ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tomas Berkmanas Ar <strong>lingvistinis</strong> <strong>neapibrežtumas</strong> <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong><br />
(rule of law) isigalejimui? 29<br />
Bet kokia kritika galima pradeti nuo bendro prezumpcinio neigimo: neužtenka <strong>teises</strong><br />
normos ir tik jos, kad butu galima pasakyti, kaip kiekvienu konkreciu atveju ja reikia<br />
taikyti. Šia prezumpcija galima pradeti pagristi bendru prezumpciniu teigimu: yra k a ž k a s<br />
šalia 8 <strong>ar</strong>ba vietoje 9 <strong>teises</strong> normos, kas lemia jos taikyma. Taciau toliau galimi to kažko<br />
v<strong>ar</strong>iantai, kuriuos galima [t<strong>ar</strong>iamai] atskirti: pagal substancialumo kriteriju- kažkas, kaip<br />
kalbinis socialinis <strong>ar</strong> psichinis dalykas; pagal <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong> ontologinio statuso<br />
kriteriju: kažkas neleidžia teisei viešpatauti iš viso 10 <strong>ar</strong>ba tik iš dalies 11 , <strong>ar</strong>ba leidžia<br />
viešpatauti visiškai 12 ; pagal normos taikymo nusakomumo kriteriju: kažkas lemia taikymo<br />
visiška nenusakomuma 13 , dalini nenusakomuma 14 <strong>ar</strong>ba nieko nekeicia 15 .<br />
1.1.2. Istorija: H<strong>ar</strong>t’o – Fuller’io diskusija 16 ir Wittgenstein’o nuostatos<br />
BTFM veikimas ne visiems buvo ir tebera akivaizdus. Juo suabejota XX amžiaus<br />
viduryje, nors tai buvo galima pad<strong>ar</strong>yti jau nuo David’o Hume’o laiku, per<strong>kelia</strong>nt<br />
indukcijos problema i kalbos sfera. 17 Ši abejone buvo ekscentriška, nes kvestionuodama<br />
modeli, kuriuo remiasi tradicinis <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong> supratimas, kvestionavo ir pati<br />
supratima. Taciau išsiaiškinti buvo ir tebera butina, nes dalykas, kuriuo abejojama, yra<br />
visapusiškai sv<strong>ar</strong>bus. Anti-formalizmo judejimas teisineje akademineje bendruomeneje<br />
realiai prasidejo nuo Lon’o Fuller’io kritikos Herbert’o H<strong>ar</strong>t’o atžvilgiu. 18 H<strong>ar</strong>t’as laikesi<br />
nuomones, kad bendrieji žodžiai turi tam tikra prasmes pagrinda (core), kuris leidžia ju<br />
savaimini v<strong>ar</strong>tojima stand<strong>ar</strong>tinese bylose. 19 Taciau, be jokios abejones, H<strong>ar</strong>t’ui buvo aišku,<br />
kad ne visos bylos yra tokios, kuriose <strong>teises</strong> normu žodžiu prasmes suvokimas savaime<br />
suprantamas, t.y. stand<strong>ar</strong>tines. H<strong>ar</strong>t’ui yra priskiriamas lengvu (stand<strong>ar</strong>tiniu) ir sunkiu bylu<br />
atskyrimas ir teigimas, kad dauguma bylu yra lengvos. 20 Tai, kas sunkias bylas d<strong>ar</strong>o<br />
8<br />
“Šalia” reiškia, kad <strong>teises</strong> norma taip pat determinuoja savo taikyma, taciau tai d<strong>ar</strong>o ir kažkas<br />
substancialiai panašus – t.y. kalbines substancijos, pavyzdžiui, žodžiu v<strong>ar</strong>tojimo taisykles.<br />
9<br />
“Vietoje” reiškia, kad <strong>teises</strong> norma niekaip nedeterminuoja savo taikymo. Tai d<strong>ar</strong>o kažkas<br />
substancialiai skirtingo–t.y. ne-kalbines substancijos, pavyzdžiui, psichiniai faktai <strong>ar</strong>ba socialiniai<br />
faktai.<br />
10<br />
Žr. I dalies B skyriu.<br />
11<br />
Žr. I dalies D skyriu.<br />
12<br />
Žr. I dalies C skyriu.<br />
13<br />
Žr. I dalies B skyriu.<br />
14<br />
Žr. I dalies D skyriu.<br />
15<br />
Žr. I dalies C skyriu.<br />
16<br />
Del H<strong>ar</strong>t’o - Fuller’io diskusijos bendrai žr. H. L. A. HART, “Positivism and the Sep<strong>ar</strong>ation of<br />
Law and Morals”, 71 HARV.L.REV. 593 (1958); LON FULLER, “Positivism and Fidelity to Law: A<br />
Reply to Professor H<strong>ar</strong>t”, 71 HARV.L.REV. 630 (1958); ANDREI MARMOR, Interpretation and Legal<br />
Theory (Oxford: Cl<strong>ar</strong>endon Press, 1994), p. 124-135.<br />
17<br />
Žr. CHRISTIAN ZAPF, EBEN MOGLEN, “Linguistic Indeterminacy and the Rule of Law: on the<br />
Perils of Misunderstanding Wittgenstein”, 84 GEO.L.J. 485 (1996), p. 493-494.<br />
18<br />
Anot Christian’o Zapf’o ir Eben’o Moglen’o, “šiandien yra manoma, kad lingvistinio<br />
apibrežtumo diskusija t<strong>ar</strong>p H. L. A. H<strong>ar</strong>t’o ir Lon Fuller’io priklauso priešistorinei teisines minties<br />
erai” (žr. ten pat, p. 489).<br />
19<br />
Žr. išnaša 16: ANDREI MARMOR, p. 126.<br />
20<br />
Esama tokio H<strong>ar</strong>t’o atskyrimo ir ivertinimo statistiniu irodymu, jeigu t<strong>ar</strong>sime, kad tai, kaip<br />
H<strong>ar</strong>t’as supranta “lengvas” ir “sunkias” bylas, atitinka statistinio tyrimo savokas. JAV teisejas H<strong>ar</strong>ry<br />
T.Edw<strong>ar</strong>ds’as pateike tokius faktus apie JAV Kolumbijos apyg<strong>ar</strong>dos apeliacini teisma, kuriame jis<br />
buvo pirmininkaujantis teisejas: dauguma bylu yra “lengvos” – tokios, kuriose reikiamos <strong>teises</strong><br />
normos yra lengvai nustatomos ir pritaikomos faktams, gaunant viena “teisinga atsakyma”, apie 35-<br />
45% bylu yra “sunkios”, apie 5-15% bylu yra “labai sunkios”. Apie past<strong>ar</strong>asias Edw<strong>ar</strong>ds’as sako: “Ši<br />
bylu rušis reikalauja iš teiseju naudoti diskrecija [išskirta autoriaus], itraukiant tam tikra dali savo
Change language