ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tomas Berkmanas Ar <strong>lingvistinis</strong> <strong>neapibrežtumas</strong> <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong><br />
(rule of law) isigalejimui? 47<br />
tikruju cia labiau turime ispudžio nebuvima, nei pagrista neigima. Galbut situacija galime<br />
suprasti taip: Fuller’is labai norejo pristatyti alternatyva, taciau Feyerabend’as pasakytu, jog<br />
greiciausiai tam i pagalba jis pasitelke propaganda, kad “išsklaidytu senus iprocius ir<br />
iškeltu naujus” 158 .<br />
Wittgensten’o nuostatu pritaikymas BTFM <strong>ar</strong>ba jo alternatyvu kritikai ir pristatymui<br />
buvo ne ka mažiau problematiškas nei H<strong>ar</strong>t’o ir Fuller’io diskusija. Tai leme, kaip jau<br />
mineta, jo sudetinga ir sunkiai suprantama kalbos filosofija. Paprastai buvo imamos<br />
atskiros nuostatos ir ju atžvilgiu išvystomos sampratos, t<strong>ar</strong>iamai priklausancios ir<br />
Wittgenstein’ui. 159 Tai buvo ta pati propaganda, nes veliau paaiškedavo, kad tos sampratos<br />
neatitiko visos Wittgenstein’o ideologijos – jo raštuose buvo atrandama tai, kas paneigdavo<br />
senasias sampratas ir leisdavo pateikti naujas. 160 Viena iš tokiu sampratu yra ir dialektine<br />
alternatyva. Galima teigti, kad ši alternatyva –tokia Wittgenstein’o interpretacija – pateikia<br />
teisingiausia kalbos veikimo vaizda, ir kad tame vaizde <strong>teises</strong> viešpatavimas yra gana<br />
lengvai ižiurimas (nors tam, kad jis butu ižiurimas, šia samprata reikia pritaikyti <strong>teises</strong><br />
specifikai). Taciau tai tebera interpretacija, kuri nedera su be išimties visomis Wittgenstein’<br />
nuostatomis; tokia ned<strong>ar</strong>na vienu atveju yra netgi samoningai pateikiama, t.y.<br />
fenomenologiniu nuostatu taikymo atveju. Todel ši interpretacija (kaip ir jos pritaikymas<br />
problemoms teiseje spresti), iš esmes yra autonomiška samprata, imli kritikai.<br />
Galima teigti ir tai, kad dialektine alternatyva leidžia <strong>teises</strong> interpretavima suprasti<br />
kaip formalu procesa. Iš tikruju tai, prie ko grižtama, yra “tas pats, bet savo išvaizda jau<br />
visiškai pasikeites namas”. Akivaizdu, kad tai nera tradicinis trin<strong>ar</strong>is formalizmas, kuriuo ir<br />
iš kalbos, ir iš <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong> buvo bandoma reikalauti absurdišku dalyku. Vis delto,<br />
tai yra “formalistine” samprata, nes, nors ir yra neigiamas normos ir jos taikymo santykio<br />
analitiškumas, yra teigiamas teisines kalbos taisyklingumas ir teksto pakankamumas<br />
kiekvienu atveju. Galima teigti, kad <strong>ar</strong>timiausia šiai sampratai <strong>teises</strong> interpretavimo<br />
metodologija yra tekstualizmas. 161 Vis delto, toliau bus v<strong>ar</strong>tojamas žodis “neoformalizmas”<br />
tam, kad samprata apimtu ir ne visiškai jai priešt<strong>ar</strong>aujanti istorini konteksta<br />
(t.y. šaknis).<br />
2.2. Dialektine alternatyva ir teise<br />
Dialektine alternatyva išsprendžia tik lingvistine problemos puse – visada yra tikrasis<br />
taisykles supratimas (ne-interpretacija), kurio atžvilgiu gali keistis tik to supratimo raiškos<br />
ir tik iki tam tikro lygmens – tiek, kiek leidžia tikrasis taisykles supratimas. Jeigu ta riba<br />
butu peržengta, tai turetume <strong>ar</strong>ba naujos taisykles, <strong>ar</strong>ba kitos taisykles, naudojamos<br />
v<strong>ar</strong>tojant kita žodi taikyma. Tai yra vienetines kalbines situacijos samprata, kurios pakanka<br />
determinuotumo problemai kalboje išspresti. Taciau teisininkai puikiai žino tokius teisinio<br />
gyvenimo reiškinius: pakopine teisines peržiuros sistema ir tai, kad yra daug panaikintu<br />
(reversed) žemesniuju teismu sprendimu; teisejai realiai gincijasi “del žodžiu prasmes”, o<br />
158<br />
Žr. išnaša 45: PAUL FEYERABEND, p. 99.<br />
159<br />
Tai d<strong>ar</strong>yti buvo ypac patogu turint omenyje Wittgenstein’o rašymo specifika – tekstas turi<br />
griežta struktura, kuria sud<strong>ar</strong>o sunumeruoti sakiniai <strong>ar</strong> p<strong>ar</strong>agrafai, o ju prasminis svoris dažniausiai<br />
yra toks didelis, kad jie patys savaime gali buti ne vienos ideologijos pagrindu.<br />
160<br />
Ši procesa puikiai yra atskleide Christian’as Zapf’as ir Eben’as Moglen’as (žr. išnaša 17:<br />
CHRISTIAN ZAPF)<br />
161<br />
Formalizmo ir tekstualizmo sasajos gana stipriai jauciamos <strong>teises</strong> akademineje literaturoje.<br />
Pavyzdžiui, K<strong>ar</strong>in P. Sheldon tekstualistine teisejo Scalia žymiosios bylos Chevron (žr. JAV byla:<br />
Chevron, Inc. v. Natural Recources Defence Council, 467 U.S. 837 (1984)) interpretacija laiko<br />
“formalistiniu traktavimu” (žr. KARIN P. SHELDON, “‘It’s Not My Job To C<strong>ar</strong>e’: Understanding<br />
Justice Scalia’s Method Of Statutory Interpretation Through Sweet Home And Chevron”, Boston<br />
College Environmental Affairs Review Vol. 24 Issue 3 (1997), p. 490).
Change language