.)Iš lenkų kalbos vertėKazimieras BaranauskasLIETUVIAI PAMIRŠTA KELIĄ Į LENKIJĄStiprėjant zloto kursui, lietuviai mažiauperka Lenkijoje. Didžiuosiuoseprekybos centruose apsiperkančių tautiečiųsumažėjo trečdaliu. Statybiniųmedžiagų centrų vadovai sako, kad artėjantžiemai lietuvių srautai ištirps, ir vosvienas kitas lietuvis vyks į Suvalkusapsipirkti.Suvalkų statybinių medžiagų parduotuvėje,esančioje prie pat įvažiavimoį miestą, daroma viskas, kad lietuviaidažniau užsuktų apsipirkti. Ką pirkti,lietuviams patarinėja lietuviškai kalbantyspardavėjai. Parduotuvė vos už keturiasdešimtieskilometrų nuo Kalvarijos.Tačiau Lenkijos prekybininkai teigia,kad vien nuo vasaros pradžios Lenkijoszlotui lito, o kartu ir euro, atžvilgiusustiprėjus beveik 10 procentų, pigesniųprekių ieškančių Lietuvos gyventojųsrautai slūgsta.Prekybininkai įtaria, kad didžiuosiuoseprekybos centruose, palyginti suvasariu ar kovu, kada zlotas buvo itinpigus, maždaug trečdaliu sumažėjo lietuvių,perkančių maisto produktus.Pardavėjai teigia, kad ankstesnis antplūdisveikė ir prekių kainas, dabar visdažniau pardavimus bandoma išlaikytinuolaidomis.„Kai Suvalkuose buvo daug perkama,buvo didelis srautas klientų iš užsienio,daug firmų, daug prekiautojų pakėlėkainas. Kadangi perkama, prekybininkainaudojasi proga“, – sako Suvalkųbendrovės „Importex“ direktoriusPetras Černelis.Prognozuoti ateitį, anot Lenkijos verslininkų,– sunku. Zlotas stiprėja vosne kasdien, šiandien iškeitęs šimtą litųgauni vos 117 zlotų. Prieš pusmetį –133.„Jeigu zlotas nusistovės iki tokio patieskurso kaip ir 2008-aisiais, tai, galimasakyti, mes jau klientų iš Lietuvosnesulauksime. Mat neapsimokėsatvažiuoti apsipirkti, todėl kiti vyks pasmus tik dėl sentimentų“, – mano Suvalkųbendrovės „Imbud“ vadybininkaseksportui Waldemar Januszko.Kiti save guodžia, kad net ir pakiluszloto kursui pirkėjų iš svetur bus. „Taip,yra žmonių, kurie nekreipia dėmesio įkainas, tiesiog įpratę atvažiuoti čia, įSuvalkus, apsipirkti. Ir nesvarbu, kadkrenta kursas“, – teigė W. Januszko.Be Suvalkų, populiariausios lietuviųapsipirkimo vietos yra Augustavas irBalstogė.Pagal www.delfi.ltE K O N O M I K APDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com35