nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.
06.11.2014 • Views
Share Embed Flag

nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.

nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.

nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
kam.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

START NOW

Karinės publicistikos<br />

Karo istorijos<br />

Mokslo žurnalas<br />

KARDAS<br />

2 0 1 2 m . N r . 2 ( 4 5 4 )<br />

NATO <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> <strong>perspektyvos</strong> <strong>ir</strong><br />

Lietuvos <strong>kompetencija</strong> <strong>44</strong> p.<br />

Šiame numeryje<br />

Informacinio karo kanonados arba klastočių paveldo sargai 49 p.<br />

Kibernetinis saugumas. V<strong>ir</strong>tualybės triumfas? 55 p.<br />

Britų <strong>saugumo</strong> politikos pokyčiai 61 p.

<strong>44</strong><br />

Perspektyvos<br />

NATO <strong>energetinio</strong> saugum<br />

Lietuvos <strong>kompetencija</strong><br />

Pokalbį parengė Gediminas Radvilas<br />

Šiuo metu veikia šešiolika NATO kompetencijų centrų, vykdančių įva<strong>ir</strong>ias strateginio <strong>ir</strong> operacinio pobūdžio Aljanso užduotis. Vienas jų –<br />

NATO Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centras steigiamas <strong>ir</strong> Lietuvoje. Tai bus antras NATO kompetencijų centras, įkurtas Baltijos šalyse<br />

(Estijoje nuo 2008 m. veikia Kibernetinės gynybos kompetencijų centras). Apie energetinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Lietuva<br />

<strong>ir</strong> globalus pasaulis, apie naujas NATO iniciatyvas <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> užtikrinimo srityje kalbamės su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos<br />

karo akademijoje antrus metus veikiančio <strong>ir</strong> NATO kompetencijų akreditacijos siekiančio Energetinio <strong>saugumo</strong> centro prie Užsienio reikalų<br />

ministerijos d<strong>ir</strong>ektoriumi Audriumi BRŪZGA<br />

Eilinis pilietis energetinį saugumą supranta kaip<br />

galimybę be apribojimų <strong>ir</strong> už prieinamą kainą<br />

vartoti elektrą, dujas, degalus. O kaip energetinį<br />

saugumą apibrėžia ekonomikos, politikos specialistai?<br />

Nėra vienintelio visuotinai pripažinto <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong> apibrėžimo. Pažymint ekonominį šios sąvokos<br />

aspektą energetinis saugumas suprantamas kaip patikimas<br />

energijos išteklių tiekimas šaliai <strong>ir</strong> vartotojams už<br />

priimtiną kainą. Dideli iškastinio kuro kainų svyravimai,<br />

dujų <strong>ir</strong> naftos monopolijų diktuojamos sąlygos turi<br />

įtakos tarptautiniams santykiams, įžiebia konfliktus.<br />

Siekdamos, kad tarp valstybių būtų mažiau įtampos <strong>ir</strong><br />

įtarumo <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> klausimus svarsto Jungtinių<br />

Tautų, Europos Sąjungos, NATO institucijos <strong>ir</strong><br />

tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, Tarptautinė atominės<br />

energijos agentūra (TATENA, angl. International<br />

Atomic Energy Agency, IAEA) deda daug pastangų, kad<br />

branduolinę energiją šalys naudotų saugiai <strong>ir</strong> tik taikiems<br />

tikslams.<br />

Daugiau nei du dešimtmečius gyvuojanti suvereni<br />

Lietuva tebekovoja dėl energetinės nepriklausomybės<br />

nuo Rusijos. Importuodama apie 80 proc.<br />

energijos Lietuva yra bene labiausiai nuo perkamų<br />

energetikos išteklių priklausoma ES valstybė. Gal<br />

tai buvo viena iš paskatų mūsų šalyje įkurti Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centrą? Kieno iniciatyva Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centras buvo įsteigtas Vilniuje?<br />

Šiandien būtų sunku rasti šalį, kuri nes<strong>ir</strong>ūpintų savo<br />

energetiniu saugumu. Ieškoma alternatyvių energijos<br />

šaltinių, patikimų tiekėjų. Svarbiausias Lietuvos siekis –<br />

integruotis į Europos Sąjungos elektros <strong>ir</strong> dujų rinką <strong>ir</strong><br />

išsivaduoti iš energetinės izoliacijos.<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> klausimai Lietuvos iniciatyva<br />

buvo įtraukti į NATO darbotvarkę. 2008 m. Briuselyje<br />

vykusioje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje tuome-

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 45<br />

o <strong>perspektyvos</strong> <strong>ir</strong><br />

tiniai Aljanso vadovai <strong>ir</strong> daugelis šalių sąjungininkių<br />

palaikė Seimo delegacijos vadovės Rasos Juknevičienės<br />

iniciatyvą steigti Lietuvoje <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> centrą.<br />

Tai paskatino mūsų šalies Vyriausybę imtis konkrečių<br />

tokio centro kūrimo Vilniuje darbų. Tais pačiais 2008<br />

metais Bukarešte įvykusiame NATO v<strong>ir</strong>šūnių susitikime<br />

priimtoje deklaracijoje buvo apibrėžti Aljanso įsipareigojimai<br />

<strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> srityje: informacijos,<br />

žvalgybos duomenų kaupimas <strong>ir</strong> sklaida, tarptautinio<br />

<strong>ir</strong> regioninio bendradarbiavimo skatinimas užtikrinant<br />

ypatingos svarbos energetikos objektų apsaugą <strong>ir</strong> kt.<br />

2010 m. Lisabonoje priimta naujoji NATO strateginė<br />

koncepcija įpareigojo šalis sąjungininkes stiprinti<br />

gebėjimus <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> srityje. Tokių gebėjimų<br />

arba kompetencijų kūrimas, ieškojimas būdų, kaip<br />

įveikti energetinius iššūkius, bus svarbiausia Lietuvos<br />

<strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> centro pagrindu steigiamo NATO<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centro (ESKC, angl.<br />

Energy Security Centre of Excellence, ENSEC COE)<br />

funkcija.<br />

Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria<br />

valstybės, siekdamos užtikrinti savo energetinį<br />

saugumą?<br />

Energetinis saugumas, o tiksliau – nesaugumas, mūsų<br />

dienomis vis labiau priklauso nuo sparčiai tobulinamų<br />

<strong>ir</strong> sunkiai suvaldomų informacinių technologijų poveikio<br />

šalių ekonomikai <strong>ir</strong> gyventojų buičiai. Kibernetinė<br />

ataka gali suduoti skaudesnį smūgį šalies energetikai nei<br />

teroristų susprogdintas naftotiekis ar dujų terminalas.<br />

Sprogimo padarinius galima gana greitai lokalizuoti<br />

<strong>ir</strong> likviduoti, o pažeidus branduolinių jėgainių ar kitų<br />

svarbių energetikos objektų kompiuterines valdymo sistemas<br />

gali įvykti didelės avarijos, miestai <strong>ir</strong> ištisi regionai<br />

gali ilgam likti be šviesos <strong>ir</strong> šilumos.<br />

Negalima pam<strong>ir</strong>šti <strong>ir</strong> „tradicinių“ grėsmių – po uraganinio<br />

vėjo be elektros lieka tūkstančiai vartotojų. Beatoda<strong>ir</strong>iškas<br />

iškastinio kuro deginamas sukelia ekologines<br />

krizes, dėl gausaus CO2 kiekio išmetimo į atmosferą<br />

spartėja klimato kaita.<br />

Kokių klausimų analizei Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centras sk<strong>ir</strong>ia pagrindinį dėmesį?<br />

Viena svarbiausių Energetinio <strong>saugumo</strong> centro funkcijų<br />

(ji iš esmės nesikeis <strong>ir</strong> centrui gavus akredituoto<br />

NATO kompetencijų centro statusą) yra analizuoti su<br />

energetika susijusius ekonominės politikos pokyčius<br />

Europoje <strong>ir</strong> pasaulyje, atkreipti dėmesį į galimas grėsmes<br />

<strong>ir</strong> ieškoti jų prevencijos galimybių. Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> užtikrinimu rūpinasi ne viena nacionalinė <strong>ir</strong><br />

tarptautinė institucija, tačiau išsk<strong>ir</strong>tinis mūsų centro uždavinys<br />

– analizuoti šalių energetinį saugumą atsižvelgiant<br />

į ES <strong>ir</strong> NATO interesus. Kita vertus, energetinės<br />

problemos paprastai peržengia vienos valstybės ar šalių<br />

sąjungos sienas. Energetinio <strong>saugumo</strong> grėsmės, kaip <strong>ir</strong><br />

kiti naujieji šių dienų pasaulio iššūkiai reikalauja sutelktų<br />

tarptautinės bendruomenės pastangų juos atpažinti,<br />

įvertinti <strong>ir</strong> įveikti.<br />

Kodėl Energetinio <strong>saugumo</strong> centras buvo įsteigtas<br />

prie Užsienio reikalų ministerijos, o įsikūrė Lietuvos<br />

karo akademijoje? Kokius bendrus projektus<br />

centras vykdo su Krašto apsaugos ministerija?<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> centras yra nacionalinis pro-<br />

Krašto apsaugos<br />

ministrė Rasa<br />

Juknevičienė:<br />

„Prieš keletą metų<br />

kilo mintis Lietuvai<br />

imtis iniciatyvos<br />

plėtoti <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong> idėją.<br />

Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centro<br />

įkūrimas Vilniuje<br />

buvo p<strong>ir</strong>masis<br />

žingsnis. Centras,<br />

įkurtas <strong>ir</strong> remiamas<br />

NATO narių, gali<br />

kurti unikalią<br />

pridedamąją<br />

vertę NATO <strong>ir</strong><br />

nacionaliniams<br />

pajėgumams<br />

<strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong> srityje.“<br />

Lietuvos<br />

kariuomenės<br />

vadas generolas<br />

leitenantas Arvydas<br />

Pocius:<br />

„Kolektyvinė gynyba<br />

išlieka Aljanso<br />

veiklos pagrindu, o<br />

šalia senų grėsmių<br />

identifikuoti<br />

nauji iššūkiai<br />

yra kibernetinio<br />

<strong>ir</strong> <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong><br />

užtikrinimas.<br />

Lietuva gali prisidėti<br />

prie išmaniosios<br />

gynybos. Svaresnio<br />

vaidmens Lietuva<br />

tikisi <strong>ir</strong> gavusi<br />

NATO akreditaciją<br />

Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centrui.“

46<br />

Perspektyvos<br />

jektas, pradėtas vykdyti bendradarbiaujant keturioms<br />

Lietuvos valstybės institucijoms steigėjoms: Užsienio reikalų,<br />

Krašto apsaugos, Švietimo <strong>ir</strong> mokslo, Energetikos<br />

ministerijoms. Visų šių ministerijų atstovai įeina Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centro tarybos sudėtį. Užsienio reikalų<br />

ministerijos reguliavimo sferai centras buvo prisk<strong>ir</strong>tas<br />

todėl, kad, p<strong>ir</strong>ma, jis išaugo iš šios ministerijos Ekonominio<br />

<strong>saugumo</strong> politikos departamento (jam vadovavo dabartinis<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> centro d<strong>ir</strong>ektorius Audrius<br />

Brūzga – G. R.), antra vertus, šalies <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong><br />

užtikrinimas prisk<strong>ir</strong>iamas tarptautinių santykių sričiai,<br />

yra tiesiogiai susijęs su nacionalinių interesų gynimu.<br />

Natūralu, kad Energetinio <strong>saugumo</strong> centras įsikūrė<br />

Lietuvos karo akademijoje – iš pat pradžių buvo numatyta,<br />

kad jis sieks NATO, taigi karinės organizacijos kompetencijų<br />

centro statuso. D<strong>ir</strong>bant Karo akademijoje galima<br />

greičiau <strong>ir</strong> paprasčiau integruoti centrą į krašto apsaugos<br />

sistemą. Kita paskata – Energetinio <strong>saugumo</strong> centro specialistų<br />

noras būti Karo akademijos akademinės bendruomenės<br />

apsuptyje <strong>ir</strong> tikėtis naudingos sinergijos.<br />

Užsienio reikalų <strong>ir</strong> Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja<br />

derindamos sprendimus dėl Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centro struktūrinio pertvarkymo į NATO kompetencijų<br />

centrą, priimdamos Aljanso vadovus, aukštus<br />

šalių sąjungininkių pareigūnus <strong>ir</strong> specialistus, rengdamos<br />

kolektyvinę studiją apie krašto apsaugos sistemos aprūpinimą<br />

energetiniais ištekliais <strong>ir</strong> kt.<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> centras <strong>ir</strong> Lietuvos karo akademija<br />

neseniai pas<strong>ir</strong>ašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties<br />

šalys įsipareigojo dar glaudžiau bendradarbiauti<br />

organizuojant bendrus renginius, plėtojant viešąjį diskursą,<br />

vykdant mokslinius tyrimus, kitus bendrus projektus<br />

Lietuvos, Baltijos jūros regiono šalių, Europos Sąjungos <strong>ir</strong><br />

NATO <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> tematika.<br />

Šių metų vasarį Vilniuje įvyko p<strong>ir</strong>moji NATO Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> kompetencijų centro steigimo<br />

konferencija, o visai neseniai – <strong>ir</strong> antroji. Kokie<br />

klausimai buvo svarstomi? Ar buvo numatyta data,<br />

kada mūsų nacionaliniam centrui bus suteiktas<br />

tarptautinės institucijos statusas?<br />

P<strong>ir</strong>mojoje konferencijoje dalyvavo septyniolikos,<br />

antrojoje – trylikos NATO šalių atstovai, aukšti NATO<br />

struktūrų pareigūnai <strong>ir</strong> ekspertai. Buvo aptarta NATO<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centro steigimo Lietuvoje<br />

koncepcija, parengti ketinimų protokolų projektai,<br />

apibrėžiantys Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centro<br />

tikslus, funkcijas, santykius tarp centro veikloje nutarusių<br />

dalyvauti valstybių, reglamentuojantys centro ryšius<br />

Lietuvos Respublikos<br />

Prezidentė<br />

Dalia Grybauskaitė:<br />

„Lietuva siekia<br />

ne tik savo šalies<br />

apginamumo, bet <strong>ir</strong><br />

prisideda prie NATO<br />

pajėgumų didinimo.<br />

Matomiausias Lietuvos<br />

indėlis – Lietuvos<br />

kariai, dalyvaujantys<br />

tarptautinėse<br />

operacijose, taip pat<br />

Vilniuje įsteigtas<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centras.“<br />

su kitomis NATO struktūromis. Buvo sutarta, kad ketinimo<br />

protokolai bus pas<strong>ir</strong>ašomi šių metų liepą NATO sąjungininkų<br />

pajėgų transformacijos vadavietėje Norfolke<br />

(JAV).<br />

Taigi jau pasiekėme baigiamąjį NATO Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> kompetencijų centro steigimo Vilniuje etapą.<br />

