ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tomas Berkmanas Ar <strong>lingvistinis</strong> <strong>neapibrežtumas</strong> <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong><br />
(rule of law) isigalejimui? 33<br />
elementu. 47 Taciau išbaigtoje šios sampratos formoje bet kuri byla gali buti suprantama<br />
kaip literaturinis pasakojimas (n<strong>ar</strong>rative).<br />
Kalba, tiksliau sakant, “užrašytumas” taip pat gali buti suprantamas ne tik kaip<br />
literaturinio kurybiškumo, bet ir kaip politines priev<strong>ar</strong>tos potencialas. 48 Pasak J. Derrida,<br />
yra visa tradicija mastytoju, asocijuojanciu rašyma su šiuo potencialu. 49 Teises teorijai tai<br />
nebutu problema, jeigu kalbos ir politikos asociacija nebutu suprantama kaip butina ir butu<br />
priskiriama tik, pavyzdžiui, istatymu leidybos institucijai. Taciau nihilistai tokia asociacija<br />
laiko visais atžvilgiais butina, ja priskirdami ir teisminei institucijai. Visu pirma, teismo<br />
proceso butina dalimi yra laikomas vertybinis sprendimas. 50<br />
Grižtant prie Fish’o posakio, tai yra vertybes “išlaisvinimas” iš “atspausdintos eilutes<br />
saugyklos”. Verta pažymeti, kad ir Lietuvos <strong>teises</strong> teoretikams nesvetima tokia samprata.<br />
Anot Dalios ir Valentino Mikelenu, “kiekvienas teismo sprendimas yra ne vien teisinis, bet<br />
ir vertybinis.” 51<br />
Yra nihilistu, kurie lingvistinio fakto neišvengiamu pagrindu laiko socialini ir tuo<br />
paciu psichini fakta. Pavyzdžiui, yra teigiama, kad kiekvienu konkreciu atveju “prasme yra<br />
greiciau sukuriama nei atrandama, [ir] kuriamosios energijos šaltinis yra tam tikra<br />
bendruomene, kurioje jis <strong>ar</strong>ba ji yra”. 52 Konvencionalios nuostatos atstovai patikslintu, kad<br />
šioje situacijoje esama bendruomenes sut<strong>ar</strong>imo, 53 kuris yra butinas ir lemiantis vienoki <strong>ar</strong><br />
kitoki lingvistini fakta. Nors reiktu pridurti, kad tas sut<strong>ar</strong>imas nera vienk<strong>ar</strong>tinis faktas,<br />
47 Žr. ten pat, p. 387. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat galime aptikti tokios, t.y.<br />
literaturines dalyku padeties ryškesniu ženklu; pavyzdžiui, žodžio “liesti” v<strong>ar</strong>tojimas 20, 21, 22, 23 ir<br />
24 straipsniuose. Cia galima priminti ir istatymo personifikacija 109 straipsnyje (Žr. išnaša 3).<br />
48 Kaip mineta, šio skyriaus kontekste žodžiais “kuryba” ir “politika” reprezentuojamu sampratu<br />
nereikia suprasti kaip atskiru; taciau paprastai jos taip ir nera suprantamos. Levinson’as straipsnyje<br />
“Teise kaip literatura” apie jas kalba pakaitomis.<br />
Politines priev<strong>ar</strong>tos potencialo nereikia suprasti kaip atitikmens k<strong>ar</strong>o visu prieš visus<br />
potencialui. Vak<strong>ar</strong>u pasaulyje “priev<strong>ar</strong>ta” seniai yra pr<strong>ar</strong>adusi bet kokios autentiškos fizines<br />
priev<strong>ar</strong>tos kokybe, nes vak<strong>ar</strong>ieciai tai priev<strong>ar</strong>tai seniai jau nesipriešina. Ši “priev<strong>ar</strong>ta” yra labiau taiki<br />
vertybiu atranka. Vis delto tai tik rodo, kaip tvirtai vak<strong>ar</strong>ietiškas socialumo pasaulevaizdis yra<br />
susietas su teisiniais mechanizmais. Vak<strong>ar</strong>ieciams k<strong>ar</strong>tais net atrodo, kad tai, kas yra ju kažkada<br />
sukurta, yra jiem prigimta ir naturalu. Tai, jog po teismo sprendimo k<strong>ar</strong>tais yra einama i kalejimo<br />
kamera, yra savaime suprantamas dalykas. Aišku, einantysis i kamera dažnai nesutinka su tuo<br />
sprendimu, taciau tai yra nesutikimas su sprendimu, bet ne su ejimu i kamera (t.y. vykdymo procesu).<br />
Taip “k<strong>ar</strong>as virsta taika”.<br />
49 Žr. išnaša 42: JACQUES DERRIDA, p. 36.<br />
50 Micheal Perry [JAV Aukšciausiojo] teismo politikavima apibudina kaip veikla, kurioje jis<br />
apsisprendžia, “kuri iš konkuruojanciu vertybiu turi nugaleti ir kaip tos vertybes turi buti<br />
igyvendinamos” (Žr. išnaša 40: MICHAEL PERRY).<br />
51 Žr. DALIA MIKELENIENE, VALENTINAS MIKELENAS, Teismo procesas: <strong>teises</strong> aiškinimo ir<br />
taikymo aspektai (Vilnius: Justitia, 1999), p. 23. Ši priešstata (“teisinis” ir “vertybinis”) pristato<br />
Lietuvai, kuri ilga laika buvo ipratusi prie sovietmecio stagnacines neabejotinos sampratos (kad<br />
teismo sprendimas visada yra griežtai formalus ir todel tik teisinis), novatoriška supratima, kad teismo<br />
sprendimas gali tureti ir neteisine kokybe. Atitinkamai, yra ivedama ir teismo, kaip politines<br />
institucijos, samprata (žr.ten pat, p. 44-46). Taciau tai pristatoma kaip akivaizdi ir neišvengiama<br />
situacija. Tuo Mikelenai yra nihilistiški.<br />
52 Žr. išnaša 39: STANLEY FISH, p. 94; išnaša 35: SANFORD LEVINSON, p. 383.<br />
53 Ši susit<strong>ar</strong>ima reikia atskirti nuo Locke’o visuomenines sut<strong>ar</strong>ties, nes past<strong>ar</strong>oji visu pirma yra<br />
politinis faktas, o šis susit<strong>ar</strong>imas yra susit<strong>ar</strong>imas del žodžiu v<strong>ar</strong>tojimo <strong>ar</strong>ba prasmes. Kaip toks, jis yra<br />
tas pats susit<strong>ar</strong>imas, kuri apžvelgsime I dalies D skyriuje. Taciau jo buvimo pasekmes <strong>teises</strong><br />
viešpatavimui cia yra iš esmes kitokios – cia “kai [interpretuojanti] bendruomene taiko (…) teise, ji<br />
pastoviai ja perdirba” (žr. MARGARET JANE RADIN, “Reconsidering the Rule of Law”, 69 B.U.L.REV.<br />
813 (1989)).
Change language