Mokymasis mūsų gyvenime turi didelę reikšmę - Vilniaus Kolegija

STUDENTŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS TYRIMAS
ANOTACIJA
Tyrimo tema – studentų mokymosi motyvacija.
Tyrimo tikslas buvo suţinoti, kas paskatina studentus mokytis, kas lemia jų studijų
programos pasirinkimą, įvertinti studentų pasitenkinimą studijomis.
Tyrimas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Pirmiausia mokymosi motyvacijos
klausimas buvo išnagrinėtas teoriniu aspektu.
Praktiniam tyrimui buvo pasirinkta Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos
fakulteto elektronikos technikos studijų programa. Buvo atlikta šios studijų programos 1-jo ir 3-
jo kursų studentų apklausa.
Apibendrinus gautus rezultatus buvo išaiškinti mokymąsi skatinantys motyvai ir studentų
nepasitenkinimą keliantys reiškiniai.
Šis tyrimas sudaro prielaidas geriau planuoti studijas fakultete, stiprinti mokymosi
motyvaciją, gerinti studijų kokybę.

1. ĮŢANGA
Mokymasis mūsų gyvenime turi didelę reikšmę. Apie mokymąsi diskutuojama
mokyklose, universitetuose, namuose, įstaigose ir ţiniasklaidoje. Be išsilavimino vis sunkiau ko
nors pasiekti. Kasmet vis didesnė dalis moksleivių, baigusių privalomą mokslą, siekia brandos
atestato, vis daugiau vidurinės mokyklos absolventų renkasi aukštąsias mokyklas, daugiau
studijuoti ateina baigusių kitas mokymo įstaigas, taip pat jau turinčių aukštojo mokslo diplomus.
Be to, tęsti mokslo sugrįţta vis daugiau vyresnio amţiaus ţmonių, didėja studento amţiaus
vidurkis.
Sėkmingas profesijos pasirinkimas gali lemti individo galimybių atsiskleidimą. Dėl to
laimi tiek individas, tiek visa visuomenė. Gerų rezultatų siekimo motyvas šiandien būdingas
nemaţai daliai studentų.
Turintiems stiprią motyvaciją studentams būdinga apgalvotai, ţingsnis po ţingsnio siekti
kokio nors tikslo, net jeigu tas procesas trunka ilgą laiką ir yra daţnai pertraukiamas.
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti Vilniau kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto
elektronikos technikos studijų programos studentų motyvus, skatinančius gerai mokytis ir jų
pasitenkinimą studijomis.
1.1. TYRIMO OBJEKTAS
Tyrimo objektas – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto elektronikos
technikos studijų programos studentų mokymąsi skatinantys motyvai.
Elektronikos technikos studijų programa (3 m. trukmės) Vilniaus kolegijos Elektronikos ir
informatikos fakultete buvo parengta 2000 m.
Elektronikos taikymo sritys labai įvairios. Elektronikos inţinierius turi sugebėti vykdyti
įvairias sudėtingos elektronikos, telekomunikacijų ir kompiuterinės technikos techninės
prieţiūros, jos įdiegimo (parinkimo, montavimo, derinimo), elektroninės technikos projektavimo
bei gamybos uţduotis, planuoti, organizuoti savo veiklą. Specialistas turi gebėti įvaldyti vis
naujas ir greitai kintančias technologijas, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Aukštųjų
technologijų ir jų pagrindu sukurtos technikos atėjimas į Lietuvą sukuria darbo vietas, kurioms
reikalingi specialistai su kitokiu negu universitete fundamentaliųjų ir taikomųjų ţinių santykiu.
Pagrindiniai programos uţdaviniai:
2

- išmokyti būsimą specialistą įvertinti sudėtingos elektroninės technikos funkcionavimą,
nustatyti gedimų prieţastis;
- suteikti ţinių, įgalinančių praktiškai spręsti elektronikos inţinerijos problemas;
- išmokyti būsimą specialistą kurti, projektuoti, įdiegti ir eksploatuoti elektroninę
aparatūrą, analogines ir skaitmenines sistemas, įvertinti ir parinkti elektroninės aparatūros
technologiją, įvertinti elektroninės aparatūros kokybę, rengti techninę dokumentaciją;
- išmokyti taikyti taikomąsias kompiuterių programas elektronikos ir mechatronikos
sistemoms ir jų įrangai projektuoti;
- išmokyti įdiegti programuojamus valdiklius, kontroliuoti mechatroninių sistemų
darbą, šalinti jų gedimus;
- suteikti studentams ţinių asmenybės bendriesiems gebėjimams ugdyti, tiriamajam
darbui organizuoti, informacijos paieškai ir analizei;
- suteikti ţinių, būtinų įmonės įkūrimui ir jos veiklos organizavimui;
- išugdyti kūrybiškai mąstantį, komunikabilų specialistą, gebantį dirbti komandoje,
galintį savarankiškai priimti sprendimus, atsakingą uţ savo veiklos rezultatus bei siekiantį
tobulėti profesinėje veikloje.
Pagal programą studijos organizuojamos taip, kad būsimasis inţinierius suvoktų savo
profesinę paskirtį, išmanytų sudėtingas šiuolaikinės informacinės visuomenės problemas, gebėtų
jas analizuoti ir spręsti.
1.2.TYRIMO TIKSLAS
Pagrindinis šio tyrimo tikslas – atskleisti mokymąsi skatinančius motyvus ir įvertinti
studentų pasitenkinimą studijomis.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;
2. Įstaigos veiklos analizė;
3. Studentų apklausa raštu;
4. Apklausos duomenų analizė;
5. Apibendrinti tyrimo metu gautus rezultatus;
6. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikti išvadas ir siūlymus.
3

1.3. TYRIMO METODIKA
Elektronikos technikos studijų programos studentų motyvacijai tirti buvo pasirinktas
apklausos metodas.
Apklausa yra marketingo informacijos rinkimas asmeninės, telefono, pašto ar mišrios
apklausos būdu (Pranulis, 1998).
Informacija buvo renkama asmeninės apklausos būdu. Tuo tikslu sudaryta anketa.
Anketa – tai klausimynas, kuris naudojamas marketingo tyrimo duomenų surinkimo
tikslais (Pranulis, 1998).
Anketoje yra 26 klausimai, iš kurių 4 yra atvirojo tipo atsakymais besibaigiantys
klausimai (respondento prašoma atsakyti jo ţodţiais), 5 klausimai - dichotominiai (iš dviejų
atsakymų prašoma pasirinkti vieną ir 17 klausimų yra uţdarojo tipo (respondento prašoma
pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymo variantų).
Studentai noriai bendradarbiavo ir atsakinėjo į pateiktus anketoje klausimus.
Apklausos rezultatai buvo suvesti į specialiai parengtą MS Excel programą. Programa
padėjo sutaupyti laiką ir greitai bei kokybiškai išreikšti gautus rezultatus procentais.
4

