PLATINIMAS: NUO LEIDĖJO IKI SKAITYTOJO

Vietoj ávado 

305 

PLATINIMAS: NUO LEIDËJO IKI 

SKAITYTOJO

306 Barakø kultûros knygos 

Ieðkant keliø pas pirkëjà 

Gerbiamas Ponas. Praðau jusu nolankei paaiðkinkit ma kaip kada 

gausime usakita Lietuvos Istorija. pritrukus kantribes belaukiant 

noretusi suþinoti apie Kniga. Dar praðau jei butu galima gauti per 

gauta skelbima Britanijos Lietuvie. J. Jankaus „Naktis ant morø“ 8 ðil 

uþ Kniga idedu paðto þenklais aðtonis ðilingus ir viena paðto þenkla uþ 

du ir puse peno atsakymui su Pagarba. J. Igar(?). 1226

Vietoj ávado 

307 

DP knygos platinimas, þiûrint leidëjø akimis, þaibiðkai pakito nuo 

dþiuginanèio uþsiëmimo iki vieno didþiausiø galvos skausmø. Tiesa, 

tai netaikintina negausiai DP neprekinei knygai (organizacijø ástatai, 

straipsniø atspaudai, rotatoriniø leidiniø dalis ir kai kurios kitos). 

Vienos jø bûdavo skirtos konkreèios mokyklos mokiniams, kaip 

„Þibinto“ prekybos mokyklos vadovëliai; kitos – stovyklos, kur dirbo 

leidëjas, gyventojams (J. Slavënas ið Hochdorfo lietuviø neëmë 

net pinigø uþ popieriø), treèios – kokio renginio dalyviams, kaip 

S. Yluvio „Sutryptam kely“, kurià gavo II politiniø kaliniø suvaþiavimo 

dalyviai. Bene ryðkiausias nemokamo platinimo pavyzdys – 

„LUX“ „Naujasis testamentas“, kurio, ávairiais duomenims, iðdalyta 

apie 10 000 egzemplioriø. 

Be to, kai kurios, daugiausia kitakalbës, knygos (bent jau dalis 

jø tiraþo) net nespëdavo ágyti prekiná statusà, nes uþ leidëjø skolas 

atitekdavo VLIKui ar LTB ir bûdavo jø naudojamos kaip dovanos. 

Pavyzdþiui, LTB CK gautas ið VLIKo 1000 knygø „Living in Freedom“, 

„Hearken then judge“ ir „Lithuanias fight for freedom“egzemplioriø 

perdavë apylinkiø komitetams reprezentacijai 1227 . Jos buvo 

labai reikalingos Vakarø ðaliø pareigûnø lankomose stovyklose, ypaè 

– Hanau, kurá tarp kitø áþymybiø rodydavo JAV zonos sostinæ Frankfurtà 

aplankiusiems atvykëliams. Sakysim, 1948 m. rudená èia pabuvojo 

trys vyskupai ið JAV, 15 prie JT veikusiø labdaros organizacijø 

atstovai, JAV kariuomenës vado generolo J. D. Clay kviesti aðtuoni 

JAV kongreso bei senato nariai ir N. Zelandijos ministras pirmininkas 

(tik bëda, kad knygø stygo, o ir ne visos turëtos prilygo dovanotoms 

estø ir latviø) 1228 . 

Apytiksliais paskaièiavimais, neprekiniø knygø skaièius siekë apie 

100 pavadinimø (t. y. apie 11% DP knygos kiekio) ir jø leidëjai 

1226 Neþinomo asmens laiðkas DBLS. 1950. Bal. 4 // DBLS. Ávairûs, knygos, platintojai. 

„Sëja“. LTSC. PLA (Èikaga). 

1227 E. Noako laiðkas P. Ulenui. 1950. Saus. 3 // LTB CK. Kultûros reikalai ir spauda. Byla 

6. 1950 (1947–50). V–LTB C–K–AS–2–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1228 P. Gauèio laiðkas J. Brazaièiui. 1948. Lapkr. 10 // Spauda. V–HANAU–10–1. LTSC. 

PLA (Èikaga).


nesusidûrë su sunkumais, kuriuos patirdavo komercine leidyba besivertæ 

ar bent jau bandæ á knygas ádëtus pinigus atgauti jø kolegos. 

Prekinis knygø platinimas vyko daugiau dëka pavieniø asmenø 

entuziazmo bei sugebëjimo prisitaikyti prie sàlygø: pokario suirutës, 

blogai funkcionavusio susisiekimo, lietuviø iðsibarstymo keliose 

Vakarø Europos ðalyse ir Vakarø Vokietijos padalijimo á 

zonas 1229 . Keliones ið vienos á kità lydëjo dideli sunkumai, bet jau 

1945-øjø rudená skubiai suremontuotais geleþinkeliais pradëjus kursuoti 

prekiniams traukiniams, jie buvo pilni artimøjø ieðkojusiø þmoniø, 

o kadangi paðtas dar neveikë, tai atviruose vagonuose, sutûpæ 

ant angliø kalnø keliavo ir jauni lietuviai, gabenæ pirmuosius DP 

laikraðèius. Neabejotina, kad ðiø naujøjø knygneðiø 1230 kuprinëse atsirasdavo 

vietos ir dar retai DP knygai. Beje, geleþinkeliai ilgai iðliko 

svarbûs platinimui – leidëjai labai vertindavo prie svarbesniø stoèiø 

buvusiø stovyklø uþsakymus. 

Pastangos sutvarkyti platinimà suaktyvëjo pradëjus veikti 

paðtui 1231 . Jo dëka stichiðkai ëmë formuotis platinimo tinklas, o „naujøjø 

knygneðiø“ terminà veikiai nukonkuravo kitas – platintojas. Jø 

gausà ir margumynà, matyt, lengviausia bûtø ásivaizduoti perskyrus 

juos á dvi grupes. 

Vienà sudarytø ávairios institucijos. Tai ir leidyklos, ðalia savø 

prekiavusios ir kitø leidëjø knygomis, kaip jau minëtà spaudos kioskà 

turëjusi „Giedra“ 1232 , ir periodiniø leidiniø redakcijos („Mûsø 

viltis“ 1233 , „Tremtinio balsas“ 1234 bei kitos), ir LTB stovyklø, apylinkiø 

bei apygardø komitetai 1235 ar jø padaliniai. Regis, nemenku 

platinimo centru britø zonoj tapo Baltø tarybos Ðvietimo skyrius 

Detmolde 1236 . Kai kurie LTB komitetai ðio darbo ëmësi baigiantis 

1229Sunkumai susisiekiant tarp zonø kai kuriuos leidëjus vertë orientuotis á vienos zonos 

lietuvius, kaip J. Narbuto ir P. Indreikos leidyklà ar Meerbecko gimnazijos pedagogus, 

leidusius vadovëlius tik britø zonos mokykloms (þr. : Atsiøsta paminëti // Lietuviø þodis 

(Detmoldas). 1947. Geg. 22. P. 3). 

1230 Palukaitis J. P. Lietuviø periodika Vakarø Europoje: 1944–1952. V. , 1993. P. 40. 

1231Tuoj po karo, kai paðtas prastai funkcionavo, leidyklos kviesdavo norinèius atvykti atsiimti 

knygas. (þr. : Vietos þinios // Wiesbadeno lietuviø balsas. 1945. Gruod. 19. P. 4). 

1232Vietos þinios // Giedra (Kasselis). 1948. Rugpj. 20 P. 4. 

1233 Gautas Flensburgo lietuviø metraðtis “Dienos be Tëvynës” // Ðiandien (Flensburgas). 

1946. Birþ. 5. P. 4. 

1234 Naujos knygos // Tremtinio balsas (Grevenas). 1946. Liep. 25. P. 4. 

1235 K. Stankaus laiðkas DP stovyklø komendantui Liubecke. 1946. Rugs. 4 // Liubeko LK 

periodikos reikalø byla. V–LUB–2–7. LTSC. PLA (Èikaga). 

1236 Mokytojams þinotina // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Rugpj. 7. P. 4.

Vietoj Platinimas 

ávado 

309 

DP erai, kaip Memmingeno stovyklos 1237 . Ið knygø prekybos prisidurdavo 

LRK Augsburgo skyrius 1238 ir net mokyklos (1946 m. vasarà 

„Þibinto“ prekybos mokykla perëmë spaudos platinimà Greveno 

stovykloje, susitarusi su komitetu 1239 ). Aktyvûs buvo skautai – didþiausiu 

jø knygø prekybininku tapo LSB Tiekimo skyrius 1240 . 

Stambiu platintoju buvo KLK. Ið pradþiø ji veikë lyg reguliuojantis 

tarpininkas, nurodinëjæs leidëjui, kiek ir kokiai gimnazijai siøsti 

jos uþsakytø leidiniø, pavyzdþiui, L. Vismantui buvo liepta apie 150 

jo iðleistø Maironio „Pavasario balsø“ egzemplioriø pasiøsti 11-ai 

gimnazijø 1241 . Vëliau komisija ëmë kaupti knygø atsargas ir jas skirstyti, 

átraukdama á ðià veiklà ir jos atstovus. KLK praðydavo stovyklø 

komitetus pasirûpinti, kad jose nebûtø platinami vadovëliai be jos 

aprobatos 1242 . Po valiutos reformos, sumaþëjus vadovëliø pirkimui, 

KLK ir LTB ÐV vieðai ragino gimnazijas tuo susirûpinti 1243 . 

Savo galimybes iðnaudojo ir stovyklø paðtai. Sakysim, Dillingene 

paðtas per pirmà 1946 m. pusmetá iðplatino 7600 dienraðèiø, 

13 500 savaitraðèiø, 2100 þurnalø, 465 mënraðèius, 500 maldaknygiø, 

1785 knygas ir vadovëlius, 16 700 smulkiø spaudiniø (kalendoriø, 

paveikslø) ir 2600 leidiniø svetimomis kalbomis 1244 . Tiksliai 

nustatyta, kad knygø prekyba vertësi maþiausiai dar ðeðiø dideliø 

stovyklø paðtai (Hanau, Oldenburgo ir kitø), bet dràsiai galima spëti, 

kad jø bûta daugiau. 

Tokios paklausios prekës kaip knyga nepraþiopsojo ir verslininkai 

– jomis prekiavo Niurtingeno lietuviø kooperatyvas, 1946 

m. vasarà perëmæs spaudos platinimà stovykloje 1245 , Ðv. Gmiundo 

kooperatyvas „Parama“ 1246 . 

Veikë ir specialios, spaudos prekybai sukurtos, institucijos kaip 

Spaudos platinimo atstovybë Wolterdingene 1247 ; Spaudos platinimo 

1237 Vietos þinios // LTB Memmingeno apylinkës komiteto praneðimas. 1949. Liep. 25. P. 4. 

1238 Praneðimai // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugpj. 27. P. 3. 

1239 Stovyklos kronika // Tremtiniø balsas (Soert). 1946. Liep. 22. P. 4. 

1240Spaudos platintojams // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. Vas. 5. P. 4. 

1241KLK laiðkas L. Vismantui. 1947. Birþ. 6 // KLK. V–ÐVIET. V–A. –1–7. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1242LTB ÐV KLK praneðimas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1946. Spal. 3. P. 3. 

1243LTB ÐV laiðkas mokyklø direktoriams. 1948 // Aplinkraðèiai. Gimnazijos ir 

progimnazijos. V–LTB ÐVIET. V–A–2–18. LTSC. PLA (Èikaga). 

1244 Dillingenas // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Liep. 25. P. 6. 

1245 Praneðimas // Apþvalga (Niurtingenas). 1946. Liep. 23. P. 4. 

1246 K. Girulio laiðkas V. K. Jonynui. 1949. Kov. 24 // A. Geruèio archyvas. F. 155–166. 

VUMBRS. 

1247 Praneðimas // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1946. Gruod. 24. P. 5.


skyriai Ðeinfeldo 1248 ir Seligenstadto 1249 stovyklose, Liubeko lietuviø 

gerbûvio ástaigos spaudos biuras “Þinys” ir kaþkokia Spaudos platinimo 

centralë 1250 (netiesioginiai duomenys leidþia spëti, kad tai vienas 

ið Delmolde dirbusio Spaudos skyriaus pavadinimø, kuris, sprendþiant 

ið daþnø jo reklaminiø skelbimø periodikoje, buvo vienu ið 

knygos skleidimo centrø britø zonoje 1251 ). 

Kità, daug gausesnæ platintojø grupæ sudarë pavieniai asmenys 

(jø bûta, greièiausiai per ðimtà). Ne vienas jø turëjo spaudos kioskelius 

ar nedidelius knygynëlius 1252 . Deja, trûksta duomenø spræsti, 

kaip jie atrodë, sakysim, teþinoma, kad A. Samulevièius 1946 m. 

vasará atidarë kioskà viename ið Miuncheno I lietuviø stovyklos pastatø 

ir dirbo 9–11 bei 13–14 val. 1253 . Be spaudos juose prekiauta 

meno dirbiniais, raðymo priemonëmis ir kitomis prekëmis kaip F. 

Liutkevièiaus kioske Augustdorfe 1254 . Pardavinëtos ir knygos anglø, 

vokieèiø ir net rusø kalbomis, bet kaip jos patekdavo pas platintojus 

– telieka spëlioti. Steigiant kioskus irgi reikëjo leidimo, koká ið spaudos 

prieþiûros tarnautojo iðsirûpino Ðtutgarto „Melbourn“ stovykloje 

1947 m. knygø ir laikraðèiø parduotuvæ atidaræs J. Kapoèius 1255 . 

Paprastai stovyklà aptarnaudavo vienas platintojas, bet didesnëse 

uþtekdavo vietos ir dviem, ir daugiau (Kemptene, Augsburge ir 

kitur 1256 ), tuo labiau kad kai kurie tuo uþsiimdavo epizodiðkai, skleis- 

1248 Spaudos reikalu // þinios (ðeinfeldas). 1947. Vas. 8. P. 4. 

1249 J. Rasibausko laiðkas V. K. Jonynui. Seligenstadtas. 1949. Geg. 21 // A. Geruèio 

archyvas. F. 155–166. VUMBRS. 

1250Lietuviø gerbûvio ástaigos spaudos biuro „Þinys“ laiðkas Spaudos platinimo centralei. 

1946, lapkr. 7 // Liubeko LK periodikos reikalø byla. V–LUB–2–7. LTSC. PLA (Èikaga). 

1251 [Praneðimas] // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Birþ. 24. P. 4. 

1252Ðeðplaukis–Tyruolis A. Lietuviø raðytojø draugijos ir kitokios literatûrinës veiklos apþvalga 

// Lietuviø egzodo literatûra 1945–1998. V. , 1992. P. 846. Kioskus turëjo ir pirmosios 

grupës platintojai; þinoma apie Augsburgo stovykloje veikusá laikraðèio „Þiburiai“ spaudos 

kioskà (þr. : [Praneðimas] // Þiburiai (Augsburgas). 1946. Spal. 5. P. 4. ), galbût, já vëliau 

perëmë vietos LRK skyrius (þr. : Praneðimai // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugpj. 27. 

P. 3) ir Ðeinfeldo spaudos platinimo skyrius ( þr. : Spaudos reikalu // þinios (ðeinfeldas). 

1947. Vas. 8. P. 3). 

1253Margasis mûsø gyvenimas // Vienybës balsas (Miunchenas). 1946. Vas. 6. P. 4. 

1254F. Liutkevièiaus laiðkas V. K. Jonynui. 1949. Vas. 10 // A. Geruèio archyvas. F. 155– 

166. VUMBRS. 

1255 Kapoèius J. Praneðimas //Mintis (Memmingenas). 1947. Bal. 2. P. 7. 

1256Matyt, kai kur kioskai pereidinëjo ið rankø á rankas, kaip Memmingene, kur, emigravus 

Butkui, jo kioskas atiteko K. Giruliui kartu su LTB komiteto nutarimu pavesti jam platinimà 

(þr. : K. Girulio laiðkas V. K. Jonynui. 1949. Kov. 24 // A. Geruèio archyvas. F. 155–166. 

VUMB rankraðèiø skyrius).


ávado 

311 

dami vienà ar kelias knygas (ðiuo poþiûriu ádomi „LUX“ patirtis, 

kuri savo literatûros sklaidai pasitelkë kone ðimtà kunigø tiek Europoje, 

tiek JAV). Tiesa, pasitaikydavo apsukruoliø, kurie spekuliuodami 

ásigudrindavo aplëkti kelias, net savo platintojus turinèias, 

stovyklas 1257 . 

Ið pradþiø leidëjai ir platintojai vieni kitø ieðkojo stichiðkai. 

Platintojai naudojosi leidyklø adresais, skelbiamais periodikoje ðalia 

knygø sàraðø ar paèiose knygose, taip pat, tuoj po karo, per 

spaudà siûlydavo savo paslaugas leidykloms 1258 . Panaðûs skelbimai 

vël pasirodë 1948 m. ir vëliau, kai emigruojantys DP ilgai laukdavo 

transporto pereinamosiose stovyklose. Èia irgi atsirasdavo asmenø, 

besisiûliusiø padëti leidëjams platinant naujas ir senesnes 

knygas 1259 . 

Ryðiø ieðkota ir per asmeninius kontaktus. Leidëjai vienas ið 

kito suþinodavo platintojø adresus, tad bûdavo, kad ðiems lyg ið 

dangaus nukrisdavo knygø siunta su grieþtu praðymu - nurodymu 

iðplatinti ir iki tam tikros datos gràþinti pinigus 1260 . Tiesa, bûta ir 

mandagesniø: 

Tamstos vardu mes pasiuntëm liet. knygø platinti. Dabartiniu 

metu mes spausdiname naujø knygø, todël mums labai reikalinga 

nemaþa pinigø spaustuvëms ir honorarams mokëti. Maloniai praðome 

Tamstà, jei liko mûsø leidiniø neparduotø, pasirûpinti juos tuoj 

parduoti ir gautus pinigus skubiai mums atsiøsti. Be to, praðome praneðti 

ar sutiktumëte ir ateityje mûsø leidinius platinti. Teigiamu atveju 

malonëkite mums praneðti, kokiø knygø ir kiek jø Tamstai 

prisiøsti 1261 . 

Pasitaikydavo, kad leidëjas siøsdavo knygà visiems lietuviams, 

kuriø adresus turëdavo, kaip þurnalo „Lietuviø balsas“ redakcija jos 

iðleistà P. Babicko eiliø rinkiná su informaciniu lapeliu apie kainà ir 

praðymu, jei patiks, atsiøsti pinigus paèiam autoriui, bet vargu ar 

tokiø „dràsuoliø“ bûta daug. 

1257Bujokas S. Spaudos platinimo reikalu // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. Rugs. 25. 

P. 3. 

1258Praneðimas // Apþvalga (Niurtingenas). 1946. Liep. 23. P. 4. 

1259Kreipimasis á knygø leidëjus ir tautieèius // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 25. 

P. 6. 

1260Graþulis B. Du dainorëliai // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Geg. 16. P. 5. 

1261Ðulaièiø laiðkas Memmingeno gimnazijai // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus 

tvarkymasis. V–MEMM–1–6. LTSC. PLA (Èikaga).


Platinimo stichiðkumas vertë galvoti apie vieningà platinimo 

sistemà, bet tikrovëj kiekvienas leidëjas bendradarbiavo su keliais ar 

keliasdeðimt tarpusavyje nesusijusiø, savarankiðkai dirbusiø platintojø 

ir, kad bûtø lengviau, sudarydavo administratoriaus ar kito asmens 

tvarkomà platintojø kartotekà, o kai kurios, sakysim, „Sudavija“, 

turëjo ekspedicijos skyriø 1262 . Didesnës leidyklos susirasdavo ágaliotinius 

zonose. Matyt, vienu jø uþdaviniø buvo kontaktø su 

platintojais koregavimas. 

Analizuojant konkreèias knygos kelio nuo leidëjo iki skaitytojo 

detales, iðryðkëja kelios leidëjø ir platintojø ryðiø schemos. Viena, 

gan populiari, buvo tokia: leidëjas ið anksto praneðdavo platintojui, 

kokias leidþia knygas, o pastarasis ðià informacijà ádëdavo stovyklos 

laikraðtëlyje su nuoroda, iki kada priima uþsakymus ir, perdavæs leidëjui 

surinktø uþsakymø skaièiø, gaudavo siuntà. Leidëjas paprastai 

nurodydavo iki kada gràþinti pinigus 1263 ir, jei liks – knygas (nors 

po to daþnai skøsdavosi, jog atgaudavo tiek suniokotas, kad nebetikdavo 

prekybai 1264 ). Platintojai pinigus arba siøsdavo tiesiai leidëjui, 

arba pervesdavo á jo sàskaità banke 1265 , bet prieð tai atskaitydavo uþ 

savo paslaugas tam tikrà procentà. Koká – neþinia, bet, matyt, tikrai 

pakankamà, kad platinimas bûtø laikomas pelningu uþsiëmimu (ar 

gaudavo tam tikrà nuolaidà nuo knygos kainos, bene populiariausia 

buvo 10%, bet, imant didelius kiekius, jos dydis atitinkamai iðaugdavo; 

bûdavo, kai tam tikras pelno procentas tekdavo konkretiems 

tikslams, pavyzdþiui, 35% pelno uþ P. Augiaus pieðtø atvirukø serijà 

Augsburge nuëjo bendruomenës reikalams 1266 ). Tiesa, pinigai bûdavo 

atgaunami ir kitais keliais. Skautai tam naudojo savo renginius, 

konkreèiai, iðleidus knygà „Tau, skiltininke“, tuntininkai uþ jà surinktus 

pinigus turëjo atveþti á LSB vadø ir vadoviø suvaþiavimà 1267 . 

1262 Gustaitis A. Broliai Ðulaièiai // Lietuviø dienos (Los Angeles). 1982. Geg. P. 13. 

1263Tiesa, delsusiø atsiskaityti platintojø atsirado labai greitai ir leidyklos ið jø reikalaudavo 

pirmiau uþmokëti uþ siuntà (þr. : Bujokas S. Spaudos platinimo reikalu // Lietuviø þodis 

(Detmoldas). 1947. Rugs. 25. P. 3), o „Patria“ stengësi knygas siøsti tik atsiskaièiusiems uþ 

senàsias (þr. : Spaudos platintojø dëmesiui // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugpj. 14. 

P. 5); beje, reikalavimas mokëti ið anksto, ko gero, buvo naudingas ir platintojams, nes, 

iðsiuntæ pinigus, jie galëdavo pardavinëti knygas uþ savo kainà. 

1264Lenktaitis J. Didþiai gerbiamiems lietuviðkos knygos platintojams // Lietuvis 

(Memmingenas). 1949. Lapkr. 18. P. 7. 

1265Spaudos platintojø dëmesiui // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugpj. 14. P. 5. 

1266 [Praneðimas] // Þiburiai (Augsburgas). 1946. Spal. 5. P. 11. 

1267 „Tau. Skiltininke“ knyga // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Spal. 20. P. 8.


ávado 

313 

Be ðios schemos bûta ir kitø. Sakysim, platintojai, matyt, þinodami 

knygos paklausà, patys praneðdavo leidëjui, kiek kokios galës 

perduoti. Kitàsyk leidëjai iðkart atsiøsdavo knygas ir platintojams 

likdavo ádëti informacijà apie jas stovyklos biuletenyje. Pavyzdþiui, 

Meerbecko stovyklos biuletenyje „Viltis“ tokie praneðimai pasitaiko 

kas kelintame numeryje; tas pat pasakytina ir apie kitø stovyklø biuletenius. 

Kartais galima kalbëti apie neoficialià prenumeratà: leidyklos, 

parengusios, jø manymu, neeilinæ knygà, reikalaudavo ið platintojø 

ne tik praneðti uþsakymø skaièiø, bet ir surinkti pinigus (konkretus 

pavyzdys – „Tremties metai“ 1268 ). Kitàsyk tokios „prenumeratos“ 

metu tereikdavo pareikðti norà ásigyti knygà (bet – per porà-trejetà 

dienø) ir po savaitës sumokëti dalá pinigø, o kitus – atsiimant 

prekæ 1269 . Bûdavo, kad ribotos paklausos knygø (kaip S. Kolupailos 

„Hidraulika“) leidëjai praðydavo atsiøsti vardinius pageidaujanèiøjø 

sàraðus 1270 . 

Kitàsyk knygos platinimà átakodavo tiraþas, kaip nutiko su P. 

Naujokaièio „Aritmetikos uþdavinynu“, kurio mokykloms uþteko tik 

kruopðèiai skirstant, tad jø vadovai praðyti uþsakant þymëti tik bûtinà 

kieká 1271 ir pateikti paþymëjimus, kodël tiek, kad pirmiausia bûtø 

aprûpintos mokyklos ir iðvengta kainø plitimo 1272 . 

Bûta ir specialiø nuolaidø atskiroms skaitytojø kategorijoms, 

pavyzdþiui, mokiniai, uþsisakæ per gimnazijas, galëjo su 25% nuolaida 

ásigyti K. Bradûno knygà „Svetimoji duona“ 1273 (beje, leidëjai 

ypaè kaip pirkëjus vertino mokyklas, jø vadovai raginti radus spaudoje 

praneðimà apie naujà leidiná, pasibraukti ar iðsikirpti ir laikyti 

mokyklos bylose, o jei knygos negaus stovykloje – kreiptis tiesiai á 

leidyklà, tad siûlyta turëti visø jø adresus 1274 ), o maþo tiraþo J. ir J. 

Berþanskø bei V. Minkûno „Anglø–lietuviø–vokieèiø kalbø þodynà“ 

1268 Stovyklos praneðimai // Aktualiosios informacijos (Seedorfas). 1947. Birþ. 16. P. 4. 

1269 Uþsisakykite stovyklos metraðtá: [atsiðaukimas] // LTB Seligesntadto apylinkës k–tas. K– 

to posëdþiø protokolø byla N. 12. V–SELIG–3–3. LTSC. PLA (Èikaga). Panaðiai elgës ir 

jau minëtas „Lietuviø balsas“, prie P. Babicko knygos pridëtame lapelyje raginæs, jei kas ið 

negavusiø norës jà ásigyti, tegu raðo autoriui, paþymëdami kopijø skaièiø, nes tiraþas ribotas. 

1270 Skelbimas // Mintis (Memmingenas). 1947. Bal. 25. P. 8. 

1271 Praneðimai // Þiburiai (Augsburgas). 1947. Kov. 1. P. 10. 

1272 Praneðimas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1946. Spal. 10. P. 5. 

1273 Ið mûsø stovyklos gyvenimo // Vienybës balsas (Flensburgas). 1946. Saus. 13. P. 4. 

1274 Spaudiniø ásigijimas // Þingsniai (Flensburgas). 1948. Nr. 13. P. 61.


be mokiniø ir mokytojø pirmenybæ ásigyti turëjo asmenys, kuriems 

tekdavo susidurti su anglø kalba darbe 1275 . 

Regis, leidëjai greit ásitikino prekybos per platintojus patogumu. 

Neretai skaitytojai, ypaè ið tolimesniø ir maþesniø stovyklø, 

ið spaudos suþinojæ apie naujà knygà, tiesiogiai kreipdavosi á 

leidëjà, bet veikiai kai kurie ëmë skelbti priimà tik grupinius, platintojø 

surinktus uþsakymus 1276 . Tiesa, reikia pripaþinti, kad ir ji 

nebuvo tobula. Leidëjai nesibaimino, kad knygos dings stovyklose, 

kur jas platino knygynai arba komitetai, bet, ar dël leidëjø kaltës, 

ar dël apsukruoliø net kolonijose, kur buvo tinkamai sutvarkytas 

platinimas, ne visada buvo galima gauti naujas knygas arba tik 

ið spekuliantø. Sakysim, 1947 m. vasaros pabaigoje Meerbecke ðie 

pardavinëjo B. Brazdþionio „Maþàjà abëcëlæ“ po 16 RM, o „Atþalyno“ 

Lietuvos vaizdø albumà 5–10 RM brangiau, bet kai kurie platintojai 

kaltino leidyklas, kad nesugeba atsirinkti patikimø partneriø 

ir gaiðatis su iðankstiniu pinigø siuntimu trukdë jiems 

dirbti 1277 . 

Bûta ir su spekuliacija jø knygomis nesitaiksèiusiø leidëjø, jie, 

patyræ, kur tai vyksta, praðydavo komitetus imtis priemoniø 1278 , o 

kiti barstydavo pelenus ir ant savo galvos: tiesa, dël dideliø turëtø 

kaðtø nuo jau ir taip þemos 5 RM nominalios kainos ne visiems galëjome 

duoti nuolaidos, gal todël kitas, bepriskaitydamas sau transporto 

iðlaidas ir nesugebëdavo rasti saikios kainai ribos, bet tatai keleriopos 

kainos pakëlimo vis tiek negali pateisinti 1279 . 

Leidëjø ir platintojø ryðys, nuo kurio efektyvumo labai priklausë 

leidyba, bemaþ normaliai funkcionavo iki 1948 m. reformos, 

o knygø prekyba ëjo kaip sviestu patepta, anot P. Andriuðio: 

1275Ið mûsø stovyklos gyvenimo // Vienybës balsas (Flensburgas). 1946. Rugpj. 7. P. 4. 

1276Praneðimas stovyklø ir kapelionø dëmesiui // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugpj. 

14. P 7. 

1277Bujokas S. Spaudos platinimo klausimu // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. Rugs. 

25. P. 3. 

1278 „Atþalyno“ laiðkas Seligenstadto LTB apylinkës komitetui // LTB Seligenstadto apylinkës 

k–tas, ávairiø susiraðinëjimø byla Nr. 24. V–SELIG–3–5. LTSC. PLA (Èikaga). 1946 m. 

Kasselio LTB komitetas nutarë, jog platintojai negali imti daugiau, nei paþymëta oficiali 

kaina, o þmoniø duoti smulkûs pinigai kaip priedai uþ patarnavimà priklauso platintojams 

ir paskyrë A. Brokevièiø vesti platinimo atskaitomybæ (þr. : Spaudos platinimui uþvesta 

atskaitomybë // Dienos þinios (Kassel). 1946. Liep. 18. P. 4). 

1279Praneðimas „Anglø kalbos vadovëlio“ reikalu // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Birþ. 

20. P. 8.


ávado 

315 

iðpirkdavo viskà, kas tik kvepëjo spaustuvës daþais. Kartà á Tiubingenà, á 

vietos komiteto platinimo kambará, ateina nepaþástamas vaizbûnas, paniekinanèiai 

apþvelgia pardavëjo turtà ir klausia: 

– Kiek nori uþ savo knygynà? 

– 300 markiø, – atsako platintojas. 

– ðe tau 350 ir suvyniok man á pundus! 1280 

Leidëjø þydrà svajonæ atitikdavo ir pirkëjai: daþnais atvejais net 

neámanu bûdavo gauti bet kokià lietuviðkà naujai iðleistà knygà, nes kai 

rytiniu paðtu stovyklos platintojas gaudavo siuntà, tai uþ valandos, kitos 

jau bûdavo iðparduotos ir todël daugelis stovyklø gyventojai, norëdami 

ásigyti bet kokià gautà platinimui knygà, kokià valandà ar daugiau 

stodavo eilutën ties spaudos kiosku prieð gaunant paðtà. Ávedus naujà 

valiutà knygø leidimo sàlygos pakito – pabrango, o iðvietinto lietuvio 

pajamos sumaþëjo. 1281 

Jei po reformos leidybos sàlygos palengvëjo, prekybai ji tapo 

peiliu – ið paðalpø daugiausia besivertusiems DP stygo pinigø net 

bûtiniausiems pirkiniams ir knyga veikiai nusirito á pirkiniø sàraðo 

pabaigà, tad laikotarpis iki lemtingos 1948-øjø birþelio 20-sios prekeiviams 

liko maloniu, bet graudþiu atsiminimu: ah, ar taip èia buvo 

prieð birþelio 20 d. Prisimenu dienà, kai kooperatyvas V. Pietario „Algimantà“, 

200 knygø pardavë per 15 min., o po to pardavëjai be kvapo 

sukrito uþ stalø. O Maironio „Pavasario balsai“, o „Tremties metai“, 

o Ramono „Kryþiai, o deðimtys kitø leidiniø – visi jie panaðiu tempu, 

nespëjæ suðilti lentynose, pasiekë skaitytojus. Ðiandien vaizdas 

visai kitas. Ant stalo ir lentynose rikiuojasi „Don Kichotai“, ðalia jo N. 

Mazalaitës „Apversta valtis“, J. Ðvaisto „Paskutiná kartà tave klausiu“, 

Valanèiaus Raðtai, leidiniai lietuviø, anglø, vokieèiø kalbomis, broðiûros, 

þurnalai. Ðtai kà padarë valiutos reforma. Stovi knygos, daþnas pavarto 

vienà antrà, be þodþiø guldo á senà vietà, o kitas taria: – Daili knyga, bet 

ápirk tu þmogau, kai „kofkvotos“ tik pfeningiai teliko… 

Kooperatyvo vedëjas pasakoja apie sumaþëjusá bizná: 

– Ankðèiau spauda buvo didþiausiu pajamø ðaltiniu, ðiandien – 

atvirkðèiai. Retos knygos parduodame iki 20 egz. Neástengia þmonës, 

nors mielai ásigytø kiek naujà leidiná 1282 . 

1280Andriuðis P. Rinktiniai raðtai. T. 1. Bostonas, 1968. P. 164. 

1281B. Jacikevièius. Leidykla „Paðvaistë“, 1946–1961 // B. Jacikevièiaus archyvas. LTSC. 

PLA (Èikaga). 

1282Þilvinas J. Spauda laukia skaitytojo // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 30. P. 6.


Pirmais poreforminiais mënesiais tebuvo iðplatinama 10% ankstesnio 

kiekio 1283 , o ir vëliau reikalai negerëjo – net ir parduodant 

þemiau savikainos tepasisekdavo iðplatinti 15% tiraþo. Greit áprasta 

susidariusià padëtá teisinti pinigø stoka, bet tarp DP bûta ir dirbusiø, 

ir, matyt, neblogai uþdirbdavusiø, amþininko liudijimu, prie 

stovyklos vartø ásitaisiusi klajojanti ðvabo karuselë sugebëdavo surinkti 

per 2000 DM, nors tuo pat metu geografijos mokytojas visai 

gimnazijai tenupirko porà A. Bendoriaus “Europos geografijos”, kai, 

turint omeny tëvø uþdarbius, gimnazija buvo pajëgi ásigyti bent 

pusðimtá 1284 . Blogiausia, kad mokytojai bevelijo verstis paèiø rotatoriais 

daugintais konspektais ar uþraðais, nors leidëjai buvo pasiryþæ 

mokykloms parduoti vadovëlius daug pigiau uþ savikainà 1285 . 

