12.06.2013 Views

Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LR Ministrui Pirmininkui<br />

p. Andriui Kubiliui<br />

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PRIPAŽINIMO<br />

VALSTYBINIU OBJEKTU<br />

Gerbiamas Ministre Pirmininke,<br />

Lietuva – jūrinė tranzito valstybė ir viena jos prioritetinių ekonomikos sričių yra visų rūšių transporto<br />

ir tranzito sistema. Klaipėdos uostas užima svarbią strateginę vietą <strong>Lietuvos</strong> ekonomikoje, jo pozity-<br />

vus vystymasis turi tiesioginę įtaką ne tik Klaipėdos regiono bet ir viso <strong>Lietuvos</strong> ūkio plėtrai, gyventojų<br />

socialinei padėčiai. Atliktos studijos parodė, kad tiesiogiai Klaipėdos uosto sukuriama BVP dalis<br />

sudaro 4,5 proc. nuo visos <strong>Lietuvos</strong> BVP, o indukuoto Klaipėdos uosto su <strong>Lietuvos</strong> geležinke-<br />

liais ir kitais transporto sektoriaus dalyviais sukuriamo BVP dalis siekia 18 proc.<br />

Uosto krovos kompanijų didžiulių investicijų dėka Klaipėdos uostas per <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybės<br />

laikotarpį iš esmės pasikeitė, uosto terminalų skaičius padidėjo nuo 6 (1990 metais) iki 35 (2008 metais),<br />

žymiai iki 40-45 mln. tonų išaugo krovos kompanijų techninės galimybės. Per 2008 m. sausio – lap-<br />

kričio mėnesius buvo perkrauta 27,7 mln. tonų krovinių, tačiau įvertinant uosto plėtrą, krovos kompanijų<br />

pajėgumų potencialas leidžia iš esmės padidinti krovos rezultatus.<br />

Įvertinant tai, kad metinis <strong>Lietuvos</strong> generuojamų eksporto ir importo krovinių srautas per Klaipėdos<br />

uostą sudaro apie 16-17 mln. tonų, reikia siekti bei sudaryti sąlygas pritraukti tranzitinius (Rusijos, Bal-<br />

tarusijos, Kazachstano ir kitų NVS šalių) krovinius, didinti <strong>Lietuvos</strong> jūrų transporto-tranzito sistemos<br />

konkurencingumą kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės šalių (Latvijos, Estijos, Rusijos) uostų atžvilgiu,<br />

kur šiuo metu tranzito sektoriui sutelkiamas prioritetinis dėmesys šių šalių valstybių lygmenyje, ple-<br />

čiant veikiančių uostų potencialą bei statant naujus uostus (Rusijos - Ust-Luga, Baltijskas; Estijos -<br />

Silamiae). Didesnis tranzitinių krovinių srautas sąlygotų svaresnį transporto sistemos dalyvių (uosto,<br />

geležinkelių, autovežėjų ir kitų) indėlį į šalies BVP ir teigiamai įtakotų <strong>Lietuvos</strong> ekonomiką ir socialinę<br />

sferą.<br />

Mūsų vertinimais ir skaičiavimais, kurie iš esmės atitinka Pasaulio banko atliktos studijos skaičia-<br />

vimus, viena tranzitinių krovinių tona <strong>Lietuvos</strong> ūkio subjektams atneša apie 70-100 litų. Tokiu būdu<br />

galima teigti, kad tik padidėjęs tranzitinių krovinių srautas (11,4 mln. tonų) 2007 metais <strong>Lietuvos</strong><br />

ūkio sistemai atnešė virš 900 mln. litų ir daugiau pajamų.<br />

Įvertinant aukščiau minėtą bei siekiant sukurti tvirtus pagrindus <strong>Lietuvos</strong> jūrų transporto ir tranzito<br />

sistemos plėtrai, infrastruktūros bei suprastruktūros vystymui, patrauklios bei konkurencingos ben-<br />

dros ir tarifinės politikos formavimui, manome, kad būtų tikslinga Klaipėdos uosto ir krovinių tran-<br />

zito sistemą per Lietuvą, Klaipėdos uosto kryptimi, pripažinti valstybinės svarbos, strateginiu<br />

objektu.<br />

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys<br />

LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 349

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!