Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LR Ministrui Pirmininkui<br />
p. Andriui Kubiliui<br />
DĖL ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ PANAUDOJIMO<br />
IR ĮSTATYMINĖS BAZĖS FORMAVIMO ELEKTROS ENERGETIKOJE<br />
Gerb. Ministre Pirmininke,<br />
LR Seimas savo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl <strong>Lietuvos</strong> Respublikos vyriausybės progra-<br />
mos“ Nr. XI-52 patvirtino Vyriausybės programą, kurioje yra numatytas atsinaujinančių energijos šal-<br />
tinių ir energijos efektyvumo skatinimas. Šia programa Vyriausybė įsipareigojo didinti vėjo energijos<br />
naudojimo apimtis. Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių generuojama maždaug 3,3% elek-<br />
tros energijos. Pagrindinė dalis tenka Kauno HE, o visos likusios mažosios hidroelektrinės generuoja<br />
tik 17,5 MW. Vėjo jėgainėse šiai dienai generuojama galia yra tik apie 52 MW, o geoterminėje jėgainėje<br />
17 MW. Manome kad tokios energijos apimtys turi būti ženkliai padidintos ir tikimės, kad su Jūsų<br />
vyriausybės parama, verslui bus atvertos galimybės sparčiai plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių<br />
panaudojimą Lietuvoje.<br />
Mokslininkų paskaičiavimu Lietuvoje hidroenergetikos techninis potencialas sudaro iki 2,5 TWh<br />
per metus, o užtikrinant visus būtinus gamtosauginius reikalavimus galima išgauti iki 1,5 TWh elektros<br />
energijos per metus. Nežiūrint į tai, LR Aplinkos ministerija pateikė Seimui LR Vandens įstatymo 14<br />
straipsnio 3 dalies pakeitimą draudžiantį statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu<br />
požiūriu vertingose upėse. Vietoje dalykiško ir objektyvaus galimybių vertinimo ministerija vienašališ-<br />
kai paruošė sąrašą upių, kuriose uždraudė bet kokią hidroenergetikos veiklą, teigiant, kad hidroe-<br />
nergetikos potencialas Lietuvoje yra labai mažas ir gali tenkinti tik 10 proc. šalies elektros energijos<br />
poreikių. Tačiau dešimt procentų yra gana ženklus skaičius tokiam elektros energijos kiekiui paga-<br />
minti – o tai sudaro ~ 150 000 tonų natūrinio ekvivalento organinio kuro.<br />
<strong>Lietuvos</strong> pramonininkų konfederacija siūlo iš naujo objektyviai įvertinti <strong>Lietuvos</strong> hidroenergetikos<br />
išteklių panaudojimo svarbą elektros energijos gamyboje, atkoreguojant LR Vandens įstatymą ir LR<br />
Vyriausybės patvirtintą upių sąrašą, draudžiantį vystyti energetinę veiklą.<br />
Pagal Energetikos tinklų instituto duomenis, vėjo energetikos potencialas Lietuvoje sudaro 1500 MW<br />
ir gali būti ribinė vėjo energijos instaliuota galia <strong>Lietuvos</strong> energetinėje sistemoje, tačiau šiuo metu ši galia<br />
apribota iki 200 MW. Manome, kad įrengimas 1000 MW galių yra Lietuvai priimtinas ir pilnai galimas.<br />
Reikia paminėti, kad buitinis sektorius kuris suvartoja per 25-30% energijos yra visiškai neregla-<br />
mentuojamas ir skatinamas. Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamas būdas atsinaujinančiai ener-<br />
getikai skatinti yra nustatytas elektros energijos supirkimo tarifas (feed-in-tariff – FIT) sugeneruotai<br />
kWh ir pradinės investicijos įrangai kompensavimo procentas buitiniam vartotojui. Šį būdą taiko dau-<br />
giau kaip 30 pasaulio šalių. Visos tokį skatinimo principą pasirinkusios šalys naudojasi šio būdo pirm-<br />
takės Vokietijos atsinaujinančių energetinių šaltinių įstatymu. Vokietijoje taikomo įstatymo pagrindinis<br />
akcentas – atsinaujinančioje energetikoje gali dalyvauti bet kokios galios įrengimas ir tik nuo jo gene-<br />
ruojamos galios, „rūšies“ ir projekto vykdymo vietos priklauso pagaminto elektros energijos supirkimo<br />
LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 347