Juo toliau, tuo nuotaikos prastëjo, juoba, peno tam buvo per 

akis. Sakysim, liudininko teigimu, didelëje stovykloje per 1950-øjø 

Velykas buvo pragerta per 10 000 DM, o kultûrai pinigø nebuvo: 

Knygas perka tik pamiðëliai ir silpnaproèiai, o iðmintingieji politikai, 

veikëjai nereikalingi bereikalingo ðlamðtomes tapome jau 

emigrantais ir dûðios ubagais, mes norime tik imti iðmaldas, bet nenorime 

dirbti ir kitiems kà nors gera duoti 1286 . 

Taigi reforma sugriovë kai kuriuos mitus (o gal priminë senas 

tiesas), tarp jø – ir apie daugelio meilæ knygai, ir parodë, kad prasèiausi 

lietuviðkos knygos skaitytojai – inteligentai 1287 . Leidëjø nelaimei, 

tarp tø, kuriø meilë knygai buvo ásivaizduotina, pirmose eilëse 

stovëjo ne vienas platintojas. Iki reformos, kai platinimas buvo dideliø 

pastangø nereikalaujantis pelningas uþsiëmimas, retai delsta atsiskaityti 

su leidëjais, bet situacija ëmë keistis jau pasklidus gandams 

apie artëjanèias permainas. Jø iðgàsdinti leidëjai kreipësi á platintojus, 

praðydami atsiskaityti, taèiau atsiliepë tik dalis ir – po 

1283Lietuviðka knyga vargo kelyje // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugs. 17. P. 5. 

1284Cicënas J. Tremties knyga ir leidëjai // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1949. Saus. 15. P. 4. 

1285LTB ÐV laiðkas mokyklø direktoriams. // Aplinkraðèiai. Gimnazijos ir progimnazijos. 

V–LTB ÐVIET. V–A–2–18. LTSC. PLA (Èikaga). 

1286A. Maþiulio laiðkas J. Lingiui. Tiubingenas. 1950. Geg. 4 // J. Lingio archyvas. F. 247– 

1028. VUMBRS. 

1287Cicënas J. Trijø didþiøjø belaukiant // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. . Birþ. 10. P. 

5. F. Neveravièius toká nuosprendá grindë „Minties“ patyrimu, kur ið 100 prenumeratoriø 

20 buvo maþaraðèiai, 30 – pusraðèiai, 47 raðë su daþnom klaidom ir tik 3 „galima dëti á 

inteligentø rubrikà“. Iðsigelbëjimà DP spaudai matë tarp ðvietimui ir kultûrai palankiø 

þemdirbiø, buvusiø þemesniøjø tarnautojø ir amatininkø, „kai darbðtusis bendruomenës 

sluoksnis politinës emigracijos klimate ima pûti“.


ávado 

317 

reformos tie tylëjæ platintojai prabudo ir pradëjo siøsti atsiskaitymus 

uþ iðplatintus egz., ir tai ne naujom DM markëm, bet kuo paprasèiausiai 

vokà prigrûdæ senom, bevertëm RM markëm 1288 . 

Platintojai pirmieji ant savo kailio pajuto knygø prekybos nuosmuká 

ir jø masinis delsimas atsiskaityti tapo rykðte leidëjams ir tie, 

su kuriais vengdavo atsiskaityti ne viena deðimtis leidëjø, dël lëðø 

stokos turëjo stabdyti savo veiklà 1289 . 

Negelbëjo nei laiðkai su maldavimais atsiskaityti, nei gëdinimai 

spaudoje – kai kuriems skolininkams uþtekdavo áþûlumo reikalauti 

leidëjø atsipraðyti (bet laikraðtis, paskelbæs jø norà, tuojau pat 

iðsiaiðkindavo, jog ðie ir jam skolingi 1290 ), nei begalë laiðkø komitetams 

su praðymu paveikti jø stovyklose gyvenanèius platintojus („paspausti“, 

kad atsiskaitytø, o jei emigruoja – skubiai praneðti 1291 ), 

nei komitetø þygiai prieð skolininkus 1292 . Vieni „tylëdavo“ mënesius, 

kiti – metus 1293 , o treti taikydavo iðkeliauti taip ir „neiðgirdæ“, 

ypaè po 1948-øjø (leidëjams tai nebuvo ypatinga naujiena, dar 

1946 m., prasidëjus emigracijai á D. Britanijà ne vienas britø zonos 

platintojas paspruko neatsiskaitæs, tad, vengiant á jà siøsti knygas 

pereinamosiose stovyklose, kur DP dar turëjo pinigø, kilo spekuliacijos 

banga 1294 ). 

Vis dëlto leidëjams, spaudai padedant, pavyko ðá tà pasiekti – 

1949 m. liepos 17 d. LTB CK ápareigojo apylinkiø komitetus ne tik 

priþiûrëti platintojø atsiskaitymus, bet ir bûti uþ tai atsakingais. 

Nutarimas lietë ne tik dirbusius, bet ir buvusius platintojus. Pastarieji, 

susiruoðæ emigruoti, turëjo bûti iðleidþiami á pereinamàsias 

stovyklas tik pateikæ komitetams atsiskaitymo paþymëjimus ið visø 



1289Lenktaitis J. Didþiai gerbiamiems lietuviðkos knygos platintojams // Lietuvis 

(Memmingenas). 1949. Lapkr. 18. P. 7. 

1290Sielovados tarnyba ir skolos // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Liep. 27. P. . 4. 

1291 A. Laikûno laiðkas Wehnen stovyklos komitetui. 1949. Birþ. 14 // D. Peniko laiðkø 

fondas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1292Wehneno LTB k–to pirm. laiðkas „Aistijai“, 1949. Geg. 18 // Wehnen stovyklos k–tas. 

Ávairûs raðtai. V–WEHNEN–6–7. LTSC. PLA (Èikaga). 

1293LTB Miuncheno apygardos k–to pirm. A. Kalvaièio laiðkas LTB ÐV. 1947. Bal. 24 // 

Dokumentai, lieèià lietuviø teisinæ ir materialinæ bûklæ. V–MÜN–7–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1294K. Barënas. Pakeliui á Anglijà // Mintis (Memmingenas). 1947. Liep. 8. P. 5. K. 

Barënas iðvykdamas norëjo paskutines markes iðleisti knygoms. Ið vaikðèiojanèio spekulianto 

uþ 20 RM nusipirko plonutá (120 p. ) M. P. ir F. J. lietuviø–anglø þodynëlá ir tik po ilgo 

ieðkojimo rado broðiûrà apie Anglijà.


leidyklø 1295 . Deja, trûksta duomenø spræsti, ar nutarimas turëjo kokià 

nors reikðmæ. 

Leidëjai iðbandë ne vienà apsisaugojimo nuo nesàþiningø platintojø 

ir prekybos pagyvinimo bûdà. Sakysim, knygos siøstos tik 

iðperkamuoju mokesèiu ar ið anksto pervedusiems pinigus (taip elgësi 

skautai 1296 , bet platintojams, kurie irgi gyvendavo ið paðalpø, 

buvo didelis galvosûkis, ið kur sukrapðtyti leidëjo reikalaujamas markes), 

arba platintojui atsiuntus leidëjui LTB komiteto ar LRK skyriaus 

garantijas 1297 . 

Ne vienas leidëjas maþino knygø kainas, o uþsisakant didesnius 

kiekius – duodavo nuolaidas. 1948 m. rudená skautai, pirkusiems 

uþ 50 DM, þadëjo 10% nuolaidà 1298 , o 1949-jø pradþioj paskelbë 

spaudos vajø – skautø spaudos platinimo mënesá. Kai kur jis 

pasisekë – Augustdorfo „Dþiûgo“ vietininkija tarp 230 lietuviø iðplatino 

knygø uþ 215,05 DM; pasitaikë ir „iðlaidþiø“ pirkëjø – 

B. Gasiûnienë nupirko knygø uþ 20 DM 1299 , bet tai neiðgelbëjo 

skautø Tiekimo skyriaus: jis bankrutavo ir turëjo per keturis mënesius 

sumokëti 4000 DM skolà 1300 . 

P. Abelkis pirkëjams, tam tikru metu ásigijusiems J. Kaupo 

„Daktaras Kripðtukas pragare“ ir atsiuntusiems platintojo patvirtinimà 

su 40 pfenigø, þadëjo papildomai knygø uþ 3 DM 1301 . Mëginta 

iðnaudoti ir kitas skatinimo priemones, pavyzdþiui, salezieèiai, 

leisdami knygà „Palaimintasis Dom Savio“ platintojui, pardavusiam 

deðimt egzemplioriø, vienuoliktà þadëjo nemokamai 1302 , bet kai kurie 

leidëjai, nujausdami emigracijà, atsikratydavo knygø vos ne uþ 

graðius: pasikeitus valiutai ir pasunkëjus stovyklø gyventojø finansiniam 

stoviui nesiryþau jau daugiau leistis bet koká leidiná, tuo labiau 

kad jautësi artëjantis emigracijos galimumas ir turimus neiðplatintus 

1295 Spaudos piratø gadynë baigës // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Liep. 27. P. 4. 

1296 Naudingos knygos // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Liep. 22. P. 3. 

1297 Ásigykite anglø kalbos gramatikà // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Vas. 26. P. 6. 

1298 Praneðimas // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugs. 22. P. 8. 

1299 Jau pradëtas spaudos vajus // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Saus. 29. P8. 

1300 Ásakymas Nr. 4 // Australijos lietuvis. 1949. Vas. 14. P. 11. 

1301 Kiekvienas gali gauti premijà // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1949. Vas. 19. P. 5. Sunku 

pasakyti, ar tai ðio skelbimo pasekmë, bet po savaitës P. Abelkis raðë P. Andriuðiui, kad jam 

teliko 5 J. Kaupo knygos egz. (P. Abelkio laiðkas P. Andriuðiui. 1949. Vas. 26 // P. 

Andriuðio fondas. F. 334–17. L. 1. MABRS). 

1302 V. Steponaièio laiðkas nenustatytam asmeniui. 1951. Spal. 11 // Torinas ir Salezieèiai. 

Lietuviø katalikø k–to korespondencija su Salezieèiais Italijoj. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

319 

egzemplioriø atidaviau stovyklos skautams, kuriems juos pavyko iðparduoti 

po 40 pfenigø naujàja valiuta 1303 . 

M. Krikðèiûnas, ið paskutiniøjø bestengæs iðplatinti turëtus vadovëlius, 

ketino juos nupiginti 50%, kad surinktø nors kiek pinigø 

skoloms apmokëti, ir buvo pasiryþæs vargingoms ðeimoms duoti 

nemokamai 1304 . Ðulaièiai buvo sumanæ platinimui pasitelkti 

loterijà 1305 (nors neteko patirti, ar padarë). 

Galutinai kortas sumaiðë prasidëjusi masinë emigracija. Tuðtëjant 

stovykloms leidëjø - platinimo tinklas plyðo it voratinklis vëjyje 

ir nors daugeliui emigruojanèiø neberûpëjo knygos (o ir kiðenës buvo 

kiaurokos), vis tik pereinamosiose stovyklose pakako ieðkanèiø 

knygø, bet jei net didesnëse skustasi dël menko pasirinkimo, kà bekalbëti 

apie maþesnes, kur ne kiekvienoje liko platintojø. Vargu ar 

pagelbëjo kai kuriø leidëjø atsiminta praktika siøsti knygas á artimiausià 

jas uþsisakiusiems geleþinkelio stotá 1306 . 

Prie visø bëdø prisidëjo ir leidëjø nerangumas, dël kurio pirkëjai 

ilgai (keturias – penkias ar net daugiau savaièiø) laukdavo uþsisakytø 

knygø, daug kas taip ir emigruodavo be jø ar iðleisdavo pinigus 

kitiems dalykams (nors negali sakyti, kad visi buvo juodi – leidëjas 

M. Sutkevièius emigruojanèiø uþsakytà V. Pëteraièio „Anglø-lietuviø 

kalbø þodynà“ stengësi pristatyti per dvi tris dienas 1307 ). Pasitaikydavo, 

kad skaitytojui uþsisakius kurios leidyklos knygà, ði iðleisdavo 

ir kità; taip susidarydavo didelë suma ir asmuo, uþsisakæs knygas, 

nebegalëdavo uþ jas sumokëti. 

Visa tai këlë knygos mylëtojø pasipiktinimà, net raginta, jei patys 

lietuviai nesugeba iðparduoti knygø, pavesti vokieèiams, nes jie 

greit ir lengvai padarys, o mes keletà pfenigø galësime brangiau sumokëti, 

uþtat greitai gausime, kaltinimuose, kad leidëjams yra gi didesnis 

biznis knygas platinti uþjûriuose 1308 ir jie iðvis maþai besidomi likusiais 

Vokietijoje, bûta tiesos grûdo – emigravusio ir dirbanèio eks-DP 



1304BCT Ðvietimo skyriaus laiðkas PLB ÐV. 1950. Birþ. 5. // LTB CK. Ðvietimo reikalai. V– 

LTB CK–AG–2–1. Byla 6 a. 1950 (1948–50 m. ) LTSC. PLA (Èikaga). 

1305A. Ðulaièio laiðkas P. Andriuðiui. 1948. Rugs. 27 // P. Andriuðio fondas. F. 334–139. 

L. 20. MABRS. 

1306Skelbimas // Mintis (Memmingenas). 1947. Birþ. 17. P. 7. 

1307Lietuviðkai–angliðko þodyno reikalu // Mûsø kelias. 1949. Bal. 20. P. 5. 

1308D. Kenstavièius. Lieèia knygø platinimà. 1948. gruod. 30 // Spauda. V–HANAU–10– 

1. LTSC. PLA (Èikaga).


piniginë vaidenosi storesnë uþ gyvenusiø ið globëjø malonës (o ir 

svaras su doleriu atrodë milþinai prieð dar jëgas kaupusià naujàjà 

markæ). 

Iki masinës emigracijos pradþios it iðeiviðkoj metropolijoj gyvenusius 

leidëjus dël ávairiø prieþasèiø maþai domino kolonijos uþ 

Vokietijos ribø. Jei jø gyventojams rûpëjo knygos, turëjo patys manytis 

(pavyzdþiui, Austrijos lietuviams bûdavo paprasèiau nuvaþiuoti 

ir nusipirkti, kaip padarë tûlas J. Ciplickas, ið vieno savo þygio á 

Vokietijà 1947 m. gráþæs su krûva 43 pavadinimø spaudiniø 1309 ). 

Þinia, iðimtá sudarë senoji JAV iðeivija, bet jau po pirmø mëginimo 

veikiai po karo èia platinti DP knygas leidëjai ant savo kailio ásitikino 

paèiø JAV lietuviø teigimu, kad jie atpratæ nuo lietuviðkos knygos 

pirkimo 1310 . Be to, kai kurios siûlytos knygos buvo labai specifiðkos, 

kaip J. Okunio „Gyvenamøjø namø projektavimas“, o, pavyzdþiui, 

P. Andriuðio humoras buvo nesuprantamas daugeliui 

senøjø iðeiviø 1311 , tad jei JAV ir pasitaikydavo vienas kitas besidominantis 

DP knygom, leidëjus tai menkai guodë. Galima teigti, kad 

pirmà vertingà patirtá platinant knygas tarp Vokietijà palikusiø tautieèiø 

leidëjai sukaupë prasidëjus emigracijai á D. Britanijà, kur jø 

poreikis buvo apibûdinamas gana drastiðkai: nesunaikinkit perskaitæ 

laikraðèio, knygos ir atvirukø, susimildami, siøskite mums. Ir seniausi 

mums yra naujiena. Kaip patys vaþiuosit kur svetur, pasiimkit knygas, 

valgysit kaip pyragà medum uþsigardþiuodami 1312 . 

Ið dalies prie to prisidëjo ir britø okupacinë valdþia. Jos reikalavimu 

kiekvienas, norëjæs ásiveþti á ðalá spaudinius, rankraðèius ir knygas, 

turëjo sudaryti jø sàraðà anglø kalba, kurá tvirtindavo stovyklos 

direktorius ir komendantas. Be to, leista iðsiveþti tik knygas su nuoroda, 

kad iðleistos su karinës valdþios leidimu 1313 . Atsiliepë ir jau 

minëtas leidëjø britø zonos platintojams taikytas „boikotas“, o susi- 

1309J. Ciplicko laiðkas neþinomam asmeniui. 1947. Rugs. 1 // I–AUSTR. –7–15. Kultûrinë 

veikla. LTSC. PLA (Èikaga). 

1310K. Baltramaièio laiðkas J. Okuniui, 1948. Rugpj. 24 // K. Baltramaièio archyvas. BÐMTC 

(Èikaga). 

1311J. Pajaujo laiðkas P. Andriuðiui. 1948. Geg. 30 // P. Andriuðio fondas. F. 334–112. L. 

2. MABRS. (Tiesa, kitàsyk specifiðkos knygos kaip tik turëjo paklausà, konkretus pavyzdys 

– socialdemokratø leidiniai (þr. : B. Bedarfo laiðkas J. Kaminskui. 1949. Geg. 9 // J. 

Kaminsko archyvas. F. 257–16. VUMB rankraðèiø skyrius) 

1312Cicënas J. Raðykimës bent á deðimtininkus // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugpj. 

21. P. 5. 

1313Komiteto praneðimai // Aktualiosios informacijos (Stade). 1947. Liep. 15. P. 4.


ávado 

321 

ruoðæ siøsti knygas susidurdavo su netikëtomis kliûtimis, kaip Ðvietimo 

valdybos atstovas M. Krikðèiûnas, kuriam niekaip nesisekë gauti 

virvës siuntiniø suriðimui… 1314 

Taèiau tai buvo tik þiedeliai: uþsimojus gabenti á Anglijà didesnius 

knygø kiekius paaiðkëjo, kad tam reikalingas specialus leidimas. 

Matyt, ið pradþiø pakako ir iðduodamo britø okupaciniø ástaigø, 

koká pasisekë gauti M. Krikðèiûnui. Sprendþiant ið jo þodþiø, 

britø pareigûnai vienu metu net patys siûlësi tarpininkauti ir skatino 

knygø siuntimà, tad jam pasisekë átikinti LTB ÐV paskelbti specialø 

knygø Anglijos lietuviams vajø 1315 , bet leidëjus, matyt, atbaidë 

sunkumai atgaunant pinigus uþ parduotas knygas – mat pagal 

tuometinæ tvarkà Anglijoje valiuta bûdavo laikinai uþðaldoma ir praeidavo 

daug laiko, kol ji, nuvertëjusi, pasiekdavo leidëjà 1316 . 

Vis tik ásibëgëjanti emigracija vertë ieðkoti keliø, kaip pasiekti 

uþ Vokietijos sienø senajame þemyne, Britanijoje, Australijoje, Kanadoje, 

P. Amerikoje ar vël ið naujo leidëjø atrastose JAV atsidûrusá 

tautietá, nes mëginimai platinti knygà vien VFR pasmerkdavo jà 

komercinei nesëkmei. Vëlgi tenka kalbëti apie trokðtamo ir turëto 

sankirtà. Jau 1947 m. emigracijos á Anglijà pradþià lydëjo raginimai 

britø zonoje sudaryti Centrinæ kultûros vadovybæ, kuri nurodytø 

iðvaþiuojantiems kà daryti su kultûrinëmis vertybëmis, o gimnazijø 

knygas – rinkti ir perveþti saugojimui uþ La-Manðo, nors dar ir neþinota, 

ar èia bus leista steigti lietuviðkas mokyklas 1317 . 

KLK 1948 m. pradþioje, paakinta LTB KT, sudarë knygø telkimo 

ir skirstymo planà, kur buvo numatyta, kad pirks po 1000– 

2000 egz. svarbesniø lituanistiniø knygø bei vadovëliø pagal jos 

sudarytà ir LTB ÐV patvirtintà sàraðà. Valdyba turëjo finansuoti pirkimà 

(taip pat – ir LTB KT, 1948 m. pavasará rengusi kitam pusmeèiui 

knygø pirkimo sàmatà ir rinkusi þinias apie iðleistas arba 

KLK aprobuotas knygas), o knygas planuota laikyti Hanau ásteigtame 

sandëlyje. Vokietijoje galvota ðias knygas parduoti tik svarbesniais 

1314M. Krikðèiûno laiðkas J. Miðkiniui. Detmold. 1947. Liep. 17 // LTB ÐV KLK. V– 

ÐVIET. V. –A–1–6. LTSC. PLA (Èikaga). 

1315M. Krikðèiûno laiðkas Ðvietimo valdybai. 1948. Saus. 24 // LTB ÐV KLK. V–A–1–7. 

LTSC. PLA (Èikaga). 

1316Barënas K. Anglijoje mes dþiaugiamës naujais reiðkiniais // Lietuviø þodis (Detmoldas). 

1949. Bal. 7. P. 4. 

1317Pauperas J. Kas dabar mums svarbiausia // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugs. 11. 

P. 5.


atvejais ir tik KLK leidus, o didþiàjà dalá siøsti á JAV, D. Britanijà ir 

kitur. Dël knygø saugojimo kitose ðalyse KLK ketino tartis su vietos 

lietuviø organizacijomis bei atskirais patikimais asmenimis 1318 . Raginta 

kiekvienà iðvykstantá vaikà aprûpinti knygomis, pradedant elementoriumi 

bei baigiant kiekviena skaitoma knyga. Nors tuo pirmiausia 

turëjo rûpintis ðeima, bet visuomeninës organizacijos skatintos 

pasirûpinti pakankamo jø kiekio iðleidimu 1319 . 

Tikëta, kad iðvykstanèius lietuvius knygomis aprûpins stovyklø 

Kultûros skyriai. Tam siûlyta iðleisti specialø leidiná, o platinimo 

koordinavimu uþsiimti Kultûros fondui, kurio pastangomis visur, 

kur tik atsirastø bent keli lietuviai, steigti spaudos platinimo agentûras, 

paverèiant KF savotiðku knygos klubu – jo nariams kasmet 

siøsti tam tikrà skaièiø knygø, þurnalø, paveikslø reprodukcijø, o jei 

kuris nepajëgs susimokëti, tai gal atsiras, kas tokiam pagelbës 1320 ; 

kitaip dabartinë dezorientacija tarp knygos ir skaitytojo ir tarp skaitytojo 

ir knygos dar padidës su þala visai tautinei kultûrai 1321 . 

Pati KF vadovybë ne tik panaðiai galvojo, bet ir siekë idëjas 

paversti kûnu – ji 1948 m. rudená buvo pasiðovus ið esmës pertvarkyti 

platinimà ir skelbësi kurianti ávairiose ðalyse knygø platinimo 

skyrius 1322 . Apie tai konkreèiai ðnekëtasi fondo pirmininko L. Dovydëno 

ir „Patrios“, „Ventos“ bei „Sudavijos“ savininkø pasitarime, ir 

nors ðiuos, kaip ir daugelá su knyga susijusiø planø, sugriovë reformos 

pasekmës ir ásibëgëjusi emigracija 1323 , bet vis tik pastarosios 

metai ir jos karti patirtis ragino ieðkoti naujø iðeièiø. Mat, kaip 1951 

m. teigë K. Barënas, platinimas tapo didþiausia knygos sunykimo 

prieþastimi, ypaè dël platinimo tinklo nebuvimo – vis menkëjanèiam 

knygos mylëtojø bûriui jos paieðka virto daug energijos reikalaujanèiu 

uþsiëmimu, tuo labiau, gyvenant uþ jûrø mariø, pasauliniam 

1318KLK knygø telkimo ir skirstymo planas. Hanau. 1948. Bal. 25 // LTB ÐV. KLK 

siunèiamieji raðtai. LTSC. PLA (Èikaga). 

1319Mockus K. Emigracijos akivaizdoje // Þiburiai (Augsburgas). 1949. Kov. 21. P. 1. 

1320Dovydënas L. Uþ vará tvirtesni… // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Saus. 9. P. 5. 

1321Cicënas J. Negi sustosime pusiaukelëje? // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Bal. 29. P. 3. 

1322LKF pirm., raðytojas L. Dovydënas – Australijos lietuviui // Australijos lietuvis (Adelaide). 

1948. Gruod. 6. P. 7. 

1323LTB ÐV vis tik pamëgino kai kà nuveikti: antroje 1948 m. pusëje ji paskelbë knygø vajø 

ir praðë visus, galinèius knygas ir spaudà suneðti stovyklø komitetams arba siøsti tiesiai jai. 

Tiesa, norint kuo geriau, iðëjo blogiau: siuntø suplaukë tiek, kad neturëta kur dëti, o ið 

uþjûrio gautus praðymus atsiøsti knygø tenkino tiek, kiek leido striukos lëðos (þr. : ÐV pirm. 

A. Klemo laiðkas LTB CK. Hanau, 1949 // LTB CK ûkio ir finansø reikalai. V–HANAU– 

14–5. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

323 

platinimo tinklui priklausantys platintojai atneðtø knygà pirkëjui, 

jei jis net visiðkai nepaslankus bûtø 1324 (beje, K. Barënas dar 1948 m. 

ragino sukurti toká komerciniais pagrindais paremtà tinklà ir tikëjos, 

kad jei jis gerai veiks, tiraþai galëtø likti maþdaug 2000–3000 

egz. 1325 ). 

Pergyvenæ emigracijà Vakarø Europoje, tarsi susidûrë su prieðiniu 

judëjimu – kitur pradëjæ darbà leidëjai, savo rinkos dalimi 

laikë ir èia likusius tautieèius bei ieðkojo keliø savo knygø skleidimui. 

Be to, ir senajame þemyne vis daþniau susiduriant su knygos 

ásigijimo sunkumais (pavyzdþiui, Belgijoje gaunant VFR iðleistas 

knygas 1326 ), vël siûlytos „globalinës“ iðeitys – Europos PLB pirmininkø 

suvaþiavime 1952 m. DBLS pirmininkas P. Varkala ne tik 

paragino visas Europos lietuviðkas leidyklas sujungti á vienà, bet ir 

bendrai rûpintis knygø leidimu ir jø platinimu, atsiskaitant per 

bendruomenes 1327 . Konkreèiai siûlyta prie leidyklos „Bendrija“ ásteigti 

platinimo biurà, kuris palaikytø ryðius su viso pasaulio lietuviø 

leidyklomis ir sudarinëtø jø iðleistø ar per já gaunamø knygø sàraðus, 

juos siuntinëtø PLB kraðtø valdyboms, platintojams ar besidomintiems 

knyga ir priiminëtø Kraðtø valdybø ar jø rekomenduotø 

platintojø uþsakymus. Planuota, jog biuras veiks ne pelno pagrindu, 

o Kraðtø valdybos stengsis, kad kiekvienoje didesnëje kolonijoje 

bûtø platintojas, o kur lietuviø bus negausu – asmeniðkai jiems siuntinës 

sàraðus; atsiskaitymo problemos galvota spræsti kaip abiem pusëm 

bus patogiau 1328 . Vëliau, sulaukus pastabø, planas buvo kiek 

pakoreguotas ir teigta, kad biuras neuþkirs kelio platintojams palaikyti 

ryðius su leidyklomis, nes jo uþduotis – jø darbo palengvinimas. 

Dar planuota prie „Bendrijos“ turëti sandëlá, kur platintojai 

galëtø graþinti knygas ir ið kur jas bûtø galima perduoti pageidaujantiems 

(taip bûtø atkritus bûtinybë siuntinëti jas per vandenynà 

pirmyn atgal 1329 ). 

Ið pirmo þvilgsnio idëjos buvo neblogos, bet gyvenimas vël padarë 

savo pataisas ir vël, kaip ikireforminiu bei ikiemigraciniu laiko- 

1324Barënas K. Savosios knygos tarnyboje // Tremtis (Memmingenas). 1951. Spal. 24. P. 6. 

1325Barënas K. Knygos turi ieðkoti skaitytojo // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Kov. 12. P. 3. 

1326Skundþiasi lietuviðkø knygø stoka // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugpj. 1. P. 4 

1327I Europos PLB pirm. suvaþiavimo Londone 1952 m. rugsëjo 13–15 d. d. posëdþiø 

protokolas // DBLS susiraðinëjimas. 1950–1953. LTSC. PLA (Èikaga). 

1328P. Zundës laiðkas Europos ðaliø PLB. 1953. Saus. 3 // Belgijos LB KV. V. I–BELGI– 

1–5. LTSC. PLA (Èikaga). 

1329P. Zundës laiðkas PLB Belgijos kraðto valdybos pirmininkui. 1953. Vas. 2 // Belgijos 

LB KV. V. I–BELGI–1–5. LTSC. PLA (Èikaga).


tarpiu tenka ðnekëti apie atskirai egzistavusius leidëjø-platintojø ir 

platintojø-leidëjø tinklus (tiesa, uþ Vokietijos ribø ásikûræs platintojas 

jau gaudavo atstovo vardà). Vos tik prasidëjus emigracijai, leidëjai 

stengësi rasti kuo daugiau atstovø. Ðie, savo ruoþtu, irgi taikë 

neapsiriboti bendravimu su vienu leidëju. Vël tarp atstovø galima 

rasti ir institucijas (pavyzdþiui, laikraðtá „Argentinos lietuviø balsas“), 

ir privaèiø asmenø kaip raðytojas F. Neveravièius Anglijoje 

arba Lietuvos konsulas Brazilijoje A. Poliðaitis. Kai kada emigravæ 

leidëjai patys tapdavo kitø atstovais, sakysim, L. Girinis. Remdamasi 

kuo platesniu atstovø tinklu, bandë veiklà plëtoti 6 deð. pradþioje 

visai naujomis leidybos sàlygomis startavusi ir prie jø besitaikiusi 

S. Miglino „Tremtis“. 

Vël, kaip anksèiau, leidykloms buvo patogiau turëti vienà, visus 

ðalyje gyvenanèius lietuvius aptarnaujantá, atstovà. Kurá laikà 

tokiu idealiu atstovu (ar bent jau tam artimu, kiek leido sàlygos) 

buvo DBLS, nuo pat susikûrimo 1946 m. siekusi perimti visà lietuviðkø 

knygø platinimà Anglijoje. Tuo labiau, niekas jai negalëjo prilygti 

galimybëm – sàjungos skyriai veikë veik visose kolonijose ir ji 

turëjo laikraðtá „Britanijos lietuvis“, kurá naudojo informacijai bei 

reklamai 1330 . Sàjungos dëka D. Britanija vël susidomëjo ir jà kaip 

nuostolingà nuraðiusios leidyklos 1331 ; ypaè dël tuometinës svaro vertës 

Vokietijoje. 

Leidëjø, kuriø knygas platino DBLS, tikslus skaièius neþinomas, 

bet tarp jø buvo ir didþiosios („Patria“, „Venta“, „Aufbau“ bei 

kitos), ir vienà kità knygà paskelbæ leidëjai (Z. Raulinaitis, A. Jasinskas) 

1332 . Paprastai, jei leidëjas kreipdavosi á sàjungà, ði pageidaudavo 

iðimtiniø teisiø á jo knygas uþ 25% komisà 1333 (nors kai kurie leidëjai 

vis vien bendraudavo su DBLS per savo patikëtinius Anglijoje). 

Matyt, santykiai su daugeliu leidëjø buvo grindþiami sutartim. 

Bent taip leidþia spëti rasta DBLS sutartis su „Patria“, kur buvo 

1330B. Varkalos laiðkas J. Rimeikiui, 1949. Birþ. 15 // DBLS. Knygø platinimas. LTSC. 


1331 J. Rimeikio laiðkas DBLS pirm. M. Bajorinui. Ðv. Gmiundas. 1950 // DBLS. Knygø 

platinimas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1332 Tiesa, prireikus konkreèiø knygø. Sàjunga pati ieðkodavo leidëjø (DBLS sekretorës 

laiðkas P. Zundei. 1950. Rugs. 21 // DBLS. Centro susiraðinëjimas. 1949/1951. LTSC. 


1333 DBLS pirm. M. Bajorino laiðkas J. Rimeikiui. 1950. Vas. 23 // DBLS. Knygø platinimas. 

LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

325 

numatyta, kad sàjunga uþ platinimà gaus 25% nuo knygos bruto 

kainos, leidiniø persiuntimo iðlaidas apmokës leidëjas (bet faktinës 

paðto iðlaidos jam reikalaujant galëjo bûti priskaitytos ir sàjungai) ir 

nustatys knygø kainas. Platinimo kontrolei sàjunga turëjo uþvesti 

knygas uþsisakanèiø kartotekà su jø adresais bei siøsti po vienà kiekvieno 

naujai gauto leidinio egzemplioriø vietos lietuviø spaudai, Lietuvos 

atstovybei, Britø bibliotekai bei DBLS parinktoms ir leidëjo 

patvirtintoms ástaigoms bei asmenims, kuriems leidinys naudingas 

lietuviðkos kultûros propagavimui ar politinei kovai dël Lietuvos nepriklausomybës 

nemokamai arba platintojas susidariusias sumas turëjo 

nuraðyti nuo leidëjo sàskaitos, kartu mokëdamas persiuntimo 

iðlaidas. Spaudai siuntinëjami egzemplioriai privalëjo turëti áraðà: 

“Praðau paminëti ir parecenzuoti. Leidykla „Patria“. Leidëjui priklausanèius 

pinigus DBLS laikë savo sàskaitoje, bet kartu uþvesdavo 

atskirà atskaitomybës knygà, o jos turiná ne reèiau kaip kartà per 

mënesá privalëjo siøsti leidëjui, kuris, esant reikalui, galëjo tikrinti 

visas su platinimu susijusias iðlaidas ir korespondencijà. Sutartis galiojo 

metus nuo pasiraðymo ir jei viena ðalis du mënesius prieð jos 

pasibaigimà bûtø raðtu pareiðkusi atsisakanti pratæsimo, antraip galiojimas 

automatiðkai bûtø pratæsiamas antriems metams. Be to, sutartis 

galëjo bûti nutraukta, jei kuri ið pusiø bûtø jos nevykdþiusi ir 

per mënesá nepateikusi motyvuotø paaiðkinimø dël ko, o atskirø 

punktø nevykdymas buvo lygus visos sutarties nevykdymui. Iðkylanèiø 

ginèø sprendimui D. Britanijoje turëjo bûti sudaromas trijø 

teismas, kur po vienà teisëjà bûtø parinkæs platintojas ir leidëjas, 

treèiàjá – abu teisëjai bendru susitarimu 1334 . 

