Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

,,šoko” ar ,,nogdauno” būseną ir todėl nieko racionalaus iš jų neverta tikėtis.
Taigi būtina, telktis, bendrai, kartu ieškoti atsako, kaip spręsti šiuos skaudžius pramonės ir jos dar-
buotojų klausimus.
Istorinė atmintis primena, kad nesame originalūs. Lietuvos Respublikos laikais veikė prekybininkų,
pramonininkų ir amatininkų sąjunga.
Mes, nuodugniai išanalizavę buvusios sąjungos įstatus ir kitus dokumentus, pasitarę su keliais bu-
vusiais jos nariais, daug racionalaus patyrimo panaudojome ruošdami LPA steigiamojo suvažiavimo
dokumentus.
Šiandien, steigdami Asociaciją (LPA), prisiekiame ištikimybę tautinėms tradicijoms pramonėje.
Sėkminga šio suvažiavimo baigtis turi tapti stipria atžala ant nukirsto kadaise kamieno, teikianti viltį
ilgainiui suvešėti galingam Lietuos pramonės ąžuolui.
Galutinis LPA tikslas yra vienas: pagerinti Lietuvos dirbančiųjų, pirmiausia pramonės darbuotojų,
padėtį tiek materialiniu, socialiniu, politiniu, tiek ir dvasingumo didėjimo aspektais.
Tai pasiekti įmanoma vieninteliu keliu — pramonei pakankamai gaminant ir parduodant tik koky-
biškų, konkurentabilių, tenkinančių įvairiapusiškus vartotojų interesus, produktų.
Dalis šių produktų turi būti skirta Lietuvos vartotojui, o kita dalis - mainams su prekybiniais partne-
riais. Orientuotis į natūralų ūkį Lietuvoje nūdienos sąlygomis būtų klaida.
Tokius produktus gali gaminti naujo tipo Lietuvos pramonės įmonės, kurios atitiktų mūsų gamti-
nius, intelektinius, energetinius ir kitus išteklius, tautinę dirbančiųjų kultūrą ir tradicijas.
Kitų išsivysčiusių šalių patyrimas rodo, jog pats efektyviausias būdas sparčiai vystyti produktų ga-
mybą — tik įvairiais būdais motyvuojant pačių gamintojų suinteresuotumą tų ar kitų prekių gamybos
vystymu. Labiausiai šis suinteresuotumas pasireiškia per tikro šeimininko jausmą bei verslus. Tikras
šeimininkas, tai visų pirma visiškas savo turto ir savo sukurto produkto savininkas, kuriam žmogiškai
natūralu visokeriopai juos kaupti ir didinti.
Tad siekiant grąžinti tikrąjį šeimininką Lietuvos pramonės įmonėms, mūsų Asociacija turėtų viso-
keriopai skatinti ir padėti įmonių kolektyvams ar atskiriems gamintojams pereiti prie kolektyvinių bei
individualių nuosavybės formų.
Būtina aptarti ir šiuolaikinę verslo sampratą. Verslas -tai vis gausesnis vartotojo poreikių tenkinimas
už pinigus, - siekiant gamintojo pelno didėjimo. Tad būtina visokeriopai skatinti verslumą,
Kai grąžinsime pramonei tikrą ir verslų šeimininką, reikės apginti ir jo teises bei galimybes sava-
rankiškai šeimininkauti, laisvai, savo nuožiūra disponuoti savo turtu ir sukurtu produktu, parduodant jį
vartotojui pagal sutartines kainas. Iš to - logiškos išvados:
1) tikram pramonės šeimininkui nereikia aukštesnio viršininko nei ,,stipriame centre”, nei vietinėje
ministerijoje, nereikia jokio ministerijos ar žinybos valdymo ir nurodymų, ką ir kaip daryti;
2) tarp gamintojo ir tiesioginio vartotojo nereikia jokios tarpinės grandies, nei valstybinio priėmimo,
nei valstybinės kontrolės, nei kitokio pavidalo instancijų.
Prielaida šiems siekiams įgyvendinti - teisingi įstatymai. Juos kuriant, turi dalyvauti pramonininkai.
Mes pasirengę prisidėti kuriant įstatymus, patys juos rengti ir siūlyti Aukščiausiajai Tarybai. Kartu no-
rime pasiekti, kad galėtume dalyvauti aptariant kitų instancijų ruošiamų įstatymų projektus, susijusius
36 LPK Žvilgnis į 20 metų kelią