ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
ar lingvistinis neapibrežtumas užkerta kelia teises viešpatavimo
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tomas Berkmanas Ar <strong>lingvistinis</strong> <strong>neapibrežtumas</strong> <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong><br />
(rule of law) isigalejimui? 27<br />
Ivadas<br />
“Jeigu tai yra teise, tai bus rasta musu knygose,<br />
jeigu to negalima rasti knygose, tai nera teise”.<br />
Lordas Camden’as<br />
Entick v. C<strong>ar</strong>rington and Three Other King’s<br />
Messengers, 19 Howell’s State Trials, 1029)<br />
Tradicinis supratimas apie <strong>teises</strong> viešpatavima (rule of law) demokratinese<br />
kontinentines <strong>teises</strong> šalyse trumpai gali buti nusakytas taip: istatymu leidybos organas 1<br />
leidžia <strong>teises</strong> normas, kurios viešpatauja visuomeneje per ivairius mechanizmus, iš kuriu<br />
sv<strong>ar</strong>biausias yra teismines priežiuros (judicial review) sistema. Teises norma legitimi yra<br />
tik tada, kai ji priimta žmoniu išrinktos institucijos. Norma <strong>ar</strong> jos dalis, kuri yra priimta ne<br />
žmoniu išrinktos institucijos, <strong>ar</strong>ba kuri nera pagrista, tokia norma, neturi <strong>teises</strong><br />
“viešpatauti”. 2 Atitinkamai, viešpataujancios normos turi buti griežtai tokios, kokios yra,<br />
nes bet koks nukrypimas nuo normos reikštu, kad iš dalies pradeda viešpatauti tai, kas<br />
neturi tam jokio legitimumo. Iš pirmo žvilgsnio toks supratimas yra aiškus ir todel butent<br />
toki ji galima perkelti i <strong>teises</strong> normas. 3<br />
Past<strong>ar</strong>ojo meto teisineje literaturoje galima aptikti tokiu teiginiu i: “Teises<br />
interpretavimas jokiu budu nera tikslus mokslas, bet greiciau teisinis menas (judicial <strong>ar</strong>t).” 4<br />
Šitokie teiginiai <strong>kelia</strong> nuostaba – koks gali buti “menas”, jei cia reikia beveik matematinio<br />
tikslumo tam, kad nebutu sujaukta demokratine sistema?<br />
Šiame d<strong>ar</strong>be bandyta atskleisti, kodel mokslineje <strong>teises</strong> literaturoje atsirado tokie<br />
teiginiai, kokios yra tokio supratimo problemos ir kaip galima kitaip suprasti <strong>teises</strong><br />
interpretavima. Šio d<strong>ar</strong>bo hipoteze – <strong>teises</strong> normu interpretavimo “meniškumas”, kaip<br />
lingvistinio apibrežtumo atspindys, <strong>užkerta</strong> <strong>kelia</strong> <strong>teises</strong> <strong>viešpatavimo</strong> isigalejimui. Istoriškai<br />
atsiradusius <strong>ar</strong>gumentus d<strong>ar</strong>be bus bandoma išdestyti neistorine hipotezes patvirtinimo,<br />
alternatyvu pristatymo ir kritikos bei hipotezes neigimo struktura, ir tai leis pateikti savita<br />
atsakyma i šio d<strong>ar</strong>bo problema (iškelta pavadinime).<br />
Šiame d<strong>ar</strong>be koncentruojamas demesys i lingvistinio apibrežtumo problema teiseje -<br />
atsiribojama nuo klasikinio teisinio realizmo, kuris akcentavo ne lingvistinio, bet faktinio<br />
apibrežtumo problema teiseje ir koncentravosi i tokias ideologiju grupes, kaip psichologija<br />
1 Cia vietoj “istatymu leidybos organas”, kaip ir pripažista Lietuvos teisine akademine<br />
bendruomene, labiau tiktu žodis “legislatura”, taciau d<strong>ar</strong>be yra v<strong>ar</strong>tojamas šis prigijes žodžiu junginys<br />
(žr. Egidijaus Kurio pastaba: H. L. A. HART, Teises samprata (Vilnius: Pradai, 1997), p. 47).<br />
2 Pavyzdžiui, istatymu vykdomosios valdžios priimta <strong>teises</strong> norma turi “paklusti” istatymu<br />
leidžiamosios valdžios priimtai normai – ne tik jai nepriešt<strong>ar</strong>auti, bet ir neatsirasti savavališkai, t.y.<br />
nesant istatymu leidžiamosios valdžios normos, pagrindžiancios istatymu vykdomosios valdžios<br />
normos buvima.<br />
3 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia: “Teisejai, nagrinedami bylas,<br />
klauso [išskirta autoriaus] tik istatymo” (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucija (oficialus tekstas 1992<br />
10 10), 109 str.). Taciau ka reiškia “klauso”? Juk istatymas nekalba, jokio g<strong>ar</strong>so išgirsti ir klausytis<br />
negalima. Jeigu turima omenyje reikšme “paklusta”, vadinasi, kad paklustum, prieš tai kažkas turi<br />
isakyti. Žiurint literaturos kritiko akimis, tai yra personifikacija: istatymas pateiktas kaip žmogus,<br />
turintis savo valia, lyg cia butu du veikejai – aktyvus istatymas ir pasyvus teisejas. Nepaisant to, kad<br />
musu supratimas išk<strong>ar</strong>t išn<strong>ar</strong>plioja ši literaturini koda (“teisejas klauso istatymo” reiškia, kad<br />
istatymas turi tam tikra prasme, kuria teisejas supranta ir supranta lygiai taip pat, kaip ja supranta<br />
istatymu leidejas, ir mintyse <strong>ar</strong> balsu išt<strong>ar</strong>ia (interpretuoja) – tai ir yra tai, ko teisejas klauso), tai tik<br />
padeda užmaskuoti šioje situacijoje slypincia problema – <strong>ar</strong> tu žodžiu, kuriuos išt<strong>ar</strong>ia teisejas, prasme<br />
yra kaip tik ta, kuria turejo omenyje istatymu leidejas.<br />
4 Žr. NEVILLE L. BROWN, TOM KENNEDY, The Court of Justice of the European Communities<br />
(London: Sweet&Maxwell, 1994), p. 301.
Change language