Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS<br />
V-OJO SUVAŽIAVIMO KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS<br />
PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ IR POLITINES PARTIJAS<br />
Dėl kriminalinių jėgų agresijos prieš visuomenę ir žmogų<br />
Vilnius, 2001 m. balandžio 11 d.<br />
Per dešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje sukurta teisės sistema, įtvirtinanti pagrindines euro-<br />
pietiškas visuomenės vertybes, kurias per penkiasdešimt metų buvo kruopščiai stengtasi sunaikinti.<br />
Priimtos, įsigaliojo ir sėkmingai veikia teisės normos, įtvirtinusios arba pradėjusios įtvirtinti <strong>Lietuvos</strong><br />
valstybingumą, valstybės valdžios, valdymo sistemą, teisminę valdžią, žiniasklaidos laisvę, demokra-<br />
tiją bei privačią nuosavybę, kuri yra rinkos ekonomikos pagrindas ir svarbiausias garantas.<br />
Tačiau šiuo metu būtina atkreipti dėmesį į tas vertybes, kurias dar reikia sukurti ir kurios veikia kaip<br />
katalizatorius, reikalingas tiek ekonomikai, tiek socialinei pažangai. Tokia vertybė, mūsų nuomone yra<br />
“teisinė valstybė”, kuri užtikrina žmogaus teises ir laisves, susijusias su jo asmens ir turto saugumu.<br />
Teisinės valstybės kūrimas buvo vėliava, iškelta pradėjus vykdyti teisinę reformą. Ši reforma apima<br />
teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas. Priimti Teismų, Konstitucinio teismo ir kiti įstatymai. Kaip vieną<br />
iš reikšmingiausių šios reformos etapų reikėtų paminėti Konstitucinio teismo, kuris yra vienas didžiau-<br />
sių teisminės valdžios savarankiškumo garantų, įkūrimą.<br />
Tačiau turime pripažinti, kad dar negyvename teisinėje valstybėje. Teisė vis dar išlieka politikų tarnaite,<br />
vieni specialūs įstatymai keičia kitus, prieštaravimai tarp bendrųjų ir specialiųjų, taip pat tarp specialiųjų<br />
teisės normų tapo kasdienine teisės kūrimo praktika. Valstybė nevykdo pareigų savo piliečiams, nes neuž-<br />
tikrina pagrindinių piliečių ir žmogaus teisių ir laisvių: teisių į gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Akivaizdi krimi-<br />
nalinių elementų agresija prieš visuomenę, žmogų, prieš privačios nuosavybės neliečiamumą. Asmuo nėra<br />
apsaugotas nuo pasikėsinimo į gyvybę, sveikatą, turtą, į žmogaus garbę ir orumą. Bet kuriame <strong>Lietuvos</strong><br />
taške, netgi savo namuose, žmogus yra nesaugus nuo prievartos ir pasikėsinimų, žudomi net senukai ir<br />
vaikai. Kriminalinių elementų agresijos pasekmė – mirtinai pavojinga narkomanijos žaizda. Deja, teisėsau-<br />
gos ir teisėtvarkos institucijos dirba inertiškai. Geriausiu atveju jų darbas pasireiškia formaliais procesiniais<br />
veiksmais, kurie neretai atliekami tardytojui ar kvotėjui nepakilus nuo stalo. Aktyvesnių veiksmų imamasi<br />
dažniausiai tik tais atvejais, kai byla susilaukia didesnio visuomenės dėmesio.<br />
Valdžia, užsibrėžusi taupyti, galvoja, kad į įvykio vietą gali nuvykti pėsčiomis. Tuo tarpu nusikaltėliai<br />
žudyti ir apiplėšti ateina ne pėsti, su akmeniu rankose, o atvažiuoja automobiliais, gerai ginkluoti, apsi-<br />
rūpinę ryšio priemonėmis, kankinimo įrankiais. Nepagristai maži Vidaus reikalų ministerijos sistemoje<br />
dirbančių žemutinės grandies pareigūnų atlyginimai, realiai nėra normalių socialinių garantijų žuvusio<br />
ar suluošinto pareigūno šeimai.<br />
Tai rodo valdžios ir valstybės požiūrį į šią teisėtvarkos sistemos dalį, joje dirbančius žmones. Todėl<br />
akivaizdu, bet nenormalu, jog sistema stokoja aukšto profesionalumo, sugebančių efektyviai dirbti<br />
darbuotojų.<br />
Nusikalstamumas nepažabotas, kriminaliniai elementai jaučiasi saugūs nuo adekvačios nusikalti-<br />
120 LPK Žvilgnis į 20 metų kelią