Knygø prekybà átakojo vietinës ypatybës – á Anglijà atvykæ lietuviai 

ið pradþiø gyveno stovyklose ir nenorëjo apsisunkinti pirkiniais, 

o laisvalaiká mieliau skirdavo pramogoms ir knygai nelabai likdavo 

laiko, tuo labiau daugelis jai gailëjo sunkiai uþdirbto svaro, tad sàjungos 

patirtis liudijo, kad kiekvieno naujo leidinio buvo galima iðplatinti 

100–200 egz. 1335 (atsiliepë ir tai, kad imigruojantys knygomis apsirûpindavo 

Vokietijoje ar gaudavo ið ten likusiø giminaièiø ar paþástamø 

mainais uþ siuntinius su deficitinëmis prekëmis, gi „senieji“ 

1334DBLS ir „Patrios“ sutartis. 1949. Spal. 1 // DBLS. Ávairûs, knygos, platintojai. “Sëja”. 


1335DBLS laiðkas L. Vilimui. 1948. Kov. 12 // Meno parodos JAV k–to áv. raðtai. V–LTB 

C KOM–AG–6–1. LTSC. PLA (Èikaga).


lietuviai kaip ir JAV maþai domëjosi lietuviðka knyga, jiems uþteko 

jø laikraðèio „Iðeiviø draugas“ 1336 ). Visa tai vertë DBLS maþinti jai 

siûlomø knygø kiekius (juoba, neturëjo tinkamø patalpø saugojimui) 

1337 . Sykiu ji atkakliai siekë reguliuoti ir knygø repertuarà ir 

ypaè prieðinosi didesniems vaikiðkø knygø kiekiams, nes joms veik 

nebuvo paklausos 1338 . 

Ið pradþiø leidyklos siøsdavo knygas DBLS, o ði jau paskirstydavo 

platintojams skyriuose, bet vëliau buvo sutarta, jog patogiau, 

jei leidëjai adresuos siuntas platintojams vietose, prieð tai ið jø gavæ 

atvirlaiðkius su konkreèiais uþsakymais (ðie buvo spausdinami laikraðtyje). 

Atvirlaiðkiai reiðkë, kad pinigai uþ knygas jau sàjungos bûstinëje 

Londone. Kartu DBLS gaudavo ið leidëjø vardinius sàraðus ir 

taip galëjo kontroliuoti, ar uþsisakiusiems iðsiøstos knygos 1339 . 

Schema buvo lyg ir nebloga, bet gyvenime niekad nebûna kaip 

popieriuje suplanuota. Visko nutikdavo – bûdavo, vienas leidëjas 

perbëgdavo kitam kelià, kaip nutiko „Lithuania art in exile“ tiraþà 

pasidalijusiems parodos JAV rengëjams bei „Aufbau“. Kai rengëjai 

1948-øjø gruodá pasiûlë DBLS platinimui be ðios dar tris leidyklos 

knygas 1340 , paaiðkëjo, kad T. Vizgirda jau priëmë sàjungos siûlymà 

bûti jo generaliniu atstovu D. Britanijoje 1341 . Taèiau lemtingais akmenimis, 

sudauþiusiais DBLS ir leidëjø draugystæ, matyt, tapo pinigø 

atgavimas bei knygø kainos, pykèiams uþsiplieskus net, buvo 

pamirðtas treèiøjø teismas. Ko gero, tai lëmë sàjungos vadovø sprendimà 

trauktis ið verslo. Regis, galutinai DBLS já paliko po 1953 m., 

kai perdavë turëtas knygas platintojai Dainorai Dainoraitei 1342 . 

Kitas, panaðus savo galimybëmis á DBLS atstovas buvo J. Gluðausko 

leidykla „Australijos lietuvis“, 1949 m. tapusi kone iðeiviðkos kny- 

1336DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1948. Vas. 27 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 

PLSC. PLA (Èikaga). 

1337DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1948. Rugs. 29 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 

istorija. PLSC. PLA (Èikaga). 

1338DBLS reikalø vedëjo laiðkas J. Rimeikiui. 1950. Bal. 4 // DBLS. Knygø platinimas. 


1339J. Lenktaièio laiðkas DBLS. 1949. Geg. 9 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 


1340P. Gauèio laiðkas DBLS. 1948. Gruod. 10 // DBLS. Susiraðinëjimas spaudos klausimais. 


1341T. Vizgirdos laiðkas DBLS. 1948. Rugs. 23 // DBLS. Susiraðinëjimas spaudos klausimais. 


1342A. Kazlausko laiðkas J. Rimeikiui. Londonas. 1953. Spal. 29 // DBLS. Knygø platinimas. 



ávado 

327 

gos platinimo monopoliste Australijoje. „Australijos lietuvis“ rinko 

pinigus ir juos deponuodavo, o leidëjai – J. Gluðausko partneriai 

kitose ðalyse – juos gaudavo tik iðsiuntæ knygas uþsisakiusiems 1343 . 

Tiesa, ir J. Gluðauskas susidûrë su ne viena problema – knygos á 

Australijà ið Vokietijos keliaudavo gerà mënesá; bûdavo, kad uþsakytø 

knygø atsargas leidëjai jau bûdavo iðsëmæ ar netesëdavo paþadø 

atsiøsti 1344 . 

Taèiau, kaip rodë D. Britanijos patirtis, toks atstovas-monopolistas 

buvo ir it lazda su dviem galais, ir galop prieð leidëjus atsisukdavo 

antrasis – turint keletà atstovø, jei ne ið vieno, tai ið kito 

pasisekdavo atgauti pinigus, o jei uþsispirdavo vienintelis – tekdavo 

ilgai grumtis. Be to, kai kuriose ðalyse, ypaè JAV, reikëjo ne vieno, o 

keliø, atsiþvelgiant á ðalies dydá, atstovø. Daþniausiai tai bûdavo pavieniai 

asmenys ir naujai JAV veiklà pradëjusios lietuviø leidyklos. 

Didþiosiose kolonijose – Èikagoje, Niujorke – atsidarë lietuviðki knygynai 

ir spaudos kioskai, bet 6-ojo deð. pradþioje, paèiø leidëjø prisipaþinimu, 

jie nepajëgë kiekvienoje turëti atstovybæ ir dþiaugdavosi, 

jei pasisekdavo atlikti spaudos darbus bei susiraðinëti su atstovybëmis 

didþiøjø kolonijø centruose 1345 . 

Kaip minëta, jau pirmieji bandymai siøsti knygas ið Vokietijos 

á Anglijà parodë, kad tai nëra taip paprasta. Tai, kad, sakysim, emigruojant 

á JAV uþtekdavo, kad knygos bûdavo iðleistos su UNRRA ar 

karinës valdþios leidimais 1346 ir iðvykstanèiøjø bagaþo tûris bei svoris 

daþniausiai neribotas 1347 , buvo iðimtis ið taisyklës, kuri nelabai tiko 

Vokietijoje pasilikusiems leidëjams. Kone periodiðkai kartojosi ávairûs 

draudimai iðgabenti knygas ir, pavyzdþiui, kurá laikà 1947 m. , 

kai tai buvo veik neámanoma padaryti, D. Britanija naudota kaip 

tramplinas permesti knygas á Prancûzijà, Italijà, Argentinà ir kitas 

ðalis 1348 . Nuo 1948-øjø pradþios iki rugpjûèio 15 d. Vokietijoje 

1343Gauti knygø uþsakymai // Australijos lietuvis (Adelaide). 1948. Lapkr. 22. Nr. 6. P. 

16. 

1344Praneðimas uþsakytø ir dar negautø knygø reikalu // Australijos lietuvis. 1949. Geg. 9. 

Nr. 10. IV virð. 

1345Miglinas S. Bus skaitomos knygos ar pinigai? // Tremtis (Memmingenas). 1953. Birþ. 

25. P. 5. 

1346Budginas B. Ðtuttgartas–New Jorkas // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Lapkr. 28. P. . 

1347Sirgedas P. Ties emigracijos viltimis ir tikrove // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. 

Liep. 22. P. 2. 

1348J. Lenktaièio laiðkas DBLS. 1947. Spal. 14 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 

PLSC. PLA (Èikaga).


galiojo potvarkis, pagal kurá knygos laikytos prekëmis ir jas drausta 

siøsti be eksporto leidimo (muitinë praleisdavo tik dedikuotas ir tik 

kaip dovanas 1349 ), vëliau reikalauta eksporto sutarties 1350 . 

DBLS, pradëjus didesniais kiekiais gabenti knygas, teko pasirûpinti 

leidimu ið D. Britanijos Prekybos ministerijos, antraip siuntos 

ástrigdavo muitinëje 1351 . Leidimai bûdavo iðduodami ribotam 

knygø kiekiui 1352 , tad tekdavo iðsiimti naujà. Ribotu leidimu reikëjo 

rûpintis ir J. Gluðauskui Australijoje. 

Gabenant knygas á JAV privalëta gauti konsulo Vokietijoje paþymëjimà-leidimà, 

bet, kaip visada, egzistavo ir landos – gavus jo 

paþymëjimà, kad tai dovana JAV lietuviams buvo galima atsikratyti 

muitinës pretenzijø 1353 . Kai kas net buvo sugalvojæ visà procedûrà: 

neuþdarytà siuntiná neðdavo á muitinæ su trim deklaracijos egzemplioriais, 

kur nurodydavo jo turiná bei kad knygos – dovana ir, tik 

muitinëje uþdaræ, neðdavo á paðtà 1354 . Egzistavo ir muitø, tarifø bei 

svorio problemos – vienu metu leista siøsti ne daugiau kaip tris 

knygas 1355 , vëliau – siuntinius iki 3 kg (uþ pirmus 50 g reikëjo mokëti 

10 pf, uþ kitus 50 g – po penkis 1356 ir neretai siuntinio persiuntimas 

sudarydavo pusæ leidiniø vertës 1357 ). 

Aiðku, tokie kiekiai labai varþë leidëjus, bet iðsiøsti didesnius 

buvo keblu ir jei pasisekdavo, tik neoficialaus muitininko pritarimo 

dëka ar pavykus ákalbëti koká diplomatà, kaip siûlyta ieðkojusiam 

1349J. Gimbuto laiðkas J. Lingiui. // J. Lingio archyvas. F. 247–1099. VUMB RS. Regis, tai 

nebuvo vienkartinë akcija – emigruojantys 1949 m. pabaigoje raginti pirkti knygas Vokietijoje, 

nes muitinë labai suvarþë siuntimà (V. Pëteraièio lietuviø–anglø kalbø þodynø reikalu // 

Lietuvis (Memmingenas). 1949. Gruod. 9. P. 5. ) 

1350J. Gimbuto laiðkas J. Lingiui. 1949. Saus. 12 // J. Lingio archyvas. F. 247–1099. 

VUMBRS. 

1351DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1948. Vas. 27 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 




1353J. Kaminsko laiðkas V. Banaièiui. 1950. Kov. 4 // J. Kaminsko archyvas. F. 259–9. 

VUMBRS. 

1354M. Krikðèiûno laiðkas J. Kaminskui. 1950. Kov. 1 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–87. 

VUMBRS. 

1355J. Lenktaièio laiðkas V. Krëvei. Fellbachas. 1948. Rugpj. 9 // V. Krëvës korespondencija. 

F. 51–788. LLTIBR. 

1356S. Miglino laiðkas P. Pilkai. Memmingenas. 1950. Rugpj. 7 // P. Pilkos korespondencija. 

F. 1–7341. LLTIBR. 

1357J. Lenktaièio laiðkas DBLS. 1947. Rugs. 8 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 



ávado 

329 

keliø á Anglijà T. Vizgirdai – Detmolde lankysis p. ministras Balutis 

(Lietuvos pasiuntinys D. Britanijoje), pabandyk Tamsta susisiekti su 

juo, gal jis gráþdamas galëtø keletà dëþiø nugabenti á Londonà kaip 

propagandinæ literatûrà 1358 . Regis, rûpestis dël siuntø dydþio buvo 

nuolatinis, nes, pavyzdþiui, 6-ojo deð. pradþioje S. Miglinas, skubëdamas 

patenkinti uþsakymus, suklydo, pradëjæs siøsti per dienà didelius 

kiekius, nes siuntos greitai ástrigo 1359 . 

Daugiausia galvos skausmo leidëjai patyrë ieðkodami keliø atgauti 

pinigus uþ knygas. Sakysim, iki DBLS pasirodymo platinimo 

arenoje, þmogus, Anglijoje norëjæs gauti þemyne iðleistà knygà, turëdavo 

paðte pirkti reikiamos sumos piniginá paðto èeká ir rizikuoti 

laiðke siøsdamas já leidyklos atstovui, nes ðis galëjo jo negauti (be to, 

ne kiekviena leidykla toká ir turëjo) 1360 , o siûlymai rasti patikimus 

atstovus, siøsti jiems knygas ir pinigus atsiimti patiems imigravus 1361 

leidëjams tiko tik Amerikoje 1362 (sakysim, J. Okunis ið lëðø uþ knygas 

manë sukurti fondà kelionei ir ásikûrimui 1363 ). 

Laikui einant reikalai negerëjo ir leidëjams teko pasitelkti visà 

fantazijà – vieni bandydavo pinigus persisiøsdinti paðtu (net sugalvotas 

mechanizmas – banknotus po penkis svarus dëdavo á keliø 

rûðiø vokus ir neregistruotus siøsdavo ið keliø paðtø keliais adresais, 

bet savojo siuntëjas neraðydavo, kad, jei kas, nenukentëtø 1364 , nors 

kiti teigë, kad geriau tinka registruoti laiðkai 1365 ), taèiau DBLS prieð 

tokius leidëjø praðymus stodavo piestu, girdi, ji ne koks juodos rinkos 

1358P. Gauèio laiðkas T. Vizgirdai. // Meno parodos JAV komiteto áv. raðtai. V–LTB C 

KOM–AG–6–1. LTSC. PLA (Èikaga). Gal ðis bandymas buvo sëkmingesnis nei praðymas 

VLIKà, LTB CK ir LRK valdybà padëti iðsiøsti knygas á kitas ðalis, ypaè JAV, kai syká 

kaþkoks aukðtas LTB pareigûnas, uþuot pagelbëjæs, neigiamai nesuprantamais motyvais 

painformavo amerikieèiø sluoksnius(þr. : Garðva J. Pagalbon Maþajai Lietuvai // Mûsø 

kelias. 1948. Spal. 30. P. 5. ). 

1359S. Miglino laiðkas P. Pilkai. // P. Pilkos korespondencija. F. 1. 7341. LLTIBR. 

1360Cicënas J. Visø zonø leidëjai. Vienykitës // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Spal. 2. 

P. 3. 

1361Birþys J. Laisvalaikis tremtiniø stovykloje Anglijoje // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. 

Vas. 12. P. 5. 

1362 J. ir J. Berþanskø laiðkas Encheriui. Rosenheim. 1947. Gruod. 29 // J. ir J. Berþanskø 

laiðkø fondas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1363J. Okunio laiðkas K. Baltramaièiui, 1948.Rrugpj. 8 // K. Baltarmaièio archyvas. BÐMTC 

(Èikaga). 

1364J. Lenktaièio laiðkas Senkuvienei. 1949. Lapkr. 29 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1365 „Altoriø ðeðëly“ uþsakytojams ir „Tremties“ bièiuliams // Tremtis (Memmingenas). 

1951. Bal. 24. P. 4.


pirkliø kromelis, kad galëtø uþsiimti nelegaliais ir ne prekybiniais 

bûdais 1366 . Kiti praðydavo uþ jø pinigus nupirkti paðto þenklø (to 

griebësi „Bendrija“, ásitikinusi, kad keisti èeká dienos kursu nuostolinga, 

o norint tai padaryti okupaciniais pinigais reikalingas specialus 

leidimas 1367 ) ar tarptautiniø paðto kuponø, bet tai buvo prastas 

biznis, nes daþnai keièiant kito ir jø vertë – pavyzdþiui, Vokietijoje 

kupono vertë siekë 30 pf, JAV – 11 centø, tad VFR, atsiþvelgiant á 

dolerio kursà turëjo kainuoti virð 50 pf 1368 , o ið Anglijoje uþ kuponus 

mokëtø pinigø Vokietijoje tegalëjai atgauti pusæ (ðiuo atveju 

leidëjø atkaklumo nuvargintiems DBLS darbuotojams net buvo priimtinesnis 

pinigø siuntimas paðtu, bet – adresato rizika 1369 ). Treti 

ieðkojo aplinkiniø keliø net per JAV (DBLS persiøsdavo pinigus leidëjø 

atstovams, o ðie turëjo savus kelius perduoti á Vokietijà 1370 ) ar 

rasdavo artimesnius – per Ðveicarijà, tik tada leidëjams tekdavo rûpintis, 

kaip juos ið jos persigabenti 1371 . Kitàsyk tai uþtrukdavo po 

keletà mënesiø ir per tà laikà valiutø santykis pasikeisdavo ne Vokietijoje 

dirbusio leidëjo naudai 1372 . Tiesa, bûta ir kitokio galvos skausmo 

– norint realizuoti èeká, reikëjo notaro patvirtinto leidimo perleisti 

já kitam asmeniui, bet tai buvo neámanoma siunèiant pinigus 

nelegaliai, tad kai kas á pagalbà pasitelkdavo Ciûriche dirbusá konsulà 

S. Garbaèiauskà, per kurá ið uþ Atlanto eidavo pinigai ávairioms 

DP organizacijoms 1373 . 

Kai kas, nebeapsikentæs, dëjo viltis á natûrinius mainus, kaip 

A. Jasinskis, praðæs uþ jo knygà atsiskaityti þurnalais ar medþiaga 

kostiumui, juk uþ vienà kostiumà nereikëjo mokëti muito 1374 , o dai- 

1366DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1949. Lapkr. 29 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1367Pr. Karaliaus laiðkas St. Nenortai. Bad Salzuflen. 1951. Kov. 6 // DBLS. Knygø platintojai. 


1368 „Altoriø ðeðëly“ uþsakytojams ir „Tremties“ bièiuliams // Tremtis (Memmingenas). 

1951. Bal. 24. P. 3. 

1369DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1950. Liep. 20 // DBLS. Ávairûs, knygos, platintojai. 

„Sëja“. LTSC. PLA (Èikaga). 

1370J. Rimeikio laiðkas B. Babrauskui. 1951. Vas. 22 // B. Babrausko laiðkø fondas. LTSC. 


1371A. Maceinos laiðkas P. Jurui. ðv. Gmiundas. 1948. Gruod. 19 // A. Maceinos laiðkai 

prel. Pr. Jurui V. , 1997. P. 18–19. 

1372A. Maceinos laiðkas P. Jurui. 1949. Vas. 27 // A. Maceinos laiðkai prel. Pr. Jurui // V., 

1997. P. 49–50. 

1373A. Maceinos laiðkas P. Jurui. 1949. Spal. 18 // A. Maceinos laiðkai prel. Pr. Jurui V., 

1997. P. 57. 

1374A. Jasinsko (Vytenio) laiðkas DBLS. Detmoldas. 1952. Spal. 5 // DBLS susiraðinëjimas. 

1949/1951. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

331 

lininkas A. Dargis uþ savo knygà norëjo siuntiniø su riebalais, nes jø 

reikëjo kliðëms 1375 . 

Daug tikëtasi ið tarptautiniø pokyèiø, sakysim, ið 1950 m. D. 

Britanijos ir VFR prekybinës sutarties, dël kurios turëjo keistis ir 

pinigø pervedimo tvarkà. Svarui netenkant vertës juodojoje rinkoje, 

leidëjams labiau tiko legalûs bûdai 1376 . Matyt, padëtis keitës, jau po 

1950 m. kai kurie leidëjai pinigus atgaudavo per Vokietijoje veikusias 

lietuviðkas organizacijas, turëjusias sàskaitas bankuose 1377 (vis 

tik leidëjai buvo neprastai ágàsdinti ávairiø draudimø ir vengë sukelti 

átarimus, pavyzdþiui, J. Rimeikis nesutiko A. Maceinos knygoje 

„Didysis inkvizitorius“ nurodyti „Iðleido kun. P. M. Juras“, taip 

atsidëkojant jam uþ paramà, bijota, kad vokieèiai nepareikalautø parodyti, 

kokias keliais gauti pinigai 1378 ). 

Taèiau pirmiausia reikëjo turëti kà atgauti – neþiûrint visø pastangø 

knygø pirkimas maþëjo ir tai aiðkintina daugybe prieþasèiø. 

Visø pirma, jau pats atstovø tinklo organizavimas buvo keblus dalykas, 

ypaè dël buvusiø DP „mobilumo“, kaip, pavyzdþiui, D. Britanijoje: 

neþinau, ar mûsø saloje ið viso bebûtø kas nors ámanoma padaryti. 

Jei kas dar nespëjo kitur iðskristi, tai, maþø maþiausia, jau seniai 

persiskyrë su þemës ûkio stovykla ir pranyko kaþkur mieste, kolektyvà 

pakeitæs atskira pastoge. Bepiga buvo platintojui, kai jis, gavæs naujos 

knygos ryðulá, pajëgdavo visà bûrá savøjø uþklupti viename barake ar 

tame pat rajone. Pasikeitus sàlygoms, net ir tie patyrimo turintieji platintojai 

pasitraukë ið knygneðio pareigø (ið tiesø tos pareigos sunkios, jei 

kas rûpestingai eina jas). Liko tik keli visoje saloje, tai ir viskas 1379 . 

Be to, nors platintojai „virto“ atstovais, neatsiskaitymo uþkratas 

iðliko ir ið leidëjo kaip atlygá gavusiam savo knygø A. Maceinai 

teliko dûsauti: 

Ir nors teoriðkai að turëèiau ðá tà ið jø laimëti, taèiau ligi ðiol nesu 

gavæs uþ tai në vieno cento ir neatrodo, kad greitai kas nors pasidarys, 

nes atsiskaitymas ið uþsienio yra labai sunkus, painus ir, turiu pripaþinti 

1375 A. Dargio laiðkas Aid Overseas, Inc. Giottingenas. 1949. Saus. 30 // F. Gudo laiðkø 

fondas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1376 J. Rimeikio laiðkas DBLS pirm. M. Bajorinui. Heilbronn. 1950. Rugs. 4 // DBLS. 

Knygø platintojai. LTSC. PLA (Èikaga). 

1377 DBLS reikalø vedëjo laiðkas J. Rimeikiui. 1951. Saus. 6 // DBLS. Knygø platintojai. 


1378 A. Maceinos laiðkas P. Jurui. 1949. Vas. 27 // A. Maceinos laiðkai prel. Pr. Jurui // V., 

1997. P. 49–50. 

1379 Barënas K. Savosios knygos tarnyboje // Tremtis (Memmingenas). 1951. Spal. 24. P. 6.


– nesàþiningas. Þmonës iðparduoda knygas kur nors Australijoj, Kanadoj, 

Anglijoj ir, pasiteisindami, kad negalima valiutos iðsiøsti, ramiai 

susideda pinigus á savo kiðenæ. Todël að neturiu jokiø stipriø vilèiø 

bent kiek laikytis ið savo knygø 1380 . 

Patyrusiø platintojø pasitraukimas ið dalies teisintinas ir maþëjusiu 

domëjimusi DP knyga, vietiniø kalbø perëmimu ir jaunimo 

mokslu kitatauèiø mokyklose 1381 . Nepasiteisino viltys, jog, atslûgus 

ásikûrimo naujoje vietoje sunkmeèiui iðeiviai vël atsimins knygà, atvirkðèiai 

– suaugusiems rûpëjo buitis, o jaunimui – kitakalbë knyga. 

Dar syká ásitikinta, kad ypaè vangûs buvo inteligentai, o paklausos 

maþëjimas atitiko lietuviø turtëjimui. Teko atsiþvelgti ir á tai, jog 

labiausiai pageidauta romanø, po to – noveliø, apysakø, o maþiausiai 

– poezijos 1382 , bet ne kiekvienas leidëjas galëjo pasiûlyti paklausiausiø 

knygø. Bûta, kad be kitatauèiø knygynø iðeiviams kitakalbes 

knygas pirðo ir patys lietuviai, sakysim, toks Paulaitis ið Wangeno 

(VFR) siûlë Australijos lietuviams naujausiø vokiðkø foto knygø bei 

þurnalø 1383 . 

Leidëjø gaiðatis siunèiant knygas atsiliepë ir neblogas galimybes 

jas skleisti turëjusiems platintojams, kaip kad iðgyveno su amerikieèiø 

knygynais ryðiø turëjæs ir niekaip nesulaukæs „Aufbau“ knygø 

S. Pilka 1384 , o tokia gaiðatis irgi maþino knygos poreiká 1385 . Ypaè 

toks pesimizmas buvo ryðkus tarp JAV dirbusiø atstovø. Vienas jø 

tvirtino, jog teisybë, kad amerikieèiai knygø neskaito ir kad ðaknis 

suleidusiems lietuviams labai sunku uþ pinigus ásiûlyti knygà, o davus 

kreditan tenka ilgai kaulyti, kad uþmokëtø 1386 . Teigta, kad veiksmingiausias 

platinimo bûdas buvo savotiðka „knygneðystë“ – t. y. 

pirðti knygas ávairius susibûrimø dalyviams 1387 . 

1380 A. Maceinos laiðkas P. Jurui. Freiburgas. 1950. Rugs. 20 // A. Maceinos laiðkai prel. Pr. 

Jurui // V. , 1997. P. 70–71. 

1381 Miglinas S. Bus skaitomos knygos ar pinigai? // Tremtis (Memmingenas). 1953. Birþ. 

25. P. 5. 

1382 Savosios knygos likiminëmis temomis // Tremtis (Memmingenas). 1952. Rugpj. 8. P. 3. 

1383 [Skelbimas] // Mûsø pastogë (Sidnëjus). 1949. Gruod. 7. P. 4. 

1384 S. Pilkos laiðkas J. Gimbutui. Chicago. 1949. Bal. 20 // J. Gimbuto archyvas. F. 238– 

201. VUMBRS. 


25. P. 5. Pavargæs nuo laukimo 1949 m. vasarà S. Pilka atsisakë platintojo darbo (þr. : S. 

Pilkos laiðkas J. Gimbutui. Chicago. 1949, rugpj. 20 // J. Gimbuto archyvas. F. 238– 

201. VUMBRS). 

1386 J. Kaminsko laiðkas J. Daèinskui. 1951. Saus. 30 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–40. 

VUMBRS. 

1387 J. Pajaujo laiðkas P. Andriuðiui. 1948. Geg. 30 // P. Andriuðio fondas. F. 334–112. L. 

2. MABRS.


ávado 

333 

Knygø paklausos kritimas darës didesne problema nei pinigø 

atgavimas, kuriuo, juo toliau, tuo labiau leidëjai VFR rëmë savo 

darbà. Kaip iðeitis siûlyta visø knygø platinimui ávesti prenumeratà, 

bet tai buvo neámanoma leidëjams dirbant atskirai. Dar egzistavo ir 

pasitikëjimo problema. Jà galëjo iðspræsti tik tikros, uþ savo þodþius 

ir veiksmus atsakingos atstovybës, tada niekas nebûtø bijojæs ið anksto 

sumokëti, o leidëjai, tardamiesi dël platinimo, bûtø kontroliavæ vienas 

kità ir patys besisaugodami prekybiniais sumetimais bûtø apsaugojæ 

skaitytojus ir po reformos besibrovusios grafomanijos 1388 . 

Taèiau tai liko planais ir retas leidëjais bandë taikyti prenumeratà. 

Deja, pirmø tokiø knygø – A. Ðapokos „Lietuvos istorijos“ ir 

„Lietuviø kalbos vadovo“ – leidyba uþsitæsë keletà metø, o prenumeratos 

vyko girgþdëdamos. Sakysim, kad iðvengti nuostoliø reikëjo 

5000 „Vadovo“ prenumeratoriø, bet praëjus metams nuo LTB paskelbto 

vajaus, kur pagalbon buvo pasitelkti ne tik komitetai Vokietijoje, 

bet ir daug atstovø kolonijose visame pasauly (net ir tolimojoje 

Èilëje) ir ásteigus garbës prenumeratas 1389 , 1949-øjø pavasará teturëta 

960 prenumeratoriø ir pusë ið leidimui reikalingø 42 000 

DM 1390 . Nepadëjo prenumeratos populiarinimui ir gan garsi knygos 

kritika 1391 bei leidimo metu iðaugusià kainà lydëjæs praðymas 

primokëti skirtumà, nes darbo pradþioje buvæs palankus valiutø santykis 

vëliau pakito á leidëjams nuostolá atneðusià pusæ. Padidëjo puslapiø 

skaièius, planuotas popierius bei virðelis buvo pakeisti geresniu, 

tad teko didinti „Vadovo“ kainà bent iki savikainos 1392 . Pagraudenimai 

ne visus paveikë – praëjus metams po knygos iðleidimo, 1951 m. 

pabaigoje, buvo 600 sumokëjusiø dalá sumos, bet taip ir jos neatsiëmusiø 

bei naujø adresø nepraneðusiø prenumeratoriø. Vargu ar juos 

iðgàsdino leidëjø grasinimas, kad jei to nepadarys iki 1952 m. sausio 

1 d. , praras teises á knygà 1393 . 

1388Cicënas J. Visø zonø leidëjai. Vienykitës // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Spal. 2. 

P. 3. 

1389Jais tapdavo ne tik uþsisakæ knygà, bet ir paaukojæ pinigø jos leidimui, konkreèiai, 

pirmasis garbës prenumeratorius dr. Jonas Paplënas davë 50 DM. (þr. : Pirmasis “Lietuviø 

kalbos vadovo” Garbës prenumeratorius Europoje // Lietuvis (Memmingenas). 1949. 

Rugpj. 27. P. 3. ) Jø sàraðà buvo nutarta skelbti knygoje. 

1390LTB CK 1949 m. balandþio 12 d. posëdþio protokolas // LTB V K. V–LTB VYR. K– 

TAS–1–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1391Karalius P. Þvilgsnis á vieneriø metø varsnas kultûros bare // Tremtis (Memmingenas). 

1951. Rugpj. 16. P. 2. 

1392VLB Valdyba. Darbà baigiant // Lietuviø kalbos vadovas. B. v., 1950. P. 605. 

1393Neatsiima 600 knygø? // Tremtis (Memmingenas). 1951. Spal. 31. P. 5.


Panaðiai klostësi ir „Lietuvos istorijos“ prenumerata (ði dar „pagarsëjo“ 

tuo, jog tapo kovos tarp leidëjo ir prenumeratà rinkusios DBLS 

„ákaite“ – pirmasis, siekdamas þûtbût atgauti pinigus, pagrasino nutraukti 

knygos siuntimà 1394 ir ypaè nukentëjo tik dalá sumos ámokëjæ 

prenumeratoriai, nes leidykla pildë tik iki tam tikros datos priimtus 

uþsakymus 1395 , o ginèai dël jø likimo prisidëjo prie santykiø 

nutraukimo 1396 ). Savo nesëkmæ remtis prenumerata nustatant knygos 

tiraþà teisino S. Miglinas (daugiausia atsirado uþsiprenumeravusiø 

V. Mykolaièio-Putino „Altoriø ðeðëly“ – apie du ðimtai 1397 ) ir dël to, 

matyt, þlugo ir T. Vizgirdos 1000 prenumeratoriø–rëmëjø akcija. 

Be leidyklø paslaugas platinant knygas pasaulyje siûlë ir Neumunsterio 

„International Exange Agency“ 1398 bei vienas kitas Vokietijoje 

dirbæs platintojas. Ið tokiø minëtini kun. V. Ðarka, pereinamojoje 

Bremen-Grohn stovykloje 1948 m. vasarà ásteigæs knygynëlá 1399 , o 

vëliau „Knygø atsiskaitymo agentûrà“ ir pagelbëjæs leidëjams persiøsti 

gan nemenkus knygø kiekius á D. Britanijà bei kitas ðalis 1400 , ir 

E. Gedgaudas, Fellbache ákûræs „Knygø platinimo agentûrà“ bei sugebëjæs 

vienu metu kone monopolizuoti knygø siuntimà á Australijà, 

bet jo verslui labai pakenkë 1949 m. svaro kurso kritimas VFR, nes 

1394DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1949. Lapkr. 29 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 

istorija. LTSC. PLA (Èikaga). 

1395J. Lenktaièio laiðkas DBLS. Fellbach. 1950. Saus. 7 // DBLS. Ávairûs, knygos, platintojai. 

“Sëja”. LTSC. PLA (Èikaga). Ant “Lietuvos istorijos” aplanko patalpintos prenumeratoriø 

laiðkø iðtraukos puikiai atsispindi jos leidybos, prenumeratos ir platinimo sunkumus: 

noriu pasiûlyti atsiskaityti prekëmis. Að paraðysiu mano artimiesiems á JAV, o jie jums atsiøs 

koká siuntiná… nepaprastai nustebome iðpakavæ leidyklai gràþintà siuntà, kur knygos buvo 

pavirtusios á miltus… kito atsiskaitymo tuo tarpu neturiu. Jei galite pasitikëti jei ne manimi, tai 

apvaizda ir laukite dar… taigi, gal geriau pasiøsti Jums siuntiniø su kava…O man bûtø þymiai 

pigiau… Beveik visi buvusieji skyriaus valdybos nariai iðvykæ ir jokiø þiniø apie nepaliko. 

Be to kasoj ðiuo tarpu pinigø visai nëra ir vargiai bus galima sulaukti kada bus… Komitetas 

neranda galima neðti atsakomybës uþ spaudos platintojusSiunèiu Tamstoms prenumeratos 

pinigus ið ðiø asmenøsurinkti nepavyko, nes kas turi pinigø, neturi noro Tamstoms padëti. 

Kas turi gerø norø – neturi pinigø…kad bûèiau þinojæs, tai bûèiau uþsakymø ir neëmæs, buvo 

þmoniø, labai blogai prieð jus nusiteikusiø, uþsisakë rizikuodami… Negavæ konkretaus tamstos 

atsakymobûdamas Bendruomenës reikalø sargyboje, bus priverstas reaguoti, kad 

prenumeratoriø interesai nenukentëtø. Jei bus reikalo, tai tas klausimas bus suriðtas ir su tamstos 

emigracija. 

1396DBLS laiðko J. Lenktaièiui juodraðtis // DBLS. Ávairûs, knygos, platintojai. „Sëja“. 


1397Altoriø ðeðëly // Tremtis (Memmingenas). 1951. Liep. 17. P. 4. 

1398Spaudos reikalu // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Birþ. 3. P. 4. 

1399Kreipimasis // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 25. P. 5. 

