You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
– pasakojo ponas<br />
Petras.<br />
Taip prieš septynerius<br />
metus<br />
ponas Petras<br />
tapo nuolatiniu<br />
Vilniaus universitetinėsligoninės<br />
pacientu. Per<br />
pirmąją operaciją,<br />
kurią atliko<br />
kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius,<br />
vietoj užakusios kraujagyslės<br />
ponui Petrui buvo įdėtas bifurkacinis<br />
šuntas (dirbtinė kraujagyslė). Mat iš<br />
aortos į abi kojas einanti kraujagyslė<br />
buvo tiek užakusi ir susiaurėjusi, kad<br />
jos jau nebuvo galima atkurti.<br />
Kraujagyslių skyriaus vedėjas G. Apanavičius,<br />
jau ne pirmą dešimtį metų<br />
operuojantis aterosklerozės pažeistas<br />
arterijas, tvirtino: „Labai skaudu ir gaila,<br />
bet prasidėjusi aterosklerozė progresuoja.<br />
Na, nebent žmonės pradeda<br />
taisyklingai maitintis, vartoti vaistus ir<br />
save prižiūrėti. Tačiau ir tuomet galima<br />
tik sulėtinti ligą, nes ji pamažėle<br />
apima visas kūno arterijas (galvos, širdies,<br />
pilvo aortos, visų organų, kojų bei<br />
rankų). Vaistų, kurie visiškai sustabdytų<br />
aterosklerozę, dar nėra. Kai jie bus<br />
sukurti, ligoninėse išnyks kraujagyslių<br />
chirurgijos skyriai – tuomet nereikės<br />
operuoti“.<br />
Kelionės po ligonines<br />
Po pirmosios operacijos praėjo septyneri<br />
metai. Per tą laiką ponui Petrui<br />
buvo atliktos dar kelios mažesnės<br />
kraujagyslių operacijos. Visai neseniai<br />
vyriškis atvyko į Vilniaus miesto universitetinę<br />
ligoninę jau antrai šuntavimo<br />
operacijai. Įsiūtas šuntas jau buvo<br />
užakęs ir reikėjo jį keisti nauju.<br />
„Pacientui įsiūtas bifurkacinis šuntas,<br />
– pasakojo kraujagyslių chirurgas, – yra<br />
užakęs, nes aterosklerozė progresuoja,<br />
tad reikės vėl daryti laparatomiją, kitaip<br />
sakant, prapjauti pilvą, vėl pasiekti<br />
aortą ir iš aukštesnio segmento (o tai<br />
nepatogu, nes ten labai daug arterijų,<br />
kurios maitina kitus organus) reikės<br />
įsiūti naują kraujagyslės protezą“.<br />
Kasmet Vilniaus miesto universitetinėje<br />
ligoninėje pacientams „įsiuvama“<br />
apie 30–40 bifurkacinių šuntų. Tačiau<br />
tokių pacientų, kaip ponas Petras, kuriems<br />
užaktų ir dirbtinės kraujagyslės,<br />
pasitaiko tikrai ne dažnai.<br />
„Tokios operacijos daromos labai retai.<br />
Jų trukmė priklauso nuo randų pilve<br />
(tai paaiškėja operacijos metu). Jei randų<br />
nedaug ir palyginti lengvai pasiseka<br />
atskirti tiek aortą, tiek kirkšnies arteri-<br />
Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
jas, operacija turėtų užtrukti apie 2, 3,<br />
gal 4 valandas“, – bandė nuspėti operacijos<br />
eigą Gintaras Apanavičius.<br />
Kraujagyslių chirurgui jau nebereikia<br />
vartyti pono Petro ligos istorijos. Jis<br />
atsimena bene kiekvieną jo ligos vingį,<br />
kaip ir užkalkėjusias kraujagysles...<br />
Kaip jautėsi Petras prieš antrąją šuntavimo<br />
operaciją, kokie skausmai jį vėl<br />
atvijo į ligoninę, paklausėme jo paties.<br />
„Prieš šią operaciją buvau susirgęs gripu.<br />
Kai persirgau, dar tris dienas buvau<br />
namuose. Pamenu, nuėjau kūrenti pirties.<br />
Iškūrenau pirtį ir jau ėjau per kiemą<br />
į namus atsinešti drabužių. Staiga<br />
surakino koją – ir nė iš vietos. Iš karto<br />
pamėlo. Kviečiausi greitąją pagalbą,<br />
kuri atvažiavo tik po 3 valandų... Per<br />
tas 3 valandas, matyt, kraujas nutekėjo<br />
į kitą vietą ir koja atslūgo. Na, pagulėjau<br />
ligoninėje, paruošė operacijai ir...“,<br />
– dalijosi prisiminimais ponas Petras.<br />
Svarbu vaikščioti<br />
Poną Petrą aplankėme praėjus aštuonioms<br />
dienoms po operacijos. Sutikome<br />
jį žingsniuojantį skyriaus koridoriuje,<br />
tiesa, dar nelabai tvirtu žingsniu.<br />
Laikėsi temperatūra, blogai gijo siūtos<br />
žaizdos, šiek tiek „streikavo“ žarnynas.<br />
Tačiau vyriškis jau dėkojo Dievui, daktarams<br />
ir džiaugėsi, kad viskas praėjo<br />