Tikėtina, kad 2013 m. naujasis NATO kompetencijų centras<br />

atvers duris.<br />

Ar Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centras bus<br />

NATO struktūrinis vienetas? Kas finansuos jo veiklą,<br />

kiek planuojama priimti darbuotojų?<br />

Dauguma NATO kompetencijų centrų yra tarptautinės<br />

karinės organizacijos. Už jų steigimą, akreditavimą,<br />

veiklos koordinavimą <strong>ir</strong> vertinimą atsako NATO sąjungininkų<br />

pajėgų transformacijos vadavietė (angl. Allied<br />

Command Transformation, ACT). Kompetencijų centrai<br />

formaliai nepriklauso NATO struktūrai, Aljansas tiesiogiai<br />

jų veiklos nefinansuoja. Kompetencijų centrus turi<br />

išlaikyti NATO šalys steigėjos (angl. Framework Nations),<br />

šalys rėmėjos (angl. Sponsoring Nations) <strong>ir</strong> prie šių<br />

centrų veiklos prisidedančios šalys (angl. Contributing<br />

Nations). Kita vertus, kompetencijų centrai įeina į platesnės<br />

institucinės struktūros, remiančios NATO vadaviečių<br />

<strong>ir</strong> štabų veiklą, susitarimų įgyvendinimą, pajėgumų<br />

plėtrą.<br />

Šiuo metu Energetinio <strong>saugumo</strong> centre d<strong>ir</strong>ba aštuoni<br />

darbuotojai. Numatoma, kad NATO kompetencijų

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 47<br />

Lietuvos užsienio<br />

reikalų ministras<br />

Audronius Ažubalis:<br />

„Lietuva buvo viena<br />

p<strong>ir</strong>mųjų NATO šalių<br />

narių, pradėjusių<br />

diskusijas apie<br />

efektyvaus energijos<br />

naudojimo karinėje<br />

srityje galimybes.<br />

Lietuvoje veikiantis<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centras stengsis<br />

vienyti nacionalinius<br />

pajėgumus visose<br />

NATO pajėgose taikant<br />

inovacijas <strong>ir</strong> geriausią<br />

praktiką energetikos<br />

srityje.“<br />

statusą gavusiame centre darbuotojų skaičius išaugs iki<br />

20–30 asmenų. Centre d<strong>ir</strong>bs Lietuvos civiliai <strong>ir</strong> kariniai<br />

specialistai, bus <strong>ir</strong> kitų NATO šalių atstovų.<br />

Kam Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centras<br />

planuoja sk<strong>ir</strong>ti daugiau dėmesio – <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong><br />

analizei ar organizacinei veiklai, tarkime,<br />

energetikos objektus saugančių karinių vienetų<br />

pratyboms?<br />

Teorija nebus atsieta nuo praktikos. Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> kompetencijų centras plės <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong><br />

pažinimo ribas, sieks konceptualiai pagrįsti naujas<br />

NATO įgyvendinamas <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> užtikrinimo<br />

pasaulyje iniciatyvas. Centro specialistai rašys<br />

straipsnius, rengs studijas, kurs koncepcijas, doktrinas,<br />

standartus. Moksline analize pagrįstos <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong><br />

užtikrinimo programos bus diegiamos NATO<br />

ginkluotosiose pajėgose.<br />

Vadinamasis operacinis energetinis saugumas daugiausia<br />

remiasi praktiniais, logistiniais apskaičiuojamais<br />

<strong>ir</strong> pamatuojamais dalykais: alternatyvūs energijos šaltiniai,<br />

efektyvios kuro taupymo kariuomenėje priemonės,<br />

naujos energetikos sistemų apsaugos technologijos <strong>ir</strong><br />

panašiai Karinių vienetų pratybų organizavimas bus<br />

kasdieninis Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų centro<br />

veiklos akcentas.<br />

Jūs esate ėjęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse<br />

Valstijose <strong>ir</strong> Meksikoje pareigas. Būtų įdomu<br />

išg<strong>ir</strong>sti, kaip galingiausioje pasaulio valstybėje<br />

sprendžiamos <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> problemos?<br />

Iš p<strong>ir</strong>mo žvilgsnio Jungtinių Valstijų ekonominė galia<br />

<strong>ir</strong> geografinė padėtis neturėtų kelti rimtesnių <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong> problemų. Vis dėlto <strong>ir</strong> šios šalies, naudojančios<br />

didžiulius energijos kiekius tiek pramonėje, tiek<br />

buityje, ekonomikai negali nedaryti įtakos energetinių<br />

išteklių, ypač naftos kainų pokyčiai pasaulio rinkose.<br />

Sk<strong>ir</strong>tingai nei Lietuva <strong>ir</strong> daugelis Europos šalių, JAV<br />

gamtinių dujų stygiaus nejaučia. Padėtis iš esmės pasikeitė<br />

po vadinamosios skalūninių dujų revoliucijos –<br />

dabar dujų užtenka ne tik amerikiečiams, bet dar lieka<br />

<strong>ir</strong> eksportui. Tuo tarpu dėl naftos JAV nėra energetiškai<br />

saugi – apie pusę šalyje suvartojamos naftos reikia<br />

įsivežti iš užsienio. Nuolat kylančios benzino kainos<br />

amerikiečiams kelia ne ką mažesnį nerimą nei mums<br />

Lietuvoje. Be to, daugelis amerikiečių dar nesistengia<br />

taupyti – mėgsta galingus, daug degalų eikvojančius<br />

automobilius, stato nesandarius namus, įstaigose be<br />

perstojo veikia oro kondicionieriai.<br />

Kiek netikėtai energijos taupymo pavyzdį vartotojams<br />

ėmė rodyti Pentagonas. Gynybos departamentas<br />

vis dar yra daugiausiai lėšų energetikos reikmėms išleidžianti<br />

JAV įstaiga, tačiau priimti strateginiai sprendimai<br />

šią padėtį gali iš esmės pakeisti. Sukurta <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinta<br />

Operacinio <strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong> strategija, Pentagone<br />

įsteigtas specialus energetikos klausimus analizuojantis<br />

padalinys, atsk<strong>ir</strong>os JAV kariuomenės rūšys savarankiškai<br />

ieško energijos taupymo <strong>ir</strong> išmanaus energijos vartojimo<br />

galimybių. Amerikiečiai energijos taupymo pat<strong>ir</strong>timi<br />

jau dalijasi su NATO sąjungininkais Europoje.<br />

Kaip Lietuvos diplomatai padeda mūsų šaliai siekti<br />

energetinės nepriklausomybės?<br />

Jungtinių Valstijų<br />

valstybės sekretorė<br />

Hilari Klinton (Hillary<br />

Clinton):<br />

„Lietuvos idėja<br />

Vilniuje veikiantį<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centrą akredituoti<br />

NATO mane labai<br />

domina. Jungtinės<br />

Valstijos remia<br />

Lietuvos naująją<br />

energetinės<br />

nepriklausomybės<br />

strategiją kaip<br />

subalansuotą <strong>ir</strong><br />

sisteminį požiūrį.“

Perspektyvos<br />

NATO Generalinis<br />

sekretorius Andersas<br />

Fogas Rasmusenas<br />

(Anders Fogh<br />

Rasmussen):<br />

„Naujojoje NATO<br />

strateginėje<br />

koncepcijoje numatyta<br />

daugiau dėmesio sk<strong>ir</strong>ti<br />

naujiems <strong>saugumo</strong><br />

iššūkiams. Energetinis<br />

saugumas yra vienas<br />

tokių iššūkių. Esu<br />

dėkingas Lietuvos<br />

Vyriausybei už dėmesį,<br />

sk<strong>ir</strong>iamą šiai problemai.<br />

Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centro įkūrimas – labai<br />

svarbus žingsnis.“<br />

Lietuvos diplomatai padeda užtikrinti Lietuvos <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong> politikos tarptautinį palaikymą. Stiprinami<br />

dvišaliai ryšiai su kaimynais <strong>ir</strong> tolimesnėmis<br />

šalimis, plečiamas regioninis bendradarbiavimas (tarp<br />

Šiaurės <strong>ir</strong> Baltijos valstybių), mūsų diplomatai tarptautinėje<br />

arenoje nuolat kelia ne tik Lietuvai aktualius<br />

branduolinio <strong>saugumo</strong>, rinkų liberalizavimo, investicijų<br />

<strong>ir</strong> aplinkos taršos klausimus. Tokių projektų kaip Baltijos<br />

jūros regiono šalių energetikos rinkų sujungimo planas<br />

(angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan,<br />

BEMIP) sėkmė priklausys <strong>ir</strong> nuo Lietuvos diplomatų<br />

aktyvumo.<br />

Jūs dalyvavote <strong>ir</strong> skaitėte pranešimą NATO būstinėje<br />

Briuselyje šių metų kovo mėnesį vykusiame<br />

seminare „Išmanioji energetika“. Kokie klausimai<br />

buvo svarstomi seminare, ką apima neseniai viešojoje<br />

erdvėje pas<strong>ir</strong>odžiusi sąvoka „išmanioji energetika“?<br />

Seminarą surengė NATO Kylančių grėsmių skyrius<br />

(angl. Emergency Challenges Division) <strong>ir</strong> NATO Viešosios<br />

diplomatijos skyrius (angl. Public Diplomacy<br />

Division). Buvo dalijamasi mintimis, kaip naudojant<br />

naująsias technologijas galima racionaliau planuoti karinių<br />

bazių aprūpinimą energetiniais ištekliais, taupyti<br />

degalus.<br />

Seminaro dalyvius informavau apie šių metų antro-<br />

Vyriausiosios NATO<br />

sąjungininkų vadavietės<br />

transformacijai vadas<br />

gen. Stefanas Abrialis<br />

(Stephane Abrial):<br />

„Energetinio <strong>saugumo</strong><br />

centro įsteigimas<br />

Lietuvoje yra puikus<br />

pavyzdys, kaip vienos<br />

šalies iniciatyva<br />

atitinka NATO siekius.<br />

Ji gali būti naudinga<br />

ne tik ginkluotosioms<br />

pajėgoms, bet <strong>ir</strong><br />

visuomenei. Energetika<br />

yra svarbi ateities tema.“<br />

NATO Tarptautinio<br />

karinio štabo generalinis<br />

d<strong>ir</strong>ektorius generolas<br />

leitenantas Jurgenas<br />

Bornemanas (Jürgen<br />

Bornemann):<br />

„Siekdami, kad<br />

NATO išliktų toks pat<br />

veiksmingas <strong>ir</strong> patikimas<br />

aljansas, koks yra<br />

jau daugiau nei šešis<br />

dešimtmečius, turime<br />

daugiau dėmesio sk<strong>ir</strong>ti<br />

<strong>energetinio</strong> <strong>saugumo</strong><br />

dimensijai. Lietuvoje<br />

įkurtas Energetinio<br />

<strong>saugumo</strong> centras –<br />

labai svarbi šio tikslo<br />

įgyvendinimo priemonė.“<br />

je pusėje Lietuvoje Energetinio <strong>saugumo</strong> centro organizuojamas<br />

efektyvaus energijos naudojimo pratybas<br />

ENERGEX 2012. Pratybose, remiantis Lietuvos taikdarių<br />

Afganistane sukaupta pat<strong>ir</strong>timi, bus išbandomos<br />

naujos šiuolaikinės technologijos <strong>ir</strong> novatoriški sprendimai,<br />

galintys pagerinti NATO operacijų energetinį<br />

saugumą.<br />

Išmaniosios energetikos (kitaip – operacinio <strong>energetinio</strong><br />

<strong>saugumo</strong>) principų taikymo mokymus numatoma<br />

integruoti į NATO šalių karinių vienetų kovinio rengimo<br />

planus.<br />

Išmaniosios energetikos principų analizė <strong>ir</strong> plėtra<br />

bus vienas NATO Energetinio <strong>saugumo</strong> kompetencijų<br />

centro Vilniuje veiklos prioritetų.

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 49<br />

Informacinio karo<br />

kanonados arba<br />

klastočių paveldo sargai<br />

Numerio akcentas<br />

Gustavas štrimas<br />

„Informacinio karo“ sąvoką daugelis žmonių sieja p<strong>ir</strong>miausia su propaganda. Tai<br />

iš dalies pagrįstas, bet nevisapusiškas požiūris. Propagandos terminas istoriškai<br />

gana senas <strong>ir</strong> susijęs su organizuotomis Romos katalikų bažnyčios pastangomis<br />

platinti tradicines katalikiškas vertybes. Tai buvo reakcija į reformacijos judėjimą.<br />

Reikia pasakyti, jog idėjų bei vertybių propaganda gali būti pakankamai pozityvi<br />

<strong>ir</strong> naudinga visuomenės informavimui <strong>ir</strong> švietimui. Ko gero, niekas neabejos švaros,<br />

higienos, blaivybės propagavimo nauda. Tačiau yra <strong>ir</strong> kitokia propaganda, kurios<br />

tikslas – paskatinti kovoti ne „už ką nors“, bet „prieš“.<br />

Ypač arši konfrontacija vyko nuo XX a. pradžios. Krizės,<br />

revoliucijos, pasauliniai karai vyko kartu su „kova<br />

dėl žmonių protų“. „Užkrėsti“ juos tam tikromis, kartais<br />

labai destruktyviomis, idėjomis <strong>ir</strong> paskatinti planuojamiems<br />

veiksmams buvo kuriami nauji, laikmetį atitinkantys<br />

metodai, dažnai prasilenkiantys su žmogiškosiomis<br />

etikos normomis („smegenų plovimo“ metodikos,<br />

pavyzdžiui, „25-asis kadras“). Kiekybinei idėjų sklaidai<br />

buvo naudingas <strong>ir</strong> informacijos priemonių bei informacijos<br />

srauto didėjimas.<br />

Po „informacinio sprogimo“ pamažu ėmė rastis visuomenė,<br />

kurioje v<strong>ir</strong>tualioji realybė tampa vis labiau<br />

svarbi. Nors „tradicinio karo“ samprata nėra visiškai<br />

pasenusi, „karas v<strong>ir</strong>tualioje erdvėje“ pradeda įgauti vis<br />

didesnį pagreitį. Dar visai neseniai pasaulio jėgų pusiausvyrą<br />

palaikė baimė, kad šiuolaikinė ginkluotė pajėgi<br />

sunaikinti abi konfrontuojančias puses. Dabar aiškėja,<br />

kad primesti priešininkui savo valią galima <strong>ir</strong> taikant<br />

netradicinius ginklus. Kryptingas priešiškos pusės idėjų<br />

<strong>ir</strong> jų sklaidos priemonių panaudojimas gali supriešinti<br />

visuomenės narius, paveikti demografinius šalies rodiklius,<br />

dezorganizuoti institucijų veiklą, susilpninti individo,<br />

visuomenės grupės ar valstybės prestižą <strong>ir</strong> pan.<br />

Tokiu atveju „atakos objektas“ praranda vertybes, interesus<br />

<strong>ir</strong> valią priešintis. Šitaip „minkštoji agresija“ (manipuliavimas<br />

žmonių mąstymu) tampa tolygi „kietajai“<br />

(kariniam konfliktui). Išsipildo teiginys, kad „bomba<br />

yra vienkartinio, o idėja – daugkartinio panaudojimo<br />

ginklas“.<br />

Daugelis žmonių laiko save išsilavinusiais, kritiškais<br />

<strong>ir</strong> vien dėl to mano turintys imunitetą nedraugiškai informacijai.<br />

