ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tomas Berkmanas Ar <strong>lingvistinis</strong> <strong>neapibrežtumas</strong> <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong><br />
(rule of law) isigalejimui? 39<br />
Nors ekstra-tekstine alternatyva ir atmeta taisyklemis pagrista alternatyva, jos<br />
prielaida galima laikyti ši sunkiai nugincijama teigini: [nepaisant skepticizmo del taisykliu<br />
(žodžio v<strong>ar</strong>tojimo taisykliu, <strong>ar</strong> <strong>teises</strong> normu kaip taisykliu),] atžvilgiu, yra pastebima, kad<br />
žmones ju laikosi, jomis vadovaujasi, joms paklusta. 95 Taciau jeigu taisyklemis pagristoje<br />
alternatyvoje šis teiginys galetu buti tik butinos žodžio ir jo v<strong>ar</strong>tojimo taisykles asociacijos<br />
tvirtinimo aprioriniu predikatu, tai šiuo atveju jis yra aposteriorine prielaida kitokio kalbos<br />
veikimo mechanizmo supratimui.<br />
Alternatyvos demesio centre yra dvieju tipu faktai – <strong>ar</strong>ba vienas iš ju 96 , <strong>ar</strong>ba abu<br />
k<strong>ar</strong>tu 97 . Visu pirma tai yra psichinis faktas – supratimas, vidine patirtis, gilus isitikinimas<br />
del žodžio v<strong>ar</strong>tojimo, 98 kuri suponuoja tam tikras žodžio v<strong>ar</strong>tojimo <strong>ar</strong> jo v<strong>ar</strong>tojimo taisykles<br />
taikymo atvejis, <strong>lingvistinis</strong> faktas. Taciau skirtingai nuo nihilizmo, kur toks psichinis<br />
faktas lemia laikinuma ir nenumatomuma, cia taip nera. Kiekvienas iš tokiu faktu yra<br />
specifinis, atsirandantis specifinese situacijose ir prisidedantis prie tolimesnio žodžio<br />
v<strong>ar</strong>tojimo normatyvaus sutvirtinimo. 99<br />
Antra, demesio centre yra socialinis faktas – interpretuojancios bendruomenes 100<br />
sut<strong>ar</strong>imas - bendra nuomone (account, consensus). 101 Šis “bendras sut<strong>ar</strong>imas del to, kaip<br />
kalbos v<strong>ar</strong>totoju bendruomene turi v<strong>ar</strong>toti žodžius, suteikia kalbai stabilumo”, 102 kuris, savo<br />
ruožtu, neleidžia kalbeti apie visiška žmoniu viešpatavima. Taciau reikia tureti omenyje,<br />
kad tas sut<strong>ar</strong>imas yra ne su-si-t<strong>ar</strong>imas bet greiciau sutapimas: “faktas, kad mano supratimas<br />
apie žodžio v<strong>ar</strong>tojima sutampa (agree) su kitu kalbos v<strong>ar</strong>totoju interpretuojancioje<br />
bendruomeneje supratimais, pateisina mano v<strong>ar</strong>tojima”. 103 Taigi cia turime iš prigimties<br />
atsitiktini socialini fakta, o tai iš<strong>kelia</strong> kiekybine problema. Aišku, kad visiškas supratimo<br />
sutapimas t<strong>ar</strong>p visu kalbos v<strong>ar</strong>totoju yra sunkiai imanomas. Taciau “koks nesutapimo<br />
lygmuo yra leistinas”? 104 Tai yra sunkus ir turbut neišsprendžiamas klausimas. Vis delto, ši<br />
problema logiškai nepaneigia bent dalines <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong> galimybes – teisejai yra<br />
interpretuojancios bendruomenes n<strong>ar</strong>iai, ir pastebima, kad ju supratimas apie žodžio<br />
v<strong>ar</strong>tojima sutampa su kitu tos bendruomenes n<strong>ar</strong>iu supratimais. Kita vertus, tai reiškia, kad<br />
95 M<strong>ar</strong>g<strong>ar</strong>et Jane Radin nurodo i tam tikra musu savijauta: “[m]es vis teik esame stipriai (…)<br />
linke suprasti save kaip žmones valdomus (…) istatymo, o ne individualios savivales” (žr. išnaša 53:<br />
MARGARET JANE RADIN, p. 813).<br />
96 Šiuo atveju turime stipriaja metodologine nuostata (“stipruji” metodologini individualizma<br />
<strong>ar</strong>ba “stipruji” metodologini kolektyvizma), kuri teigia, jog taisykliu laikymosi faktu paaiškinimas<br />
visada galiausiai turi remtis teiginiais tik apie viena iš toliau apt<strong>ar</strong>iamu faktu (žr. išnaša 81: DANIEL<br />
BARBIERO).<br />
97 Šiuo atveju turime silpnaja metodologine nuostata, kuri teigia, jog taisykliu laikymosi faktu<br />
paaiškinimas turi remtis teiginiais apie viena iš toliau apt<strong>ar</strong>iamu faktu šalia (in addittion to), bet ne<br />
vietoje (instead of), teiginiu apie kita fakta (žr. ten pat).<br />
98 Žr. I dalies B skyriu; išnaša 35: SANFORD LEVINSON, p. 384.<br />
99 Žr. išnaša 5: RUSSELL PANNIER, p. 900. Psichini fakta akcentuojantis šios alternatyvos<br />
supratimas geriau yra žinomas kaip metodologinis individualizmas, kuri “stipriojoje” formoje pristate<br />
ir išvyste Chomsky (žr. išnaša 81: DANIEL BARBIERO).<br />
100 K<strong>ar</strong>tais cia v<strong>ar</strong>tojama savoka lingvistine bendruomene (žr. išnaša 5: RUSSELL PANNIER, p.<br />
901).<br />
101<br />
Cia daugiausiai turimas omenyje Saul’o Kripke’s metodologinis kolektyvizmas. Pats Saul<br />
Kripke tiesiogiai nekalbejo apie teise. Jo tyrimo sritis buvo išimtinai kalbos filosofija. Taciau<br />
Kripke’s požiuris, panašiai kaip ir Wittgenstein’o, jau paciu <strong>teises</strong> teoretiku buvo pritaikytas<br />
nedeterminuotumo teiseje problemoms pristatyti ir spresti (žr. CHARLES M. YABLON, “Law and<br />
Metaphysics”, 96 Yale.L.J. 613, 636 (1987); išnaša 81: DANIEL BARBIERO; išnaša 5: RUSSELL<br />
PANNIER; išnaša 17: CHRISTIAN ZAPF, p. 495, 496.)<br />
102<br />
Žr. išnaša 17: CHRISTIAN ZAPF, p. 495.<br />
103<br />
Ten pat.<br />
104<br />
Žr. išnaša 5: RUSSELL PANNIER, p. 902.
Change language