laimingai.<br />
Gydytojas G. Apanavičius prisipažino,<br />
kad operacija buvo gana sunki: „Buvo<br />
sudėtinga atskirti audinius, įdėti protezą,<br />
nes aplinkiniai audiniai randuoti.<br />
Tačiau dabar abiejų kojų kraujotaka<br />
yra gera. Apie išrašymą dar anksti<br />
kalbėti, nors pacientas jaučiasi neblogai:<br />
ir vaikšto, ir skausmų nebėra. Dar<br />
gali būti komplikacijų, nes pacientas<br />
vakarais turi temperatūros, jam skiriamas<br />
tam tikras gydymas, antibiotikai<br />
ir t. t.“<br />
Ponas Petras ligoninėje praleido apie<br />
tris savaites. Per tą laiką buvo kada<br />
pamąstyti ir pasišnekėti su palatos<br />
kaimynais, gydančiais gydytojais. Ir<br />
džiaugėsi, kad gali vaikščioti savo kojomis:<br />
„Žinoma, gydytojai liepia prisižiūrėti:<br />
nedirbti sunkaus darbo, daug<br />
judėti. O aš jau nuo mažens judrus<br />
esu. Kaime augęs. Tad judu ir judu...<br />
Skauda ar neskauda, vis tiek dantis<br />
sukandęs judu. Jei nejudėčiau, seniai<br />
kojos neturėčiau“.<br />
Reabilitacija<br />
Po trijų savaičių dar nelabai tvirtas<br />
ponas Petras išvažiavo į Abromiškių<br />
reabilitacijos ligoninę, kur Artrologijos<br />
skyriuje praleido dar tris savaites.<br />
Per tą laiką buvo visko: ir nevilties, ir<br />
IŠ LNK TV LAIDOS<br />
skausmo, bet sveikata jau pastebimai<br />
pagerėjo. Tai jautė ir pats pacientas, ir jį<br />
gydanti gydytoja Rūta Gustaitytė.<br />
„Puiku, kad pacientas supranta reabilitacijos<br />
reikšmę, pats labai nori dalyvauti<br />
ir mums padeda. Tik atvažiavęs<br />
jis negalėjo vaikščioti, jautė didelius<br />
skausmus, beveik visą laiką gulėjo lovoje.<br />
Nuotaika buvo tikrai prasta. Bet pamažu,<br />
žingsnis po žingsnio, pradėjo atsigauti.<br />
Labai pravertė kineziterapeutų<br />
pagalba, ir ponas Petras pradėjo pamažu<br />
vaikščioti. Dabar jau nueina 500 metrų,<br />
o vakar beveik 1 km nuėjo nepailsėjęs ir<br />
be skausmo. Šią savaitę paciento veide<br />
atsirado šypsena“, – pasakojo gydytoja.<br />
Į Abromiškes nuolat atvyksta sunkūs<br />
ligoniai. Čia su jais dirba ne vienas, ne<br />
du, o visa komanda medikų. Jie ne tik<br />
stengiasi fiziškai sustiprinti pacientus,<br />
bet padėti jiems psichologiškai bei grąžinti<br />
į visavertį gyvenimą.<br />
„Po tokių operacijų pacientas negali užsiimti<br />
kasdiene veikla, nes jaučia skausmą,<br />
kojų silpnumą, tirpimą, greitą nuovargį,<br />
lėčiau gyja žaizdos, tad savaime<br />
suprantama, kad jis kenčia, – pasakoja<br />
Abromiškių reabilitacijosligoninės<br />
gydytoja R.<br />
Gustaitytė. – O<br />
jeigu kenčia, tai<br />
negali judėti, prastėja<br />
nuotaika,<br />
žmogus užsidaro<br />
savyje, prasideda<br />
psichologinės problemos.<br />
Kuo jos<br />
gilesnės, tuo žmogus tampa uždaresnis.<br />
Taip atsiduriama užburtame rate“.<br />
Kiekvieną dieną dirbanti su pacientu<br />
komanda tikrai didelė. Kineziterapeutas<br />
su ponu Petru susitinka kasdien po kelis<br />
kartus. Individualiai parenkami fiziniai<br />
pratimai gerina kraujotaką, mažina<br />
kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį<br />
kraujyje. Skiriama ir lazerio terapija,<br />
kad geriau gytų žaizdos, o į fizioterapijos<br />
kabinetą ponas Petras užsuka daryti<br />
transkutaninės elektrostimuliacijos,<br />
kuri gerina raumenų kraujotaką, didina<br />
nervų pralaidumą.<br />
„Aišku, būtinai įjungiame ir šeimos narius,<br />
– patirtimi dalijasi gydytoja. – Labai<br />
svarbūs ir likimo draugai, sergantys<br />
tomis pačiomis ligomis ir jau pasiekę<br />
rezultatų, kad pacientas galėtų tikėti<br />
savo sėkme. Bet svarbiausia yra abipusis<br />
gydytojo ir paciento pasitikėjimas.<br />
Jeigu iš karto susitariama, ko norima,<br />
kokie yra reabilitacijos tikslai, tai žinoma,<br />
bus ir rezultatas“.<br />
Ponas Petras jau ruošiasi grįžti namo.<br />
Dabar juo rūpinasi gydytojai, slaugės,<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. spalis 23
Change language