Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

Savaitinis þurnalas 

Leidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d. 

ISSN 1392-1568 

Seimo 

Kronika 

PARLAMENTUI PATEIKTAS 

KINO ÁSTATYMO PROJEKTAS 

Nr.28 (202) 

2001 m. gruodþio 10 d. 

nustato kino reguliavimo pagrindus, nacionalinio filmo sàvokà, 

filmø gamybos, platinimo ir rodymo tvarkà bei finansavimo principus 

(þr. p. 1892) 

Reþisieriaus Algimanto Puipos kûrinio „Elzë ið Gilijos” filmavimo aikðtelëje. Nuotr. ið LKS archyvo

1886 

TURINYS 

Nr. 28 (202) 

POLITINË PUBLICISTIKA ....................................................................................................................... 1887 

Birutë Kulnytë. Nacionalinis muziejus mûsø kultûroje 

PLENARINIAI POSËDÞIAI ...................................................................................................................... 1889 

Vyriausybës pusvalandis – Generaliniam prokurorui ............................................................................... 1894 

KOMITETAI ................................................................................................................................................ 1900 

Þinios apie ástatymø projektø svarstymà komitetuose.............................................................................. 1907 

KOMISIJOS ................................................................................................................................................. 1909 

IAE regiono problemø komisijos pirmininkës K.D.Prunskienës nuomonë 

Ignalinos atominës elektrinës regiono problemø komisija 

Ðeimos ir vaiko reikalø komisija 

VALDYBA ..................................................................................................................................................... 1912 

OPOZICIJOS SKILTIS .............................................................................................................................. 1913 

Ar Seimo nario veikla nepaþeidþia teisës aktø reikalavimø? 

SEIMO PIRMININKAS .............................................................................................................................. 1913 

Laimëjimø parodoje – apie problemø „parodà” 

„Williams” bendrovë ir Vyriausybë pakviesta konstruktyviam dialogui 

Vizitas Briuselyje 

TARPTAUTINIAI RYÐIAI .......................................................................................................................... 1914 

Turkija remia Lietuvos narystæ NATO 

Naujas Lenkijos parlamentarø delegacijos vadovas 

POLITINIS ELITAS SVETUR ................................................................................................................... 1915 

Aðtuntoji Santarvës premija bus áteikta Lenkijos Prezidentui 

Rinkimai Taivane 

KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI ............................................................................................................... 1916 

PRIIMAMAJAME ....................................................................................................................................... 1922 

SPAUDOS KONFERENCIJOS .................................................................................................................. 1924 

SUKAKTYS .................................................................................................................................................. 1927 

Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 75-osios metinës 

NAUJOS KNYGOS PARLAMENTO SKAITYKLOJE ............................................................................ 1927 

PARODOS .................................................................................................................................................... 1932 

Rumunijos paroda paskatins dviðalius menininkø ryðius 

Seimo Kronika Nr. 28 (202) 2001 m. gruodþio 10 d. 

Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ. Þurnalas platinamas Lietuvos savivaldybëms, Vyriausybës institucijoms, bankams, 

atstovybëms, mokslo ástaigoms, visuomeninëms organizacijoms 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPAUDOS TARNYBA 

Gedimino pr. 53, 2002 Vilnius. www.lrs.lt. 

Vadovas Andrius Vaiðnys, tel.: 396201 

vyriausioji konsultantë Laima Ðandarienë, tel.: 396202; dizainerë Stanislava Autukienë, tel.: 396204; 

fotografas-redaktorius Gintaras Maèiulis, tel.: 396209; 

vyresnieji konsultantai: Jolanta Anskaitienë, tel.: 396205; Valdas Sinkevièius, tel.: 396211 („Seimo kronikos” redagavimas) 

konsultantai: Marius Gedutis, tel.: 396666 (ekskursijos á parlamentà); 

Vida Nacickaitë, tel.: 396206; Jurgita Naujikienë, tel.: 396203 

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos” spaustuvë. 6 leid. apsk. l. Tiraþas 360 egz.


Politinë publicistika 

NACIONALINIS MUZIEJUS 

MÛSØ KULTÛROJE 

Birutë KULNYTË 

Lietuvos nacionalinio muziejaus 

direktorë 

Kultûros politikos raidoje iðlieka 

vertybës, kurios sudaro materialøjá 

ir dvasiná mûsø gyvenimo pagrindà, 

tampa paskata naujai kûrybai. Iðsaugodami 

tai, kas teikia galimybiø tirti 

savo tautos istorinæ praeitá, atskleidþiame 

visuomenës patyrimà ne tik 

jos tradicijø, bet ir ðiandienos politinës 

kultûros aspektu. Kai deklaruojamas 

Lietuvos valstybës vidaus ir 

ypaè uþsienio politikos prioritetø 

nuoseklumas, turime nepamirðti, 

kad kultûros politika per naujausios 

istorijos deðimtmetá vis dar iðlieka 

diskusijø tema. Kyla daþni ginèai dël 

paminklosaugos, ypaè, kai atrodo 

„labai brangu”. Pagrindinë Lietuvos 

kilnojamo paveldo dalis saugoma 

muziejuose. 

Muziejus – ne tik gyvas kultûros 

reiðkinys, bet ir objektas, turintis nacionalinio 

turto iðraiðkà. Daugelyje 

demokratinio pasaulio valstybiø ðis 

turtas yra ne tik eksponuojamas, bet 

svarbiausia – nuolat kaupiamas, 

saugomas, restauruojamas ir tiriamas 

atitinkamas tradicijas turinèiuose 

centruose. Bûtent nacionalinio 

muziejaus sàvoka Vakarø 

pasaulyje sutapatinama su valstybei 

ir tautai svarbiø vertybiø saugojimu 

ir populiarinimu. Tokia muziejaus 

samprata mûsø kultûros politikos 

raidoje pripaþástama pernelyg lëtai, 

nors turime ne pirmà deðimtmetá 

dirbanèiø muziejø. 

Lietuvos nacionalinis muziejus 

formuojamas kaip plataus profilio 

Lietuvos valstybës ir kultûros istorijos 

muziejus, turintis aiðkià, muziejiniais 

rinkiniais pagrástà struktûrà. 

PRADÞIA – PRIEÐ 145 METUS 

Muziejaus susiformavimo istorija 

– kartu ir didelë Lietuvos kultûros 

istorijos dalis. Muziejaus pradþia 

– 1855 m. geguþës 11 d. ákurtas Senienø 

muziejus Vilniuje. Pagrindas 

– kultûros istoriko Eustachijaus Tiðkevièiaus 

kolekcija: monetø, medaliø, 

senø atlasø, graviûrø, portretø, 

istoriniø retenybiø rinkinys ir speciali 

3 tûkst. tomø biblioteka. Muziejus 

ásikûrë po 1831 m. sukilimo uþdaryto 

universiteto patalpose. Lietuvos 

istorijà atspindinti ekspozicija netruko 

pelnyti gerà vardà, tapo populiari. 

Privatûs asmenys kasmet dovanodavo 

po 1,5–4 tûkstanèius 

eksponatø. Po 1863 m. sukilimo sekusios 

represijos skaudþiai palietë 

Senienø muziejø. Dalis su Lietuvos 

istorija susijusiø eksponatø buvo iðveþti 

á N.Rumiancevo muziejø Maskvoje. 

Muziejaus bibliotekos pagrindu 

buvo ákurta Vilniaus vieðoji 

biblioteka (vëliau tapusi Vilniaus 

universiteto bibliotekos dalimi), muziejus 

tapo bibliotekos dalimi. 

1919 m. kovo mën. V.Mickevièiaus–Kapsuko 

vyriausybë ásteigë Istorijos–etnografijos 

muziejø, kurio 

pagrindà sudarë Senienø muziejaus 

ir Lietuviø mokslo draugijos rinkiniai. 

Visa, kas „dëlei tam tikros politikos 

ar karo buvo iðgabenta ið Lietuvos”, 

turëjo bûti gràþinta. Muziejaus 

direktoriumi paskirtas Jonas Basanavièius 

sparèiai organizavo muziejaus 

tvarkymo darbus, kuriuos 

1920 m. nutraukë Lenkijos okupacija. 

Lenkø muziejininkams dël lëðø 

trûkumo nepavyko atkurti muziejaus, 

rinkiniai buvo saugomi universitete. 

1941 m. senieji Vilniaus rinkiniai 

perduoti ákurtai Mokslø 

akademijai, kur Senienø muziejaus 

ir Lietuviø mokslo draugijos rinkiniø 

pagrindu buvo suformuoti Istorijos 

ir Etnografijos muziejai. 

ISTORIJA, ETNOGRAFIJA IR 

LITUANISTIKA 

Kultûros istorikui, muziejininkui 

Vincui Þilënui 1952 m. pavyko 

muziejus apjungti ir atkurti Senienø 

muziejaus struktûrà. Politinio atðilimo 

laikotarpyje 1954–1960 m. 

buvo pabaigtas 1919 m. Jono Basanavièiaus 

pradëtas darbas: sukurtas 

Lietuvos istorijos ir etnografijos 

muziejus. 1956, 1966, 1967 metais 

buvo atgauta dalis á Rusijà iðveþtø 

Senienø muziejaus eksponatø. 1967 

m. muziejus ásikûrë Vilniaus piliø 

teritorijoje, buvusio Naujojo arsenalo 

pastate. 1968 m. lapkrièio 5 d. 

atidaryta istoriniu principu parengta 

ekspozicija buvo ne tik ryðkus 

Lietuvos kultûros faktas, bet ir iðskirtinis 

reiðkinys to meto Sovietø 

Sàjungoje: tautos istorija buvo pristatoma 

pradedant archeologiniais 

jos etniniø þemiø radiniais. Eilës 

kartø nuoseklus darbas ekspedici- 

1887

jose, nuolatinës iðblaðkytø rinkiniø 

paieðkos leido sukaupti didþiausià 

Lietuvoje muziejiná lituanistikos 

rinkiná. 1992–1993 m. reorganizavus 

ideologizuotus Ateizmo ir revoliucijos 

muziejus, jø rinkiniai organiðkai 

ásiliejo á muziejaus rinkinius. 

Atsiþvelgiant á tai, kad muziejuje 

saugomos pagrindinës Lietuvos istorijà 

ir tautos kultûrà atspindinèios 

kolekcijos, muziejus 1992 m. buvo 

ávardintas kaip Lietuvos nacionalinis 

muziejus. 

Muziejuje saugoma 915 tûkst. 

eksponatø. Rinkiniø turinio apspræstos 

ekspozicijos ir saugyklos 

apgalvotai ir kompaktiðkai kuriamos 

Vilniaus piliø komplekso pastatuose. 

Pirmà kartà Lietuvos istorijoje 

savo valstybingumo centre – 

Vilniuje, kuriame valstybës ir kultûros 

istorijos muziejø–kompleksà 

su ekspozicinëmis patalpomis Gedimino 

piliakalnio papëdëje ir atviromis 

lankymui saugyklomis su 

restauravimo dirbtuvëmis greta, uþ 

1888 

Vilnelës. Muziejø pamëgo vaikai. 

Ketvirti metai vykdoma edukacinë 

programa mokykloms „Paþinimas” 

susilaukia kasmet gausesnës auditorijos. 

Muziejus lankomas, atsiliepimø 

knygoje gausu gerø atsiliepimø 

ávairiomis kalbomis. O 

muziejaus lankytojai „uþsuka” ir internetu: 

jau prieð porà metø daugelis 

pamëgo siøsti kalëdinius sveikinimus, 

pasinaudodami senàja 

atvirukø kolekcija elektroninëje 

muziejaus svetainëje. 

Muziejaus leidiniai jau tapo kultûros 

istorijos tyrinëjimø dalimi. Leidþiama 

„Lietuvos nacionalinio muziejaus 

biblioteka”, „Etnografijos” 

ir „Numizmatikos” metraðèiai. Kultûros 

ministerijai parëmus finansiðkai, 

pradedamos leisti trys naujø leidiniø 

serijos: Lietuvos istorijos 

paminklai, Lietuviø etninë kultûra, 

Lietuvos fotografijos istorija. 

Visø serijø pirmieji tomai jau 

bus pristatyti kitø metø tarptautinëje 

Frankfurto knygø mugëje. Tæ- 


siamos lituanistikos paieðkos uþsienyje. 

Dalis ðios dienos Lietuvos problemø 

– ir muziejaus problemos. 

Kai Lietuvos Seimas prieð kelis metus 

pradëjo formuoti parlamentinei 

institucijai bûdingà aplinkà su 

istoriniais akcentais, pasirodë, kad 

LNM galëjo tapti tinkamiausias 

pagalbininkas. Svarbiausi valstybës 

renginiai, minëjimai ir parodos be 

LNM talkos jau apskritai neásivaizduojami. 

Kitas dalykas, kad prabildama 

apie skaudþiausius rûpesèius, turëèiau 

ið jø iðskirti darbø, neturinèiø 

iðliekamosios vertës, painiojimà su 

tautos istorijai aktualiø darbø atlikimo 

bûtinybe. Tolesnis Lietuvos 

nacionalinio muziejaus átakos ir 

vaidmens ugdymas turëtø tapti 

vienu ið tø kultûros politikos tikslø 

bei darbø, kurie padeda paþinti 

Lietuvos istorijà ávairiems socialiniams 

sluoksniams ir suvokti Lietuvà 

istorijoje.


Plenariniai 

posëdþiai 

PATIKSLINTOS MUITINËS KODEKSO 

NUOSTATOS 

Padaryta priëmimo 

pertrauka 

Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo 

ástatymo projekto Nr.IXP– 

762(4)ES (iki vakarinio plenarinio 

posëdþio); 

Advokatûros ástatymo 7 ir 18 

straipsniø papildymo ir ástatymo papildymo 

nauju deðimtuoju skirsniu 

ástatymo projekto Nr.IXP– 

939(2)ES. 

Priimti ástatymai, 

nutarimai 

Muitinës kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 9, 

25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 

43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 

68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 

97 ,106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 

132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 

163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 

187, 188, 189, 193, 197, 198, 202, 

203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 

216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 

228, 229 straipsniø pakeitimo ir papildymo 

5(1), 54(1), 54(2), 56(1), 

85(1), 150(1), 165(1), 195(1), 

198(1), 216(1), 216(2), 216(3), 

216(4), 216(5), 216(6), 223(1) 

straipsniais ástatymas (projektas 

Nr.IXP–1079(3)ES). Balsavo: uþ– 

72, prieð–0, susilaikë 8. 

Ðis teisës aktas parengtas vykdant 

Lietuvos derybinæ pozicijà derybose 

su Europos Sàjunga „Muitø 

sàjunga„. Derinant Muitinës kodeksà 

su ES reikalavimais buvo atsiþvelgta 

á pakeistà ES Muitinës kodeksà, 

pasikeitusià bendràjà 

tranzito tvarkà, be to, iðtaisyti Muitinës 

kodekse pastebëti netikslumai, 

ávertinti Valstybës kontrolës pateikti 

siûlymai, susijæ su mokesèiø administravimu. 

Atsiþvelgiant á Valstybës kontrolës 

siûlymus, ástatyme patikslintos 

Muitinës kodekso nuostatos, reglamentuojanèios 

mokesèiø iðieðkojimà, 

tam tikslui naudojamos priemonës 

ir jø taikymo tvarka. 

Seimo nutarimas „Dël Seimo 

nutarimo „Dël Seimo III (rudens) 

sesijos darbø programos” priedëlio 

papildymo” (projektas Nr.IXP– 

1231). Balsavo: uþ–45, prieð–19, susilaikë 

14. 

Priëmus ðá nutarimà, Seimo rudens 

sesijos darbø programa papildyta: 

Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës 

objektø registravimà 

ástatymo 1 priedëlio papildymo, 

Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio 

pakeitimo, Atostogø ástatymo 25 

straipsnio pakeitimo bei Buhalterinës 

apskaitos ástatymo 13 straipsnio 

pakeitimo ástatymais. 

Protekciniø (apsaugos) priemoniø 

ástatymo pakeitimo ástatymas 

(projektas Nr.IXP–246). Balsavo: 

uþ–52, prieð–0, susilaikë 2. 

Priimtame ástatyme numatyta, 

kad Vyriausybës ágaliota institucija 

(Ûkio ministerija) atliks tyrimus ir 

pagal jø rezultatus rengs ir teiks siûlymus 

Vyriausybei dël protekciniø 

(apsaugos) priemoniø (muitø ar 

kvotø) taikymo, o nutarimus dël to 

priims Vyriausybë. 

Seimo nutarimas „Dël Vyriausiosios 

rinkimø komisijos sudëties 

pakeitimo” (projektas Nr.IXP– 

1221(2). Balsavo: uþ–49, prieð–0, 

susilaikë 0. 

Priëmus ðá nutarimà, Vyriausiosios 

rinkimø komisijos nariu vietoj 

Sauliaus Spëèiaus tapo Liberalø sàjungos 

narys Sigitas Groblys. 

GRUODÞIO 4 RYTINIAME POSËDYJE 

Pateikti projektai 

Seimo narys Julius Sabatauskas 

pateikë Mokesèiø uþ pramoninës 

nuosavybës objektø registravimà 

ástatymo 1 priedëlio papildymo ástatymo 

projektà Nr. IXP–1083, kurio 

tikslas – suderinti Mokesèiø uþ pramoninës 

nuosavybës objektø registravimà 

ástatymà su svarstomo dabar 

Seime Patentø ástatymo 27 1 straipsnio 

nuostatomis dël papildomos apsaugos 

liudijimo iðdavimo. Ástatymo 

projekto I priedëlyje nustatyti tokie 

papildomi mokesèiai: uþ paraiðkos 

papildomos apsaugos liudijimui gauti 

padavimà – 400 Lt; metø mokesèiai 

uþ papildomos apsaugos liudijimo 

galiojimà: pirmaisiais – 1200 Lt, 

antraisiais – 1200 Lt, treèiaisiais – 

1200 Lt, ketvirtaisiais– 1200 Lt, 

penktaisiais metais – 1200 Lt. 

Nutarta ástatymo projektui po 

pateikimo pritarti ir pradëti jo 

svarstymo procedûrà. Pagrindiniu 

komitetu projektui svarstyti paskirtas 

Biudþeto ir finansø komitetas. 

Preliminari svarstymo plenariniame 

posëdyje data – gruodþio 18 d. 

Sveikatos reikalø komiteto narys 

Juozas Matulevièius pateikë Bedarbiø 

rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1) 

straipsnio papildymo ástatymo projektà 

Nr. IXP–1230, kurio esmë – uþtikrinti 

teisæ gauti bedarbio paðalpà 

ir numatyti kitas socialines garantijas 

asmenims, tapusiems ilgalaikiais 

uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojais 

ir dël to nuðalintiems nuo darbo, 

kadangi jø darbas sukeltø uþkreèiamosios 

ligos iðplitimo pavojø. 





Socialiniø reikalø ir darbo komitetas. 


posëdyje data – gruodþio 

20 d. 

Gràþintas Vyriausybei 

tobulinti 

2001 metø valstybës biudþeto ir 

savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø 

patvirtinimo ástatymo pakei- 

1889

GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE 

timo ástatymo projektas Nr.IXP– 

1194. 

Biudþeto ir finansø komitetas ið 

esmës projektui pritarë ir pasiûlë Vyriausybei 

já patobulinti atsiþvelgiant á 

Komiteto siûlymus (dël to, jog pagal 

Seimo statutà, po pirmojo svarstymo 

biudþeto projektà reikia gràþinti 

svarstyti (taisyti) Vyriausybei). 

Pritarta po svarstymo 

Þmoniø uþkreèiamø ligø profilaktikos 

ir kontrolës ástatymo pakeitimo 

ástatymo projektui Nr.IXP– 

1080(2)ES. 

Pavojingø kroviniø veþimo automobiliø, 

geleþinkeliø ir vidaus vandenø 

transportu ástatymo projektas 

Nr.IXP–1106(2)ES. 

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø 

rûðiø ir bendrijø ástatymo pakeitimo 


1136(2)ES. 

Laukinës gyvûnijos ástatymo pakeitimo 


1137(2)ES. 

1890 

Padaryta svarstymo 

pertrauka 

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá 

nekilnojamàjá turtà atkûrimo 

ástatymo 12, 13 ir 16 straipsniø pakeitimo 

ir papildymo ástatymo projekto 

Nr.IXP–1140(3). 

Þemës reformos ástatymo 8 ir 10 

straipsniø pakeitimo ir papildymo 

ástatymo projekto Nr.IXP–1141. 

Þemës ástatymo 18 straipsnio 

papildymo ástatymo pripaþinimo 

netekusiu galios ástatymo projekto 

Nr.IXP–1121. 

Vakarinis posëdis 

Priimtas ástatymas 

Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo 

ástatymas (projektas 

Nr.IXP–762(4)ES). Balsavo: uþ–68, 

prieð–0, susilaikë 0. 

Priimtame ástatyme atsiþvelgiant 

á Europos Sàjungos direktyvø reikalavimus, 

kitus Lietuvos ástatymus 

naujai nustatyta saugomø teritorijø 


Seimo nariai Viktoras Rinkevièius, Antanas Baura, Vytautas Einoris, Justinas Karosas 

sistema, saugomø teritorijø steigimo, 

tvarkymo ir apsaugos teisiniai 

pagrindai. 

Pritarta po svarstymo 

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio 

laikinojo ástatymo 7, 8(1), 33, 35 

straipsniø pakeitimo ástatymo projektui 

Nr.IXP–1134(2). 

Valstybës kontrolës ástatymo pakeitimo 


906(3)ES. 

Administraciniø teisës paþeidimø 

kodekso 224, 259(1) straipsniø 

pakeitimo ir 225(1) straipsnio pripaþinimo 

netekusiu galios ástatymo 

projektui Nr.IXP–960(2). 

Baudþiamojo proceso kodekso 

134 straipsnio pakeitimo ástatymo 


Civilinio proceso kodekso 372 

straipsnio 18 punkto ir 373 straipsnio 

15 punkto pakeitimo ástatymo 


Valstybës tarnybos ástatymo 2 

priedëlio pakeitimo ir papildymo 


965(2).


SIÛLOMA KEISTI TERMINUOTØ DARBO 

SUTARÈIØ SUDARYMO SÀLYGAS 

Pateikti projektai 

Seimo narys Algirdas Sysas pateikë Darbo 

sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP–1145 bei já lydintá Atostogø 

ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP–1146. Projekto autorius siûlo 

uþdrausti sudaryti terminuotas darbo sutartis 

darbuotojo praðymu, kai darbas yra nuolatinio 

pobûdþio. 

Ðiuo metu galiojantis Darbo sutarties ástatymas 

leidþia sudaryti terminuotà darbo sutartá 

nuolatinio pobûdþio darbams tada, kai yra 

darbuotojo praðymas. Pasak Seimo nario, pasinaudodami tokia ástatymine 

nuostata, darbdaviai, priimdami darbuotojus á darbà, reikalauja ið jø 

raðtiðkø praðymø dël terminuotø darbo sutarèiø sudarymo nuolatinio pobûdþio 

darbams atlikti. Darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, 

neturi teisës á iðeitinæ paðalpà atleidimo ið darbo atveju, negali nutraukti 

darbo sutarties savo noru (iðskyrus ligos ar invalidumo atveju) bei 

yra nuolatinëje streso bûsenoje, nes neþino ar darbo sutartis su juo bus pratæsta, 

ar ne. 

Atostogø ástatyme siûloma nustatyti maksimalià nemokamø atostogø 

dël ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø prieþasèiø trukmæ iki 30 kalendoriniø 

dienø per metus. 


„Hyper Rimi” prekybos centras sostinës Ðiaurës miestelyje 

G.Þilinsko (ELTA) nuotr. 

Ðiuo metu galiojantis Atostogø 

ástatymas nemokamø atostogø dël 

ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø 

prieþasèiø trukmës neriboja, todël, 

Seimo nario nuomone, pastaruoju 

metu Lietuvos ámonëse pagausëjo atvejø, 

kai darbdaviai reikalauja ið darbuotojø 

raðtiðkø praðymø dël nemokamø 

atostogø. 

Nutarta ástatymø projektams po 

pateikimo pritarti ir pradëti jø 


komitetu projektams svarstyti paskirtas 

Socialiniø reikalø ir darbo 

komitetas. Preliminari svarstymo 

plenariniame posëdyje data – gruodþio 

18 d. 

Socialinës apsaugos ir darbo ministrë 

Vilija Blinkevièiûtë pateikë 

Garantinio fondo ástatymo 12 

straipsnio pakeitimo ástatymo projektà 

Nr.IXP–1225. 

Ástatymo pakeitimu siekiama 

suvienodinti iðmokø skyrimo sàlygas 

bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø 

ámoniø darbuotojams, nepri- 

1891


klausomai nuo bankroto proceso 

pradþios, nustatant vienodà iðmokø 

finansavimà ið ðaltiniø, numatytø 

Garantinio fondo ástatyme. 


pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo 

procedûrà (ypatingos skubos 

tvarka). Pagrindiniu komitetu projektui 

svarstyti paskirtas Socialiniø 

reikalø ir darbo komitetas. Preliminari 

svarstymo ir priëmimo plenariniame 


Ministrë pateikë ir Bedarbiø rëmimo 

ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 

16, 16(1), 19, 20(1), 22 straipsniø 

pakeitimo, 7 ir 8 straipsniø eiliðkumo 

pakeitimo ástatymo projektà 

Nr.IXP–1226, kurio tikslas – suderinti 

Lietuvos teisës aktus uþimtumo 

rëmimo klausimais su ES normomis, 

ágyvendinti ES Tarybos 

rekomendacijas dël kasmetiniø uþimtumo 

krypèiø bei Lietuvos Respublikos 

uþimtumo didinimo 2001– 

2004 metø programos priemones, 

skatinanèias ir remianèias netekusiø 

darbo gyventojø uþimtumà. 

Bedarbiø rëmimo ástatymà siûloma 

papildyti nuostata, kad tiek moteris, 

tiek vyras, auginantis vaikà iki 

8 metø, turi vienodas teises á ástatymo 

nustatytas papildomà uþimtumo 

rëmimà bei bedarbio paðalpà. Siûloma 

profesiniø, aukðtesniøjø ir 

aukðtøjø mokyklø absolventams be- 

1892 


darbio paðalpos mokëjimo pradþià nukelti tris mënesius, kad absolventams 

bûtø iðplësta galimybë ieðkotis darbo ir sumaþinti iðmokas bedarbio paðalpoms. 

Be kita ko, iðpleèiamos darbo rinkoje papildomai remiamø bedarbiø 

grupës. 

Nutarta ástatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo 

procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialiniø 

reikalø ir darbo komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje 

data – gruodþio 20 d. 

Susisiekimo ministras Zigmantas Balèytis pateikë Keliø prieþiûros ir 

plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ástatymo projektà 

Nr.IXP–1214 ES, kurio tikslas – nustatyti Keliø prieþiûros ir plëtros programos 

finansavimo ðaltinius ir tvarkà. Susisiekimo ministerija, siekdama 

uþtikrinti specialiosios Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimà, 

siûlo: 

palaipsniui didinant mineralinio kuro akcizà, kartu didinti atskaitymø 

nuo akcizo pajamø dalá keliams tiesti ir priþiûrëti; 

nuo 2002 m. sausio 1 d. nustatyti mokestá uþ Lietuvoje áregistruotas 

krovinines transporto priemones, palaipsniui nustatant, kad ðio mokesèio 

dydþiai bûtø ne maþesni uþ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 

reikalaujamus minimalius dydþius. 

