diferencijuoto ir nuotolinio mokymo elementų taikymas matematikos ...
diferencijuoto ir nuotolinio mokymo elementų taikymas matematikos ...
diferencijuoto ir nuotolinio mokymo elementų taikymas matematikos ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kolegijoje <strong>matematikos</strong> dalyko studijas sudaro auditorinis <strong>ir</strong> savarankiškas darbas. Auditorinis darbas susideda<br />
iš paskaitų <strong>ir</strong> praktikumų.<br />
Paskaitose beveik negalimas tiesioginis užsiėmimo turinio diferencijavimas. Tačiau galima pateikti kelias<br />
rekomendacijas, kad dėstoma medžiaga būtų prieinama įva<strong>ir</strong>ių gebėjimų studentams. Paskaitų medžiagą siūloma dėstyti<br />
nuosekliai, remiantis principu – nuo minimalaus lygio iki vidutinio, pažengusiųjų grupei (<strong>ir</strong> kitiems norintiems)<br />
duodama visa informacija arba pateikiamos nuorodos į atitinkamus šaltinius pagal kiekvieną temą. Kai paskaitos<br />
medžiagą sudaro daug naujų sąvokų, apibrėžimų, taisyklių <strong>ir</strong> pan., dėstytojams siūloma naujos paskaitos parengtą<br />
medžiagą iš anksto sudėti į Moodle aplinkoje. Studentai turėtų galimybę į paskaitą atsinešti jau spausdintą teorijos<br />
medžiagą, tuomet dėstytojas, sutaupęs paskaitos laiką, galėtų pateikti įva<strong>ir</strong>esnių uždavinių sprendimus <strong>ir</strong> kt. Toks<br />
metodas ypač tinka ištęstinių studijų studentų mokymui. Pageidautina išdėstytos medžiagos frontali apklausa.<br />
Ne paslaptis, kad auditorinio darbo valandų skaičius aukštosiose mokyklose nuolat mažinamas, o tai verčia<br />
praktikumų metu aps<strong>ir</strong>iboti tik minimalaus <strong>ir</strong> vidutinio lygio uždavinių sprendimu. Norint, kad dėstytojai efektyviau<br />
d<strong>ir</strong>btų su kiekvienu studentu, siūloma praktikumų užsiėmimus vykdyti nedidelėse grupėse (12 – 15 studentų), t. y.<br />
akademinę studentų grupę dalyti į du pogrupius.<br />
P<strong>ir</strong>mųjų praktikumų metu dėstytojas turėtų visai grupei pateikti bendras, bet nevienodo lygio užduotis, tačiau<br />
jas išdėstyti ,,kopėčių“ principu, tuomet kiekvienas studentas jas atliks pagal savo pas<strong>ir</strong>engimo lygį <strong>ir</strong> gebėjimus. Vėliau<br />
siūloma studentus grupuoti poromis arba grupėmis, kurias sudaro sk<strong>ir</strong>tingų gebėjimų studentai. Iš pradžių jas gali<br />
sudaryti dėstytojas, o laikui bėgant studentai dažniausiai susigrupuoja patys. Tokioms grupėms siūloma pateikti<br />
diferencijuotas užduotis, kad kiekvienas studentas galėtų atlikti užduotį pagal savo galimybes. Grupinio darbo metu<br />
stipresnieji studentai padeda silpnesniems. Pasakl Ilinojaus universiteto dėstytojų, edukologijos teorija <strong>ir</strong> praktika<br />
atskleidžia, kad mokymasis aukščiausiu lygiu vyksta tada, kai besimokantysis gali padėti mokytis kitam. Tuomet<br />
natūraliai įsigilinama į aiškinamą dalyką, nes tenka savais žodžiais, pasitelkiant turimą pat<strong>ir</strong>tį, aiškinti išmoktą<br />
medžiagą. Dažnai atsitinka, kad aiškintojas pats suvokia, ko jis negali paaiškinti, <strong>ir</strong> tenka dar kartą gilintis į aiškinamą<br />
dalyką. Kita vertus, toks mokymasis stiprina asmeninės atsakomybės jausmą, kai savanoriškai įsipareigojama kitam<br />
padėti. Savo ruožtu stiprėja emociniai kontaktai tarp besimokančiųjų, randasi, pasak Čikagos universiteto psichologo <strong>ir</strong><br />
ugdymo specialisto M. Csikzentmychalyi, pakilumo išgyvenimas, skatinantis visų besimokančiųjų vidinę motyvaciją.<br />
Diferencijavimo elementų <strong>taikymas</strong> aktyvina savarankišką studentų darbą, kas atitinka šiuolaikinių metodikų<br />
reikalavimus. Apmaudu, bet dauguma studentų nėra tinkamai parengę d<strong>ir</strong>bti savarankiškai. Veiksniai, nuo kurių<br />
priklauso studentų savarankiško darbo sėkmė: 1) <strong>mokymo</strong>si motyvai; 2) studento nuostata savarankiškai d<strong>ir</strong>bti; 3)<br />
