Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LR Ministrui Pirmininkui<br />
p. Andriui Kubiliui<br />
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PRIPAŽINIMO<br />
VALSTYBINIU OBJEKTU<br />
Gerbiamas Ministre Pirmininke,<br />
Lietuva – jūrinė tranzito valstybė ir viena jos prioritetinių ekonomikos sričių yra visų rūšių transporto<br />
ir tranzito sistema. Klaipėdos uostas užima svarbią strateginę vietą <strong>Lietuvos</strong> ekonomikoje, jo pozity-<br />
vus vystymasis turi tiesioginę įtaką ne tik Klaipėdos regiono bet ir viso <strong>Lietuvos</strong> ūkio plėtrai, gyventojų<br />
socialinei padėčiai. Atliktos studijos parodė, kad tiesiogiai Klaipėdos uosto sukuriama BVP dalis<br />
sudaro 4,5 proc. nuo visos <strong>Lietuvos</strong> BVP, o indukuoto Klaipėdos uosto su <strong>Lietuvos</strong> geležinke-<br />
liais ir kitais transporto sektoriaus dalyviais sukuriamo BVP dalis siekia 18 proc.<br />
Uosto krovos kompanijų didžiulių investicijų dėka Klaipėdos uostas per <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybės<br />
laikotarpį iš esmės pasikeitė, uosto terminalų skaičius padidėjo nuo 6 (1990 metais) iki 35 (2008 metais),<br />
žymiai iki 40-45 mln. tonų išaugo krovos kompanijų techninės galimybės. Per 2008 m. sausio – lap-<br />
kričio mėnesius buvo perkrauta 27,7 mln. tonų krovinių, tačiau įvertinant uosto plėtrą, krovos kompanijų<br />
pajėgumų potencialas leidžia iš esmės padidinti krovos rezultatus.<br />
Įvertinant tai, kad metinis <strong>Lietuvos</strong> generuojamų eksporto ir importo krovinių srautas per Klaipėdos<br />
uostą sudaro apie 16-17 mln. tonų, reikia siekti bei sudaryti sąlygas pritraukti tranzitinius (Rusijos, Bal-<br />
tarusijos, Kazachstano ir kitų NVS šalių) krovinius, didinti <strong>Lietuvos</strong> jūrų transporto-tranzito sistemos<br />
konkurencingumą kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės šalių (Latvijos, Estijos, Rusijos) uostų atžvilgiu,<br />
kur šiuo metu tranzito sektoriui sutelkiamas prioritetinis dėmesys šių šalių valstybių lygmenyje, ple-<br />
čiant veikiančių uostų potencialą bei statant naujus uostus (Rusijos - Ust-Luga, Baltijskas; Estijos -<br />
Silamiae). Didesnis tranzitinių krovinių srautas sąlygotų svaresnį transporto sistemos dalyvių (uosto,<br />
geležinkelių, autovežėjų ir kitų) indėlį į šalies BVP ir teigiamai įtakotų <strong>Lietuvos</strong> ekonomiką ir socialinę<br />
sferą.<br />
Mūsų vertinimais ir skaičiavimais, kurie iš esmės atitinka Pasaulio banko atliktos studijos skaičia-<br />
vimus, viena tranzitinių krovinių tona <strong>Lietuvos</strong> ūkio subjektams atneša apie 70-100 litų. Tokiu būdu<br />
galima teigti, kad tik padidėjęs tranzitinių krovinių srautas (11,4 mln. tonų) 2007 metais <strong>Lietuvos</strong><br />
ūkio sistemai atnešė virš 900 mln. litų ir daugiau pajamų.<br />
Įvertinant aukščiau minėtą bei siekiant sukurti tvirtus pagrindus <strong>Lietuvos</strong> jūrų transporto ir tranzito<br />
sistemos plėtrai, infrastruktūros bei suprastruktūros vystymui, patrauklios bei konkurencingos ben-<br />
dros ir tarifinės politikos formavimui, manome, kad būtų tikslinga Klaipėdos uosto ir krovinių tran-<br />
zito sistemą per Lietuvą, Klaipėdos uosto kryptimi, pripažinti valstybinės svarbos, strateginiu<br />
objektu.<br />
Prezidentas dr. Bronislovas Lubys<br />
LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 349