Tačiau vien įsitikinimas, kad „informacinis<br />

karas manęs / mūsų nepaveiks“ nėra garantija.<br />

P<strong>ir</strong>ma, informacinio karo mastai yra milžiniški, o jo<br />

projektai vykdomi tarptautiniu bei valstybiniu lygiais.<br />

Jei „tikslinė auditorija“ nebūtų tokia paveiki, ko gero,<br />

lėšos, sk<strong>ir</strong>iamos informaciniam apdorojimui, būtų gerokai<br />

apkarpytos.<br />

Antra, net <strong>ir</strong> labai išsilavinęs žmogus nėra visų sričių<br />

specialistas. Tuo tarpu prieš jį d<strong>ir</strong>ba daugybė profesionalų,<br />

puikiai išmanančių informacinių <strong>ir</strong> psichologinių<br />

operacijų technologijas. Be to, daugelis tokių technolo-

50<br />

Numerio akcentas<br />

gijų apeliuoja į „kolektyvinę visuomenės sąmonę“, prieš<br />

kurią priešpriešinti logikos neįmanoma (pavyzdžiui,<br />

gandai apie bankų nepatikimumą verčia masiškai atsiimti<br />

indėlius).<br />

Trečia, manipuliuojama esminiais žmogaus poreikiais<br />

(pavyzdžiui, kuriamas ne<strong>saugumo</strong> pojūtis) bei<br />

primityviomis emocijomis (pavyzdžiui, baime). Pavyzdžiui,<br />

parašius apie Rygos šprotuose esantį padidintą<br />

dioksino kiekį, retas kuris tikrins fakto patikimumą –<br />

verčiau susilaikys <strong>ir</strong> nep<strong>ir</strong>ks produkto.<br />

Ketv<strong>ir</strong>ta, nepam<strong>ir</strong>štama vizualumo <strong>ir</strong> simbolių svarba.<br />

Dažnai jie „apeina“ net <strong>ir</strong> kritiškiausio žiūrovo logiką,<br />

„nusėsdami“ pasąmoniniu lygiu. O kartais net <strong>ir</strong><br />

neutralūs įvykiai įgauna simbolinės prasmės, susiejant<br />

su tam tikru politizuotu kontekstu (pavyzdžiui, Rusijos<br />

estrados atlikėjų koncertai Lietuvoje svarbių valstybinių<br />

švenčių išvakarėse).<br />

Penkta, toli gražu ne visada matomi ar atsekami konkrečios<br />

informacijos ryšiai su tam tikra ideologija. Informacijos<br />

vartotojas, nežinantis „kam tai naudinga“,<br />

linkęs daug nekritiškiau vertinti siūlomą jam informacinį<br />

produktą, kuris, kaip gali paaiškėti, tėra Trojos<br />

arklys.<br />

Nedraugiška propaganda labiausiai veikia „nesaugius“<br />

individus bei visuomenės grupes. Nesaugumą čia<br />

reikėtų suprasti kaip ekonominį neužtikrintumą, išsilavinimo<br />

<strong>ir</strong> socializacijos spragas, priklausymą marginalizuotoms<br />

grupėms, politikos užribiams. Reikia pasakyti,<br />

kad psichologinio karo ekspertai <strong>ir</strong> patys stengiasi<br />

sukurti ekonominio, socialinio, etninio ne<strong>saugumo</strong><br />

pojūčius, t. y. norimą dalyką pateikti kaip esamą. Tam<br />

pasitelkiama daug daugiau priemonių <strong>ir</strong> metodų, nei<br />

išvardyta šiame tekste. Sukelti nepasitikėjimą valstybe<br />

yra tik p<strong>ir</strong>masis informacinio karo uždavinys. Daug<br />

svarbesnis priešiškos informacijos tikslas – suskaidyti<br />

atakos objekto identiteto bei pasaulėžiūros vientisumą<br />

<strong>ir</strong> sugriauti giluminių vertybių sistemą.<br />

POKARIS: istorijos klastotės<br />

„...Partizanų istorija – vienas iš stulpų, į kurį remiasi<br />

mūsų pilietinė savimonė, mūsų istorinė atmintis. Tai<br />

tema, kurią panaudojant galima skaldyti visuomenę.<br />

Partizanų istorijai idėjų kare daug dėmesio sk<strong>ir</strong>iama ne<br />

atsitiktinai.“(R. Jokimaitis).<br />

Pokario šūviai nutilo, bet idėjų karas tęsiasi. Ir įdomu,<br />

kad jau kuris laikas gausėja informacijos, kur bandoma<br />

„naujai peržiūrėti“ pokario istorijos faktus. Daroma tai<br />

išties įva<strong>ir</strong>iai. Štai su Kremliumi siejama Rusijos naujienų<br />

agentūra Regnum, paskaičiusi kovo 15 d. Krašto apsaugos<br />

ministerijos Viešųjų ryšių departamento išplatintą<br />

spaudos pranešimą apie generolo Jono Žemaičio<br />

gimimo 103-iųjų metinių minėjimą Lietuvos karo akademijoje,<br />

paskelbė: „Lietuvos gynybos ministerija istoriją<br />

iškraipo taip, kaip jai palankiau“ (rus. „Министерство<br />

обороны Литвы извращает историю так, как<br />

считает удобным для своих нужд“). Formaliu tokio<br />

išpuolio pretekstu tapo vieną generolo biografijos etapą<br />

abstrahuojantis pranešimo sakinys: „1940-aisiais prasidėjus<br />

Lietuvos okupacijai Jonas Žemaitis neprisijungė<br />

nei prie vienos svetimos kariuomenės, o išėjo į atsargą <strong>ir</strong><br />

įsitraukė į rezistencinę veiklą.“ Pasinaudojusi pranešime<br />

nepaminėtu faktu, kad prasidėjus okupacijai J. Žemaitis<br />

1940 m. pateko į sovietams pavaldžios vadinamosios<br />

Liaudies kariuomenės 29-ąjį šaulių korpusą, agentūra<br />

Regnum Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos<br />

Prezidiumo p<strong>ir</strong>mininko Jono Žemaičio-Vytauto,<br />

nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos<br />

priėmimo iki m<strong>ir</strong>ties 1954 metų lapkričio 26 d.<br />

faktiškai vykdžiusio Respublikos Prezidento pareigas <strong>ir</strong><br />

2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo paskelbto Prezidentu,<br />

portretui apdergti, švelniai tariant, nepagailėjo<br />

purvo. Jis, matote, <strong>ir</strong> ne itin sėkmingai kariškio karjerą<br />

pradėjęs, <strong>ir</strong> Lietuvą „prijungus prie SSSR“, drauge su kitais<br />

„buržuazinės“ Lietuvos kariškiais sovietų kariuomenei<br />

prisiekęs, <strong>ir</strong> iš mūšio ne kartą pabėgęs, <strong>ir</strong> dukart kario<br />

priesaiką sulaužęs, <strong>ir</strong> partizanų „armijai“ kadrų parinkti<br />

nemokėjęs, mat pasikliovęs NKVD mainais į gyvybę<br />

jį pardavusiu išdaviku, <strong>ir</strong> net sušaudytas Butyrkos<br />

kalėjime ne kieno kito, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo<br />

teismo sprendimu... Štai, matote, koks neprofesionalus<br />

<strong>ir</strong> nedoras. Maža to, agentūra, vienu užsimojimu sugretinusi<br />

generolą J. Žemaitį <strong>ir</strong> „taikių gyventojų žudiką“<br />

partizaną Antaną Kraujelį, dar kartą „primena“ teiginį,<br />

neva šiuolaikinė Lietuvos istoriografija visaip stengiasi<br />

pritaikyti istoriją valdančiosios partijos poreikiams <strong>ir</strong><br />

šlovina itin blogus antitarybinio pogrindžio dalyvius.<br />

Kodėl tie Baltijos šalių istorikai lyg susitarę taip bjauriai<br />

elgiasi, juk dabartinė Rusijos valdžia sovietinei istorijai<br />

jokių pretenzijų neturi, nei tada, nei dabar savo budelių<br />

veiklos kaimyninėse šalyse neklastojo <strong>ir</strong> jų istoriografija<br />

tokia skaidri, tokia nešališka... Matyt, Regnum būtų<br />

daug maloniau, jei dabar, kaip <strong>ir</strong> per penkis sovietmečio<br />

dešimtmečius, šlovintume stribus, kolaborantus ar kokį<br />

nors kompartijos sekretorių.<br />

Detaliau nagrinėjant minėtą J. Žemaičio gyvenimo<br />

etapą tektų paminėti, kad tikslių <strong>ir</strong> neginčijamų archyvinių<br />

duomenų apie tai, kad J. Žemaitis prisiekė sovietams

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 51<br />

NĖRA, todėl <strong>ir</strong> teigti, kad jis jiems tarnavo, negalima.<br />

Aišku tik viena, kad generolas Jonas Žemaitis savo įsitikinimus<br />

įrodęs aktyvia veikla kovojant su raudonuoju<br />

maru Lietuvos miškuose, yra vertas jam rodomos pagarbos,<br />

o tai, kad Rusijos tarnybos vis dar nesugeba atleisti<br />

jam <strong>ir</strong> kovoja su jo teigiamu įvaizdžiu, tik sudaro sąlygas<br />

manyti, kad Lietuvos karo akademija savo patronu pas<strong>ir</strong>inko<br />

tinkamą asmenį.<br />

Štai toks „alternatyvaus pokario konstruktorių“ instrumentarijus:<br />

faktų iškraipymas, faktų nutylėjimas,<br />

pseudofaktų kūrimas. Bandoma įteigti, jog miškuose<br />

slapstėsi vien kriminaliniai nusikaltėliai, nacių parankiniai,<br />

užsienio šnipai. Konstruojama net „pilietinio karo“<br />

pokario Lietuvoje versija... Juk skaitytoją visada sujaudina<br />

patetiški v<strong>ir</strong>ažai: „...brolis šaudė į brolį...“ Pažįstama?<br />

Šiuo atveju istorijos faktų klastojimas tolygus mūsų<br />

valios priešintis slopinimui.<br />

Kas BŪTINAI nutylima: teisinis pokario pasipriešinimo<br />

pagrindas (pradedant Molotovo-Ribentropo paktu<br />

<strong>ir</strong> baigiant LLKS deklaracija), partizaninio sąjūdžio<br />

siekiai, jo organizuotumas, gyventojų palaikymas, specialūs<br />

partizanais apsimetantys NKVD / MVD daliniai,<br />

turėję pak<strong>ir</strong>sti pasitikėjimą laisvės kovotojais.<br />

Ar gąsdina vien ginklai?<br />

Panagrinėkime dar vieną iš daugelio atvejų.<br />

Interneto brūzgynai. Vienas k<strong>ir</strong>ilica rašytas portalas,<br />

besispecializuojantis rašyti „pribaltikos“ tematika. Autorius<br />

(labai būdinga – anonimas) bravūriškai pareiškia,<br />

jog vienas „skurdus <strong>ir</strong> juokingas“ portalas (turima omenyje<br />

Lietuvos gyventojų genocido <strong>ir</strong> rezistencijos tyrimų<br />

centro (LGGRTC) internetinis puslapis) „sk<strong>ir</strong>tas,<br />

matyt, pažvalinti NATO naštos nuvargintus lietuvius,<br />

demonstruoja „herojišką pasipriešinimą“, kurį vykdė<br />

banditai <strong>ir</strong> hitlerininkai Lietuvos SSR miškuose <strong>ir</strong><br />

pelkėse...“ (čia <strong>ir</strong> toliau paryškintų citatų kalba netaisyta<br />

– aut. past.). Ir čia pat perspausdinamos nuotraukos<br />

iš LGGRTC, kurios, anot anoniminio pokario žinovo,<br />

nuvainikuoja visą mitą apie lietuvių pasipriešinimą. Sekime<br />

autoriaus logiką <strong>ir</strong> žinias...<br />

„Atkreipkite dėmesį – ant dešinėje stovinčio bandito<br />

krūtinės – čekiškas pistoletas-kulkosvaidis Sa.25,<br />

kuris buvo priimtas į Čekoslovakijos kariuomenės<br />

ginkluotę 1948 m. rugpjūtį.“<br />

Fotografija pažįstama, bet atkreipkime dėmesį, jei jau<br />

taip prašo...<br />

Iš tiesų, fotografijoje užfiksuotas ginklas, labai išsisk<strong>ir</strong>iantis<br />

iš laisvės kovotojų arsenalo, kurį sudarė tai, kas<br />

yra „po ranka“ – t. y. daugiausia vokiški <strong>ir</strong> rusiški tarpukario<br />

<strong>ir</strong> karo metų ginklai. Tarp jų J. Lukšos-Daumanto<br />

bendražygio turimas ginklas atrodo gana futuristiškai.<br />

Tai yra pistoletas-kulkosvaidis CZ Model 25 (kitaip<br />

vadinamas Sa 25 arba Sa vz. 48b/samopal vz. 48b<br />

– samopal vzor 48 výsadkový), sukurtas inžinieriaus J.<br />

Holečeko. Sa 25 buvo vienas žinomiausių iš keleto tokio<br />

tipo (Sa 23, Sa 24, Sa 26) pistoletų-kulkosvaidžių serijos.<br />

Paskutinieji du Sa modeliai gaminti jau po to, kai<br />

sovietizuota Čekoslovakijos Respublika tapo Varšuvos<br />

pakto nare. Paspaudus Maskvai, čekų ginklininkai buvo<br />

priversti atsisakyti „kapitalistinių“ 9x19 mm „parabellum“<br />

šaudmenų, <strong>ir</strong> jų kuriami Sa serijos pistoletai-kulkosvaidžiai<br />

buvo pritaikyti prie 7,62x25 mm sovietinio<br />

standarto.<br />

Šių ginklų koncepcija <strong>ir</strong> konstrukcijos ypatumai buvo<br />

labai progresyvūs. Laisva spyna, patogiai sukomponuotas,<br />

gerai subalansuotas – visa tai darė ginklą patogų <strong>ir</strong><br />

patikimą. Kai kuriuos minusus kompensavo pistoletokulkosvaidžio<br />

paprastumas <strong>ir</strong> maži gamybos kaštai. Tyrinėtojai,<br />

beje, pastebi aiškias Sa sąsajas su daug labiau<br />

išpopuliarintu Uzi.<br />

Bet grįžkime prie senų fotografijų.<br />

Neginčytina, kad Sa 25 galėjo patekti į partizano<br />

rankas tik iš už geležinės uždangos. Ir jokios šio fakto<br />

paslėptos prasmės ieškoti neverta. Bet kokio pasipriešinimo<br />

judėjimo veiksmai – kartais šaudyti ar atsišaudyti.<br />

O atsišaudančiajam būtina turėti ginklą – nesvarbu, iš<br />

kur jis.<br />

Minėtais čekiškais Sa (nepalyginamai didesniais kiekiais)<br />

buvo aps<strong>ir</strong>ūpinę <strong>ir</strong> prokomunistinio Šiaurės Vietnamo<br />

partizanai. Ir neteko aptikti informacijos, kad<br />

Vietname kariavę amerikiečiai (ar Vietkongą palaikę<br />

sovietai) šiam žinomam faktui būtų bandę teikti kokios<br />

nors ypatingos ideologinės-propagandinės reikšmės.