2. MOKYMOSI MOTYVACIJA TEORINIU ASPEKTU
Ţodis motyvacija yra kilęs iš lotyniško ţodţio „morere― — judinti, skatinti. Garsiausios
motyvacijos teorijos atsirado 20 amţiaus viduryje, tačiau jų pradininku galima laikyti F. Tailorą
(Sakalas, 2000).
Motyvacija — tai veiksmų bei elgesio ţadinimas ir skatinimas, vykstantys ţmogaus
psichikoje. Motyvai — tai veiksmų paskatos, kurios lemia jų pobūdį ir kryptį. Jie visada yra
susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu.
Motyvas — tai, kas atsispindi ţmogaus psichikoje vaizdo ar minties pavidalu ir nukreipia
jo elgesį taip, kad būtų patenkintas tam tikras poreikis (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
Motyvacija apima ţmogaus poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus, interesus ir
polinkius, vertybes, paţiūras ir įsitikinimus. Kartais motyvacinę jėgą įgyja jausmai ir emocijos
arba charakterio bruoţai.
Motyvacija perkelia mus iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia mumyse energiją ir
padeda ją nukreipti viena linkme. Jos branduolį sudaro kryptingumas ir verţlumas (Butkienė ir
Kepalaitė, 1996).
Motyvacijos teorijas sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Teorijos, kurios grindţiamos ţmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena.
Jos stengiasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija ir kas ją sąlygoja.
2. Teorijos, pagrįstos ţmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio
pasekmių suvokimas. Jos dar gali būti vadinamos procesinėmis teorijomis. Šios
teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji vystosi ir apsprendţia ţmonių
elgesį (http://lt.wikipedia.org/wiki/Motyvacija).
.Humanistinė A. Maslow (1954) poreikių hierarchijos teorija (1 pav.) sako, kad
pirmiausia turi būti patenkinami įgimti pagrindiniai poreikiai. Neįgyvendintas ţemesnio
lygmens poreikis gali likti dominuojančiu ir neleisti išsiskleisti aukštesnio lygmens poreikiui.
A. Maslow pripaţįsta ir aplinkos, kaip motyvacijos šaltinio, įtaką. Jis mano, kad į
aplinkos poveikius ţmogus gali išmintingai ir produktyviai atsakyti.
A. Maslow teorija padeda mokytojui susilaikyti nuo per greitų ir didelių pastangų
ţadinant mokinių mokymosi motyvaciją. Daug mokytojų per daţnai ragina mokinius siekti
aukštesnių poreikių, nepatenkinę ţemesniųjų. Tai gali nuvilti mokinius, sumaţinti jų norą
mokytis. Čia lygiai taip pat, kaip ir mokantis meistriškumo, kurio negalima išmokti iš karto, o
tik pamaţu ir po maţą ţingsnelį (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
5

Savęs
realizavimas
Aukštesnio lygio
poreikiai
Pripaţinimo
poreikiai
Socialiniai – priklausomumo
poreikiai (meilė,
prieraišumas)
Pirminiai
poreikiai
Saugumo poreikiai (grėsmės
nebuvimas)
Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys ir kt.)
1 pav. A. Maslow poreikių hierarchija
Naujausios šiuolaikinės psichologijos poţiūriu — ţmogus yra tapsme. Ţmogaus
tikslai, ketinimai ir veiksmai yra uţ jutimiškai suvokiamos aplinkos. M. W. Huntas (1969)
nurodė, jog, jei manome, kad aktyvumą ţadina vidinė motyvacija, tai visai nereiškia, kad į
ţmogaus elgesį galima ţiūrėti kaip, pavyzdţiui, į skausmo vengimą arba siekimą sumaţinti
įtampą. Jis stebėjo gyvūnus ir vaikus, kai šie patenkinti ţaidė. Jų pasitenkinime jis įţvelgė
būtiną ţaidimo sąlygą.
M. W. Hunto nuomone, motyvacijos esmė gali būti nesuderinamumas tarp to, kas
dabar yra, ir kas gali būti suvokta. Jis sako, kad kiekvienas ţmogus turi tam tikro lygmens
nesuderinamumą, kuris skatina veikti. Pavyzdţiui, termometras rodo vieną temperatūrą, o iš
tikrųjų ji yra kitokia. Ţmogus ieško „Kodėl taip yra" arba „Kas gali atsitikti"
Mokytojui svarbu, kaip jis mokiniams pristatys naują medţiagą. Kiekvienas mokinys
savaip pajus, kuo nauja medţiaga skiriasi nuo ankstesnės. Kiekvieną tą nesuderinamumą
reikia įveikti, kitaip motyvuoto mokymosi nebus.
Plečiantis veiklos sferai, kartu kinta ir motyvai, atsiranda naujos veiklos prieţastys. Juk
kartais esame priversti dirbti mums neįdomų darbą. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvaciją
Štai keletas dėsningumų:
6

1. Perspektyva – artimų ir tolimų veiklos tikslų supratimas. Jei ţmogus, ką nors darydamas,
nemato perspektyvos, rezultatų reikšmės ir naudos, tai motyvacija šiai veiklai bus
menkesnė, negu tokiai veiklai, kurios perspektyva aiški, ţinoma.
2. Teorinių bei praktinių ţinių reikšmės supratimas. Tai ypač padeda mokantis: jei
suprasime, kam bus reikalingos ţinios, kaip jas galima bus panaudoti darbe ar gyvenime,
tai motyvacija mokytis padidės.
3. Savo veiklos reikšmės supratimas. Turime jausti, kad mūsų darbas yra svarbus ir
naudingas mums patiems arba kitiems ţmonėms.
4. Norėdami sustiprinti motyvaciją, savo veikloje turime aptikti tokių uţdavinių, kurių
sprendimas sukeltų vidinius prieštaravimus, domėjimąsi, nepasitenkinimą bei norą
išspresti. Šių uţdavinių efektyvus išsprendimas sukelia pasitenkinimą, teigiamas emocijas
(Kauno technologijos universitetas, 2005).
Pasiekimai nėra susiję tik su motyvacija. Jie susideda iš trijų komponentų:
• motyvacijos;
• gabumų;
• galimybių.
Kitaip tariant, norint pasiekti, nepakanka turėti motyvų. Taip pat reikalingi gebėjimai ir
veiklos sritis, kurioje būtų galima juos realizuoti. Gana daţnai savo tikslų nepasiekiame ne dėl
silpnos motyvacijos, bet dėl šių įprastų problemų.
Visi tris komponentai – motyvacija, gabumai ir galimybės – labai svarbūs. Jei vienas iš jų yra
per silpnas, rezultatas nepasiekiamas.
Pagrindinės sąlygos jokiu būdu nenustato apribojimų, nuo kurių priklausytų mūsų
motyvacija. Motyvacijai jos daro priešingą įtaką.
• Ugdykime sugebėjimus: dţiaugsmą teikia gebėjimas ką nors daryti ir veikla, kurią
išmanome. Kompetencija suteikia tam tikrų motyvų.
• Taip pat yra ir su galimybėmis: kai veikla neįvertinama ar nėra sąlygų jos plėtoti,
motyvacija daţnai dingsta (Felser, 2006).
Mokymosi motyvacija padeda mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės tikslui
pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio, aktualizuoja būtinas mokinio ţinias, sugebėjimus ir
įgūdţius, paţadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos studijų kokybei, mokymosi
rezultatams ir besimokančiojo asmeninei paţangai.
7