1400T. Vizgirdos laiðkas P. Gauèiui. // Meno parodos JAV komiteto áv. raðtai. V–LTB C 

KOM–AG–6–1. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

335 

privalëjo vykdyti sutartis senomis kainomis 1401 . Matyt, tai suþlugdë 

galutinai. Pradþia buvo padaryta reformos metu, kai, jo þmonos liudijimu, 

jai sergant, su vaikais vargæs vyras patyrë didelius nuostolius ir 

po to jau nebeástengë atsiskaityti su visais, kam buvo skolingas, kol 

galop vienas jø – Delegatûros spaudos skyrius – kelis kartus þodþiu ir 

raðtu papraðæs gràþinti 212 DM, skirdamas terminà, po kurio þadëjo 

kreiptis á visuomenæ dël jo nesàþiningumo, tai padarë „Þiburiø“ puslapiuose 

1949 m. pradþioje, taip, E. Gedgaudienës tvirtinimu, ið ðeimos 

atëmæs viskà: gerà vardà, pasitikëjimà ir, tuo paèiu, galimybæ iðbristi 

ið sunkumø (deja, jos atviras laiðkas Delegatûrai nesugraudino 

„Minties“, kur jis buvo paskelbtas, redakcijos – ði iðsiaiðkino, kad 

E. Gedgaudas skolingas jai apie 500 DM) 1402 . 

Platinimas vis menko, dar ir patys susirengæ emigruoti leidëjai 

susidûrë su neþinia, kà daryti su knygomis. Vieni, kaip minëta, stengësi 

iðparduoti minimaliomis kainomis ar pardavinëdavo net neáriðtas 

kaip „Aufbau“. Galutinai nustekenta piniginiø ir emigraciniø sunkumø, 

ji siûlë DBLS dvi neáriðtas knygas atsigabenti á Anglijà ir èia jas 

áriðus pardavinëti, þadëdama paskaityti po 40 JAV centø uþ neáriðtà 

egzemplioriø, tai yra þemiau savikainos, jei bus uþsakoma ne maþiau 

kaip po 300 egz. , DBLS tebûtø reikëjæ mokëti uþ áriðimà ir transportà 

ið Miuncheno per Bremenà á Londonà (tai bûtø sudaræ apie 40–50 

JAV centø uþ knygà), o likusius pinigus atiduoti per trejus metus 1403 . 

Buvo mëginusiø iðsigabenti knygas, tik ne visiems pasisekë, 

sakysim, Ðulaièiams, tarpininkaujant lietuviams vienuoliams, teko 

palikti viename vokieèiø vienuolyne apie 10 000 knygø. Jie tikëjosi, 

kad paskui, sukaupæ lëðø, iðsiveð jas, bet viltys pasirodë tuðèios ir 

daugumà teko atiduoti á makulatûrà, nes knygø platinimas JAV vyko 

vangiai, o vokieèiai taip ir negràþino per valiutos reformà bankuose 

konfiskuotø pinigø 1404 . Teigta, kad J. Vasaitis neiðparduotas knygas 

paliko vokieèiø spaustuviø pastogëse kaip ir D. Penikas 1405 bei 

kiti. Tiesa, kai kurie leidëjai savo knygas atidavë „Bendrijos“ leidyklai, 

o likusiomis spaustuvëse dar 1949 m. ragino susirûpinti VLIKas 

ir LTB CK 1406 , bet tik 1953 m. VLIKo Lietuvybës iðlaikymo tarnyba 

1401Praneðimas uþsakytø ir dar negautø knygø reikalu // Australijos lietuvis. 1949. Geg. 9, 

IV virð. 

1402Sielovados tarnyba ir skolos // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Liep. 27. P. 4. 

1403T. Vizgirdos laiðkas DBLS. Bostonas. 1950. Rugpj. 28 // Ávairûs. DBLS–gos. LTSC. 


1404Gustaitis A. Broliai Ðulaièiai // Lietuviø dienos (Los Angeles). 1982. Geg. P. 13. 

1405Knygø reikalu // Tremtis (Memmingenas). 1951. Kov. 27. P. 3. 

1406Cicënas J. Mauruoto liekno viduryje // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Birþ. 4. P. 2.


ið keliø spaustuviø ásigijo 10000 tokiø knygø. Tarp jø buvo groþinës 

literatûros leidiniai, daugiau kaip 1500 vadovëliø, apie 5000 

knygø vaikams, 700 gaidø rinkiniø. Tarnyba planavo jomis aprûpinti 

bendruomenes tose ðalyse, kur stigo lietuviðkø knygø 1407 ir 

nors neþinia, kaip jai pavyko, bet, ko gero, ðioms knygoms pasisekë 

labiau nei likusioms po atviru dangumi iðtuðtëjusiose stovyklose. 

Po reformos atsiradæ piniginiai sunkumai veikiai paskatino bukinistinës 

prekybos apraiðkas. Kai kuriø stovyklø kooperatyvai bei 

paðtai supirkdavo ir parduodavo iki reformos pasirodþiusias knygas: 

„Antikvariatas“ atsirado visiðkai nepastebimai, kaþkaip nedràsiai, tyliai. 

Tûlas DP. , iðleidæs paskutinæ (ið 40) naujàjà markæ, pagalvojo: ko reikës 

dabar griebtis? Paskutiná ðvarkelá negi parduosi, batø taip pat sunku atsisakyti, 

siuntinëliø su kava ið Amerikos negauna – nëra kuo piningø prasimanyti. 

Ir visai nelauktai ðovë mintis: turiu keletà vertingesniø leidiniø, 

nors gaila, bet pamëginsiu. Ir taip paðto lentynose atsirado retesnieji tremties 

leidiniai: V. K. Jonyno monografija, P. Augiaus „Þalèio pasaka“, 

„Tremties metai“. O paskui ir deðimtys kitø leidiniø. Kai vieni, gal lengvabûdiðkai 

iðleidæ naujas markes, taip pat lengva ðirdimi atsisakë nuo 

tikrai brangiø knygø, kiti, santûresni, su tomis paèiomis markëmis ir, 

atsisakæ kitø dalykø, su dþiugia ðypsena ëmë tà patá Jonynà, tuos paèius 

„Tremties metus“, kuriø dël riboto anksèiau jiems nepavyko laiku gauti. 

1408 . 

Bukinistine prekyba uþsiimdavo ir privatûs asmenys, pavyzdþiui, 

toks A. Dagys skelbës tarpininkaujàs norintiems parduoti knygas 

ir, praðydamas praneðti, kas kokias nori parduoti ar ásigyti, þadëjo 

suvesti pirkëjà su pardavëju 1409 . 

Pasitaikydavo ir originaliø prekybos formø – Baltijos universiteto 

lietuviø studentø pastate stovëjo paðto dëþutë, prie kurios buvo 

iðdëliotos knygos. Pirkëjas, iðsirinkæs norimà, ádëdavo á dëþutæ pinigus, 

jei reikdavo – pasiimdavo gràþà ir galëdavo neðtis pirkiná 1410 . 

Bûta, kad knygø skleidimui naudoti tarptautiniai renginiai, sakysim, 

pasiuntinys Prancûzijoje S. A. Baèkis 1948 m. prisidëjo prie 

1407 10 000 lietuviðkø knygø // Tremtis (Memmingenas). 1953. Spal. 22. P. 5. 

1408 Þilvinas J. Spauda laukia skaitytojo // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 30. P. 6. 

Panaðiai gelbëjosi ir J. Mekas, 1949 m. pavasará á Kaselio kooperatyvà nuneðæs 39 knygas uþ 

40 DM, ir tais pinigais tikëjæsis gràþinti skolas (þr.: Mekas J. Þmogus be vietos. V. , 2000. 

P. 252–253). 

1409 Labai svarbu visiems // Mintis (Memmingenas). 1948. Saus. 19. P. 5. 

1410 Narbutas J. Gaudeamus // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Bal. 10. P. 5.


ávado 

337 

informacinës literatûros skleidimo JT ðaliø atstovø susirinkime 

Paryþiuje 1411 . 

Platinimo skatinimui lietuviai raginti ávairiø ðvenèiø proga vietoj 

gëliø, kaip buvo áprasta Lietuvoje, dovanoti knygas, ypaè – vaikams, 

taip imant pavyzdá ið vokieèiø. Bûtø dviguba nauda – jaunimas 

priprastø prie savo knygos ir lietuviðka raðtija iðeitø ið kritiðkos 

bûsenos, atsirastø jos poreikis 1412 , o platintojai – daugiau knygas 

skleistø artimø paþástamø rate, nebijotø duoti skolon, nes paþástami 

bûtinai gràþins pinigus 1413 . Tiesa, leidëjai tokiu kreditu nebuvo suþavëti, 

net ir ðalyse, kur knygai reikalingus pinigus buvo galima uþdirbti 

per 3–4 valandas, nes juos bûdavo sunku atgauti ið pirkëjø, o leidëjams 

– ið tokiø platintojø 1414 . 

Po valiutos reformos iðpopuliarëjo dovanos: leidyklø – „Patrios“, 

„Sudavijos“ ir kitø – savininkai dovanodavo knygas nedidelëms, ligoninëse, 

sanatorijose ir seneliø namuose besisteigianèioms lietuviðkoms 

bibliotekëlëms, LRTD, Kultûros fondui 1415 . 

Knygø dovanojimà prenumeratos skatinimui naudojo laikraðèiai, 

konkreèiai, „Lietuvio“ redakcijoje 1949 m. rugpjûèio 24 d. , dalyvaujant 

redaktoriams, administracijos tarnautojams ir laikraðèio bendradarbiams 

buvo padalyta 100 ið ávairiø leidëjø gautø knygø prenumeratoriams 

1416 . Lietuviø dailininkø ir architektø sàjunga 1949 m. 

pavasará ketino surengti dailës vertybiø loterijà, tarp kurios laimëjimø 

buvo ir meno leidiniai, ir taip sukaupti pinigø bei kartu iðplatinti 

knygas 1417 . 

Be to, ávairûs leidiniai apie Lietuvà kitomis kalbomis, daugiausia 

informaciniai ir meno, buvo dovanojami uþsienieèiams. Ypaè tam 

tikslui rekomenduotos T. Vizgirdos serijos „Lietuva, tauta ir ðalis“ 

knygos ir, ko gero, taip buvo iðplatinta daugiau kitakalbiø knygø 

nei pavyko per kitatauèiø knygynus (o tokiø bandymø bûta – kai 

kurie leidëjai su DBLS pagalba bandë siûlyti D. Britanijos knygynams 

savo knygas, sakysim, viltasi, kad koks knygynas ar menininkø 

1411A. Ð. Tiek informacinës medþiagos dar neturëjome // Þiburiai (Augsburgas). 1948. 

Gruod. 11. P. 4. 

1412Knygos adresas // Tremtis (Memmingenas). 1952. Rugs. 19. P. 3. 

1413Barënas K. Knyga turi ieðkoti skaitytojo // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1949. Kov. 12. P. 3. 

1414Miglinas S. Bus skaitomos knygos ar pinigai? // Tremtis (Memmingenas). 1953. Birþ. 

25. P. 3. 

1415S. Santvaro laiðkas P. Abelkiui. 1949. Kov. 12 // LRTD archyvas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1416100 knygø padalinta // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugpj. 27. P. 1. 

1417Jogaudas A. Dailininkai ásijungia á Lietuvos laisvinimo kovà // Þiburiai (Augsburgas). 

1949. Kov. 12. P. 3–4.


draugija nupirks ðimtà ar du knygos apie V. K. Jonynà egz. 1418 , savo 

ir þmonos disertacijas Ðvedijos knygynuose su J. Lingio pagalba pardavinëjo 

J. Gimbutas, be to, jo disertacijos dalá tiraþo buvo paëmusi 

komisan vokieèiø leidykla 1419 ). 

Kai kurios DP knygos tuo metu pasiekdavo ir Lietuvà. Matyt, 

daugelá atgabeno aktyviai DP sekusi sovietinë þvalgyba ir jos buvo 

panaudotos ideologinei prieðprieðai – sakysim, 1947 m. pradþioje 

Maskvos radijo laidoje uþsieniui koneveikti raðytojai J. Ðvaistas, 

S. Bûdavas, J. Krûminas ir kiti, kartu minint jø Vakarø Europoje 

iðleistas knygas. Laidoje stengtasi sumenkinti jø leidiniø vertæ, pavyzdþiui, 

pulti „Tremties metai“ ir, neradus literatûriniø priekabiø, 

tyèiotasi dël iðleidimo suvëlinimo 1420 , o DP spauda vadinta didþiausiu 

sovietinës santvarkos prieðu 1421 . 

Bûta, kad ir leidëjus pasiekdavo domëjimosi jø knygomis atgarsiai 

– pavyzdþiui, S. Miglinas ið atstovo Australijoje gavo laiðkà, 

kur raðyta, kad tautietis uþ geleþinës sienos per vienà knygynà ieðkojo 

kaþkokio ketvirto „Altoriø ðeðëly“ tomo, nes girdëjo, jog toks pasirodë 

laisvajame pasaulyje, o vëliau ir paèià leidyklà pasiekë laiðkas 

Lietuvos su praðymu atsiøsti „Tremties“ knygø ir klausimu apie ketvirtà 

romano tomà 1422 . 

Domëjimasis DP knygomis tuo metu Lietuvoje laikytas nusikaltimu, 

uþ kurá buvo baudþiama. Taip jaunas literatas, norëdamas sukompromituoti 

LTSR Valstybinës leidyklos vyr. redaktoriø V. Drazdauskà, 

ámetë á jo stalèiø vieno DP poeto eiliø rinkiná 1423 . Greièiausiai, 

ðis atsitikimas prisidëjo prie V. Drazdausko iðtrëmimo á Sibirà. 

Tarp DP buvo platinamos okupuotoje Lietuvoje iðleistos knygos. 

Propagandinio laikraðèio „Tëvynës balsas“ redakcija ragino pageidaujanèius 

knygø kreiptis dël jø siuntimo á prie LTSR Ministrø 

Tarybos veikusá Repatriacijos reikalø skyriø 1424 , o pati teigë neturinti 

galimybiø siøsti jas „apdëtu mokesèiu“ 1425 . Kitàsyk prie sovie- 

1418Neþinomo asmens laiðkas DBLS. 1948. Liep. 5 // DBLS. Knygø platintojai. Knygos. 


1419J. Gimbuto laiðkas J. Lingiui. Miunchenas. 1948. Rugpj. 4 // J. Lingio archyvas. F. 

247–1099. VUMBRS. 

1420Bolðevikai iðplûdo raðytojus tremtinius // Mintis (Memmingenas). 1947. Saus. 19. P. 6. 

1421Na etom okanèivajem // Mintis (Memmingenas). 1948. Vas. 14. P. 15. 

1422Dëmesys “Tremties” leidiniams // Tremtis (Memmingenas). 1952. Rugs. 19. P. 3. 

1423Jankauskas K. Kaip að atëjau á leidyklà ir kaip ið jos iðëjau // Raðytojas pokario metais. V., 

1991. P. 529. 

1424Redakcijos atsakymai // Tëviðkës balsas. 1947. Gruod. 10. P. 4. 

1425Redakcijos atsakymai // Tëviðkës balsas. 1947. Rugs. 1. P. 4.


ávado 

339 

tinës literatûros skleidimo prisidëdavo ir vakarieèiø pareigûnai – pavyzdþiui, 

Kempteno stovykloje veikusiai bibliotekai-skaityklai IRO 

nuolat siøsdavo sovietinës literatûros su ásakymu jà iðdëstyti ant visø 

stalø, o jos pareigûnas ateidavo patikrinti, ar padaryta 1426 . Paèioje 

Lietuvoje siuntimui á DP stovyklos bûdavo komplektuojamos veik 

100 tomø bibliotekëlës. 

Veik iðtisas DP eros deðimtmetis buvo labai negailestingas knygos 

plitimui. Atsiradusi kaip verþli upë (sakysim, per porà pokario 

metø Meerbecke buvo iðplatinta 3000–4000 knygø 1427 ), ji gan spëriai 

virto ankanèia pelke. Tai geriausiai gali nusakyti liudininkai. 

Pirmasis – A. Maceina: 

Tremtiniai dabar Vokietijoje yra nepaprastai biedni ir knygø 

beveik visiðkai neperka. O platinimas uþsienyje uþima tiek ilgai laiko 

ir atsiskaitymas yra toks sunkus ir blogas, kad nieko ið to nesitikiu. Tà 

patá sako ir leidëjas „Venta“ 1428 

Antrasis – leidyklos „Bendrija“ bendradarbis: knygø platinimas 

pasaulio lietuviø tarpe yra labai sunkus ðiuo metu. Lietuviai 

yra pasiskleidæ nedidelëmis kolonijomis ir pavienëmis ðeimomis dideliuose 

plotuose, o agentûrø yra taip maþai, kad uþ kiekvieno egz. pardavimà 

reikia gerokai pasukti galvà. Vokietijoje knygai rinkos veik 

nebeliko dël nuolatinës emigracijos, o su pasiliekanèiais reikiamo biznio 

nebepadarysi, nes gyvena gana neturtingai, ið valdþios duodamomis 

paðalpomis turi verstis. / Mûsø dëmesys rinkos atþvilgiu yra nukreiptas 

á JAV gyvenanèius tautieèius 1429 . 

Kaip sakoma, nelabai kà ir bepridësi. 

1426Ið Kempteno padangës // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Lapkr. 13. P. 2. 

1427Dveji metai Meerbecke // Viltis (Meerbeckas). 1947. Rugpj. 7. P. 4. 

1428A. Maceinos laiðkas P. Jurui. ðv. Gmiundas. 1949. Liep. 1 // A. Maceinos laiðkai prel. 

P. Jurui // V. , 1997. P. 51–53. 

1429 "Bendrijos” laiðkas B. Babrauskui. Hannover. 1951. Lapkr. 5 // B. Babrausko laiðkø 

fondas. LTSC. PLA (Èikaga).


Reklama ir informacija apie knygà: 

neiðnaudotos galimybës 

Pasiþiûrëkime á amerikieèiø laikraðèius, kiek ten reklamø. Tikrai mes 

èia esame atsilikæ. Lietuvoje gyvenau provincijoje, kur taip pat buvo 

sunku knygø gauti, manau, kad mes uþsienyje turëtume iðmokti knygà 

branginti ir lengvai pristatyti skaitytojams 1430 .

Vietoj ávado 

341 

Neretai sunku atskirti, kur baigiasi informacija apie knygà ir prasideda 

reklama. Tai tinka ir DP knygai, juoba, toli graþu ne kiekvienas 

leidëjas vienam ir kitam dalykui skyrë pakankamai dëmesio, nors 

juo toliau, tuo labiau, sklindant lietuviams po pasaulá, juto savo 

negrabumo pasekmes ir jei bandydavo vienaip ar kitaip keisti situacijà, 

tai – savarankiðkai. 

Informuojant apie knygà ar reklamuojant jà daugiausia naudotasi 

periodine spauda. Jos reikðmë buvo suvokta tuoj po karo, kai 

1945–1946 m. ypaè stokota informacijos apie knygas ir leidyklas. 

Platintojams tekdavo jos ieðkotis kur beiðmanydavo, sakysim, Beberacho 

stovykloje spaudà platinæs J. Strazdas kreipësi á LRTD, praðydamas 

raðytojø adresø, kad ið jø patirtø, kada pasirodys jø knygos, o 

kà leidþia „Patria“, „Atþalynas“ ir „Giedra“ – þinojo, nes vienos leidyklos 

jam praneðë savo planus, kitos – þadëjo, o KLK - ne 1431 . 

Ið pradþiø praneðimai apie knygø naujienas periodinëje spaudoje 

buvo reti ir atsitiktinio pobûdþio, ir pasirodydavo tik redakcijoms 

atsitiktinai jas suþinojus ar gavus knygà. Pasigesta leidyklø adresø, 

pavyzdþiui, perskaièius, kad „Patria“ Tiubingene iðleido S. Santvaro 

knygà, be adreso buvo keblu jos ieðkoti ne tokiam jau maþame 

mieste 1432 . Toks neaiðkumas netenkino ne tik skaitytojø, bet ir autoriø, 

ir LRTD savo nariams 1946 m. siûlë leidykloms raðyti per 

vietoviø, kur jos buvo ásikûrusios, LTB komitetus 1433 . 

Leidëjams ásitikinus, kad nuo to kenèia platinimas 1434 , padëtis 

ëmë keistis – pradëta reguliariai siøsti spaudai praneðimus apie knygø 

naujienas ar jas paèias su praðymu paminëti ar parecenzuoti. Matyt, 

toks aktyvumas prisidëjo prie veik periodiniø naujø knygø skyreliø 

1430 D. Kenstavièiaus laiðkas „Lieèia knygø platinimà“ 1948. Gruod. 30 // Spauda. V– 

HANAU–10–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1431J. Strazdo laiðkas P. Andriuðiui. Beberach. 1947. Geg. 1 // P. Andriuðio archyvas. 

F. 334–135. MANRS. 

1432Barënas K. Þymëtini leidyklø adresai ir leidiniø kainos // Mintis (Memmingenas). 

1946. Rugpj. 29. P. 8. 

1433Leidyklos // Praneðimai. Lietuviø raðytojø tremtiniø draugijos valdyba. Tiubingenas: 

LRTD, 1946. P. 23. 

1434Þemaitis L. Po lietuviðkà spaudà pasidairius // Mintis (Memmingenas). 1946. Rugpj. 

17. P. 4.


(„Atsiøsta paminëti“, „Naujos knygos“ ir panaðûs) atsiradimo laikraðèiuose 

bei þurnaluose („Mintis“, „Mûsø kelias“, „Lietuviø þodis“, 

„Þiburiai“, „Aidai“ ir kai kuriuose kituose, kur bûdavo pateikiami 

leidinio duomenys, kaina ir – neretai – leidëjo adresas). Pastovumu 

iðsiskyrë S. Platûno vestas „Naujø knygø ir leidiniø“ skyrelis „Mûsø 

kelyje“, kur naujienos bûdavo palydimos vieno dviejø sakiniø anotacijom. 

Nereti laikraðèiuose bûdavo platintojams adresuoti skelbimai 

apie naujas bei dar neiðparduotas knygas, jø kainas ir ásigijimo 

sàlygas. 

Informacijai ir reklamai pasitarnaudavo ir recenzija, nes jos – 

didesnës ar maþesnës (o neretai ir keliø) sulaukdavo kone kiekvienas 

DP leidinys. Jas spausdino visi þymesni periodiniai leidiniai (kartais 

su knygos ir leidëjo duomenimis), bet jos ne visus patenkindavo. 

Sakysim, nepaminëtas liko J. Augustytës-Vaièiûnienës eiliø rinkinys 

„Skeveldros“; apie A. Maceinos „Didájá inkvizitoriø“ tik vienur 

kitur pusbalsiu teprasiþiota, o apie 1946 m. literatûriniø premijø uþ 

poezijà laureatus buvo tik banaliausi praneðimëliai, tad nenoromis 

prisimeni L. Jakavièiaus kalendorinæ gadynæ, dabar taip pat platokai 

reklamuojami kalendoriai, tarsi jie vieni bûtø literatûros reprezentantai, 

tarsi be jø nepasirodytø kito pobûdþio knygos ir jei Lietuvoje leidëjai 

ir knygynai varþydavosi dël klientø, po karo skaitytojai, atseit, 

medþiodavo knygas, tai laikraðèiai tepaminëdavo kokià iðëjusià ir vël 

kartodavo, kad neþinia kur gauti, o á skundus nekreipiama dëmesio 1435 . 

Tiesa, vienu metu spaudoje skambëjo raginimai panaudoti kritikà 

kaip ginklà prieð blogas knygas, tiksliau, kovoti prieð jas tyla – neminëti 

spaudoje ir nerecenzuoti, nes, girdi, kuo prasèiau apie jas 

raðysi, tuo labiau pirks. Ðio poþiûrio prieðininkai teigë, kad tokios 

recenzijos gali tapti knygos reklama tik tuo atveju, kai joje yra kokios 

nors nepageidaujamos politinës ar dorovinës tendencijos, o ðlamðtas 

liks ðlamðtu net ir pradëjus juo þavëtis 1436 . Dar vëliau, 1947-øjø 

vidury, kalbëta apie „visuotinà recenzijø tylà“, kada, tylom apeinant 

svarbesnius dalykus, raðyta apie smulkmenas, paliekant neaptartà 

ne vienà svaresnæ knygà, taip nuvertinant jà skaitytojo akyse ir pamirðtant 

pareigà padëti jam atskirti pelus nuo grûdø bei áþeidþiant 

autoriø 1437 . 

1435Jaðinskas J. Literatûros fronte nieko naujo // Mintis (Memmingenas). 1947. Bal. 2. P. 6. 

1436Barënas K. Argi gera tylos taktika kritikoje? // Mintis (Memmingenas). 1946. Rugs. 27. 

P. 3. 

1437Barënas K. Naujø knygø recenzijos // Mintis (Memmingenas). 1947. Birþ. 6. P. 3.


ávado 

343 

Informacijos kiekis apie knygà spaudoje daugiau ar maþiau tenkino 

pirkëjus iki 1948 m. pabaigos. Po reformos ir ypaè prasidëjus 

emigracijai situacija vël pablogëjo. Ásibëgëjus leidybai ir ankstesnës 

daþnos informacijos dëka atpuolus bûtinybei kaskart skelbti leidyklø 

adresus, jø pasigesta spartëjant emigracijai, nes, maþinant stovyklø 

skaièiø ir perkeliant DP á dar veikianèias, kito ir leidyklø adresai. 

6-ojo deð. pradþioje daugelis net nebeþinojo, kokios leidyklos dar 

veikia, kokiø turi knygø ir kaip jas gauti, o leidëjai, esà Vokietijoje, 

kaþkodël tyli ir neranda keliø knygos pasiilgusius painformuoti kà ir 

kur jie turi 1438 . Pasigesta ir informacijos apie kainas, nes po naujos 

valiutos ávedimo leidëjai ne kiekvienà kartà nurodydavo jas skelbimuos, 

o kodël – tegalima spëlioti. 

Suðlubavo ir informacijos kokybë recenzijose. Kitàsyk knygos 

leidëjà sàmoningai nutylëdavo, taip sudarant papildomø sunkumø 

norinèiam jà ásigyti ir prasilenkiant su paproèiu prie jos vertinimo 

pridëti tikslius leidybos duomenis. Amþininkø nuostabai, tai emigracijoje 

pradëjo uþmirðti ir mokslininkai 1439 . Kita bëda – knygos 

buvo vertinamos pagal jø autorius 1440 . 

Idëjos pakeisti susidariusià padëtá ir kas 4–5 savaites visuose 

periodiniuose leidiniuose skelbti parduodamø knygø sàraðà, kainas, 

leidyklø adresus 1441 greit prarado aktualumà, nes jie sparèiai nyko. 

Po 1950 m. VFR teliko S. Miglino savaitraðtis „Tremtis“, D. Britanijoje 

– „Britanijos lietuvis“ ir keletas epizodiðkai ëjusiø biuleteniø. 

Ðiuose leidiniuose talpinta informacija apie naujas knygas, bet jau 

daugiausia – apie iðleistas JAV. Savo ruoþtu, Europoje likæ leidëjai 

stengës informuoti apie savo knygas á kitas ðalis iðvykusius tautieèius 

per vietinius laikraðèius („Laikà“ Argentinoje, „Draugà“, „Vienybæ“ 

ir kitus JAV) 1442 . 

Deja, maþëjant periodiniø leidiniø skaièiui, sykiu augo jø reikðmë, 

nes jei kas ir galëjo padëti platinant knygas tarp iðtrûkusiø ið 

1438Knygø reikalu // Tremtis (Memmingenas). 1951. Kov. 27. P. 3. 

1439Knygos adresas // Tremtis (Memmingenas). 1952. Rugs. 19. P. 5. 


25. P. 5. 

1441D. Kenstavièius. Lieèia knygø platinimà. Verden. 1948. Gruod. 30 // Spauda. V– 

HANAU–10–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1442Kai kada knygos paminëjimas JAV lietuviø spaudoje autoriui buvo svarbus kaip 

praneðimas Lietuvoje likusiems artimiesiems, kad jis gyvas ir sveikas (þr. : P. Babicko laiðkas 

kun. J. Prunskiui, Roma, 1946. // J. Prunskio laiðkø fondas. LTSC. PLA. (Èikaga).


stovyklø ir kas sau gyvenanèiø, visokiais kiauteliais uþsidariusiø tautieèiø, 

– tik laikraðèiai. Jie ir tik jie liko prieinami didesniam 

skaièiui lietuviø, bet retas laikraðtis kiek þmogiðkiau supaþindina 

skaitytojà su knyga. Ne visos net paminimos, toli graþu ne visos recenzuojamos, 

o jei leidykla vis dëlto rûpinasi, kad laikraðtyje bûtø 

paminëtas jos leidinys, ji tada apmoka, kaip uþ kvieèius. Tiesa, Lietuvoje 

„Sakalas“, „Spaudos Fondas“ ar kuri nors stipresnë leidykla 

nepasitenkindavo vien paminëjimu ar recenzijomis, bet daþnai laikraðèiams 

duodavo stambiø apþvalginiø skelbimø, tuo bûdu daþniau 

primindamos savo leidinius. Bet ðiandien nebe anie geri laikai, ir ið 

knygos nebebûtø ieðkoti uþdarbiø. Jei britai bëdoja dël savo knygos 

ateities, tai kà bedaryti mums? Mums reikëtø visomis iðgalëmis paremti 

jà, vargðæ 1443 . 

Kita bëda – neiðnaudotos galimybës pasinaudoti, sakysim, anglø 

laikraðèiais iðleidus kitakalbes knygas. Vël teliko varvinti seilæ, 

matant, kad ir estø apsukrumà: 

Ðtai ðvieþais pavyzdys, kaip kiti moka ieðkotis simpatikø. „Literary 

Supplement“ 1951 m. spalio 12 d. numeryje registruojamøjø leidiniø 

skyriuje iðspausdino metrikacinius duomenis apie Ðvedijoje anglø 

kalba iðleistà estø poeto Bernard Kangno eilëraðèiø knygà 

„Eartbound“ („Þemës riba“). Maþa to, recenzijø skyriuje apie tà 78 

psl. leidinëlá iðspausdinta 45 eiluèiø recenzijëlë (turint galvoje, kad 

recenzijø dydis labai ribotas, uþ 45 eilutes reikia labai dëkoti, nes ne 

visoms ir savosioms po tiek skiriama). 

Minëdamas knygà, laikraðtis turi puikià tradicijà – paminëti ir 

leidyklos adresà, o tai reiðkia, kad norás knygà ásigyti pilietis (ar biblioteka) 

neturi vargo: uþsisakë knygyne, o tas, þinodamas adresà, 

parûpina 1444 . 

Ypaè nuo informacijos ir reklamos laikraðèiuose priklausë platinimas 

kolonijose uþ Vokietijos ribø. Sakysim, svarbus masalas 

apsispræsti bendradarbiauti su DBLS leidëjams buvo jos laikraðtis 

„Britanijos lietuvis“, kur sàjunga galëjo talpinti informacijà apie 

knygas bei ásigijimo sàlygas ir kitàsyk leidëjai turëdavo konkreèius 

pageidavimus dël skelbimø. Pavyzdþiui, J. Lenktaitis, atsiuntæs skelbimà 

apie „Lietuvos istorijà“, norëjo, kad ðis bûtø talpinamas per 

dvi skiltis, kaip padarë „Mûsø kelias“; o pridëtus ðûkius praðë rinkti 

1443 K. Barënas. Savosios knygos tarnyboje // Tremtis (Memmingenas). 1951. Spal. 24. P. 6. 

1444 S. Baltaragis. Simpatikø ieðkojimas // Tremtis (Memmingenas). 1951. Spal. 24. P. 6.


ávado 

345 

antraðtinëmis raidëmis ir nelauþyti, sykiu nurodydamas, kad ðlubuoja 

lauþymas ir laikraðtá bûtø geriau spausdinti ne ant rotacinio 

55 g, bet ant spaudos 70 g svorio popieriaus, tada iðvaizda bûtø 

þymiai geresnë ir siûlë keisti daþus 1445 . Tiesa, renkantis laikraðèius 

tekdavo atsiþvelgti ir á skaitytojus, sakysim, D. Britanijoje netiko 

„Iðeiviø draugas“, kurio skaitytojai – senieji ateiviai – maþai domëjosi 

lietuviðka knyga. Neretai laikraðèiø redakcijoms buvo siunèiamos 

knygos su leidyklø antspaudu – praðymu paminëti jas bei 

parecenzuoti. 

Suprasdami periodikos svarbà kai kurie leidëjai imdavosi leidybos 

tik turëdami savo laikraðtá. Ryðkiausias pavyzdys – S. Miglino 

leidykla ir laikraðtis „Tremtis“, kur nuolat buvo informuojama apie 

leidyklos darbà, knygø leidybos situacijà, jø ásigijimo sàlygas, ieðkoma 

knygas uþsisakiusiø, bet adresus pakeitusiø asmenø, pateikiami 

atstovø adresai, pokalbiai su autoriais, iðtraukos ið knygø, o joms 

pasirodþius – recenzijos. Panaðiai tvarkësi ir Vokietijos leidëjø knygas 

Australijoje platinæs J. Gluðauskas, tam aktyviai naudojæs savo 

laikraðtá „Australijos lietuvis“. 

Kai kada, matyt, laikraðèiai tapdavo átampos tarp platintojo ir 

leidëjo prieþastimi kaip DBLS „Britanijos lietuvis“, á kurá leidëjai 

dëjo dideles viltis, bet, laikui bëgant, su kartëliu ásitikino, kad, jø 

galva, sàjunga tam skiria nepakankamai dëmesio 1446 . Jei tikëti J. Lenktaièio 

susiraðinëjimu su DBLS, nedaug gelbëjo ir sutarties punktas 

dël informacijos apie knygas talpinimo laikraðty 1447 . Sakysim, J. Rimeikis 

1951 m. pabaigoje ragino sàjungà ypaè pasistengti ir prieð 

ðventes pareklamuoti knygas dovanoms, nes Britanijos lietuviai apie 

jo iðleistas daugiau patirdavo ið Vokietijos lietuviø spaudos nei vietinës. 

Jis ir siøsdavo reklaminius tekstus, vedinas tvirto ásitikinimo, 

kad Anglijoje galima iðplatinti maþiausiai 100 egz. kiekvienos 

knygos 1448 . Neprisidëjo prie knygos plitimo ir kai kuriø laikraðèiø 

reikalavimas mokëti uþ reklamà, nes leidëjo kiðenë to neiðgalëdavo. 