52<br />

Numerio akcentas<br />

Kuo gi tuomet ypatingi pora Lietuvos partizanų, atsivežę<br />

iš užsienio ne daugiau kaip du tris naujo ginklo<br />

egzempliorius?<br />

Pas<strong>ir</strong>odo, grėsmingas žodis čia ne „ginklas“, o „užsienis“.<br />

„Angliškas pėdsakas“... Lietuvos g<strong>ir</strong>ioje<br />

Nusistebėjęs neįprastu pistoletu-kulkosvaidžiu, anoniminis<br />

ekspertas pamato dar vieną ginklą:<br />

„Puikus angliško lengvojo kulkosvaidžio BREN<br />

atvaizdas. Gerai matoma charakteringai pritv<strong>ir</strong>tinta<br />

dėtuvė – v<strong>ir</strong>šuje.“<br />

Yra toks psichologinis triukas: vaizdžia, bet nereikšminga<br />

detale nukreipti dėmesį nuo esmės. Šiuo atveju<br />

„charakteringai pritv<strong>ir</strong>tinta dėtuvė“ <strong>ir</strong> yra tarsi vaizdi<br />

fokusininko manipuliacija, hipnotizuojanti žiūrovo dėmesį.<br />

Kita vertus, jei tik vienos atsietos detalės – v<strong>ir</strong>šuje<br />

pritv<strong>ir</strong>tintos dėtuvės – pakanka identifikuoti ginklą, tai<br />

su tokiu pat pasisekimu kulkosvaidį galima pavadinti japonišku…<br />

Tačiau autorius tv<strong>ir</strong>tina – „angliškas!“.<br />

Kas gi tas įdomus ginklas, kurį, beje, gana dažnai matome<br />

partizanų laikų nuotraukose?<br />

Tai čekiškas kulkosvaidis ZB 26, pagamintas Česka<br />

Zbrojovka Brno ginklų gamykloje. Eksportuotas <strong>ir</strong> naudotas<br />

daugelyje pasaulio šalių, tarp jų – <strong>ir</strong> tarpukario<br />

Lietuvoje. Lietuvos kariuomenėje šiais ginklais buvo<br />

tikimasi pakeisti morališkai pasenusius Maksimo sunkiuosius<br />

kulkosvaidžius. Svarbus buvo <strong>ir</strong> ekonominis<br />

faktorius. Minima, kad Brno 26 m. kainuoja 1500 tuometinių<br />

litų (kulkosvaidis Maxim 08/15 vertintas 3500<br />

Lt). Panašu, kad nepriklausomos Lietuvos kariuomenė<br />

savo metu gavo šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. kulkosvaidžių<br />

ZB (dokumentuose rašoma Brno 26 m.), Vokietijai<br />

prieš Antrąjį pasaulinį karą okupavus Čekoslovakiją,<br />

ZB priimtas Vokietijos kariuomenės ginkluotėn, suteikus<br />

jam pavadinimą MG 26(t). Indeksas „t“ reiškia<br />

„tschekisch“ – t. y. „čekiškas“. Tiesa, reikėtų patikslinti:<br />

Wehrmachto vadai labiau pasitikėjo vokiškais MG,<br />

todėl pervardytas aneksuotos Čekoslovakijos kūrinys<br />

MG 26(t), laikytas savotišku posūniu, afišuotas nedažnai<br />

– tačiau tai buvo tik duoklė „didžiavokiškajai ideologijai“.<br />

Iš tikrųjų techniniu požiūriu čekų kulkosvaidis<br />

buvo laikomas geru ginklu <strong>ir</strong> labai dažnai naudotas SS<br />

ar antraeiliuose daliniuose (policijos batalionai, Rumunų<br />

daliniai <strong>ir</strong> t.t.).<br />

Tai du (pakankamai platūs) kanalai, kuriais ZB galėjo<br />

patekti į mūsų šalies laisvės kovotojų padalinius.<br />

Jų pateko nemažai. Tą liudija fotografijos, išlikę prisiminimai.<br />

Juose šis ginklas minimas dažnai, vadinamas<br />

„Bruno kulkosvaidžiu“ ar tiesiog familiariai – „Broniuku“,<br />

kad lietuviui sodiečiui nereikėtų laužyti liežuvio<br />

tariant čekišką „Brno“.<br />

Tačiau Lietuvių partizanų memuaruose ar dokumentuose<br />

nė karto nebuvo angliškojo „Bren“.<br />

Nenuostabu, kad žinant konkrečius faktus, teiginys<br />

apie angliškąsias kulkosvaidžio šaknis visiškai praranda<br />

planuotą intrigą, kurią vėliau už gryną pinigą bando<br />

prakišti autorius:<br />

„Atkreipkite dėmesį į metus, parašytus fotografijoje<br />

– 1947. Čerčilio kalba Fultone ką tik nuskambėjo,<br />

o angliški kulkosvaidžiai jau šaudo sovietų žemėje“.<br />

Patys ginklai nešaudo. Šaudo jais ginkluoti žmonės.<br />

Autoriui pakanka drąsos vien iš dėtuvės identifikuoti<br />

ginklą, tai gal ginklo jam pakaks identifikuoti <strong>ir</strong> šaulį?<br />

Kas tie uniformuotieji, ginkluoti, anot autoriaus, „anglų“<br />

– beje, vakarykščių SSRS sąjungininkų – ginklais?

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 53<br />

Netikėti v<strong>ir</strong>ažai<br />

Tačiau kol kas galutinė išvada, kas tie žmonės, užfiksuoti<br />

nuotraukose, dar nepateikiama. Auditorija dar tinkamai<br />

neparuošta. Taigi – vėl ginkluotės nagrinėjimas.<br />

„Pokario žinovo“ žvilgsnis krypsta toliau, o jo minčių<br />

eiga apie matomų ginklų sąsajas tampa net nebejuokinga:<br />

„Vokiškas šturmo karabinas SG <strong>44</strong>. Jis pas<strong>ir</strong>odė<br />

tik 19<strong>44</strong> metais <strong>ir</strong> kažin ar galėjo būti tabeliniu lietuvų<br />

policajų ginklu. Labiausiai tikėtina, kad į banditų<br />

grupę jis pateko vienoje partijoje su STEN‘ais <strong>ir</strong><br />

BREN‘ais iš trofėjinių anglo-amerikiečių sandėlių“.<br />

Netgi taip?<br />

Mano tėvas pasakojo apie vaikystėje aptiktą Sturmgewehr<br />

<strong>44</strong> (Stg-<strong>44</strong> arba MP<strong>44</strong>). Kažkas išėmė jo spyną <strong>ir</strong><br />

pakabino rūdyti Suvalkijos pakelės krūmynuose. Atrodytų,<br />

kas gali būti paprasčiau – traukdamasis į Rytprūsius,<br />

ginklą paliko koks nors Johanas ar Verneris. Bet<br />

ne! „Aiškus“ jankių <strong>ir</strong> britų „ardomosios antisovietinės<br />

veiklos pėdsakas“.<br />

Žiūrėk, kas nors – ypač iš jaunesniosios kartos – ims<br />

<strong>ir</strong> patikės.<br />

Iš tiesų, vadovaujantis tokia logika, galima toli nueiti.<br />

Kokias sąmokslo teorijas galima sugalvoti dėl daug dažniau<br />

fotografijose matomų PPS, PPŠ, SVT <strong>ir</strong> kitų sovietinių<br />

ginklų! Iš kokių jie sandėlių <strong>ir</strong> koks sabotažininkas<br />

tiekė juos į mišką?<br />

O ką budriam čekistui pasakytų kur ne kur miško<br />

brolių naudoti senutėliai Arisaka karabinai! Kas galėtų<br />

paneigti, kad japonų žvalgyba taip pat turėjo tikslų<br />

griauti sovietinės valstybės pamatus lietuvių rankomis.<br />

Juk, gerai pagalvojus, „Pabaltijo nacionalistai“ beveik<br />

kaimynai Tekančios saulės šalies militaristams – juos<br />

sk<strong>ir</strong>ia tik viena, pati taikingiausia, šalis...<br />

Juokai juokais, tačiau mūsų amžininko logika nedaug<br />

progresavo, palyginti su pokariu tvyrojusia paranoja, kai<br />

liaudies priešų demaskavimas vyko pagal principą „geriau<br />

likviduoti devynis nekaltus, nei leisti praslysti tarp<br />

jų esančiam kaltam“. Organų budrumas <strong>ir</strong> darbo metodai<br />

nedaug kuo atsiliko nuo minėtų bandymų inkriminuoti<br />

šnipinėjimą <strong>ir</strong> net prisk<strong>ir</strong>ti asmenį atitinkamai<br />

žvalgybai pagal rasto ginklo tipą. E. Papečkys straipsnyje<br />

„1941 m. b<strong>ir</strong>želio sukilimas Lietuvoje“ („Kardas“, 2011,<br />

Nr. 3), aprašydamas <strong>saugumo</strong> tardytojų darbą, mini, kad<br />

jiems „abvero pėdsaką dažnai „įrodydavo“ [įtariamojo]<br />

turėtas vokiškas pistoletas „Parabellum“.<br />

Ar toks produktyvus darbo metodas neprimena <strong>ir</strong><br />

šiuolaikinio pokario žinovo stiliaus?<br />

„Švento naivumo“ paieškos<br />

Taigi sulig lauktomis išvadomis v<strong>ir</strong>tualaus ekskurso<br />

po pokarį patetika tampa farsu.<br />

Skaitykite įdėmiai:<br />

„Tokiu būdu oficialiame lietuviškame propagandiniame<br />

tinklapyje patikliems žiopliams vietoj „miško<br />

brolių“ <strong>ir</strong> „kovotojų prieš komunizmą“ pakišama<br />

fotoataskaita apie kažkokią anglų diversinę-teroristinę<br />

grupę, kuri SMERŠ‘o <strong>ir</strong> NKVD suvestinėse visai<br />

pagrįstai vadinama „banditine formuote“ .<br />

Iš tiesų tai dar viena <strong>ir</strong>, ko gero, originaliausia teorija,<br />

kurią teko kada išg<strong>ir</strong>sti. Neįtikėtina! Ar tik ne<br />

britų SAS barzdočių komanda pozavo po lietuviškais<br />

ąžuolais?<br />

Angliškąją versiją dar turėtų sustiprinti išvedžiojimai<br />

apie tai, kad neva dar vienoje nuotraukoje užfiksuotas<br />

pistoletas-kulkosvaidis STEN.<br />

Kur? Ten, viduryje? Tik šiek tiek susipažinęs su<br />

ginklais, aš, sk<strong>ir</strong>tingai nuo „pokario žinovo“, čia matau<br />

nei daugiau, nei mažiau, o tik seną, gerą vokišką<br />

„Bergmanną“. MP-18 ar MP-28 – tegu sprendžia geresni<br />

ginklų specialistai.<br />

O kas, jei <strong>ir</strong> būtų egzistavusi mistinė „anglų diversantų<br />

grupė“?<br />

Tie, kurie su nostalgija mini laikus, kai prie gintarinės<br />

Baltijos dar „skaisčiai švietė Stalino saulė“, turėtų<br />

gerokai pasukti galvą, toliau kurdami versijas <strong>ir</strong> „klijuodami<br />

etiketes“. Su kuo gi kovota Lietuvos g<strong>ir</strong>iose:<br />

su „smetoninėmis atgyvenomis“, „hitlerininkų parankiniais“<br />

ar „vakarų žvalgybų agentais“? O gal su visais<br />

kartu? Bet jei šios minėtosios „tarybinės santvarkos<br />

priešų“ kategorijos iš tikro būtų kartu slėpęsi miškuose,<br />

galima neabejoti – greitai visi veikiantys asmenys<br />

dėl ideologinių sk<strong>ir</strong>tumų būtų iššaudę vieni kitus be

54<br />

Numerio akcentas<br />

„<strong>saugumo</strong> organų“ pagalbos...<br />

Ar ne metas iš visų demagoginių klišių pagaliau pas<strong>ir</strong>inkti<br />

vieną? O gal stengiamasi įtikti visoms įmanomoms<br />

„tikslinėms auditorijoms“?<br />

Tuo tarpu Lietuvos pokario kaimas slaptai dainavo<br />

ne vokiškas, ne angliškas <strong>ir</strong> gink, Dieve, ne sovietines<br />

dainas.<br />

Kuo čia dėtos dainos? Jos rodo, kas buvo užkariavę<br />

gyventojų „š<strong>ir</strong>dis <strong>ir</strong> protus“. Ir tai buvo ne „banditai“.<br />

Dar dainuojančios revoliucijos metu A. Zalatorius viešai<br />

paklausė: „Kaip suprasti 20 a. viduryje turgaus aikštėje<br />

išniekintus priešų lavonus? Sadizmas – ar galima jį pateisinti?<br />

Terminas „banditai“ – įžeidžia nacionalinį orumą:<br />

kaip nedidelėje tautoje staiga ats<strong>ir</strong>ado 70 tūkstančių<br />

banditų!“<br />

Lietuvos kaimo pokario dainose apdainuoti ne „banditai“,<br />

„dezertyrai“, „diversantai“ ar „teroristai“. Tai<br />

legitimus, tarptautinės teisės požiūriu pogrindinis<br />

pasipriešinimo judėjimas su aiškiais tikslais <strong>ir</strong> uždaviniais.<br />

Juk pagal 1949 m. Ženevos konvenciją pripažįstama<br />

okupuoto krašto gyventojų teisė priešintis okupantams,<br />

jei laikomasi šių kovos taisyklių: yra pasipriešinimo<br />

organizacijos struktūra, jai vadovaujantis atsakingas<br />

asmuo, ant aprangos yra sk<strong>ir</strong>iamieji ženklai, ginklai nešiojami<br />

atv<strong>ir</strong>ai. Visa tai būdinga pokario laisvės kovotojams.<br />

Grįžkime į pradžią – nuotraukos, kur matome J. Lukšą-Daumantą.<br />

Besidomintiems bus žinoma ši citata: „Begyvendamas<br />

Prancūzijoje 1948–1950 m., J. Lukša stropiai<br />

ruošėsi grįžimui į Tėvynę. Čia jis praėjo kursą prancūzų<br />

žvalgybos mokykloje drauge su kpt. J. Kupstu (slap. Ursas)<br />

<strong>ir</strong> J. Kukausku (slap. Gardenis, Dzykis). Paskutinis<br />

lietuvių žvalgų-partizanų apmokymas šuoliui į Lietuvą,<br />

pagal sovietinę spaudą, buvo atliktas amerikiečių mokykloje<br />

Vakarų Vokietijos teritorijoje.<br />

Komunistai, aprašydami tą faktą, tiesiog krokodilo<br />

ašarom verkia, kad amerikiečiai per J. Lukšą norėję<br />

šnipų tinklu apraizgyti visą Rusiją „motinėlę“. Neturėtų<br />

sovietai dėl to per daug verkšlenti, nes jie yra apraizgę<br />

šnipais šimtą kartų daugiau tiek Ameriką, tiek Prancūziją,<br />

tiek kitus kraštus.<br />

Tai, kad penki būsimieji partizanai-desantininkai<br />

drauge su J. Lukša mokėsi užsienio <strong>saugumo</strong> mokyklose,<br />

nereiškia, jog jie būtų buvę svetimų valstybių agentai<br />

ar parsidavėliai, kaip kad sovietinė spauda tv<strong>ir</strong>tina. Jie<br />

mokėsi užsienio žvalgybos mokyklose, kaip <strong>ir</strong> daugelis<br />

kitų studentų mokosi užsienio universitetuose ar karo<br />

mokyklose. Jie čia mokėsi <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bo ne už kokį pinigą, bet<br />

savo tautos <strong>ir</strong> valstybės reikalui. Lietuvos žvalgai užsienyje<br />

mokėsi <strong>ir</strong> nusileido į Lietuvos teritoriją ne kokios<br />

nors svetimos valstybės įgaliojimais ar pasiuntimu.“<br />

Tiesa yra paprasta, o jos vesmė – kova už teisę gyventi<br />

laisviems.<br />

Pro memoria<br />

Ko gero, VISI šiose fotografijose užfiksuoti žmonės<br />

žuvo nelygioje kovoje.<br />

Tačiau kažkas nori kovoti <strong>ir</strong> su m<strong>ir</strong>usiaisiais.<br />

Kažkam patogu sk<strong>ir</strong>styti pasaulį tik į juodą <strong>ir</strong> baltą,<br />

į mūsiškius <strong>ir</strong> priešus. Tuomet mūsiškiai būtinai bus<br />

„šaunūs žvalgybininkai“, o visi kiti – „klastingi šnipai“.<br />

Prieš mus – kelios nebylios pokario fotografijos.<br />

Kažkas bando įteigti: „tarybinėje žemėje siaučia banditai“.<br />

Ir priduria: „jei priešas nepasiduoda, jis sunaikinamas“.<br />

Tikslas pateisina priemones.<br />

Mes sakome: „Okupuotoje teritorijoje veikia partizaninio<br />

pasipriešinimo judėjimas“. Ši formuluotė nėra<br />

sukonstruota pagal tą pačią spekuliatyvią „juodai baltą“<br />

logiką. Ji paremta įvykiais, dokumentais, tarptautinės<br />

teisės vertinimais. Ko joje nėra – stipresniojo teisės. Tačiau<br />

ne ja remiasi silpnųjų ar net pasmerktųjų jėga.