Motyvacija sąlygoja mokymosi rezultatus, dalyvaudama pasirenkant ir įsisąmoninant
konkrečius mokymosi tikslus bei būdus. Pirmųjų klasių vaikai dar nemoka iškelti sau konkrečių
mokymosi tikslų. Mokytoja juos išmoko numatyti ir suformuluoti mokymosi tikslus,
vadovaujantis prasmingais mokymosi motyvais. Mokinys, suformulavęs ir įsisąmoninęs
mokymosi tikslą, savo valios, proto ir jausmų energiją nukreipia konkrečiam veiksmui atlikti.
Motyvai sukuria bendrą nusiteikimą mokytis, o nuo tikslų priklauso, kokie bus konkretūs
mokymosi veiksmai.
Mokėjimas atrasti ir suformuluoti konkrečius mokymosi tikslus rodo mokinio
motyvacijos brandumą. Sąmoningi tikslai iškeliami tik savarankiškai ir valingai apsisprendţiant,
laisvai pasirenkant.
Santykis tarp motyvų ir veiklos sėkmės galimybių atsispindi mokinio išgyvenimais.
Daţniausiai išgyvenimai pasireiškia dar prieš įvertinant savo veiksmus protu ir turi įtakos
mokymuisi. O. Tichomirovas (1971) įrodė, kad stipriausios emocijos būna, kai vadovaujamasi
išoriniu arba siaurų rezultatų, vidiniu, mokymosi motyvu. Kuo motyvacija brandesnė, tuo
emocijos santūresnės.
Sėkmingam ir sparčiam mokymuisi būtinas emocinis komfortas ir tam tikra emocijų
sankaupa. Tai maţas jaudinimasis, susijęs su konkrečiu noru pasiekti tikslą ir atsakingumo
jausmu, pasitikėjimas savo jėgomis, tikėjimas savo sėkme ir abejojimas, ţadinantis mąstymo bei
veiksmų savikontrolę, ir vidinis atlikimo bei išmokimo dţiaugsmas. Noras mokytis stiprėja, kai:
• mokykloje jauku ir malonu;
• jis nepavargsta ir visada darbingas;
• per pamokas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo dţiaugsmą;
• vis nauja mokymosi medţiaga ir patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą.
Tuomet bręsta ir mokymosi motyvacija. Nesėkmės, neadekvatūs mokytojo vertinimai, meilės
stoka sukelia vengimo motyvaciją ir susilpnina vaiko norą mokytis.
Tyrinėjant moksleivių mokymosi motyvaciją, naudinga skirti dvi jos dalis: turinio ir
dinamine.
Psichologai motyvų sistemoje (Lauţikas, 1974; Markovas, 1978) skiria tokius motyvacijos
turinio poţymius:
• asmeninė mokymosi prasmė, susijusi su noru mokytis;
• mokymosi motyvo turinys ir jo vieta bendrojoje asmens motyvacijos sistemoje;
• motyvo veiksmingumas, susijęs su savarankišku atsiradimu bei pasireiškimu;
• motyvo įsisąmoninimo laipsnis ir mokymosi motyvo išplitimas į kitas veiklos sritis.
8

Dinaminiai motyvo poţymiai yra patvarumas, modalumas, susijęs su asmenybę
stiprinančiomis arba silpninančiomis emocijomis, stiprumas (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
Mokymosi motyvai, nors ir kokie jie būtų, visada yra susiję su svarbiausių, fiziologinių ir
aukštesniųjų, dvasinio augimo, poreikių patenkinimu. Jau buvo minėta, kad pagal A. Maslow
poreikių hierarchijos teoriją, siekiant, kad mokinys norėtų mokytis, būtų smalsus, turėtų stiprų
poreikį viską suprasti mokydamasis, reikia, kad būtų patenkinti visi kiti ţemesnio lygmens
poreikiai, tai reiškia, kad jis būtų sotus, saugiai jaustųsi, būtų mylimas, gerbiamas ir pats galėtų
nuoširdţiai bendrauti su bendraamţiais bei kitais ţmonėmis.
Kai kurie motyvai atsiranda ir keičiasi mokantis arba įsigilinus į savo elgesį ar gyvenimo
būties klausimus (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
Veiksmingiausia ir prasmingiausia mokymosi motyvacija yra susijusi su gyvenimo prasmės
jausmu ir pačių ţmogiškiausių vertybių įsisąmoninimu. Ji kyla dvasinėje, socialinėje, kultūrinėje
aplinkoje, kai visiškai įsisąmoninamas asmeniškas patyrimas ir atsiranda galimybė savarankiškai
spręsti. Tokią mokymosi motyvaciją palaiko nuolatinis konkrečių norų ir tikslų savarankiškas
pasirinkimas bei įsisąmoninimas ir su tuo susijęs atsakingumo jausmas. Labai svarbu, kad
studentas pajustų, jog jis pats gali pasirinkti tikslą, dėtų pastangas jam įvykdyti ir kontroliuotų,
kaip pavyko veiksmai ir koks gautas rezultatas. Skirtingi tikslai skirtingai motyvuoja ţmogaus
elgesį. Tai, be abejo, lemia nevienodas mokymosi ir gyvenimo pasekmes (Butkienė ir Kepalaitė,
1996).
Atsakydamas į klausimą, kas palaiko teigiamą mokymosi motyvaciją, F. Hoppe (1930)
atsako, kad tai priklauso nuo besimokančiojo veiklos zonos ir jo asmenybės ypatybių, taip pat
nuo asmenybės brandumo ir amţiaus (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
Teigiamą motyvaciją skatina sėkmė. Visada labiau domimės tuo, kas sekasi. Mokymosi
motyvaciją ypač sustiprina laukiama sėkmė. Nuolatinė sėkmė, kuri patiriama be jokių proto ir
valios pastangų, maţiau reikšminga, kartais po jos mokymosi motyvacija net susilpnėja. Tai yra
susiję su mokinio didţiausiais tikslais, kurie, jo manymu, atitinka jo galimybes, bei emocijomis.
Dėl to manoma, jog maţas nerimas ir nedidelė nesėkmės tikimybė turėtų būti, bet mokymasis
kiekvienam turėtų baigtis sėkme — išmokimu.
Daugelio psichologų tyrimo duomenys rodo, kad nesėkmė ir bausmė mokymosi motyvaciją
maţina. Pasak J. Lauţiko (1958), bet koks nepasisekimas ir neigiamas kitų atsiliepimas apie
poelgį sukelia nemalonų jausmą bei nepasitikėjimą ir maţina ryţtingumą naujam veiksmui.
Psichologiniai tyrimai (Nuttin J., 1941; Stones E., 1984) rodo, kad grįţtamasis ryšys,
naudojant patvirtinimo principą, pagreitina mokymąsi ir priartina išmokimą. Mokytojui pranešus,
9