1445J. Lenktaièio laiðkas M. Ðilkaièiui. 1949. Birþ. 15 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1446J. Rimeikio laiðkas DBLS pirm. M. Bajorinui // DBLS. Knygø platinimas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1447J. Lenktaièio laiðkas DBLS. Fellbach. 1947. Rugs. 8 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1448J. Rimeikio laiðkas DBLS. Murnau. 1951. Gruod. 11 // DBLS. Knygø platinimas. 



Jam telikdavo gailauti prarasto galbût pernelyg didelio pasitikëjimo 

tautiniu idealizmu 1449 (bet negalima smerkti ir laikraðtininkø, kuriems 

reklama – vienas esminiø iðlikimo ramsèiø). 

Mëginta leisti specialø, knygø prekybai skirtà biuletená. To 

1948 m. rugpjûtá ëmës E. Gedgaudo „Lietuviø spaudos agentûra“, 

iðleidusi tris rotatorinio „Knygø ir laikraðèiø biuletenio“, kuriuo siekta 

pristatyti skaitytojams iðleistas ar artimiausioje ateityje turëjusias pasirodyti 

knygas bei periodinius leidinius, numerius. Jame buvo skyriai 

„Naujai iðleistos knygos“ (kur knygas paprastai lydëjo trumpas, 

vieno sakinio apibûdinamas – 8)A. Koestler. Nulis ir begalybë. 

Autorius ádomiai nuðvieèia þmogaus nuvertinimà Sov. Sàjungoje. Veikalas 

iðverstas á daugelá kalbø), „Spaudos naujienos“ (informacija apie 

naujai pasirodþiusius arba vël po reformos atsigavusius periodinius 

leidinius). Vëliau atsirado skyriai „Seniau iðëjusios knygos“ bei „Kaip 

vertinamos naujos knygos“, kur buvo sumanyta dëti trumpas kai 

kuriø knygø recenzijø iðtraukas, sykiu nurodant numerá, pagal kurià 

jà bûtø galima uþsisakyti. Pavyzdþiui: 4. J. Baltruðaitis. Lithuanian 

folk art. „Dar viena reprezentacinë knyga… Vis pasirodo knygø, 

kurias galima ir svetimðaliui parodyti…“ Ðià knygà paraðë þinomas 

mûsø meno istorikas J. B…. Jis apraðinëja mûsø architektûrà, kryþius… 

Nuotraukos ir iliustracijos parinktos ádomios ir charakteringos“ 

(P. Jurkus, „Þiburiai“, nr. 36). Paskutiniame, 1948 m. lapkrièio 

numeryje, buvo informacija, kaip oro paðtu gauti Vokietijos 

lietuviðkus laikraðèius ir naujas skyrelis „Netrukus iðeis ið spaudos“. 

Biuletenyje talpinta ir informacija apie E. Gedgaudo platintus leidinius, 

o kainos paskaièiuotos sykiu su persiuntimu; nurodyta ir 

knygø uþsisakymo tvarka. 

Knygø prekybininkams buvo reikðmingas ir A. Ruþancovo nuo 

1948 m. sausio leistas LBT biuletenis „Knygø lentyna“. Jame, be 

informacijos apie naujas knygas buvo galima rasti leidëjø adresus ir 

kitas naudingas knyga besidominantiems þinias. 

Tradicinë prekybos informavimo priemonë – leidyklø katalogai 

– buvo kone uþmirðta. Pasirodë tik leidyklø „Patrios“ ir „LUX“ 

katalogai. Tiesa, prasidëjus emigracijai, raginta skubiai iðleisti bendrà 

katalogà, kurio dëka naujose ðalyse prakutæ eks-DP galëtø per- 

1449J. Daèinsko laiðkas J. Kaminskui. 1951. Saus. 14 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–40. 

VUMB rankraðèiø skyrius.


ávado 

347 

sisiøsdinti knygas ið egzistuojanèiø platinimo centrø 1450 , bet ji liko 

realizuota. Gal kiek jo vaidmená atliko A. Ruþancovo biuletenis. Kai 

kurie leidëjai primityviomis priemonëmis rengdavo nedidelius katalogus 

ir siuntinëdavo didesniems platintojams, pavyzdþiui, „LUX“ 

ir „Venta“ patogumo bei taupumo sumetimais rotatorium spausdindavo 

ir siøsdavo DBLS bendrus katalogus 1451 . 

Gyvenimas privertë leidëjus griebtis ávairiø informacijos apie 

knygø ir reklamos bûdø. Potencialiems pirkëjams siuntinëti reklaminiai 

laiðkai. Sakysim, „Giedra“ viename tokiame pateikë iðsamià 

informacijà apie jos leidþiamà P. Ðleþo ir I. Malinausko „Lietuvos 

istorijà“, popieriaus laiðkams serijà „Lietuviðki laiðkai“, raðymo, 

pieðimo ir gaidø sàsiuvinius bei pridëjo vokiðkà uþsakymo telegramos 

pavyzdá, kurios tekstà praðë pakartoti ant atviruko, nes bûdavo, 

kad leidyklà pasiekdavo telegramos su iðkraipytais tekstais 1452 . Plaèiai 

naudoti atviruko formos reklaminiai laiðkai, kurie kitàsyk buvo 

susijæ su knygø uþsakymø rinkimu, pavyzdþiui, uþsisakæ broliø Berþinskø 

þodynà, gaudavo standartinio turinio spausdintà atvirukà: 

Rosenheim, 16. 5. 46. G. T. Dëkodami uþ Jûsø ð/m. 3 mën. 

18 d. malonø laiðkà praneðame, kad angliðka–-lietuviðkas–vokiðkas 

þodynas yra baigiamas spausdinti ir artimiausiu laiku bus praneðta 

per spaudà þodyno paskirstymo ir atleidimo sàlygas, nes þodyno tiraþas 

yra ribotas ir esamà iki ðiam laikui þodyno pareikalavimà pilnai patenkinti 

negalime. 

Mûsø þodynas atrodys taip, bûtent: kiðeninio formato 

(10,5x14,8), apie 960 psl., apims virð 27. 000 pagrindiniø þodþiø 

ir detali kaina bus apie 20 RM. 20-. 

Tarpininkams ir platintojams bus duodama 10 procentø nuolaida. 

Ið Jûsø yra gauta RM . . . ir Jûsø sàskaiton bus rezervuota 25 egz. 

þodyno. 

Reiðkiame pagarbà . . . Juozas ir Jonas Berþinskai. 

Labiau reklaminiai lapeliai paplito prasidëjus emigracijai, kai 

jie naudoti ir knygø uþsakymams. 

1450Pronskus J. Iðsisklaidymo akivaizdoje // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Lapkr. 20. 

P. 4. 

1451J. Rimeikio laiðkas P. Varkalai, 1949. Liep. 10 // DBLS. Knygø platintojai. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1452A. Giedraièio laiðkas Seligenstadto gimnazijai. 1947. Geg. 12 // Bendro turinio 

susiraðinëjimas. Seligenstadto gimnazija. V–SELIG–5–3. LTSC. PLA (Èikaga).


Kitàsyk, reklamos sumetimais, susipaþinimui siuntinëtos paèios 

knygos, paprastai – mokykloms, su praðymu praneðti jos pageidaujanèiø 

skaièiø 1453 , bet bûdavo, kad platintojas gaudavo knygà be 

atskiro perspëjimo, tik su lydraðèiu, kuriame be nurodymø, kaip 

atsiskaityti bûdavo ávardytos ir kai kurios knygos ypatybës 1454 . Bûta 

planø á vienas jau siuntinëjamas knygas dëti rotatorium daugintus 

lapelius su informaciniais skelbimais apie kitas knygas 1455 , nors neþinia, 

ar jie buvo ágyvendinti. 

„Venta“ leisdama B. Kviklio „Genocide“ parengë specialø keturiø 

puslapiø leidiná, kur ádëjo smulkø knygos turiná su palydimuoju 

tekstu apie jos parengimo ypatybes, svarbà, leidybos terminus 

bei ásigijimo sàlygas ir pasiuntë keliasdeðimt jo egzemplioriø 

LTB ir DBLS, kad ðie paskleistø tarp savo padaliniø, taip skatindami 

uþsisakyti knygà. Tai bene toks vienintelis iðankstinës reklamos 

pavyzdys DP leidyboje (beje, leidinyje buvo ir „Ventos“ platintø 

knygø sàraðas). 

Pradedant 1947 m. kaip informacijos priemonë imta naudoti 

ir knyga, dedant jos gale leidyklos paskelbtø ar spaudai paruoðtø 

knygø sàraðus su kainom bei leidyklø, o prasidëjus emigracijai – ir 

jø atstovø adresus bei á tautinius jausmus apeliuojanèius paraginimus: 

Lietuvi, ar atlieki savo pareigà? Ar dalyvauji lietuviø kultûrinëje 

kûryboje? Nedelsdamas prisidëk prie kultûros ir jos kûrëjø iðlaikymo. Tegul 

tavo laikinuosius namus puoðia lietuviðka knyga, kuri kiekvienam 

parodys, kad esi kovojanèios ir susipratusios tautos narys 1456 . 

Kaip reklaminá mostà galima traktuoti ir tai, kad 1948 m. J. 

Lenktaitis pasiuntë nemaþà kieká „Patrios“ kalendoriø dovanø DBLS 

ir savo bendradarbiams 1457 . Savotiðka reklama buvo ir knygø siuntimas 

didþiosioms Vakarø ðaliø bibliotekoms. 

Taèiau leidëjø prisipaþinimu jie gan maþai skyrë dëmesio reklamai. 

Sakysim, 1948 m. pabaigoje pasirodþius P. Andriuðio „Vaba- 

1453A. Krauso laiðkas Wehnen pradþios mokyklos vedëjui // Wehnen pradþios m–klos 

gaunamøjø raðtø byla. Nr. 1. V–WHEN–5–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1454N. Èereko laiðkas Memmingeno gimnazijos direktoriui. 1947. Geg. 17 // V–MEMM– 

1–6. Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. LTSC. PLA (Èikaga). 

1455J. Glemþos laiðkas TF valdytojui J. Kaminskui. 1950. Rugpj. 30 // PLB CK–as ir mûsø 

susitarimai. Byla 12. 1950. V–LTB CK–AG–3–6. LTSC. PLA (Èikaga). 

1456Nei vieno lietuvio be lietuviðkos knygos // Sabaliauskas A. Nuo Imsrës iki Orinoko per 

fakyrø þemæ. B. v., 1951. P. 227. 

1457J. Lenktaièio laiðkas DBLS. 1948. Saus. 2 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 

PLSC. PLA (Èikaga).


ávado 

349 

lø vestuvëms“, leidëjo J. P. Palukaièio teigimu, jos platinimas ëjo 

geriau nei bet kurios kitos, po reformos iðleistos knygos, o stovykloje, 

kur jis gyveno, pasistengus pareklamuoti, parduota 60 egz., tiek, 

kiek niekada jokios knygos èia nebuvo iðparduota, tad teliko gailauti, 

kad jei bûtø tinkamai rûpintasi reklama, ne tik ðios, bet ir kitos knygos 

iðeitø trigubai ar daugiau. Ðitai mûsø leidëjai, o dar labiau platintojai 

visai uþmirðta 1458 . 

Ið platintojø reklaminiø akcijø tegalima paminëti S. Pilkos pastangomis 

1949 m. balandþio 4–16 d. Èikagos vieðojoje bibliotekoje 

surengtà DP knygø ið jo rinkinio parodà, kuri susilaukë neblogo 

pasisekimo, mat sunkiose sàlygose iðleista knyga – atrakcija 

amerikieèiams 1459 . 

Ði paroda buvo viena ið daugelio, kurià organizavo DP. Jø gausybëje 

matome ir vien knygai skirtas, tiek renginius, kur knyga buvo 

vienu ið daugelio eksponatø, pavyzdþiui, Kemptene 1947 m. liepos 

26–30 d. vykusioje parodoje be spaudos buvo meno, rankdarbiø 

bei tautodailës, amatininkø, statistikos, filatelijos ir foto skyriai 1460 . 

Parodos daugiausia bûdavo proginës ir lydëdavo kokios reikðmingos 

datos, paprastai, Vasario 16-tos minëjimà kaip Dillingeno lietuviø 

meno paroda 1947 m. vasario16–23 d. , kur buvo ir specialus spaudos 

skyrius su veik visa DP spauda 1461 ar Liubeke 1949 m. Kultûros 

fondo surengta knygø parodà, kur demonstruota per 350 knygø ir 

kurià manyta parodyti ir kitur 1462 . 

Lietuviø DP knygos patekdavo ir tarptautines parodas, pradedant 

skirtom dalies ar visø tautø DP spaudai kaip UNRRA Kemptene 

1946-øjø vasarà surengta Pabaltijieèiø knygos savaite, kur norëta 

supaþindinti su DP spauda 1463 ar Vokietijoje po karo veikusios Rytø 

Europos, Baltijos ir Balkanø ðaliø þurnalistø sàjungos. 1952 m. spalio 

10-11 d. Miunchene jos susirinkimo proga suruoðtà spaudos 

paroda 1464 ir baigiant parodomis ávairiose pasaulio kampeliuose. 

1458J. P. Palukaièio laiðkas P. Andriuðiui. Dormstadt. 1948. Gruod. 21 // P. Andriuðio 

fondas. F. 334–113. L. 3. MABRS 

1459S. Pilkos laiðkas J. Gimbutui. Chicago. 1949. Bal. 29 // J. Gimbuto archyvas. F. 238– 

201. VUMBRS. 

1460Kempten // Lietuviø enciklopedija. T. 11. Bostonas, 1957. P. 562. 

1461Dillingeno lietuviø meno – tautodailës paroda // Þiburiai (Augsburgas). 1947. Kov. 8. 

P. 10. 

1462Tremties knygos paroda Liubecke // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Kov. 9. P. 4. 

1463Pabaltijieèiø knygos savaitë // Mintis (Memmingenas). 1946. Rugpj. 27. P. 4. 

1464Uþsienieèiø spaudos paroda Vokietijoje // Tremtis (Memmingenas). 1952. Spal. 22. P. 5.


Sakysim, 1948 m. rudená Londone ávyko tarptautinë vakarø unijos 

paroda, kur lietuviø skyriuje tarp kitø eksponatø buvo ir knygos 1465 , 

o didþiulëje pasaulinëje knygø parodoje Pietø Afrikos Respublikoje 

1949 m. „Patria“ atstovavo Vokietijoje veikusioms svetimðaliø leidykloms. 

Parodoje, atidarytoje Kapstadte, o vëliau perkeltoje á kitus 

PAR miestus (Pretorijà, Johanesburgà, Vinhukà ir kitus, kur tæsdavosi 

po dvi savaites), „Patria“, kaip ir kitos leidyklos, turëjo atskirà 

paviljonà-kioskà, kur demonstravo geriausius leidinius 1466 . Beje, J. 

Lenktaitis, matyt, jausdamas artëjant veiklos Europoje pabaigà, 1949 

m. pavasará, Ðv. Gmiunde vienintelis ið lietuviø surengë savo leidyklos 

parodà, kur demonstravo visas knygas 1467 . 

Tiesa, ne á visas norëtas parodas pavyko patekti ar jas surengti, 

pavyzdþiui LBT turëjo galimybæ dalyvauti 1948 m. lapkrièio – gruodþio 

mën. Briuselyje vykusioje tarptautinëje knygø ir grafikos 

parodoje 1468 , bet, regis, negavo finansinës paramos. Spaudai turëjo 

bûti skirtas Vokietijoje ir JAV planuotos rengti parodos „Lietuva tremty“ 

skyrius (leidyklos, laikraðèiai, þurnalai, knygos) 1469 , bet gyvenimas 

privertë maþinti apetitus ir parodà teko skirti vien DP menui. 

Parodos buvo ir 1947m. ðvæsto pirmosios lietuviðkos knygos 

400-ojo jubiliejaus dalimi. Minëjimo organizatoriumi tapo LRTD 

sudarytas komitetas, paskelbæs 1947m. Lietuviðkos knygos metais 

ir paraginæs, pradedant sausio 8-àja, stovyklose ruoðti minëjimus, 

skelbti straipsnius apie lietuviðkos knygos istorijà, minëjimø apraðymus, 

leidëjus – iðleisti vertingø knygø, pasirûpinti jø menine iðvaizda 

bei paþymëti sukaktuviø data, dailininkus – sukurti nors po vienà 

ekslibrisà, o raðytojus – rengti literatûrinius vakarus, kur kviesti 

aktorius bei dainininkus ir kur bus galima – surengti lietuviðkos knygos 

parodà, neaplenkiant ir mûsø knygos iliustracijos meno 1470 . 

Raginimas sulaukë plataus atgarsio: tiek didþiuosiuose laikraðèiuose 

bei þurnaluose, tiek stovyklø biuleteniuose galima rasti ne 

1465 Lietuva tarptautinëje vakarø unijos parodoje // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Lapkr. 

4. P. 4. 

1466 Rutenis J. “Patria” Pietø Afrikos parodoje // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Rugs. 25. 

P. 6. 

1467 Andriuðis P. Lenktaitis persirito per penkiasdeðimt // Mintis (Memmingenas). 1949. 

Kov. 9. P. 6. 

1468 Cicënas J. Kai knygø lentynoje pasiþvalgai // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugs. 3. P. 8. 

1469 “Lietuva tremty” // Meno parodos JAV komiteto áv. raðtai. V–LTB C KOM–AG–6–1. 


1470 Vyr. lietuviðkos knygos 400 m. sukakèiai minëti komitetas // Mûsø kelias (Dillingenas). 

1946. Lapkr. 7. P. 6.


ávado 

351 

vienà V. Birþiðkos, V. Maciûno bei kitø autoriø publikacijà apie 

lietuviðkos knygos istorijà, jai skirtø renginiø apraðymus, o leidëjai 

1947 m. virð dviejø deðimèiø knygø paþymëjo jubiliejine data: 1547– 

1947, 400 m. spaudos sukaktis (Stade stovyklos ðvietimo skyrius), 

1947–400 lietuviðkos knygos sukakties metais (Lietuviø skautø brolijos 

vadija, „Patria“, „Venta“) arba 1547–1947–400 spaudos sukakties 

metais (Ðulaièiai). Kai kuriose stovyklose organizuotos jubiliejinës 

knygø parodos (Flensburgo 1471 , Stadës 1472 ir kitose), o didþiàsias 

apkeliavo J. Lenktaièio surengta paroda 1473 . 

Leidyboje kaip reklamos priemonë labai vertinamos ir literatûrinës 

premijos, teikiamos tiek uþ jau iðleistas knygas, tiek uþ ávairiems 

konkursams atsiøstus rankraðèius. Abi jos anksti tapo áprastos 

DP knygos kasdienybëje, ypaè uþ iðleistas knygas – 1947m. pradþioje 

buvo áteiktos LTB ÐV premijos, BALFo, LRK ir leidyklos 

„Patria“ uþ geriausius iki tø metø sausio 1 d. iðleistus kûrinius (iki 

reformos LTB ÐV premijos laureatas gaudavo 5000, BALFo ir „Patrios“ 

– po 3000, LRK – 1000 RM) kurias skyrë specialiai sudarytos 

keturiø asmenø komisijos (du – nuo skirianèios organizacijos ir 

du – nuo premijø iniciatorës LRTD, balsams pasidalijus pusiau lemdavo 

pirmininko balsas) 1474 . 

LTB ÐV premija buvo prilyginta prieðkario Lietuvos Valstybinei 

premijai. Simboliðka, kad pirmuoju laureatu uþ knygà „Svetimi 

kalnai“ tapo B. Brazdþionis – paskutinis 1940 m. Valstybinës premijos 

laureatas uþ knygà „Kunigaikðèiø miestas“ 1475 . Kitais LTB 

ðvietimo valdybos premijos laureatais tapo F. Kirða (uþ „Tolumas“) 

ir J. Jankus („Naktis ant morø“). 

Manyta, kad LRK tradiciðkai skirs premijas uþ kûrinius jaunimui 

(jei tik bus vertø), jos laureatais tapo K. Bradûnas („Vilniaus 

varpai“), P. Andriuðis („Anoj pusëj eþero“) ir J. Kaupas („Daktaras 

Kripðtukas pragare“), o BALFo premija teko A. Nykai-Niliûnui („Vidurnakèio 

simfonijos“), V. Ramonui („Kryþiai“) ir N. Mazalaitei 

(„Legendos apie ilgesá“). „Patrios“ premija bûdavo skirta leidyklos 

iðleistø knygø autoriams – H. Nagiui ir K. Bradûnui. 1948 m. 

1471 [Informacija] // Aktualiosios informacijos (Flensburgas). 1947. Spal. 15. P. 4. 

1472Spaudos parodoje // Aktualiosios informacijos (Stade). 1947. Spal. 16. P. 2. 

1473Leidiniø paroda // Lietuvis þodis (Detmoldas). 1947. Bal. 24. P. 4. 

1474Andriuðis P. Keturios literatûrinës premijos // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Saus. 

30. P. 6. 

1475Literatûrinis Ravensburgo profilis // LRTD archyvas. LTSC. PLA (Èikaga).


paskirtos Paðtininkø sàjungos premijos laureatu tapo M. Katiliðkis 

(“Prasilenkimo valanda”). 

Premijø áteikimas bûdavo sudëtine dideliø kasmetiniø Tiubingene 

(1947), Ðv. Gmiunde (1948) ir Fellbache (1949) vykusiø 

literatûriniø ðvenèiø, skirtø Vasario 16-ajai dalimi. Jas skirdavo remiantis 

LRTD parengtais nuostatais, bet ðie, aiðku, negalëjo iðspræsti 

visø problemø, tuo labiau uþgautø ambicijø. Pavyzdþiui, 1948 m. 

pradþioje LRTD pirmininkà S. Santvarà pasiekë poeto V. Ðimaièio 

ágaliotinio (!) dr. jur. Vlado Ðimaièio laiðkas dël á 1947-øjø kandidaèiø 

sàraðà neátrauktos V. Ðimaièio knygos „Vyturëliai laukuos“. 

Mat, kaip iðsiaiðkino advokatas, nuostatuose nebuvo në vieno paragrafo, 

kuris prieðtarautø tos knygos áraðymui, bet draugijos pirmininkas, 

kartà paþadëjæs jà áraðyti, apgavo, ir advokatas reikalavo paaiðkinti, 

kodël. S. Santvaro galva, draugija turëjo pagrindà palikti knygà 

uþ sàraðo borto, bet dël ðventos ramybës nusprendë nusileisti, 

nors Dr. jur. Vl. Ðimaièio motyvai visumoje nëra svarstytini 1476 , tuo 

labiau, kad knygai premija niekaip „negrësë“, taèiau kiekvienai motinai 

jos vaikas graþiausias… 

Laikui bëgant, ypaè prasidëjus emigracijai keblumø ëmë kelti 

punktas, kad premija skiriama tik „tremty“ (t. y. Vakarø Europoje) 

sukurtiems kûriniams, kai vis daugiau iðkeliavusiø raðytojø su savo 

naujom, net Europoje iðleistomis knygomis likdavo uþ sàraðo ribø, 

tad draugija gan tyliai já pakeitë 1949 m. pradþioj ir, pavyzdþiui, 

1948 m. kandidatø sàraðe atsirado Nr. 6. Marija Sims. Mano dainos 

(iðl. JAV); Nr. 7. V. Aliðas. Pietø Kryþius (iðl. Brazilijoje) ir autoriø, 

jau emigravusiø ir negyvenanèiø tremtyje 1477 , ir tai toli graþu ne 

visus suþavëjo. 

Kaip paprastai, skiriant premijø bûta ir povandeniø akmenø, 

ir sàskaitø suvedimo, ir skolø gràþinimo. Sakysim, V. Ramono liudijimu, 

kai jis gavo premijà, komisijos sekretorius H. Radauskas atsisakë 

pasiraðyti ant „diplomo“. Kodël? „Kryþiai“ – paprastas, piktas 

pamfletas, nors kai kuriuos jo ávaizdþius vëliau panaudojo savo 

poezijoje 1478 . Kai kam uþkliuvo premija J. Jankaus „Nakèiai ant morø“, 

juoba, pirmuosius knygos egzempliorius buvo galima nusipirk- 

1476Vl. Ðimaièio laiðkas S. Santvarui // LRTD archyvas. LSTC. PLA (Èikaga). 

1477J. Lenktaièio laiðkas LRTD. Fellbachas. 1949. Saus. 28 // LRTD archyvas. LSTC. PLA 

(Èikaga). 

1478V. Ramono laiðkas J. Griniui. 1971 // V. Ramono archyvas. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

353 

ti tik per literatûros ðventæ, kur ji ir buvo áteikta, tad prieð tai romanà 

tebuvo skaièiusi komisija, kai paprastai premijos tekdavo iðparduotom 

knygom, taip anksèiau tebuvo nutikæ tik F. Kirðos „Tolumoms“. 

J. Grinius teigë, kad komisijà paveikë romano aktualijos, 

nors tuo pat metu spëliojo, kad gal premija norëta atþymëti ne tiek 

knygà, kiek nusipelniusá raðytojà, nes ið ðalies teko nugirsti, kad pernai 

metais premija buvo paskirta uþ „Tolumas“ pagerbti F. Kirðà 1479 . 

K. Bradûnas savo premijuotà rinkiná „Vilniaus varpai“ vadino jaunystës 

„darbeliu“, jo galvà, premijà lëmë patriotika, aktualijos ir Vilniaus 

prisiminimas, o komisija galvoje turëjo jo daug geresnæ poemà 

„Maras“ 1480 . 

Premijø atsiradimà amþininkai vadino geru þenklu, liudijusiu, 

kad literatûra sulaukë ðiokios tokios globos, bet ið dviejø tikslø – 

iðrinkti geriausius kûrinius ir suteikti autoriui materialinæ paramà, 

kad jis dar labiau atsidëtø literatûriniam darbui – pasiekë tik pirmàjá, 

o dël antrojo galëjo bûti ir kitaip sutvarkytos, ypaè BALFo, kuris 

verèiau bûtø skyræs literatui stipendijà studijoms kokioje V. Europos 

ðalyje 1481 . Premijos sietos ir su palankesnëm sàlygom gerai knygai 

sudarymu. Pavyzdþiui, LTB raginta paskelbti literatûriná konkursà 

ir iðleisti prenumeruotas knygas, taip smûgiant blogoms knygoms, 

nes egzistavusios premijos buvo menkos ir savo tikslo 

nepasiekdavo dël to, kad knygø buvo tiek maþai, jog nebûdavo ið ko 

rinktis, tad siûlyta premijas padidinti ir dalyti konkurso bûdu 1482 . 

Jas siûlyta panaudoti konkreèiø knygø rengimui, sakysim, LRK, LTB 

ar BALFas raginti paremti rezistencinæ literatûrà 1483 . 

Baigiantis DP laikotarpiu VFR iðleistos knygos ëmë skinti jau 

JAV pradëtas skirti premijas, kaip A. Vaièiulaièio„Italijos vaizdai“ 

1950 m. Jos skyrimà lydëjo skandalas – buvo atsisakyta premijuoti 

V. Krëvës „Dangaus ir þemës sûnus“, nes tai, girdi, ne visas veikalas, 

o tik dalis, bet tikràja atsisakymo prieþastimi tapo vysk. V. Padolskio 

paskelbtas draudimas skaityti jà, o apie A. Vaièiulaitá juokauta, 

kad buvo vainikuotas uþ menkiausià savo knygà 1484 . 

1479Grinius J. Literatûros premijø áteikimo paraðtëje // Aidai. 1949. Nr. 22. P. 47. 

1480K. Bradûno laiðkas J. Lingiui. Miunchenas. 1948. Kov. 5 // J. Lingio archyvas. F. 247– 

1000. VUMBRS. 

1481Merkelis A. Literatûriniø premijø sulaukus // Tëviðkës garsas (ðveinfurtas). 1947. Bal. 

24. P. 3. 

1482Alantas V. Kai usnys ima þelti… // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Geg. 22. P. 7. 

1483Cicënas J. Kacetininkai, á Dachau! // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Bal. 24. P. 2. 

1484Cicënas J. Laiðkai ið Amerikos // Australijos lietuvis (Sidnëjus). 1951. Bal. 23. P. 2.


J. Baltruðaièio „Þemës laiptø“ iðleidimas tapo akstinu V. Krëvei 

ir J. Aisèiui padiskutuoti, kokios lietuviø galimybës gauti Nobelio 

premijà. Pirmojo liudijimu, dar bûdamas pasiuntiniu Maskvoje 

J. Baltruðaitis jam sakë, jog rûpinasi iðleisti rinkiná lietuviø kalba, uþ 

kurá tikisi Nobelio premijos. V. Krëvë neabejojo dël poeto sëkmës, 

dël jo meninio lygio, dël jo ryðiø atitinkamose sferose, ir dël vardo, 

kuris Skandinavijoje buvo gerai þinomas (beje, J. Baltruðaitis 1942 m. 

laiðke B. Sruogai neprieðtaravo, kad bûtø jai pristatytas 1485 ). Deja, 

karas, o vëliau mirtis neleido poetui realizuoti planus, J. Aisèio uþmojis 

pamëginti pristatyti já premijai V. Krëvei atrodë tuðèias: manau, 

klausimas ðiuo kartu baigtas, ypaè atmenant Lietuvos likimà, 

nes Nobelio premija - tai politinis árankis. Jei kas ir galëjo jà gauti, 

tai, vien lietuvis-tarybininkas, jei jø tarpe atsirastø talentingiausiø. 

Bet ið emigracijos? Nesiryþtø pademonstruoti prieð Maskvà. 

Tokià nuomonæ raðytojas grindë studentiðkø laikø atsiminimais, kai 

Stokholme kasmet po premijø paskelbimo kildavo didþiulës demonstracijos 

prieð premijos nesuteikimà L. Tolstojui, bet, V. Krëvës þodþiais, 

caro vyriausybës galia daugiau svërë „teisëjø“ akyse, negu Skandinavijos 

inteligentijos ir literatûros grandø nuomonë ir nusiteikimas. 

Manau, kad taip buvo vakar, taip bus ir rytoj… 1486 . 

Ið literatûriniø konkursø reikðmingiausiu galëjo tapti 1947 m. 

paskelbtas Lietuvai vaduoti sàjungos (JAV), kur buvo galima pateikti 

romanus, apysakas ir noveliø rinkinius, vaizduojanèius kovà dël 

Lietuvos laisvës ar lietuviø kultûros (atmenant, kad kova tæsiasi ðimtmeèius, 

chronologinës ribos neapsiribojo XX a. ). Darbai turëjo bûti 

niekur nespausdinti, paraðyti raðomàja maðinële ir pasiraðyti slapyvardþiu. 

Vertinimo komisija, kur du narius skyrë LVS, o kitus du 

– LRTD, turëjo lemti pirmos (15 000 RM) ir antros (8000) premijø 

laimëtojus. Premijuoti veikalai turëjo pereiti LVS nuosavybën (ji 

pasiliko teisæ iðleisti premijuotø romanø lietuviðkas ir angliðkas laidas, 

o tolesnes ketino palikti autoriui), o autoriams þadëtas honoraras 1487 . 

Deja, neþiûrint tokiø viliojanèiø sàlygø konkursas krutëjo gan vangiai 

ir ið pradþiø buvo pratæstas darbø pristatymo terminas 1488 , o paskui 

uþuominos apie já iðvis iðnyksta ið periodinës spaudos. 

1485 Nobelio premija // Respublika. 1998. Spal. 8. P. 26. 

1486 V. Krëvës laiðkas J. Aisèiui. 1948. Geg. 17. // V. Krëvës korespondencija. LLTIBRS. 

1487 LVS skelbia literatûros konkursà // Mintis (Memmingenas). 1947. Bal. 15. P. 7. 

1488 LVS literatûros konkurso reikalu // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Gruod. 11. P. 5.


ávado 

355 

Be pëdsako prapuolë ir 1947 m. LTB ÐV Raðytojø draugijai 

skirti 10 000 RM romano ir dramos konkursui, nors ðios valdyba tø 

metø rugsëjá dar rengë jo sàlygas 1489 . Dar ið neþinia kaip pasibaigusiø 

(greièiausiai, nebaigtø) konkursø þinomas 1946 m. rudená Seligenstadto 

stovyklos kultûros ir ðvietimo vadovybës skelbtas dramai, 

komedijai ir monologui paraðyti (uþ geriausius kûrinius buvo skirtos 

500, 300 ir 150 RM premijos 1490 ) ir 1947 m. Lietuviø tremtiniø 

studentø varpininkø sàjungos raðinio (ne maþiau kaip 5 psl. ) 

konkursas tema „Lietuvis naðlaitëlis tremtyje“ (skirtos keturios premijos: 

I – 1 000 RM, II – 500 ir dvi III po 300 RM 1491 ). 

Savo 1947 m. skelbtus geriausios novelës konkursus ástengë 

iki galo tesëti laikraðèiai „Mintis“ ir „Lietuviø þodis“. „Minties“ konkursas 

turëjo ir teminius reikalavimus – novelë turëjo vaizduoti lietuviø 

kovà uþ laisvæ arba gyvenimà tremtyje, bet negalëjo virðyti 25 

maðinraðèio puslapiø. Neþiûrint to, kad uþ I premijà þadëta 2500 

RM (II – 1500, o III – 1000) 1492 , jos vertos komisija nerado (skirta 

tik II premija). Uþtat nors „Lietuviø þodis“ siûlë maþiau (I premija 

– 1250, II – 1000, o III – 750 RM) tarp atsiøstø kûriniø buvo 

vertø apdovanojimo – premijas gavo V. Tamulaitis (uþ novelæ „Ðirdis 

audroje“), È. Grincevièius („Kalëdø þiburëliai“) ir S. Tamulaitis 

(„Pasirinkimas“) 1493 . Pasibaigus konkursui novelës buvo iðspausdintos 

laikraðtyje. 

1489Romano ir dramos konkursas // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. Rugs. 4. P. 3. 

1490Giedrius A. Lietuviðkas kaimas Seligenstadte // Þiburiai (Augsburgas). 1946. Saus. 19. 

P. 5. 

1491Literatûrinis publicistinis konkursas jaunimui // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. 

Geg. 9. P. 5. 

1492 “Minties” redakcija skelbia literatûros konkursà // Mintis (Memmingenas). 1947. Birþ. 

12. P. 7. 

1493Paskirtos Lietuviø þodþio premijos // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Vas. 12. P. 1.


Knygø kainos: 

nuo platinimo skatintojø iki þlugdytojø

Vietoj ávado 

357 

Knygos kaina– kaip vëjas sklandytuvui: jei palankus – iðkels á padangæ, 

jei ne – tëkð á þemæ ir neiðgelbës lakûno meistriðkumas. DP 

knygos kainos analizë – keblus dalykas, nes toli graþu ne kiekvienoje 

ji þymëta. Ið 1945 m. iðleistø knygø þinoma tik 15 kainos (t. y. 

