Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

Nr. 28 (202)
VALSTYBININKØ SUKAKTYS
AÐ NEPALENKIAMAI ÁSITIKINÆS LIETUVIØ TAUTOS GYVATA
(Ið dr. K. Griniaus testamento)
„Kazys Grinius – visa mûsø valstybës istorija”,
pasak tyrinëtojo Gedimino Ilgûno. Buvusio
Prezidento ir Seimo nario, gydytojo gyvenimas
ir veikla atspindi permainingà lietuviø tautos istorijos
periodà nuo XIX a. antrosios pusës iki
XX a. vidurio: spaudos draudimà ir carinæ priespaudà,
bandymus diegti Lietuve demokratijà ir
jos kûrimo nesëkmes, karus bei okupacijas, tremtá
ir emigracijà.
Kazys Grinius gimë 1866 m. gruodþio 17
d. Marijampolës apskrityje, Selemos Bûdos
kaime. 1887 m. baigæs Marijampolës gimnazijà,
ástojo á Maskvos universiteto medicinos fakultetà,
1893 m. gavo medicinos gydytojo laipsná
(1926 m. Lietuvos universitetas jam suteikë
honoris causa daktaro laipsná).
Baigæs mokslus K. Grinius gavo laivo gydytojo vietà ir apie 9 mënesius plaukiojo Kaspijos jûra. 1894 m., gráþo
á Lietuvà, vertësi laisvo gydytojo praktika, ásitraukë á lietuviø kultûrinæ veiklà, uþ tai kelis kartus buvo suimtas ir
kalintas (1903 m., 1905 m., 1906 m., 1910 m.).
K. Grinius besimokydamas Marijampolës gimnazijoje platino „Auðrà”, leido ranka raðytà laikraðtukà „Prieauðrá”,
vëliau – „Iððiepdantá”. Vasaromis rinkdavo folklorà. Rusijoje jis tapo slaptos Maskvos lietuviø studentø draugijos
nariu. Ten savo raðtus skaitydavo P. Leonas, M. Lozoraitis, J. Jablonskis ir kiti. 1888 m. K. Grinius atspausdino
pirmuosius straipsnius „Lietuviðkajame balse”, „Ðviesoje”. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuviø demokratø suvaþiavime,
kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraðèio „Varpo” reikalai. 1889 m. pradëjus leisti „Varpà”,
jame ir jo priede „Ûkininke” publikavo straipsnius, aktyviai dalyvavo varpininkø suvaþiavimuose. 1893 m. jis buvo
iðrinktas á Varpininkø komitetà, kuriam priklausë iki 1905 m. pabaigos, kai ðie laikraðèiai nustojo ëjæ.
1905 m. K. Grinius, kaip Suvalkø gubernijos delegatas, dalyvavo visuomenës veikëjø suvaþiavime Maskvoje.
Tai buvo paþintis su valstybës valdymo principais. Tie, pasak K. Griniaus, „politinio meno” pagrindai vëliau labai
pravertë vadovaujant ðvietimo draugijai „Ðviesa” bei visam Uþnemunës lietuviø sàjûdþiui.
Karas K. Griniø su ðeima vël nubloðkë á Rusijà. 1917 m. jis Voroneþe buvo iðrinktas á Rusijos lietuviø tarybà.
O 1919 m. K. Grinius buvo iðvykæs á Prancûzijà, ir ten buvo priimtas á Lietuvos laikinosios vyriausybës delegacijà
Taikos konferencijoje, tapo Lietuvos repatriacinës komisijos pirmininku, padëjo tautieèiams gráþti tëvynën. Rudená
K. Grinius gráþo á Lietuvà, kuri tuo metu jau pradëjo ruoðtis pirmiesiems demokratiniams rinkimams – á
Steigiamàjá Seimà. K. Grinius tapo nariu ir 1920 m. birþelá Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrø
kabinetui. K. Griniaus vadovaujamos Vyriausybës laikotarpiu pavyko apginti Lietuvà nuo komunistø, Lenkijos
agresijos, pasiekti tarptautinio ðalies pripaþinimo, tapti Tautø Sàjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybës finansai,
sutvirtëjo kariuomenë, pasiruoðta atidaryti aukðtàjà mokyklà, parengti pirmosios nuolatinës Konstitucijos ir Þemës
reformos ástatymo projektai.
Pagal liaudininkø sàraðus vëliau Kazys Grinius tapo I, II, III Seimo nariu; rûpinosi sveikatos apsaugos klausimais,
gynë tautiniø maþumø apsisprendimo laisvæ, pilietines teises. 1926 m. birþelio 7 d. III Seimas iðrinko K.
Griniø Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mënesius 10 dienø vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodþio
17 d., kai buvo ávykdytas perversmas ir perversmininkai privertë atsisakyti Prezidento pareigø.
Nuo 1927 m. K. Grinius politiniame gyvenime aktyviau pasireiðkë tik pasiraðydamas po memorandumais
Prezidentui A. Smetonai (iki 1936 m. buvo Valstieèiø liaudininkø vadovas, kol sàjungos, kaip ir kitø partijø,
veikla buvo sustabdyta). Eksprezidentas vadovavo „Kovos su tuberkulioze”, „Pieno laðo” draugijoms, bendradarbiavo
su „Lietuvos þiniø” dienraðèiu, redagavo „Medicinà”, paraðë botanikos, medicinos, istorijos veikalø,
vertë ið lenkø ir kitø kalbø groþinæ bei mokslo populiarinimo literatûrà.
Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, K. Grinius dirbo ðvietëjiðkà darbà medicinos srityje, redagavo mënraðtá
„Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui.
1927