kad konkretus veiksmas arba atsakymas teisingas, padidėja jų kartojimo tikimybė. Grįţtamasis
ryšys ir pastiprinimas kartu veikia ir mokymąsi, ir jo motyvaciją. Mokytojo pasakymai, kad
atsakymas klaidingas, ir dar pakritikavimas, veikia kaip dviguba bausmė. Pasakydamas, kad
atsakymas teisingas, ir pasidţiaugdamas, pakiliai nuteikia silpnesnį ir jaunesnį mokinį.
Brandiems mokiniams pakanka tik pasitikrinti, ar sprendimas teisingas.
Taigi pranešant apie tai, ar sprendimai, veiksmai bei uţduotys atlikti teisingai, svarbu
atsiţvelgti į mokinio poreikį tai suţinoti. Kai mokinys tiki, kad jo atsakymas teisingas ir jis iš
tikrųjų teisingas, patvirtinti nereikia. Mokiniams, kurie abejoja ir netiki savo sprendimo
teisingumu, nors jis teisingas, kurie mano, kad jų sprendimas teisingas, bet klysta, taip pat kurie
abejoja, ar sprendimas teisingas, o iš tikrųjų jis klaidingas, būtina sakyti tiesą, kad jie galėtų
drąsiai toliau dirbti.
Labai svarbu nepastiprinti klaidų! Ţodţiais reiktų fiksuoti tik gerąją patirtį. Psichologiniu
poţiūriu mokytojas turėtų prašyti, kad pats mokinys suformuluotų ir pasakytų ar parašytų
teisingą sprendimą, arba pačiam tai padaryti.
Kai buvo sugalvoti paţymiai, buvo manoma, kad jie visada tiksliai atspindės mokinio ţinias
ir sugebėjimus. Dabar daţniausiai taip nebebūna, nors vis dar manoma, kad paţymys yra geras
stimulas mokytis.
Iš tikrųjų psichologiniu poţiūriu paţymys gali atlikti dvi funkcijas:
1) atspindėjimo (signalinę);
2) lavinančiąją.
Paţymys atspindėjimo funkciją atlieka, kai jis tiksliai atspindi ţinių apimtį, gilumą,
sąmoningumą ir sugebėjimų lygį. Taip būna, kai:
1) dėstytojas, pradėdamas dėstyti dalyką, supaţindina studentus su būsima vertinimo sistema,
paaiškina, uţ ką ir kaip bus rašomi paţymiai;
2) rašant paţymį, kalbama ne tik apie ţinias, bet konkrečiai apie mąstymo ar įsivaizdavimo
būdą, konkretų sugebėjimą ar sprendimų racionalumą;
3) studentas priima paţymį kaip atitinkamą savo ţinių ir sugebėjimų etiketę (Butkienė ir
Kepalaitė, 1996).
Lavinančioji paţymio funkcija — kai studentas gauna vertingų patarimų. Studentui labai
svarbus patarimas (vietoj nereikalingo teigiamo ar neigiamo pastiprinimo), ką toliau daryti,
pavyzdţiui, kartoti taisyklę, išmokti formules, papildomai atlikti kurią nors uţduotį, išspręsti iš
naujo tą patį uţdavinį kitu būdu ir kt. Taigi prie paţymių uţ kontrolinius rašto darbus, namų ar
klasės darbų sąsiuviniuose turi būti parašyti labai konkretūs patarimai.
10

L. B. Itelsono (1970) nuomone, mokinys nuolat norės mokytis tada, kai kuri nors mokymosi
dalis taps jo veiklos motyvu. Tokie motyvai gali būti:
- mokymosi rezultatai;
- mokymosi tikslai;
- pats mokymosi procesas.
Pirmojo tipo motyvai – tai palengvėjimo arba dţiaugsmo būsena ką nors išmokus, pagyrimas,
gera kitų ţmonių nuomonė ir kt. Mokymosi motyvai, susieti su mokymosi tikslais, yra
neatskiriami nuo mokymosi turinio ir informacijos, su kuria studentai susipaţįsta. Tokie motyvai
yra siekimas įgyti ţinių ir įgūdţių, išmokti naujų dalykų, siekti bendros erudicijos ir kt. Trečiojo
tipo motyvams priskiriama kliūčių nugalėjimas, proto jėgų naudojimas savo sugebėjimams
išreikšti. Dėstytojui svarbu ţinoti, kad kiekvieno tipo motyvaciją palaiko specifiniai veiksniai.
Dėstytojas, norėdamas paskatinti studentą, kuris mokosi dėl konkrečių mokymosi rezultatų, gali
organizuoti rungtynes, pareikšti savo nuomonę apie jo mokymosi rezultatų svarbą. Tačiau
negalima pamiršti, kad paţymiai daţniausiai skatina gauti gerus paţymius, o ne sąmoningai
mokytis. Antra vertus, mokymosi motyvacijai turi įtakos tai, uţ ką jis gauna vienokius ar kitokius
paţymius. Galima blogo paţymio baimė ir gero paţymio viltis. Neigiami motyvai niekada
neskatina mokytis.
Antrojo tipo mokymosi motyvus stiprina informacija apie studento tikslų pasiekimo kokybę,
mokymosi rezultatų reikšmę, probleminis mokymas ir visi kiti mokymo būdai, ţadinantys
paţinimo ir tyrinėjimo poreikius.
Mokymosi motyvacijai ţadinti gali būti naudojamos įvairios technikos.
Keller (1983) išskiria septyniolika mokymo motyvacinės struktūros gerinimo strategijų. Jas
galima sugrupuoti į keturias kategorijas:
1. Išlaikyti besimokančiojo susidomėjimą, pavyzdţiui, suţadinant jo smalsumą įterpus
pasakojimą apie neįprastus ir keistus įvykius.
2. Įtvirtinti mokymo situacijos aktualumą, kad būtų patenkinti besimokančiojo poreikiai ar
vertybės, pavyzdţiui, suteikiant galimybę be rizikos veikti kartu, kad būtų patenkintas
priklausymo grupei poreikis.
3. Padidinti asmeninius sėkmės lūkesčius, pavyzdţiui, daţniau sudarant sąlygas patirti
sėkmę.
4. Įtvirtinti gerus besimokančiojo mokymosi rezultatus, pavyzdţiui, panaudojant normaliai
iš uţduoties kylantį atpildą, kad būtų išlaikytas vidinis pasitenkinimas (Chmiel, 2005).
11

Motyvacijos teorijų įvairovė rodo, koks sudėtingas ir kintantis reiškinys yra mokymosi
motyvacija, priklausanti nuo daugelio skirtingų veiksnių.
Mokymosi motyvai atskleidţia vidinę mokymosi logiką. Jų neţinant, negalima suprasti,
kodėl studentas siekia arba nesiekia tikslo, negalima atspėti jo poelgio prasmės. Motyvų gali būti
daug ir prieštaringų. Kai taip yra, studentas patiria vidinį konfliktą. Skirtingų motyvų
samplaikoje atsispindi prieštaravimai tarp leidţiamo ir draudţiamo, tarp asmeninių ir grupės
interesų. Studento apsisprendimą, poelgį lemia tai, koks motyvas nugali. Prieštaringų motyvų
kova studentui gali būti labai skausminga.
Kas šią kovą laimės, priklauso nuo asmenybės brandumo — vertybinių nuostatų, idealų,
įsitikinimų, valingumo ir aukštųjų jausmų, taip pat nuo šeimos narių ir dėstytojų elgesio.
Studentui reikia apsispręsti:
1) kurios psichologinės motyvacijos teorijos jam vertingiausios norint įgyvendinti
svarbiausius ugdymo ir mokymo(-si) uţdavinius;
2) kurie mokymosi motyvacijos ţadinimo principai yra svarbiausi ir saugo augančio ţmogaus
asmenybę bei visuomenę nuo galimų bėdų (Butkienė ir Kepalaitė, 1996).
12