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 55<br />

Kibernetinis saugumas.<br />

V<strong>ir</strong>tualybės triumfas?<br />

Grėsmės a<strong>nato</strong>mija<br />

Darius Sutkus<br />

Kas nežino stereotipinės plėšiko frazės: „Pinigai arba<br />

gyvybė?“. Panašu, kad jau dabar ją drąsiai galima papildyti<br />

dar vienu pas<strong>ir</strong>inkimu – „informacija“.<br />

Informacija yra vertybė. Tiksliau, šiuo metu ji tampa<br />

<strong>ir</strong> preke, kurią galima išmatuoti baitais, bet kartais<br />

sunku įkainoti pinigais. Nes žinios dabar yra svarbiau<br />

už pinigus.<br />

Industrinės epochos varomoji jėga buvo nafta, juodasis<br />

auksas, tekantis naftotiekiais. Postmodernų pasaulį<br />

„varo“ duomenų srautai, kuriuose slypi mūsų santaupos,<br />

sveikata, saugumas. Praradus keturių ženklų PIN kodą,<br />

galima netekti visų santaupų banko sąskaitoje. Sugadintas<br />

mano USB atmintukas reikštų kur kas daugiau negu<br />

jo nominali kaina...<br />

Tada ko galima tikėtis globalesniu mastu?...<br />

Štai keletas faktų:<br />

9 Kibernetika dar tik „įsibėgėja“. 1962 metais į<br />

Venerą pasiųstas kosminis aparatas „Mariner-1“. Jo<br />

navigacijos programoje buvo praleistas vienintelis<br />

simbolis. Krypstančią nuo kurso raketą teko susprogdinti.<br />

9 Elektroninių skaičiavimo mašinų era. SSSR, 1982<br />

metai. Transsib<strong>ir</strong>o naftos magistralėje ESM po kelių<br />

mėnesių darbo netikėtai padidino slėgį vamzdyne.<br />

Įvyko didelis sprogimas.<br />

9 Kompiuterinių tinklų pradžia. 1988 metai. Kompiuterinis<br />

v<strong>ir</strong>usas mažiau nei per parą užkrėtė 6000<br />

kompiuterių, padarydamas didžiulių nuostolių pasaulio<br />

ekonomikai.<br />

9 1990 metų sausio 15 dieną dėl programinės klaidos<br />

devynias valandas neveikė Niujorko telefono<br />

tinklai. Tūkstančiai vartotojų padavė telekomunikacijų<br />

bendrovei ieškinius dėl žalos atlyginimo.<br />

9 Kibernetinės klaidos reikalauja <strong>ir</strong> žmonių aukų.<br />

1985–1987 metais JAV, o 2000 metais Panamoje m<strong>ir</strong>ė<br />

keletas žmonių, gydytų spinduline terapija onkologijos<br />

centruose, o keliolika pacientų sus<strong>ir</strong>go spinduline<br />

liga. Priežastis – dėl sisteminių klaidų įvykęs<br />

radiacijos perdozavimas.<br />

9 Ekspertai drįsta teigti: jei 2007 metais vykusios<br />

atakos prieš kaimyninės Estijos kompiuterių sistemas<br />

būtų pratęstos dar dvi savaites, šalis būtų atsidūrusi<br />

prie ekonominės katastrofos slenksčio. Kokios<br />

prognozės laukia viso civilizuoto pasaulio, jei bus<br />

sėkmingai atakuoti pasaulio finansinės ar karinės<br />

galios bastionai?<br />

Ir tai jau ne futuristinės fantazijos. Kaip rodo elektroninio<br />

<strong>saugumo</strong> bendrovės „Detica“ pateikta ataskaita,<br />

dėl internetinių nusikaltimų vien Jungtinė Karalystė<br />

per metus netenka 27 mlrd. svarų. Šis skaičius didėja<br />

geometrine progresija. Pernai internetiniams nusikaltėliams<br />

atakavus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų<br />

bazę, prarasta dalis joje saugomos informacijos.<br />

Anoniminiai programišiai kasdien apie tūkstantį kartų<br />

„švelniai“ atakuoja JAV karinius <strong>ir</strong> civilinius kompiuterių<br />

tinklus. 2006-aisiais Amerikos gynybos ministerija<br />

užregistravo šešis milijonus bandymų įsilaužti į ministerijos<br />

kompiuterių sistemas. „Išbandyti“ NATO tinklų<br />

saugumą kibernetiniai nusikaltėliai bando po šimtą<br />

kartų per dieną. „Nė kiek neperdėsiu sakydamas, kad

56<br />

Grėsmės a<strong>nato</strong>mija<br />

kibernetinės atakos tapo nuolatinis, nors <strong>ir</strong><br />

neintensyvus, karas“, – sakė NATO Generalinis<br />

sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.<br />

Nuo plėšikavimų iki karinių<br />

veiksmų online<br />

Kaip matome, informacinių produktų<br />

<strong>ir</strong> jų vartotojų kiekis vis didėja, modernios<br />

valstybės tampa vis labiau priklausomos<br />

nuo aukštųjų technologijų. Informacija daro<br />

vis didesnę įtaką ne tik valdant turimus išteklius,<br />

bet <strong>ir</strong> išsaugant ar kuriant pranašumą<br />

įva<strong>ir</strong>iose srityse: pramonėje, ekonomikoje,<br />

karyboje, politikoje.<br />

Ir, kas svarbiausia, informacijos sritis gali būti pasitelkiama<br />

ne tik materialioms ar nematerialioms vertybėms<br />

kurti, bet <strong>ir</strong> paveržti jas iš kitų. Tokia bekompromisė<br />

2005 m. pradžioje išaiškintas asmuo,<br />

iš „Sodros“ vogęs informaciją <strong>ir</strong> ją<br />

pardavinėjęs. Buvęs KGB karininkas<br />

įsilaužė į duomenų bazę, kurioje<br />

buvo apie 1,5 mln. fizinių asmenų<br />

<strong>ir</strong> 100 tūkst. įmonių duomenys.<br />

Nustatyta, kad vagystės galėjo būti<br />

nepastebėtai vykdomos beveik<br />

penkerius metus.<br />

Jungtinės<br />

Valstijos<br />

faktiškai<br />

pripažino<br />

elektroninę<br />

erdvę karinių<br />

operacijų<br />

vieta, kaip<br />

<strong>ir</strong> sausumą,<br />

vandenį, orą,<br />

kosmosą.<br />

konkurencija visada rasdavo savo nišą istorijoje.<br />

Vėl išveskime paralelę. Vagystės <strong>ir</strong> plėšikavimai prasidėjo<br />

tuomet, kai žmonija pradėjo d<strong>ir</strong>bti žemę. Sukauptas<br />

atsargas pasisavindavo tie, kas žemės ned<strong>ir</strong>bdavo, bet<br />

turėjo drąsos pasinaudoti „stipresniojo teise“. Plėšikavimai<br />

evoliucionavo į karus.<br />

Dabar, kai v<strong>ir</strong>tualioji erdvė duoda savo derlių, istorija<br />

kartojasi, tik daug sparčiau. Nes susiduriame su darbo<br />

įrankių sparta <strong>ir</strong> labai protingais „plėšikais“, besislepiančiais<br />

kažkur „kitame laido gale“.<br />

Programuotojas M. Visionas, tikrinęs privačių kompanijų<br />

tinklus, buvo vedinas motyvo „kiek toli galima<br />

nueiti“. Palaipsniui įsilaužimai tapo asmeniniu „sportu“.<br />

Dėl azarto jis lauždavosi ne tik į privačių asmenų<br />

kompiuterius. Jis aptiko silpnąsias JAV vyriausybinių<br />

institucijų, net Gynybos ministerijos, branduolinių centrų<br />

kompiuterių sistemų vietas. Jis „užlopė tas skyles“,<br />

tačiau paliko priėjimą sau...<br />

Kibernetinis Robinas Hudas? Deja, daugelį programišių<br />

veda tik nusikalstami motyvai. Kiberplėšikai taip<br />

pat tampa samdiniais. Jie netgi neveikia išvien, o buriasi<br />

į grupes... Ir galiausiai tos grupės tampa pajėgomis, kurioms<br />

visai įmanoma vykdyti labai didelius užsakymus.<br />

„Kitas pasaulinis karas gali prasidėti kibernetinėje<br />

erdvėje“, – teigė Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijos<br />

sąjungos (ITU) generalinis sekretorius<br />

H. Tourė per Jungtinių Tautų konferenciją „ITU Telecom<br />

World 2009“ Ženevoje. Kiek pagrįsti šie žodžiai?<br />

Turi informaciją – valdai situaciją<br />

Ats<strong>ir</strong>adus globaliai v<strong>ir</strong>tualiai erdvei, keičiasi pačios<br />

<strong>saugumo</strong> sąvokos reikšmė, pobūdis <strong>ir</strong> specifika. Tradicinių,<br />

tarp jų <strong>ir</strong> karinių, grėsmių mažėja, į p<strong>ir</strong>mą planą<br />

pamažu patenka nauji grėsmingi faktoriai.<br />

Kibernetinio karo bei karo tinkle idėjas ypač plėtojo<br />

JAV teoretikai J. Arquilla <strong>ir</strong> D. Ronfeldtas. Tačiau jų<br />

idėjos, kad ateities karai iš realybės persikels į v<strong>ir</strong>tualią<br />

erdvę, kol kas didesnės taikomosios vertės neturi. Tačiau<br />

yra realesnių požiūrių. Jei anksčiau buvo kalbama tik apie<br />

valstybės gebėjimą iškovoti pergalę kare, tai dabar pamažu<br />

suvokiama, kad valstybės ar jos kariuomenės pajėgumus<br />

galima pak<strong>ir</strong>sti <strong>ir</strong> nekarinėmis priemonėmis:<br />

9 kiberatakos reikalauja mažai išteklių,<br />

palyginti su „tradiciniu“ karu;<br />

9 žaibiškas šių atakų greitis (tokių priemonių<br />

taikymui nereikalinga įprastinė mobilizacija);<br />

9 jų anonimiškumas <strong>ir</strong> nenuspėjamumas;<br />

9 globalus mastas;<br />

9 minimalus aukų skaičius (todėl informacinis<br />

karas tampa politiškai patrauklia priemone<br />

tarptautinės politikos klausimams spręsti).<br />

JAV karinių oro pajėgų universiteto mokslininkai G.<br />

Šteinas, R. Šafranskis <strong>ir</strong> O. Jensenas tyrė, kaip moderni<br />

valstybė gali užsitikrinti informacinį dominavimą karinio<br />

konflikto atveju. Svarbiausi jų išsk<strong>ir</strong>ti momentai:

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 57<br />

kova su vadovybe <strong>ir</strong> kontrole, žvalgyba, elektroninio<br />

karo reikšmė atribojant priešą nuo jam gyvybiškai svarbios<br />

informacijos. Būtent šiosios priemonės 1993 m. formaliai<br />

buvo įtrauktos į JAV informacinio karo koncepciją.<br />

Taigi Jungtinės Valstijos faktiškai pripažino elektroninę<br />

erdvę karinių operacijų vieta, kaip <strong>ir</strong> sausumą, vandenį,<br />

orą, kosmosą. Kasmet Pentagonas sk<strong>ir</strong>ia milijardus<br />

dolerių universitetams, kad būtų sukurtos kibernetinės<br />

Nacionalinio kibernetinio <strong>saugumo</strong><br />

plėtros programą politikai<br />

patv<strong>ir</strong>tino dar pernai b<strong>ir</strong>želį, bet<br />

Vyriausybei 2011-ųjų pabaigoje<br />

dėl krizės skubiai sumažinus<br />

asignavimus valstybės įstaigoms,<br />

lėšų šiam dokumentui įgyvendinti<br />

kol kas nesk<strong>ir</strong>ta. Tad tarp politinių<br />

deklaracijų <strong>ir</strong> realių veiksmų kol kas<br />

matoma takoskyra.<br />

puolimo <strong>ir</strong> apsaugos priemonės.<br />

Dar 1997 m. pranešime apie ateinančių ketverių metų<br />

JAV gynybos strategiją buvo teigiama: „Informacinė revoliucija<br />

daro tokį perversmą karo srityje, kuris iš esmės<br />

pakeis JAV kariavimo principus. Mums reikia pasinaudoti<br />

šiomis <strong>ir</strong> kitomis technologijomis, kad dominuotume<br />

ateities mūšiuose.“ Po 2007 metų Rusijos kibernetinių<br />

išpuolių Estijoje <strong>ir</strong> 2008-ųjų atakų Gruzijoje JAV<br />

pareigūnai padarė išvadą, kad kibernetinė erdvė tapo<br />

itin svarbiu modernaus karo elementu.<br />

Viena įdomesnių informacijos panaudojimo konkurencinėje<br />

kovoje koncepcijų, kuria vadovaujasi prancūzai,<br />

apima tris sąlyginai paprastus punktus:<br />

9 karą UŽ informaciją;<br />

9 karą PRIEŠ informaciją;<br />

9 karą PER informaciją.<br />

Neabejojama, kad panašias koncepcijas plėtoja bei<br />

šiuolaikinį „kibernetinį ginklą“ turi ne tik išsivysčiusios<br />

Vakarų šalys, bet <strong>ir</strong> Kinija, Rusija <strong>ir</strong> Izraelis. Indija<br />

<strong>ir</strong> Pakistanas beveik kiekvieną dieną vykdo „elektroninius<br />

reidus“ viena kitos informaciniuose tinkluose. Net<br />

„žlugusi valstybė“ – komunistinė Šiaurės Korėja – sk<strong>ir</strong>ia<br />

dėmesį galimybei kovoti „kiberfronte“. Pranešama, kad<br />

Šių metų vasario 1 d. buvo<br />

įvykdyta stambi DDoS ataka prieš<br />

Lietuvos banko informacines<br />

sistemas. Sistemas buvo bandoma<br />

atakuoti iš Rusijos, Ukrainos,<br />

Kinijos, Šveicarijos, JAV, Kanados <strong>ir</strong><br />

kitų valstybių, taip pat iš Lietuvos.<br />

Tokio masto ataka prieš centrinį<br />

šalies banką įvykdyta p<strong>ir</strong>mą kartą.<br />

Po kelių dienų buvo smogta<br />

„Medicinos bankui“ <strong>ir</strong> mobiliojo<br />

ryšio operatoriaus „Eurocom“<br />

svetainei. Po atakos buvo<br />

sugadinti kai kurie failai, turinio<br />

valdymo įrankiai <strong>ir</strong> puslapyje<br />

esanti medžiaga.<br />

jau apie 120 valstybių turi savas „kibernetines karines<br />

pajėgas“, kuriose d<strong>ir</strong>ba tiek „rekrūtai“, tiek „laisvi samdiniai“,<br />

tiek kadriniai profesionalai.<br />

Jungtinių Valstijų, Vakarų Europos <strong>saugumo</strong> institucijos<br />

(kiek mažiau policija <strong>ir</strong> prokuratūra) pasiekia, kad<br />

efektyviai d<strong>ir</strong>bantys programišiai ilgam sėstų už grotų,<br />

o Kinijos, Rusijos <strong>ir</strong> Izraelio <strong>saugumo</strong> institucijos įdarbina<br />

juos valstybės tarnyboje. Amerikiečių žvalgyba<br />

teigia, kad retus programišių suėmimus Rusijoje galima<br />

paaiškinti tuo, kad Maskva leidžia jiems naudoti Rusiją<br />

kaip bazę, o tie už tai leidžia naudotis KGB jų ypatingais<br />

Pranešama,<br />

kad jau apie 120<br />

valstybių turi savas<br />

„kibernetines<br />

karines pajėgas“,<br />

kuriose d<strong>ir</strong>ba tiek<br />

„rekrūtai“, tiek<br />

„laisvi samdiniai“,<br />

tiek kadriniai<br />

profesionalai.