14,1% tais metais iðleistø knygø). Kiek geriau sekësi ieðkant 1946 

ir 1947 m. kainø: rasta atitinkamai 64 (19,2%) ir 73 (25,5%), bet 

dar geriau - 1948-øjø: identifikuotos 63 kainos (34%). Dël vëlesniø 

metø – vëlgi problema: ið 1949-jø – tik 9 (11,2%), ið 50 kitais 

metais pasirodþiusiø knygø – tik keturiø (8%). Panaði situacija ir su 

1951 bei 1952 m. – rastos vël keturiø (13,3%) ir ðeðiø (15%) knygø 

kainos, tad galima kalbët tik apie santykines kainas. 

DP kainos raidoje, kaip ir leidybos, matome du etapus: iki 

1948 m. reformos V. Vokietijoje ir po jos. Pirmasis laikotarpis – tai: 

anie deimantiniai stovykliniai metai lietuviðkam spausdintam þodþiui, 

kada iðvietintas lietuvis, gyvenàs Vakarø Vokietijoje, iðvietintø asmenø 

stovykloje, pardavæs spekuliacine kaina pakelá cigareèiø, galëjo ásigyti 

gal net 10 iðleistø lietuviðkø knygø. 

Pakelis cigareèiø spekuliacine kaina kainavo RM 60, o vëliau 

net RM 100, kai tuo tarpu lietuviðka knyga kainavo tik RM 3, 4 ar 5 

ir tik liuksusiniai leidiniai kainavo brangiau. Pavyzdþiui, V. Krëvës 

Raganius, 190 psl. knyga kainavo RM 3 arba J. Ðvaisto Paskutiná 

kartà tave klausiu, kainavo 10 RM. 1494 . 

Tuo galima ásitikinti ir þvilgtelëjus á þinomas kainas. Iki reformos 

vidutinë kaina nelabai kito: 1945 m. siekë 4,3 RM, 1946 m. 

pakilo iki 7,6 RM, 1947 m. – krito iki 6,6 RM (sunku paaiðkinti, 

kodël), o 1948 m. iki reformos birþelá vël gan þymiai ðoktelëjo – iki 

8,4 RM. Taèiau faktiðkai toks „ðuolis“ veik nieko nereiðkë (kaip ir 

tai, kad tais paèiais metais vienos knygos kainuodavo 80 pf, o kitos – 

100 RM), nes to meto ekonomikos pagrindas buvo cigaretë. Jei, 

pavyzdþiui, prieð karà knyga Lietuvoje kainavo 3–4 Lt, t. y. 100 

papirosø, Vokietijoje – 4–5 RM, arba vienà cigaretæ. Tai ir buvo 

knygos klestëjimo prieþastis – jos pigumas ir tik po to, su abejone, 


PLA (Èikaga).


minëta inteligentø meilë knygai 1495 . Nors daugelis DP gyveno ið 

paðalpø, bet dëka gaunamø rûkalø vidutinë knygos kaina (nors ir 

buvo aukðtesnë nei vokieèiø knygø 1496 ) jø nebaugino. Realizavæ cigaretes 

juodojoje rinkoje, DP prasimanydavo pinigø ávairiems tikslams. 

Taèiau kad ir kà pirkdavo, uþtekdavo ir oficialia kaina pardavinëtoms 

knygoms 1497 . Pastaroji, lyginant su maisto kainomis juodojoje 

rinkoje, buvo juokinga – uþ sviesto ir cukraus kilogramà lupta 

po 200, o laðiniø – 160–200 RM 1498 . Tiesa, kitàsyk leidëjai uþsiðaukdavo 

ne visai realià kainà ir platintojai praðydavo maþinti, kad 

iðjudintø vienos ar kitos knygos prekybà, sakysim, leidëjui 1946 m. 

uþ 36 psl. leidiná „Lietuviai Montgomery stovykloje“ papraðius 25 

RM (o uþ egzempliorius ant kreidinio popieriaus 40 RM), jo niekas 

nepirko 1499 . 

Kaina priklausë nuo keliø veiksniø. Visø pirma, jà átakojo pokarinë 

ekonominë suirutë, Vakarø Vokietijos valiutos devalvacija, 

auganèios spaustuviø paslaugø ir ypaè popieriaus kainos, taipogi kyðiai 

spaustuvininkams. Kainø skirtumams nedaug teatsiliepë knygos 

apimtis: neretai uþ broðiûrà ir apie 200 psl. knygà praðyta vienodai. 

Brangiausiai pirkëjams atsiëjo þodynai, kalbø mokymosi literatûra, 

meno leidiniai. Knygos stygiaus metais, ypaè ten, kur nebuvo 

sutvarkytas platinimas, pasitaikë ne vienas spekuliacijos atvejis. Daugiausia 

pelnytasi ið þodynø, anglø kalbos mokymosi priemoniø, nesivarþant 

uþ keliasdeðimties puslapiø knygelæ nulupti aukðtà kainà 1500 . 

Nepraleista progos pasipelnyti net ið koncertø ar spektakliø programø. 

Bene ryðkiausias pavyzdys – Lietuviø Tautinio ansamblio koncertø 

programø lietuviø, anglø ir vokieèiø kalbomis prekybos skandalas. 

Ypaè geros pajamos bûdavo koncertuojant amerikieèiø kareiviams, 

nes kai kurie programas platinusioms ansamblio merginoms 

duodavo cigareèiø ar net dolerá, bet LTA nariai pastebëjo, jog administratorius 

savo dokumentuose nurodo átartinai maþas sumas, tad 

kiti ëmësi seklio amato. 

1495Dovydënas L. Uþ vará tvirtesni… // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Saus. 9. P. 6. 

1496Mingaila S. „Piratiðkø“ kainø klausimu // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Gruod. 19. 

P. 7. 

1497Gustaitis A. Broliai Ðulaièiai // Lietuviø dienos (Los Angeles). 1982. Geg. P. 13. 

1498Stovyklos gyvenimas // Izaro bangos. 1947, nr. 1(11). P. 9. 

1499Gross–Hessepës LTB Apylinkës k–to 1946 m. rupgj. 12 d. posëdþio protokolas Nr. 

15 // V–GROSS–HESEP. –1–1. Byla Nr. 5. LTSC. PLA (Èikaga). 

1500Naujos knygos // Apþvalga (Niurtingenas). 1946. Birþ. 30. P. 4.


ávado 

359 

Proga demaskuoti administratoriø pasitaikë 1946 m. rudená, 

ansambliui gastroliuojant britø zonoje, kur programas platindavo 

vietiniø stovyklø merginos, o pajamas jø komitetai perduodavo administratoriui, 

tad buvo vilties, kad komitetuose bus likæs “ðioks toks 

pëdsakas“. „Sekliai“ buvo tikri, kad pajamos buvo þymiai didesnës 

nei uþpajamuodavo administratorius, juoba, po gastroliø jis puolë 

iðlaidþiauti – savo merginai pirko brangius kvepalus ir þiedus spekuliacinëmis 

kainomis, tad stebëjusieji iðkëlë reikalà aikðtën. Prispirtas 

prie sienos administratorius prisipaþino pasisavinæs keletà tûkstanèiø 

markiø ir buvo nuðalintas nuo pareigø, bet tuo reikalas nesibaigë. 

Átarus, kad jis pasisavino daug daugiau nei sakë, buvo nutarta 

paraðyti stovyklø komitetams raðtà, kad praneðtø, kiek buvo surinkta 

aukø uþ programas, bet ir eks-administratorius nesëdëjo rankas 

sudëjæs – kaþkas jam ðnibþtelëjo apie ansamblio raðtà, tad ir jis, savo 

ruoðtu, iðsiuntë laiðkus komitetams. Sunku pasakyti, kuo baigësi kova, 

teþinoma, kad ið þadëtø gràþinti 40 000 RM administratorius 

per kurá laikà sukrapðtë apie 12 000 RM 1501 . 

Kaip sakoma, paþadëjai – patieðijai, netesëjai – negrieðijai; kaip 

uþ koncertø programas visai neblogi pinigai, bet tai buvo bûdinga 

visai spaudai. Nors, reikia pripaþinti, kad kitàsyk leidëjai sulaukdavo 

ne visai pelnytø uþsipuolimø. 

Situacija pakito po reformos. Vidutiniðka 1948 m. kaina buvo 

3,6 DM, 1949 m. – 2,8, 1950 m. ðoktelëjo iki 4, o 1951 m., kai 

daugelio knygø kainos buvo nurodomos doleriais, siekë 2,5 dol., 

1952 m. – 6 dol. Tai jau buvo þenklûs skaièiai, atmenant, kad daugumà 

sudaræ nedirbantys DP turëjo verstis ið menkø paðalpø. 

Po reformos ávyko vertybiø perkainavimas. Jau amþininkø nuomone, 

knygos kainos lyginimas su cigaretës verte paseno, nes reikëjo 

skaièiuoti, kiek ko uþ gaunamas markes galima nusipirkti ir iðkart 

paaiðkëjo, kiek maþai pinigø liko kultûrai 1502 . Knygos dël jø kainos 

darësi nebeprieinamos. Maþai padëjo ir seniau iðleistø knygø kainø 

maþinimas, kaip bandë gelbëtis Lietuvos skautø brolija 1503 , ir kai 

kuriø drastiðkas jø numuðimas net iki keliolikos pfenigø 1504 (tiesa, 

„Gabijai“ kurá laikà sekësi pardavinëti penkias jos iðleistas knygas 

1501Jacikevièius B. Lietuviø tautinis ansamblis // Jacikevièiaus B. archyvas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1502Paplënas J. Egoistinë aritmetika // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Liep. 21. P. 4. 

1503Skelbimas // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Rugs. 1. P. 5. 

1504Praneðimas // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 30. P. 7.


iðkart po 1 DM 1505 ). Naujos kainos tapo viena pagrindiniø prekybos 

apimèiø kritimo kaltininkiø (nors knygos dabar jau buvo 30– 

50% pigesnës nei vokiðkos 1506 ). 

Ásisiûbavus emigracijai kaina ëmë kiðti kojà ir platinimui uþ VFR 

ribø, ypaè dël ávairiø ðaliø valiutø skirtumø. Sakysim, nesutarimai 

dël kainø sugadino DBLS santykius su kai kuriais leidëjais. Kaip jau 

minëta, paprastai jas nustatydavo DBLS ir leidëjø atstovai, bet lemiamas 

þodis priklausë geriau nei leidëjai Vokietijoje vietines sàlygas iðmaniusiai 

sàjungai. Leidëjai ið pradþiø sutikdavo, kaip kad J. Lenktaitis, 

tik praðë turëti omeny, kokius sunkumus tenka áveikti leidëjams ir 

koks brangus persiuntimas. Tiesa, kartais leidëjai mëgindavo patys 

nustatyti kainas, kaip „Paðvaistë“, uþ V. K. Banaièio natø rinkiná praðiusi 

4 ðilingø ir savo norus grindusi leidinio kalkuliacija, iðleidimo 

nuostolingumu bei siekiu susigràþinti ádëtà kapitalà. Bet mûru dël 

jos nestovëjo, tik praðë, kad leidinys bûtø platinamas kartu su kitu jos 

natø rinkiniu (matyt, taip tikëtasi atgauti dalá lëðø) 1507 . 

Problemos prasidëjo jau iki reformos, pavyzdþiui, 1947 m. pabaigoje 

DBLS, ákainuodama knygas, 1 RM prilygino 6 penams 1508 , 

bet, sakysim, J. Lenktaièiui toks santykis atrodë prastas, nes didesniø 

knygø, kaip „Tremties metai“, kainas paversdavo astronominëmis, 

tad jis siûlë, kad viena markë nevirðytø trijø penø 1509 . Po reformos, 

leidëjø nuomone kainos D. Britanijoje pernelyg sumaþëjo, ypaè 

pradëjus kristi svaro kursui Vokietijoje ir DP knygos Anglijoje pardavinëtos 

uþ pusæ savikainos. Leidëjai negalëjo su tuo taikytis 1510 , 

taèiau sàjunga nei uþ kà nesutiko dvigubai pakelti kainas. Mat, jos 

buvo nustatomos atsiþvelgiant á nedidelius, þemës ûkyje pluðëjusiø 

lietuviø uþdarbius ir kitas objektyvias prieþastis, antraip bûtø buvæ 

prarasta daug pirkëjø 1511 . 

1505Pigioji biblioteka // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Bal. 15. P. 5 



1507B. Jacikevièiaus laiðkas Ðilkaièiui. 1948. Rugs. 29 // DBLS. Susiraðinëjimas spaudos 

klausimais. LTSC. PLA (Èikaga). 

1508DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1947. Gruod. 8 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1509J. Lenktaièio laiðkas DBLS. 1948. Kov. 23 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos istorija. 




1511DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1949. Geg. 23 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 

istorija. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

361 

Deja, svarui þemyne ir toliau ritantis þemyn (kai kieno drastiðku 

tvirtinimu, jis net virto beverèiu popieriumi 1512 ) leidëjams tai 

netiko, nes senosios kainos buvo nustatytos dar, kai pagrindines knygos 

gamybos iðlaidas jie galëjo dengti ið Vokietijoje parduodamos 

tiraþo dalies. Deja, vis labiau maþëjant knygos poreikiui, leidëjams 

prekyba Anglijoje ëmë panaðëti á labdarà. Sakysim, „Patria“ 1949 m. 

rudená teigë, kad jei Vokietijoje uþ 10 DM kainavusià knygà gaudavo 

7,60 DM pajamø, Anglijoje – 3,85, o iðsiuntusi knygø daugiau 

uþ 20 000 DM atgavo tik apie 6500 1513 . Aiðku, DBLS su tokiais 

kaltinimais nesutiko. Ji teigë nenorinti, tvarkydama finansinius reikalus, 

patirti nuostoliø ir vël kartojo, kad kainø pakëlimas tik dar 

labiau apsunkintø platinimà, nes svaro nuvertëjimas uþsienyje neatsiliepë 

D. Britanijoje – algos liko nepakeltos, o kai kurios prekës 

pabrango ir jø kainos toliau kilo 1514 . Sàjunga ir toliau, remdamasi 

vietos sàlygø iðmanymu, tebediktavo kainas 1515 , nepaisydama leidëjø 

aiðkinimø dël leidybos brangumo ir kitø iðlaidø 1516 , kol galop 

laimëdavo (matyt, stipriausiu argumentu tapdavo grasinimas gràþinti 

knygas 1517 ). 

Kiekvienoje ðalyje knygos kainà átakodavo vis kitos prieþastys. 

Sakysim, „Tremties“ knygos Kanadoje pardavinëtos 10% brangiau 

nei JAV, nes ten jos buvo apmuitinamos ir reikëdavo mokëti uþ áveþimà; 

atsiliepdavo ir JAV bei Kanados doleriø vertës skirtumas. Nustatant 

kainas Australijoje tekdavo atsiþvelgti, kad vietos svaras buvo 

20% maþesnis uþ angliðkàjá 1518 (nors èia, lyginant su Vokietija, platinimo 

sàlygos buvo palankesnës – jei V. Pietario „Algimantas“ Vokietijoje 

kainavo 3,50 DM, Australijoje – 3 ðil. ; „Apversta valtis“ – 

atitinkamai 3 DM ir 3 ðil. , o viena DM prilygo vienam ðilingui, bet 

1512J. Rimeikio laiðkas DBLS pirm. M. Bajorinui. 1950. Geg. 5 // DBLS. Knygø platinimas. 


1513J. Lenktaièio laiðkas DBLS. Fellbach. 1949. Spal. 3 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 


1514DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1949. Lapkr. 11. // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 




1516J. Rimeikio laiðkas DBLS pirm. M. Bajorinui. 1950. Birþ. 16 // DBLS. Knygø platinimas. 


1517DBLS reikalø vedëjo laiðkas J. Rimeikiui. 1950. Kov. 23 // DBLS. Knygø platinimas. 


1518DBLS laiðkas J. Lenktaièiui. 1949. Liep. 25 // DBLS. Knygø platintojai. Lietuvos 

istorija. PLSC. PLA (Èikaga).


eks-DP per mënesá uþdirbdavo apie 600 ðilingø (30 sv.), o 600 DM 

alga buvo retenybë tarp DP, tad raginta skubiai organizuoti leidybà 

Vokietijoje kuo platesniu mastu 1519 ). Matyt, visa tai ið dalies lëmë ir 

leidëjø vengimà nurodyti kainà tiek knygoj, tiek spaudoj, nors tai ir 

këlë ið anksto iðlaidas planuojanèiø pirkëjø nepasitenkinimà 1520 , o 

daugumos jø atsidûrimas uþ Vokietijos ribø vis skaudþiau atsiliepdavo 

èionykðèiams leidëjams – kainø þirklës vis grësmingiau spaudës: 

ið vienos pusës jie negalëjo praðyti norimos kainos, ið kitos – jà 

vis labiau átakojo kainø, tarp jø – ir spaudos darbø – augimas VFR. 

Kainos problema skatino siûlyti ávairias leidybos reformas ar 

jos gelbëjimo bûdus. Sakysim, stringant platinimui 1949 m. plykstelëjo 

nedidelë diskusija, ar prasminga leisti ypaè geros poligrafinës 

kokybës knygas, kai jø kainos prasilenkia su pirkëjø galimybëmis, 

bet ðio poþiûrio prieðininkai, remdamiesi to meto patirtimi, primindavo 

senà tiesà, kad, kas arèiau pinigø, tas toliau nuo knygos. 

Tuo labiau turëjo T. Vizgirdos pavyzdá, kuris nieko nepeðë 1949 m., 

nupiginæs knygas 50–80%, ir raginimus piginti vadino dar syká lietuviø 

menkumà parodanèiu gero skonio menkinimu, nes nei pas 

estus, nei pas latvius tokiø balsø nesigirdëjo, o sunkiai dirbantis 

pirkëjas privalëjo suprasti, kad taip pat vargstantis ir dar raðantis 

autorius turi gauti atlygá. Kaip vienas iðsigelbëjimo keliø regëtas masinës 

bibliofilijos paplitimas ir leidybos gelbëjimas ne skolinant knygas, 

o jas perkant 1521 . 

Taèiau tokie argumentai ne visus paveikë – ir toliau teigta, jog 

knyga privalo atitikti pirkëjo iðgales ne tik pirkimo, bet ir iðleidimo 

pajëgumu. Girdi, kas ið groþio, jei nedaug kas gali ásigyti knygà, ir 

leidyklos bankrutuos ar nepajëgs mokëti honorarø. Tuo tarpu, atsisakius 

„snobiðkø“ groþybiø virðeliuose (kaip nereikalingo groþio pavyzdys 

buvo pateikiama J. Jankaus „Naktis ant morø“, matyt, dël 

paauksuotø raidþiø kietuose virðeliuose), ypaè gero popieriaus, bûtø 

galima „numuðti“ savikainà 1–2 DM ir sumaþinti tiek leidybos iðlaidas, 

tiek knygos kainà. Tuo labiau, kad pati knyga nenukentës, 

atvirkðèiai, bus lengvesnë, tinkamesnë persiuntimui. Nustojus më- 

1519Marius R. Spauda – mûsø didysis ginklas // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Spal. 

23. P. 2. 

1520D. Kenstavièius. Lieèia knygø platinimà. 1948. Gruod. 30 // Spauda. V–HANAU– 

10–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1521Cicënas J. Reformuotina, bet ne tuo bûdu // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Birþ. 22. 

P. 8.


ávado 

363 

tyti pinigus „graþiomanijai“, bus galima iðleisti daugiau knygø, tad 

kuklumas ir bus vienas ið iðsigelbëjimo keliø 1522 . 

Honorarai. Jie taipogi liko kainà átakojusiu veiksniu, tuo labiau, 

kad leidëjai laikësi skirtingø jø normø. Kai kurie liko iðtikimi Lietuvoje 

nustatytai taisyklei mokëti 10% nuo pajamø, kaip M. Krikðèiûnas, 

1525 egz. tiraþu iðleidæs J. Kaplano ir L. Dambrausko „Lietuviø 

kalbos gramatikà“ ir pardavinëjæs jà po 4,5 RM, nuo planuotø 

gauti 6875,50 RM autoriams skyrë 687, 25 RM 1523 , kiti – 20– 

25% kaip D. Penikas 1524 ar 25% proc. nuo tiraþo kainos leidyklai 

(t. y., atskaièius nuo pardavimo kainos platinimo nuolaidà) kaip 

darë „Patria“ 1525 . Bûta, jog autoriui tekdavo ir 50%, kiek pagal sutartá 

su Rosenheimo apylinkës LTB komitetu priklausë P. Juknevièiui 

uþ knygà „Demokratijos keliais“ (ðis vylësi, kad uþ 5000 egz. 

bus gauta 10 000 RM ir, papuolæs á sunkià bûklæ bei pristygæs pinigø, 

praðë komiteto avansu iðmokëti 2000 RM, kartu atsisakydamas 

teisiø á dar neiðparduotus egzempliorius 1526 ). 

Honorarai mokëti ir pinigais, ir knygomis. Sakysim, „Atþalynas“ 

autoriams duodavo 20 egzemplioriø, o jei tie uþsimanydavo 

daugiau – iðskaièiuodavo reikalingà sumà ið jø honoraro 1527 . A. Ðapokos 

sutartyje su „Patria“ buvo numatyta, kad jam priklauso 20% 

tiraþo egzemplioriø 1528 . V. Krëvë pats ið leidyklos „Tëviðkë“ uþ „Dainavos 

ðalies senø þmoniø padavimus“ vietoj honoraro, pageidavo 20– 

30 knygø 1529 , o F. Kirða, uþ „Tolumas“ atsiëmæs dalá honoraro knygom 

bandë jas realizuoti JAV 1530 . 

Kai kada honorarai mokëti avansu, ypaè knygø, kuriø iðleidimu 

rûpinosi KLK ir jei autorius norëdavo kuo greièiau já gauti. 

P. Naujokaitis tai teisino kova dël kasdienës duonos kàsnio ir kad á 

1522 Ignaitis A. Knygos vertë ne virðelyje // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Liep. 2. P. 2. 

1523 M. Krikðèiûno laiðkas LTB ÐV. Detmold. 1947. Lapkr. 20 // LTB ÐV siunèiamieji 

raðtai. V–DETM–8–3. LTSC. PLA (Èikaga). 

1524 D. Peniko laiðkas J. Kardeliui. 1949. Kov. 28 // J. Kardelio laiðkø fondas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1525 J. Lenktaièio laiðkas LRTD valdybai. 1947. Spal. 16 // LRTD archyvas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1526 P. Juknevièiaus laiðkas LTB Miuncheno apygardos valdybai. 1947. Geg. 22 d. // LTB 

Müncheno apygardos Rosenheimo apylinkë. V–ROTH–1–9. LTSC. PLA. (Èikaga). 

1527 S. Èepo laiðkas B. Babrauskui. 1948. Kov. 10 // B. Babrausko archyvas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1528 A. Ðapokos laiðkas LTB ÐV pirm. 1948. Rugpj. 4 // KLK. V–Ðviet. V–A–1–7. LTSC. 


1529 V. Krëvës laiðkas V. Varneckiui. 1948 // V. Krëvës laiðkø fondas. F. 118–428. VUMBRS. 

1530 F. Kirðos laiðkas Pr. Lapienei. 1948. Kov. 9 // F. 58–8. F. Kirðos korespondencija. 

LLTIBRS.


knygà ádëtas darbas turëjo jà palengvinti, tuo labiau, kad artëjo kelionës 

á Anglijà diena, kur drausta iðsiveþti pinigus. Taèiau dël nenormaliø 

raðymo sàlygø jis nedráso nustatyti sumos, tik manë, kad 

geriausiai tiktø tam tikras bruto kainos procentas, kuri paliko spræsti 

LTB ÐV 1531 . Sunku pasakyti, kuo ði rëmësi, svarstydama honoraro 

dydá, bet P. Naujokaitis avansu gavo 2000 RM, o likusi dalis turëjo 

bûti pervesta iðleidus vadovëlá 1532 . 

Neþinia, kaip P. Naujokaièiui, bet kai kuriems honorarai tapo 

stipria paspirtim. Sakysim, V. K. Jonynui honorarai (tarp jø – ir uþ 

iliustracijas) padëjo dengti Freiburgo meno mokyklos iðlaidas 1533 . 

V. Krëvë, sutikæs, kad „Sudavija“ iðleistø jo „Ðiaudinæ pastogæ“ ir 

„Raganiø“, pageidavo, kad ið honoraro nupirkti trys egzemplioriai 

kiekvienos Vokietijoje iðleistos DP knygos bûtø persiøsti á JAV Lituanistikos 

instituto bibliotekà. Likutá praðë perduoti lietuviø jaunuomenës 

ðelpimo organizacijai, bet vëliau sutiko su leidëjø siûlymu 

skirti LRTD 1534 . Dalá honorarø – keletà tûkstanèiø markiø – 

raðytojas praðë pasiøsti kaip paðalpà broliams Birþiðkoms, bet ðie 

gràþino, pareiðkæ, kad jø bûdas gyventi be paðalpø. Ir pats raðytojas 

atsipraðinëjo V. Birþiðkos, mat nesitikëjo, kad leidëjai atsiøs pinigus 

anksèiau nei kad jis paraðë Vaclovui ir jo broliui Mykolui 1535 (V. Birþiðka 

apie 2000 RM gavimà praneðë 1948 m. kovà, bet laiðkas buvo 

gana ramus ir be priekaiðtø 1536 , nei kad teigiama kai kuriuose ðaltiniuose). 

Tiesa, antroje 1948-øjø pusëje V. Krëvë honorarus uþ „Raganiø“ 

ir „Ðiaudinæ pastogæ“ norëjo atiduoti jo su J. Aisèiu sumanyto 

rinkinio – almanacho iðleidimui, o jei trûks – ketino pridëti ir uþ 

„Dangaus ir þemës sûnus“ 1537 . 1945 m. S. Yla honorarà uþ jo „Lietuvio 

maldas ir giesmes“ skyrë LRK ir kitoms visuomeninëms organizacijoms 

(ið ðiø pinigø buvo ásteigtas fondas „Skautø aidui“ 

1531P. Naujokaièio laiðkas M. Þidoniui. 1947. Bal. 20 // LTB ÐV. KLK. V–Ðviet. V–A–1– 

6. LTSC. PLA (Èikaga). 

1532M. Þidonio laiðkas P. Naujokaièiui. 1947. Geg. 3 // LTB ÐV. KLK. V–Ðviet. V–A–1– 


1533 Jonynas V. K. Freiburgo meno mokykla // Kultûros barai. 1997. Nr. 8. P. 40. 

1534 Ðulaièiø laiðkas LRTD valdybai. 1948. Gruod. 15 // LRTD archyvas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1535 V. Krëvës laiðkas V. Birþiðkai. 1948. Birþ. 10 // V. Krëvës laiðkø fondas. F. 118–248. 

VUMBRS. 

1536 V. Birþiðkos laiðkas V. Krëvei. 1948. Kov. 19 // V. Krëvës fondas. F. 51–753. l. 4. 

LLTIBRS. 

1537 V. Krëvës laiðkas M. Birþiðkai. 1948. Lapkr. 26 // V. Krëvës laiðkø fondas. F. 118–248. 

VUMBRS.


ávado 

365 

leisti 1538 ), o Alë Rûta 500 RM ið honoraro uþ knygà „Be tavæs“ - 

ateitininkø akademiniam jaunimui 1539 . 

Reforma atsiliepë ir honorarams. Bûta, kad kai kuriems autoriams 

ji juos praþudë, kaip nutiko M. Katiliðkiui, leidëjo siøstà honorarà 

gavusiam pinigø keitimo dienà, o iðkeisti galëjo tik dalá 1540 . Laikui 

bëgant, vis maþiau leidëjø iðgalëjo mokëti honorarus, nors kai kurie 

ir ið paskutiniø stengësi – pavyzdþiui, S. Miglinas net 1952 m. 

sugebëjo sumokëti J. Savickui uþ jo „Ðventàjà Lietuvà“ 1541 , bet juo 

toliau, tuo labiau honorarai darësi simboliniai ir dar 1948 m. pabaigoje 

Ðulaièiø uþ virðelá dailininkui mokëti 50–75 DM, o autoriams 

uþ spaudos lankà 50 DM (su paþadu pridëti, jei knyga turës pasisekimà) 

darës ðviesiu atsiminimu. Be to, kitàsyk leidëjams, iðleidus knygà 

Vokietijoje, kaip akmuo ant kaklo buvo bûtinybë mokëti honorarà tos 

ðalies valiuta, kur autorius gyveno 1542 , tad ir anksèiau vien pinigais 

honorarus mokëjæ leidëjai perëjo prie atsiskaitymo knygomis kaip J. 

Lenktaitis, siûlæs tai autoriams 1543 (bet jei galëdavo – nepagailëdavo ir 

pinigø: po reformos jis honorarams iðmokëjo 27 000 DM 1544 ). 

Tiesa, honorarus mokanèiø leidëjø sparèiai maþëjo ir autoriams 

darësi vis sunkiau juos iðplëðti, kaip liudijo V. Birþiðka: kada 

að paþadu savo rankraðèius sukiðti krosnin, tai gvoltu rëkia ir þada 

spausdinti, bet þiûri á tai taip, kad mano prievolë knyga raðyti, jà 

visuomenei duoti, bet ar að turësiu beraðydamas kuom gyventi, tai tiems 

ponams nerûpi, nors jis ir suprasto, kad honorarai – tuðèia kalba, kai 

knygos buvo parduodama 100 egzemplioriø ir jis bent jau norëjo 

gauti tiek, kiek vertos jo surûkytos cigaretës 1545 . Taigi A. Maceinos 

atsidusimas, kad knygas raðyti ir jas leisti dabar yra tikra auka 1546 , 

darësi iðeiviðkos knygos leidybos aksioma. 

1538 Jurgëla P. Lietuviðkoji skautija. B. v., 1975. P. 367. 

1539 Padëka // Þiburiai (Augsburgas). 1947. Spal. 25. P. 11. 

1540 Antanaitis A. T. Metmenys Mariaus Katiliðkio biografijai ir keli jo paveikslo bruoþai // 

Iðëjæs negráþti. Chicago, 1986. P. 73–74 

1541 J. Savickio laiðkas B. Babrauskui. 1952. Liep. 22 // B. Babrausko laiðkø fondas. LTSC. 


1542 D. Peniko laiðkas J. Kardeliui. 1949. Kov. 28 // D. Peniko laiðkø fondas. LTSC. PLA 

(Èikaga). 

1543 V. Gailiaus laiðkas A. Ignaièiui. 1949. Bal. 23 // Dokumentai, lieèià Nurtingeno–Ðv. 

Gmiundo gimnazijos veiklà. V–NURT–1–25. LTSC. PLA (Èikaga). 

1544 Cicënas J. Tremties leidëjai ir knyga // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1949. Saus. 15. P. 4. 

1545 V. Birþiðkos laiðkas V. Krëvei. 1949. Gruod. 2 // V. Krëvës fondas. F. 51–753. l. 6. 

LLTIBRS. 

1546 A. Maceinos laiðkas P. Jurui. 1950. Rugs. 20 // A. Maceinos laiðkai prel. Pr. Jurui. V., 

1997. P. 70–71.


Bibliotekø vaidmuo platinant knygas 

Kiekvienas apsiðvietæs þmogus kraunasi ir savo bibliotekà, kuria, 

þinoma, ir pats naudojasi, ir reikale leidþia kitiems pasinaudoti. Ir 

moksleivis taip pat turi pamaþu darytis savo bibliotekëlæ, kuri ilgainiui 

gali iðvirsti rimta asmenine biblioteka. Nesvarbu, kad tremtyje tam 

sàlygos ir posunkës. Laðas po laðo ir akmená prataðo. Skaityti, ir daug 

skaityti þmogui bûtina. Tai dorybë. Á kà jaunas áprasi – senas 

teberasi 1547 .

Vietoj ávado 

367 

Biblioteka: stalai, knygø lentynos, katalogø dëþës, susikaupimas ir 

tyla it ðventovëj – tokià jà mato skaitytojas; leidëjui ji vienas geidþiamiausiø 

pirkëjø, nuo kurio labai priklauso jo gerovë. 

DP realijos þenkliai pakeitë ir ðiuos stereotipus, bet faktø apie 

jø bibliotekas stoka verèia tenkintis mëginimu ið paskirø daliø sudëti 

apytikrá vaizdà, kur vël tenka ðnekëti apie ávaizdþio, norø ir realybës 

sankirtà. 

Savø bibliotekø bûtinybë buvo atsiminta tuoj po karo, skaudþiai 

pajutus jø stygiø ir, kiek laiko pasisvaidþius kaltinimais, kodël 

laiku nebuvo pasirûpinta sukurti „atsarginæ“ didelæ lietuviðkà bibliotekà 

uþsienyje (èia daugiausia strëliø teko V. Birþiðkai, kaip buvusiam 

VDU bibliotekos direktoriui), imta pinti vienà po kito grandiozinius 

planus. Galvota per LTB vietos komitetus anketomis ar 

kitu bûdu suregistruoti atveþtus muzikos kûrinius ir knygas bei praðyti 

jas paaukoti ar paskolinti 1940 m. repatriantus ir raginti leidëjus 

nemokamai (ar, blogiausiu atveju, mokamai) siøsti bent po vienà 

jø leidiniø egzemplioriø visiems komitetams ir taip stovyklose 

organizuoti bibliotekas. Sykiu vidutinio dydþio kolonijø ðvietimo 

reikalø vadovai raginti prenumeruoti bent porà periodiniø leidiniø 

ir pirkti po du kiekvienos knygos egzempliorius, taip kaupiant maþas 

bibliotekas, kurios kartu su stovyklomis pagal LTB ÐV nurodymus 

bûtø perkeliamos á kitus kraðtus, o gráþus á Lietuvà – sudarytø miestø 

apskrièiø bibliotekø uþuomazgas 1548 . 

Kaip didelës, intelektualams tinkanèios lituanistinës bibliotekos 

uþuomazgà raginta per kelis metus parengti iðeivijoje prieinamø 

veikalø katalogà remiantis tiek vokieèiø mokslinëse institucijose ar 

jø mokslininkø asmeninëse bibliotekose saugomomis knygomis, tiek 

DP asmeniniais, Baltijos universiteto ir stovyklose buvusiais 

rinkiniais 1549 . Panaðià mintá puoselëjo ir A. Ruþancovas, siûlæs bibliotekininkams 

pateikti LTB ÐV knygø sàraðus ir ið jø sudaryti abëcëliná 

bei sisteminá katalogus 1550 . Galvota ir apie vienà bibliotekà 

1547Mokinio bibliotekëlë: [taisyklës] // V–DETM–4–4. LTSC. PLA (Èikaga). 

