1926 Nr. 28 (<strong>202</strong>) Spaudos konferencijoje Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, <strong>Lietuvos</strong> radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas Seimo nariai Petras Graþulis, Jonas Èiulevièius
Nr. 28 (<strong>202</strong>) VALSTYBININKØ SUKAKTYS AÐ NEPALENKIAMAI ÁSITIKINÆS LIETUVIØ TAUTOS GYVATA (Ið dr. K. Griniaus testamento) „Kazys Grinius – visa mûsø valstybës istorija”, pasak tyrinëtojo Gedimino Ilgûno. Buvusio Prezidento ir Seimo nario, gydytojo gyvenimas ir veikla atspindi permainingà lietuviø tautos istorijos periodà nuo XIX a. antrosios pusës iki XX a. vidurio: spaudos draudimà ir carinæ priespaudà, bandymus diegti Lietuve demokratijà ir jos kûrimo nesëkmes, karus bei okupacijas, tremtá ir emigracijà. Kazys Grinius gimë 1866 m. gruodþio 17 d. Marijampolës apskrityje, Selemos Bûdos kaime. 1887 m. baigæs Marijampolës gimnazijà, ástojo á Maskvos universiteto medicinos fakultetà, 1893 m. gavo medicinos gydytojo laipsná (1926 m. <strong>Lietuvos</strong> universitetas jam suteikë honoris causa daktaro laipsná). Baigæs mokslus K. Grinius gavo laivo gydytojo vietà ir apie 9 mënesius plaukiojo Kaspijos jûra. 1894 m., gráþo á Lietuvà, vertësi laisvo gydytojo praktika, ásitraukë á lietuviø kultûrinæ veiklà, uþ tai kelis kartus buvo suimtas ir kalintas (1903 m., 1905 m., 1906 m., 1910 m.). K. Grinius besimokydamas Marijampolës gimnazijoje platino „Auðrà”, leido ranka raðytà laikraðtukà „Prieauðrá”, vëliau – „Iððiepdantá”. Vasaromis rinkdavo folklorà. Rusijoje jis tapo slaptos Maskvos lietuviø studentø draugijos nariu. Ten savo raðtus skaitydavo P. Leonas, M. Lozoraitis, J. Jablonskis ir kiti. 1888 m. K. Grinius atspausdino pirmuosius straipsnius „Lietuviðkajame balse”, „Ðviesoje”. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuviø demokratø suvaþiavime, kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraðèio „Varpo” reikalai. 1889 m. pradëjus leisti „Varpà”, jame ir jo priede „Ûkininke” publikavo straipsnius, aktyviai dalyvavo varpininkø suvaþiavimuose. 1893 m. jis buvo iðrinktas á Varpininkø komitetà, kuriam priklausë iki 1905 m. pabaigos, kai ðie laikraðèiai nustojo ëjæ. 1905 m. K. Grinius, kaip Suvalkø gubernijos delegatas, dalyvavo visuomenës veikëjø suvaþiavime Maskvoje. Tai buvo paþintis su valstybës valdymo principais. Tie, pasak K. Griniaus, „politinio meno” pagrindai vëliau labai pravertë vadovaujant ðvietimo draugijai „Ðviesa” bei visam Uþnemunës lietuviø sàjûdþiui. Karas K. Griniø su ðeima vël nubloðkë á Rusijà. 1917 m. jis Voroneþe buvo iðrinktas á Rusijos lietuviø tarybà. O 1919 m. K. Grinius buvo iðvykæs á Prancûzijà, ir ten buvo priimtas á <strong>Lietuvos</strong> laikinosios vyriausybës delegacijà Taikos konferencijoje, tapo <strong>Lietuvos</strong> repatriacinës komisijos pirmininku, padëjo tautieèiams gráþti tëvynën. Rudená K. Grinius gráþo á Lietuvà, kuri tuo metu jau pradëjo ruoðtis pirmiesiems demokratiniams rinkimams – á Steigiamàjá Seimà. K. Grinius tapo nariu ir 1920 m. birþelá Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrø kabinetui. K. Griniaus vadovaujamos Vyriausybës laikotarpiu pavyko apginti Lietuvà nuo komunistø, Lenkijos agresijos, pasiekti tarptautinio ðalies pripaþinimo, tapti Tautø Sàjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybës finansai, sutvirtëjo kariuomenë, pasiruoðta atidaryti aukðtàjà mokyklà, parengti pirmosios nuolatinës Konstitucijos ir Þemës reformos ástatymo projektai. Pagal liaudininkø sàraðus vëliau Kazys Grinius tapo I, II, III Seimo nariu; rûpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynë tautiniø maþumø apsisprendimo laisvæ, pilietines teises. 1926 m. birþelio 7 d. III <strong>Seimas</strong> iðrinko K. Griniø Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mënesius 10 dienø vadovavo <strong>Lietuvos</strong> Respublikai – iki 1926 m. gruodþio 17 d., kai buvo ávykdytas perversmas ir perversmininkai privertë atsisakyti Prezidento pareigø. Nuo 1927 m. K. Grinius politiniame gyvenime aktyviau pasireiðkë tik pasiraðydamas po memorandumais Prezidentui A. Smetonai (iki 1936 m. buvo Valstieèiø liaudininkø vadovas, kol sàjungos, kaip ir kitø partijø, veikla buvo sustabdyta). Eksprezidentas vadovavo „Kovos su tuberkulioze”, „Pieno laðo” draugijoms, bendradarbiavo su „<strong>Lietuvos</strong> þiniø” dienraðèiu, redagavo „Medicinà”, paraðë botanikos, medicinos, istorijos veikalø, vertë ið lenkø ir kitø kalbø groþinæ bei mokslo populiarinimo literatûrà. Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, K. Grinius dirbo ðvietëjiðkà darbà medicinos srityje, redagavo mënraðtá „Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui. 1927
Change language