58<br />

Grėsmės a<strong>nato</strong>mija<br />

Kibernetinis<br />

saugumas apima<br />

informacijos<br />

saugojimo,<br />

apdorojimo,<br />

perdavimo,<br />

platinimo aspektus.<br />

Atakų objektais gali<br />

tapti bet kuri šios<br />

sistemos grandis<br />

Daugelio į tinklą<br />

sujungtų kompiuterių<br />

savininkai<br />

net neįtaria,<br />

kad dalyvauja<br />

kažkokioje atakoje,<br />

jų kompiuterius<br />

užkrėtęs v<strong>ir</strong>usas<br />

paverčia juos<br />

programišių vergais.<br />

Nacionalinis elektroninių ryšių<br />

tinklų <strong>ir</strong> informacijos <strong>saugumo</strong><br />

incidentų tyrimo padalinys<br />

CERT-LT 2011 metais ištyrė 21<br />

860 gautus pranešimus apie<br />

incidentus elektroninėje erdvėje.<br />

Didžiausia problema, su kuria,<br />

CERT-LT duomenimis, 2011 metais<br />

susidūrė Lietuvos interneto<br />

naudotojai, buvo kenkėjiška<br />

programinė įranga – ji sudarė<br />

53,9 proc. visų t<strong>ir</strong>tų pranešimų.<br />

Tarp jų daugiausia incidentų buvo<br />

susiję su kenkėjiška programine<br />

įranga, kuri veikdama pažeidžia<br />

kompiuterio valdymą <strong>ir</strong> įtraukia jį į<br />

botnet tinklą.<br />

sugebėjimais. „Vašingtonas <strong>ir</strong> Londonas turėtų pasekti<br />

Maskvos <strong>ir</strong> Pekino pavyzdžiu <strong>ir</strong> išnaudoti tokius „talentus“<br />

kaip M. Visionas tikrame kibernetiniame kare,<br />

o nesodinti jų į kalėjimą“, – rašo <strong>ir</strong> britų laikraštis „The<br />

Sunday Times“.<br />

Kibergynyba<br />

Kas yra saugumas? B. Buzanas savo studijoje siūlo<br />

tokį <strong>saugumo</strong> apibrėžimą: „saugumas – tai funkcinis<br />

vientisumas“. Todėl, sekant šią mintį, galima daryti<br />

logišką prielaidą: konkurencinėje kovoje kiekvieno<br />

subjekto tikslas – išlaikyti savo... <strong>ir</strong> pažeisti oponento<br />

funkcinį vientisumą.<br />

Kibernetinis saugumas bei informacijos apsauga<br />

tampa ypatingai svarbia nacionalinio bei tarptautinio<br />

<strong>saugumo</strong> sudedamąja. Saugumo eksperto J. Ericsono<br />

nuomone, „informacinio <strong>saugumo</strong> ignoravimas <strong>saugumo</strong><br />

studijose trukdo plėtoti bendrą supratimą apie saugumą<br />

šiuolaikiniame pasaulyje“.<br />

Jei pasaulis prakalbo apie kiberatakas, turi vystytis <strong>ir</strong><br />

kibernetinė gynyba.<br />

Atrodytų – reikia „sukonstruoti“ koncepciją, rasti<br />

būdus <strong>ir</strong> priemones bei juos įdiegti. Geriausia – imtis<br />

prevencijos. Deja.<br />

Bėda ta, kad informacinės technologijos <strong>ir</strong> sistemos<br />

taip sparčiai progresuoja, o informacijos srautai taip<br />

didėja, jog neretai taikomieji kiber<strong>saugumo</strong> klausimai<br />

nespėja pasivyti aktualijų. Net kalbant apie terminiją<br />

(terminai – pagrindinis koncepcijų <strong>ir</strong> doktrinų kūrimo<br />

instrumentas), ji kol kas nėra vientisa (taigi ji <strong>ir</strong> savaime<br />

nesaugi pagal B. Buzano apibrėžimą). Įva<strong>ir</strong>iuose šaltiniuose<br />

galima sutikti kuo įva<strong>ir</strong>iausių pavadinimų, susijusių<br />

su informacinio pažeidžiamumo problematika. Tai<br />

kibersaugumas, elektroninis saugumas, informacinis saugumas,<br />

komunikacinis saugumas... Ats<strong>ir</strong>anda net naujų,<br />

iki šiol neįprastų lingvistinių darinių, pavyzdžiui „saugumizavimas“.<br />

Daugelio terminų apibrėžiamos prasmės<br />

dažnai nevienareikšmės sk<strong>ir</strong>tingų tyrinėtojų leksikone<br />

ar sk<strong>ir</strong>tingų valstybių<br />

strateginėse koncepcijose.<br />

Net teisinė bazė kol<br />

kas yra ne visai<br />

pakankama

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 59<br />

<strong>ir</strong> palanki. Kaip traktuoti vieną ar kitą „elektroninio inicidento“<br />

atvejį? Kaip įkainoti jo padarytą žalą? Ar „kontrolė<br />

tinkle“ nepažeidžia sąžiningų vartotojų privatumo<br />

<strong>ir</strong> kitų teisių?<br />

Toronto universiteto laboratorijos <strong>ir</strong> Kanados globalių<br />

<strong>saugumo</strong> studijų centro vadovas profesorius<br />

R. Deibertas teigia, kad kovojant su kibernetiniais<br />

nusikaltimais nereikėtų pažeisti asmeninio žmonių<br />

privatumo. Valdžia iki šiol jau sugebėjo legalizuoti<br />

griežtesnį interneto stebėjimą <strong>ir</strong> kontroliavimą, bet<br />

vietoje to reikėtų koncentruotis į konkrečius kibernetinius<br />

nusikaltimus. Jo nuomone, reikia „naujos<br />

t<strong>ir</strong>iamosios paradigmos“. „Mes turime suteikti teisėsaugos<br />

agentūroms naujų išteklių <strong>ir</strong> įrangos. Reikia jiems<br />

padėti susitvarkyti su milžinišku informacijos srautu bei<br />

apmokyti pareigūnus efektyviai d<strong>ir</strong>bti su komplikuotomis<br />

internetinėmis komunikacijų sistemomis. Tačiau<br />

kartu šie ištekliai turėtų atitikti aukščiausius teisinius <strong>ir</strong><br />

visuomenės privatumo reikalavimus“, – teigia jis.<br />

Išeitis? Tačiau pasiūlymui trukdo veiksmų inercija.<br />

Kibernetinis saugumas apima informacijos saugojimo,<br />

apdorojimo, perdavimo, platinimo aspektus. Atakų<br />

objektais gali tapti bet kuri šios sistemos grandis: duomenų<br />

bazės, kompiuterių sistemos, informaciniai ar<br />

telekomunikaciniai tinklai. Kalbant apie komunikacinį<br />

saugumą, galima išsk<strong>ir</strong>ti dvi <strong>saugumo</strong> sritis: „kietąją“ <strong>ir</strong><br />

„minkštąją“. Kas tai yra? P<strong>ir</strong>mu atveju turime reikalą su<br />

grynai technine informacinių sistemų dalimi. Antruoju<br />

atveju tyrinėjimų objektas – pati informacija <strong>ir</strong> jos prasminis<br />

krūvis. Visa minėta struktūra yra plati <strong>ir</strong> sunkiai<br />

„apžvelgiama“. Kas rūpinsis šiomis sritimis, kokios turėtų<br />

būti atsakomybės ribos? Ar šis darbas turi būti griežtai<br />

centralizuotas, ar decentralizuotas?<br />

Mūsų šalyje informacinį<br />

saugumą reglamentuoja tokie<br />

įstatymai, kaip BK XXX skyrius<br />

„nusikaltimai informatikai“,<br />

Lietuvos Respublikos elektroninių<br />

ryšių įstatymas. Lietuvos karinės<br />

doktrinos 6 sk<strong>ir</strong>snyje kaip viena<br />

galimų grėsmių saugumui yra<br />

minimos <strong>ir</strong> masinės kiberatakos.<br />

Prisiminkime <strong>ir</strong> elementarią karybą: gynybai reikia<br />

mažiausiai triskart daugiau išteklių, negu puolimui.<br />

Galiausiai lieka nelemtas žmogiškasis faktorius. O<br />

informacinio <strong>saugumo</strong> švietimui būtinas laikas, <strong>ir</strong>, žinoma,<br />

informacijos vartotojo sąmoningumas. Daugeliui<br />

atrodo, kad jo kompiuterio apsauga yra pakankama, tačiau<br />

neįvertinamas faktas, kad „anoje laido pusėje“ kažkur<br />

sėdi visa profesionalų brigada. O jų vykdomo darbo<br />

pobūdis labai platus <strong>ir</strong> ne visuomet įžiūrimas. Daugelio į<br />

tinklą sujungtų kompiuterių savininkai net neįtaria, kad<br />

dalyvauja kažkokioje atakoje – jų kompiuterius užkrėtęs<br />

v<strong>ir</strong>usas paverčia juos programišių vergais. Sistema gali<br />

<strong>ir</strong> nesutrikti. Svarbūs duomenys gali <strong>ir</strong> nedingti. Tačiau<br />

prisiminkime „Mariner-1“ sunaikinimo istoriją dėl vieno<br />

vienintelio simbolio programoje.<br />

Norėdami apsaugoti savo<br />

asmeninius kompiuterius,<br />

apsilankykite svetainėje<br />

www.esaugumas.lt. Teisinę<br />

medžiagą, susijusią su krašto<br />

apsaugos sistemos (KAS)<br />

informacinių išteklių naudojimu,<br />

galite rasti KAS vidiniame puslapyje<br />

http:/vidinis/index.php/lt/52217.<br />

Jeigu d<strong>ir</strong>bdami KAS duomenų<br />

perdavimo tinkle susidūrėte su<br />

kibernetiniais incidentais, praneškite<br />

el. paštu cert@mil.lt.

60<br />

mes ne vieni<br />

Britų <strong>saugumo</strong> politik<br />

Lijana Viburytė<br />

Bendra <strong>saugumo</strong> situacija<br />

1998 metais Didžiosios Britanijos parlamentas patv<strong>ir</strong>tino<br />

Strateginės gynybos apžvalgą (angl. Strategic<br />

Defence Rewiew). Šis dokumentas iki šiol yra galiojanti<br />

Jungtinės Karalystės <strong>saugumo</strong> <strong>ir</strong> gynybos politikos doktrina.<br />

Joje buvo apibrėžta dabartinė <strong>saugumo</strong> situacija,<br />

aktualiausių grėsmių pobūdis <strong>ir</strong> pagrindinės ga<strong>ir</strong>ės, į<br />

kurias atsižvelgiant turėtų būti ginami šalies nacionalinės<br />

vertybės <strong>ir</strong> interesai.<br />

Didžiausiu pasiekimu pripažinta šaltojo karo pabaiga<br />

<strong>ir</strong> dvipolės pasaulio priešpriešos žlugimas, tačiau kaip<br />

negatyvus bruožas paminėta dabartinių grėsmių gausa<br />

<strong>ir</strong> nenuspėjamumas. Doktrinoje pažymėta, jog <strong>saugumo</strong><br />

<strong>ir</strong> gynybos planavimas – tai ilgas į ateitį orientuotas<br />

procesas, kurio metu įmanoma susidurti ne tik su<br />

naujomis grėsmėmis, bet <strong>ir</strong> kitomis problemomis, kurias<br />

lemia itin sparti technologinė pažanga, socialiniai<br />

pokyčiai <strong>ir</strong> pan. Todėl šalia planinių reformų turi būti<br />

numatyti būdai, kurie leistų lanksčiai reaguoti į staigius<br />

pasikeitimus.<br />

Net tokiai galingai valstybei kaip Jungtinė Karalystė<br />

tenka įveikti inertiškumą <strong>ir</strong> ieškoti kompromisų tarp<br />

praeities <strong>ir</strong> ateities, vykdant savo gynybos sistemos pokyčius.<br />

Jau minėtajai gynybos doktrinai parengti reikėjo<br />

pakankamai daug laiko. Atskaitos riba galima laikyti<br />

datą, kai buvo nugriauta Berlyno siena (t. y. pradėjo <strong>ir</strong>ti<br />

Varšuvos sutartis) <strong>ir</strong> SSRS žlugimo pradžia, su kuria susijusi<br />

<strong>ir</strong> dainuojanti revoliucija Lietuvoje. Simboliška,<br />

kad 1992 m. NATO v<strong>ir</strong>šūnių susitikimas vyko Londone.<br />

Jau ten buvo konstatuota apie radikalius pokyčius,<br />

tačiau suformuluoti juos atitinkančiai politikai pr<strong>ir</strong>eikė<br />

dar daugiau nei penkmečio. Pati Strateginės gynybos<br />

apžvalga galios iki 2015 m., taigi jos parengimas <strong>ir</strong> planavimas<br />

užėmė apie ketv<strong>ir</strong>tadalį laiko nuo ją insp<strong>ir</strong>avusių<br />

įvykių pradžios.<br />

Grėsmių žemėlapis<br />

Apibrėždama <strong>saugumo</strong> prioritetus, britų doktrina<br />

p<strong>ir</strong>miausia remiasi nacionaline savimone. Pabrėžiama,<br />

kad Jungtinė Karalystė yra didžiausia Europos valstybė<br />

<strong>ir</strong> viena jos lyderių. Tai reiškia, jog šalies interesai yra išties<br />

nemenki <strong>ir</strong> neaps<strong>ir</strong>iboja vien tik savo teritorijų riba.<br />