3. ĮSTAIGOS VEIKLOS APRAŠYMAS
2000 metų rugsėjo 1 d. reorganizavus Vilniaus aukštesniąsias mokyklas įkurta Vilniaus
kolegija. Vilniaus aukštesnioji elektronikos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos
Elektronikos ir informatikos fakultetą. Sėkmingai veikdamas ilgus metus fakultetas 2005 m.
rudenį atšventė 50–ies metų jubiliejų.
Fakulteto misija:
Parengti elektronikos, telekomunikacijų ir informacinių technologijų krypčių
specialistus su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu, atitinkančiu informacinės visuomenės
poreikius naujausiai technologijai ir mokslui;
Vystyti taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, tikslingus aukštojo mokslo plėtojimui bei
partnerystei su Lietuvos ūkio organizacijomis;
Padėti kelti profesinę kvalifikaciją, suteikti galimybę persikvalifikuoti;
Ugdyti bendruosius ir specialiuosius asmenybės gebėjimus bei pilietines vertybines
nuostatas.
Fakultete veikia 6 katedros, 4 iš jų yra studijų programas kuruojančios. Programinės
įrangos katedra kuruoja programavimo kompiuteriams studijų programą, Kompiuterinės
technikos katedra kuruoja kompiuterinės technikos studijų programą, Elektronikos ir
telekomunikacijų katedra kuruoja studijų programas: elektronikos technikos ir telekomunikacijų.
Informacinių technologijų katedrai priklauso informacijos sistemų studijų programa. Be šių
fakultete veikia dar Tiksliųjų mokslų ir Kūno kultūros ir sporto katedros.
VIKO EIF bendradarbiauja su daugeliu partnerių Lietuvoje ir uţsienyje. Tai įvairios
Lietuvos ir uţsienio šalių (Belgijos, Suomijos, Olandijos, Airijos, Danijos, Vokietijos, Ispanijos,
Portugalijos ir kt. šalių) švietimo institucijos, Lietuvos verslo įmonės, kurios konsultuoja, kuriant
studijų programas ir jas tobulinant, priima į praktiką studentus, verslo pasaulio atstovai vadovauja
studentų baigiamiesiems darbams. Fakulteto dėstytojai sėkmingai konsultuoja verslo įmones,
veda kvalifikacijos kėlimo kursus įmonių darbutojams. Taip pat fakultetas dalyvauja įvairiuose
projektuose ir programose: Leonardo da Vinci, Socrates/Erasmus ir kitose studentų ir dėstytojų
mainų programose.
Vilniaus kolegija yra aukštoji neuniversitetinė mokykla, siūlanti studijų programas,
orientuotas į praktinę veiklą ir čia rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai turintys aukštąjį
išsilavinimą. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete siūloma studijuoti 5 studijų
programas:
13

Elektronikos technika (kvalifikacija – elektronikos inţinerijos profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inţinieriaus profesinė kvalifikacija)-
dieninė ir neakivaizdinė studijų formos.
Telekomunikacijos (kvalifikacija - elektronikos inţinerijos profesinio bakalauro
kvalifikacinis laipsnis ir inţinieriaus profesinė kvalifikacija)- dieninė ir
neakivaizdinė studijų formos.
Kompiuterinė technika (kvalifikacija – informatikos inţinieriaus profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inţinieriaus profesinė kvalifikacija)-
dieninė ir neakivaizdinė studijų formos.
Programavimas kompiuteriams (kvalifikacija – informatikos profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir programuotojo profesinė kvalifikacija) –
dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos.
Informacijos sistemos (kvalifikacija – informatikos inţinieriaus profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inţinieriaus profesinė kvalifikacija)-
dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos.
Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas didelį dėmesį skiria marketingo
tyrimams. Norint priimti teisingus sprendimus būtina atlikti išsamią esamos padėties analizę.
Informacijos sklaida Vilniaus kolegijoje pavesta marketingo skyriui, kuris rūpinasi
reklaminiais skelbimais spaudoje, informacija apie fakultetus, priėmimo sąlygas, studijų
programų pasiūlą. Reklaminiai skelbimai spausdinami ―Lietuvos ryto‖ laikraštyje, leidinyje ―Kur
studijuoti‖, tai pat ir Internete. Čia trumpai ir aiškiai pateikiama informacija apie fakultetus bei
studijų programas. VIKO išleidţia ir savo reklaminius leidinius. Juose aprašomos studijų
programos, studijuojami dalykai, karjeros perspektyvos ir pan.
14

4.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
Apklausoje dalyvavo 54 Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto
elektronikos technikos studijų programos pirmojo ir trečiojo kurso studentai. Tai sudarė 90% visų
planuojamų apklausti studentų. Iš jų - 52 vaikinai ir 2 merginos. Tiriamųjų amţius – nuo 18 iki
28 metų.
4%
Vaikinai
Merginos
96%
2 pav. Studentų pasiskirstymas pagal lytį
Apklausos rezultatai parodė, kad didţiąją dalį elektronikos inţinerijos studijų programos
studentų sudaro vaikinai, net 96%, ir tik 4% studijuojančių šią studijų kryptį yra merginos. Vis
dėlto inţinieriais daţniausiai tampa vyrai.
90%
80%
70%
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
90%
10%
18 - 22 m. 23 m. ir daugiau
3 pav. Studentų pasiskirstymas pagal amţių
15

Kaip rodo tyrimo rezultatai, didţiosios dalies - net 90% - apklaustų studentų amţius yra
18 - 22 metai. Tai reiškia, kad studentai įstojo į Vilniau kolegiją iš karto po vidurinės mokyklos
baigimo. Tik 10% studentų yra 23 metų ir vyresni. Apklausos metų buvo išsiaiškinta, kad jie
bandė studijuoti kitose mokymosi įstaigose arba dėl darbo negalėjo įstoti iš karto po vidurinės
mokyklos baigimo. Kai kurie iš apklaustųjų bandė savo jėgas uţsienyje ir grįţę nusprendė įstoti į
Vilniaus kolegiją.
Šiuo tyrimu siekta nustatyti, kodėl studentai pasirinko studijas būtent Vilniau kolegijoje.
Apklausos rezultatai rodo, kad net 41% studentų pasirinko studijuoti VIKO dėl gerų kolegijos
perspektyvų ir prestiţo visuomenėje. 26% studentų atsakė, kad jau seniai norėjo studijuoti būtent
Vilniaus kolegijoje, 20% respondentų nepavyko įstojo ten, kur jie norėjo. 9% apklaustųjų kitose
mokymosi įstaigose nerado savo pasirinktos specialybės. Likusieji 4% įvardino kitą prieţastį:
lengva įstoti, kitur buvo sunku mokytis.
45%
40%
35%
30%
25%
20%
20%
26%
41%
Neįstojote ten, kur
norėjote
Kitose mokymosi
įstaigose nėra jūsų
pasirinktos studijų
programos
Jau seniai norėjote
studijuoti būtent VIKO
15%
10%
5%
0%
9%
4%
Geros VIKO
perspektyvos
Dėl kitos priežasties
4 pav. Vilniaus kolegijos pasirinkimo motyvai
Tyrimo metu buvo analizuoti Elektronikos ir informatikos fakulteto elektronikos
technikos studijų programos pasirinkimo motyvai (5 pav.). Duomenų analizė rodo, kad 43%
studentų pasirinko šią studijų programą, nes jį yra perspektyvi, 40% studentų norėjo studijuoti
būtent šią specialybę. Dar besimokydami vidurinėse mokyklose, jie jau ţinojo kokią specialybę
pasirinks baigę. 7% apklausoje dalyvavusiųjų pasikliovė prieš tai studijavusių suteikta
informacija ir jų nuomone apie studijų programą, 4% apklaustųjų paklausė tėvų, mokytojų arba
draugų patarimo, 4% - įvardino kitą prieţastį.
16