Projekte transporto priemoniø savininkø keliø mokestis traktuojamas 

kaip mokestis uþ naudojimàsi keliais ir jø infrastruktûra. Jis ávardijamas 

kaip naudotojo mokestis ir kartu nustato ðio mokesèio tarifus lengviesiems 

automobiliams bei autobusams. Taip pat siûloma ðá mokestá uþsienio ðalyse 

áregistruotø autobusø ir krovininiø transporto priemoniø savininkams 

diferencijuoti pagal naudojimosi keliais ir jø infrastruktûra laiko trukmæ – 

dienà, savaitæ, mënesá, metus. 


procedûrà (skubos tvarka). Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti 

paskirtas Biudþeto ir finansø komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame 


KULTÛROS MINISTRË PATEIKË 

KINO ÁSTATYMO PROJEKTÀ 

Kultûros ministrë Roma Dovydënienë pateikë Kino ástatymo projektà 

Nr. IXP–1217ES, kurio tikslas – nustatyti kino (integralios lietuviø kultûros 

dalies) reguliavimo pagrindus, nacionalinio filmo sàvokà, filmø gamybos, 

platinimo ir rodymo tvarkà bei finansavimo principus. 

Projekte nustatyti pagrindiniai filmø gamybos principai, numatytas visø 

platinamø ir rodomø filmø registravimas Valstybës filmø registre, jø 

indeksavimas pagal þiûrovø amþiaus cenzà bei nacionaliniø filmø saugojimo 

tvarka. Projekto rengëjø nuomone, valstybës parama bûtina kinui iðsaugoti, 

todël projekte ávardijami svarbiausi kino finansavimo principai 

bei numatoma Iðplëstinë kino rëmimo programa. 


procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Ðvietimo, 

mokslo ir kultûros komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje 

data – kitoje sesijoje. 

Teisingumo viceministras Paulius Koverovas pateikë Teritorijoje galiojanèiø 

ástatymø, priimtø iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratæsimo 

ástatymo 1 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–1216,


kurio tikslas – pratæsti Darbo ástatymø 

kodekso ir Referendumo ástatymo 

galiojimo laikà iki 2003 m. 

sausio 1 d. Pasak Aiðkinamojo raðto, 

naujas Darbo ástatymø kodekso 

projektas jau yra parengtas, taèiau 

uþtruko jo derinimas su Europos 

Sàjungos direktyvomis, suinteresuotomis 

institucijomis bei Triðale 

taryba. Naujas Referendumo ástatymo 

projektas dar neparengtas. 





Teisës ir teisëtvarkos komitetas. 



Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto 

pirmininkas Rolandas Pavilionis 

pateikë Ástatymo „Dël Vilniaus 

universiteto statuto 

patvirtinimo” pakeitimo” ástatymo 

projektà Nr.IXP–1130 (nauja galiojanèio 

statuto redakcija). 

Aiðkinamajame raðte teigiama, 

kad 2000 m. kovo 12 d. LR Seimo 

priimto Aukðtojo mokslo ástatymo 

68 str. antrojoje dalyje numatyta, 

kad ásigaliojus ðiam ástatymui, ástatymas 

„Dël Vilniaus universiteto 

statuto patvirtinimo” galioja tiek, 

kiek jis neprieðtarauja Aukðtojo 

mokslo ástatymui. 

Pateikto projekto tikslas – patobulinti 

Vilniaus Universiteto val- 


Seimo nariai Rolandas Pavilionis, Gintautas Kniukðta 

dymo sistemà, aiðkiau apibrëþti atskirø valdymo grandþiø kompetencijà, 

jø tarpusavio santyká, studentø teisinæ padëtá, pagrindinius jø savivaldos 

bruoþus. 


procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Ðvietimo, 

mokslo ir kultûros komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje 

data – pratæstoje rudens sesijoje. 

Seimo nariø pareiðkimai 

Parlamentaras Artûras Vazbys perskaitë pareiðkimà „Dël mëginimø stabdyti 

pensijø reformà”, kuriame kritikuojamas Seimo nario Gedimino Vagnoriaus 

siûlymas Lietuvoje kurti savanoriðku kaupimu paremtus privaèius 

pensijø fondus. Pareiðkime pabrëþiama, kad kuo skubiau bûtø pradëta 

ágyvendinti Vyriausybës parengta pensijø reforma. 

Seimo narys Jonas Budrevièius perskaitë pareiðkimà dël Lietuvos taupomojo 

banko privatizavimo pasekmiø, kuriame teigiama, jog kaimo gyventojus 

ypaè skaudþiai palietë naujøjø banko savininkø pradëtas tinklo 

pertvarkymas, kai uþdarinëjami banko skyriai. 

1893

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE 

Priimtas protokolinis nutarimas, kuriame Seimas, atsiþvelgdamas á 

Peticijø komisijos iðvadà nutaria tenkinti Liucijos Gineitienës peticijoje 

„Dël privalomojo sveikatos draudimo ámokø„ pateiktà siûlymà panaikinti 

individualioms (personalinëms) ámonëms prievolæ mokëti privalomojo 

sveikatos draudimo ámokas uþ laikotarpá nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 

m. spalio 31 d., kai jos turëjo likviduojamos ámonës statusà, neþiûrint á tai, 

ar po to likviduojamos ámonës statusas joms buvo panaikintas. 

1894 

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS – 

GENERALINIAM PROKURORUI 

INFORMACIJA APIE VILNIAUS LEDO RÛMØ 

PRIVATIZAVIMO PATIKRINIMÀ 

• PAPILDOMØ DOKUMENTØ REIKËJO REVIZOREI 

• AR PROKURATÛROS SISTEMA TAPS SKAIDRI 

KADRØ POLITIKAI? 

Antanas Klimavièius. Ðiandien að jûsø 

nevarginsiu kriminogeninës padëties 

analize ir kitomis prokuratûros problemomis, 

nes prieð mënesá ðioje tribûnoje jau 

buvau ir apie tai ðnekëjome. Kriminogeninë 

situacija Lietuvoje ypatingai nepasikeitë 

ir að netgi matau teigiamus poslinkius. 

O pradësiu tikriausiai nuo to, dël ko að 

esu èia ir pakviestas, t.y. nuo to, kaip buvo 

atliekamas ir kaip dabar atliekamas Vilniaus 

ledo rûmø privatizavimo patikrinimas. 

Pradësiu nuo 1993 metø, kad bûtø 

aiðku, apie kà kalbame. Taigi 1993 metø 

geguþës mënesá Seimas priëmë ástatymà 

dël buvusiø Lietuvos TSR valstybiniø profesiniø sàjungø turto. Jame buvo 


numatyta, kad dalis turto perduodama 

Specialiajam fondui veikianèioms 

ir besisteigianèioms profesinëms 

sàjungoms remti. Ðio ástatymo 

6 straipsnis numatë, kad fondui perduodamas 

turtas negali bûti privatizuojamas 

ar akcionuojamas, taip 

pat parduodamas ar kitaip perleidþiamas, 

iðskyrus, kai turtas perduodamas 

veikianèioms ir besisteigianèioms 

profesinëms sàjungoms. 

Seimo nutarimu buvo patvirtinta 

fondo taryba ir nurodyta, koks turtas 

perduodamas ðiam fondui. Su 

kitu turtu fondui perduoti Vilniaus 

koncertø ir sporto rûmai ir Vilniaus 

ledo rûmai. 

Fondas nebuvo ðio turto savininkas, 

jis privalëjo já perduoti besikurianèioms 

ir esamoms profesinëms 

sàjungoms. Fondas, paþeisdamas 

ðio minëto ástatymo 6 straipsnio reikalavimus, 

1996 metø lapkrièio 20 

dienà nutarë reorganizuoti Vilniaus 

sporto ir koncertø rûmus á uþdaràjà 

akcinæ bendrovæ „Vilniaus koncertø 

ir sporto rûmai”. Kaip turtinis 

ánaðas ástatiniam kapitalui 

suformuoti buvo perduoti minëti 

rûmai, kuriø likutinë vertë buvo 

daugiau kaip 7 mln. 285 litai. Taigi 

profsàjungoms priklausantis turtas 

tuo metu buvo neteisëtai akcionuotas. 

1997 m. kovo 28 d. fondo taryba 

nutarë padidinti uþdarosios akcinës 

bendrovës „Vilniaus koncertø 

ir sporto rûmai” ástatiná kapitalà 5 

milijonais litø, iðleidþiant papildomai 

paprastø ir vardiniø akcijø. 

Naujais akcininkais greta kitø tapo 

ir uþdaroji akcinë bendrovë „Lietuvos 

rytas”. Dar akcininkais tapo kelios 

statybinës organizacijos, kurios 

akcijas ásigijo uþ atliekamà remontà, 

statybines medþiagas ir darbus. 

Kaip Ledo rûmai buvo atskirti 

ir kaip pamaþu, bet uþtikrintai tapo 

maþiau kaip uþ 2 mln. uþdarosios 

akcinës bendrovës „Lietuvos 

rytas” nuosavybe? Kad bûtø suprantama, 

apie kà kalbama, að gal 

chronologine tvarka suminësiu sutartis. 

1997 m. liepos 25 d. sudaroma 

nuomos sutartis tarp uþdarosios 

akcinës bendrovës „Sporto rûmai” 

ir krepðinio klubo „Rytas”, pagal


kurià „Rytas” gavo nuomos teisæ 

naudotis Ledo rûmais. Papildomai 

buvo pasiraðyta dar kita sutartis, pagal 

kurià pratæstas nuomos terminas 

iki 2004 metø birþelio mënesio. 

2000 m. balandþio 25 d. sudaroma 

finansinë ilgalaikës nuomos sutartis 

tarp „VB lizingas” ir uþdarosios 

akcinës bendrovës „Sporto rûmai”, 

pagal kurià UAB „Sporto ir kultûros 

rûmai” iki 2005 metø mokëdami 

iðperkamosios nuomos mokestá 

– 52 tûkst. Lt per mënesá – galës iðsipirkti 

parduotus Ledo rûmus pagal 

2000 m. balandþio 28 d. pirkimo–pardavimo 

sutartá tarp „VB 

lizingas” ir uþdarosios akcinës bendrovës 

„Vilniaus kultûros ir sporto 

rûmai”, kuriuos pardavë uþ 3 mln. 

Lt. Toliau sudaroma kita sutartis. 

Po trijø dienø sudaroma sutartis – 

turto atpirkimo sutartis tarp „VB lizingas” 

ir UAB „Lietuvos rytas”, kurioje 

numatyta: jei 2000 m. balandþio 

25 d. iðperkamosios nuomos 

sutartis tarp „VB lizingas” ir UAB 

„Sporto rûmai” nutrûks anksèiau, 

UAB „Lietuvos rytas” turës atpirkti 

likusià turto Ledo rûmø kainà. 

Toliau. 2000 m. geguþës 2 d. sudaroma 

triðalë sutartis – subnuomos 

susitarimas tarp „VB lizingas”, 

UAB „Sporto rûmai” ir krepðinio 

klubo „Rytas”, kuriuo susitariama, 

kad dalá iðperkamojo mokesèio – 52 

tûkst. Lt per mënesá – mokës UAB 

„Sporto rûmai”, kità dalá – 41 tûkst. 

300 Lt – krepðinio klubas „Rytas” 

tiesiogiai á „VB lizingas” sàskaità. 

Sutartis visiðkai normali. Kad subnuomininkas 

aplenktø nuomininkà, 

tiesiai moka „VB lizingas” nuomos 

mokestá. Tas mokestis – 41 tûkst., 

kaip man specialistai sako, yra nedidelis, 

visiðkai normalus. 

Toliau kas daroma? 2000 m. rugpjûèio 

18 d. „VB lizingas” raðtu 

kreipësi á Vilniaus sporto rûmus, 

áspëdamas dël susidariusios skolos 

ir dël galimo 2000 m. balandþio mënesá 

iðperkamosios nuomos sutarties 

nutraukimo prieð terminà. Prieþastis 

ta, kad krepðinio klubas, 

padaræs vienà ánaðà – 41 tûkst. 300 

Lt, nustojo mokëti subnuomos mokestá. 

To paties mokesèio savo dalá 


nustojo mokëti ir UAB „Vilniaus 

sporto rûmai”. 2000 m. spalio 13 d. 

„VB lizingas” praneða Sporto rûmams, 

kad iðperkamosios nuomos 

sutartis dël nepadengtø skolø bus 

nutraukta 2000 m. spalio 19 d. 2000 

m. spalio 26 d. „VB lizingas” raðo 

raðtà UAB „Lietuvos rytas” dël 

2000 m. balandþio 20 d. turto atpirkimo 

sutarties ávykdymo. 

2000 m. lapkrièio 7 d. – finansinë 

ilgalaikës nuomos sutartis tarp 

„VB lizingas” ir UAB „Lietuvos rytas”, 

kuria UAB „Lietuvos rytas”, iðperkamosios 

nuomos gavëjas, ásipareigoja 

iðpirkti Ledo rûmus uþ 1,89 

mln. Lt iki 2003 metø pabaigos. 

2000 m. lapkrièio 23 d.– Ledo rûmø 

nuomos sutartis tarp UAB „Lietuvos 

rytas” ir krepðinio klubo „Rytas”. 

Sutarties terminas – 3 metai. 

Nuomos suma – 8 tûkst. Lt plius 

PVM. Taigi „Lietuvos rytas” labdaringai, 

visiðkai pigiai nuomoja patalpas 

krepðinio klubui. Geras darbas. 

Taèiau „Lietuvos rytas” tokiu 

bûdu ásigyja… að turiu netgi paþymà 

ið Þemës ir kito nekilnojamojo 

turto kadastro registro valstybës 

ámonës Vilniaus filialo, jie ákainoja 

ðità turtà daugiau kaip 10 mln. 520 

tûkst. Vadinasi, „Lietuvos rytas” ðità 

turtà, kuris kainuoja 10 mln. 520 

tûkst., ásigyja maþiau nei uþ 2 mln. 

Lt. Man visiðkai ðita aritmetika nesuprantama. 

Tuo labiau, kad ásigijæs 

ðá turtà „Lietuvos rytas” 99 metams 

ágyja teisæ á nuomà þemës 

sklypo, kurio kaina rinkoje yra 3 

mln. 334 tûkst. 

Dabar dël patikrinimo. Dar geguþës 

mënesá „Lietuvos ryte” buvo 

straipsnis (neatsimenu pavadinimo) 

apie ðá privatizavimà. Tada generalinio 

prokuroro pavaduotojas K.Betingis 

davë nurodymà (prieð tai mes 

aptarëme), kad reikia tikrinti, nes 

taip negali bûti. Apygardos vyriausiajam 

prokurorui buvo duotas nurodymas 

pradëti tikrinti ðá privatizavimà. 

Apygardos vyriausiasis 

prokuroras pavedë ðá darbà miesto 

prokurorui. 

Kodël buvo tikrinama kartu su 

Specialiøjø tyrimø tarnyba? Paaiðkinimas 

labai paprastas. Tuo metu, 

kai Vilniaus miesto prokuratûra 

pradëjo patikrinimà dël privatizavimo, 

suþinota, kad STT tikrina fondo 

tarybos veiklà. Ðie dalykai labai 

susijæ ir visai natûralu, kad miesto 

prokuroras priëmë nutarimà sudaryti 

bendrà grupæ ið dviejø agentø 

ir vieno prokuroro. 

Dël ko buvo daromas poëmis? 

Patikrinus ðias sutartis ir kitus dokumentus 

kilo daug klausimø. Kodël 

„Lietuvos rytas”, o ne Sporto rûmai 

nemokëjo nuomos mokesèio 

pagal sutartá, kodël nemokëjo krepðinio 

klubas? Ið didþiosios buhalterinës 

knygos revizorë nustatë, kad 

klubas buvo mokus ir galëjo mokëti. 

Kyla versija, kad tyèia buvo nemokama 

dël to, kad pagal ðià anksèiau 

sudarytà sutartá „Lietuvos 

rytas” pusvelèiui ásigytø brangø turtà. 

Jeigu kas nors árodys, kad ðito 

nëra, – tai aèiû Dievui, bet man ir 

visiems ðis klausimas kyla. Kai revizorë 

ið didþiosios buhalterinës knygos 

nustatë, kad klubas buvo mokus, 

ji negalëjo raðyti revizijos akto 

pagal ðá dokumentà, nes ðito neuþtenka. 

Ji pasakë, kad jai reikia papildomø 

dokumentø tam, kad galëtø 

suraðyti revizijos aktà. 

Prokuroras V.Kukaitis priëmë 

nutarimà padaryti poëmá krepðinio 

klube „Lietuvos rytas”. Tai atlikti 

buvo pavesta STT agentams. Tai yra 

visiðkai natûralu, ástatymas tai leidþia 

ir taip turëtø bûti, taèiau á pagalbà 

buvo pasitelkta ir revizorë. Tai 

irgi visiðkai natûralu ir netgi skatintina, 

nes mes seniai kalbame, kad 

jeigu imami buhalteriniai dokumentai, 

nereikëtø pasitikëti savo didelëmis 

þiniomis finansø, ûkio srityje 

ir vertëtø pasitelkti á pagalbà 

revizoræ, kuri pasakytø, kokiø dokumentø 

reikia. 

Kodël poëmis buvo daromas 

„Lietuvos ryto” redakcijoje? Krepðinio 

klubo direktorius Liþaitis paaiðkino, 

kad ta pati buhalterë dirba 

ir klube, ir „Lietuvos ryto” redakcijoje. 

Dauguma dokumentø yra 

„Lietuvos ryto” redakcijos buhalterijoje. 

Buvo visiðkai natûralu ir teisëta, 

jog ði trijø þmoniø grupë nuëjo 

á „Lietuvos ryto” redakcijos 

1895


buhalterijà ir papraðë dokumentø. 

Poëmis buvo atliekamas laikantis visø 

proceso taisykliø ir jokiø paþeidimø 

nebuvo, jokia krata nebuvo 

daroma. Að galiu netgi perskaityti 

tà straipsná (neþinau, ar jus varginti), 

kaip daromas poëmis, kokia jo 

tvarka. Nereikia? 

Pavyzdþiui, að neásivaizduoju, 

kodël mes nuolatos puolami, kad 

darëme tai, kà privalome daryti. Jeigu 

mes to nedarytume, tai mums 

reikëtø eiti namo. Jokio procesinio 

sprendimo nepadaryta, dokumentai 

paimti, analizuojami, revizorë pateiks 

iðvadà ir bus sprendþiamas 

klausimas, ar kelti baudþiamàjà bylà, 

ar ne. Að bent áþiûriu Sporto rûmø 

vadovybës piktnaudþiavimà komercinës 

ûkinës veiklos srityje, dël 

to, kad jie savo turtà taip lengvai 

iððvaistë. 

Dabar dël profsàjungø turto, 

kaip jos prarado savo turtà. Profsàjungos 

kreipësi á teismà, kad bûtø 

panaikintas akcinio kapitalo didinimas, 

ir bylà, aiðku, pralaimëjo, nes 

reikëjo kreiptis ne dël to, o dël akcionavimo 

paþeidþiant ástatymà. 

Laiku nesikreipë, praëjo senatis ir 

viskas – profsàjungø turtas nuplaukæs 

ir dabar reikia spræsti ðá klausimà. 

Reikia þiûrëti, ar yra nusikaltimas, 

ar nëra, ar nusikalstant tai 

padaryta. Tam senaties nëra, todël 

daromas tikrinimas. Gavus revizijos 

medþiagà, iðanalizavus kitus 

dokumentus bus sprendþiamas 

klausimas, ar kelti baudþiamàjà 

bylà, ar ne. 

Að suprantu, kad kils klausimø 

dël spaudimo þiniasklaidai, laisvo 

þodþio uþdraudimo ir t.t. Að ðià situacijà 

(bûdamas ligoninëje ir namuose 

ir skaitydamas ið ðalies) supratau 

taip, kad vyksta visai 

prieðingas dalykas – yra didþiulis 

spaudimas tyrimui kasdien raðant 

niekus apie kratas, akcijas, lyginant 

su kaþkokiu ginkluotu televizijos uþgrobimu 

Maskvoje. Að tik galiu 

nuoðirdþiai apgailestauti, kad á ðità 

jovalà, ant ðitos pigios meðkerës uþkibo 

ir kai kurie politikai. Tai irgi 

yra spaudimas. Todël K.Betingis, 

kalbëdamas apie tikrinimà, ar pa- 

1896 

reigûnai nevirðijo savo ágaliojimø 

darydami poëmá, ir sako, kad tikrinami 

ir „Lietuvos ryto” vadovø, kurie 

daro spaudimà prokurorams ir 

STT agentams ir trukdo atlikti kvotà, 

veiksmai. Grasinimas ástatymu, 

man atrodo, nëra tas grasinimas, 

kuris bûtø smerktinas. Daugiau að 

neturiu kà pasakyti. 

G.STEPONAVIÈIUS. Apgailestauju, 

kad visà savo laikà skyrëte 

vienai istorijai. Praëjusi savaitë, deja, 

buvo paþenklinta kur kas liûdnesniø 

ávykiø ir pasakojimø. Yra 

daug lavonø, kuriuos net Seimo Pirmininkas 

apibûdindamas pavadino 

savaitës ávykiu, ir net ávardijo tai 

kaip gerà þinià. Taip pat yra istorijø, 

susijusiø su susikompromitavusiø 

jûsø sistemos darbuotojø dangstymu. 

Gerbiamasis prokurore, kad nesusidarytø 

áspûdis ir kad jûs neásiþeistumëte, 

vis dëlto pastarosios savaitës 

ávykiai rodo, kad Prokuratûros 

specializacija – vos ne ekshumacijos 

srityje ir nevykusiø pareigûnø dangstymas… 

Kada bus gerø þiniø, pone 

prokurore, susijusiø su aiðkiais signalais, 

kad bylos pasiekia realià atomazgà, 

ir kada Prokuratûros sistema 

taps skaidri sprendþiant kadrø politikos 

klausimus? 

A.KLIMAVIÈIUS. Apie lavonus. 

Ðiuo metu yra rasta deðimt lavonø, 

susijusiø su tulpiniø nusikalstama 

veikla. Tikimës, kad jø bus 

daugiau. Neþinau, ar tai gera, ar 

bloga þinia, ko gero, bloga, nors pats 

tyrimas sëkmingai stumiasi á prieká. 

O korumpuotus pareigûnus, kuriuos 

að, kaip generalinis prokuroras, 

priëmiau á darbà, minëkime pavardëmis. 

Pavyzdþiui, L.Sabutis. 

Seime jis buvo geras. Að nesuprantu, 

kodël að L.Sabuèio negalëjau 

priimti á darbà Prokuratûroje? Jis 

juk yra buvæs ir Lietuvos generaliniu 

prokuroru. Mano manymu, jis 

yra padorus þmogus, jis gerai dirba. 

Kitas reikalas, kad mûsø kitokios 

politinës paþiûros (prokurorai irgi 

turi savo politines paþiûras), bet tai 

man netrukdo su juo dirbti. 

V.Sabutis. Klausimas iðspræstas. 

Teismas priëmë sprendimà, kad jis 


atleistas neteisëtai. Tai negi að turiu 

nepriimti jauno, perspektyvaus 

specialisto todël, kad apie já kas 

nors blogai raðo? Að þinau visà tà 

istorijà apie Grigo nuþudymà. Bûdamas 

V.Sabuèio vietoje að irgi bûèiau 

skambinæs Karosui ir bandæs 

suþinoti kuo daugiau informacijos, 

nes Karosas buvo mirusio Grigo 

verslo partneris. Be abejo, jis turëjo 

daug informacijos. Gavus eksperto 

iðvadà, kad nuo etilenglikolio mirë 

þmogus, verslininkas, kuris 

geram benzinui visada turëjo pinigø 

(versija buvo tokia, kad jis buvo 

nunuodytas), buvo iðkelta baudþiamoji 

byla. Gerai, kad apygardos 

prokuratûroje atsirado labiau patyrusiø 

þmoniø, kuriems këlë nuostabà 

kitos aplinkybës: kaipgi þmogus, 

nunuodytas etilenglikoliu, gráþo namo; 

kodël jo nepykino, kodël nepaleido 

viduriø, kodël jis keistai elgësi 

ir staiga kaip lapas krito ir mirë. 

Kitiems þmonëms kilo abejoniø. 

Èia gal buvo ir V.Sabuèio, ir tyrëjo 

klaida. Bet ðià situacijà vertinti kaip 

piktnaudþiavimà, pareigûno nepadorumà 

að visai neturiu teisës. Ir 

teismas tà pripaþino. Pripaþino, kad 

uþ kai kuriuos darbus jis vertas 

drausminës nuobaudos, taèiau atleidimas 

nepagrástas, neteisëtas. 

Dar buvo minima, kad E.Bièkauskà 

priëmiau á darbà. Kodël að 

jo turëjau nepriimti, að iki ðiol nesuvokiu. 

Kad piktnaudþiavo alkoholiu? 

Jis Prokuratûroje alkoholiu 

nepiktnaudþiauja. Jis gerai atlieka 

savo pareigas. Að já paþástu dar iki 

jo politinës karjeros kaip labai puikø 

tardytojà. Mes kartu dirbome. 

Tai buvo malonumas dirbti. 

A.KUBILIUS. Gerbiamasis prokurore, 

að supratau, kad ir mûsø politinës 

paþiûros, ko gero, skiriasi, bet 

að pateiksiu paprastà klausimà. Praeità 

savaitæ á jus kreipësi mûsø kolegë 

R.Juknevièienë, praðydama iðtirti, 

mûsø manymu, padarytà gana 

þymø nusikaltimà Seime, èia, ðiame 

Seime, nes buvo nusiþengta svarbioms 

Þvalgybos ir gynybos ástatymo 

nuostatoms. Sakykite, koks jûsø 

poþiûris á ðá praðymà ir kaip jûs 

vertinate susiklosèiusià situacijà?


A.KLIMAVIÈIUS. Mano poþiûris 

á praðymà visiðkai normalus, natûralus, 

kad kreipësi. Bet patikrinimas 

neatliktas, að jo komentuoti 

nenoriu. Juo labiau, kad að prie ðio 

patikrinimo dar ir nagø neprikiðau. 

Paminësiu, kad tà darbà organizavo 

daug kartø minëtas pavaduotojas 

K.Betingis. 

J.JURKUS. Gerbiamasis prokurore, 

gal jûs galëtumëte patikslinti. 

Að suprantu, kodël jus puola, bet 

jûs gal patikslinkite, kam ið tø trijø 

yra iðkeltos baudþiamosios bylos? 

Ar Profesiniø sàjungø turto fondo 

tarybos direktorei, ar UAB ,,Lietuvos 

rytas” vadovui, ar Sporto rûmø 

vadovui, ar visiems kartu? 

A.KLIMAVIÈIUS. Baudþiamoji 

byla visai neiðkelta. Vyksta patikrinimas. 

Spræsime, ar kelti baudþiamàjà 

bylà, tada, kai bus baigta 

dokumentinë revizija. Kodël atliekami 

tardymo veiksmai, neiðkëlus 

baudþiamosios bylos? Nuo spalio 15 


Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Vytautas Saulis, Rimantas Sinkevièius, 

Alfonsas Pulokas, Giedrë Purvaneckienë 

d. ásigaliojo Baudþiamojo proceso 

kodekso papildymas, kuris leidþia 

daugelá tardymo veiksmø atlikti iki 

baudþiamosios bylos iðkëlimo. Todël 

buvo daromas poëmis. Poëmis 

yra sàraðe tø veiksmø, kuriuos galima 

atlikti neiðkëlus baudþiamosios 

bylos. 

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis 

prokurore, norëjau jûsø pasiteirauti, 

gráþti prie ,,Lietuvos ryto” problematikos. 

Jûs iðvardijote labai 

daug sutarèiø. Ar nors viena ið jø 

prieðtarauja ástatymui? Ar yra nusiþengta 

ástatymui, ar tiesiog susidaro 

toks áspûdis? 