1548Normantas J. Skaitytojas turi þodá. // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Birþ. 12. P. 6. 

1549Merkelis A. Neatidëliotinas darbas // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Geg. 27. P. 3. 

1550A. Ruþancovo laiðkas LTB ÐV. 1947, rugpj. 25. // LTB ÐV. KLK. V–ÐVIET–V–A–1– 

6. LTSC. PLA (Èikaga).


Pabaltijo studentams, bet ji pasirodë nereali, nes ðie mokësi bene 30 

universitetø ir, norint aprûpinti ávairiø specialybiø studentus, bûtø 

prireikæ net apie 40 bibliotekëliø 1551 . Su realybe kirtosi ir kiti geri 

siûlymai, tad bibliotekø kûrimas vyko gan stichiðkai, o jø gausoj 

sàlyginai skirtinos kelios bibliotekø, á kurias patekdavo DP knyga, 

grupës - ðvietimo ástaigø, stovyklø, ávairiø institucijø, svetimðaliø 

(vietinës), privaèiø asmenø ir archyvinio pobûdþio ástaigø. 

Ðvietimo ástaigø bibliotekos. Kaip ir ðvietimo ástaigø visuma, taip 

ir jø bibliotekos primena piramidæ, kur virðûnëje – Baltijos 

universitetas su jo bendra trijø tautø studentams biblioteka. Á jà 

knygos patekdavo ávairiais keliais. Sakysim, britø karinë valdþia buvo 

jai uþsakiusi visà mokslinæ britø periodikà 1552 ; ðiek tiek mokslinës 

literatûros J. Kaminsko rûpesèiu gauta ið Ðveicarijos 1553 . LTB uþsakë 

ir perduodavo bibliotekai Hanau paðte gautus laikraðèius 1554 ; èia 

saugota dalis iðveþtø VDU bibliotekos knygø bei BALFo atstovo 

Europoje K. Baltramaièio rûpesèiu ið JAV gauta lietuviðka literatûra. 

Taèiau biblioteka neástengë patenkinti visø studentø poreikiø, tad 

jie galëjo naudotis Hamburgo universiteto bei kitø mokymo ástaigø 

bibliotekom, o lituanistai – ir vokieèiø kalbininko L. Fraenkelio 

asmenine biblioteka. Po universiteto panaikinimo lietuviðkoji 

bibliotekos dalis buvo iðgabenta á Detmoldà 1555 . 

Ðvietimo sistemos bibliotekø piramidës pagrindà sudarytø pradþios 

mokyklø, progimnazijø ir gimnazijø bibliotekos, kurioms pradþià 

davë sykiu mokyklø administracijø pastangomis atsiradæ nedideli 

knygø rinkiniai, nes apie aukðtesniøjø mokyklø bibliotekas nieko 

neþinoma (iðskyrus Lietuviø Ðv. Kazimiero kolegijos 

bibliotekà-skaityklà su lietuviðku skyriumi 1556 ). Tuoj po ásikûrimo á 

jas dëmesá atkreipë LTB ÐV, bet ir èia atsiliepë Vakarø Vokietijos 

suskaldymas á okupacines zonas, tad, sakysim, britø zonoje bibliotekomis 

rûpinosi Lietuviø ðvietimo skyrius prie Baltø Centrinës Tarybos. 

Jo pastangomis 1946 m. vasarà ið BALFo gautos knygø siun- 

1551Lietuviø studentø centrinës atstovybës Vokietijoje laiðkas LRK pirm. // J. Kaminsko 

archyvas. F. 257–182. VUMB RS. 

1552Mûsø ðvietimo bûklë // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1946. Liep. 12. P. 3. 

1553S. Garbaèiausko laiðkas J. Kaminskui. 1948. Saus. 13 // J. Kaminsko archyvas. F. 257– 

182. VUMBRS. 

1554LTB protokolai. Nr. 5. 1946. Geg. 10 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–189. VUMBRS. 

1555Puzinas J. Pabaltijo universitetas. Chicago, 1976. P. 48. 

1556Lietuviø kultûros þidinys Romoje //Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1948. Saus. 14. P. 5.


ávado 

369 

tos pagrindu sudarytos 17 bibliotekëliø buvo perduotos zonos gimnazijoms. 

Jomis galëjo naudotis ne tik mokiniai, bet ir visi vietos 

lietuviai. Beje, viena ðiø bibliotekø – Detmoldo – buvo sumanyta 

kaip archyvinë ir joje turëjo bûti saugoma po vienà kiekvienos knygos 

egzemplioriø ir netinkamos dël turinio ar senumo 1557 . Laikui 

bëgant, ji virto centrine zonos biblioteka ir, gavusi didesnius kiekius 

naujø leidiniø, juos laikinai skolindavo mokykloms 1558 bei, jas uþdarius, 

surinkdavo jø bibliotekø knygas 1559 . 

JAV zonoje mokyklø bibliotekø tinklas plëtotas, remiantis tokio 

A. Januðkevièiaus pastangomis atgabenta Kybartø gimnazijos biblioteka. 

Po karo ji buvo perduota Viurzburgo gimnazijai, o kitos, 

net ir turëjusios savus rinkinius, galëjo ið jos skolintis knygas. Be to, 

septynios Bavarijos mokyklos gavo dalá bibliotekos fondo ir, jo pagrindu 

sudariusios kelis (apytikriai po 45 knygas) rinkinius, naudojosi 

jais pasikeisdamos ratu 1560 . Pradedant 1946/1947 m., ratas, stabteldamas 

vasaros atostogoms, apsisuko tris sykius, kaskart skausmingai 

ðokèiodamas per tas paèias duobes: rinkiniai nebûdavo pristatomi 

laiku, nuolat „atsilikdavo“ kai kurios knygos 1561 , o kitos – prapuldavo 

(ypaè skausmingas bûdavo vieninteliø, á mokymo programà átrauktø, 

knygø egzemplioriø praradimas, vargu ar jø nuostolá galëjo kompensuoti 

reikalavimas, kad kaltininkas pakeistø prarastà vertinga Lietuvoje 

ar bent jau iðeivijoje iðleista knyga 1562 ), bet giliausia tapo metai 

ið metø augæs knygø nusidëvëjimas. Mokyklos privalëjo pasirûpinti 

nors minimaliausiu apgadintø knygø sutvarkymø bei apsauga (bent 

jau aplenkti laikraðèiu), bet didþiuoju remonto metu tapdavo vasara 

ir mokyklos privalëjo padengti jo iðlaidas (paprastai – cigaretëmis) 1563 . 

1557Sudaromos lietuviðkos bibliotekos // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1946. Lapkr. 9. P. 3. 

1558M. Krikðèiûno laiðkas Wehneno pradþios mokyklos vedëjui. 1947. Rugpj. 20 // Wehnen 

pradþios m–klos gaunamøjø raðtø byla Nr. 1. V–WHEN–5–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1559Gimnazijos Oldenburge perdavimo–perëmimo aktas. 1947. Bal. 16 // V–WHEN–6– 


1560Weideno progimnazijos direktoriaus laiðkas Eichstatto gimnazijos direktoriui. 1946. 

Rugpj. 23 // Eichstatto gimnazija ir Ansbacho progimnazija. Ávairiø dokumentø byla. V– 

EICHST–1–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1561Eichstatto gimnazijos direktoriaus laiðkas Memmingeno gimnazijos direktoriui. 1947. 

Liep. 25 // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. V–MEMM–1–6. 



Birþ. 18 // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. V–MEMM–1–6. 


1563Bavarijos kilnojamojo knygyno statutas // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus 

tvarkymasis. V–MEMM–1–6. LTSC. PLA (Èikaga).


Ratas galutinai ástrigo 1949 m. vasarà ir já sujaukë ne tik atostogos, 

bet ir Kybartø bibliotekos likimo pokyèiai. Nuo 1947 m. 

skambëjæ kaltinimai Viurzburgo gimnazijai ir LTB ÐV dël netikusio 

jos tvarkymo (minint spausdinto fondø katalogo nesudarymà, neplaningà 

knygø skirstymà, atsakingo bibliotekininko nebuvimà ir 

raginimai zoniniam ar regioniniam knygø paskirstymui sudaryti komisijà, 

o bibliotekà patalpinti ten, kur geras susisiekimas bei 

patalpos 1564 ), bet labiausiai – emigracija privertë valdybà perimti 

Kybartø bibliotekos tvarkymà ir paversti jà centrine LTB biblioteka, 

pavedant jos prieþiûrà KLK ir perkeliant ið Viurzburgo á Schweinfurtà, 

vëliau, 1948 m. – á Hanau 1565 , o 1949 m. – Ðv. Gmiundà 1566 . 

KLK tekusi biblioteka buvo nepilna. Daug knygø dingo, dalis 

atsiliko kilnojant ar buvo pas skaitytojus (kai kurios – net porà metø), 

tad teko per spaudà ar raðtu praðinëti gràþinti 1567 . Biblioteka galëjo 

naudotis visø zonø mokslo bei kultûros darbuotojai ir gimnazijos, 

bet, maþëjant jø skaièiui, 1949 m. rudená atsisakyta rajoninio knygø 

keitimosi. Knygø rinkinëlius, sudaromus pagal mokyklø pageidavimus 

bei mokymo procesui reikalingø leidiniø sàraðus, kur dominavo 

lietuviø ir pasaulinës literatûros kûriniai 1568 , skirsèiusi bibliotekos vadovybë 

jau galëjo efektyviau paveikti prasiþengëlius grasinimu nebesiøsti 

knygø 1569 (ja besinaudojusios gimnazijos turëjo skirti vienkartiná 

50 DM mokestá suplyðusiom knygom tvarkyti, o likviduojantis ar 

keliantis á kità stovyklà – gràþinti knygas 1570 ). 

Apie 1949 m. Centrinë LTB biblioteka tapo tuo taðku, kur 

susikirto mokymo ástaigø ir DP stovyklø bibliotekø likimai. Pastarøjø 

atsiradimà, ypaè JAV zonoje, þenkliai átakojo draudimas suaugusiems 

naudotis mokyklø bibliotekom 1571 , o naujà jø kûrimo vajø 

1564Rudys S. Mokyklos laukia knygø // Þiburiai (Augsburgas). 1947. Birþ. 14. P. 2. 

1565M. Þidonio laiðkas D. Jasaièiui. 1948. Saus. 19 // Kn. leid. k–ja. V–Ðviet. –V–A–1–7. 


1566P. Gauèio laiðkas LTB Ðv. Gmiundo apylinkës komitetui. 1949. Bal. 19 // LTB ÐV. 

KLK siunèiamieji raðtai. V–ÐVIET. V–A–1–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1567LTB ÐV KLK praneðimas // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Lapkr. 17. P. 5. 

1568Miuncheno gimnazijos direktoriaus laiðkas LTB ÐV. 1949. Spal. 12 // LTB ÐV KLK 

siunèiamieji raðtai. V–ÐVIET. V–A–1–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1569LTB bibliotekos vedëjo K. Martinëno laiðkas Miuncheno gimnazijos direktoriui. 1950. 

Vas. 3 // LTB ÐV KLK siunèiamieji raðtai. V–ÐVIET. V–A–1–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1570KLK pirm. 1948 m. veiklos praneðimas. 1949. Saus. 25 // LTB ÐV. KLK siunèiamieji 

raðtai. V–ÐVIET. V–A–1–2. LTSC. PLA (Èikaga). 


Rugs. 7 // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. V–MEMM–1–6. 



ávado 

371 

ásiûbavo 1948 m. reforma, nes tapo iðsigelbëjimu nebegalëjusiems 

spaudos ápirkti DP 1572 . Jas daugiausia steigë stovyklø komitetai ir 

arba jie, arba UNRRA jas iðlaikydavo, bet buvo ir atsiradusiø gyventojø 

iniciatyva, kaip Ingolstatte, kur K. Banio ir kitø suorganizuoto 

kooperatyvo gauto pelno dëka buvo ásteigta biblioteka 1573 . Be to, jø 

steigimui raginta naudoti lëðas, gautas ið daþnos stovyklos savanoriðkai 

sugalvotø ávairiø smulkiø mokesèiø, o knygas – parodoms 1574 . 

Ið fragmentiniø duomenø ar uþuominø þinoma arti poros deðimties 

1945–1948 m. Vokietijos stovyklose veikusiø bibliotekø, 

be to jas turëjo Kufsteno (Austrija) 1575 , Nymindegobo (Danija) 1576 , 

Yverdono (Ðveicarija) 1577 ir Normandijos (Prancûzija) Caen apylinkëje 

Lietuviø ðalpos draugijos skyriø ásteigæ lietuviai 1578 , bet kone 

visø jø gyvavimas apsiribojo tuo laikotarpiu. Su emigracijos pradþia 

pradëjusiø tuðtëti stovyklø bibliotekas daugiausia priglausdavo Centrinë 

LTB biblioteka (kaip ir þmoniø paliktas knygas, bent jau tas, 

kurioms „pasisekë“, nes buvo tokiø stovyklø, kaip Diepholzo, kur 

rûsiuose besimëèiusias iðvaþiavusiøjø knygas likæ naudojo 

pakuroms 1579 ar Pforzhemo, kur lietuviø biblioteka ir ávairûs dokumentai 

kelias dienas mirko lietuje ar buvo spardomi ukrainieèiø paaugliø 

rûsiuose ir menkai teguodë stovyklos vadovø teisinimasis, jog 

nepavyko gauti transporto 1580 ). Be to, biblioteka priglaudë ir nemenkus 

KLK sukauptø naujø knygø kiekius ir bandë jomis 

prekiauti 1581 . Ið vedëjø þinoma tik 1949 m. pavasará jà perëmusi 

Alina Grinienë ir 1950 m. juo dirbæs K. Martinënas. 

Pradedant 1950 m., kai buvo likviduota LTB ÐV, Centrinës 

bibliotekos ir ypaè Kybartø knygø likimas darosi miglotas. Dar 1948 

m. pradþioje LTB vadovybë galvojo apie jø perkëlimà á JAV 1582 , bet 

1572Mattenbergo kronika // Giedros biuletenis (Kasselis). 1948. Birþ. 29. P. 4. 

1573Ingolstadt // Lietuviø enciklopedija. T. 8. Bostonas, 1956. P. 508. 

1574Barënas K. Stovyklinës bibliotekëlës // Mintis (Memmingenas). 1946. Saus. 30. P. 4. 

1575Kufstein // Lietuviø enciklopedija. T. 13. Bostonas, 1958. P. 291. 

1576Kultûrinis lietuviø veikimas Danijoje // Apþvalga (Niurtingenas). 1946. Spal. 29. P. 4. 

1577Kaip gyvena lietuviai tremtiniai Ðveicarijoje // Apþvalga (Niurtingenas). 1946. Vas. 16. 

P. 6. 

1578 Normandija // Lietuviø enciklopedija. T. 20. Bostonas, 1960. P. 424. 

1579Vykintas S. Bendruomenës rûpesèiais // Tremtis (Memmingenas). 1950. Rugs. 5. P. 2. 

1580Dël paliktø lietuviðkø knygø // Tremtis (Memmingenas). 1950. Gruod. 12. P. 4. 

1581P. Pauliukonis. LTB Ðv. Gmiunde esanèiø naujø knygø ir vadovëliø kainoraðtis // V– 

DETM–4–4. LTSC. PLA (Èikaga). 

1582LTB VK pirm. laiðkas BALFo pirm. J. Konèiui. Hanau. 1948. Vas. 4 // KLK. V–Ðviet. 

V–A–1–7. LTSC. PLA (Èikaga).


netesëjo. Vienais duomenimis dalis knygø buvo perduota á Vatikanà 

(gal Ðv. Kazimiero kolegijai) 1583 , kitais Kybartø biblioteka kaip 

buvæs valstybës turtas – VLIKui ir persiøsta á Bostonà kun. P. Jurui 

saugoti 1584 . Pati LTB biblioteka buvo pavadinta Centrine Lietuviø 

biblioteka (CLB), ir ja, kaip ir kitomis be ðeimininkø likusiomis 

knygomis nuo 1950 m. vasaros rûpinos PLB VK valdyba, iki 1951 

m. rugpjûèio surinkusi apie 4500 knygø, tarp jø – apie 500 ávairiø 

vadovëliø, kuriuos pasiuntë vargo mokykloms. Ið turëtø knygø sukomplektuotos 

apie 20 kilnojamø bibliotekëliø siuntinëtos jø pageidavusioms 

dar uþsilikusioms stovykloms, o sudëvëtos ar dël turinio 

bei dël kalbos vartojimui netinkamos knygos laikytos specialioje 

archyvinëje bibliotekëlëje. Be to, Hanoveryje, PLB VK valdybos patalpose, 

saugotos VDU Technikos fakulteto ir Ginklavimosi Valdybos 

knygos, rastos drëgnuose Pinnebergo stovyklos rûsiuose; kai kuriø 

ðiø knygø vertë siekë iki 400 Lt ir jø likimà turëjo spræsti 

VLIKas 1585 . 

Ið ávairiø institucijø bibliotekø minëtinos Lietuvos atstovybiø, 

bet pastarosioms, kaip visas lietuviðkas ir lituanistines knygas rinkusiam 

Lietuvos generaliniam konsulatui Niujorke, buvo striuka su 

lëðomis, tad praðydavo leidëjus siøsti spaudà nemokamai ir, áraðæ jà 

á atstovybiø inventoriaus knygas, laikë Lietuvos turtu 1586 ; skautø ir 

ateitininkø vienetai, lietuviø sargybos kuopos. Knygø rinkiná turëjo 

ir LRTD 1587 . 

Prasidëjus emigracijai, 1948 m. imta steigti bibliotekëles ligoninëse, 

sanatorijose ir seneliø namuose, kur glaudësi negalëjæ iðvykti 

lietuviai. Vienu ið ðios akcijos iniciatoriø buvo LRK Vyriausias moterø 

komitetas, raginæs iðvykstanèius aukoti knygas vietos LRK skyriams 

arba jo ágaliotiniams 1588 . 

Á svetimðaliø (vietines) bibliotekas DP knyga patekdavo ávairiais 

keliais. Didesnius ar maþesnius jos rinkinius turëjo ávairiø Vakarø 

1583K. Martinavièiaus laiðkas neþinomam asmeniui. 1950. Bal. 26 // LTB CK. Ðvietimo 

reikalai. Byla 6 a. 1950 (1948–1950). V–LTB CK–AS–2–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1584PLB VK v–bos praneðimas // LTB CK. Centro ir apygardø suvaþiavimai. Byla 3. V– 

LTB CK–AG–1–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1585Karalius P. Þvilgsnis á vieneriø metø varsnas kultûros bare // Tremtis (Memmingenas). 

1951. Rugpj. 16. P. 4. 

1586Krulikas K. Knygø ir leidiniø autoriø bei leidëjø dëmesiui // Mintis (Memmingenas). 

1948. Rugs. 3. P. 8. 

1587S. Santvaro laiðkas Ðulaièiams. 1948. Lapkr. 20 // LRTD archyvas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1588Visø dëmesiui // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Spal. 2. P. 4.


ávado 

373 

Europos ðaliø didþiosios ir aukðtøjø mokyklø. Daugiausia knygø, 

privalomojo egzemplioriaus dëka, pateko á Frankfurto prie Maino 

Deutsche Bibliotek (prie siunèiamø knygø bûdavo pridedama kortelë 

su pavadinimo vertimu á vokieèiø kalbà, o jø apraðai skelbti 

bibliotekos bibliografiniuose leidiniuose). Vienas siuntë leidëjai, kitas, 

paklusdami ástatymui, spaustuvininkai 1589 (gal leidëjus atbaidë 

juos papiktinæs Frankfurto bibliotekos vadovø reikalavimas siøsti po 

du leidinio egzempliorius, ið kuriø vienas turëjo tekti Leipcigo Deutsche 

Bucherei rytø okupacinëje zonoje, nors, regis, to buvo atsisakyta 

A. Ruþancovui paaiðkinus vokieèiams, kodël tai nepriimtina 1590 ). 

Kai kurioms þymioms bibliotekoms knygas siuntë leidëjai tiek 

savo iniciatyva, tiek paraginti LTB CK, á kurià kreipdavosi lietuviðka 

knyga besidominèiø bibliotekø vadovai (arba, kol finansiðkai ástengë, 

CK pati tai darydavo). Taip kai kurios DP knygos (vertingesnës arba 

kitakalbës) pateko á Britø muziejø 1591 , Vatikano 1592 ir Prancûzijos Nacionalinæ 

bibliotekà (sakysim, þodynus ir kitus savo mokslinius leidinius 

jai nusiuntë „Patria“ 1593 ); Paryþiaus universiteto Tarptautinës dokumentacijos 

bibliotekà (ði praðë istorinës medþiagos 1594 ) ir kitur. 

DP knygø pageidavo Lietuvos skyriø turëjæs Prancûzijos Didþiojo 

karo muziejus (Contemporaine et Musee de la Grande Guarre) 

1595 , skambëjo raginamai siøsti knygas Kongreso, Niujorko vieðajai, 

Harvardo, Èikagos, Prinstono ir kitø universitetø bibliotekoms, 

turëjusioms ávairiø tautø skyrius 1596 , bet kol kas neteko patirti, ar 

kas juos iðgirdo. 

Didesniuose Vokietijos miestuose veikë vadinamosios „America-Haus“ 

bibliotekos, turëjusios po kelis ar keliolika tûkstanèiø knygø 

anglø ir vokieèiø kalbomis, kai kurioms ið jø, kaip Kasselio, lietuviai 

1589Ruþancovas A. Biografijos ir atsiminimai: 1946–1960. Danville, 1961. P. 20. 

1590A. Ruþancovo laiðkas LTB KT. 1948. Bal. 18 // LTB KT susiraðinëjimas su ástaigom ir 

privaèiais asmenim. V–AUDS–2–3. LTSC. PLA (Èikaga). 

1591Britø muziejaus laiðkas LTB CK. 1949 // LTB CK. Ðvietimo reikalai. Byla 6a. 1950 

(1948–1950). LTSC. PLA (Èikaga). 

1592Alðënas P. Nedraskykime në vieno laikraðèio // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. 

Rugs. 11. P. 2. 

1593 „Patrijos“ leidiniai Paryþiuje // Mûsø kelias (Dillingenas). 1949. Vas. 29. P. 5. 

1594LTB CK pirm. laiðkas BCT. 1949. Saus. 29 // LTB CK. Ðvietimo reikalai. Byla 6a. 

1950 (1948–1950). LTSC. PLA (Èikaga). 

1595Praðo siøsti dokumentinæ medþiagà // Mintis (Memmingenas). 1948. Gruod. 28. P. 5. 

1596Krulikas K. Knygø ir leidiniø autoriø bei leidëjø dëmesiui // Mintis (Memmingenas). 

1948. Rugs. 3. P. 5.


dovanojo knygø 1597 . Lietuviðkø knygø turëdavo ir stovyklose veikusios 

amerikieèiø krikðèioniðkos organizacijos YMCA bibliotekos ir 

jø vadovai ragino lietuvius jose skaityti 1598 . 

Kai kurie DP, pavyzdþiui, J. Martiðius, V. Gaigalaitis atsigabeno 

ið Lietuvos nemaþas asmenines bibliotekas. Nemaþus DP spaudos 

rinkinius sukaupë J. Kreivënas ir B. Jacikevièius. Pastarasis nuo vaikystës 

linko prie knygos, o rinkti pradëjo besimokydamas, kaip ir 

domëtis bibliografija ir jos paslapèiø sëmësi ið V. Birþiðkos bei 

A. Ruþancovo. Daugiau kaip per deðimt metø jis sukaupë nemenkà 

tiek knygø, tiek ávairiø dokumentø rinkiná, bet pirmàsyk já prarado 

1940 m., pasitraukæs á uþsiená, o galutinai – 1944 m. palikdamas 

Kaunà, o iðeivijoje, kai pasirodë pirmieji leidiniai, atsiminæs prapuolusià 

I pasaulinio karo lietuviø spaudà Rusijoje, nutarë sukaupti 

bent po vienà jø egzemplioriø. Atëjus emigracijai jam prireikë specialaus 

IRO leidimo nemokamai áveþti ðio svorio bagaþà 1599 . Ir daugiau 

eks-DP Vakarø Europoje ásigijo vienokius ar kitokius knygø 

rinkinius, davusius pradþià jø asmeninëms bibliotekoms. Matyt, atsiliepë 

ir tai, jog net mokiniai buvo raginti kaupti asmenines bibliotekëles. 

Gaila, bet tuo pat metu buvo prarasti vertingi J. Ðaulio, J. 

Gabrio ir J. Savickio knygø rinkiniai bei archyvai (pirmojo biblioteka 

po jo mirties atiteko Pensilvanijos universitetui, o kitø dviejø 

sunaikino jø svetimtautës þmonos). 

Spaudà kaupë ir Vakarø Europoje veikusios iðeiviø archyvinio 

pobûdþio institucijos. Ið jø pirmiausia minëtinos bibliografinës ástaigos. 

Anksèiausiai – 1945 m. rudená – veiklà pradëjo jau minëta 

LBT. Ji palaikë ryðius su svetimtauèiø ástaigomis Vokietijoje, Europoje 

ir JAV – Paryþiaus universiteto Tarptautinës dokumentacijos, 

Vatikano ir Frankfurto prie Maino bibliotekomis, Romos Instituto 

Bibliografico Italiano Romoje, UNESCO Paryþiuje, Office Internationale 

de Bibliographie et de Documentation Briusely, Pensilvanijos 

universitetu (JAV) ir kitais 1600 , o nuo 1946 m. – su ALT informaciniu 

centru Niujorke 1601 . Vienoms ðiø ástaigø siuntinëta LBT 

rengta bibliografinë, kitoms – informacinë ir statistinë medþiaga. 

1597Knygos apie Lietuvà America–Haus bibliotekoj // Giedra (Kasselis). 1949. Vas. 23. P. 4. 

1598 [Informacijos] // LTB Memmingeno apylinkës komiteto praneðimai (Memmingenas). 

1949. Liep. 15. P. 4. 

1599B. Jacikevièius. Tremties meto spaudiniø bibliografinis rinkinys // B. Jacikevièiaus 

archyvas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1600LBT Memmingene // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugs. 30. P. 10. 

1601Ið Lietuviø tremtiniø bibliografinës ástaigos veiklos // Tëviðkës garsas( Ðveinfurtas). 

1947. Vas. 6. P. 3.


ávado 

375 

Naujus leidinius LBT paprastai gaudavo dviem keliais – daugelá 

atsiøsdavo leidëjai, o kai kuriuos pirkdavo A. Ruþancovas, bet jø 

kaupimà nutraukë 1946 m. þiemà, kai vienas Memmingeno UNRRA 

vadovø atëmë ið jos patalpas ir rinkinys atsidûrë drëgname rûsyje. 

LBT knygas skubiai perdavë Berne ásikûrusiam Lietuviø bibliografiniam 

archyvui, kuriam vëliau siuntë visas gautas knygas. Sakysim, 

vien nuo 1947 m. balandþio 18 d. iki rugsëjo 15 d. buvo persiøstos 

262 knygos bei broðiûros ir 2115 numeriø ávairiø laikraðèiø 1602 . Taip, 

su raðtiðku LTB KT palaiminimu 1603 , tæsës tol, kol A. Ruþancovas 

LBT veiklà perkëlë á JAV. 

Praëjus veik metams po LBT atsiradimo Berne èia apsistojæs 

diplomatas Albertas Gerutis ásteigë Lietuviø bibliografiná archyvà 

(LBA). Jo teigimu, tokiam þingsniui paakino bûtinybë kurioje saugioje 

ðalyje turëti lituanistinæ bibliotekà. Tinkamiausia buvo JAV, 

bet tada biblioteka bûtø nepasiekiama Europos lietuviams ir jiems 

geriausiai tiko Ðveicarija 1604 (matyt, jos poreiká diplomatas juto karo 

metais, kai Berne vadovavo Lietuvos Spaudos biurui 1605 ). Dar A. Gerutis 

planavo, kad LBA taps ir lietuviø kultûros þidinio Ðveicarijoje 

uþuomazga 1606 , tad kategoriðkai nesutiko su neigiamai atsiliepusiu 

V. Birþiðka, jog tai faktiðkai medþiagos rinkimas sau, remiantis 2–3 

þmonëmis 1607 ir atmetë jo bûgðtavimus, kad SSSR gali pareikalauti 

perduoti tariamai jos (áskaitant ir lietuviø) kultûrines vertybes, nes 

tada ið viso negalima nieko daryti Vakarø Europoje, kai, tuo tarpu, 

DP noriai rëmë LBA 1608 . 

Archyvo idëja sulaukë pritarimo 1946 m. Berne vykusiame iðeiviø 

organizacijø vadovø susitikime. Tiesa, koks nutarimas dël jo statuso 

nebuvo priimtas (nors, regis, toká LTB pavedimu ruoðë A. Ðapoka 1609 ), 

tik Lietuvos pasiuntinys ðveicarijoje J. Ðaulys sutiko bûti jo globëju, o 

po jo mirties, kai pasiuntiniu buvo paskirtas A. Gerutis, ðis ir toliau 

manë, jog nedera archyvà sulieti su pasiuntinybës likuèiais, kaip ir 

1602LBT Memmingene // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Rugs. 30. P. 10. 

1603Cicënas J. Kultûrinëmis temomis // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Kov. 11. P. 4. 

1604Gerutis A. Klausimas. Vertas didelio dëmesio // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. 

Lapkr. 23. P. 8. 

1605Gerutis Albertas // Lietuviø enciklopedija. T 7. Bostonas, 1956. P. 189. 

1606Gerutis A. Dël LBA Ðveicarijoje // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Rugs. 11. P. 4. 

1607Pabaltijieèiø Bibliografinis institutas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Birþ. 19. P. 4. 

1608Gerutis A. Dël LBA Ðveicarijoje // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Rugs. 11. P. 4. 

1609LTB protokolai. Nr. 27. 1946. Rugs. 13 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–189. 

VUMBRS.


susieti su tokia politine organizacija kaip VLIKas, kuris Berne pritarë 

jo steigimui, bet LBA santykiai su juo taip ir liko neaiðkûs. A. 

Geruèiui labiau tiko kokios kultûrinës institucijos, geriausia, LTB 

KT „prieglauda“ nei kokio Ðveicarijos universiteto, nes siekë iðlaikyti 

já lietuviø rankose iki nepriklausomybës atgavimo 1610 , bet ir su 

LTB vadovybës santykiai liko nenuoseklûs. Ði, savo posëdyje 1946 

m. pritarusi archyvo steigimui ir visos lietuviø reikalus lietusios medþiagos 

kaupimui 1611 , tai finansuodavo jo veiklà, tai ne 1612 , tad telieka 

tikëtis, kad bent pagelbëjo A. Geruèiui, kai tam prireikë Ðveicarijos 

valdþios ástaigoms pateikti árodymus, jog lietuviø organizacijoms 

svarbi LBA veikla ir jos jà remia 1613 . Vienos ar kitos finansinës paramos 

LBA sulaukë ið kun. P. Petraièio ir jo vadovauto Caritas Lithuania, 

skyrusio tam tikrà pinigø sumà. 1951 m. parëmë JAV lietuvis 

Juozas J. Balèiûnas (Bachunas) ir VLIKo Lietuvybës iðlaikymo tarnyba 

(jos lëðø dëka A. Gerutis tikëjosi ágyvendinti svajonæ sudaryti 

nedidelæ skrajojamà bibliotekà). Pinigø reikëjo lentynoms, trûkstamø 

knygø pirkimui, paðto iðlaidoms 1614 . 

Be LBT, A. Geruèio ástaiga gaudavo knygø ir ið kitur – spaudà 

siuntë leidyklos, periodiniø leidiniø redakcijos, spaudos rinkinius 

ar jø dalá perduodavo asmenys, sakysim, L. Ðmulkðtys ið Pfullingeno 

ir V. Skirmantas ið Oberkasselio 1615 . LBA ásigijo ir buvusio Suomijos 

uþsienio reikalø ministro R. Holsto knygø apie Pabaltijá rinkiná 1616 . 

Dar LBA kaupë rankraðèius, privaèiø asmenø archyvus, meno 

kûrinius 1617 , nepriklausomoje Lietuvoje bei okupacijos metais iðleistas 

knygas 1618 . Per dvejus veiklos metus (nuo 1946-øjø iki 1948øjø 

rudens) archyvas surinko apie 1500 pavadinimø leidiniø, o su 

1610A. Geruèio laiðkas LTB KT valdytojui A. Novickiui. Bernas. 1949. Kov. 6 // V–ÐVIET. 

V–A–7–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1611LTB protokolai. Nr. 13. 1946. Rugpj. 14 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–189. 

VUMBRS. 

1612LTB protokolai. Nr. 40. 1947. Geg. 21 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–189. VUMBRS. 

1613A. Geruèio laiðkas J. Audënui. 1947. Rugpj. 31 // Spauda. V–HANAU–10–1. LTSC. 


1614Braziulis V. Lietuviø knygø lobynas Vakarø Europoje // Tremtis(Memmingenas). 1951. 

Rugs. 26. P. 5. 

1615LBA dëkoja // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Kov. 27. P. 7. 

1616Gerutis A. Bibliografijos darbas tremtyje // Lietuvis (Memmingenas). 1950. Saus. 20. 

P. 4. 

1617Gerutis A. Bibliografinio archyvo praneðimas // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugs. 

3. P. 3. 

1618LBA Ðveicarijoje praneðimas // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Saus. 8. P. 11.


ávado 

377 

dublikatais – apie 2000 tomø 1619 (nors A. Gerutis planavo pirmàjá 

1000 knygø surinkti iki 1949 m. , ði riba buvo pasiekta jau 1948 

m. vasaros pradþioje 1620 ), bet vëliau tempai sulëtëjo – 2000-oji knyga 

(J. Hilton „Sudie, pone Èipsai“) uþregistruota 1952 m. 

pavasará 1621 . Leidëjø praðyta siøsti po du savo leidiniø egzempliorius, 

ið jø vienà þadëta perduoti nepriklausomos Lietuvos valstybinei 

bibliotekai 1622 ; prireikus A. Gerutis per spaudà praðydavo atsiøsti 

reikalingas knygas, skelbdamas jø sàraðà 1623 . 