50%
45%
40%
35%
30%
25%
20%
15%
10%
5%
0%
5 pav. Studentų studijų programos pasirinkimo motyvai
Apklausoje dalyvavusiems studentams buvo uţduotas klausimas: „Ar Jums aiškūs studijų
tikslai―. 57% nurodė, kad tikslai vidutiniškai aiškūs, 39% atsakė, kad studijų tikslai jiems
visiškai aiškūs ir tik 4% studentų atsakė, kad studijų tikslai jiems visiškai neaiškūs.
Atsakydami į klausimą: „Ar Jums aiškūs dėstytojų keliami reikalavimai ir vertinimo
kriterijai― 59% atsakė, kad vidutiniškai aiškūs, 37% apklaustųjų teigia, kad dėstytojų keliami
reikalavimai bei vertinimo kriterijai jiems visiškai aiškūs, 4% studentų nurodė, kad keliami
reikalavimai jiems visiškai neaiškūs. Matome, kad situacija kartojasi. Studentams lieka
neaiškumų dėl studijų tikslų bei dėstytojų reikalavimų.
Norėjote studijuoti būtent
šią specialybę.
Stojote čia, nes norėjote
studijuoti kartu su
draugu (-e).
Pasirinkta specialybė
yra perspektyvi.
Girdėjote gerų
atsiliepimų iš prieš tai
studijavusių.
Kažkas Jums patarė
Dėl kitų priežasčių.
60%
57%
50%
40%
30%
20%
39%
Visiškai neaiškūs
Vidutiniškai aiškūs
Aiškūs
10%
4%
0%
6 pav. Studijų tikslų aiškumo vertinimas
17

70%
60%
59%
50%
40%
30%
20%
37%
Visiškai neaiškūs
Vidutiniškai aiškūs
Aiškūs
10%
4%
0%
7 pav. Dėstytojų keliamų reikalavimų ir vertinimo kriterijų aiškumo vertinimas
Tyrimas leido išsiaiškinti studentų nuomonę apie paskaitų pradţios laiką ir apie studijų
krūvį (8 ir 9 pav.). 52% studentų teigia, kad paskaitos prasideda per anksti, būna sunku atsikelti
ryte, dėl to kartais tenka praleisti pirmas paskaitas. 48% - yra patenkinti paskaitų pradţios laiku.
48%
52%
Paskaitos prasideda per
anksti
Paskaitos prasideda
tinkamu laiku
8 pav. Studentų nuomonė apie paskaitų pradţios laiką
Kitokia situacija stebima atsakant į klausimą apie studijų krūvį. Dauguma studentų, net
72% yra patenkinti studijų krūviu, o 28% mano, kad studijų krūvis yra per didelis. Nei vienas
respondentas neatsakė, kad studijų krūvis jam yra per maţas.
18

28%
72%
Studijų krūvis per didelis
Studijų krūvis tinkamas
9 pav. Studentų nuomonė apie studijų krūvį
Analizuojant pirmojo kurso studentų nuomones apie išeitų dalykų naudingumą, matome, kad
aukščiausiu balu buvo įvertinti šie dalykai: elektrotechnika, elektronika ir inţinerinės medţiagos,
analoginė elektronika bei elektroninės įrangos montavimo praktika. Anglų kalbos, signalų ir
grandinių bei elektronikos matavimų dalykai liko antroje vietoje pagal naudingumą. Remiantis
apklaustų studentų nuomone nenaudingiausias dalykas studijų programoje yra kalbos kultūra.
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
Anglų kalba
Kalbos kultūra
Fizika
Matematika
Elektrotechnika
Inžinerinė ir kompiuterinė grafika
Informacinės technologijos
Elektronika ir inžinerinės medžiagos
Analoginė elektronika
Signalai ir grandinės
Elektronikos matavimai
Kompiuterinė technika
Elektroninės įrangos motavimo
praktika
IT praktika
0
10 pav. Pirmojo kurso studentų išeitų dalykų naudingumo vertinimas
19

Tyrimas leido išsiaiškinti, kokiems dalykams dėstytojai turėtų skirti daugiau dėmesio bei
pastangų. Kadangi tokiais balais išeitų dalykų naudingumą įvertino pirmojo kurso studentai,
galima manyti, kad jie dar negali objektyviai vertinti dalykų reikšmingumą. Todėl pirmojo kurso
studentams reikia paaiškinti kiekvieno dalyko reikšmę, kad jie aiškiai suprastų dalyko
naudingumą studijų programoje.
Trečiojo kurso studentai išeitų dalykų naudingumą vertina palankiau (11 pav.).
10 Anglų kalba
Filosofija arba sociologija
9
8
7
6
5
4
3
2
1
0
Kalbos kultūra
Fizika
Matematika
Elektrotechnika
Inžinerinė ir kompiuterinė grafika
Informacinės technologijos
Aplinka ir žmonių sauga
Elektronika ir inžinerinės medžiagos
Analoginė elektronika
Signalai ir grandinės
Skaitmeninis signalų apdorojimas
Mikroprocesoriai
Ekonomikos teorija
Verslo ekonomika
Teisė
Vadyba
Elektronikos matavimai
Programavimas
Radio sistemos ir aparatūra
EA projektavimas ir gamyba
Automatika ir valdikliai
Kompiuterinė technika
Televizijos sistemos ir aparatūra
EA techninė priežiūra ir diagnostika
Telekomunikacinės sistemos ir tinklai
Elektroninės apsaugos sistemos
Elektroninės įrangos motavimo praktika
IT praktika
11 pav. Trečiojo kurso studentų išeitų dalykų naudingumo vertinimas
Kompiuterinės projektavimo priemonių praktika
Elektronikos matavimų praktika
Profesinė praktika
Baigiamoji praktika
Tyrimo rezultatai rodo, kad naudingiausi dalykai yra elektrotechnika, informacinės
technologijos, automatika ir valdikliai. Maţiau naudingi dalykai yra inţinerinė ir kompiuterinė
grafika, EA projektavimas ir gamyba, kompiuterinė technika. Maţiausiai naudingas dalykas yra
filosofija. Be to, studentai labai aukštais balais vertino profesinės veiklos praktikas. Jų nuomone
naudingiausios yra profesinė bei baigiamoji praktikos.
20

Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad naudingiausias dalykas ir pirmojo, ir
trečiojo kurso studentų nuomone yra elektrotechnika.
Atsakydami į klausimą: „Ką Jūs manote apie studentų skaičių grupėje―, 76% pirmojo
kurso studentų atsakė, kad skaičius yra normalus (12 pav.). Vienoje grupėje studijuoja 20
studentų. 13% nurodė, kad studentų skaičius yra per didelis ir beveik tiek pat apklaustųjų – 11%
- mano, kad jų skaičius vis dėlto yra per maţas.
13%
11% Studentų skaičius yra
normalus
76%
Studentų skaičius yra
per didelis
Studentų skaičius yra
per mažas
12 pav. Pirmojo kurso studentų nuomonė apie ţmonių skaičių grupėje
41% Studentų skaičius yra
normalus
59%
Studentų skaičius yra
per mažas
13 pav. Trečiojo kurso studentų nuomonė apie ţmonių skaičių grupėje
Panaši situacija stebima nagrinėjant trečiojo kurso studentų nuomones (13 pav.). 59%
respondentų mano, kad studentų skaičius grupėje yra normalus. Beveik tiek pat – 41% atsakė,
21

kad jų skaičius grupėje yra per maţas. Trečiame kurse vienoje grupėje studijuoja apie 10
studentų, todėl, kaip matome, nei vienas studentas neatsakė, kad jų skaičius yra per didelis.
Mokymosi motyvaciją įtakoja ir mokymosi aplinka, todėl buvo siekta įvertinti fakulteto,
kuriame studijuoja studentai jaukumą bei patogumą. Fakulteto aplinką, kabinetus bei
laboratorijas studentai vertino labai palankiai. Net 88% apklaustų studentų yra patenkinti
fakulteto aplinka ir tik 11% respondentų nepatenkinti. Be to, nepasitenkinimą išreiškė tik
pirmojo kurso studentai. Nepasitenkinimo fakulteto laboratorijomis prieţastis yra pasenusieji
prietaisai, įranga.
88%
90%
80%
70%
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
11%
Labai patenkinti
Nepatenkinti
14 pav. Studentų nuomonė apie fakulteto kabinetus ir laboratorijas
70%
68%
60%
50%
40%
30%
28%
Normalūs
Puikūs
Konfliktiški
20%
10%
4%
0%
15 pav. Studentų santykių su fakulteto dėstytojais vertinimas
22