A.KLIMAVIÈIUS. Að kalbëjau 

su civilistikos specialistais. Jie sako, 

kad ðios sutartys yra normalios. Tokios 

sutartys yra sudaromos. Taèiau 

kai yra sudaroma daug sutarèiø ir 

galimai uþprogramuojamas nemokumas, 

sudaromos sàlygos formaliai 

teisëtomis sutartimis brangø turtà 

ágyti veltui. Todël turi bûti daromas 

tikrinimas, ar nemokumas nebuvo 

dirbtinis. Taigi tikrinamas nemokumas 

dviejø juridiniø asmenø: Sporto 

ir kultûros rûmø, pagrindinio 

nuomininko, ir subnuomininko – 

krepðinio klubo. 

V.KVIETKAUSKAS. Tai gal èia 

yra problema ne tø, kurie sudaro sutartis, 

bet ástatymø leidimo problema, 

jeigu ástatymas nepaþeistas? 

A.KLIMAVIÈIUS. Að manau, 

kad didelius pinigus galima daryti 

ir manipuliuojant ástatymais jø nepaþeidþiant. 

A.VAZBYS. Gerbiamasis prokurore, 

að norëjau pradëti savo klausimà 

nuo nuostabos, kodël jûs dabar 

atsakinëjate á klausimus, 

susijusius su Sporto rûmø ir Ledo 

rûmø privatizavimu, bet nekalbate 

apie tai, dël ko á jus kreipësi 11 Seimo 

nariø dar lapkrièio 22 dienà, 

kviesdami èia, á tribûnà. Bûtent dël 

galimo politinio spaudimo ekspremjero 

A.Ðleþevièiaus byloje. Bet 

1897


Seimo nariai Gediminas Jakavonis, 

Algimantas Valentinas Indriûnas 

dabar, kaip pavyko iðsiaiðkinti su 

Posëdþiø sekretoriatu, tiesiog dël 

techniniø kliûèiø jums nebuvo paaiðkinta, 

kad turëjote pradëti nuo 

to. Todël að tikiuosi, kad jûs, kità savaitæ 

atëjæs á tà paèià tribûnà, paaiðkinsite 

ðiuos dalykus. 

A.KLIMAVIÈIUS. Jeigu mane 

Seimas kviestø, að galëèiau kasdien 

vaikðèioti á Seimà. Að to Seimo nariø 

kreipimosi nesu matæs. Að tik vakar 

po ligos gráþau á darbà, nesuspëjau 

visko aprëpti. Jeigu yra toks 

kreipimasis, bus patikrinta. 

J.NARVILIENË. Gerbiamasis 

prokurore, turbût daugeliui ðiandien 

èia esanèiø, daugeliui, bent jau 

man taip atrodo, reikëtø padëkoti 

jums uþ toká ryþtà, kurá pastaruoju 

metu jauèiame prokuratûroje. Galbût 

negalima bûtø taip teismukai jûsø 

klausti, bet man vis dëlto labai 

ádomu bûtø þinoti, per kiek laiko 

bus iðaiðkinta Kiesø byla? Manau, 

tai domina labai daug þmoniø. 

A.KLIMAVIÈIUS. Að neiðdrásiu 

nurodyti termino, kada mes baigsime 

Kiesø ir kitø nuþudymø bylà. Didelë 

byla, prognozuoti á prieká sunku. 

Ne viskas nuo mûsø ir priklauso. 

Dar vyksta paieðka asmenø, reikia 

nustatyti kitas aplinkybes. Patikëkite, 

að negaliu atsakyti. 

K.BOBELIS. Gerbiamasis prokurore, 

að þinau, kad jûsø darbas yra 

1898 

labai sunkus ir turite daug problemø. 

Man rûpi vienas dalykas. Kodël 

kai kurie prokurorai, kurie padarë 

labai didelius tarnybinius 

paþeidimus, nusikaltimus ir kai kurie 

net, galbût galima sakyti, kriminalinius 

nusikaltimus yra padaræ ir 

buvo atleisti ið darbo, jûsø nurodymu, 

yra gràþinti? Jûs þinote, apie kà 

að kalbu. Að kalbu apie du aukðtus 

pareigûnus, kurie ðiuo metu dirba 

jûsø ástaigoje. 

A.KLIMAVIÈIUS. Apie kuriuos? 

K.BOBELIS. Apie Sabutá ir 

D.Blaþienæ. 

A.KLIMAVIÈIUS. Nei Sabutis, 

nei D.Blaþienë, mano duomenimis, 

bent mano þiniomis, nepadarë jokio 

nusikaltimo. D.Blaþienë ið verslininko 

T.Karoso buvo pasiskolinusi 

pinigø. Skolà gràþino. Tai yra jos 

privatus reikalas. Kodël ið verslininko 

T.Karoso skolino, að irgi suprantu 

– T.Karosas anksèiau buvo prokuroras, 

jie seni paþástami. O 

Sabutis? Tikriausiai Virginijus Sabutis? 

Að neþinau, koká jis nusikaltimà 

padarë. 

K.BOBELIS. Jaunesnysis Sabutis. 

A.KLIMAVIÈIUS. Að gi aiðkinu. 

Daktare, að aiðkinu, kad jaunesnysis 

Sabutis… Jo nurodymu, 

buvo iðkelta baudþiamoji byla dël 

A.Grigo nuþudymo. Dël þmogaus, 

dël kurio buvo padaryta iðvada, kad 

jis mirë apsinuodijæs etilenglikoliu. 

Visiðkai natûralu, kad iðkëlë baudþiamàjà 

bylà, atliko tyrimà. Koká 

nusikaltimà darë? Paskui iðaiðkëjo, 

atlikus papildomà ekspertizæ 

Kijeve, kad ekspertai padarë klaidà. 

Yra iðkelta baudþiamoji byla 

ekspertei, kuri sumaiðë organus ir 

pateikë klaidingà iðvadà. Teismas 

savo sprendimu V.Sabuèio atleidimà 

ið pareigø pripaþino neteisëtu. 

Að vadovaujuosi tiktai ástatymu ir 

niekuo daugiau. 

Z.MAÈERNIUS. Ið tikrøjø að 

prisidedu prie minties, iðreikðtos 

J.Narvilienës, kad yra teigiamø poslinkiø 

tiriant nuþudymo bylas, taèiau 

gauta informacija dël baudþiamøjø 

bylø dël bankams padarytos 


þalos ir bankø darbuotojø padarytø 

nusikaltimø kelia didelá susirûpinimà. 

Ið viso tirtos 569 bylos. Að nekomentuosiu 

kitø skaièiø. Nuteista 

tiktai keturiolikoje atvejø ið 569. 

Daugelis bylø yra uþsitæsusios ir jau 

tæsiasi daugiau kaip 2 metus. Ar jûs 

nematote kokiø nors prieþasèiø, ar 

keliø, kad ðie reikalai pajudëtø á 

prieká? 

A.KLIMAVIÈIUS. Dauguma tø 

bylø yra teismuose. Að visiðkai nenoriu 

blogai ðnekëti apie teismus, 

taèiau tos bylos yra nagrinëjamos 

metus dvejus ir netgi daugiau. Pasinaudojant 

kai kuriomis ir ástatymo 

spragomis yra dirbtinai, mano nuomone, 

simuliuojamas procesas. Suserga 

advokatai. Vieno proceso metu 

vienas suserga, atidedamas 

nagrinëjimas keliems mënesiams, 

paskui suserga kitas. Tæsiasi tø bylø 

nagrinëjimas iki begalybës, iki senaties. 

Tai yra didelë problema, að 

neþinau, kaip jà iðspræsti. Gal visuomenë 

turi bûti padoresnë. Að neþinau. 

Að negirdëjau tokio dirbtinio 

simuliavimo, kad bûtø kur nors Belgijoje, 

Prancûzijoje ar kur nors kitur. 

Að kolegoms prokurorams uþduodavau 

toká klausimà, jie tokiø 

dalykø neþino. Pas mus tai nuolat 

praktikuojama. 

Be to, – apie tas finansines bylas, 

apie bankø iðgrobstymà. Paþiûrëkime, 

daugelis Baudþiamojo kodekso 

normø priimta kuriais 

metais? 1996–1997 metais. O iki tol 

nebuvo? Todël nesàþiningo paskolos 

panaudojimo ne pagal paskirtá, 

apgavimo, apgaulës – tokiø veikø 

visai nebuvo. Dabar jos ávestos, bet 

atgal [atgaliniu terminu] neveikia. 

O mes kalbame apie bankø iðparceliavimà, 

kuris buvo 1994–1995 

metais. Tada ðiø normø nebuvo. O 

tam, kad bûtø svetimo turto pasisavinimas, 

reikia árodyti, kad tyèia 

imta paskola, tyèia apgaule gauta 

ir negràþinta. Kas árodys? Verslininkas, 

imdamas paskolà tikriausiai 

tikisi, kad verslas gerai eisis, jis 

viskà gràþins. Bent jis dabar taip sako 

ir tai paneigti kaþin ar ámanoma. 

Èia yra daug prieþasèiø. Visos 

prieþastys yra iðnagrinëtos, man at-


rodo, ir Seimo ekonominiø nusikaltimø 

tyrimo komisija yra padariusi 

savo iðvadas, punktais iðdësèiusi 

prieþastis, dabar kaþin ar 

apsimoka. 

R.ÐUKYS. Gerbiamasis generalini 

prokurore, ið tikrøjø ta istorija, 

kurià jûs papasakojote su daugeliu 

sutarèiø ir komercinius 

santykius, að manau, visiðkai ne vieta 

buvo pasakoti ið tribûnos, juo labiau 

prognozuojant arba negalint 

ðiandien dar ið viso prognozuoti, 

kaip baigsis tikrinimas. Að tik noriu 

pasakyti, kad man gaila, kad 

rugsëjo 11 dienà mes priëmëme 

Baudþiamojo kodekso atitinkamas 


Seimo nariai Domininkas Velièka, Valerijus Simulikas, Kæstutis Skamarakas, Rimas Valèiukas, Zenonas Maèernius 

pataisas, kurios buvo ðiaip jau skirtos 

gerinti kovà su nusikalstamumu 

ir tirti nusikaltimus efektyviai, o matau, 

kaip jos naudojamos dabar, kai 

poëmiai daromi neiðkëlus bylos. 

Èia yra klausimas: kokia vada ið numatytø 

Baudþiamojo proceso kodekse 

buvo pradëti tyrimà, t.y. kieno 

pareiðkimas, kada jis buvo gautas 

prokuratûroje ir ðiuo atveju, kiek 

laiko tas tyrimas vyksta, kokie ten 

yra ið viso padaryti procesiniai 

veiksmai? Paskutinis klausimas, jeigu 

ta byla net nebus iðkelta arba subliûkð 

jà iðkëlus, ar jûs imsitës kokios 

nors atsakomybës, pavyzdþiui, 

ar atsistatydinsite, ar ne? 

A.KLIMAVIÈIUS. Pasakysiu 

jums kaip teisininkas teisininkui. 

Vada ir pagrindas yra baudþiamàjà 

bylà iðkelti, o patikrinimà daryti 

prokuroro pareiga tada, kad jis mato 

reikalà. Jeigu bûtø keliama byla, 

vada jau bûtø, nes buvo publikacijos 

laikraðèiuose, tai gali bûti vada 

baudþiamajai bylai iðkelti. Baudþiamoji 

byla neiðkelta. Mes vykdome 

tik ástatymus ir nieko daugiau. Dabar 

– kodël að turiu atsistatydinti, 

jeigu byla subliûkð? Atleiskite, èia 

panaðu á „Lietuvos ryto” stiliø. 

Vida NACICKAITË 

Jurgita NAUJIKIENË 

Iðvada ið Vyriausybës valandos: Generalinis prokuroras paþadëjo atsakyti á R.Juknevièienës kreipimàsi dël Þvalgybos 

ir gynybos ástatymo nuostatø paþeidimo, patikrinti kreipimàsi dël galimo politinio spaudimo A.Ðleþevièiaus 

byloje. 

1899

KOMITETUOSE 

1900 

Komitetai 

APLINKOS APSAUGA 

Nuosavybës perleidimo tvarka valstybiniø 

parkø ir draustiniø teritorijose turëtø bûti 

tik grieþtinama 

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë: 

patobulintam Laukinës gyvûnijos ástatymo pakeitimo 

ástatymo projektui (Nr.IXP–1137(2); 

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir bendrijø 

ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1136 

(ES); 

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir bendrijø 

ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP– 

1136(2)(ES). 

Pasirengë svarstyti Aplinkos apsaugos ástatymo 1, 

4, 7, 8, 9, 23 straipsniø ir ástatymo II skyriaus pavadinimo 

pakeitimo ir papildymo 22 1 straipsniu ástatymo projektà 

Nr.IXP–1202 Komiteto iðvados projekto rengëjais 

paskirti Juozas Raistenskis ir Alfonsas Macaitis. 

Nuspræsta paskelbti spaudoje, kad komitetas pasiûlymø 

ir pastabø dël ástatymo projekto naujos redakcijos 

laukia iki gruodþio 4 d.; klausymus surengti gruodþio 

5 d. bei svarstyti komitete gruodþio 10 d. 

Gruodþio 3 d. komitetas nepritarë: 

Seimo nario Henriko Þukausko pastaboms dël 

Saugomø teritorijø ástatymo (nauja redakcija) projekto 

Nr.IXP–762(4)ES. Seimo narys siûlo keisti Saugomos 

teritorijos statuso bei Ekologinio tinklo sàvokas, saugomos 

teritorijos statuso atðaukimo tvarkà ir kt. 

Teisës ir teisëtvarkos komiteto pasiûlymams dël Pilieèiø 

nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà 

atkûrimo ástatymo 12, 13 ir 16 straipsniø pakeitimo ir 

papildymo ástatymo projekto Nr.IXP–1140(3). 

Teisës ir teisëtvarkos komiteto pasiûlymui atmesti 

Þemës reformos ástatymo 10 ir 13 straipsniø pakeitimo 

ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–1141(3), 

t.y. Aplinkos apsaugos komitetas nepritarë nuostatoms, 

numatanèioms lengvatine tvarka parduoti, perduoti þemæ 

valstybiniø parkø ir draustiniø teritorijose. Komiteto 

nuomone, nuosavybës perleidimo tvarka minëtose teritorijose 

turëtø bûti tik grieþtinama. 


BIUDÞETAS IR FINANSAI 

Siûloma apsvarstyti galimybæ finansuoti 

Sveikatos apsaugos ministerijos 

investicinius projektus 

ið kitø ðaltiniø 

Gyventojø pajamø mokesèio tarifo 

svarstymas atidëtas 

Siûloma padidinti asignavimus Valstybinei 

ligoniø kasai uþ valstybës lëðomis 

draudþiamus asmenis 

Lapkrièio 28 d. komitetas ið esmës pritarë 2001 

metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø 

rodikliø patvirtinimo ástatymo pakeitimo ástatymo 

projektui Nr.IXP–1194. Taèiau Vyriausybei pasiûlyta 

atsiþvelgti á Seimo kanceliarijos Teisës departamento 

iðvadas; Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalø 

ministerijos pasiûlymus, nekeièiant bendros asignavimø 

sumos, perskirstyti Teisingumo ministerijos, Vidaus 

reikalø ministerijos ir Valstybës sienos apsaugos 

tarnybos prie VRM asignavimus tarp paprastøjø ir nepaprastøjø 

iðlaidø ir valstybës funkcijø bei papildyti 

nuostata, kad „2001 metais prognozuojamoms savivaldybiø 

biudþetø negautoms pajamoms kompensuoti 

numatytus asignavimus – 25643 tûkst. litø paskirstyti 

savivaldybëms”; atsiþvelgiant á Savivaldybiø 

asociacijos pasiûlymus ir Valstybës valdymo ir savivaldybiø 

komiteto iðvadà, pasiûlyti Vyriausybei svarstyti 

dël gràþintino PVM uþ prekes ir paslaugas, ágyvendinant 

investicijø projektus uþ valstybës vardu gautas 

Tarptautinio rekonstrukcijos ir plëtros banko ir Ðiaurës 

investicijø banko paskolas, panaudojimo 2001 metais 

prognozuojamoms savivaldybiø biudþetø negautoms 

pajamoms ir kreditoriniam ásiskolinimui dengti; 

atsiþvelgiant á Sveikatos reikalø komiteto iðvadà, apsvarstyti 

galimybæ finansuoti Sveikatos apsaugos ministerijos 

investicinius projektus ið kitø ðaltiniø. 

Padaryta Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo 

ástatymo 4 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto 

Nr.IXP–1022 svarstymo pertrauka, kadangi ðio projekto 

nuostatø átaka nebuvo ávertinta rengiant 2002 


rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà. Projekto 

svarstymà nuspræsta tæsti, kai Vyriausybë parengs Fiziniø 

asmenø pajamø mokesèio laikinàjá ástatymà pakeisiantá 

Gyventojø pajamø mokesèio ir turto deklaravimo ástatymo 

projektà, kuriame ir bus numatytas sumaþintas gyventojø 

pajamø mokesèio tarifas.


Komitetas pasirengë svarstyti: 

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo (Nr.IXP–1203 

ES); Pelno mokesèio ástatymo (Nr.IXP–1205) projektus. 

Iðvadø rengëjais paskirti Gintautas Ðivickas ir Jonas 

Lionginas; 

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø 

darbo apmokëjimo ástatymo 2, 7 straipsniø pakeitimo 

ir papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo 

(Nr.IXP–1204) ir Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo 

ástatymo (Nr.IXP–1163) projektus. Komiteto 

iðvadø rengëjais paskirti Vytautas Saulis ir Andrius Kubilius 

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë: 

komiteto patobulintam Komerciniø bankø ir finansø 

maklerio ámoniø ásipareigojimø investuotojams 

draudimo ástatymo projektui (Nr.IXP–801(2); 

Vertybiniø popieriø vieðosios apyvartos ástatymo pakeitimo 

ástatymo projektui Nr.IXP–803; 

Akciniø bendroviø „Bûtingës nafta“, „Maþeikiø 

nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo ástatymo 3 ir 4 

straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–804; 

Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo 

ir disponavimo juo ástatymo 17 straipsnio pakeitimo 


Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymo 

2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsniø pakeitimo ástatymo 

projektui Nr.IXP–807; 

Valstybës turto fondo ástatymo 5 straipsnio pakeitimo 


Pinigø plovimo prevencijos ástatymo 2 straipsnio pakeitimo 


Investiciniø bendroviø ástatymo 1, 14 ir 21 straipsniø 

pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–810; 

Akciniø bendroviø ástatymo 41 straipsnio pakeitimo 


pasiûlymams dël Muitinës kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8, 

9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 

52, 56, 57, 63, 66, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 

106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 

157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 

188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213, 

214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 

straipsniø pakeitimo ir papildymo 5 1 , 54 1 , 54 2 , 56 1 , 85 1 , 

150 1 , 165 1 , 195 1 , 198 1 , 216 1 , 216 2 , 216 3 , 216 4 , 216 5 , 216 6 , 

223 1 straipsniais ástatymo projekto (Nr.IXP–1079(3); 

ið esmës pritarë patobulintam Seimo rezoliucijos 

„Dël 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio biudþeto 

rodikliø“ projektui Nr.IXP–1071 (ávertinus antrajam 

svarstymui Vyriausybës teikiamà 2002 metø valstybës 

biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø 

patvirtinimo ástatymo projektà). 

Seimo rezoliucijai „Dël 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio 

biudþeto prognozuojamø rodikliø“ nuspræsta 

pritarti tik po to, kai bus patvirtintas 2002 metø biu- 

dþetas, kadangi rezoliucijoje siûloma nustatyti ir 2002 

metø prognozuojamas nacionalinio biudþeto pajamas, 

valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø iðlaidas, o 

ðie rodikliai tvirtinami 2002 metø valstybës biudþeto ir 

savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo 

ástatyme. 

Gràþintas iniciatoriams patobulinti Indëliø draudimo 

ástatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsniø 

pakeitimo ir papildymo ástatymo projektas 

Nr.IXP–802(2), kadangi projekte ásipareigojimø investuotojams 

draudimas nëra aiðkiai apibrëþtas, nëra numatyta 

ásteigti atskiro draudimo fondo; 

Atmetë Kilnojamojo turto ákeitimo ástatymo 52 

straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–805. 

Dël 2002 metø privalomojo sveikatos draudimo 

fondo biudþeto rodikliø patvirtinimo ástatymo projekto 

Nr.IXP–1074 konstatuota, kad: 

Vyriausybës antrajam svarstymui teikiamame 2002 


rodikliø patvirtinimo ástatymo projekte, asignavimus 

Valstybinei ligoniø kasai siûloma padidinti 26060 

tûkst. Lt (valstybës biudþeto ámoka –180,7 Lt uþ kiekvienà 

valstybës lëðomis draudþiamà asmená). Biudþeto 

ir finansø komitetas siûlë 2002 m. valstybës biudþeto 

ámoka uþ kiekvienà valstybës lëðomis draudþiamà asmená 

nustatyti 187,2 Lt ir asignavimai Valstybinei ligoniø 

kasai bûtø padidinti 40500 tûkst. Lt. Komitetas, pritardamas 

ankstesniam sprendimui, siûlo pagrindiniam 

– Sveikatos reikalø – komitetui kartu su Biudþeto ir finansø 

komitetu parengti ir teikti pasiûlymà padidinti 

asignavimus Valstybinei ligoniø kasai uþ valstybës lëðomis 

draudþiamus asmenis 14000 tûkst. Lt, nurodant 

papildomø iðlaidø finansavimo ðaltiná (valstybës biudþeto 

prognozuojamø pajamø ið akcizø padidinimas). 

EUROPOS REIKALAI 

KOMITETUOSE 

Pritarta Konstitucijos 47 straipsnio 

pakeitimo ástatymo projektui 

Komitetas teigiamai ávertino derybø 

delegacijos laimëjimus Belgijos 

pirmininkavimo metu 

Gruodþio 3 d. komitetas iðklausë vyriausiojo derybininko 

su Europos Sàjunga Petro Auðtrevièiaus 

informacijà apie 2001 m. lapkrièio 27–29 dienomis 

ávykusio vyriausiøjø derybininkø susitikimo rezultatus. 

Komitetas teigiamai ávertino derybø delegacijos 

pasiekimus Belgijos pirmininkavimo metu bei nusprendë 

kitame posëdyje apsvarstyti galimybæ per 

1901

KOMITETUOSE 

gruodþio 12 d. vyksiantá uþsienio reikalø ministrø susitikimà 

preliminariai uþdaryti Finansø kontrolës derybiná 

skyriø. Be to, komitetas nusprendë praðyti Vyriausybës 

iki gruodþio 12 d. pateikti savo nuomonæ 

dël Europos Sàjungos praðomo pereinamojo laikotarpio 

kabotaþo perveþimams. 

Bendru sutarimu pritarë Konstitucijos 47 straipsnio 

pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1118ES. Komiteto 

posëdyje savo pozicijà ir vertinimus pateikë Vyriausiasis 

derybininkas, Europos teisës, konstitucinës 

teisës ekspertai, Þemës ûkio rûmø, kitø visuomeniniø 

organizacijø atstovai. 

Komitetas iðklausë informacijà apie Europos komiteto 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ataskaità 

apie Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà socialiniø 

ir ekonominiø pasekmiø tyrimus. Buvo pristatyti ðiemet 

atliktø tyrimø rezultatai bei tyrimai, kuriuos planuojama 

atlikti 2002 metais. Komitetas nusprendë, kad 

Europos komitetas prie Vyriausybës 2002 m. kovo mënesá 

turëtø komitetui pristatyti atliekamø ar atliktø 

makroekonominiø tyrimø rezultatus. Taip pat komitetas 

rekomendavo Europos komitetui prie Vyriausybës 

daugiau dëmesio skirti jø parengtø tyrimø pristatymui 

visuomenei bei tikslinëms auditorijoms, o sudarant 

makroekonominiø tyrimø metodologijà, iðryðkinti makroekonomines 

pasekmes Lietuvai. Komitetas atkrei- 

1902 


pë dëmesá á tai, kad atskiruose sektoriuose atliekama 

narystës poveikio analizë turi bûti siejama su makroekonominiais 

narystës poveikio vertinimais. Diskusijoje 

dalyvavo Lietuvos banko, Statistikos departamento 

atstovai, ekonomikos ekspertai. 

INFORMACINËS VISUOMENËS 

PLËTRA 

Pristatyta Nacionalinë informacinës 

visuomenës plëtros strategija 

Elektroninë valdþia – geresnës valdþios 

prielaida 

Lapkrièio 28 d. ávyko bendras Informacinës visuomenës 

plëtros bei Valstybës valdymo ir savivaldybiø komitetø 

posëdis–diskusija tema „Vieðojo administravimo 

efektyvumas ir demokratijos plëtra. Elektroninë 

valdþia – demokratija ir paslaugos gyventojams“. 

Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos komisijos pirmininkas, 

Nacionalinës informacinës visuomenës plët- 

Bendrame Informacinës visuomenës plëtros ir Valstybës valdymo ir savivaldybiø komitetø posëdyje


ros strategijos darbo grupës koordinatorius Gintaras 

Songaila pristatë Nacionalinæ informacinës visuomenës 

plëtros strategijà. Jo praneðime akcentuojamos 

prieþastys, dël kuriø informacinës visuomenës plëtros 

(IVP) sritis yra ypaè svarbi integracijos á Europos Sàjungà 

(ES) kontekste, nes tai yra ES prioritetas, IVP 

tiesiogiai siejama su ES konkurencinëmis galimybëmis. 

Tuo paèiu ði sritis siejasi ir su Lietuvos konkurencinëmis 

galimybëmis ES viduje. Vieðajam sektoriui skiriamas 

IVP katalizatoriaus vaidmuo, siekiant áveikti 

informacinæ atskirtá. 

Nors atitinkami derybø su ES skyriai jau yra uþdaryti, 

Vyriausybës pasiraðyto „eEuropa+“ veiksmø plano 

vykdymas leis vertinti Lietuvos administracinius gebëjimus. 

Be to, elektroninë valdþia – neatskiriama IVP 

dalis, vienas svarbiausiø jos elementø ir paþanga ðioje 

srityje, ypaè diegiant elektronines vieðàsias paslaugas, 

ES vertinama pagal labai konkreèius rodiklius – 

elektroninë valdþia siejama su pilietinës visuomenës 

ir demokratiniø institucijø paþanga bei gyvenimo kokybës 

augimu. 

Elektroninës valdþios dalis Nacionalinëje informacinës 

visuomenës plëtros strategijoje sudaro: informaciniø 

technologijø panaudojimas, didinant valstybës 

institucijø priimamø sprendimø efektyvumà; visuomenës 

ir valstybës institucijø sàveikos suaktyvinimas, siekiant 

didesnës visuomenës átakos politiniams sprendimams, 

ðiø institucijø veiklos skaidrumo bei vieðojo 

administravimo vadybinës kompetencijos; vieðojo administravimo 

sektoriaus teikiamø paslaugø (vieðøjø paslaugø) 

perkëlimas á skaitmeninæ informacinæ aplinkà 

ir laisvà, ekonomiðkai bei biurokratiðkai nesuvarþytà 

prieigà prie jø; vieðojo administravimo sektoriaus kaðtø 

maþinimas ir veiklos gerinimas; informacinës kompetencijos 

bei technologiniø galimybiø harmoningos 

plëtros visuose vieðojo administravimo lygmenyse pagal 

ES ir globalius standartus. 

Be to, ypaè svarbu plësti nuolatiná visuomeniná 

dialogà, didinant visuomenës átakà vieðøjø institucijø 

sprendimams (techniðkai ir teisiðkai uþtikrinant 

kompiuteriná ryðá tarp gyventojø ir valstybës institucijø 

ir kt.); didinti pilieèiø aktyvumà, iðpleèiant naujas 

jø komunikavimo bei valstybës informaciniø resursø 

panaudojimo galimybes; sudaryti realias 

sàlygas visiems ðalies gyventojams plësti visuomenës 

informacinæ infrastruktûrà ir ja naudotis; nuolat 

atnaujinti vieðojo administravimo vadybinæ kompetencijà 

(tarp jø ir sugebëjimà organizuoti vieðàsias 

paslaugas elektroninëje aplinkoje, kitus elektroninio 

raðtingumo ir moderniø valdymo technologijø valdymo 

reikalavimus). 

