nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.
nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.
nato energetinio saugumo perspektyvos ir lietuvos kompetencija 44 p.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
50<br />
Numerio akcentas<br />
gijų apeliuoja į „kolektyvinę visuomenės sąmonę“, prieš<br />
kurią priešpriešinti logikos neįmanoma (pavyzdžiui,<br />
gandai apie bankų nepatikimumą verčia masiškai atsiimti<br />
indėlius).<br />
Trečia, manipuliuojama esminiais žmogaus poreikiais<br />
(pavyzdžiui, kuriamas ne<strong>saugumo</strong> pojūtis) bei<br />
primityviomis emocijomis (pavyzdžiui, baime). Pavyzdžiui,<br />
parašius apie Rygos šprotuose esantį padidintą<br />
dioksino kiekį, retas kuris tikrins fakto patikimumą –<br />
verčiau susilaikys <strong>ir</strong> nep<strong>ir</strong>ks produkto.<br />
Ketv<strong>ir</strong>ta, nepam<strong>ir</strong>štama vizualumo <strong>ir</strong> simbolių svarba.<br />
Dažnai jie „apeina“ net <strong>ir</strong> kritiškiausio žiūrovo logiką,<br />
„nusėsdami“ pasąmoniniu lygiu. O kartais net <strong>ir</strong><br />
neutralūs įvykiai įgauna simbolinės prasmės, susiejant<br />
su tam tikru politizuotu kontekstu (pavyzdžiui, Rusijos<br />
estrados atlikėjų koncertai Lietuvoje svarbių valstybinių<br />
švenčių išvakarėse).<br />
Penkta, toli gražu ne visada matomi ar atsekami konkrečios<br />
informacijos ryšiai su tam tikra ideologija. Informacijos<br />
vartotojas, nežinantis „kam tai naudinga“,<br />
linkęs daug nekritiškiau vertinti siūlomą jam informacinį<br />
produktą, kuris, kaip gali paaiškėti, tėra Trojos<br />
arklys.<br />
Nedraugiška propaganda labiausiai veikia „nesaugius“<br />
individus bei visuomenės grupes. Nesaugumą čia<br />
reikėtų suprasti kaip ekonominį neužtikrintumą, išsilavinimo<br />
<strong>ir</strong> socializacijos spragas, priklausymą marginalizuotoms<br />
grupėms, politikos užribiams. Reikia pasakyti,<br />
kad psichologinio karo ekspertai <strong>ir</strong> patys stengiasi<br />
sukurti ekonominio, socialinio, etninio ne<strong>saugumo</strong><br />
pojūčius, t. y. norimą dalyką pateikti kaip esamą. Tam<br />
pasitelkiama daug daugiau priemonių <strong>ir</strong> metodų, nei<br />
išvardyta šiame tekste. Sukelti nepasitikėjimą valstybe<br />
yra tik p<strong>ir</strong>masis informacinio karo uždavinys. Daug<br />
svarbesnis priešiškos informacijos tikslas – suskaidyti<br />
atakos objekto identiteto bei pasaulėžiūros vientisumą<br />
<strong>ir</strong> sugriauti giluminių vertybių sistemą.<br />
POKARIS: istorijos klastotės<br />
„...Partizanų istorija – vienas iš stulpų, į kurį remiasi<br />
mūsų pilietinė savimonė, mūsų istorinė atmintis. Tai<br />
tema, kurią panaudojant galima skaldyti visuomenę.<br />
Partizanų istorijai idėjų kare daug dėmesio sk<strong>ir</strong>iama ne<br />
atsitiktinai.“(R. Jokimaitis).<br />
Pokario šūviai nutilo, bet idėjų karas tęsiasi. Ir įdomu,<br />
kad jau kuris laikas gausėja informacijos, kur bandoma<br />
„naujai peržiūrėti“ pokario istorijos faktus. Daroma tai<br />
išties įva<strong>ir</strong>iai. Štai su Kremliumi siejama Rusijos naujienų<br />
agentūra Regnum, paskaičiusi kovo 15 d. Krašto apsaugos<br />