mokėjimo mokytis lygis; 4) bazinis pas<strong>ir</strong>engimas vidurinėje mokykloje; 5) aktyvi pažintinė veikla auditorijoje; 6)<br />
mokėjimas d<strong>ir</strong>bti ne auditorijoje, dėstytojui tiesiogiai nevadovaujant <strong>ir</strong> t. t. [1]. Dažniausiai studentams trūksta<br />
<strong>mokymo</strong>si motyvacijos. Aukštosiose mokyklose savarankiškas darbas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis – ją atlieka<br />
studentas pagal dėstytojo parengtą savarankiško darbo užduotį (projektas, tyrimas, analizė, ataskaita <strong>ir</strong> t. t.). Antra<br />
dalis – darbas, nereglamentuotas užduotimi (pas<strong>ir</strong>engimas praktikumams, kontroliniams darbams, egzaminams <strong>ir</strong> kt.).<br />
Individualaus savarankiško darbo užduotis dėstytojas turėtų rengti, atsižvelgdamas į studento pas<strong>ir</strong>engimo lygi, t. y. iš<br />
dalies jas diferencijuoti. Tokiam darbui atlikti A lygio (probleminiams) studentams būtina pateikti įva<strong>ir</strong>ias metodines<br />
rekomendacijas.<br />
Projektas yra planinga <strong>ir</strong> organizuota <strong>mokymo</strong>(si) proceso veikla, kurios tikslas – įveikti arba išspręsti užduotį.<br />
Kurdami projektą studentai gali t<strong>ir</strong>ti, kurti, savarankiškai gilinti savo žinias, studijuoti naują literatūrą, ieškoti<br />
informacijos, pajusti entuziazmą <strong>ir</strong> pasitenkinimą savo darbo rezultatais. Projektas puikus savarankiško darbo su<br />
diferencijavimo elementais metodas. Projekto kūrimui studentai savo noru susisk<strong>ir</strong>sto mažomis grupėmis po 4 – 5<br />
dalyvius, kiekvienas iš jų apsiima atlikti darbą pagal savo galimybes <strong>ir</strong> pajusti atsakomybę už savo veiklą. Todėl<br />
dėstytojams siūloma į <strong>matematikos</strong> <strong>mokymo</strong> turinį įtraukti nors vieną projektą – tai gali būti koks nors <strong>matematikos</strong><br />
<strong>taikymas</strong> studijuojamoje specialybėje, pas<strong>ir</strong>inktos temos statistinis tyrimas <strong>ir</strong> pan. Kadangi projektinius <strong>ir</strong> individualius<br />
darbus studentai turi atlikti savarankiškai jiems galima pasiūlyti įva<strong>ir</strong>ias laisvai platinamas kompiuterines programas bei<br />
metodinius nurodymus <strong>ir</strong> rekomendacijas jiems panaudoti. Pasitelkus programas besimokantys turės galimybę<br />
pasitikrinti atliktų darbų rezultatus. Tokio pobūdžio informacija yra dedama į v<strong>ir</strong>tualiąją Moodle aplinką.<br />
Ne paslaptis, kad laikydami egzaminą <strong>ir</strong> rašydami kontrolinius darbus studentai pat<strong>ir</strong>ia didelį psichologinį<br />
stresą. Tam, kad studentai, atvykę į šiuos atsiskaitymus, pat<strong>ir</strong>tų mažesnį stresą, Moodle aplinkoje galima įkelti<br />
kontrolinių darbų bei egzamino pavyzdžius <strong>ir</strong> pateikti reikalavimus jiems atlikti – tai padės besimokantiesiems<br />
tinkamai parengti, įvertinant savo įgytas žinias.<br />
Taigi <strong>diferencijuoto</strong> <strong>ir</strong> <strong>nuotolinio</strong> <strong>mokymo</strong> elementų <strong>taikymas</strong> <strong>matematikos</strong> <strong>mokymo</strong> procesui gali pagerinti<br />
studentų <strong>mokymo</strong>si rezultatus.<br />
3.1. Diferencijavimo taikymo <strong>matematikos</strong> <strong>mokymo</strong> turiniui pavyzdys<br />
Matematikos skyriuje ,,Funkcijų ribos <strong>ir</strong> išvestinės” nagrinėjami įva<strong>ir</strong>ūs funkcijų išvestinių taikymo uždaviniai,<br />
vienas iš jų – funkcijos tyrimas <strong>ir</strong> grafiko braižymas.<br />
A lygio studentai (probleminiai). Šios grupės studentai turi nors minimaliai įsisavinti žinias <strong>ir</strong> gebėjimus.<br />
1 4 2<br />
Užduotis. Išt<strong>ir</strong>ti funkciją f ( x)<br />
x 2x<br />
<strong>ir</strong> nubrėžti jos grafiką.<br />
4<br />
73
Change language