Vieðojo administravimo sektoriaus teikiamø paslaugø 

(vieðøjø paslaugø) perkëlimo á skaitmeninæ informacinæ 

aplinkà tikslai yra ðie: uþtikrinti laisvà ir 

operatyvø priëjimà prie visø valstybës priþiûrimø informacijos 

ðaltiniø, duomenø baziø bei elektroniniø 

KOMITETUOSE 

procedûrø; steigti ir instaliuoti elektroninius informacijos 

gavimo–teikimo punktus, stendus, svetaines, skatinti 

daugiafunkcijiniø elektroniniø asmens tapatybës 

korteliø naudojimà, elektroninio paraðo infrastruktûros 

plëtrà, visas vieðàsias paslaugas palaipsniui perkeliant 

á elektroninæ erdvæ; sudaryti sàlygas juridiniams 

ir fiziniams asmenims per vieðuosius duomenø perdavimo 

tinklus tiesioginiame reþime atlikti muitinës, mokesèiø 

mokëjimo bei pajamø deklaravimo procedûras; 

ágyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikianèià 

pilieèiø ir ámoniø elektroniniø pareiðkimø aptarnavimo 

sistemà; koordinuoti ministerijø ir kitø valdþios 

institucijø veiklos elektroniniø paslaugø teikimo 

srityje planø sudarymà ir vykdymà, kur bûtø suskaièiuotos 

tiek iðlaidos (kiek tø elektroniniø paslaugø ádiegimas 

kainuos), tiek ir pajamos (kiek valstybë sutaupys, 

ádiegusi ðias paslaugas). 

Valstybës valdymo ir savivaldybiø komiteto pirmininkas 

Petras Papovas, skaitydamas praneðimà „Iððûkiai 

vieðajam administravimui“ paþymëjo, jog kuriant 

demokratinæ teisinæ valstybæ yra padaryta labai 

daug, taèiau nuo Konstitucijos priëmimo nesukurta jokia 

vieðojo administravimo koncepcija. 

Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko 

pavaduotojas Gintautas Babravièius skaitë praneðimus 

„Elektroninë valdþia – geresnës valdþios prielaida“ 

bei „Nacionalinë tapatybës kortelë. Integruotos 

valstybiniø registrø sistemos sukûrimas“. 

Kalbëdamas apie integruotos valstybiniø registrø 

sistemos sukûrimà, G. Babravièius paþymëjo registrø 

funkcionavimo pagrindinius principus. Be kita ko, vienas 

ið pagrindiniø principø yra registre vykdomas objektø 

pirminis identifikavimas ir pagrindiniø rodikliø 

formavimas. Praneðëjas paþymëjo, kad kiekvienam 

registrui privalomai kuriama viena centrinë duomenø 

bazë kaip vienintelis registro duomenø teikimo ðaltinis. 

Registravimo procedûra uþbaigiama áraðu centrinëje 

duomenø bazëje. Registravimo dokumentai 

(jeigu reikalingi) spausdinami tik ið centrinës duomenø 

bazës. Registre sukuriamos gráþtamojo ryðio procedûros 

operatyviai reakcijai á naudotojø pastabas dël 

duomenø kokybës. Registro tvarkytojas pilnai atsako 

uþ teikiamø ið registro duomenø kokybæ ir iðsamumà. 

Nustatoma kad objektø registravimo sprendimus 

priima valstybës institucija, o kompiuterinis duomenø 

tvarkymas gali bûti deleguojamas informatikos 

ámonëms. Pasak G. Babravièiaus, artimiausio meto 

uþdaviniai yra ákurti Registrø tarnybà prie Informacinës 

visuomenës plëtros komiteto prie Vyriausybës 

bei paruoðti ir patvirtinti valstybës registrø ilgalaikës 

plëtros koncepcijà. 

Diskusijoje dalyvavo Valstybës valdymo ir savivaldybiø 

komiteto pirmininko pavaduotojas Klemensas 

Rimðelis, Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko 

pavaduotojas Gintautas Babravièius, Informacinës 

visuomenës plëtros komiteto prie LR Vyriausybës 

1903

KOMITETUOSE 

direktorius Juozas Zalatorius, Lietuvos þurnalistø ir leidëjø 

etikos komisijos pirmininkas, Nacionalinës informacinës 

visuomenës plëtros strategijos darbo grupës koordinatorius 

Gintaras Songaila, Asociacijos „InfoBalt” 

prezidentas Vytautas Vitkauskas. 

1904 

KAIMO REIKALAI 

Uþsienio subjektams teisë ásigyti þemës 

ûkio paskirties þemæ – tik po septyneriø 

metø nuo narystës ES? 

Siûloma pradëti administravimo reformà 

Sveikatos reikalø komiteto siûlomi 

pakeitimai prieðtarauja jau ávykdytos 

maisto kontrolës sistemos reorganizavimo 

principams 

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë Konstitucijos 47 

straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1118. 

Komitetas, ið esmës pritaræs Þemës sklypø ásigijimo 

nuosavybën subjektø, tvarkos, sàlygø ir apribojimø 

konstitucinio ástatymo pakeitimo ástatymo projektui 

Nr.IXP–1119, pasiûlë já papildyti nuostata, kad 

uþsienio subjektams teisë ásigyti nuosavybës teise þemës 

ûkio paskirties þemæ, vidaus vandenis ir miðkus 

bûtø suteikiama tik po septyniø metø nuo Lietuvos ástojimo 

á Europos Sàjungà dienos. 

Taip pat pritarë komiteto pirmininko Gintauto 

Kniukðtos parengtam Maisto ástatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11 

straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui 

Nr.IXP–1075(2). 

Komitetas, apsvarstæs Seimo nariø Antano Bauros, 

Ramûno Karbauskio, Edvardo Kareèkos, Viktoro 

Rinkevièiaus parengtus Vietos savivaldos ástatymo 

8, 17 ir 19 straipsniø papildymo ástatymo projektà 

Nr.IXP–353 bei su juo susijusius ástatymø (Nr.IXP– 

354 – Nr.IXP–362) projektus, nusprendë siûlyti pagrindiniam 

– Valstybës valdymo ir savivaldybiø – komitetui 

juos gràþinti iniciatoriams tobulinti. Projektø autoriai 

ðiais ástatymø projektais siûlo pradëti administravimo sistemos 

reformà, perduodant dalá apskrièiø administravimo 

funkcijø savivaldybëms. Autoriø nuomone, iðplëtus savivaldybiø 

teises, sumaþëtø valdymo grandþiø skaièius bei 

administravimo iðlaidos, pagerëtø pilieèiø aptarnavimas 

vietose sprendþiant jø problemas, ypaè pagreitëtø þemës 

reformos darbai, kadangi vaþinëjimas á apskrities centrus, 

dokumentø siuntinëjimas per kelias valdymo grandis vargina 

þmones ir apsunkina darbà. 


Nepritarë Sveikatos reikalø komiteto vienaðaliðkai 

padarytiems esminiams pakeitimams dël Maisto ástatymo 

2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsniø pakeitimo ir papildymo 

ástatymo projekto Nr.IXP–1075, nes Sveikatos reikalø 

komiteto siûlomi 9 ir 11 projekto straipsniø pakeitimai 

prieðtarauja jau ávykdytos maisto kontrolës sistemos 

reorganizavimo principams, kai, atsiþvelgiant á 

Europos Sàjungos direktyvas 2000 metais ið buvusiø 

trijø maisto kontrolës institucijø buvo ákurta viena – 

Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba. Komiteto 

nuomone, netikslinga maisto saugos ir kokybës kontrolës 

funkcijas ið naujo perskirstyti pagal þinybiðkumo 

principus, dël kuriø, ið esmës, ir buvo ávykdyta maisto 

kontrolës sistemos reorganizacija. 

NACIONALINIS SAUGUMAS IR 

GYNYBA 

Ástatymas „Dël pabëgëlio statuso“ – 

tobulintinas 

Gruodþio 3 d. komitetas tæsë Pavojingø kroviniø 

veþimo ástatymo projekto Nr.IXP–1106 ir ástatymo 

„Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo ir papildymo ástatymo 

projekto Nr.IXP–700 (2*)A svarstymà. 

Komitetas ið esmës pritarë Pavojingø kroviniø veþimo 

ástatymo projektui Nr.IXP–1106 (su redakcinio 

pobûdþio pastabomis). Komiteto pirmininkas Alvydas 

Sadeckas ketina uþregistruoti antràjá ðio ástatymo projekto 

variantà, kuriame atsispindës ðie pakeitimai. 

Dël Ástatymo „Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo ir 

papildymo ástatymo projekto Nr. IXP–700 (2*)A nuspræsta 

siûlyti pagrindiniam – Þmogaus teisiø – komitetui 

já tobulinti. 

SOCIALINIAI REIKALAI IR 

DARBAS 

Valstybinio socialinio draudimo fondo 

biudþeto ásiskolinimà siûloma teisiðkai 

reglamentuoti 


komiteto patobulintam Vidaus reikalø, specialiøjø 

tyrimø tarnybos, valstybës saugumo, kraðto apsaugos, 

prokuratûros, kalëjimø departamento, jam pavaldþiø 

ástaigø bei valstybës ámoniø pareigûnø ir kariø valstybiniø 

pensijø ástatymo 16 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projektui Nr.IXP–548;


Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metø 

biudþeto ásipareigojimø privalomojo sveikatos draudimo 

fondo (toliau – PSDF) biudþetui pripaþinimo valstybës 

vidaus skola ir jos padengimo ástatymo projektui 

Nr.IXP–829, kurio esmë – teisiðkai reglamentuoti Valstybinio 

socialinio draudimo fondo biudþeto ásiskolinimà 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetui, 

susidariusá 1999 metais, kai á PSDF biudþetà paþeidþiant 

Sveikatos draudimo ástatymà, Valstybinio socialinio 

draudimo fondo biudþetas 1999 metais surinko 

ir nepervedë 57 mln. Lt privalomojo sveikatos draudimo 

ámokø uþ asmenis, gaunanèius atlyginimà uþ 

darbà; 

Ámoniø bankroto ástatymo 11 ir 31 straipsniø pakeitimo 

ástatymo projektui Nr.IXP–1193. Ðio pakeitimo 

tikslas – perduoti þalos atlyginimo mokëjimo prievolæ 

ið vietos savivaldos institucijø Valstybinio 

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams. 

Komitetas pasirengë svarstyti Valstybës tarnybos 

ástatymo pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–1163 bei 

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo 

apmokëjimo ástatymo 2, 7 straipsniø pakeitimo ir 

papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP–1204. Nuspræsta iðvadø projektø rengëjais 

paskirti Irenà Degutienæ ir Algirdà Sysà bei svarstyti 

komitete gruodþio19 d. 

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IR 

KULTÛRA 

Aptartos ðvietimo reformos problemos ir 

Ðvietimo ástatymo koncepcijos nauja 

redakcija 

Gruodþio 3 d. komiteto iðvaþiuojamasis posëdis 

ávyko Ðvietimo ir mokslo ministerijoje. Posëdyje dalyvavæ 

komiteto nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento 

patarëjas socialinës politikos klausimais Darius Kuolys, 

Premjero patarëjas Arvydas Juozaitis, Ðvietimo ir 

mokslo ministerijos skyriø vadovai bei Ministerijos 

ástaigø vadovai aptarë ðvietimo reformos problemas 

ir Ðvietimo ástatymo koncepcijos naujà redakcijà. 

Ástatymo koncepcijà pristatë ðvietimo ir mokslo ministras 

Algirdas Monkevièius. Dël kai kuriø ministerijos 

projektø buvo pasakyta ir kritiðkø pastabø. Komiteto 

pirmininkas Rolandas Pavilionis atkreipë vadovø 

dëmesá á tai, kad, be ko kita, ir ministras, ir ministerijos 

darbuotojai turëtø iðnaudoti þiniasklaidos galimybes, 

kad visuomenei paaiðkintø ðvietimo reformos tikslus 

ir darbus. Komiteto pirmininkas pasiûlë gruodþio 

19 dienà Seime surengti plaèià diskusijà dël ðvietimo 

KOMITETUOSE 

reformos tolesnës eigos ir naujos redakcijos Ðvietimo 

ástatymo koncepcijos. 

TEISË IR TEISËTVARKA 

Teismo posëdþio metu ne proceso 

dalyviams turëtø bûti draudþiama filmuoti, 

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo áraðus 

bei naudoti kitas technines priemones 

Aukðtojo mokslo ástatymo projektà ir 

Mokslo ir studijø ástatymo projektà 

siûloma apjungti á vienà ástatymo projektà 

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë Administraciniø 

teisës paþeidimø kodekso 206, 206 1 , 206 2 , 206 3 straipsniø 

pakeitimo ir papildymo ástatymo (Nr.IXP–1005(3) 

ir Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 214 12 

straipsnio papildymo ástatymo (Nr.IXP–1014(2) projektams; 

Valstybës kontrolës ástatymo projektui Nr.IXP–906 

(2) ES, Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 224, 

259 1 straipsniø pakeitimo ir 225 1 straipsnio pripaþinimo 

netekusiu galios ástatymo (Nr.IXP–960), Baudþiamojo 

proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo ástatymo 

(Nr.IXP–961), Civilinio proceso kodekso 372 

straipsnio 18 punkto ir 373 straipsnio 15 punkto pakeitimo 

ástatymo (Nr.IXP–962) projektams. 

Valstybës kontrolës ástatymo 2, 9, 25, 29 straipsniø 

pakeitimo bei 10 ir 50 straipsniø pripaþinimo netekusiais 

galios ástatymo (Nr.IXP–470) ir Baudþiamojo 

proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo ástatymo 

(Nr.IXP–471) projektø komitetas nesvarstë, nes projekto 

Nr.IXP–470 nuostatos numatytos Valstybës kontrolës 

ástatymo projekte Nr.IXP– 906(2) ES, o projektas 

Nr.IXP–471 yra identiðkas projektui 

Nr.IXP–961. 


patobulintam Baudþiamojo kodekso papildymo 

208 2 straipsniu ástatymo projektui (Nr.IXP–1056(2), 

kuris numato baudþiamàjà atsakomybæ uþ transporto 

priemoniø identifikavimo numeriø suklastojimà, sunaikinimà 

ar pakeitimà; 

patobulintam Mokslo ir studijø ástatymo projektui 

(Nr.IXP–103(3), taèiau pasiûlë projektà papildyti nuostata, 

kuri uþtikrintø galimybæ asmenims, pradëjusiems 

doktorantûros studijas, iki ðio ástatymo ásigaliojimo, minëtas 

studijas baigti pagal galiojusià tvarkà; pasiûlyti 

Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetui apsvarstyti galimybæ 

teikti Seimui ne kelis atskirus projektus – Aukðtojo 

mokslo ástatymo projektà ir Mokslo ir studijø ásta- 

1905

KOMITETUOSE 

tymo projektà, – reglamentuojanèius ið esmës tuos paèius 

dalykus, bet parengti vienà ástatymo projektà, apjungiantá 

minëtø ástatymø projektø nuostatas; 

Baudþiamojo proceso kodekso 26, 416, 427 1 427 2 

427 3 straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP– 

1159(2), kuris numato, kad teismo posëdþio metu ne 

proceso dalyviams draudþiama filmuoti, fotografuoti, 

daryti garso ar vaizdo áraðus bei naudoti kitas technines 

priemones. 

Pasiûlë pagrindiniam – Þmogaus teisiø – komitetui 

tobulinti Ástatymo „Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo 

ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–700 (2)A, 

atsiþvelgiant á Seimo Teisës departamento pastabas. 

1906 

VALSTYBËS VALDYMAS IR 

SAVIVALDA 

Siûloma parengti Savivaldybiø 

administracinës prieþiûros ástatymo 

projekto naujà redakcijà bei iðplësti 

savivaldybiø teises 

Lapkrièio 28 d. komitetas su Vyriausybiø atstovais 

apskrityse surengë pasitarimà – diskusijà „Vyriausybës 

atstovø apskrityse ágaliojimø ágyvendinimo praktika 

ir problemos“. Komitetas, iðklausæs Vidaus reikalø 

viceministro Algirdo Astrausko praneðimà, 

Vyriausybës kanceliarijos patarëjos savivaldybiø klausimais 

Irenos Butrimienës informacijà, Vyriausybës atstovø 

apskrityse bei Lietuvos savivaldybiø asociacijos 

pasisakymus, nutarë siûlyti Vyriausybei iki 2002 m. kovo 

1d. parengti Savivaldybiø administracinës prieþiûros 

ástatymo projekto naujà redakcijà ir parengti Vyriausybës 

atstovø veiklos nuostatus. 


patobulintam Vietos savivaldos ástatymo 8, 17 ir 19 

straipsniø papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–353; 

Apskrities valdymo ástatymo 5 straipsnio pakeitimo, 

9 straipsnio 5 ir 6 punktø, 10 straipsnio, 11 straipsnio 

4 punkto bei 12 straipsnio 5 punkto pripaþinimo 

netekusiais galios ástatymo projektui Nr.IXP–354; 

Melioracijos ástatymo 5 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projektui Nr.IXP–357; 

Augalø apsaugos ástatymo 3 straipsnio pakeitimo 

ástatymo projektui Nr.IXP–362 Komiteto patobulintuose 

ástatymø projektuose numatoma savivaldybëms 

perduoti ðias apskrièiø funkcijas: kaimo plëtros, þemës 

ûkio reguliavimo ir melioracijos árenginiø eksploatavimo; 

Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeitimo 

ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–965; 


Valstybës kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymo 

projektui Nr.IXP–906. 

Atmetë: Apskrities valdymo ástatymo 9 straipsnio 

pakeitimo ástatymo pripaþinimo netekusiu galios ástatymo 

projektà Nr.IXP–355; 

Þemës ástatymo 2, 6, 10, 11, 18, 23, 24, 27, 30, 31, 

32, 35, 45, 7 ir 55 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà 

Nr.IXP–356. 

Þemës nuomos ástatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 

punkto pripaþinimo netekusiu galios ir 24 straipsnio 

pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–358; 

Þemës reformos ástatymo 9, 10, 15, 16, 17,18, 19 ir 

20 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–359; 

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá 

turtà atkûrimo ástatymo 4 ir 16 straipsniø pakeitimo 

ástatymo projektà Nr.IXP–360 

Vandens ástatymo 16 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP–361; 

Nuspræsta tæsti svarstymà: 

Savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12, 

17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 31, 32, 35 41, 58, 62, 64, 86, 88 

straipsniø pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP–1151; 

Vietos savivaldos ástatymo 3, 18, 20, 25 ir 41 straipsniø 

pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto Nr.IXP– 

1152. 

Pasirengë svarstyti: 

Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP–1163. Nuspræsta: komiteto iðvadø 

projekto rengëjais paskirti Algimantà Valentinà Indriûnà, 

Alvydà Ramanauskà, Gintarà Didþiokà, Eligijø 

Masiulá, Klemensà Rimðelá; rengti ðio ástatymo 

projekto klausymus bei praðyti iðvadø: Teisës Universiteto 

Vieðojo administravimo fakulteto; Kauno Technologijos 

universiteto Socialiniø mokslø fakulteto, 

Vieðojo administravimo katedros; Vieðojo administravimo 

instituto; Valstybës tarnautojø profesiniø sàjungø; 

Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimo 

ástatymo projektà Nr. IXP–1164. Nuspræsta: 

komiteto iðvadø projektø rengëjais paskirti Algimantà 

Valentinà Indriûnà, Alvydà Ramanauskà, 

Gintarà Didþiokà, Eligijø Masiulá, Klemensà Rimðelá; 

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø 

darbo apmokëjimo ástatymo 2, 7, straipsniø pakeitimo 

ir papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo 

projektà Nr.IXP– 1204. Nuspræsta: komiteto iðvadø 

projekto rengëjais paskirti Algimantà Valentinà Indriûnà, 

Eligijø Masiulá. 

Komitetas iðklausë Ûkio ministerijos Energetikos 

departamento direktoriaus Aniceto Ignoto informacijà 

dël tolesnio energetinio ûkio valdymo decentralizavimo 

ir tobulinimo bei susitarë su Vidaus reikalø ministerija 

ir Lietuvos savivaldybiø asociacija dël 

pasikeitimo naujausia informacija ið Europos Sàjungos 

ir Europos Komisijos vieðojo administravimo, savivaldos 

ir regioninës plëtros klausimais.


ÞMOGAUS TEISËS 

Ar ðalies teisinë sistema pakankamai 

apsaugo þiniasklaidà nuo pareigûnø galimø 

piktnaudþiavimø savo ágaliojimais? 

Pareigûnø veiksmai neturi duoti preteksto 

nusiskundimams dël seksualiniø maþumø 

diskriminavimo 

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë Karo prievolës 

ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr. 

IXP–821 ir Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir 

bendrijø ástatymo pakeitimo ástatymo projektui 

Nr.IXP–1136ES. 

Pasiûlë pagrindiniam – Teisës ir teisëtvarkos – komitetui 

tobulinti: 

Operatyvinës veiklos ástatymo projektà Nr.IXP– 

813, atsiþvelgiant á Teisës departamento, Þmogaus teisiø 

komiteto vyresniojo patarëjo Kæstuèio Èilinsko, Lietuvos 

Aukðèiausiojo Teismo, Vidaus reikalø 

ministerijos, Valstybinës duomenø apsaugos inspekcijos, 

Lietuvos bankø asociacijos siûlymus bei surengti 

projekto klausimus. Teikiamame projekte reglamentuotos 

pagrindinës ástatyme vartojamos sàvokos, numatomos 

kai kurios naujos teisinio reguliavimo nuostatos – ávardinti 

operatyvinës veiklos uþdaviniai, nustatyti operatyvinës 

veiklos principai, suformuluoti reikalavimai, leidþiantys 

uþtikrinti pagrindiniø þmogaus teisiø ir pilieèiø laisviø 

apsaugà, nustatyta operatyviniø veiksmø sankcionavimo 

tvarka, patobulinti asmenø dalyvavimo operatyvinëje 

veikloje pagrindai, suformuluotos operatyvinës informacijos 

apsaugos bei operatyvinës veiklos slaptøjø dalyviø 

bendradarbiavimo konfidencialumà uþtikrinanèios nuostatos, 

kurios yra bûtina operatyvinës veiklos sàlyga. Projekte 

patikslinti operatyvinës veiklos kontrolës ir prieþiûros 

mechanizmai; 

Baudþiamojo kodekso 54 2 straipsnio pakeitimo ir 

papildymo ástatymo projektà Nr. IXP–1096. Projekto 

tikslas – sugrieþtinti lygtinio paleidimo ið laisvës atëmimo 

vietø sàlygas asmenims, atliekantiems laisvës atëmi- 

KOMITETUOSE 

mo bausmæ uþ itin sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, 

kurie pripaþinti itin pavojingais recidyvistais. 

Ástatymo projektu siekiama nustatyti aiðkesnius kriterijus, 

kuriais remiantis sprendþiamas lygtinio paleidimo 

klausimas; 

Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo projektà 

Nr.IXP–1155 ES. Komitetas siûlo suderinti jo nuostatas 

su Europos teisës nuostatomis. Ástatymo projekto esmë 

– uþtikrinti veiksmingà ginklø ir ðaudmenø apyvartos 

reguliavimà bei ginklø ir ðaudmenø kontrolæ dël jø, kaip 

pavojingø objektø, ypatingos reikðmës visuomenës ir valstybës 

saugumui, turint pareigà uþtikrinti visuomenës saugumà 

ir vieðàjà tvarkà, ginti þmogaus teises ir laisves. 

Nuspræsta daryti Valstybiniø pensijø ástatymo 11, 

15 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto 

Nr. IXP–789(2) svarstymo komitete pertraukà. 

Dalyvaujant teisësaugos pareigûnams, komitetas 

apsvarstë Lietuvos sàjûdþio uþ seksualinæ lygybæ kreipimàsi 

dël seksualiniø maþumø teisiø paþeidimø Lietuvoje. 

Iðklausius Organizuotø nusikaltimø tyrimo tarnybos 

Narkotikø kontrolës valdybos vyresniojo 

komisaro A.Kvainicko informacijà, konstatuota, kad 

komitetas nesikiða á procesinius pareigûnø veiksmus, 

taèiau jø veiksmai neturi duoti preteksto nusiskundimams 

dël seksualiniø maþumø diskriminavimo. Lietuvos 

valstybë nediskriminuoja seksualiniø maþumø ir 

nepaþeidþia jø teisiø. 

Komitetas, dalyvaujant Teisës ir teisëtvarkos komiteto 

pirmininkui Aloyzui Sakalui, Ekonomikos komiteto 

nariui Jurgiui Razmai, Generalinës prokuratûros 

prokurorams ir Specialiøjø tyrimø tarnybos 

vadovui V.Junokui, aptarë klausimà „Ar ðalies teisinë 

sistema pakankamai apsaugo þiniasklaidà nuo pareigûnø 

galimø piktnaudþiavimø savo ágaliojimais“. 

Posëdþio metu buvo pabrëþta, kad komitetas neturi 

motyvø vertinti pareigûnø procesiniø veiksmø pagrástumà 

dienraðèio „Lietuvos rytas“ redakcijos patalpose, 

taèiau pareigûnai savo vieðais komentarais 

neturëtø kelti visuomenei nepasitikëjimo jø veiksmø 

teisëtumu (þr. p. 1894). 

Ið komitetø iðvadø parengë 

Vida NACICKAITË 

ÞINIOS APIE ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMÀ 

KOMITETUOSE 

BIUDÞETO IR FINANSØ KOMITETAS SVARSTYS: 

Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës objektø registravimà ástatymo 1 priedëlio papildymo ástatymo projektà 

Nr. IXP–1083; 

(Teikiamo projekto tikslas – nustatyti konkreèius mokesèius uþ paraiðkos papildomos apsaugos liudijimui gauti padavimà bei uþ ðio 

liudijimo galiojimo pratæsimà.) 

1907

KOMITETUOSE 

1908 


Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1214; 

(Projekte siûloma atsiþvelgiant á Lietuvos Respublikos derybiniø pozicijø dël narystës Europos Sàjungoje nuostatas uþtikrinti Lietuvos 

automobiliø keliø tinklo plëtojimà, jo funkcionavimà ir bent minimalø finansavimà.) 

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 11 

EKONOMIKOS KOMITETAS SVARSTYS: 

Naftos produktø atsargø ir ekstremalios energetikos padëties pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1233; 

(Ástatymo projekto tikslas – teisiðkai reglamentuoti valstybës naftos produktø atsargø sudarymà, kaupimà, tvarkymà, naudojimà, pasirengimà 

ekstremaliai energetikos padëèiai.) 


SOCIALINIØ REIKALØ IR DARBO KOMITETAS SVARSTYS: 

Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1145; 

(Projekte siûloma uþdrausti sudaryti terminuotas darbo sutartis darbuotojo praðymu, kai darbas yra nuolatinio pobûdþio.) 

Atostogø ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1146; 

(Projekto tikslas – nustatyti didþiausià nemokamø atostogø dël ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø prieþasèiø trukmæ iki 30 kalendoriniø 

dienø per metus.) 

Bedarbiø rëmimo ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16(1), 19, 20(1), 22 straipsniø pakeitimo, 7 ir 8 straipsniø 

eiliðkumo pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1226; 

(Teikiamu ástatymo projektu siekiama ágyvendinti ES Tarybos rekomendacijas dël uþimtumo bei Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo 

2001–2004 metø programos priemones, skatinanèias ir remianèias netekusiø darbo gyventojø uþimtumà.) 