ministerijos Viešųjų ryšių departamento išplatintą<br />
spaudos pranešimą apie generolo Jono Žemaičio<br />
gimimo 103-iųjų metinių minėjimą Lietuvos karo akademijoje,<br />
paskelbė: „Lietuvos gynybos ministerija istoriją<br />
iškraipo taip, kaip jai palankiau“ (rus. „Министерство<br />
обороны Литвы извращает историю так, как<br />
считает удобным для своих нужд“). Formaliu tokio<br />
išpuolio pretekstu tapo vieną generolo biografijos etapą<br />
abstrahuojantis pranešimo sakinys: „1940-aisiais prasidėjus<br />
Lietuvos okupacijai Jonas Žemaitis neprisijungė<br />
nei prie vienos svetimos kariuomenės, o išėjo į atsargą <strong>ir</strong><br />
įsitraukė į rezistencinę veiklą.“ Pasinaudojusi pranešime<br />
nepaminėtu faktu, kad prasidėjus okupacijai J. Žemaitis<br />
1940 m. pateko į sovietams pavaldžios vadinamosios<br />
Liaudies kariuomenės 29-ąjį šaulių korpusą, agentūra<br />
Regnum Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos<br />
Prezidiumo p<strong>ir</strong>mininko Jono Žemaičio-Vytauto,<br />
nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos<br />
priėmimo iki m<strong>ir</strong>ties 1954 metų lapkričio 26 d.<br />
faktiškai vykdžiusio Respublikos Prezidento pareigas <strong>ir</strong><br />
2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo paskelbto Prezidentu,<br />
portretui apdergti, švelniai tariant, nepagailėjo<br />
purvo. Jis, matote, <strong>ir</strong> ne itin sėkmingai kariškio karjerą<br />
pradėjęs, <strong>ir</strong> Lietuvą „prijungus prie SSSR“, drauge su kitais<br />
„buržuazinės“ Lietuvos kariškiais sovietų kariuomenei<br />
prisiekęs, <strong>ir</strong> iš mūšio ne kartą pabėgęs, <strong>ir</strong> dukart kario<br />
priesaiką sulaužęs, <strong>ir</strong> partizanų „armijai“ kadrų parinkti<br />
nemokėjęs, mat pasikliovęs NKVD mainais į gyvybę<br />
jį pardavusiu išdaviku, <strong>ir</strong> net sušaudytas Butyrkos<br />
kalėjime ne kieno kito, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo<br />
teismo sprendimu... Štai, matote, koks neprofesionalus<br />
<strong>ir</strong> nedoras. Maža to, agentūra, vienu užsimojimu sugretinusi<br />
generolą J. Žemaitį <strong>ir</strong> „taikių gyventojų žudiką“<br />
partizaną Antaną Kraujelį, dar kartą „primena“ teiginį,<br />
neva šiuolaikinė Lietuvos istoriografija visaip stengiasi<br />
pritaikyti istoriją valdančiosios partijos poreikiams <strong>ir</strong><br />
šlovina itin blogus antitarybinio pogrindžio dalyvius.<br />
Kodėl tie Baltijos šalių istorikai lyg susitarę taip bjauriai<br />
elgiasi, juk dabartinė Rusijos valdžia sovietinei istorijai<br />
jokių pretenzijų neturi, nei tada, nei dabar savo budelių<br />
veiklos kaimyninėse šalyse neklastojo <strong>ir</strong> jų istoriografija<br />
tokia skaidri, tokia nešališka... Matyt, Regnum būtų<br />
daug maloniau, jei dabar, kaip <strong>ir</strong> per penkis sovietmečio<br />
dešimtmečius, šlovintume stribus, kolaborantus ar kokį<br />
nors kompartijos sekretorių.<br />
Detaliau nagrinėjant minėtą J. Žemaičio gyvenimo<br />
etapą tektų paminėti, kad tikslių <strong>ir</strong> neginčijamų archyvinių<br />
duomenų apie tai, kad J. Žemaitis prisiekė sovietams
Change language