LBA talkino A. Braziulis, buvæs vyriausiuoju jos ágaliotiniu 

Vokietijoje 1624 , britø zonoje ágaliotiniu vienu metu – K. Kemeþys 

1625 , Kanadoje – J. Kardelis, Australijoje – J. Valaitis (matyt, 

nuo já 1952 m. pakeitë Justas Vaièaitis ið Sidnëjaus 1626 ), JAV – senas 

pagalbininkas A. Ruþancovas; galvota steigti atstovybæ P. Amerikoje 1627 . 

Archyvas tæsë veiklà ir po 1952 metø. 

Treèioji bibliografinë institucija – Baltø bibliografinis institutas 

(BII) – buvo ásteigtas Baltijos universitete 1946 m. gruodþio 1 

d. , bet dël uþtrukusiø ðalèiø ir patalpø stokos darbo pradþia nusitæsë 

iki kitø metø geguþës 25 d. , kai BII pagaliau gavo patalpas ir 

kelis tarnautojus. Jo steigimo iniciatoriais buvo filosofijos-filologijos 

latviø ir estø sektoriai, nes jie iki tol neturëjo jokios bibliografinës 

ástaigos. Vadovauti buvo pakviestas V. Birþiðka. 

Institutas rinko DP leidinius visomis trimis Baltijos ðaliø kalbomis 

ir jomis planavo leisti bibliografinius biuletenius, bet lietuviðko 

sektoriaus veikla buvo menka, nors 1947 m. pavasará V. Birþiðka 

teigë, kad bûtent jis dirba geriausiai, nes galëjo pasigirti paruoðæs 

spaudai pirmàjá bibliografiná biuletená ir baigæs tvarkyti 1945–1946 m. 

medþiagà 1628 . Taèiau po metø buvo pateikiamas visai atvirkðèias vaiz- 

1619 Reikðminga sukaktis // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Spal. 6. P. 4. 

1620 A. Geruèio laiðkas pulk. J. Giedriui. Zurich. 1948. Birþ. 13 // A. Geruèio archyvas. 

F. 155–304. VUMBRS. 

1621 Dr. A. Geruèio archyve jau surinkta 2000 knygø // Britanijos lietuvis (Londonas). 

1952. Birþ. 5. P. 4. 

1622 Gerutis A. Bibliografinio archyvo praneðimas // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugs. 

3. P. 3. 

1623 Gerutis A. LBA praneða // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Spal. 31. P. 7. 

1624 Gerutis A. Bibliografinio archyvo praneðimas // Lietuvis (Memmingenas). 1949. Rugs. 

3. P. 3. 

1625 Kemeþys K. Britø zonos lietuviams // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Kov. 18. P. 3. 

1626 Bibliografinio archyvo praneðimas // Australijos lietuvis (Adelaide). 1952. Saus. 14. P. 8. 

1627 Braziulis V. Lietuviø knygø lobynas Vakarø Europoje // Tremtis(Memmingenas). 1951. 

Rugs. 26. P. 4. 

1628 Pabaltijieèiø Bibliografinis institutas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Birþ. 19. P. 4.


das – teigta, kad BII dirbo du þmonës ir institutas gaudavo visus 

latviø bei estø leidinius, o lietuviø sektorius, be poros laikraðèiø ir 

vienos kitos knygos – nieko 1629 . Institucija dienas baigë sykiu su 

Baltijos universitetu. 

Ðiø ástaigø veikla strigdavo dël kiekvieno DP leidinio egzemplioriaus 

gavimu susijusiomis problemomis. Neþiûrint visø raginimø (áskaitant 

LTB vadovybës 1630 ) siøsti leidinius, joms paprastai teko kliautis 

leidëjø geranoriðkumu ir platintojø paslaugomis. 1948 m. balandá 

LBT vadovybë buvo parengusi ir pasiuntusi spaudai potvarká dël privalomo 

egzemplioriaus ir atsiðaukimo á leidëjus projektà, kur buvo 

numatyta praðyti penkiø egzemplioriø, bet ðie dokumentai ilgam prapuolë 

LTB KT stalèiuose 1631 , o ðios nutarimas, kad LTB turi rûpintis 

visais DP bibliografijos klausimais ir siekis ápareigoti leidëjus siøsti 

bibliografinëms ástaigoms keturis naujø leidiniø egzempliorius (du 

LBT ir du BII, kur vienas su ðiuo institutu bûtø gráþæs á Lietuvà, o 

kitas keliavæs á kurià JAV lietuviø kultûrinæ ástaigà 1632 ) maþai gelbëjo. 

Tiesa, vienu metu planuota praðyti penkiø egzemplioriø, skiriant vienà 

ir vokieèiams 1633 , bet, matyt, LTB KT nutarë be to apsieiti (nors 

gal A. Ruþancovas savo norà pateikë kaip realybæ, nes laikraðtyje apie 

tai buvo pagarsinta 1948 m. kovà, o dar balandá jis dël ðio projekto 

tvirtinimo tebeatakavo LTB pirmininkà P. Gauèá 1634 , juoba, teþinomas 

LTB KT 1948 m. vasario 12 d. raðtas, kuriuo LBT buvo ágaliojama, 

gavusi naujà leidiná, já apraðyti 1635 ). 

V. Birþiðkos liudijimu, tarp trijø bibliografiniø institucijø nebûta 

darbo pasidalijimo – LBT uþsiëmë einamàja bibliografija, LBA, 

á kurià profesorius visàlaik þiûrëjo nepatikliai, kaupë spaudà, o BII 

buvo daugiau mokomojo pobûdþio institucija, ir niekaip negalëjo 

pakeisti LBT 1636 . Pastarosios dvi institucijos palaikë glaudþius ryðius 

ir, V. Birþiðkos galva, savo veikla galëjo papildyti viena kità, nors 

pats nedëjo dideliø vilèiø á BII ir dar Europoje manë, kad reikia 

1629Birþiðkas V. Praneðimas // Mintis (Memmingenas). 1948. Birþ. 2. P. 5. 

1630LTB protokolai. Nr. 5. 1946. Bal. 13 // J. Kaminsko archyvas. F. 257–189. VUMBRS. 

1631Cicënas J. Kai knygø lentynoje pasiþvalgai // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugs. 3. P. 5. 

1632Ruþancovas A. LBT // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1948. Kov. 4. P. 3. 

1633A. Ruþancovo laiðkas LTB KT. 1948. Bal. 18 // LTB KT susiraðinëjimas su ástaigom ir 

privaèiais asmenim. V–AUDS–2–3. LTSC. PLA (Èikaga). 

1634A. Ruþancovo laiðkas P. Gauèiui // LTB ÐV, KT byla, 1947/1948. V–HANAU–7–5. 


1635Cicënas J. Kultûrinëmis temomis // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Kov. 11. P. 4. 

1636M. Krikðèiûno laiðkas LTB KT pirm. . // LTB KT susiraðinëjimas su ástaigom ir 

privaèiais asmenim. AUGS. –2–3. LTSC. PLA (Èikaga).


ávado 

379 

rûpintis vieno panaðaus centro steigimu JAV bei dël to tarësi su 

Amerikoje gyvenusiu kun. J. Prunskiu 1637 . 

Savo archyvus, kur kaupë ir spaudà, turëjo ir kai kurios organizacijos. 

Ið tokiø þinomas LLV spaudos biuro archyvas 1638 . 1946 m. 

rudená Lietuvà ir lietuviø reikalus lieèianèios literatûros rinkimui 

organizuotas Lituanistinis archyvas Pfullingene 1639 . Netiesioginiai 

faktai liudija, kad jis, matyt, turëjo veikti prie VLIKo 1640 , bet nieko 

konkretaus apie jo darbà neþinoma. 

Prie Kultûros fondo 1948 m. buvo sudaryta Istorinës Medþiagos 

Rinkimo komisija, kaupusi kolektyvø, organizacijø, ðvietimo institucijø, 

bendruomenës stovyklø ir parapijø istorinæ medþiagà, lituanistines 

retenybes, reikðmingus Lietuvà ar lituanistikà lieèianèius 

leidinius 1641 . DP spaudà rinko kun. P. M. Juro Amerikos lietuviø 

kultûros archyvas 1642 ir Amerikos Lituanistikos instituto biblioteka 1643 , 

gaila, bet po laiko buvo susigriebta, jog liko neiðnaudota galimybë 

deponuoti spaudà kurioje Romos ar Vatikano bibliotekoje, kur ji bûtø 

buvusi prieinama vietos ar atvykusiems lietuviams, o prireikus – 

bûtø buvæ galima vienà ar kità knygà ið naujo perleisti 1644 . 

Bibliotekø fondai ir veikla. Neþiûrint priklausomybës, bibliotekos 

panaðëjo fondais ir jø kaupimo bûdais, aiðku, iðskyrus kitoms 

pradþià davusià Kybartø bibliotekà, kuri turëjo per 2000 knygø. 

Pagal rastus fragmentinius jos fondo sàraðus galima spræsti, jog tai 

tipiðka prieðkario Lietuvos gimnazijos biblioteka, kur vyravo groþinë 

literatûra, nes juose sutinkamos tiek lietuviø – V. Krëvës, A. Vienuolio, 

P. Maðioto, J. Biliûno, Lazdynø Pelëdos ir kitø, tiek pasaulinës 

literatûros áþymybiø – K. Hamsuno, O. de Balzako, È. Dikenso 

ir kitø – kûrinius. Taip pat buvo lietuviø – M. ir V. Birþiðkø, J. Jablonskio 

ir kitø – bei uþsienio mokslininkø darbai ir vadovëliai. 

Rimta paspirtimi formuojant bibliotekø fondus buvo ávairiø 

JAV lietuviø organizacijø knygø siuntos. Labiausiai pasiþymëjo 

BALFas, raginæs JAV lietuvius kartu su kitais daiktais aukoti 

1637 Pabaltijieèiø Bibliografinis institutas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Birþ. 19. P. 4. 

1638 Ásteigtas LLV spaudos biuras // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugpj. 20. P. 7. 

1639 Leidëjams, redaktoriams, autoriams // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1946. Lapkr. 23. P. 4. 

1640 Suorganizuotas Lituanistinis archyvas // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1946. Rugpj . 

22. P. 5. 

1641 Surinkime istorinæ medþiagà // Mintis (Memmingenas). 1948. Rugs. 1. P. 7. 

1642 Amerikieèiai susirûpinæ iðsaugoti lietuviðkà kultûrà // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. 

Geg. 8. P. 5. 

1643 Ðulaièiø laiðkas LRTD valdybai. 1948 // LRTD archyvas. LTSC. PLA (Èikaga). 

1644 V. Padolskio laiðkas V. Bagdonavièiui. Roma. 1951. Rugpj. 23 // V. Bagdonavièiaus 

laiðkø fondas. LTSC. PLA (Èikaga).


knygas 1645 , o kai kurias, ypaè religines – pirko bei tam praðë nemenkø 

sumø ið JAV vyskupø, þadëdamas kiekvienoje knygoje ádëti antspaudà, 

liudijantá, jog tai jø dovana 1646 . Vien nuo 1944-øjø rudens 

iki 1946-øjø pabaigos BALFas iðsiuntë á Europà 150 000 knygø ir 

þurnalø, tarp jø vadovëliø, groþinës literatûros, maldaknygiø ir natø 

uþ 7446 dolerius 1647 , bet jø vertæ maþino tai, kad daugelis knygø 

buvo iðleistos JAV dar prieð I pasauliná karà ir net XIX a. pabaigoje. 

Atmindama literatûros stygiø LTB ÐV nedalijo jø kam papuola – 

pirmiausia stengtasi aprûpinti mokyklø bei stovyklø bibliotekas, skiriant 

joms iki ðimto knygø nemokamai 1648 (tiesa, þinant, kad kai 

kurios gimnazijos panoro net dviejø 1649 kyla klausimas be atsakymo, 

ar uþ antrà ðimtinæ menkaverèiø knygø teko mokëti?. . ), bet siûlyta 

ápareigoti mokytojø tarybas sudaryti komisijas knygynëliø patikrinimui, 

o rezultatus praneðti LTB ÐV 1650 . Tiesa, pasitaikydavo, kad 

BALFo siuntos paklysdavo, kaip nutiko su dëþe, 1946 m. patekusia 

á Manheimo stovyklà, kur nebuvo lietuviø ir dalis knygø niekieno 

nelieèiamos gulëjo bibliotekoje, o dalis buvo iðveþta kaþkokiems darbininkams, 

tarp kuriø atseit buvo ir lietuviø 1651 . 

Knygø pasisekdavo gauti ir ið tarptautiniø ðalpos institucijø, 

kaip Seligenstadto gimnazijai, kuriai knygø parûpino viena Viurzburge 

veikusi nukentëjusiø nuo karo globos organizacija 1652 . 

1645Lietuviams reikalinga jûsø pagalba: [BALF atsiðaukimas] // BALFo archyvas. Folder 4. 

BÐMTC. (Èikaga). 

1646J. B. Konèiaus laiðkas Rev. Msgr. Patrick A. OBoyle. 1947. Rugs. 17 // BALFo archyvas. 

Folder 3. BÐMTC. (Èikaga). 

1647BALF ataskaita uþ 1944. 10–1946. 12 // BALFo archyvas. Folder 4. BÐMTC. (Èikaga). 

1648Hanau LTB k–to ðvietimo skyriaus vedëjo laiðkas Memmingeno gimnazijai // Gimnazijos 

Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. V–MEMM–1–6. LTSC. PLA (Èikaga). 

1649 Hanau LTB stovyklos ðvietimo skyriaus þemiau ávardytas knygas, gautas ið Amerikos, 

duoda Memmingeno gimnazijai // Gimnazijos Memmingene archyvas. Vidaus tvarkymasis. 

V–MEMM–1–6. LTSC. PLA (Èikaga). Taèiau ir tokios, Kaselio bibliotekoje trumpai 

dirbusio J. Meko liudijimu, sulaukdavo nemenko dëmesio – visoks ðlamðtas, parsiøstas ið 

uþjûrio, plaukia ið rankø á rankas iki suplyðimo, o Aisèio „Pilnatis“, Niliûnas ir Nagys 

antras mënuo (kai dirbu) guli niekieno nepraðomi (Nagá skaitë viena gimnazistë, o Niliûnà 

netyèia buvo paëmæs vienas paaugesnis, bet pavartæs èia pat keistai nusigandusiom akim 

greit metë atgal ant stalo ir pasiëmë „Istorijà apie graþià Katriukæ ir jos visokius nutikimus“…) 

(þr. : Mekas J. þmogus be vietos. V. , 2000. P. 233). 

1650Eichstatto gimnazijos laiðkas LTB ÐV. 1947. Saus. 19 // LTB CK. Ðvietimo reikalai. Byla 

6 a. 1950 (1948–1950). V–LTB CK–AS–2–1. LTSC. PLA (Èikaga). 

1651 A. Ruþancovo laiðkas P. Gauèiui. 1947. Saus. 12 // Pabaltijo tautø VK bendradarbiavimo 

byla. 1948. V–HANAU–6–4. LTSC. PLA (Èikaga). 

1652List of Lithuanian Books received from Welfare Office Würzburg field. 1947. 10. 23 / 

/ Seligenstadto gimnazija. Bendro turinio susiraðinëjimas. V–SELIG–5–3. LTSC. PLA 

(Èikaga).


ávado 

381 

Stovyklø bibliotekø fondø kaupimui skelbti knygø vajai – gyventojai 

raginti aukoti atsiveþtas ar naujai iðleistas knygas 1653 . Vienur 

jie praeidavo sëkmingai, kitur – ne, kaip Ðeinfelde, kur á per 

radijà transliuotà raginimà paaukoti knygas atsiliepë tik trys þmonës, 

bet biblioteka vis tik buvo ásteigta 1946 m. liepà 1654 ; tad kai 

kur viliota praðymu bent jau paskolinti su sàlyga, kad, savininkui 

panorëjus, knygos bus tuoj gràþintos 1655 . Laimës kûdikiu galima pavadinti 

Ðv. Gmiundo bibliotekà, gavusià pustreèio ðimto daugiausia 

Lietuvoje iðleistø knygø ið tuo metu èia buvusios Centrinës LTB 

bibliotekos 1656 . 

Bëgant laikui, tiek mokyklø, tiek kitø bibliotekø fondai bûdavo 

nuolat papildomi DP iðleistomis knygomis. Jei tai bûdavo naujos 

Lietuvoje pasirodþiusiø knygø laidos, senàsias mokyklø bibliotekos 

iðimdavo ið fondø. Joms knygas pirkdavo mokyklø vadovai, bet daug 

lëmë LTB ÐV ir KLK, specialiai uþsakydavusios nemaþus, mokykloms 

tikusiø knygø kiekius. Stovyklø bibliotekoms knygas pirko vietos 

ar apylinkiø LTB komitetai, DP globojusios institucijos arba 

praðyta leidëjus paaukoti. Bet kuo daugiau skambëjo tokiø praðymø, 

tuo jie maþiau ðiuos þavëjo, nes ne kiekvienas galëjo sau leisti 

toká malonumà 1657 . 

Taip pat bibliotekas papildydavo ir kitakalbëmis, Vakarø Europoje 

iðleistomis knygomis ið ávairiø ðaltiniø. Pavyzdþiui, Ravensburgo 

gimnazija gavo keliasdeðimt prancûziðkø knygø ið „Carito“ 

per kun. P. Petraitá 1658 . Kitatauèiø dovanotos knygos davë pradþià 

kai kurioms DP bibliotekoms ir tik vëliau jos bûdavo papildomos 

lietuviðkom, kaip nutiko Hanoverio progimnazijos bibliotekai 1659 . 

Sanatorijø ir seneliø namø bibliotekëliø fondams pradþià paprastai 

arba duodavo ið iðvykstanèiøjø lietuviø surinktos arba leidëjø 

dovanotos knygos. Sakysim, Edmundsthalio tuberkuliozinëje sanatorijoje 

besigydantiems lietuviams knygas padovanojo „Mûsø kelio“ 

1653Merkelis A. Kultûrinës aktualijos // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Birþ. 6. P. 3. 

1654Neuþmirðkime skaityklos // Þinios (ðeinfeldas). 1946, rugpj. 10. P. 4. 

1655Ið mûsø stovyklos gyvenimo // Vienybës balsas (Miunchenas). 1945. Rugs. 2. P. 4. 

1656Knygø, gautø ið LCB Sv. Gmund, sàraðas // LTB ÐV. KLK siunèiamieji raðtai. V– 

ÐVIET. V–A–1–2. LTSC. PLA (Èikaga). 

1657Rigmantas A. Nemokamai…// Tremtis (Memmingenas). 1952. Saus. 24. P. 3. 

1658Ravensburgo gimnazijos veiklos apþvalga // Ravensburgo gimnazija. V–RAVEN–1–6. 


1659Liulevièius V. Ðvietimo þidiniai tremtiniø stovyklose // Tautos praeitis. T. I. Kn. 4. 

Chicago: LID, 1962. P. 629.


redakcija, „Atþalyno“, „Patrios“, „Sudavijos“, P. Abelkio, Narbuto ir 

Indreikos leidyklos, Ðv. sosto delegatûra 1660 , tam bûdavo skiriamos 

LTB Centrinës bibliotekos atsargos 1661 . 

Bibliotekø fondai buvo nedideli, svyravo nuo poros ðimtø iki 

poros tûkstanèiø (áskaitant ir periodiniø leidiniø komplektus) vienetø. 

Pavyzdþiui, Doerverdeno gimnazija biblioteka turëjo 195 

knygas 1662 , Meerbecko gimnazijos biblioteka – daugiau kaip 400 1663 . 

Be LTB Centrinës bibliotekos, 2000 knygø fondais galëjo pasigirti 

Klein Wittense S. Daukanto gimnazijos 1664 ir Kasselio gimnazijos 

bibliotekos 1665 . Imant knygas, kokias tik pasisekdavo gauti, bibliotekø 

fondai margavo tiek leidiniø pobûdþiu, tiek kalbine ávairove. 

Sakysim, viena didesniø Hanau biblioteka-skaitykla turëjo 1500 lietuviðkø 

ir 147 angliðkas knygas, 200 egzemplioriø lietuviðkø ir 1500 

angliðkø þurnalø bei JAV lietuviø periodikà 1666 , o tarp minëtos Doerverdeno 

gimnazijos bibliotekos knygø vyravo mokomoji literatûra 

vokieèiø kalba 1667 . Kai kuriø stovyklø bibliotekø fondus átakodavo 

tai, kad jos aptarnaudavo visø tautø DP 1668 . 

Apie DP bibliotekø kasdienybæ maþai kas þinoma. Steigiant 

jas siûlyta suraðyti darbo taisykles 1669 , bet tokiø nepavyko rasti, tad 

lieka remtis turimais trupiniais. Matyt, siekiant apsisaugoti nuo knygø 

dingimo, spaudiniai kai kur buvo iðduodami ne ilgiau kaip deðimtèiai 

dienø, kaip uþstatà pateikus tam tikrà pinigø sumà ar paskolinus 

bibliotekai ne iðeivijoje iðleistà vertingà knygà. Imtas ir paprastai 

nedidelis mokestis uþ kiekvienà knygà (nuo jo kai kur atleisdavo 

mokytojus, jie galëdavo knygas laikyti kiek reikëdavo 1670 ), o uþ pavëluotà 

gràþinimà – bauda. Tokie mokesèiai gràþinti likviduojant 

bibliotekà 1671 . 

1660 Padëka // Mûsø kelias (Dillingenas). 1948. Rugpj. 18. P. 2. 

1661 E. Noako laiðkas LTB ðvietimo vadovui P. Pauliukoniui. 1949. Spal. 26 // LTB CK. 

ðvietimo reikalai. Byla 6a. 1950 (1948–1950). LTSC. PLA (Èikaga). 

1662 Liulevièius V. Ðvietimo þidiniai tremtiniø stovyklose // Tautos praeitis. T. I. Kn. 3. 

Chicago, 1961. P. 453. 

1663 Liulevièius V. Ðvietimo þidiniai tremtiniø stovyklose // Tautos praeitis. T. II. Kn. 2(6). 

Chicago, 1965. P. 173. 

1664 Ið S. Daukanto gimnazijos gyvenimo // Lietuviø þodis (Detmoldas). 1947. Rugpj. 7. P. 4. 

1665 Kasselis // Lietuviø enciklopedija. T. 11. Bostonas, 1957. P. 139. 

1666 Atidaryta biblioteka–skaitykla // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Geg. 2. P. 6. 

1667 Liulevièius V. Ðvietimo þidiniai tremtiniø stovyklose // Tautos praeitis. T. I. Kn. 3. 

Chicago, 1961. P. 453. 

1668 Ið mûsø stovyklos gyvenimo // Vienybës balsas (Miunchenas). 1945. Spal. 20. P. 4. 

1669 Merkelis A. Kultûrinës aktualijos // Mûsø kelias (Dillingenas). 1946. Birþ. 6. P. 3. 

1670 Vietos þinios // ðiandien (Kasselis). 1946. Rugs. 3. P. 4. 

1671 Vietos þinios // Giedra (Kasselis). 1949. Bal. 1. P. 4.


ávado 

383 

Kai kurios bibliotekos dirbdavo kasdien po kelias valandas, kaip 

Hanau, aptarnavusi skaitytojus nuo 17 iki 21 val.; Kasselio – pirmadieniais, 

antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 iki 18 val., o ðeðtadieniais 

– 13–16 val.; treèiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. 

knygos buvo keièiamos tik mokiniams 1672 ; o Miuncheno – darbo 

dienomis 9–12 ir 16–20 val. 1673 , bet apie lankytojø gausà teþinoma 

tik ið Ðeinfeldo bibliotekos patirties – jø ten kasdien aplankydavo 

apie 50 1674 . Jø skaièiui atsiliepdavo ir prie kai kuriø bibliotekø 

buvusios skaityklos. Pastarøjø poreikis iðaugo 1946-øjø pabaigoje, 

DP laikraðèiams ávedus licenzijos ir, apribojus tiraþus, stovyklose jø 

neuþteko; sakysim, Ðeinfelde vienas „Minties“ egzempliorius tekdavo 

33 þmonëms 1675 . 

Stovyklinis gyvenimas atsiliepë ir bibliotekø iðvaizdai. Jos bûdavo 

árengiamos patalpose, kokias pavykdavo gauti ir kurios menkai 

tam tiko, tad teko verstis kaip tik iðmanydavo ir neretai patiems 

gamintis baldus, kaip “Untern berg“ stovykloj, kur juos pagal tokio 

Gavëno projektà padarë ponas Jokubauskas 1676 . Ðeinfeldo bibliotekos 

knygos laikytos spintelëje, o laikraðèiai – ant ilgo stalo; ji priimdavo 

ir ðachmatininkus 1677 , o kitur bibliotekose bûdavo radijo imtuvas 

ir norintys du kartus per dienà galëjo klausytis þiniø 1678 . 

Ið dirbusiø bibliotekose teþinomas vienas kitas. Pavyzdþiui, 

Ðeinfeldo bibliotekos vedëju buvo toks Markauskas 1679 , Hanau – 

V. Bilevièienë 1680 , Kemptene vedëjo padëjëju buvo paskirtas penkeriø 

metø bibliotekinio darbo patyrimà turëjæs agronomas P. Þamabris 1681 , 

Hanoverio progimnazijoje jà tvarkë B. Bliumfeldienë 1682 . Kai kuriose 

stovyklø bibliotekose uþ darbà buvo atlyginama 1683 , bet ar tai 

buvo visuotinë praktika – sunku pasakyti, nes, pavyzdþiui, atlygini- 

1672 [Praneðimas] // ðiandien (Kasselis). 1947. Gruod. 5. P. 4. 

1673Ið mûsø stovyklos gyvenimo // Vienybës balsas (Miunchenas). 1945. Rugs. 2. P. 4. 

1674Skaityklos reikalu // þinios (ðeinfeldas). 1946. Rugs. 25. P. 4. 

1675Aktualus skaityklos reikalas // þinios (ðeinfeldas). 1946. Gruod. 18. P. 4. 

1676 [Praneðimas] // Mûsø dienos (Oldenburgas). 1946. Geg. 31. P. 4. 

1677Neuþmirðkime skaityklos // þinios (ðeinfeldas). 1946. Rugpj. 10. P. 4. 

1678 [Praneðimas] // Mûsø dienos (Oldenburgas). 1946. Geg. 31. P. 4. 

1679Neuþmirðkime skaityklos // þinios (ðeinfeldas). 1946. Rugpj. 10. P. 4. 

1680Atidaryta biblioteka–skaitykla // Tëviðkës garsas (Ðveinfurtas). 1947. Geg. 2. P. 6. 

1681Praneðimas // Alguvos baro dienos naujienos (Kemptenas). 1946. Spal. 3. P. 3. 

1682Liulevièius V. Ðvietimo þidiniai tremtiniø stovyklose // Tautos praeitis. T. I. Kn. 4. 

Chicago, 1962. P. 629. 

1683Ðansas per mënesá uþsidirbti 100 DM atviliojo á Kaselio stovyklos bibliotekà J. Mekà 

(þr.: Mekas J. Þmogus be vietos. V. , 2000. P. 234).


mai uþ gimnazijø bibliotekø tvarkymà, bent jau tose mokymo ástaigose, 

kurios naudojosi Viurzburge saugotomis Kybartø bibliotekos 

knygomis, nebuvo mokami 1684 . 

Bibliotekø kaip ir DP likimas, priklausë nuo jas globojusiø 

tarptautiniø organizacijø uþgaidø, tad neiðvengta ávairiø nesusipratimø 

ir incidentø. Sakysim, Freiburge, vokietis, kavinës savininkas, 

iðmetë á gatvæ UNRRA ásteigtà pabaltijieèiø skaityklà 1685 . 

Neþinia, kokiø rûpesèiø su skaitytojais turëjo stovyklø bibliotekos, 

bet, kaip jau minëta, mokyklø – per akis, vargdamos su knygø 

netausojusiais mokiniais. Negali sakyti, kad nesirûpinta paaiðkinti 

jiems, kaip naudotis knyga. Pavyzdþiui, Diepholzo gimnazijos 

taisyklëse jie raginti ið anksto sudaryti pageidaujamø knygø sàraðà, 

pasiþymint jø numerius, kad galëtø praðyti bibliotekos vedëjo bei, 

gavus, kad knyga be naudos negulëtø, ir kitiems negailëti skolinti, 

uþsiraðant kam ir kuriam laikui. Taip pat mokiniai skatinti, jei tik 

yra galimybë, naudotis skaityklomis, primenant, kad gauta knyga 

apvilktina ir laiku bûtinai gràþintina 1686 . 

Ðioje gimnazijoje buvo parengti ir patarimai mokinio bibliotekëlei. 

Juose nurodyta, kas jà sudaro, kaip ji papildoma ir tvarkoma, 

kaip vesti katalogëlá, saugoti bei skolinti knygas 1687 . Instrukcijas, kaip 

tvarkyti kuopø bibliotekëles, buvo parengæ ir ateitininkai, kur nurodë, 

kaip inventorizuoti ir kataloguoti knygas, tvarkyti katalogà, o 

turint per 200 knygø – sudaryti ir papildomà dalykiná katalogà (tiesa, 

buvo atsiþvelgta ir á laikotarpio sunkumus – neturint korteliø, raginta 

knygas suraðyti á atskirus, tam tikrai srièiai skirtus lapus), knygø 

iðdavimo tvarka (kadangi bibliotekëlës buvo nedidelës, siûlyta 

leisti skaitytojams rinktis jas ið lentynø), kaip saugoti savas ir bibliotekai 

paskolintas knygas, pabrëþiant, kad bibliotekos tvarkymas – 

tai vienas mûsø kultûros poþymiø 1688 . 

Diepholzo gimnazijoje netgi buvo suraðytas savotiðkas pagiriamasis 

þodis „Knygø skaitymas“, kur mirgëte mirga skambûs pasakymai 

apie knygos ir skaitymo svarbà: Gera knyga be priekaiðtø duoda 

1684 M. Þidonio laiðkas Miuncheno gimnazijos direkt. M. Krasauskui. 1947. Rugs. 22 // 

Gimnazija Miunchene. Gaunamieji ið LTB ÐV ir kitø ástaigø raðtai. 1945–1950. V– 

MÜN–2–6. LTSC. PLA (Èikaga). 

1685 Iðmesta á gatvæ pabaltijieèiø skaitykla // Mûsø kelias (Dillingenas). 1947. Geg. 22. P. 5. 

1686 Diepholzo gimnazijos taisyklës // V–DETM–4–4. LTSC. PLA (Èikaga). 

1687 Mokinio bibliotekëlë: [taisyklës] // V–DETM–4–4. LTSC. PLA (Èikaga). 

1688 J. S. Mûsø knygynëlis // Ateitininkø vadas. 1947, nr. 2. Liepa. P. 22–23.


ávado 

385 

skaitanèiajam viskà, kà ji turi ir apsaugo þmogø nuo bergþdþios laiko 

gaiðaties. Kas daug skaito, tas daugiau ir iðmano, tas þingeidesnis ir 

platesniø akiraèiø þmogus. Neskaitantis þmogus kaip ðliuþas ðliauþioja 

faktø pavirðium ir net nesupranta, kà apsiðvietusioji draugija 

tarpusavy kalbasi. Imk su savimi knygà ir gavæs progos kalbëkis 

su ja, t. y., jà skaityk, o skaitydamas negaiðinsi sau ir kitam laiko 

tuðèiais, bergþdþiais plepalais. Skaityk tik naudingas ir doras knygas, 

nes visø jø milijonø per savo amþiø vis tiek nesuspësi perskaityti. Knygø 

skaitymas sveikatos negadina: jà gadina dykinëjimas, tvankiame ore 

bergþdþias laiko gaiðinimas, pavyzdþiui, niekniekiðkos filmos þiûrint 

ar ligi devinto prakaito lig vëlumo trypiant ar ðiaip asmeniðkai kur 

stumdantis. Juo daugiau knygø ar ðiaip spaudos perskaitysi, juo geriau 

raðinius, referatus, knygø santraukas, laiðkus ir t. t. raðysi, rimtesne 

kalba kalbësi, geriau mokysies ir apðviestesnis þmogus paskum bûsi. 

Kas niekinamai sako, kad tremties lietuviø literatûra negausi ir menka, 

tas yra lietuviø kultûros prieðas, knygø neskaitàs þmogus ir tedangstàs 

savo nepaslankumà ir sustirusá savo galvojimà formalia tinginyste. 

Sykiu raginta negailëti pinigø knygø ásigijimui ir bibliotekos kaupimui 

bei aiðkintina, kaip jà tvarkyti, raginant, ir nelaimëje savo 

knygø nenustok, nes praëjus nelaimei, be knygø palikæs gailësies ir kaip 

pasiþymëti pastabas bei vertinti tai, kà perskaitai 1689 . 

Baigiant galima teigti, kad DP biblioteka buvo ðalutinis lietuviðkos 

knygos sklidimo kelias. Tai sàlygojo keletas prieþasèiø. Visø 

pirma, bibliotekø steigimo decentralizacija. Ðvietimo sistemos ástaigø 

bibliotekø organizavimà ið dalies kontroliavo ir koordinavo LTB 

ÐV, bet daugelis mokyklø bibliotekø buvo neprieinamos suaugusiems 

stovyklø gyventojams, tad jiems tekdavo naudotis stovyklø 

bibliotekø arba skaityklø paslaugomis. Toks bibliotekø atskyrimas 

kenkë knygos plitimui, sklaidë ir taip menkas fondø komplektavimui 

skirtas lëðas. 

Lietuviai studentai, lankæ Vakarø Europos, ypaè Vokietijos, universitetus, 

galëjo naudotis èia saugomomis lietuviðkomis knygomis. 

DP knygø siuntimà á ávairias Vakarø Europos ir JAV bibliotekas 

stimuliavo siekis iðsaugoti jas. Nemaþai knygø, ypaè iðleistø nedideliais 

tiraþais, pavieniai egzemplioriai iðliko LBT, LBA veiklos dëka 

bei kai kuriø iðeiviø asmeninëse bibliotekose. 

1689 Knygø skaitymas. Gimnazijai // V–DETM–4–4. LTSC. PLA (Èikaga).


Biblioteka iðeivijoje buvo ne tik dar vienu knygos plitimo keliu, 

bet ir savotiðka leidybos parama bei repertuarà átakojusiu faktoriumi. 

Daugelá knygø pakartotinam iðleidimui leidëjai gavo ið buvusios 

Kybartø gimnazijos bibliotekos bei asmeniniø knygø rinkiniø. 

Be to, kai kuriø planø leidëjams teko atsisakyti ir neradus 

reikiamos knygos egzemplioriaus.

PLATINIMAS: NUO LEIDĖJO IKI SKAITYTOJO

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?