Bedarbiø rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1) straipsnio papildymo ástatymo projektà Nr. IXP–1230; 

(Projektas teikiamas siekiant uþtikrinti asmenø, tapusiø bedarbiais, teisæ gauti bedarbio paðalpà ir kitas socialines garantijas, jei ðie 

asmenys yra ilgalaikiai uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojai ir dël to nuðalinti nuo darbo.) 


ÐVIETIMO, MOKSLO IR KULTÛROS KOMITETAS SVARSTYS: 

Ástatymo „Dël Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo” ástatymo projektà Nr. IXP–1130; 

Kino ástatymo projektà Nr. IXP–1217; 

(Projekte nustatyti kino valstybinio reguliavimo pagrindai, nacionalinio filmo sàvoka, nacionaliniø filmø gamybos, platinimo ir vieðo 

rodymo tvarka bei finansavimas, uþsienio filmø platinimo ir vieðo rodymo tvarka Lietuvos Respublikoje ir kt.) 


PASIÛLYMUS IR PASTABAS SIØSKITE ADRESU: 

Seimo posëdþiø sekretoriatas 

Lietuvos Respublikos Seimas 

Gedimino pr.53, 2002 Vilnius 

El.paðtas: possek@rc.lrs.lt 

Faksas: 39 62 79 

TEISËS AKTØ PROJEKTUS IR SU JAIS SUSIJUSIÀ MEDÞIAGÀ RASITE: 

Lietuvos Respublikos Seimo informacinës sistemos teisës aktø duomenø banke interneto tinklalapyje adresu 

www.lrs.lt, pasirinkus eilutæ „LR teisës aktai” 

„Valstybës þiniø” leidyklos knygyne (Gedimino pr.60) 

Nacionalinës M.Maþvydo bibliotekos kompiuteriuose 

Seimo kanceliarijos Priimamajame (Gedimino pr.53, 2002 Vilnius, tel.: 39 60 60, 111 kab. Jûsø praðymu 

Priimamojo darbuotojai projektà galës atsiøsti paðtu.)


Komisijos 

DËL IGNALINOS 

ATOMINËS ELEKTRINËS 

PERSPEKTYVOS 

Ignalinos atominës elektrinës regiono 

problemø komisijos pirmininkës, 

Seimo narës, 

prof. Kazimiros Danutës Prunskienës 

nuomonë 

Politinëse diskusijose, tarp jø ir vienoje Baltijos televizijos 

laidoje („Korida” 2001 m. lapkrièio 23 d.) iðryðkëjo 

su realiomis galimybëmis prasilenkianti Ignalinos 

atominës elektrinës ir Visagino miesto atstovø pozicija, 

vienareikðmiðkai remianti Seimo nario J.Veselkos 

ir kai kuriø kitø asmenø deklaruojamà iððûká atsisakyti 

pirmalaikio Ignalinos atominës elektrinës reaktoriø, 

áskaitant ir I blokà, uþdarymo. Tai reikðtø 1999 metais 

priimtø ásipareigojimø dël Europos Sàjungos atðaukimà 

ir atitinkamø Lietuvos ástatymø nevykdymà.Toks 

posûkis Lietuvos politikoje prilygtø derybø su Europos 

Sàjunga nutraukimui ir Lietuvos perspektyva liktø 

neapibrëþta. 

Pritardama Lietuvos integracijai á Europos Sàjungà 

ir kartu pabrëþdama, kad reikia uþtikrinti kuo palankesnes 

sàlygas derybose su Europos Sàjungos institucijomis, 

pareiðkiu: 

• Lietuvos Respublikos Vyriausybë turëtø nedelsdama 

nustatyti skaièiavimais pagrástà, realistiðkà ir Lietuvos 

ekonomines, socialines, gamtosaugos galimybes 

bei ilgalaikius interesus atitinkanèià pozicijà deryboms 

su Europos Sàjunga dël Ignalinos atominës elektrinës 

nutraukimo terminø ir sàlygø. Ði pozicija turi bûti vieðai 

pristatyta Lietuvos visuomenei. 

KOMISIJOSE 

• Realios derybos su Europos Sàjunga ðiame etape 

yra galimos ir bûtinos: 

– dël neiðspræsto jëgainës I bloko uþdarymo projektø 

ir jø finansavimo ið Europos Sàjungos uþtikrinimo, 

– dël II bloko uþdarymo terminø ir sàlygø. 

• Lietuvos Respublikos Vyriausybë neturëtø nuolankiai 

ir besàlygiðkai priimti Europos Sàjungos vienpusiðkai 

siûlomà II bloko uþdarymo terminà – 2009 

metus. Ávykiai kol kas klostosi bûtent tokia linkme : 

Lietuva, nepristatydama savosios pozicijos, uþleidþia 

iniciatyvà spræsti Europos Sàjungai ir tuo susilpnina 

galimybæ derybose pasiekti palankesnes Europos Sàjungos 

finansinës paramos sàlygas. 

• Lietuvos Respublikos Vyriausybë neturëtø prisiimti 

ásipareigojimø dël pirmalaikio Ignalinos atominës 

elektrinës II reaktoriaus uþdarymo, jeigu jo terminai 

nebus susieti su konkreèiais finansinës paramos ið 

Europos Sàjungos ásipareigojimais ir nebus iðvengta 

finansinës bei socialinës rizikos, jog jëgainës uþdarymo 

kaðtø esminæ dalá tektø dengti energijos vartotojams 

ir ið valstybës biudþeto. 

• Ne vëliau kaip iki priimant sprendimà dël Ignalinos 

atominës elektrinës II reaktoriaus uþdarymo termino, 

turëtø bûti numatytos ir áteisintos socialinës garantijos 

kiekvienam Ignalinos atominës elektrinës 

darbuotojui, pirmiausia – uþimtumas. Be ðiø garantijø 

jau dabar objektyviai atsiranda ámonës nesaugios eksploatacijos 

grësmë. Tai reiðkia, kad Europos Sàjungos 

reikalavimø pagrindu siekiant saugios energetikos ateityje, 

didinama nesaugios eksploatacijos rizika dabar. 

• Neiðsprendus ðiø klausimø, vargu ar bus surastas 

bendras valstybës institucijø sutarimas ne tik su 

Ignalinos atominës elektrinës darbuotojais bei Visagino 

gyventojais, bet ir su Lietuvos visuomene. Dël to 

gali iðkilti sunkumø sëkmingai uþbaigti derybas su Europos 

Sàjunga ir, tai nemaþiau svarbu, – patirti Lietuvai 

ilgalaikiø ekonominiø, socialiniø ir gamtosaugos 

nuostoliø. 

2001 lapkrièio 29 d. 

VATESI VEIKLÀ ÐVEDAI VERTINA GERAI 

IGNALINOS ATOMINËS ELEKTRINËS REGIONO PROBLEMØ KOMISIJOS pirmininkë Kazimira Danutë 

Prunskienë, komisijos nariai Eugenijus Maldeikis, Petras Papovas, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, 

konsultantë Ada Maceþinskienë lapkrièio 20–21 d. lankësi Ðvedijoje, Ðvedijos tarptautinio projekto (SiP) kvietimu. 

Barsebako atominëje elektrinëje delegacija susitiko su ðios jëgainës generaliniu direktoriumi ir atominës 

energetikos specialistais. Parlamentarai buvo susipaþindinti su Ðvedijos pietuose esanèia jëgaine, kurioje – sumontuoti 

du 600 megavatø reaktoriai. Tai pati maþiausia atominë elektrinë, kurios I blokas pradëtas eksploatuoti 

1975 metais(didþiausia – Ringhalso AE). Iki I elektrinës bloko uþdarymo joje dirbo 430 þmoniø, o já sustabdþius 

darbuotojø sumaþëjo iki 370. Ðios elektrinës II blokà ketinama uþdaryti 2003 metais, tada elektrinëje liks 

dirbti tik apie 100 þmoniø. Susitikimø metu aiðkintasi apie elektrinës uþdarymo bûdus, socialines garantijas 

darbuotojams, elektros energijos kainodarà. 

1909

KOMISIJOSE 

1910 


Parlamentinës komisijos delegacija Barsebako atominëje jëgainëje 

Delegacijos nariai susitiko su tarptautinio projekto (SiP) vadovais ir darbuotojais, radioaktyviø atliekø tvarkymo 

specialistais bei energetikos firmos „Vatenffal” vadovais. Ðios SiP organizacijos tikslas – sustiprinti branduolinæ 

saugà Ignalinos AE ir plësti atominës energetikos infrastruktûrà Lietuvoje. Nuo 1992 metø Lietuvai 

kasmet skiriama apie 60 mln. Ðvedijos kronø, ðalyje buvo sukurta Valstybinë atominës energetikos saugos 

inspekcija (VATESI). 

Ðvedijos Riksdage delegacija susitiko su Pramonës ir prekybos komiteto nariais, ávairiø frakcijø atstovais, 

kuriø nuomonës dël atominës energetikos perspektyvø buvo skirtingos. Parlamentarai aptarë teisinæ reglamentacijà, 

ástatyminæ bazæ bei Ðvedijos atominiø elektriniø strategijos ástatymà. 

Ágytà informacijà bus galima pritaikyti aptariant Ignalinos atominës elektrinës regiono problemas tuose projektuose, 

kurie susijæ su atominës energetikos perspektyvomis Lietuvoje bei Ignalinos AE uþdarymu. 

Ada MACEÞINSKIENË, 

komisijos konsultantë 

VAIKAI – APIE LDK VALDOVØ RÛMØ ATSTATYMÀ 

ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØ KOMISIJA, atsiþvelgdama á tai, kad LDK Valdovø rûmø atkûrimas yra reikðmingas 

ne vien paminklotvarkos, bet ir jaunimo auklëjimo, tautos identiteto susigràþinimo aktas, kartu su Valdovø 

rûmø paramos fondo valdyba, Lietuvos istorijos mokytojø asociacija, Vilniaus miesto Ðvietimo skyriumi, 

draugija „Pilis” bei piliø tyrimo centru „Lietuvos pilys” surengë konferencijà „Valdovø rûmø istorija”. 

Lapkrièio 21 dienà vykusioje konferencijoje kalbëjæs Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas pastebëjo, kad, 

kol suaugusieji tariasi, ginèijasi, vaikai savo ðirdyse ir protuose jau spëjæ pakloti tvirtus pamatus Valdovø rûmø 

atstatymui (þr. SK Nr. 26, p. 1807). 

Ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius pabrëþë, kad vaikø darbø paroda „Atstatykime valdovø 

rûmus” turi ne tik meninës vertës, bet ir atspindi vaikø domëjimàsi valstybës istorija. 

Draugijos „Pilis” narys raðytojas Kazys Almenas pasidþiaugë gerai organizuotu renginiu, organizatoriø bei 

vaikø aktyvumu.


Piliø tyrimo centro „Lietuvos pilys” direktorius hab.dr. Vytautas Urbanavièius kalbëjo apie valdovø rûmø 

atstatymo reikðmæ. 

Lietuvos istorijos mokytojø asociacijos pirmininkë Liucija Pobedinska aptarë parodoje eksponuojamus moksleiviø 

istorijos darbus. 

Vilniaus miesto savivaldybës Ðvietimo skyriaus dailës mokytojø metodinës tarybos pirmininkë Dalia Samuilienë, 

aptardama Seime eksponuojamus moksleiviø dailës darbus, pabrëþë jaunimo meninio ugdymo ir Lietuvos 

istorijos suvokimo svarbà. 

Konferencijos dalyviams Vilniaus miesto Mykolo Birþiðkos gimnazijos moksleiviai pagal L.Andriekaus poezijà 

suvaidino istorinius etiudus „Juodasis ir baltasis metraðtininkai” (vadovës – V.Vaikasienë ir V.Cironkienë). 

Seimo Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkë dr. Giedrë Purvaneckienë áteikë mokykloms Seimo Pirmininko 

Artûro Paulausko pasiraðytus padëkos raðtus. 

Valdovø rûmø paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas renginio organizatorius apdovanojo 

Valdovø rûmø þenkleliu, jaunuosius konferencijos dalyvius – atminimo dovanëlëmis. 

BÛTINA PERTVARKYTI VAIKØ UGDYMO SISTEMÀ 

GLOBOS NAMUOSE 

KOMISIJOSE 

Vykdydama parlamentinës prieþiûros funkcijas, Ðeimos ir vaiko reikalø komisija kartu su Þmogaus teisiø 

komitetu lapkrièio 21 d. surengë iðvaþiuojamàjá iðplëstiná posëdá Vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ástaigoje. 

Iðnagrinëtos ir aptartos ðvietimo ir vaiko teisiø apsaugos problemos. Vaiko teisiø apsaugos kontrolierë Graþina 

Imbrasienë posëdþio dalyvius supaþindino su kompleksinio tyrimo, atlikto ðalies specialiøjø vaikø auklëjimo ir 

globos namuose, rezultatais. 

Ðvietimo ir mokslo viceministras Alvydas Puodþiukas informavo posëdþio dalyvius apie Èiobiðkio specialiøjø 

vaikø auklëjimo ir globos namuose atliktà patikrinimà, iðaiðkintus trûkumus bei numatomus veiksmus. 

Patikrinimà atlikusios komisijos nuomone, bûtina ið esmës pertvarkyti vaikø ugdymo sistemà globos namuose. 

Mokymo procesà siûloma organizuoti atsiþvelgiant á vaikø þiniø lygá, mokymosi galimybes. Taip pat siûloma 

rengti modifikuotas, adaptuotas ir individualias programas moksleiviø atsilikimui áveikti. Ástaigos vadovams pasiûlyta 

sustiprinti pedagoginës veiklos prieþiûrà, sukurti pedagoginio darbo prieþiûros ir jo analizës sistemà. 

Komisija taip pat siûlo kurti partneriðkus moksleiviø ir pedagogø santykius, moksleiviø skatinimo uþ gerà elgesá 

sistemà, daugiau bendradarbiauti su vaikø interesus ginanèiomis institucijomis. 

Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos narë Dalia Kutraitë–Giedraitienë, analizuojant bei vertinant darbà specialiuosiuose 

vaikø auklëjimo ir globos namuose, siûlë atkreipti dëmesá á tai, jog ðioje institucijoje vaikai turi daug 

agresijos, daugelis jø dël to kenèia, be to, bûtina vaikus diferencijuoti. 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Socialinës politikos departamento direktorius Rolandas Zuoza abejojo, ar 

verta iðlaikyti didelius specialiuosius vaikø auklëjimo ir globos namus. Jo nuomone, nereikëtø didinti kontingento 

tokioje ástaigoje, organizuojant darbà siûlë daþniau pasitelkti nevyriausybines organizacijas. 

Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkë Giedrë Purvaneckienë pastebëjo, kad nagrinëjant bet kokius 

klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia reikëtø paisyti vaiko interesø, o ne pareigûnams norimø ar palankiø 

sprendimø. 

Teisës instituto direktorius Antanas Dapðys paþymëjo, kad yra reikalingi pedagoginiai bûdai, taèiau ne visiems 

vaikams vienodai juos reikia taikyti. Su tokiais vaikais daugiau turi dirbti psichologai. 

Posëdþio dalyvius direktorius informavo apie Nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformos raidà, ástatyminës 

bazës kûrimà, institucijø reformà, kvalifikacijos këlimà, visuomenës informavimà. Jis pastebëjo, kad globos 

ir baudþiamøjø bei alternatyviø laisvës atëmimui poveikio priemoniø taikymo institucijø sistemoje yra numatyta 

sukurti trijø lygiø institucijas: minimalios (bendros) prieþiûros – savivaldybiø lygmens, vidutinës (sustiprintos) 

prieþiûros – apskrièiø lygmens ir maksimalios (grieþtos) prieþiûros – ðalies lygmens nepilnameèiø ástaigas. 

Apie vaikø prieþiûros, ugdymo problemas kalbëjo Èiobiðkio Vilniaus, Vëliuèioniø, Gruzdþiø specialiøjø vaikø 

auklëjimo ir globos namø vadovai, pedagogai, Ðvietimo ir mokslo ministerijos specialistai, Vaikø teisiø apsaugos 

tarnybø vadovai, Þmogaus teisiø komiteto, Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos nariai. 

Posëdyje akcentuota, jog bûtina sukurti teisës normø sistemà, kuri uþtikrintø galimybæ vaikams, siunèiamiems 

á specialiàsias mokyklas, ágyti iðsilavinimà ir integruotis á visuomenæ. 

Ðvietimo ir mokslo ministerijai pasiûlyta pateikti Seimui projektà, reglamentuojantá sunkiai auklëjamø vaikø 

mokymosi ir integravimosi á visuomenës gyvenimà procesà. 

Justina Kirnienë, 

komisijos konsultantë 

1911

1912 


PRASIDEDA 19-OJI BALTIJOS ASAMBLËJOS SESIJA 

Lapkrièio 28 d. Seimo valdyba komandiravo: 

Seimo Pirmininko pavaduotojà Artûrà SKARDÞIØ gruodþio 14 d., Seimo Pirmininko 

pavaduotojus Vytená Povilà ANDRIUKAITÁ, Èeslovà JURÐËNÀ, Seimo narius 

Valdyba Giedræ PURVANECKIENÆ (delegacijos vadovë), Gintautà BABRAVIÈIØ, Antanà 

BAURÀ, Jonà BUDREVIÈIØ, Jonà JUÈÀ, Jûratæ JUOZAITIENÆ, Audriø KLIÐONÁ, 

Kæstutá KUZMICKÀ, Vytautà LANDSBERGÁ, Vità MATUZÀ, Nikolajø 

MEDVEDEVÀ, Vasilijø POPOVÀ, Alvydà RAMANAUSKÀ, Valerijø SIMULIKÀ, Kæstutá SKAMARAKÀ, Irenà 

ÐIAULIENÆ, Gintarà ÐILEIKÁ ir Domininkà VELIÈKÀ gruodþio 13–15 dienomis á Talinà (Estijos Respublika) 

dalyvauti 19–ojoje Baltijos Asamblëjos sesijoje (kartu vyksta Seimo delegacijos Baltijos Asamblëjoje sekretorë 

Renata Jankauskaitë, Dokumentø skyriaus vedëja Irena Perkauskienë, vyresnioji redaktorë Danutë Jokûbaitienë, 

redaktoriai konsultantai Birutë Simanavièienë, Jonas Varnas, operatorë Diana Ragelienë, Spaudos tarnybos 

vadovas Andrius Vaiðnys, Informacijos technologijø departamento kompiuteriø sistemø programuotojas Andrius 

Ðidlauskas, Vertëjø grupës vertëjai Romas Dailidënas, Jûratë Dvarionaitë, Rasa Adomaitienë ir Vadovybës 

apsaugos departamento darbuotojas Kæstutis Daukða); Seimo narius Algirdà GRICIØ ir Gediminà KIRKILÀ 

á Vaðingtonà (Jungtinës Amerikos Valstijos) gruodþio 2–5 dienomis dalyvauti NATO Parlamentinës Asamblëjos 

rengiamame transatlantiniame parlamentarø forume NATO plëtros bei saugumo ir stabilumo uþtikrinimo pasaulyje 

klausimais; Vytautà LANDSBERGÁ á Paryþiø (Prancûzijos Respublika) gruodþio 10–12 dienomis dalyvauti 

Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos Monitoringo komiteto posëdyje. 

Pakeitë Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO komandiruotës á Belgijos karalystæ datà: uþuot vykæs lapkrièio 29 – 

gruodþio 2 dienomis, jis iðvyko diena vëliau – lapkrièio 30 d. 

Pritarë Seimo nario Valerijaus TRETJAKOVO kelionei á Tel Avivà (Izraelio Valstybë) gruodþio 9–14 dienomis 

dalyvauti tarptautinëje konferencijoje „Rusø þiniasklaida: kultûrø integracija“. 

Atsiþvelgdama á Biudþeto ir finansø komiteto siûlymà, Valdyba nusprendë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui 

iðvadas dël Mokslo ir studijø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–103(2A). 

VYRIAUSYBË TURËS PATEIKTI IÐVADAS DËL ÞEMËS ÛKIO EKONOMINIØ 

SANTYKIØ VALSTYBINIO REGULIAVIMO ÁSTATYMO 

Gruodþio 3 d. Valdyba komandiravo ðiuos Seimo narius á Paryþiø (Prancûzijos Respublika): 

Alvydà MEDALINSKÀ gruodþio 4–6 dienomis dalyvauti Vakarø Europos Sàjungos Asamblëjos sesijoje; Jonà 

ÈEKUOLÁ gruodþio 10–14 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos Monitoringo ir 

Politiniø reikalø komitetø posëdþiuose. 

Iðklausë ir patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO, vadovavusio Seimo 

nariø delegacijai, komandiruotai á Kaliningradà (Rusijos Federacija), ataskaità. 

Pritarë Seimo narës Dalios KUTRAITËS–GIEDRAITIENËS kelionei á Briuselá (Belgijos Karalystë) gruodþio 

4–5 dienomis dalyvauti tarptautinëje konferencijoje osteoporozës klausimais. 

Atsiþvelgdama á Kaimo reikalø komiteto siûlymà, Valdyba nusprendë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui 

iðvadas dël Þemës ûkio ekonominiø santykiø valstybinio reguliavimo ástatymo 15 straipsnio pakeitimo ástatymo 

projekto Nr. IXP–492(2). 

PATVIRTINTA K. GRINIAUS SUKAKÈIØ MINËJIMO PROGRAMA 

Gruodþio 5 d. Seimo Valdyba patvirtino Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 

75–øjø metiniø minëjimo programà. Gruodþio 17 d. bus surengtas neeilinis Seimo posëdis ir atidaryta 

paroda. 

Pritarë Seimo Pirmininko pavaduotojo Èeslovo JURÐËNO kelionei á Minskà (Baltarusijos Respublika) gruodþio 

8–9 dienomis dalyvauti Baltarusijos socialdemokratø partijos suvaþiavime. 

Patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO komandiruoèiø á Vokietijos Federacinæ 

Respublikà ir Latvijos Respublikà ataskaitas. 

Seimo valdyba, remdamasi 2001 m. gruodþio 4 d. Seimo posëdþio protokolu Nr. 40(164), nusprendë praðyti 

Vyriausybës pateikti Seimui iðvadas dël ðiø ástatymø projektø: 

1) Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 7, 8 1 , 33, 35 straipsniø pakeitimo ástatymo projekto 

Nr. IXP–1134(2); 

2) Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–1145; 

3) Atostogø ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–1146. 

Aigustë Vykantë BARTKUTË


AR SEIMO NARIO VEIKLA 

NEPAÞEIDÞIA TEISËS AKTØ 

REIKALAVIMØ? 

SEIMO LIBERALØ FRAKCIJOS NARIO ALGIMANTO 

MATULEVIÈIAUS KREIPIMASIS Á 

ETIKOS IR PROCEDÛRØ KOMISIJÀ 

2001 12 03 

Lapkrièio 28 d. dienraðèio „Lietuvos rytas” publikacijoje „Seimo nario svajonë 

– ne tik skanûs agurkai” nurodyta, kad Seimo narys Viktoras Uspaskichas organizavo 

ir finansavo konservuotø agurkø „Geras vaizdelis” pristatymo ceremonijà ir 

pats aktyviai joje dalyvavo. Seimo nario Viktoro Uspaskicho atvaizdas naudojamas 

minëtø konservuotø agurkø etiketëje bei reklamoje. 

Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje 

ástatymo 12 straipsnio 2 dalis asmeniui, dirbanèiam valstybinëje tarnyboje, 

draudþia atstovauti privaèioms grupëms. 

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsná Seimo nario pareigos 

nesuderinamos su darbu verslo, komercijos bei kitose privaèiose ástaigose ar ámonëse. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsniu, praðau Jûsø vadovaujamos komisijos 

atlikti tyrimà, ar minëta Seimo nario Viktoro Uspaskicho veikla nepaþeidþia teisës aktø reikalavimø, 

bei priimti atitinkamà sprendimà. 

Seimo 

irmininkas 

PLAIMËJIMØ 

PARODOJE – 

APIE PROBLEMØ 

„PARODÀ” 

Lapkrièio 29 d. Ðiauliuose Seimo 

Pirmininkas Artûras Paulauskas 

atidarë parodà „Ðiauliai – 2001”, 

kurià surengë Ðiauliø miesto savivaldybë, 

Ðiauliø prekybos, pramonës 

ir amatø rûmai bei vieðoji ástaiga 

„III tûkstantmetis”. 

Parlamento vadovas pasidþiaugë, 

kad paroda iðsamiai supaþindino 

su tuo, kas sukurta, pagaminta, 

kokios paslaugos teikiamos Ðiauliø 

regione, gerø þodþiø pasakë apie 

bendroves „Baltic Vairas”, „Ðiauliø 

tauro televizoriai”, „Ðiauliø Stumbras”, 

kuriø apyvarta gerokai iðaugo. 

Taèiau nors, pasak Seimo Pirmininko, 

paroda, kurioje demonstruojami 

regiono laimëjimai, nëra pati 

tinkamiausia vieta kalbëti apie problemas, 

bet nutylëti jas bûtø visiðkai 

neteisinga, nes „laimëjimai pirmiausia 

priklauso nuo problemø 

sprendimo tempø”. A.Paulauskas 

pastebëjo, kad „jeigu kas nors sugalvotø 

problemø parodà, tai rûmø, 

kuriuose tilptø tokios parodos eksponatai, 

ko gero, Ðiauliuose ir nesurastume”. 

Ið ryðkesniø tokios parodos 

„eksponatø” buvo paminëti 

ámoniø bankrotai, nedarbas, Ðiauliuose 

pasiekæs 14,4 proc., ir menkas 

Ðiauliuose sukuriamas BVP, kuris 

yra 10-èia procentø maþesnis, nei 

Lietuvos vidurkis. 

A.Paulauskas palinkëjo, kad 

Ðiauliø regiono laimëjimø paroda 

ne tik teiktø naujø vilèiø ateièiai, bet 

ir mobilizuotø Ðiaulius uþimti deramà 

vietà Lietuvos ekonomikoje. 

Ferdinandas KAUZONAS, 

Seimo Pirmininko patarëjas 

„WILLIAMS” 

BENDROVË IR 

VYRIAUSYBË 

PAKVIESTA 

KONSTRUKTYVIAM 

DIALOGUI 

Apsilankæs AB „Maþeikiø nafta” 

A.Paulauskas spaudos konferencijoje 

(XI.29) iðsakë nuomonæ, 

kad Vyriausybës ir „Maþeikiø naftà” 

valdanèios kompanijos „Williams” 

santykiuose turëtø atsirasti 

daugiau pasitikëjimo. Jis pakvietë jø 

atstovus susitikti ir ramiai aptarti susiklosèiusià 

situacijà, nenaudojant 

drastiðkø santykiø aiðkinimosi formø, 

kurios pirmiausia atneða þalà 

valstybës biudþetui. 

„Biudþetas, deja, surenkamas ne 

taip gerai, kaip norëtøsi, todël kiekvienas 

milijonas valstybei yra labai 

svarbus. Dabar mes turime nubrëþti 

brûkðná ir nustoti aiðkintis, kas 

1913

kaltas. Mûsø bendras tikslas, kad 

gamykla pagaliau pradëtø dirbti 

pelningai” – sakë A.Paulauskas. 

Lankydamasis ámonëje Seimo 

Pirmininkas domëjosi avarijos Bûtingëje 

likvidavimu, ámonës renovavimo 

perspektyvomis, darbuotojø 

darbo sàlygomis. 

1914 

VIZITAS 

BRIUSELYJE 

Seimo Pirmininkas Artûras 

Paulauskas gruodþio 5 d. Briuselyje 

kartu su kitø Europos Sàjun- 

arptautiniai 

T yðiai 

R 

gos plëtros procese dalyvaujanèiø 

ðaliø parlamentø vadovais dalyvavo 

diskusijoje apie Europos Sàjungos 

ateitá, artëjant Europos Virðûniø 

tarybos susitikimui Laekene. 