Išanalizavus apklausos rezultatus apie studentų santykius su fakulteto dėstytojais (15 pav.),
matome, kad 68% studentų santykiai su dėstytojais yra normalūs ir net 28% - puikūs. Tik 4%
teigia, kad santykiai su dėstytojais yra konfliktiški. Studentų santykiai su dėstytojais yra labai
svarbus motyvacijos rodiklis. Todėl labai svarbu, kad dėstytojai palaikytų gerus santykius su
savo studentais ir vengtų konfliktiškų situacijų.
70%
60%
61%
50%
40%
30%
33%
Puikūs su visais
Geri tik su kai kuriais
Grupė nėra draugiška
20%
10%
6%
0%
16 pav. Studentų santykių su bendrakursiais vertinimas
Apklausos rezultatai apie studentų tarpusavio santykius (16 pav.) rodo, kad 61% studentų
santykiai su bendrakursiais yra puikūs. 33% respondentų nurodo, kad jų santykiai geri tik su kai
kuriais kartu studijuojančiais, o 6% teigia, kad jų grupė nėra draugiška. Geri santykiai su
bendrakursiais taip pat turi įtakos mokymosi motyvacijai. Kuo dragiškesnis bendravimas su tave
supančiais ţmonėmis, tuo geresnių mokymosi rezultatų galima pasiekti.
60%
50%
40%
30%
20%
10%
50%
30%
11%
4% 5%
Paskaitos, kurios yra
įdomios ir naudingos
Tikėjimasis rasti geresnį
darbą
Jūsų planai toliau
studijuoti
Tikėjimasis gauti
didesnę stipendiją
Kita priežastis
0%
17 pav. Mokymąsi skatinantys motyvai
23

Tyrimas leido išsiaiškinti mokymąsi skatinančius motyvus (17 pav.). Taigi 50% studentų
pagrindinis mokymosi motyvas yra paskaitos, kurios yra įdomios ir naudingos, 30% apklaustųjų
mokosi, nes tikisi rasti geresnį darbą. Net 11% studentų pagrindinis motyvas skatinantys juos
mokytis yra planai toliau studijuoti ir tik 4% respondentų mokosi dėl gaunamos stipendijos. 5%
apklaustųjų nurodė kitą mokymosi motyvą: noras sukurti savo verslą, noras tiesiog gauti diplomą
bei noras gauti naujų ţinių.
Nagrinėjant lankomumą lemiančius veiksnius, matome, kad situacija pasikeitė. 55%
respondentų teigia, kad lanko studijas, nes nori gerai baigti ir studijuoti toliau, o 30% studentų
lanko dėl įdomių paskaitų bei draugiškų dėstytojų. 9% apklaustųjų nepraleidţia paskaitų, nes
nori gauti stipendiją, o 4% ateina į paskaitas, kad galėtų susitikti su draugais. 2% įvardino kitą
prieţastį: jie moka uţ studijas ir dėl to nenori praleisti (18 pav.).
60%
55%
Noriu gerai baigti
studijas ir studijuoti
toliau
50%
Įdomios paskaitos ir
draugiški dėstytojai
40%
30%
30%
Noriu gauti stipendiją
20%
10%
9%
4%
2%
Lankau, nes susitinku
su draugais
Kita priežastis
0%
18 pav. Lankomumą įtakojantys veiksniai
Tyrimo rezultatai parodo, kad daţniausia paskaitų praleidimo prieţastis yra liga. 35%
studentų praleidţia paskaitas dėl ligos. Beveik tiek pat, 33% apklaustųjų praleidţia, nes mano,
kad dalykas yra nenaudingas. 6% teigia, kad praleidimo prieţastimi tampa nekompetetingi
dėstytojai, o 7% negali ateiti į paskaitas dėl darbo. Net 15% pasirinko kitą praleidimo prieţastį.
Dauguma įvardino ankstyvą paskaitų pradţios laiką, teigia, kad ryte būna sunku atsikelti. 4%
apklaustų studentų paskaitų nepraleidţia.
24

40%
35%
Dėl ligos
35%
33%
6% 7% 15%
30%
25%
20%
15%
10%
5%
0%
4%
Nenaudingas dalykas
Nekompetetingas
dėstytojas
Darbas
Dėl kitos priežasties
Nepraleidžia paskaitų
19 pav. Paskaitų praleidimo prieţastys
Apklausa rodo, kad 81% studentų yra patenkinti sudarytais tvarkaraščiais, 19% - yra
nepatenkinti. Nepasitenkinimo prieţastys yra įvairios. Dauguma nurodė tai, kad yra daug
„langų―. Kai kurie nesulaukia kitų paskaitų, dėlto kartais praleidţia naudingus dalykus
100%
19%
80%
60%
40%
81%
NE
TAIP
20%
0%
20 pav. Studentų pasitenkinimo sudarytais tvarkaraščiais vertinimas
.
25

70%
30% Visada randu laiko
pailsėti
Visą laiką skiriu
studijoms
21 pav. Studentų laisvo laiko vertinimas
70% apklausoje dalyvavusiųjų studentų teigia, kad jiems uţtenka laisvo nuo paskaitų laiko,
kad jie galėtų pailsėti. Palyginus nedidelė dalis, 30% studentų, skiria visą laiką pasiruošimui
paskaitoms, kontroliniams, seminarams ir kt. Jaučiamas fizinis diskomfortas silpnina mokymosi
motyvaciją.
59%
41%
Patenkinti bibliotekos
darbu
Nepatenkinti bibliotekos
darbu
22 pav. Bibliotekos darbo vertinimas
59% respondentų fakulteto biblioteką vertina palankiai. Jie mano, kad bibliotekoje yra
pakankamai knygų ir bibliotekininkų kultūra yra tinkama. Taip pat juos tenkina ir bibliotekos
darbo laikas. 41% studentų teigia, kad bibliotekoje trūksta reikiamų knygų.
26