Britanijai priklauso trylika teritorijų, išsidėsčiusių visame<br />

pasaulyje. Apie dešimt milijonų britų gyvena <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ba<br />

užsienyje. Taigi geopolitiniu požiūriu Jungtinė Karalystė<br />

neformaliai išlieka jūrine imperija.<br />

Tačiau dideli interesai negalimi be didelių įsipareigojimų.<br />

Istorinės aplinkybės lėmė, jog Britanija sukūrė<br />

<strong>ir</strong> įtv<strong>ir</strong>tino daugelį vertybių, kurias galima laikyti vakarietiškosios<br />

civilizacijos paveldu. Be to, Britanija palaiko<br />

aktyvius finansinius, prekybinius <strong>ir</strong> kultūrinius ryšius su<br />

daugeliu valstybių bei tarptautinių organizacijų. Todėl<br />

savaime aišku, kodėl doktrina deklaruoja, jog tarptautinis<br />

stabilumas yra neatsiejamas nuo Britanijos stabilumo,<br />

o stiprūs sąjungininkai <strong>ir</strong> geri ryšiai tarp jų taip pat<br />

laikytinas gyvybiniu britų interesu. Reikia sutikti, jog jei<br />

ne anglosaksai bei įgyvendintos jų jūrinių valstybių vizijos,<br />

sukūrusios Britų imperiją <strong>ir</strong> JAV, šiuo metu Šiaurės<br />

Atlanto aljansas būtų neįmanoma fikcija.<br />

Kartu britų kultūrinis palikimas <strong>ir</strong> liberalizmo aspektai<br />

kartais trukdo kovoti prieš dabartines grėsmes arba<br />

net skatina jas. Pasibaisėtini ka<strong>ir</strong>iųjų pažiūrų Kenterberio<br />

arkivyskupo R. Viljamso pasisakymai, kuriais jis parėmė<br />

šariato teisės aspektų inkorporavimą į britų teisę.<br />

Britų karui su terorizmu kenkia politinio korektiškumo<br />

kultūra, žalą darantis nevaldomas daugiakultūrinis<br />

palikimas, Britanijos suvereniteto erozija Europoje, gynybinių<br />

pajėgumų smukimas <strong>ir</strong> lėšų gynybai sumažinimas.<br />

Neramina <strong>ir</strong> nusikalstamumas, į kurį dažnai įsitraukia<br />

imigrantų diasporų atstovai bei plintanti tarp jaunimo<br />

narkomanija, kurios industrija susijusi su Artimaisiais<br />

<strong>ir</strong> Vidurio Rytais. Įdomus su nacionalinių vertybių<br />

kaita susijęs faktas: po statistinių tyrimų paaiškėjo, kad<br />

vardas Mohamedas Britanijoje šiuo metu jau yra populiaresnis<br />

už tradicinį Džoną...<br />

Terorizmo pavojus Jungtinei Karalystei yra pakankamai<br />

didelis. Pasak Britanijos vidaus žvalgybos MI5,<br />

Jungtinėje Karalystėje iš viso yra daugiau negu 2 tūkst.<br />

nustatytų su Al Qaeda susijusių įtariamų teroristų, veikia<br />

iki 200 teroristų tinklų. Be to, yra dar iki 2 tūkst.<br />

neidentifikuotų teroristų, veikiančių Britanijoje, taigi iš

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 61<br />

os pokyčiai<br />

viso susidaro iki 4 tūkst. su radikaliuoju islamo ekstremizmu<br />

susijusių asmenų pačioje Jungtinėje Karalystėje.<br />

Britų <strong>saugumo</strong> tarnybos vadovas Dž. Evansas taip kalbėjo<br />

apibūdindamas priešo, su kuriuo kovoja Britanija,<br />

taktiką <strong>ir</strong> prigimtį:<br />

„Svarbu suprasti nepatogią tiesą: teroristų išpuoliai,<br />

kuriuos mes matėme, nėra paprasčiausi atsitiktiniai<br />

sk<strong>ir</strong>tingų grupių sąmokslai. Dauguma šių išpuolių, sėkmingų<br />

ar nesėkmingų, įvyko todėl, kad Al Qaeda neabejotinai<br />

yra užsispyrusi vykdyti atakas prieš Jungtinę<br />

Karalystę. Nors MI5 <strong>ir</strong> policija t<strong>ir</strong>ia sąmokslus <strong>ir</strong> užkerta<br />

jiems kelią, mes nežiūrime į juos atsk<strong>ir</strong>ai. Al Qaeda<br />

vykdo kampaniją prieš mus. Tai yra priešiškumo mums,<br />

egzistavusio dar prieš 2001 metų rugsėjo 11 d. išpuolį,<br />

išraiška. Tai akivaizdu iš testamentų <strong>ir</strong> laiškų, kuriuos<br />

paliko sprogdintojai.“<br />

Saugumo tarnybos daro pažangą kovodamos su islamo<br />

teroristais. Britų pareigūnai tyrė ne mažiau nei 30<br />

teroristų sąmokslų <strong>ir</strong> sužlugdė bent penkis didelius teroristų<br />

planus po Rugsėjo 11-osios. Pasak Vidaus reikalų<br />

ministerijos, per pastaruosius penkerius metus Didžiosios<br />

Britanijos policija patyrė daugiau nei 1200 su terorizmu<br />

susietų suėmimų <strong>ir</strong> pateikė kaltinimus daugiau<br />

nei 400 asmenų.<br />

Atsakas pavojų akivaizdoje<br />

Karališkasis jungtinės tarnybos institutas (RUSI),<br />

Britanijos gerbiamiausias mokslinis tyrimų institutas<br />

<strong>saugumo</strong> <strong>ir</strong> gynybos klausimais, neseniai pateikė griežtą<br />

kaltinimą Britanijos sugebėjimams kovoti su islamiškuoju<br />

terorizmu.<br />

Drąsiame RUSI pranešime „Risk Threat and Security:<br />

The Case of the United Kingdom“ pastebima, kad<br />

„Jungtinė Karalystė praranda pasitikėjimą savo tapatybe,<br />

vertybėmis, konstitucija <strong>ir</strong> institucijomis“. Ir toliau<br />

yra piešiamas gąsdinantis „yrančios, pokrikščioniškos<br />

visuomenės, kuri yra vis labiau suskilusi istorijos interpretavimo,<br />

nacionalinių tikslų, vertybių <strong>ir</strong> politinio tapatumo<br />

klausimais“ paveikslas. Pranešime pažymima,<br />

kad trūksta integracijos tarp imigrantų bendruomenių,<br />

o „valstybės pasitikėjimo savimi trūkumas yra labai<br />

kontrastingas palyginti su nepermaldaujamu islamo teroristų<br />

nusiteikimu.[...]<br />

Gili tikros stiprybės garantija yra mūsų žinojimas,<br />

kas mes esame. Mūsų kultūrinio pasitikėjimo praradimas<br />

susilpnina mūsų gebėjimą kurti naujas <strong>saugumo</strong><br />

priemones naujų pavojų akivaizdoje. Mūsų neužtikrintumas<br />

brandina pavojus.“<br />

Todėl ne veltui akcentuojamas „atsigręžimas į save“.<br />

Tai ne tik savo tapatybės apibrėžimas, bet <strong>ir</strong> konkretūs<br />

žingsniai „namų fronte“. RUSI analitikų tv<strong>ir</strong>tinimu, Britanija<br />

turi:<br />

9 imtis veiksmų sustiprinti egzistuojančią antiteroristinę<br />

teisinę bazę, įskaitant didesnes platesnes teises<br />

policijai sulaikyti įtariamuosius terorizmu be kaltinimų<br />

ilgesniam laikui nei šiuo metu nustatytos 28 kalendorinės<br />

dienos <strong>ir</strong> pagreitinti „neapykantos skelbėjų“ ekstradiciją<br />

ar deportavimą;<br />

9 karinės islamistų grupuotės kaip Hizb-ut-Tahr<strong>ir</strong><br />

(Islamo išsivadavimo partija) neturėtų turėti vietos Britanijos<br />

visuomenėje, ją reikėtų įtraukti į vyriausybės<br />

draudžiamų organizacijų sąrašą. Konservatorių partijos<br />

lyderis D. Kameronas yra teisus, reikalaudamas uždrausti<br />

šį pavojingą judėjimą, kuris jau yra už įstatymo ribų<br />

Egipte <strong>ir</strong> Pakistane, kuris remia musulmoniško kalifato<br />

ar imperijos sukūrimą;<br />

9 Jungtinė Karalystė turėtų priešintis Europos Sąjungos<br />

bandymams apriboti Britanijos antiteroristines<br />

priemones, o gal net turėtų neatmesti galimybės pasitraukti<br />

iš Europos žmogaus teisių konvencijos;<br />

9 turėtų būti koordinuojami veiksmai siekiant atk<strong>ir</strong>sti<br />

teroristų aprūpinimo kelius nuo Pakistano iki<br />

Britanijos. Kaip pastebėjo britų žvalgybos MI5 vadovas<br />

D. Evansas, „per paskutinius penkerius metus<br />

Britanijos ateitis tarp<br />

multikultūrizmo <strong>ir</strong><br />

ekstremizmo (www.<br />

RedPlanetCartoone.<br />

com piešinys). Po<br />

piešiniu cituojamas<br />

Osama bin Ladenas:<br />

„Kai žmonės mato<br />

stiprų ž<strong>ir</strong>gą <strong>ir</strong> silpną<br />

ž<strong>ir</strong>gą, iš prigimties<br />

jiems labiau patinka<br />

stiprus ž<strong>ir</strong>gas.“

62<br />

mes ne vieni<br />

didžioji dalis vadovavimo, kontrolės <strong>ir</strong> įkvėpimo išpuolių<br />

planams Jungtinėje Karalystėje kilo iš Al Qaeda<br />

likusio lyderių branduolio Pakistane. Dažnai tam tikslui<br />

naudojamasi jaunais Britanijos piliečiais siekiant vykdyti<br />

išpuolius.“<br />

Pripažįstama, kad pasibaigus šaltajam karui, pasaulio<br />

bendruomenė pagaliau gavo daug geresnes galimybes<br />

veiklai, užtikrinančiai ryšius bei priemones tarpusavio<br />

saugumui stiprinti. Pas<strong>ir</strong>odžius doktrinai, buvo konstatuojama,<br />

jog šios priemonės tuo momentu turi <strong>ir</strong> gali<br />

būti labiau politinės nei karinės. Tačiau eliminuoti karinės<br />

jėgos kaip priemonės negalima, tik reikia padaryti<br />

ją labiau adekvačia esamai situacijai. 2001 m. įvykiai tą<br />

puikiai parodė. Aktyviausi NATO nariai nesibaidė naudoti<br />

karinio poveikio priemones Irake <strong>ir</strong> Afganistane.<br />

Tačiau britų karinės politikos spektras neaps<strong>ir</strong>iboja vien<br />

tik konfliktų zonomis <strong>ir</strong> vien tik savo pajėgų panaudojimu<br />

tiesioginiuose kariniuose veiksmuose. Kariuomenė<br />

daug prisideda prie humanitarinių misijų, bet reikia suprasti:<br />

be pilietinės savimonės <strong>ir</strong> aiškiai suformuluotos<br />

politinės valios bet kokių kariuomenės veiksmų efektyvumas<br />

yra menkas.<br />

Britų karys<br />

A<strong>ir</strong>ijoje.<br />

Jėgų pergrupavimas: priverstinis ar<br />

apskaičiuotas?<br />

2007 m. rugpjūtį Šiaurės A<strong>ir</strong>ijoje pasibaigė britų<br />

kariuomenės pajėgų operacija „Vėliava“ (angl. Operation<br />

Banner), kuri tesėsi beveik keturis dešimtmečius.<br />

1969 m. dėl kruvinų sus<strong>ir</strong>ėmimų tarp katalikų<br />

<strong>ir</strong> protestantų vietinė valdžia bei jėgos organizacijos<br />

negalėjo kontroliuoti padėties, į neramų regioną buvo<br />

nuspręsta įvesti kariuomenę. Iki operacijos pabaigos<br />

A<strong>ir</strong>ijoje spėjo būti iki 300 tūkst. Jungtinės Karalystės<br />

kariškių. Per didžiausius neramumus, žinomus kaip The<br />

Troubles, britų kontingentas siekė apie 27 tūkstančius.<br />

Malšindami riaušes <strong>ir</strong> kovodami su teroristiniais metodais<br />

veikusios A<strong>ir</strong>ijos Respublikos armijos (IRA) nariais<br />

žuvo beveik 800 karių, apie 6000 buvo sužeisti. Paskutinis<br />

britų karys buvo nukautas 1997 metais.<br />

Naujosios gynybos doktrinos priėmimo metu pagaliau<br />

pradėta kalbėti apie IRA nusiginklavimą <strong>ir</strong> vietinės<br />

daugiakonfesinės administracijos sukūrimą, tačiau realiai<br />

didžioji dalis a<strong>ir</strong>ių ekstremistų ginklus sudėjo tik<br />

2005 m., o likusios radikaliosios frakcijos tapo sąlyginai<br />

nepavojingos. Kariškių patruliai <strong>ir</strong> postai pamažu pradėjo<br />

nykti iš A<strong>ir</strong>ijos kelių bei gatvių.<br />

Britų pajėgoms A<strong>ir</strong>ijoje vadovaujantis generolas<br />

N. Parkeris išreiškė bendrą nuomonę, jog karinės<br />

pajėgos daug prisidėjo prie krizės stabilizavimo <strong>ir</strong><br />

sukūrė sąlygas politiniam jos sureguliavimui, nors kartais<br />

kariškiams „tekdavo vykdyti labai komplikuotas<br />

užduotis itin sudėtingomis sąlygomis“. Generolas sulygino<br />

jas su dabartinėmis situacijomis, su kuriomis tenka<br />

susidurti britų kariams Irake <strong>ir</strong> Afganistane. „Priešprieša<br />

buvo visai nepanaši į regbio kėlinį, po kurio dalyviai<br />

draugiškai spaudžia vienas kitam rankas. Tai buvo milžiniškas<br />

pasiaukojimas“,– teigė gen. N. Parkeris. Gynybos<br />

ministras B. Ainswortas kariuomenės atšaukimą iš<br />

Šiaurės A<strong>ir</strong>ijos pavadino „naujos eros pradžia“.<br />

Tiesą sakant, įvykiai A<strong>ir</strong>ijoje daug kuo padėjo dabartiniams<br />

britų kariuomenės raidos procesams. Galima<br />

sakyti, kad dar šaltojo karo metu „tiesiog namie“ jie įgijo<br />

naudingos pat<strong>ir</strong>ties apie asimetrines grėsmes <strong>ir</strong> nekonvencinio<br />

karo metodus.<br />

Gali būti, kad rimtas šio patyrimo vertinimas <strong>ir</strong> privertė<br />

pasisakyti Didžiosios Britanijos kariuomenės vadą<br />

gen. R. Danatą už britų kontingento išvedimą iš Irako.<br />

Jau 2006 metų pabaigoje generolas interviu laikraščiui<br />

„Daily Mail“ pasisakė už tokį žingsnį, teigdamas:<br />

„Amerikiečių vadovaujamos koalicijos planai įtv<strong>ir</strong>tinti<br />

Irake demokratiją greičiausiai žlugs. To buvo tikimasi.<br />

Istorija parodys, ar tai buvo protinga, ar naivi vil-

KARDAS 2012 m. Nr. 2 (454) 63<br />

tis. Nemanau, kad mes tą padarysime. Manau, turėtume<br />

kelti mažesnes ambicijas.“<br />

Toks 2006 m. rugpjūtį britų armijai ėmusio vadovauti<br />

generolo požiūris k<strong>ir</strong>tosi su Didžiosios Britanijos<br />

premjero T. Bla<strong>ir</strong>o pozicija. Pastarasis, kaip <strong>ir</strong> JAV Prezidentas<br />