Diskusijai pirmininkavo Europos 

Parlamento Pirmininkë Nicole 

Fontaine. 

Parlamento vadovas susitiko su 

Jungtinio Europos Sàjungos ir Lietuvos 

Seimo parlamentinio komiteto 

ES delegacijos pirmininku, Europos 

socialistø grupës Europos 

Parlamente nariu Gariu Titlëjumi 

(Gary Titley), Europos liberalø, de- 


mokratø ir reformatoriø grupës Europos 

Parlamente pirmininku Patu 

Koksu (Pat Cox). 

Gruodþio 6 d. A.Paulauskas dalyvavo 

diskusijos, skirtos ES plëtros 

raidai, tæsinyje. Joje taip pat dalyvavo 

Europos Komisijos narys, Europos 

Sàjungos plëtros komisaras 

Giunteris Verheugenas, Europos 

Parlamento Uþsienio reikalø komiteto 

Pirmininkas Elmaras Brokas. 

Arvydas ÞILINSKAS, 

Seimo Pirmininko 

atstovas spaudai 

TURKIJA REMIA LIETUVOS NARYSTÆ NATO 

Lapkrièio 26 – 28 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 

(NSGK) pirmininko Alvydo Sadecko kvietimu lankësi Turkijos Nacionalinës 

Asamblëjos Nacionalinës gynybos komisijos delegacija. 

Turkijos parlamentarø delegacija, vadovaujama komisijos pirmininko 

Hasano Gulajaus (Hasan Gulay), susitiko su Seimo Pirmininku Artûru Paulausku, Nacionalinio saugumo ir 

gynybos, Uþsienio reikalø komitetø ir NATO reikalø komisijos nariais, kraðto apsaugos ministru Linu Linkevièiumi, 

uþsienio reikalø viceministru Giedriumi Èekuoliu. 

Sveèiai lankësi Motorizuotame pëstininkø batalione ir Mokomajame pulke Rukloje, Karmëlavos regioninio 

erdvës stebëjimo ir kontrolës centre bei Kauno savivaldybëje. 

Susitikimuose Turkijos parlamentarai pasidþiaugë gerais Lietuvos ir Turkijos santykiais, dar kartà pareiðkë 

tvirtà Turkijos paramà Lietuvai siekiant narystës NATO. 

Buvo aptartos bendros pastangos kovoje su terorizmu ir narkotikø kontrabanda. 

Turkijos parlamento atstovai pastebëjo, kad Turkija yra suinteresuota pasinaudoti Lietuvos sukaupta patirtimi 

derantis dël narystës Europos Sàjungoje. 

Mantas ÞEMAITIS, 

NSGK padëjëjas 

NAUJAS LENKIJOS PARLAMENTARØ 

DELEGACIJOS VADOVAS 

Lenkijos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nariø asamblëjos 

pirmininku Lenkijos Seimas paskyrë vicemarðalà (Pirmininko pavaduotojà) 

Tomaðà Nalenèà (Tomasz Naùæcz). Jis priklauso Darbo unijos 

frakcijai, kuri su Kairiøjø demokratø sàjunga sudaro parlamentinæ daugumà. 

Delegacijos vadovo pavaduotoja paskirta Irena Marija Novacka (ið Kairiøjø 

demokratø sàjungos frakcijos) (þr nuotr.); ji ir anksèiau dirbo Lenkijos 

ir Lietuvos parlamentinëje institucijoje. 

Asamblëja ákurta 1997 m., o Lietuvos delegacijai vadovauja Seimo Pirmininko 

pavaduotojas Artûras Skardþius.


Politinis elitas svetur 

AÐTUNTOJI SANTARVËS 

PREMIJA BUS ÁTEIKTA 

LENKIJOS PREZIDENTUI 

Baltojo angelo skulptûrëlë ir Santarvës fondo 

ásteigtas ordinas bus áteiktas Lenkijos Respublikos 

Prezidentui Aleksanderiui Kvasnievskiui (Aleksander 

Kwasniewski) uþ Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo 

ryðiø puoselëjimà bei Lietuvos ávaizdþio gerinimà 

Vakarø Europoje. 

Kasmet ordinais uþ Santarvës puoselëjimà bus apdovanojami 

trys þmonës. Vienas ordinas metø pabaigoje 

bus teikiamas laureatui, antrasis – per Velykas, 

o treèiasis – pirmàjá liepos ðeðtadiená. 

Á sueigas bus kvieèiami santarvës puoselëtojai ne tik ið Lietuvos, bet ir kitø Europos valstybiø. 

Iki ðiol Santarvës premijos laureatais yra tapæ prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, poetas Justinas 

Marcinkevièius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kardinolas Vincentas Sladkevièius, profesorë Viktorija 

Daujotytë, Tëvas Stanislovas Mykolas Dobrovolskis, aktorius Donatas Banionis. 

RINKIMAI TAIVANE 

Pirmi oficialûs Taivano visuotiniø rinkimø, ávykusiø 

gruodþio 1 d., rezultatai parodë, kad rinkimuose 

ryðkia persvara pirmauja prezidento Èen Ðuibiano vadovaujama 

Demokratinë progreso partija (DPP), surinkusi 

daugiau kaip treèdalá rinkëjø balsø. 

Gruodþio 1 d. Taivano centrinës rinkimø komisijos 

(CRK) iðplatinti duomenys parodë, kad DPP surinko 

1,2 milijono rinkëjø balsø, t.y. 37,3 proc. jau 

suskaièiuotø balsø. 

Antroje vietoje liko pagrindinë opozicinë Nacionalistø 

partija, kuri, kaip manoma, greièiausiai praras 

daugumà parlamente, surinkusi 917 tûkst. arba 

28,59 proc. balsø. 

Ðalies CRK duomenimis, jau suskaièiuota 3,2 milijono 

rinkëjø balsø, tuo tarpu kai teisæ balsuoti turëjo 

net 15,82 mln. ðalies pilieèiø. 

Paprastai ðalies rinkëjø aktyvumas visuotiniuose 

parlamento rinkimuose bûna nuo 70 iki 80 proc. Rinkimuose 

dalyvavusiø pilieèiø skaièius dar nëra þinomas. 

Pagal Taivane galiojanèià rinkimø sistemà 176 ástatymø 

leidëjai á 225 vietø parlamentà yra renkami tiesiogiai, 

o likusios 49 vietos yra padalinamos atsiþvelgiant 

á proporciná atstovavimà. 

Nacionalistø partija, per 1949 metø pilietiná karà 

netekusi valdþios Kinijoje, pasitraukë á Taivanà, kurá 

valdë 55 metus, kol pernai metais pralaimëjo prezidento 

rinkimus. 

Amerikos Prezidentas Dþordþas Buðas birþelio 15 d. 

Varðuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu 

Aleksanderiu Kvasnievskiu. Ir tuo metu, kai JAV vadovas 

lankësi Vidurio Europoje, ir anksèiau Lenkijos Prezidentas 

nuosekliai pabrëþdavo bûtinybæ atverti NATO duris Lietuvai 

(EPA-ELTA nuotr.) 

1915

Klausimai 

ir paklausimai 

1916 


Paklausimas Nr. 410–13 

Gruodþio 6 d. 

Seimo narys Jurgis Razma – ûkio ministrui Petrui Èësnai 

DËL DUJØ PIRKIMO 

Dëkoju uþ viceministro atsakymà dël numatomø pirkti gamtiniø dujø kiekiø. Deja, atsakymas á mano 2001 11 

19 pateiktà klausimà yra nepilnas. Að neradau atsakymo á klausimà, kiek 2002 m. bus perkama gamtiniø dujø ne 

tiesiogiai ið „GAZPROM”, o per tarpininkus? Kas tie tarpininkai? Kokios bus tiesiogiai ið „Gazprom” ir ið 

tarpininkø perkamø gamtiniø dujø kainos? Suprantama, að klausiu dël tø dujø, kurios tiekiamos reguliuojamiesiems 

vartotojams 

Atsakymas á klausimà Nr. 410–177 (SK Nr. 23(197) 

Lapkrièio 27 d. 

Susisiekimo ministras Zigmantas Balèytis – Seimo nariui Jonui Korenkai 

DËL MOBILIOJO RYÐIØ TELEFONØ VAGYSÈIØ MAÞINIMO 

Dëkojame uþ atkreiptà dëmesá á problemà dël mobiliojo ryðio telefonø vagysèiø, o taip pat uþ pateiktus pasiûlymus. 

Pradiniai ðios problemos tyrimai patvirtina, kad mobiliojo ryðio operatoriai, ádiegæ atitinkamas technines 

priemones, jei yra þinomas telefono aparato IMEI numeris, gali uþblokuoti prarastus (pavogtus) mobiliojo ryðio 

telefonus. Mobiliojo ryðio operatoriai „Omnitel” ir „Bitë GSM” turi árengæ tokià árangà, tarpusavio sutarimu 

bendradarbiauja ðioje srityje ir kontroliuoja galiniø árenginiø aptarnavimà savo tinkluose. Treèiojo mobiliojo 

ryðio operatoriaus „Tele–2” ir teisësaugos institucijø aktyvi pozicija ðiuo klausimu bûtø ne tik ypaè efektyvi prevencinë 

priemonë prieð mobiliøjø telefonø vagystes, bet ir leistø iðaiðkinti nusikaltimus. 

Kadangi sprendþiant ðià problemà reikia suderinti techninius, komercinius ir administravimo sprendimus, Susisiekimo 

ministerija organizuos susitikimà–seminarà su mobiliojo ryðio operatoriais, Vidaus reikalø ministerija, 

Ryðiø reguliavimo tarnyba prie Vyriausybës ir kitomis institucijomis. Apie seminaro vietà ir laikà informuosime. 



Aplinkos ministras Arûnas Kundrotas – Posëdþiø sekretoriatui 

Aplinkos ministerija iðnagrinëjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksanderio Poplavskio 2001 11 06 raðte 

Nr.01/089 „Dël UAB „Projektø ekspertizë privatizavimo” keliamus klausimus ir pateikia savo nuomonæ: 

1. UAB „Projektø ekspertizë” gali dirbti ir jà privatizavus, taèiau ástatymais privatizuojamø ámoniø veiklos 

tæstinumas nereglamentuojamas; 

2. Ðiuo metu yra atestuota 20 ámoniø, kurioms suteikta teisë atlikti statinio projekto ekspertizæ bei statinio 

ekspertizæ. Ið jø: atlikti bendràjà statinio projekto ekspertizæ visoms statiniø grupëms suteikta teisë 7 ámonëms, 

dalinæ – 13 ámoniø. Patikrinimais nustatyta, kad atskiros bendràjà projektø ekspertizæ atliekanèios ámonës ne 

visada laikosi ekspertizæ reglamentuojanèiø normatyviniø dokumentø. Ásigaliojus naujam Statybos ástatymui, 

kuriuo labai padidinama statinio projekto vadovo bei statinio projekto ekspertizës vadovo atsakomybë, ekspertizës 

ámonës bus peratestuojamos. 

3. Rinkos ekonomikos sàlygomis vienas ið valstybës valdymo institucijø uþdaviniø yra sudaryti palankias sàlygas 

verslo vystymuisi visose ûkio ðakose, taèiau nemaþiau svarbu paremti iðsikovojusias pripaþinimà ir gerai 

dirbanèias ámones. 

Atsiþvelgiant á tai, kad ðiuo metu UAB „Projektø ekspertizë„ kapitalas 100 procentø priklauso valstybei, 

siekiama, kad ði ámonë nemokamai atliktø investiciniø projektø ekspertizes, kurios vykdomos, ágyvendinant dviðales 

ir daugiaðales sutartis, ávertinant finansiná, techniná ir socialiná valstybës investicijø pagrástumà. 

Todël manome, kad UAB „Projektø ekspertizë” galëtø tæsti savo veiklà, jos neprivatizuojant.




Aplinkos viceministras Vitalijus Auglys – Seimo nariui Henrikui Þukauskui 

DËL APLINKOS TERÐIMO VILKIÐKIØ GYVENVIETËJE 

Kaip informavo Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, informacija, kurià Jums pateikë Pagëgiø 

savivaldybës darbuotojai apie aplinkos terðimà ið UAB „Vilkiðkiø pieninë”, yra teisinga. Bendrovëje susidaranèios 

nuotekos ( apie 300 m 3 /d) yra apvalomos esamuose biologinio valymo árenginiuose, kuriuos ámonë 

eksploatuoja pagal panaudos sutartá, 1999 05 21 sudaryta su Ðilutës rajono savivaldybe. Kadangi eksploatuojamø 

valymo árenginiø naðumas yra 135 m 3 /d, o UAB „Vilkiðkiø pieninë” á juos kanalizuoja didesnius nuotekø kiekius, 

todël nuotekø valymo árenginiai neatlieka savo paskirties, valant nuotekas. 

Uþ nuotekø iðleidimà á pavirðinius vandens telkinius, virðijant nustatytus terðianèiø medþiagø normatyvus, 

UAB „Vilkiðkiø pieninë” 2000–2001 metais buvo bausta 14 kartø, 2000 metais uþ tarðà ámonë sumokëjo 48962 

Lt. mokesèiø ir 34487 Lt. baudø uþ atskirø laikotarpiø normatyvø virðijimà. 2001 07 01 ásigaliojus naujam Civiliniam 

Kodeksui, remiantis 6.255 str., rengiama medþiaga teisminiam procesui dël ámonës veiklos sustabdymo 

pradëti. Taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad ámonë ëmësi priemoniø padëèiai taisyti ir tarðai nutraukti (pradëta biologiniø 

valymo árenginiø statyba, pieno iðrûgos atiduodamos gyvuliø ðërimui), departamentas á teismà dël veiklos 

nutraukimo nesikreipë. Reikia paþymëti, kad ámonës veiklos nutraukimas yra lengviausias problemos iðsprendimo 

bûdas, taèiau bus prarastos darbo vietos, ðiuo metu vien „Vilkiðkiø pieninëje” dirba per 100 þmoniø, pieno 

tiekëjams atsiras papildomø nepatogumø, savivaldybë ir valstybë praras pajamas ið ámonës ðiuo metu mokamø 

mokesèiø. 

Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2001 metais ámonei netæsë gamtos iðtekliø naudojimo 

leidimo, kol nebuvo imtasi realiø veiksmø dël valymo árenginiø statybos ir pieno iðrûgø tvarkymo, tas atsispindi 

ir pratæstame GIN leidime. UAB „Vilkiðkiø pieninë” 2000 07 18 sudarë sutartá su projektavimo organizacija 

UAB „Shema” dël biologinio valymo árenginiø projektavimo. Buvo atlikti teritorijos planavimo darbai, parengti 

projektai. 2000 08 30 sudaryta sutartis su Olandijos kompanija „Nijhuis Water Technology” dël nuotekø valymo 

árenginiams technologinës árangos pagaminimo ir tiekimo. 2001 02 20 ir 2001 05 30 atlikti avansiniai apmokëjimai. 

Lietuvos aplinkos apsaugos investiciniam fondui pritarus valymo árenginiø statybos kreditavimui, 2001 01 

22 buvo sudaryta sutartis su AB „Vilniaus bankas”. Sudaryta sutartis su rangovine organizacija AB „Tauragës 

statyba” ir 2001 02 20 – 2001 02 22 atlikti avansiniai apmokëjimai. 2001 06 04 pradëti nuotekø valymo árenginiø 

statybos darbai. Statybos montavimo darbø atlikta uþ 450 tûkst. Lt., I statybos darbø etapà planuojama baigti iki 

2002 vasario mënesio, o biologinio valymo árenginius priduoti eksploatacijai planuojama 2002 metø rugpjûèio 1 

dienà. Reikia paminëti, kad, tarpininkaujant Aplinkos ministerijai, SIDA fondas sutiko finansuoti pieno gamybos 

atliekø perdirbimo ámonëje technologijos ádiegimà. 

Manome, kad ðiuo metu nutraukti ámonës veiklà yra netikslinga, taèiau ámonës veikla bus sustabdyta jeigu 

ámonë laiku neávykdys nustatytø reikalavimø. 



Vilniaus miesto meras Artûras Zuokas – Seimo nariui Egidijui Klumbiui 

Atsakydami á Jûsø 2001 m. lapkrièio 13 d. raðtà Nr. 410– 194kl.– 851, informuojame, kad negalime pateikti 

galutinio Vilniaus ðilumos tinklø nuomos sutarties projekto, kadangi ðiuo metu vyksta derybos ir projekto nuostatos 

keièiasi. Pagal patvirtintas konkurso taisykles, nesusitarus dël sutarties nuostatø su investuotoju – pirmos 

vietos laimëtoju, derybos su ðiuo investuotoju bus nutrauktos ir pradëtos su kitu investuotoju – antros vietos 

laimëtoju. Dël ðios prieþasties sutartis svarstoma konfidencialiai. Galutinai suderintas sutarties projektas bus 

paskelbtas visuomenei interneto tinklalapyje www.vilnius.lt. Prieð tai jis bus pateiktas Vilniaus miesto tarybai bei 

komitetams. Nuomonæ ðiuo klausimu galës pareikðti, bei supaþindinti savo rinkëjus visi Vilniaus miesto tarybos 

nariai, tarp jø – ir Jûs. 

Informuojame, kad su konkurso medþiaga (konsultanto parinkimo konkurso taisyklës, Vilniaus ðilumos tinklø 

turto nuomos konkurso nuostatai, komisijos protokolai ir kt.) Jûs galite susipaþinti Vilniaus miesto savivaldybës 

interneto tinklalapyje adresu : www.vilnius.lt. 

1917

1918 




Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas – Seimo nariui Henrikui Þukauskui 

Atsakydamas á Jûsø lapkrièio 16 d. klausimà informuoju, kad UAB „Projektø ekspertizë” átraukta á privatizavimo 

objektø sàraðà Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 „Dël Lietuvos 

Respublikos Vyriausybës 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dël privatizavimo objektø sàraðo patvirtinimo” 

dalinio pakeitimo”. Po átraukimo á privatizavimo objektø sàraðà bendrovë buvo rengiama privatizuoti. 

Rugsëjo 20 d. á valstybës ámonæ Valstybës turto fondà kreipësi Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Kunèinas, 

kuris susitikimo metu informavo Turto fondà, kad 2001 m. rugsëjo 19 d. UAB „Projektø ekspertizë” ávykusiame 

posëdyje, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministras J. Laiconas, Aplinkos ministerijos Bûsto 

ir techninio normavimo departamento direktorius Z. Mackevièius, Seimo narys A. Kunèinas, VGTU rektorius, 

Projektø ir statiniø ekspertø sàjungos prezidentas profesorius E. K. Zavadskas, Technikos komiteto Nr. 38 „Statybinës 

konstrukcijos” pirmininkas profesorius G. Marèiukaitis ir kiti asmenys, buvo aptariamos UAB „Projektø 

ekspertizë” privatizavimo klausimas. Posëdyje buvo nuspræsta, kad ðiuo metu UAB „Projektø ekspertizë” privatizuoti 

yra netikslinga. 

Turto fondas 2001 m. rugsëjo 21 d. raðtu Nr. 11–4140 kreipësi á Aplinkos ministerijà, praðydamas jos raðtu 

informuoti, kokia yra oficiali Aplinkos ministerijos pozicija UAB „Projektø ekspertizë” privatizavimo klausimu. 

2001 m. spalio 2 d. Turto fondas gavo Aplinkos ministerijos raðtà Nr. 03–04–4737, kuriuo praðoma UAB „Projektø 

ekspertizë” privatizavimà atidëti. Toks praðymas motyvuojamas tuo, jog ðiuo metu Seime svarstomame Statybos 

ástatymo naujos redakcijos projekte akcentuojama valstybës lëðomis statomø statiniø projektø ekspertizës 

svarba, grieþtinant projektø ekspertizës reikalavimus, todël reikia iðsaugoti didþiausià patirtá turinèiø ir labiausiai 

patyrusiø UAB „Projektø ekspertizë” specialistø kolektyvà, kol kitos privaèios projektø ekspertizës ámonës 

nëra sukaupusios pakankamos patirties. 

Turto fondas, atsiþvelgæs á Aplinkos ministerijos iðdëstytus motyvus ir pareikðtus praðymus, laikinai sustabdë 

UAB „Projektø ekspertizë” privatizavimo programos rengimà. 



Aplinkos ministras Arûnas Kundrotas – Posëdþiø sekretoriatui 

Vyriausybës programos 2001–2004 metams priemoniø plane numatyta parengti Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos 

strategijà, siekiant sumaþinti þmogaus veiklos, jûros ir vëjo neigiamà poveiká Lietuvos Baltijos jûros 

krantui bei koordinuoti valstybës, savivaldybiø ir ûkio subjektø veiklà tvarkant krantà. 

Parengus Lietuvos Baltijos jûros krantovarkos strategijà, buvo apsispræsta dokumentà vadinti strategijos nuostatomis 

ir tvirtinti aplinkos ministro ásakymu. Darbo grupëje, rengusioje strategijos nuostatas, dalyvavo ir atstovai 

ið savivaldybiø bei Klaipëdos apskrities virðininko administracijos. Strategijos nuostatos buvo iðsiøstos susipaþinti 

Klaipëdos ir Palangos miestø savivaldybëms, ið kuriø gautas pritarimas. Patvirtinus Lietuvos Baltijos 

jûros krantotvarkos strategijos nuostatas, planuojama iki 2002–12–31 parengti Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos 

veiksmø programà. 

Yra pateikta paraiðka tarptautinei „Dancee” programai dël paramos Lietuvos Baltijos jûros krantø erozijai 

pristabdyti bei subalansuotam valdymui uþtikrinti. 

Ðiø metø rugpjûèio 31 – rugsëjo 7 dienomis Lietuvoje lankësi integruoto pakrantës zonos valdymo projekto 

misija ið Danijos. Buvo ávertinta Lietuvos Baltijos jûros kranto bûklë bei su Lietuvos mokslininkais ir ðios srities 

specialistais aptartos Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos veiksmø programos bei pasirinktos pilotinës teritorijos 

sutvarkymo projekto parengimo ir vykdymo galimybës. Ðiuo metu yra pateikta paraiðka tarptautinei programai 

„Dancee” dël paramos Lietuvos Baltijos jûros krantø erozijai pristabdyti bei subalansuotam valdymui uþtikrinti. 

Ðiuo metu tariamasi dël uþduoties projektui vykdyti. 



Ûkio viceministras Nerijus Eidukevièius – Seimo nariui Jurgiui Razmai 

Iðnagrinëjæ klausimà dël gamtiniø dujø pirkimo, paaiðkiname, kad nuo 2001 liepos 1 d. ásigaliojæs Gamtiniø 

dujø ástatymas, gamtiniø dujø vartotojus suskirsto á laisvuosius ir reguliuojamuosius.


Laisvieji vartotojai turi teisæ sudaryti tiekimo sutartis su bet kuriomis dujø tiekimo ámonëmis. Laisvieji 

vartotojai turi teisæ sudaryti naudojimosi sistema sutartis dël tokio dujø kiekio, kurá sunaudoja jie patys. AB 

„Lietuvos dujos” privalo pagal sutartis uþtikrinti dujø perdavimà ir paskirstymà (transportavimà) laisviesiems 

vartotojams. Ið ko, kokiomis kainomis ir kiek gamtiniø dujø numato pirkti laisvieji vartotojai 2002 metais, 

duomenø neturime. 

Reguliuojamiesiems vartotojams dujas tiekia skirstymo ámonë (dabar AB „Lietuvos dujos”). Reguliuojami 

vartotojai per metus suvartoja apie 470 mln. kub. m. gamtiniø dujø. AB „Lietuvos dujos” valdyba savo 2001 09 

27 posëdyje (nutarimas Nr.50) nutarë pavesti AB „Lietuvos dujos” administracijai, vesti derybas su Rusijos AB 

„Gazprom AB” dël gamtiniø dujø pirkimo ið ðios bendrovës 2002 metams tokio kiekio, kad bûtø uþtikrinti 

Lietuvos Respublikos reguliuojamø vartotojø poreikiai 2002 metams. 

AB „Lietuvos dujos” 1999 m. gruodþio 16 d. sudarë su AB „Gazprom” sutartá Nr.1Gli–2000 dël gamtiniø 

dujø tiekimo iki 2005 m. Sutartyje numatyta, kad AB „Gazprom” patieks gamtiniø dujø AB „Lietuvos dujos” – 

2001m.–375, 2002 m.–420, 2003 m.–450, 2004 m.–510, ir 2005 m.–560 mln. kub. m. 



Finansø ministrë Dalia Grybauskaitë – Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkui 

Rolandui Pavilioniui 

Atsakydami á Jûsø 2001 m. lapkrièio 20 d. klausimà, teikiame ðiuos paaiðkinimus: 

Dël pirmojo klausimo: 

Finansø ministerija ir Vyriausybë ketina vykdyti visus ástatymus, kuriuos priima Seimas ir kurie neprieðtarauja 

LR Konstitucijai. Kilus abejonëms dël vieno ar kito ástatymo atitikimo LR Konstitucijai, iðaiðkinimo bus 

kreipiamasi á Konstituciná Teismà – bûtent taip Vyriausybë ir pasielgë, kilus átarimui, kad ástatymai, kai kurioms 

sritims numatantys fiksuotà BVP dalá, paþeidþia LR Konstitucijà ir diskriminuoja kitas sritis. 

Tobulindama 2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo 

projektà, Finansø ministerija ir Vyriausybë atsiþvelgs á Seimo komitetø pateiktus pasiûlymus bei realias ðalies 

finansines galimybes ir vykdys toká ástatymà, koká priims Seimas. 

Dël antrojo klausimo: 

2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà 

Lietuvos Respublikos Seimui teikëme remdamiesi realiomis ðalies finansinëmis galimybëmis, ûkio raidos tendencijomis, 

makroekonominëmis prognozëmis, faktine pajamø dinamika, susikaupusiø valstybës skoliniø ásipareigojimø 

vertinimu, numatomais mokesèiø sistemos pasikeitimais, ðalies strateginiais siekiais bei atskirø ðakø 

poreikiais. 

Dël treèiojo klausimo: 

Interviu metu tebuvo pateikta nuomonë dël ekonomiðkai nepagrástø sprendimø. Ðià savo nuomonæ galëèiau 

pagrásti tokiu argumentu: BVP augimas ir biudþeto pajamø augimas nëra tiesiogiai susijæ dydþiai, todël tiesioginis 

iðlaidø siejimas su BVP nëra ekonomiðkai teisingas. Kita vertus, procentinis BVP skirstymo principas riboja 

Vyriausybës galimybes formuojant biudþetà lanksèiai reaguoti á kasmet besikeièianèias aplinkybes ir poreikius. 

Dël ketvirtojo klausimo: 

Nekyla abejoniø, kad mokslas ir ðvietimas yra vieni ið svarbiausiø valstybës strateginiø tikslø. Taèiau toks 

finansavimo principas, koká numato Mokslo ir ðvietimo ilgalaikio finansavimo ástatymas, nëra vienintelis bûdas 

derinant ðalies galimybes ir ðiø srièiø poreikius uþtikrinti jø finansavimà. 

Dël penktojo klausimo: 

Politiniø partijø susitarimo nelaikau virðesniu uþ ástatymà. Taèiau manau, kad politiniø partijø susitarimas 

iðreiðkia visø jame dalyvaujanèiø politiniø jëgø bei uþ jas balsuojanèiø rinkëjø valià. Aptariamuoju 2 proc. BVP 

skyrimo kraðto apsaugai atveju toji valia reiðkia partijø ir jø atstovaujamø rinkëjø apsisprendimà uþtikrinti euroatlantiniø 

integraciniø procesø tæstinumà. 

Dël ðeðtojo klausimo: 

Interviu savaitraðèiui „Atgimimas” buvo pareikðta nuomonë, kad daugelyje valstybës finansuojamø srièiø, 

taip pat ir sveikatos apsaugos sistemoje, bûtinos reformos, kurios sumaþintø valstybës lëðø poreiká. Ði nuostata 

niekaip neprieðtarauja LR Konstitucijai. 

