skysčių mechanika. hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementai ir ...

Paprasčiausias apsauginis vožtuvas yra rutulinis (4.1 pav., a) naudojant
pastovią arba reguliuojamą spyruoklės įveržimo jėgą. Esant
skysčio pulsacijoms jo lizdas susidėvi. Siekiant mažinti lizdo susidėvėjimo
tolygumą, ypač didelio slėgio hidraulinėse sistemose, rutuliukas
turi būti kreipikliuose m (4.1 pav., b). Tuomet jis juda išilgai
vožtuvo ašies.
Tokiai pat vožtuvų grupei priklauso ir kūginis vožtuvas (4.1 pav., c).
Tokio vožtuvo būtina hermetiškumo sąlyga – tikslus cilindrinio ir kūginio
paviršių ašių sutapimas, taip pat vožtuvo kreipiančiojo cilindro korpuso
ir lizdo skylės ašių sutapimas.
Išskiriamas ir perpylimo vožtuvas – tai nuolatinio veikimo vožtuvas,
palaikantis reikiamą skysčio, kurį tiekia siurblys hidraulinės
sistemos įsiurbimo zonoje, slėgį. Šis vožtuvas nuo apsauginio skiriasi
tuo, kad jo konstrukcija turi būti apskaičiuota nuolatiniam darbui.
Perpylimo vožtuvo (4.1 pav., d) hidrauliniai parametrai:
slėgių skirtumas (p 1 – p 2 ) slėgio ir nupylimo linijose;
debitas (skysčio kiekis), patenkantis į nupylimo liniją, Q n = Q s – Q v ,
čia Q s – siurblio našumas; Q v = Q s – Q n – debitas, kurį sunaudoja
varik lis.
Kaip perpylimo vožtuvai dažniausiai naudojami plunžeriniai vožtuvai.
Įtaiso plunžerio uždengimo dydis x, per kurį darbinis skystis atsidarius
vožtuvui išteka į baką, turi būti nedaug didesnis už plunžerio
galimus ašinius virpesius, kad jis virpėdamas nesidaužytų į atramą.
Šiems virpesiams slopinti naudojamas droselis n.
Skysčio išeiga. Esant statiniam darbo režimui skaičiuojamas plotas
vožtuvo pralaidumo angos (4.20 pav., a–c), per kurią turi ištekėti
reikiamas darbinio skysčio kiekis Q, kai slėgių kritimas Dp.
Skysčio kiekis Q, ištekantis pro vožtuvo plyšį, kurio lizdo briaunos
yra aštrios (4.2 pav., a ir b), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
o slėgio kritimas:
2
Q= µ ⋅Ae
⋅ ∆ p ,
ρ
(4.1)
Q
∆p = ⎛ 2
ρ
⎝ ⎜ ⎞
⎟ ;
2 µ A e ⎠
(4.2)
74