Džordžas Bušas, aktyviai rėmė karinę operaciją.<br />

Jis manė, kad Britanijos ar JAV pajėgų atitraukimas iš<br />

Vidurio Rytų reikštų didelę propagandinę islamo fundamentalizmo<br />

pergalę. Pasak T. Bla<strong>ir</strong>o, kariai Irake turi<br />

likti iki tol, kol saugumą galės užtikrinti pačių <strong>ir</strong>akiečių<br />

pajėgos. Tačiau naujasis T. Bla<strong>ir</strong>o įpėdinis G. Braunas<br />

pasisakė už tokį pat scenarijų, koks įvyko <strong>ir</strong> Šiaurės A<strong>ir</strong>ijoje.<br />

Naujasis premjeras teigė, kad sprendimas yra galutinis.<br />

Pasak jo, Irako valdžiai teksią suprasti, jog ji pati yra<br />

atsakinga už esminius sprendimus, lemsiančius šalies<br />

saugumą. Basros gatvių britai nebepatruliuos, bet pr<strong>ir</strong>eikus<br />

ateis į pagalbą Irako vyriausybės pajėgoms.<br />

Karas „užjūriuose“ ne itin populiarus plačiuosiuose<br />

britų sluoksniuose <strong>ir</strong> leiboristai groja šia styga. Kaip<br />

kontrastas šiam norui vertintina karališkosios šeimos<br />

atžalos princo Hario karinė tarnyba. Leitenanto laipsnį<br />

turintis Vindzorų dinastijos palikuonis vadovavo padaliniui,<br />

sudarytam iš kelių kovinių mašinų. Iš pradžių<br />

Haris turėjo dalyvauti misijoje Irake, bet vėliau dėl tam<br />

tikrų priežasčių jam teko vykti į Helmando provinciją<br />

pietiniame Afganistane. Kaip pranešama, išimčių <strong>ir</strong><br />

nuolaidų princui nebuvo taikoma. Jis gyveno tokiomis<br />

pačiomis sąlygomis, kaip jo tarnybos draugai, <strong>ir</strong> dalyvavo<br />

koviniuose veiksmuose per šūvio nuotolį nuo talibų<br />

įtv<strong>ir</strong>tinimų. Galbūt toks pavyzdys sumažins rezervuotą<br />

britų požiūrį? O jeigu jų pajėgų karštuosiuose taškuose<br />

sumažės, galbūt britai galės jas efektyviau panaudoti<br />

kitoms reikmėms, kompensuodamos karinę galią savo<br />

pagarsėjusia diplomatija? Tai parodys netolima ateitis.<br />

Gynybos reforma: kompromisas tarp<br />

norimo <strong>ir</strong> įmanomo<br />

Karališkasis jungtinės tarnybos institutas yra teisus<br />

teigdamas, kad Britanijos išlikimas priklauso ne tik<br />

nuo atnaujinto tikėjimo savo tapatybe, tradicijomis <strong>ir</strong><br />

kultūra. Jis susijęs <strong>ir</strong> su įsipareigojimu transformuoti<br />

savo ginkluotąsias pajėgas. Britanija privalo būti pas<strong>ir</strong>uošusi<br />

sk<strong>ir</strong>ti mažiausiai 3 procentus BVP gynybai,<br />

idealiu atveju – 4 procentus, kad užtikrintų, jog jos<br />

karinės operacijos galės būti palaikomos visame pasaulyje.<br />

Be tokio įsipareigojimo Jungtinė Karalystė,<br />

kaip pasaulinė galia, tik smuks, turės mažiau diplomatinės<br />

įtakos <strong>ir</strong> susidurs su vis pavojingesniu pasauliu<br />

užimdama silpnas pozicijas.<br />

Tuo tarpu dabartinė leiboristų vykdoma politika <strong>ir</strong><br />

asignavimai gynybos reikmėms šalyje susilaukia nemažos<br />

kritikos. Dideli gynybos išlaidų sumažinimai valdant<br />

leiboristų vyriausybei sumenkino Britanijos jūrinę<br />

galią, o britų kariuomenė dabar yra pasiekusi žemiausią<br />

lygį per visą savo gyvavimo laiką. Tuo tarpu „Financial<br />

Times“ ekspertas <strong>saugumo</strong> klausimais S. Fidleris<br />

pareiškė, jog „Britanija neturi lengva ranka numoti į<br />

savo gynybinio potencialo mažėjimą. O jei ji taip <strong>ir</strong><br />

padarys, tai privalo būti sąmoningo <strong>ir</strong> apskaičiuoto<br />

pas<strong>ir</strong>inkimo išdava, o ne priverstinis procesas, kokį<br />

matome dabar.“<br />

Taigi, ką matome dabar? 2004–2008 m. buvo numatyta<br />

sumažinti tarnaujančiųjų Britanijos karinėse pajėgose<br />

skaičių. Daugiausia numatyta sumažinti Karališkųjų<br />

oro pajėgų kariškių skaičių (7500), o karinių jūrų<br />

pajėgų – 1500, neįskaitant laisvai samdomų darbuotojų.<br />

Tuo tarpu britų žiniasklaida praneša, jog dėl to kariuomenė<br />

nesukomplektuota: sausumos pajėgose trūksta<br />

3290, karinėse jūrų pajėgose – 1280, o karinėse oro pajėgose<br />

– 940 kariškių.<br />

Mažinamas karinės technikos <strong>ir</strong> ginkluotės kiekis.<br />

P<strong>ir</strong>miausia stengiamasi atsisakyti morališkai pasenusių<br />

pavyzdžių.<br />

9 Karinėse oro pajėgose pradėta nurašyti „Jaguar“<br />

naikintuvus, „Puma“ sraigtasparnius. Kita vertus, šios<br />

pajėgos aprūpinamos modernia ginkluote, atitinkančia<br />

dabartinę karybos sampratą. Tai „oras-žemė“ klasės raketos<br />

„Stormshadow“, taip pat ypatingo tikslumo „protingos<br />

bombos“, kurias gali nešti „Tornado“, „Harrier“ <strong>ir</strong><br />

„Eurofighter“ tipo orlaiviai.<br />

9 Karinės jūrų pajėgos nurašė tris eskadrinius minininkus<br />

– „Cardiff “, „Glasgow“ <strong>ir</strong> „Newcastle“, tiek pat<br />

fregatų („Grafton“, „Marlborough“, „Norfolk“).<br />

Tačiau, kaip pranešama, Britanija neatsisako ambici-<br />

Būsimieji<br />

Jungtinės<br />

Karalystės<br />

lėktuvnešiai<br />

(projektas).

64<br />

mes ne vieni<br />

jų išlaikyti buvusį „jūrų valdovės“ vardą. Vyriausybė jau<br />

pas<strong>ir</strong>ašė sutartį pradėti statyti lėktuvnešius „HMS Queen<br />

Elizabeth“ <strong>ir</strong> „HMS Prince of Wales“. Jų planuojama<br />

vandens talpa – 65 tūkst. tonų (dabartinio „Invincible“<br />

lėktuvnešio vandens talpa yra trigubai mažesnė). Būsimuosiuose<br />

laivuose galės bazuotis iki keturiasdešimties<br />

„Joint Strike Fighter“ tipo lėktuvų, o kiekvieno lėktuvnešio<br />

ekipažą sudarys apie 1450 žmonių personalas. Britų<br />

adm<strong>ir</strong>aliteto pranešime žiniasklaidai minima, jog tokių<br />

laivų pask<strong>ir</strong>tis – padėti Jungtinei Karalystei apginti<br />

savo interesus bet kuriame pasaulinio vandenyno taške<br />

<strong>ir</strong> visame pasaulyje.<br />

9 Sausumos kariuomenės artilerija sumažinta šešiomis<br />

baterijomis (iš viso 33 savaeigių AS-90 pabūklų).<br />

Tai susiję ne tik su karinio biudžeto deficitu <strong>ir</strong> lėšų taupymu,<br />

bet <strong>ir</strong> su kariuomenės reorganizacija: pranešama,<br />

jog 4-oji tankų brigada taps mechanizuotąja, sumažinus<br />

joje tankų „Challenger“ skaičių. Tuo tarpu 19-oji mechanizuotoji<br />

brigada atsisakys savaeigių pabūklų <strong>ir</strong> taps<br />

lengvąja pėstininkų brigada. Turėtų būti peržiūrėtas<br />

„Landrover Snatch“ visureigių panaudojimo kariuomenėje<br />

klausimas, kuris labiausiai neramino iš britų parlamento<br />

atstovų sudarytą specialų gynybos komitetą. Iš<br />

atsiliepimų matyti, jog ši transporto priemonė nepakankamai<br />

apsaugojo karius nuo Irake naudojamų pakelės<br />

bombų. Gynybos sekretorius D. Braunas įsakė nedelsiant<br />

išanalizuoti šį klausimą <strong>ir</strong> nuspręsti – atsisakyti<br />

šios modifikacijos ar ją tobulinti. „Negalime karių siųsti<br />

į operacijas, prieš tai nedavę jiems reikiamų įrankių<br />

tam darbui atlikti. Gynybos ministerija skubos tvarka<br />

privalo spręsti apginklavimo problemą <strong>ir</strong> personalo trūkumus“,–<br />

pareiškė komiteto p<strong>ir</strong>mininkas, konservatorių<br />

deputatas Dž. Arbatnotas.<br />

Pranešama <strong>ir</strong> apie kitus techninių priemonių tobulinimo<br />

projektus: asignuojami taktinės grandies radijo<br />

ryšio kodavimo sistemų, apsaugos nuo MNG priemonių<br />

<strong>ir</strong> kiti projektai.<br />

9 Pokyčių neišvengia net specialiosios pajėgos, nors<br />

laikoma, jog britai šioje srityje yra autoritetas daugelio<br />

valstybių analogiškos specializacijos struktūroms. Pavieniai<br />

padaliniai glaudžiau bendradarbiauja <strong>ir</strong> koordinuoja<br />

savo veiksmus, padedami Specialiųjų pajėgų<br />

d<strong>ir</strong>ektorato. Vykdomos platesnio masto operacijos. Plėtojant<br />

kompleksinių operacijų koncepciją, pasitelkiami<br />

<strong>ir</strong> nauji padaliniai. Pavyzdžiui, iš strateginę reikšmę pasiekusių<br />

parašiutininkų suformuotas žvalgybos pulkas.<br />

Taip pat prie specialiųjų pajėgų prisk<strong>ir</strong>tas naujai sukurtas<br />

atsk<strong>ir</strong>as ugnies palaikymo batalionas.<br />

Tokie pokyčiai liudija, kad britų karinės pajėgos mažina<br />

specializuotų, „inertiškų“ padalinių skaičių, prioritetą<br />

atiduodama greitai perdislokuojamiems universalesnės<br />

pask<strong>ir</strong>ties kariniams vienetams. Ši tendencija<br />

galioja ne tik specialiosioms, bet <strong>ir</strong> „konvencinėms“ pajėgoms.<br />

Šiuo metu ypač pasiteisina kovinių 600–700 karių<br />

grupių (angl. Battlegroups), suformuotų <strong>ir</strong> aprūpintų<br />

pagal poreikį, koncepcija. Jungtinės Karalystės generalinio<br />

štabo v<strong>ir</strong>šininko nuomone, artimiausiu metu šaliai<br />

pakaks pajėgų iš 30 tūkstančių karių, kuriuos pr<strong>ir</strong>eikus ji<br />

galėtų operatyviai perdislokuoti į bet kurią pasaulio vietą.<br />

Tai diktuoja <strong>ir</strong> dabartinis kovinių veiksmų pobūdis,<br />

kurių metu ypač pasiteisina kompleksinės operacijos <strong>ir</strong><br />

sąveika su sąjungininkų pajėgomis. Valdymo procedūros<br />

įgauna itin svarbią reikšmę. Ginkluotės <strong>ir</strong> technikos<br />

požiūriu orientuojamasi į efektyvumą <strong>ir</strong> saugumą, visų<br />

p<strong>ir</strong>ma į aukštąsias technologijas, nors gynybos biudžetas<br />

skatina taupyti lėšas. Britų ekspertai nesitiki globalaus<br />

konflikto, be to, jų nuomone, „naivu būtų tikėtis<br />

apginkluoti visą kariuomenę karui su Kinija“. Tipiška<br />

vieno adm<strong>ir</strong>aliteto karininko nuomonė: „šiuo metu <strong>ir</strong><br />

netolimoje ateityje mums teks kovoti ne su laivynais,<br />

o su priešais guminėse valtyse.“<br />

Solidžiau šią mintį yra išdėstęs M. Džoisas, Londono<br />

karališkojo jungtinės tarnybos instituto Transatlantinės<br />

programos vadovas:<br />

Kalbant apie NATO, Aljanso karinėse reformose jau<br />

seniai matosi transformacinės politikos strategijos bruožai.<br />

ISAF misijoje Afganistane NATO pajėgos jau susidūrė<br />

su kai kuriomis iš tokių naujųjų grėsmių, su kuriomis<br />

gali tekti kovoti ateityje, kurios tapo pajėgumų reformos<br />

katalizatoriumi. Irako pat<strong>ir</strong>tis sudaužė primityvų „kautynių“<br />

<strong>ir</strong> „pokario“ atskyrimą, kartu <strong>ir</strong> požiūrį, kad stabilizacijos,<br />

atstatymo <strong>ir</strong> taikos palaikymo veikla „tinka<br />

nebent tik ištižėliams“. Pasinaudodami asimetrinio karo<br />

metodais, teroristai <strong>ir</strong> maištininkai pavertė pokonfliktinę<br />

stadiją kur kas intensyvesne <strong>ir</strong> brangiau kainuojančia<br />

pat<strong>ir</strong>timi, nei prieš ją buvęs palyginti trumpas įprastinės<br />

kovos etapas. Tiesą sakant, buvo paneigta visa karybos,<br />

kaip linijinio perėjimo nuo didelio intensyvumo kautynių<br />

į mažesnio intensyvumo pokario stadiją, samprata. Koalicijos<br />

pajėgos buvo priverstos prisitaikyti prie neaiškios<br />

situacijos, kur intensyvumo lygis, priešininko prigimtis<br />

bei tikslai be paliovos kinta.<br />

Akivaizdu, kad vėl sutelktas dėmesys nestandartinei<br />

karybai (į šią kategoriją įeina stabilizacija, atstatymas<br />

<strong>ir</strong> taikos paramos uždaviniai). Jau yra ženklų, rodančių,<br />

kad „netaisyklinga karyba“ iš antrinės svarbos klausimo<br />

tapo svarbiu gynybos planavimo prioritetu.

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!