1919

1920 


Klausimas Nr. 410–202 


Seimo narys Jurgis Razma – Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui 

DËL DVIGUBO APMOKESTINIMO IÐVENGIMO SUTARTIES SU ESTIJA 

Lapkrièio 26 d. „Verslo þiniø” vedamajame kritiðkai vertinamas Vyriausybës neveikimas, reaguojant á Estijos 

priimtà sprendimà panaikinti pelno mokestá. Teigiama, kad dël to biudþetas praranda nemaþai pajamø. 

Norëèiau Jûsø pasiteirauti, kodël neinicijuojamas Vyriausybës nutarimas nebetaikyti juridiniams asmenims 

dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutarties su Estija uþuot laukus, kada bus ávykdyti jos paþadai vël sugràþinti 

pelno mokestá. Gal galite pateikti apytikrius ávertinimus, kiek prarasta biudþeto áplaukø dël dvigubo apmokestinimo 

iðvengimo sutarties su Estija taikymo jai panaikinus pelno mokestá. 

Klausimas Nr. 410–203 


Seimo narys Jurgis Razma – teisingumo ministrui Vytautui Markevièiui 

Norëèiau pasiteirauti, dël kokiø prieþasèiø buvo þenkliai padidintas ásigyjamo uþ lengvatiná kredità bûsto 

pirkimo ir pardavimo sutarèiø notarinio patvirtinimo mokestis, kuris kritiðkai buvo ávertintas „Lietuvos þiniø” 

publikacijoje? Kaip galëtumëte pagrásti jo naujàjá dydá? Kokie kiti atlyginimo uþ notarinius veiksmus dydþiai 

buvo pakelti? Ar nemanote, kad apie numatomus atlyginimo uþ notarinius veiksmus padidinimus ið anksto 

reikëjo informuoti visuomenæ? 

Jûsø ásakyme nustatyto atlyginimo dydþiai ne vienu atveju turi labai platø intervalà, pavyzdþiui: 2. – 30 – 100 

Lt, 6. – 15 – 100 Lt., 15. – 50–200 Lt ir pan. Konkretø atlyginimo dydá, atsiþvelgiant á pakankamai abstraktø 

parametrà – notarinio veiksmo sudëtingumà – paliekama nustatyti paèiam notarui. Ar tie intervalai negalëtø 

bûti siauresni ir pagrásti objektyviais kriterijais, kuriuos galëtø nustatyti ir notaro klientas? 

Atlyginimo uþ notarinius veiksmus dydþiai sietini su notarø pajamomis. Be to ir ástatymas Jus ápareigoja 

analizuoti notarø pajamø uþ atliktus notarinius veiksmus statistikà, todël norëèiau papraðyti pateikti paskutinæ 

Jûsø atliktà notarø pajamø statistinæ analizæ. Tikiuosi, kad Jums nebûtø sudëtinga pateikti ir vieno konkretaus 

notarø biuro (pvz., Vilniaus m. 2–ojo notarø biuro) kiekvieno notaro pajamas bei jiems iðmokëtø atlyginimø 

dydþius uþ rugsëjo mën.(kad uþtikrinti duomenø konfidencialumà, konkreèiø notarø pavardþiø man atsiøstoje 

informacijoje galite nenurodyti, juos galite þymëti tiesiog notaras A., ir t.t. ). Kadangi ið rinkëjø tenka iðgirsti 

priekaiðtø dël itin aukðtø notarø atlyginimø (kuriuos lemia Jûsø tvirtinami tarifai), neturint duomenø kokie tie 

atlyginimai yra sunku argumentuotai diskutuoti, todël tikiuosi geranoriðkos Jûsø pagalbos ir informacijos. 



Seimo narys Jonas Korenka – kultûros ministrei Romai Dovydënienei 

Dël KVAD REORGANIZAVIMO 

Po Jûsø susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu spaudoje pasirodë straipsniai apie KVAD reorganizavimà. 

Norëèiau plaèiau suþinoti kokios naudos ir efekto tikimasi ávykdþius planuojamà reorganizavimà ir dviejø 

institucijø sujungimà. 



Seimo narys Jonas Korenka – kultûros viceministrui Juozui Ðirvinskui 

Dël RUSØ DRAMOS TEATRO 

Spalio 22 dienà Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto posëdyje buvo svarstytos Rusø dramos teatro problemos 

(nesutarimai tarp kolektyvo ir jo vadovo, pono Tarasovo). Komitetas kreipësi á Jus, praðydamas iðspræsti ðià 

problemà. Praðau informuoti apie ðiandieninæ situacijà teatre.




Seimo narys Jurgis Razma – uþsienio reikalø ministrui Antanui Valioniui 

DËL SVEÈIØ NAMØ ÞVËRYNE BEI AMBASADØ PASTATØ 

Neseniai buvo paskelbta, kad A.M.Brazausko vyriausybës nutarimu Sveèiø namai Þvëryne iðbraukti ið privatizuojamø 

objektø sàraðo ir ketinama skirti apie 12 mln. Lt jø rekonstrukcijai. Spaudoje, remiantis Jûsø þodþiais, 

teigiama, kad tik tokiu bûdu ámanoma sudaryti reikiamas sàlygas priimti aukðtus uþsienio sveèius, kad dël tokiø 

sàlygø nebuvimo keletas aukðtø pareigûnø atsisakë nakvoti Vilniuje. Pastaruoju teiginiu að bûèiau linkæs abejoti, 

bet gal Jûs galite ávardinti tuos dël nesamø tinkamø sàlygø atsisakiusius Vilniuje pernakvoti uþsienio ðaliø atstovus? 

Kai pirmà kartà buvo bandoma sveèiø namus privatizuoti, niekas nesutiko mokëti pradinæ 100 mln.Lt sumà, 

taèiau, kiek teko domëtis Turto fonde, siûlanèiø 50 mln.Lt. buvo. Gal Jûs galëtumëte pasakyti, kiek metø Uþsienio 

reikalø ministerija galëtø priiminëti uþsienio ðaliø delegacijas, jeigu tam panaudotø uþ sveèiø namø privatizavimà 

galimus gauti 50 mln.Lt bei sutaupytus nedarant tø namø rekonstrukcijos 12 mln. Lt bei nepatirtø dabar 

esamø iðlaidø sveèiø namø iðlaikymui (jeigu sveèiø priëmimui iðliktø toks pat lëðø poreikis kaip ðiais metais)? 

Iðgirdus apie naujus uþsienio reikalø ministerijos statybos uþmojus prisimena ankstesnës ambasadø Kijeve ir 

Minske statybos. Gal Jûs galëtumëte pasakyti, kokia yra ðiø pastatø vieno m 2 kaina, jeigu jà skaièiuotume visas 

statyboms skirtas lëðas padalinæ ið tø pastatø ploto? Gal galite palyginti ðià kainà su vidutine Kijevo bei Minsko 

statybø 1 m 2 kaina? 

Ir dar vienas klausimas dël sveèiø namø. Spaudoje plaèiai apraðyta ðiuose namuose surengta Këdainiø konservø 

fabriko gaminamø konservuotø agurkø „Geras vaizdelis” prezentacija. Gal galite informuoti, kiek sumokëta 

uþ sveèiø namø nuomà ðiam renginiui? Ar yra kokiu nors aktu patvirtinti sveèiø namø nuomos ákainiai? 

Kokios dar firmos per 2001 m. buvo iðsinuomavusios sveèiø namus savo prekiø prezentacijai? Kiek Jûsø ministerijai 

kainuoja Sveèiø namø iðlaikymas per vienerius metus? 



Seimo narys Jonas Korenka – kultûros viceministrei Inai Marèiulionytei 

DËL ÐILUTËS RAJONO KULTÛROS ÁSTAIGØ „REORGANIZACIJØ” 

Spalio mënesá su MMKC direktoriumi J.Mikutavièiumi lankëmës Ðilutës rajone. Susitikome su savivaldybës 

darbuotojais ir domëjomës kultûros ástaigø reorganizavimo pasekmëmis. Naikinamas miesto kultûros centras, 

panaikinta daugelis kultûros centrø rajone. 

Norëtume þinoti, ar tai padaryta teisiðkai ir ar buvo duotas raðtiðkas Kultûros ministerijos sutikimas. 



Seimo narys Egidijus Klumbys – Vilniaus miesto merui Artûrui Zuokui 

Praðau pateikti ðiø oficialiø dokumentø kopijas, patvirtintas pagal Civilinio proceso reikalavimus: 

1. Konkurso dël SPAB „Vilniaus Ðilumos tinklai” turto nuomos ir valdymo skelbimo (jis paskelbtas internete); 

2. SP AB „Vilniaus Ðilumos tinklai” turto nuomos ir valdymo konkurso taisykles (jos paskelbtos internete). 



Seimo narys Jonas Korenka – Ðilutës rajono merui 

DËL ÐILUTËS RAJONO KULTÛROS ÁSTAIGØ „REORGANIZACIJØ” 

Spalio mënesá su MMKC direktoriumi J. Mikutavièiumi lankëmës Ðilutës rajone. Susitikome su savivaldybës 

darbuotojais ir domëjomës kultûros ástaigø reorganizavimo pasekmëmis. Panaikintas miesto kultûros centras bei 

eilë kultûros centrø rajone. 

Norëtume þinoti, ar tai padaryta teisiðkai ir ar buvo duotas raðtiðkas Kultûros ministerijos sutikimas. Praðome 

pateikti likvidavimo dokumentus. 

1921

PGruodþio 

riimamajame 

5 d. gyventojus priëmë Nacionalinio saugumo 

ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas, 

gruodþio 7 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavièius. 

Lapkrièio 27-gruodþio 3 dienomis Seimo Priimamajame 

uþregistruoti 273 laiðkai. Ið Vilniaus – 141, 

Kauno – 31, kitø miestø – 31, rajonø – 44, uþsienio 

valstybiø – 26. 

Daugiausiai laiðkø atsiøsta ekonomikos (53 – ið jø 

19 dël finansavimo) ir teisës (53 – ið jø 21 dël ástatymø, 

11 dël ávairiø pareigûnø veiksmø, 9 dël teismø veiklos) 

klausimais. Dël ryðiø su uþsienio valstybëmis gauti 33, 

dël socialiniø reikalø – 20, dël þemës ûkio– 20 (ið jø 8 

dël þemës gràþinimo, 6 dël ûkininkø veiklos) laiðkø. 

LAIÐKUOSE PRAÐOMA 

NEAPRIBOTI MOKSLEIVIØ TEISËS 

RINKTIS PIRMÀJÀ UÞSIENIO 

KALBÀ 

Praëjusià savaitæ (2001 metø lapkrièio 27-gruodþio 

3 d.) gyventojai daugiausiai skundësi dël ávairiø pareigûnø 

piktnaudþiavimø tarnybine padëtimi ir teismø 

veiklos. Gauti skundai dël konkreèiø teisëjø, savivaldybës, 

tardymo izoliatoriaus, policijos pareigûnø veiksmø. 

Raðyta ir dël vartotojø kooperatyvo veiklos; akcinës 

bendrovës akcininkai kreipësi dël, jø teigimu, 

grobstomo bendrovës ir valstybës turto. 

Nuomonæ dël naujosios Ðvietimo ástatymo redakcijos 

pateikë daugelio mokyklø bendruomeniø atstovai. 

Visuose laiðkuose praðoma neapriboti moksleiviø 

teisës rinktis pirmàjà uþsienio kalbà ið keliø uþsienio 

kalbø. „Mûsø nuomone, toks anglø kalbos prioritetas nepateisinamas 

Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje, 

kur puoselëjama daugiakalbystë“, „ávardijus anglø 

kalbà kaip pirmàjà, vokieèiø ir prancûzø kalbos, turinèios 

daug kultûriniø ir ðvietëjiðkø funkcijø, bus nepelnytai 

nustumtos“, „leiskite patiems vaikams pasirinkti“. 

Ðiauliø konservatorijos atstovø nuomone, naujasis Ðvietimo 

ástatymo projektas „þlugdo konservatorijø bei muzikos 

mokyklø profesionaliø muzikø ugdymo sistemà“. 

Þemës ûkio rûmø direktorius mano, kad „naujas Ðvietimo 

ástatymas yra labai reikalingas…, atspindi ðvietimo 

tikslus, pasikeitusià ðvietimo sistemos struktûrà“. Pateikiamos 

ir konkreèios pastabos, á kurias praðoma atsiþvelgti 

svarstant projektà. 

Joniðkio ir Marijampolës þemdirbiai siûlo atidëti 

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto 

1922 


svarstymà. Anot þemdirbiø, „þemë yra bûtina þemës ûkio 

veiklai. Jei þemdirbys, deðimtmetá kûræs savo verslà, susipirkæs 

technikà ir padargus, pasistatæs pastatus, staiga neteks 

to, ant ko visa tai stovi, jis praras viso savo darbo 

pagrindà“. 

Gyventojams tebeaktuali þemës gràþinimo ir kompensacijø 

uþ þemæ tema, kreipiamasi ir dël nesumokëtø 

atlyginimø bei praðoma materialinës paramos. Vis 

daugiau laiðkø gaunama ið gràþintø arba gràþintinø namø 

savininkø ir nuomininkø. 

Gyventojai atsiuntë ávairiø siûlymø dël ekonomikos 

plëtros, pateikë savo nuomonæ apie Lietuvos teisinës 

sistemos padëtá. 

Siûlymai ir pastabos dël ástatymø 

Savivaldybiø asociacijos direktoriaus S.Ðiupðinsko 

– dël Þmoniø uþkreèiamø ligø profilaktikos ir kontrolës 

ástatymo pakeitimo ástatymo, Savivaldybiø tarybø 

rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 

31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsniø pakeitimo 

ástatymo, Vietos savivaldos ástatymo 3, 18, 20, 25 ir 41 

straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektø 

(Nr.IXP-1080, Nr.IXP-1151, Nr.IXP-1152). 

Antrojo pasaulinio karo dalyviø, kovojusiø antihitlerinës 

koalicijos pusëje, Kauno miesto ir rajono, Marijampolës 

miesto ir rajono tarybø pirmininkø (3 paraðai) 

– dël Valstybiniø pensijø ástatymo 11, 15 straipsniø 

pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP-789). 

Staèiatikiø labdaros ir paramos fondo direktoriaus 

prof.habil.dr.R.Januðkevièiaus, UAB „Bitë GSM“ generalinio 

direktoriaus D.Masionio – dël Pelno mokesèio 

ástatymo projekto (Nr.IXP-1205). 

VÁ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 

A.Raðèiaus – dël Pelno mokesèio ástatymo ir Pridëtinës 

vertës mokesèio ástatymo projektø (Nr.IXP- 

1205,1203). 

Autoverslininkø asociacijos prezidento A.Krikðèiûno 

– dël Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo projekto 

(Nr.IXP-1203). 

Aukðtøjø Paneriø ámoniø asociacijos prezidento 

E.Bulavo – dël Prekyvieèiø mokesèio ástatymo pripaþinimo 

netekusiu galios ástatymo projekto (Nr.IXP- 

1092). 

VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos 

generalinio direktoriaus A.Vinkaus – dël 2002 

metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto 

rodikliø patvirtinimo ástatymo projekto (Nr.IXP-1074). 

V.Kuèinsko ið Kauno – dël Civilinio proceso kodekso 

projekto (IV-VII daliø ) (Nr.IXP-1127). 

Teisininkø draugijos valdybos pirmininko prof. 

E.Kurapkos – dël Civilinio proceso kodekso projekto 

(I-III daliø) (Nr.IXP-926). 

Regioniniø parkø asociacijos prezidento R.Tamulaièio 

– dël Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir 

bendrijø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (IXP- 

1136).


Nacionalinës gërimø gamintojø asociacijos vykdomosios 

direktorës dr. Z.Pagirskienës – dël Mokesèio 

uþ aplinkos terðimà ástatymo projekto (Nr.IXP-721). 

Lentvario gyventojø (7 paraðai) – dël Savivaldybiø 

tarybø rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26, 

28, 29, 31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsniø pakeitimo 


Marijampolës rajono þemdirbiø susirinkimo 

(2001 m. lapkrièio 30 d.) dalyviø, Joniðkio rajono 

Þemdirbiø asociacijos, Bendroviø asociacijos, Ûkininkø 

sàjungos atstovø (3 paraðai) – dël Konstitucijos 

47 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto 

(Nr.IXP-1118). 

Valstybës darbuotojø profesinës sàjungos pirmininkës 

I.Petraitienës – dël Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo 


Rezoliucijos, pareiðkimai 

Farmacijos sàjungos XVI suvaþiavimo (2001 m. lapkrièio 

24 d.) rezoliucija dël lëðø Valstybinës ligoniø kasos 

ásiskolinimui padengti, dël vaistiniø privatizacijos, 

Farmacinës veiklos ástatymo, vaistø kainodaros, Sveikatos 

draudimo ástatymo ir kt. 

Jonavos rajono ûkininkø, þemës ûkio bendroviø ir 

þemës ûkio kooperatyvø susirinkimo (2001 m. lapkrièio 

28 d.) kreipimasis dël naujos naftos produktø laikymo 

ir apskaitos tvarkos. 

Mokslinës konferencijos (2001 lapkrièio 12-13 d.) 

„Menas rodyti menà“ dalyviø kreipimasis dël Nacionalinës 

galerijos problemø sprendimo. 

Teisë ir teisëtvarka 

Sàjûdþio uþ seksualinæ lygybæ pirmininko A.Liubausko 

kreipimasis dël seksualiniø maþumø teisiø paþeidimø 

Lietuvoje. 

Vilniaus miesto pensininkø bendrijos „Boèiai“ nariø 

(28 paraðai) kreipimasis dël tautybës áraðymo asmens 

tapatybës kortelëje. 

Ekonomika, pramonë 

AB „Þemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus 

pavaduotojo komercijai G.Kuzminsko raðtai dël pieno 

vidaus rinkos apsaugos ir atsiskaitymø uþ pienà problemø. 

UAB „Lydinys“ direktoriaus A.Kontrimo raðtas dël 

verslo problemø Lietuvoje. 

Finansavimas 

Eiðiðkiø Stanislovo Rapolionio vidurinës mokyklos 

bendruomenës atstovø (3 paraðai) kreipimasis dël lëðø 

mokyklos antrajam ir treèiajam korpusams statyti. 

Lietuvos þydø bendruomenës pirmininko dr.S.Alperavièiaus 

kreipimasis dël lëðø tarptautiniam Holokausto 

atminties ir ðvietimo projekto filmui „Getas“. 

Savivaldybiø administracijø Ðvietimo padaliniø vadovø 

asociacijos valdybos pirmininko K.Rimkaus raðtas 

dël lëðø programoms „Geltonasis autobusiukas“ ir 

„Ðvietimas informacinei visuomenei“. 

Mokslø akademijos viceprezidento akad.A.Gaiþuèio, 

Mokslo tarybos pirmininko prof. K.Makariûno, 

Rektoriø konferencijos prezidento prof.J.Antanavièiaus 

raðtai dël lëðø mokslui ir studijoms 2002 metais. 

Jurbarko rajono Vieðvilës vaikø globos namø direktoriaus 

B.Skverecko raðtas dël lëðø pastatams renovuoti. 

Sveikatos apsauga 

Tëvø (25 paraðai), auginanèiø vaikus, serganèius cerebriniu 

paralyþiumi, kreipimasis dël vaikø siuntimo á 

reabilitacijos ástaigas tvarkos. 

Socialinë apsauga ir darbas 

Telðiø rajono Policijos komisariato darbuotojø profesinës 

sàjungos pirmininko A.Vaièiulio raðtas dël atsiskaitymo 

su darbuotojais problemø. 

Vidaus reikalø sistemos respublikinës profesinës sàjungos 

pirmininko A.Èerniausko raðtas dël policijos 

pareigûnø socialiniø problemø. 

Ðvietimas, mokslas, kultûra 

Prancûzø kalbos mokytojø ir dëstytojø asociacijos 

nariø (47 paraðai), Vytauto Didþiojo universiteto Uþsienio 

kalbø katedros vokieèiø ir prancûzø filologijos 

dëstytojø bei studentø (80 paraðø), Kauno miesto mokytojø 

ir tëvø (51 paraðas), Kauno „Nemuno“ vidurinës 

mokyklos bendruomenës (62 paraðai), Kauno Sargënø 

vidurinës mokyklos bendruomenës (32 paraðai), 

Kauno miesto vokieèiø kalbos mokytojø tarybos (8 paraðai), 

Ðiauliø konservatorijos direktoriaus J.Lamausko 

ir tarybos pirmininko J.Kelbiko, Þemës ûkio rûmø 

direktoriaus L.Kryþiaus kreipimaisi dël naujosios Ðvietimo 

ástatymo redakcijos . 

Vilniaus „Vingio“ vidurinës mokyklos direktoriaus 

J.Popovo ir bendruomenës atstovø (4 paraðai) nuomonë 

dël Vilniaus miesto ugdymo ástaigø tinklo pertvarkos 

projekto. 

Vilniaus miesto Ðeðkinës vidurinës mokyklos bendruomenës 

(290 paraðø) kreipimasis dël gimnazijos statuso 

suteikimo ðiai mokyklai bûtinumo. 

Vilniaus „Ryto“ vidurinës mokyklos bendruomenës 

(4 paraðai) kreipimasis dël mokyklos statuso. 

„Vilnijos“ draugijos valdybos nariø (7 paraðai) raðtas 

dël Valdovø rûmø atstatymo. 

IV etikos forumo pirmininkø doc.dr.K.Stoðkaus ir 

doc.dr. J.Glemþos pritarimas tarptautinës asociacijos 

„Taika per kultûrà“ kreipimuisi („skubus kvietimas imtis 

veiksmø, atsiþvelgiant á dabartinæ pavojingà, nervingà 

padëtá pasaulio politikoje“). 

Asta JANKAUSKIENË, Priimamojo konsultantë 

1923

K Spaudos 

onferencijos 

„Politinës aktualijos”. Gintaras STEPONAVIÈIUS 

(opozicijos lyderis) informavo apie Liberalø frakcijos 

lapkrièio 29 d. surengtà iðvaþiuojamàjá posëdá Utenoje, 

kalbëjo apie socialdemokratø idëjà vienu metu surengti 

prezidento ir savivaldos rinkimus, pensijø reformà, 

mokesèiø sistemos koncepcijà. 

„Politinës aktualijos”. Artëjant lemiamiems sprendimams 

dël NATO plëtros, Rasa JUKNEVIÈIENË 

(Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos narë) ragino 

nedaryti galinèiø brangiai kainuoti vidaus politikos 

klaidø, nustoti kariauti su „Williams” bendrove ir 

kuo skubiau priimti „Maþeikiø naftai” reikalingus 

sprendimus. Spaudos konferencijoje R.Juknevièienë 

praneðë, jog kreipësi á generaliná prokurorà, praðydama 

iðtirti, kokiu mastu lapkrièio 21 d. Nacionalinio saugumo 

ir gynybos komiteto posëdyje, svarstant Antrojo 

operatyviniø tarnybø departamento prie Kraðto apsaugos 

ministerijos (KAM) veiklà, buvo paþeisti Þvalgybos 

bei Valstybës ir tarnybos paslapèiø ástatymai, bei 

spræsti klausimà dël baudþiamosios atsakomybës (þr. 

SK Nr.27, p. 1843). 

„Kaliningradas, Baltarusija. Kas toliau?… Galimi 

Lietuvos þingsniai, skatinant ðiø kraðtø ásijungimà 

á europinius procesus”. Alvydas MEDA- 

LINSKAS (Europos reikalø komiteto pirmininko pavaduotojas) 

komentavo Briuselyje vykusá Europos 

Parlamento nariø ir Rusijos Dûmos deputatø susitikimà. 

Ðiame rimtame daugiaðaliame susitikime, pasak 

jo, pirmà kartà buvo iðskirtas Kaliningrado srities 

klausimas. Europos Parlamente vykusiame 

pokalbyje dalyvavæs Lietuvos atstovas, Seimo narys 

A. Medalinskas iðdëstë Lietuvos pozicijà dël Kaliningrado 

srities perspektyvø. „Lietuva buvo pakviesta dalyvauti 

kaip neutrali ðalis, turinti bendradarbiavimo 

su Kaliningrado sritimi patirties, galinti pateikti pasiûlymus 

tiek ES, tiek Rusijai”, – sakë A.Medalinskas. 

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS (Seimo Pirmininko 

pavaduotojas) lapkrièio 16–18 d. Kaliningrade dalyvavo 

pirmajame Lietuvos Seimo nariø ir Kaliningrado 

srities Dûmos deputatø forume; lapkrièio 18–22 

d. Niurnberge – Vokietijos socialdemokratø partijos 

konferencijoje; lapkrièio 23–24 d. Rygoje – konferencijoje 

Europos ateities klausimais; Londone lapkrièio 

1924 


25–27 d. –apskritojo stalo diskusijoje Rytø ir Vakarø 

santykiø evoliucijos tema. Apie ðiuos renginius V.Andriukaitis 

informavo spaudos konferencijoje. 


„Radijas ir televizija Lietuvoje 1996 – 2001 m.” Vytautas 

KVIETKAUSKAS. Dalyvavo Lietuvos radijo ir 

televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas. 

Prelegentai informavo apie konferencijà Lietuvos radijo 

ir televizijos (RTV) komisijos veiklos penkeriø metø 

sukakèiai paþymëti. V.Kvietkauskas paþymëjo, kad 

gruodþio pradþioje Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas 

inicijuos visø parlamentiniø frakcijø, komerciniø 

radijo ir televizijos stoèiø, visuomeninio transliuotojo 

atstovø pasitarimà dël Lietuvos radijo ir televizijos 

abonentinio mokesèio ástatymo projekto. Ðis teisës aktas 

jau yra parengtas, taèiau abejoniø dël jo kyla ir visuomenëje, 

ir tarp politikø. Pasak parlamentaro, Seimo 

Pirmininko rengiamas pasitarimas ir turëtø 

paminëti iðsklaidyti abejones, kylanèias dël LRT abonentinio 

mokesèio ástatymo. 


„Dël Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø, 

tremtiniø ir partizanø sekcijos ásteigimo”. Petras 

GRAÞULIS, Kazys BOBELIS (Seimo nariai). Dalyvavo 

Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø, 

tremtiniø ir partizanø sekcijos pirmininkë Angelë Ragaiðienë, 

Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø, 

tremtiniø ir partizanø sekcijos valdybos narys Gediminas 

Daubaras. Ðios sekcijos pirmininkë 

A.Ragaiðienë sakë, kad kai kurie buvæ politkaliniai dar 

rugsëjo mënesá buvo nutaræ prisijungti prie Lietuvos 

krikðèioniø demokratø. Ðis sprendimas buvo realizuotas 

gruodþio 1 d. Kaune vykusioje Lietuvos krikðèioniø 

demokratø Politiniø kaliniø, partizanø ir tremtiniø sekcijos 

steigiamojoje konferencijoje. Ásteigta naujoji sekcija 

vienoje ið priimtø rezoliucijø pasiûlë Lietuvos krikðèioniø 

demokratø tarybai gruodþio 8 dienà vyksianèiame 

posëdyje iðkelti partijos pirmininko, Seimo nario K. Bobelio 

kandidatûrà á Lietuvos Prezidentus. 

„Politinës aktualijos”. Vytautas LANDSBERGIS 

(Seimo narys, TS(LK) pirmininkas) ragino kitais metais 

pagrindiniu uþsienio politikos prioritetu paskelbti


narystæ NATO ir vardan ðio tikslo pamirðti tarpusavio 

nesutarimus. „Ið tø, kà mes, visos partijos, minëdavome 

kaip tris Lietuvos prioritetus, dabar reikia pasakyti 

– yra vienas prioritetas, vieneriems metams – pakvietimas 

á NATO. Ir jokio blaðkymosi. Tada mes laimësime”, 

– pareiðkë V.Landsbergis. „Visas problemas, kurios 

yra Lietuvoje ir aplink Lietuvà reikia matyti bûtent 

ðioje ðviesoje”, – pabrëþë parlamentaras. 

