Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

Nr. 28 (202)
Laisvieji vartotojai turi teisæ sudaryti tiekimo sutartis su bet kuriomis dujø tiekimo ámonëmis. Laisvieji
vartotojai turi teisæ sudaryti naudojimosi sistema sutartis dël tokio dujø kiekio, kurá sunaudoja jie patys. AB
„Lietuvos dujos” privalo pagal sutartis uþtikrinti dujø perdavimà ir paskirstymà (transportavimà) laisviesiems
vartotojams. Ið ko, kokiomis kainomis ir kiek gamtiniø dujø numato pirkti laisvieji vartotojai 2002 metais,
duomenø neturime.
Reguliuojamiesiems vartotojams dujas tiekia skirstymo ámonë (dabar AB „Lietuvos dujos”). Reguliuojami
vartotojai per metus suvartoja apie 470 mln. kub. m. gamtiniø dujø. AB „Lietuvos dujos” valdyba savo 2001 09
27 posëdyje (nutarimas Nr.50) nutarë pavesti AB „Lietuvos dujos” administracijai, vesti derybas su Rusijos AB
„Gazprom AB” dël gamtiniø dujø pirkimo ið ðios bendrovës 2002 metams tokio kiekio, kad bûtø uþtikrinti
Lietuvos Respublikos reguliuojamø vartotojø poreikiai 2002 metams.
AB „Lietuvos dujos” 1999 m. gruodþio 16 d. sudarë su AB „Gazprom” sutartá Nr.1Gli–2000 dël gamtiniø
dujø tiekimo iki 2005 m. Sutartyje numatyta, kad AB „Gazprom” patieks gamtiniø dujø AB „Lietuvos dujos” –
2001m.–375, 2002 m.–420, 2003 m.–450, 2004 m.–510, ir 2005 m.–560 mln. kub. m.
Atsakymas á klausimà Nr. 410–200 (SK Nr. 27(201)
Lapkrièio 27 d.
Finansø ministrë Dalia Grybauskaitë – Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkui
Rolandui Pavilioniui
Atsakydami á Jûsø 2001 m. lapkrièio 20 d. klausimà, teikiame ðiuos paaiðkinimus:
Dël pirmojo klausimo:
Finansø ministerija ir Vyriausybë ketina vykdyti visus ástatymus, kuriuos priima Seimas ir kurie neprieðtarauja
LR Konstitucijai. Kilus abejonëms dël vieno ar kito ástatymo atitikimo LR Konstitucijai, iðaiðkinimo bus
kreipiamasi á Konstituciná Teismà – bûtent taip Vyriausybë ir pasielgë, kilus átarimui, kad ástatymai, kai kurioms
sritims numatantys fiksuotà BVP dalá, paþeidþia LR Konstitucijà ir diskriminuoja kitas sritis.
Tobulindama 2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo
projektà, Finansø ministerija ir Vyriausybë atsiþvelgs á Seimo komitetø pateiktus pasiûlymus bei realias ðalies
finansines galimybes ir vykdys toká ástatymà, koká priims Seimas.
Dël antrojo klausimo:
2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà
Lietuvos Respublikos Seimui teikëme remdamiesi realiomis ðalies finansinëmis galimybëmis, ûkio raidos tendencijomis,
makroekonominëmis prognozëmis, faktine pajamø dinamika, susikaupusiø valstybës skoliniø ásipareigojimø
vertinimu, numatomais mokesèiø sistemos pasikeitimais, ðalies strateginiais siekiais bei atskirø ðakø
poreikiais.
Dël treèiojo klausimo:
Interviu metu tebuvo pateikta nuomonë dël ekonomiðkai nepagrástø sprendimø. Ðià savo nuomonæ galëèiau
pagrásti tokiu argumentu: BVP augimas ir biudþeto pajamø augimas nëra tiesiogiai susijæ dydþiai, todël tiesioginis
iðlaidø siejimas su BVP nëra ekonomiðkai teisingas. Kita vertus, procentinis BVP skirstymo principas riboja
Vyriausybës galimybes formuojant biudþetà lanksèiai reaguoti á kasmet besikeièianèias aplinkybes ir poreikius.
Dël ketvirtojo klausimo:
Nekyla abejoniø, kad mokslas ir ðvietimas yra vieni ið svarbiausiø valstybës strateginiø tikslø. Taèiau toks
finansavimo principas, koká numato Mokslo ir ðvietimo ilgalaikio finansavimo ástatymas, nëra vienintelis bûdas
derinant ðalies galimybes ir ðiø srièiø poreikius uþtikrinti jø finansavimà.
Dël penktojo klausimo:
Politiniø partijø susitarimo nelaikau virðesniu uþ ástatymà. Taèiau manau, kad politiniø partijø susitarimas
iðreiðkia visø jame dalyvaujanèiø politiniø jëgø bei uþ jas balsuojanèiø rinkëjø valià. Aptariamuoju 2 proc. BVP
skyrimo kraðto apsaugai atveju toji valia reiðkia partijø ir jø atstovaujamø rinkëjø apsisprendimà uþtikrinti euroatlantiniø
integraciniø procesø tæstinumà.
Dël ðeðtojo klausimo:
Interviu savaitraðèiui „Atgimimas” buvo pareikðta nuomonë, kad daugelyje valstybës finansuojamø srièiø,
taip pat ir sveikatos apsaugos sistemoje, bûtinos reformos, kurios sumaþintø valstybës lëðø poreiká. Ði nuostata
niekaip neprieðtarauja LR Konstitucijai.
1919