„Politinës aktualijos”. Vytenis Povilas ANDRIU- 

KAITIS (Seimo Pirmininko pavaduotojas) ir Juozas 

OLEKAS (Socialdemokratinës koalicijos frakcijos seniûnas). 

Komentuodamas V.Landsbergio siûlymà kitais 

metais pagrindiniu uþsienio politikos prioritetu paskelbti 

narystæ NATO, J.Olekas sakë, jog 

socialdemokratai ir toliau nuosekliai laikosi savo pozicijos 

ir valstybës strateginiø tikslø – integracijos á Europos 

Sàjungà ir NATO. Anot jo, negalima aukoti vieno 

prioriteto kito vardan. „Nesutinku, kad integracijà 

á Europos Sàjungà mes turëtume paaukoti papildomoms 

priemonëms siekiant narystës NATO. Tai, kas 

reikalinga integracijai á NATO 2002 metams, mes esame 

padaræ, netgi skausmingai priimdami kitø metø biudþetà”, 

sakë J.Olekas. V.P.Andriukaitis informavo apie 

gruodþio 1 d. Briuselyje vykusá neeiliná ES ðaliø nariø 

ir kandidaèiø nacionaliniø parlamentø Europos reikalø 

komiteto pirmininkø bei Europos parlamentø atstovø 

susitikimà. 

„Lietuvos ir Lenkijos deðiniøjø partijø bendradarbiavimas”. 

Jonas ÈEKUOLIS ir Rasa JUKNE- 

VIÈIENË (Seimo nariai) vertino lapkrièio 30 d. Varðuvoje 

vykusá Lietuvos ir Lenkijos deðiniøjø partijø susitikimà 

ir jame priimtà deklaracijà**. Susitikime dalyvavo 

opozicijose esanèiø Lietuvos Liberalø, 

Konservatoriø, Moderniøjø krikdemø sàjungø, Lenkijos 

„Prawo i sprawiedlywosc” (Teisë ir teisingumas) 

ir „Obywatelska platforma” (Pilietinë platforma) partijø 

atstovai. 


„Dël 2002 m. þemës ûkiui skiriamo biudþeto”. 

Jonas ÈIULEVIÈIUS ir Petras GRAÞULIS (Seimo 

nariai). J.Èiulevièius praneðë, jog ketina pasitraukti 

ið Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos. Toká 

savo apsisprendimà parlamentaras motyvavo nepritarimu 

kitø metø biudþeto ástatymo projektui. Jis 

teigë negalás balsuoti uþ ðá dokumentà dël jame numatytø 

skurdþiø asignavimø þemës ûkiui. J.Èiulevièius 

kol kas neapsisprendë, prie kurios parlamentinës 

frakcijos prisijungs. Jis sakë galás nepriklausyti 

jokiai frakcijai. 

Iðplatintas Seimo nariø K.Bobelio, P.Graþulio, 

J.Èiulevièiaus pareiðkimas kuriame sakoma: „2002 me- 

tø biudþetas pirminei þemës ûkio gamybai ir investicijoms 

geriausiu atveju – nulinis, tai yra jokiø asignavimø, 

arba net deficitinis, pereinantis á 2003 metø biudþetà 

kaip skola. Jeigu Vyriausybë realiai nepadidins 

biudþeto asignavimø bent iki ðiø metø lygio sveikatos 

apsaugai, ðvietimui ir mokslui, taip pat þemës ûkiui, 

mes uþ biudþetà balsuoti negalësime”. 

„Kam ið tiesø naudinga pensijø reforma?”. Gedimino 

VAGNORIAUS (Seimo nario, Nuosaikiøjø konservatoriø 

sàjungos pirmininko) nuomone, planuojama 

pensijø reforma ne tik nepagerins padëties 

bûsimiesiems pensininkams, bet akivaizdþiai pablogintø 

jau sulaukusiø pensinio amþiaus þmoniø gyvenimà. 

Pasak jo, mechaniðkas penktadalio einamøjø áplaukø 

priskyrimas kaupiamiesiems fondams negali bûti vertinamas 

kaip pensijø reforma. G.Vagnorius atkreipë 

dëmesá á tai, kad, ávertinus paèios Vyriausybës pateiktus 

duomenis, dalyvaujanèiø privalomøjø kaupiamøjø 

fondø programose pensijos per 50 metø iðaugtø tik 10 

proc., t.y. po 50 centø kasmet. 


„Kodël Lietuvos ûkiui nenaudingas 2002 m. biudþetas?”. 

Kæstutis GLAVECKAS, Andrius KUBILIUS 

ir Artûras VAZBYS (Seimo nariai). Dalyvavo LLS pirmininkas 

Eugenijus Gentvilas. Centro deðinës opozicinës 

partijos Seime nepritars Vyriausybës patikslintam 

kitø metø valstybës ir savivaldybiø biudþeto 

projektui. Lietuvos liberalø sàjungos, Centro sàjungos, 

Konservatoriø ir Moderniøjø krikðèioniø demokratø 

partijø lyderiai savo pareiðkime „Dël 2002 m. valstybës 

ir savivaldybiø biudþeto pataisyto ástatymo projekto”** 

siûlo ðá projektà dar kartà gràþinti Vyriausybei 

pataisyti. 

„Pasakyta pusë tiesos, pasakykime ir kità pusæ: 

moksleiviø „krepðelio” ávedimo pliusai ir minusai”. 

Ona BABONIENË (Socialdemokratinës koalicijos 

frakcijos narë). Dalyvavo Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arûnas 

Plikðnys. Prelegentai informavo, jog Ðvietimo ir 

mokslo ministerija pateikë Vyriausybei tvirtinti Bendrojo 

lavinimo mokyklø finansavimo reformos nuostatas, 

komentavo naujà mokyklø finansavimo tvarkà, 

kuri ásigalios nuo 2002 m. sausio 1 d. 

Laima ÐANDARIENË 

*Spaudos konferencijø áraðus galima rasti Seimo interneto 

svetainëje: www.lrs.lt 

**Su spaudos konferencijose platintais dokumentais 

galima susipaþinti Seimo spaudos tarnyboje 

1925

1926 


Spaudos konferencijoje Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, 

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas 

Seimo nariai Petras Graþulis, Jonas Èiulevièius


VALSTYBININKØ SUKAKTYS 

AÐ NEPALENKIAMAI ÁSITIKINÆS LIETUVIØ TAUTOS GYVATA 

(Ið dr. K. Griniaus testamento) 

„Kazys Grinius – visa mûsø valstybës istorija”, 

pasak tyrinëtojo Gedimino Ilgûno. Buvusio 

Prezidento ir Seimo nario, gydytojo gyvenimas 

ir veikla atspindi permainingà lietuviø tautos istorijos 

periodà nuo XIX a. antrosios pusës iki 

XX a. vidurio: spaudos draudimà ir carinæ priespaudà, 

bandymus diegti Lietuve demokratijà ir 

jos kûrimo nesëkmes, karus bei okupacijas, tremtá 

ir emigracijà. 

Kazys Grinius gimë 1866 m. gruodþio 17 

d. Marijampolës apskrityje, Selemos Bûdos 

kaime. 1887 m. baigæs Marijampolës gimnazijà, 

ástojo á Maskvos universiteto medicinos fakultetà, 

1893 m. gavo medicinos gydytojo laipsná 

(1926 m. Lietuvos universitetas jam suteikë 

honoris causa daktaro laipsná). 

Baigæs mokslus K. Grinius gavo laivo gydytojo vietà ir apie 9 mënesius plaukiojo Kaspijos jûra. 1894 m., gráþo 

á Lietuvà, vertësi laisvo gydytojo praktika, ásitraukë á lietuviø kultûrinæ veiklà, uþ tai kelis kartus buvo suimtas ir 

kalintas (1903 m., 1905 m., 1906 m., 1910 m.). 

K. Grinius besimokydamas Marijampolës gimnazijoje platino „Auðrà”, leido ranka raðytà laikraðtukà „Prieauðrá”, 

vëliau – „Iððiepdantá”. Vasaromis rinkdavo folklorà. Rusijoje jis tapo slaptos Maskvos lietuviø studentø draugijos 

nariu. Ten savo raðtus skaitydavo P. Leonas, M. Lozoraitis, J. Jablonskis ir kiti. 1888 m. K. Grinius atspausdino 

pirmuosius straipsnius „Lietuviðkajame balse”, „Ðviesoje”. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuviø demokratø suvaþiavime, 

kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraðèio „Varpo” reikalai. 1889 m. pradëjus leisti „Varpà”, 

jame ir jo priede „Ûkininke” publikavo straipsnius, aktyviai dalyvavo varpininkø suvaþiavimuose. 1893 m. jis buvo 

iðrinktas á Varpininkø komitetà, kuriam priklausë iki 1905 m. pabaigos, kai ðie laikraðèiai nustojo ëjæ. 

1905 m. K. Grinius, kaip Suvalkø gubernijos delegatas, dalyvavo visuomenës veikëjø suvaþiavime Maskvoje. 

Tai buvo paþintis su valstybës valdymo principais. Tie, pasak K. Griniaus, „politinio meno” pagrindai vëliau labai 

pravertë vadovaujant ðvietimo draugijai „Ðviesa” bei visam Uþnemunës lietuviø sàjûdþiui. 

Karas K. Griniø su ðeima vël nubloðkë á Rusijà. 1917 m. jis Voroneþe buvo iðrinktas á Rusijos lietuviø tarybà. 

O 1919 m. K. Grinius buvo iðvykæs á Prancûzijà, ir ten buvo priimtas á Lietuvos laikinosios vyriausybës delegacijà 

Taikos konferencijoje, tapo Lietuvos repatriacinës komisijos pirmininku, padëjo tautieèiams gráþti tëvynën. Rudená 

K. Grinius gráþo á Lietuvà, kuri tuo metu jau pradëjo ruoðtis pirmiesiems demokratiniams rinkimams – á 

Steigiamàjá Seimà. K. Grinius tapo nariu ir 1920 m. birþelá Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrø 

kabinetui. K. Griniaus vadovaujamos Vyriausybës laikotarpiu pavyko apginti Lietuvà nuo komunistø, Lenkijos 

agresijos, pasiekti tarptautinio ðalies pripaþinimo, tapti Tautø Sàjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybës finansai, 

sutvirtëjo kariuomenë, pasiruoðta atidaryti aukðtàjà mokyklà, parengti pirmosios nuolatinës Konstitucijos ir Þemës 

reformos ástatymo projektai. 

Pagal liaudininkø sàraðus vëliau Kazys Grinius tapo I, II, III Seimo nariu; rûpinosi sveikatos apsaugos klausimais, 

gynë tautiniø maþumø apsisprendimo laisvæ, pilietines teises. 1926 m. birþelio 7 d. III Seimas iðrinko K. 

Griniø Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mënesius 10 dienø vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodþio 

17 d., kai buvo ávykdytas perversmas ir perversmininkai privertë atsisakyti Prezidento pareigø. 

Nuo 1927 m. K. Grinius politiniame gyvenime aktyviau pasireiðkë tik pasiraðydamas po memorandumais 

Prezidentui A. Smetonai (iki 1936 m. buvo Valstieèiø liaudininkø vadovas, kol sàjungos, kaip ir kitø partijø, 

veikla buvo sustabdyta). Eksprezidentas vadovavo „Kovos su tuberkulioze”, „Pieno laðo” draugijoms, bendradarbiavo 

su „Lietuvos þiniø” dienraðèiu, redagavo „Medicinà”, paraðë botanikos, medicinos, istorijos veikalø, 

vertë ið lenkø ir kitø kalbø groþinæ bei mokslo populiarinimo literatûrà. 

Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, K. Grinius dirbo ðvietëjiðkà darbà medicinos srityje, redagavo mënraðtá 

„Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui. 

1927

1928 


Vokieèiø okupacijos metu (1942 m.) uþ protesto raðtà dël þydø naikinimo buvo iðtremtas á kaimà – savo 

tëviðkën. 

1944 m. besiartinant rusø frontui su ðeima pasitraukë á Vakarus. Gyvendamas JAV K. Grinius, pasinaudodamas 

buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento titulu, siuntë kreipimusis demokratiniø valstybiø vadovams, bandydamas 

atkreipti dëmesá á tragiðkà padëtá. 

Mirë 1950 m. birþelio 4 d. Èikagoje, iki pat savo mirties tikëjæs, kad Lietuva iðsivaduos ið sovietø okupacinës 

priespaudos. 

1990 m. atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ atsivërë kelias paskutiniam K. Griniaus troðkimui – bûti palaidotam 

Tëvynëje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais buvo parveþta á gimtàjá kraðtà ir palaidota prie 

Selemos Bûdos auganèioje maumedþiø giraitëje. 

Gruodþio 17 d. minimos 115-osios Kazio Griniaus gimimo metinës. 

Ðaltiniai: 

Atsiminimai ir mintys. I tomas/Dr. K. Grinius. – Tübingen: Patria, 1947 m. – 304 p. 

Lietuvos Respublikos Prezidentai/sudarë A. Liekis. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995 m. – 510 p. 

Kazys Grinius/G. Ilgûnas. – Vilnius: Pradai, 2000 m. – 627 p. 

Parengë Aigustë Vykantë BARTKUTË 

KAZIO GRINIAUS 135-ØJØ GIMIMO 

IR JO IÐRINKIMO RESPUBLIKOS PREZIDENTU 

75-ØJØ METINIØ MINËJIMO PROGRAMA 

2001 m. gruodþio 17 d. 

14.30 val. Paroda Seimo I rûmø fojë. 

Parodà atidarys J.E. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. 

Dalyvaus Marijampolës apskrities meno kolektyvai. 

15.00 val. Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 75-øjø metiniø 

minëjimas Seimo posëdyje. 

PRANEÐIMØ TEMOS: 

Kazys Grinius ir lietuviø tautinis atgimimas 

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, monografijos 

„Kazys Grinius” autorius Gediminas Ilgûnas 

Kazys Grinius – Ministras Pirmininkas 

Ministras Pirmininkas Prez. Algirdas Mykolas Brazauskas 

Kazys Grinius – Seimø narys 

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, 

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis 

Kazys Grinius – Prezidentas 

Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius 

Kazys Grinius – gydytojas 

Seimo narys Juozas Olekas 

16.00 val. Moksleiviø raðiniø konkurso K.Griniaus atminimui nugalëtojø apdovanojimas 

Prezidentûroje (áëjimas su kvietimais). 

16.30 val. Vaizdo filmas „Prezidentas sugráþta” (Seimo III r. Konferencijø salëje)


NAUJOS KNYGOS PARLAMENTO SKAITYKLOJE 

TEISË. POLITIKA 

1. Civilinës jungtuvës: Jø esmë, rûðys, istoriðkas iðsirutuliojimas, kritiðkas ávertinimas ir katalikø pozicija jø 

atþvilgiu / J. Vislickis. – Kaunas, 1939. – 50 p. 

2. Lietuvos Respublikos darbo sutarties ástatymas su komentarais / komentarø autorius – Henrikas Davidaviè3. 

ius. – (2–asis papild. leid.). – Kaunas : Smaltija, 2001. – 111, [1] p. 

4. Lyginamoji konstitucinë inþinerija: struktûrø, paskatø ir rezultatø tyrimas / Giovanni Sartori. – Kaunas : 

UAB „Poligrafija ir informatika”, 2001. – 207, [1] p. 

5. Orhuso konvencija: Teisë þinoti. Teisë dalyvauti. Teisë kreiptis á teismà. – Vilnius : REC biuras Lietuvoje, 

2001. – 

6. Taisyklës miesto þemiø tvarkymo ástatymui vykdyti 1939. – Kaunas, 1939. – 23 p. 

7. Þemës reformos ástatymas: á ðá leidiná átraukti visi þemës reformos ástatymo pakeitimai ir papildymai ligi 

1936 m. sausio 1 d. – Kaunas, 1936. – 62 p. 

8. Between Sanctions and Elections: Aid Donors and their Human Rights Performance / Katarina Tomaševski. 

– London; Washington : Pinter, 1997. – 251 p. 

9. Citizens: Toward a Citizenship Culture / Ed. by Crick Bernard. – Oxford : Joschua Associates, 2001. – 159 p. 

10. Democratization and Europeanization in Hungary: The First Parliament 1990–1994. – Budapest : Hungarian 

Centre for Democracy Studies, 1995. – 335 p. 

11. Konstytucja Republiki Litewskiej: przyjæta przez obywateli Republiki Litewskiej w referendum przeprowadzonym 

25 paêdz. 1992 r. / tù. z jæz. lit. H. Wisner. – Warszawa : Wydaw. Sejmowe, 1994. – 83, [1] p. 

12. Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej: Dziennik ustaw z dnia 16 lipca 1997 r., nr 78, poz.483. – Warszawa 

: Wydawnictwo Sejmowe, 2000. – 98 l. 

13. Leagal lobbying: how to make your voice heard: Apractical Guide to Changing the Law / Mark Kober– 

Smith. – London : Cavendish Publishing Limited, 2000. – 107 p. 

14. Standing Orders of the Chamber of Deputies. – Bucuresti : The Parliament of Romania, The Chamber of 

Deputies, 2001. – 111, 111 p. 

EKONOMIKA 

1. Ekonomikos nuostatø modeliavimas: monografija / Algirdas Jakutis. – Kaunas : „Smaltijos” l–kla, 2001. – 

224 p. 

2. Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo redakcijos galiojusios 2001 m. 

liepos 1 d., komentaras: „Apskaitos, audito ir mokesèiø aktualijos” Specialus leidinys. – Vilnius : UAB „Apskaitos 

ir audito þinios”, 2001. – 247 p. 

3. Organizacijø vadyba: sisteminiai tyrimai / Vytauto Didþiojo universitetas; Lietuvos ekonomikos institutas. 

– 1 (1995)–. – Kaunas : Vytauto Didþiojo universitetas, 1995–. 

[Nr.] 19 / [mokslinis redaktorius Povilas Zakarevièius]. – 2001. – 255, [1] p.: iliustr. 

4. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai: monografija / Zigmas Lydeka. – Kaunas : VDU l–kla, 

2001. – 286, [1] p. 

ISTORIJA 

1. Betygalos þemë [Raseiniø rajonas]: istorinë–dokumentinë apybraiþa / Marijona Birutë Navakauskienë. – 

Vilnius : Alka, 2001. – 204, [4] p., [32] iliustr. lap.: iliustr., þml. 

2. Bolðevikø nuþudyti ðauliai / Juozas Prunskis. – Èikaga : Lietuviø Ðauliø sàjungos tremtyje centro valdyba, 

1982. – 150 p.: iliustr. 

3. Klaipëdos prisijungimo sukaktá minint. – Kaunas, 1939. – 15, [1] p. 

4. Kovos keliais: Klaipëdos kraðto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metø sukakèiai paminëti almanachas. 

– Klaipëda, 1938. – 315 p. 

5. Lietuva laisva = Lithuania is free: nepriklausomybës atkûrimas, 1990–1992: paroda, 20000311–20000521 

/ [parengë Birutë Kulnytë, Margarita Matulytë. – Vilnius : Lietuvos nac. muz. , [2000]. – 171, [1] p.: iliustr., faks. 

1929

1930 


6. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtijos kultûra: tyrinëjimai ir vaizdai / sudarë Vytautas Aliðauskas, Liudas 

Jovaiða, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. – Vilnius : Aidai, 2001. – 859, [1] p.: iliustr., 

faks. 

7. Mirties kolona: prie Èervenës nuþudytiems atminti / Antanas Tolis. – Chicago, 1947. – 252 p. 

8. Niekada per amþius: holokausto istorija / Martin Gilbert. – Vilnius : R. Paknio l–kla, 2001. – 191, [1] p.: 

iliustr., faks., þml. 

9. Litwa: studyum o odrodzeniu narodu litewskiego / Michaù Römer. – Lwów : Pol. T–wo Nakù., 1908. – [4], 

438 p., [1] sulankst. þml. 

KOMPIUTERIJA 

1. Apie Microsoft Office 2000 vaizdþiai: [iðsami vaizdinë informacija / Ruth Maran ir Paul Whitehead. – 

Kaunas : „Smaltijos” l–kla, 2001. – [20], 674 p.: iliustr. 

2. Informatika / Danguolë Janickienë. – Kaunas : VDU l–kla, 2001. – 285, [1] p.: iliustr. 

3. Kompiuterinio dokumentø tvarkymo ir interneto panaudojimo pavyzdþiai / Antanas Vidþiûnas, Artûras 

Mickus, Daiva Vitkutë . – Kaunas : VDU [i.e. Naujasis lankas], 2001. – 274, [2] p.: iliustr. 

4. Turbo Pascal 7.0 trumpai: þinynas / Saulius Sinkevièius. – Kaunas : Smaltija, 2001. – 91, [1] p. 

Parodos RUMUNIJOS PARODA PASKATINS DVIÐALIUS 

MENININKØ RYÐIUS 

Gruodþio 1-oji – Rumunijos nacionalinë 

diena. 1918 m. visos Rumunijos Karalystës 

istorinës provincijos susivienijo po 

viena vëliava, taip iðreikðdamos visuotinæ 

valià ir atspindëdamos Pirmojo pasaulinio 

karo nulemtà tarptautiná kontekstà. Tuomet 

laisvës sieká ákvëpë JAV Prezidento Vudrovo 

Vilsono (Woodrow Wilson) vizijos, o 

Austrijos-Vengrijos monarchijos þlugimas 

paskatino tautø apsisprendimà kurti savarankiðkas 

valstybes. 

1989 m. gruodþio mënesá, þlugus komunizmui 

Rumunijoje, vienas pirmøjø politiniø 

sprendimø, kurá parëmë visa rumunø 

tauta, buvo Gruodþio 1-osios – Rumunijos 

nacionalinës dienos – atkûrimas. Nuo to laiko 

nacionalinës ðventës rengiamos Bukareðte, 

kituose Rumunijos miestuose, taip pat 

Alba Iulia – vietovëje, kur 1918 m. Gruodþio 

1-osios Nacionalinë Asamblëja pareiðkë 

apie ðalies istoriná apsisprendimà. 

Lietuvos ir Rumunijos diplomatiniai santykiai 

atkurti 1991 m. rugsëjo 13 d. Abi ðalys 

yra pasiraðiusios daugiau nei 10 sutarèiø, 

reglamentuojanèiø Lietuvos ir Rumunijos 

politiná, ekonominá, kultûriná bendradarbia-


vimà. Tarp jø – 2001 m. lapkrièio 26 

d. Lietuvoje lankantis Rumunijos 

Prezidentui Ionui Ilijesku (Ion Iliescu) 

pasiraðytos Laisvosios prekybos 

ir Dvigubo apmokestinimo iðvengimo 

sutartys. 

Bûtent tà Prezidento Iono Ilijesku 

(Ion Iliescu) vizità bei jo pasakytà 

Seimo posëdyje kalbà ir priminë, 

gruodþio 4 d. atidarydamas parodà, 

Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas 

Jurðënas. Prezidentas buvo pabrëþæs 

Rumunijos ir Lietuvos kultûrinio 

bendradarbiavimo svarbà. 

Ekspozicija, parlamento vicepirmininko 

þodþiais, taip pat galëtø bûti 

laikoma „dviðaliø kultûriniø santykiø 

plëtojimo iðraiðka”, t.y. nedideliu, bet 

realiu þingsniu dviejø ðaliø kultûriniø 

ryðiø stiprinimo link. 

Rumunø grafikas Rares Pantea, 

Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas ir 

Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Luèianas Fatu 

Rumunijos ambasadorius Luèianas Fatu (Lucian Fatu), taip pat akcentavæs kultûriniø mainø abipusæ naudà 

teigë, kad rumunø dailininkø darbø pristatymas Seime nebus vienkartinë iniciatyva. Pasak L.Fatu, ambasada, 

skatindama aktyvesná dialogà tarp dviejø valstybiø menininkø, siûlo Lietuvos dailininkams pristatyti savo darbus 

Rumunijos parlamente, taip pat daugelyje Bukareðto bei kitø miestø ekspozicijø salëse. 

Susirinkusiems apþiûrint Rumunijos menininkø pateiktus darbus (ið viso 29), parodos rengëjas, þymus rumunø 

grafikas R.Pantea turëjo galimybæ susipaþinti su Vilniaus grafikos centro direktore Virginija Kalinauskaite, centro 

nare, grafike Elvyra Katalina Kriauèiûnaite (jos darbai eksponuoti Seime 2001 m. spalio mënesá) ir kitais menininkais, 

iðreiðkusiais susidomëjimà kolegø darbu bei galimybëmis bendradarbiauti, uþmegzti naudingus ryðius. 

Jolanta ANSKAITIENË 

Ion Atanasiu-Delamare. Jojimo pamoka 

1931

1932 

Rares Pantea. Jûros gërybës 

Emilia Kiss. Riteris 


Rumunø menininko Rareso 

Pantea parengtoje ekspozicijoje – 

ðeðiø ðiuolaikiniø Rumunijos 

dailininkø darbai. 

RARES PANTEA baigë Nicolae 

Grigorescu dailës institutà. Surengë 

personalines parodas Rumunijoje, Italijoje, 

Vokietijoje, Prancûzijoje; dalyvavo 

tarptautinëse parodose Belgijoje, Japonijoje, 

Kanadoje, Lenkijoje, 

Ispanijoje, Prancûzijoje ir Vengrijoje. 

1997 m. laimëjo Profesionaliø menininkø 

sàjungos apdovanojimà. 

CASIA CSEHI baigë Nicolae Grigorescu 

dailës institutà. Nuo 1976 m. 

rengia personalines, dalyvauja kolektyvinëse 

parodose. Darbus eksponavo 

Vokietijoje, Ðveicarijoje, Danijoje, 

JAV, Lenkijoje, Vengrijoje, Belgijoje, 

Italijoje. 

IOAN ATANASIU – DELAMARE 

baigë Nicolae Grigorescu dailës institutà. 

Nuo 1983 m. dalyvavo gausybëje 

kolektyviniø parodø Rumunijoje; surengë 

personalines parodas Rumunijoje, 

Vokietijoje ir Austrijoje; dalyvavo 

tarptautinëse parodose Prancûzijoje, 

Bulgarijoje, Italijoje, Kanadoje, Danijoje, 

Vokietijoje, Belgijoje, Jugoslavijoje, 

JAV, Rusijos Federacijoje, Jungtinëje 

Karalystëje. Rumunijos jaunimo 

prizo (1989 m.) ir Profesionaliø menininkø 

sàjungos apdovanojimo savininkas 

(1995 m.). 

ION DRAGHICI baigë Nicolae Grigorescu 

dailës institutà, nuo 1982 m. dalyvauja 

kolektyvinëse parodose Rumunijoje. 

IURI CONSTANTIN ISAR baigë 

Nicolae Grigorescu dailës institutà. 

Nuo 1987 m. dalyvavo keliose kolektyvinëse 

ir rengë personalines parodas 

Rumunijoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje, 

Jugoslavijoje, Ðveicarijoje, Makedonijoje, 

Vokietijoje, Vengrijoje, 

Prancûzijoje. 

EMILIA KISS baigë Nicolae Grigorescu 

dailës institutà. Dalyvavo kolektyvinëse 

parodose Rumunijoje, 

tarptautinëse parodose Vengrijoje, Kanadoje, 

Brazilijoje, Kuboje, Japonijoje, 

Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rusijos 

Federacijoje, Italijoje. 1996 m. 

laimëjo Rumunijos jaunimo ir 2001 m. 

– Tûkstantmeèio grafikos apdovanojimus.

Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?