40%
35%
34%
30%
25%
20%
15%
10%
5%
18%
29%
13%
6%
Labai blogai
Blogai
Vidutiniškai
Gerai
Labai gerai
0%
23 pav. Fakulteto maitinimo įstaigos vertinimas
Apklausos duomenys rodo, kad studentų nuomonė apie fakulteto kavinę – valgyklą sutampa.
Net 34% studentų maitinimo įstaigą vertina labai blogai, 18% - blogai. Vidutiniškai vertina 29%
apklaustų studentų. Gerai ir labai gerai valgyklą vertina tik 19% studentų. Studentai teigia, kad
patiekalai valgykloje yra per brangūs ir nekokybiški. Be to, kavinės darbuotojos daţnai suklysta
atiduodamos grąţą ir yra nemandagios. Remiantis A.Maslow poreikių hierarchijos teorija,
pirmiausia ţmogus turi patenkinti fiziologinius poreikius (alkį, troškulį ir kt.), ir tik tada jo veiklą
motyvuoja aukštesnio lygio poreikiai (saugumo, socialiniai, pripaţinimo ir savęs realizavimo)
(Maslov, 2006).
60%
50%
46%
50%
40%
30%
20%
Vidutiniškai patenkinti
Patenkinti
Labai patenkinti
10%
4%
0%
24 pav. Studentų pasitenkinimo studijomis fakultete vertinimas
27

Tyrimo rezultatai rodo, kad nepatenkintų studijomis fakultete studentų nėra (24 pav.). Be to,
tik 4% apklaustų studentų yra vidutiniškai patenkinti studijomis. Didţiausioji dalis, 96% studentų
yra patenkinti ir net labai patenkinti, kad studijuoja būtent Vilniaus kolegijoje Elektronikos ir
informatikos fakultete elektronikos technikos studijų programą. Galima teigti, kad daugumą
studijuojančių tenkina studijos fakultete, o tai yra labai palankus rodiklis.
Tyrimas leido išsiaiškinti, ar studentai patartų savo draugams studijuoti Vilniaus kolegijoje.
Apklausos rezultatai rodo, kad didţiausioji dalis (94%) respondentų patartų savo draugui (-ei)
studijuoti Vilniaus kolegijoje Elektronikos ir informatikos fakultete. Prieţastys buvo įvairios.
Dauguma apklaustųjų teigia, kad kolegija yra perspektyvi bei specialybės, kurias galima
studijuoti yra perspektyvios. Kita įvardinta prieţastis buvo tai, kad kolegijoje yra daugiau
praktinės veiklos ir maţiau teorijos. Todėl studentams lengviau studijuoti ir dar bestudijuodami
jie gali įvertinti savo praktinį pasirengimą. Kiti patartų studijuoti Vilniaus kolegijoje dėl to, kad
čia yra įdomu studijuoti, yra draugiška aplinka bei geri, kompetetingi dėstytojai.
Likusieji 4% studijuoti Vilniaus kolegijoje kitiems nepatartų. Prieţastis buvo viena. Jie
mano, kad galima pabandyti įstoti į universitetą.
Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, galima teigti, kad pagrindinis studijų
programos pasirinkimo motyvas yra specialybės perspektyvumas ir prestiţas visuomenėje.
Pagrindinis mokymąsi skatinantis motyvas yra įdomios ir naudingos paskaitos. Motyvaciją taip
pat įtakoja pozityvūs santykiai su fakulteto dėstytojais bei kartu studijuojančiais draugais. Didelę
reikšmę turi mokymosi aplinka. Studentas turi jausti komfortą, jeigu jis nori pasiekti gerų
mokymosi rezultatų.
Tyrimo metu išryškėjo, kad dalis studentų yra nepatenkinti Elektronikos ir informatikos
fakulteto bibliotekos darbu, bei maitinimosi įstaiga. Toks nepasitenkinimas gali silpninti studentų
mokymosi motyvaciją, todėl reikėtų tobulinti fakulteto veiklą šiose srityse. Todėl reikia didinti
bibliotekos fondus, uţsakyti daugiau reikiamų knygų, o dėstytojams parengti arba atnaujinti
mokymo/si ir metodinę medţiagą.
28

5. IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Išvados
1. Tyrimo tikslas buvo atskleisti Vilniaus kolegijos elektronikos technikos studijų
programos studentų mokymąsi skatinančius motyvus ir įvertinti studentų pasitenkinimą
studijomis. Nagrinėta literatūra bei kiti informacijos šaltiniai leido pasiekti tikslą ir
išsiaiškinti pagrindinius mokymosi motyvaciją skatinančius veiksnius. Remiantis
literatūra ir kitais informacijos šaltiniais, galima išskirti pagrindines sąlygas, kurios
stiprina mokymosi motyvaciją:
• mokymosi įstaigoje jauku ir malonu;
• studijų krūvis yra toks, kad studentas nepavargtų ir būtų visada darbingas;
• per paskaitas studentas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo dţiaugsmą;
• vis nauja mokymosi medţiaga ir patraukli mokymosi forma patenkina studento
smalsumą.
2. Apţvelgta literatūra mokymosi motyvacijos klausimais pagrindţia teiginius, kad
motyvacija yra stipriausias veiksnys, lemiantis mokymosi sėkmę. Mokymosi pasiekimai
priklauso nuo to, ar tenkinami mokymosi motyvaciją lemiantys poreikiai.
3. Apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Apibendrinus apklausos rezultatus, galima teigti,
kad surinkti duomenys yra patikimi bei atspindi realius Vilniaus kolegijos elektronikos
inţinerijos studijų programos studentų mokymąsi skatinančius motyvus.
4. Atlikus studentų apklausos analizę išryškėjo, kad 43% respondentų elektronikos
technikos studijų programą pasirinko dėl jos perspektyvumo bei prestiţo visuomenėje,
40% apklaustųjų seniai norėjo studijuoti būtent šią specialybę. Galima daryti išvadas,
kad galima išgirsti daug gerų atsiliepimų iš buvusių absolventų. Aukšta profesijos
pasirinkimo motyvacija rodo, kad šios krypties studijos ir ateityje turės tendenciją plėtotis
ir tobulėti.
5. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad 50% Vilniaus kolegijos
elektronikos technikos studijų krypties apklaustų studentų mokymąsi skatina paskaitų
įdomumas ir naudingumas. Vadinasi, dėstytojų pastangos įdomiai bei visiems
suprantomai pateikti mokymosi medţiagą pasitvirtino ir studentai tai įvertino.
6. Analizuojant studentų pasitenkinimą studijomis Elektronikos ir informatikos fakultete,
galima teigti, kad 96% studentų yra patenkinti, kad studijuoja Vilniaus kolegijoje
29

elektronikos technikos studijų programą. Tai reiškia, kad fakulteto veikla pasiekė gerų
rezultatų.
Siūlymai
1. Atsiţvelgiant į tai, kad elektronikos technikos studijų programos studentų mokymuisi
daugiausia įtakos turi paskaitų įdomumas bei naudingumas, galima pasiūlyti, kad
dėstytojai tobulintų savo mokomąją medţiagą ir mokymo metodus, kad studijuoti būtų
dar įdomiau.
2. Tyrimo rezultatai rodo, kad studentų pasitenkinimą studijomis fakultete lemia tai, kad
kolegijoje daugiau praktinės veiklos nei teorijos. Tai skatina studentus geriau mokytis ir
apgalvotai siekti tikslo. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti praktinių įgūdţių ugdymui,
kad studentui būtų lengviau studijuoti.
3. Apklausos rezultatai leido nustatyti, kad net 72% studentų yra patenkinti studijų krūviu.
Reikėtų išlaikyti šį rodiklį, nes jaučiamas diskomfortas dėl studijų krūvio gali silpninti
mokymosi motyvaciją.
4. Išanalizavus studentų santykius su fakulteto dėstytojais, matome, kad dauguma
studijuojančių santykiais patenkinti. Todėl dėstytojams reikia daugiau bendrauti su
studentais. Dėstytojai gali stiprinti studentų mokymosi motyvaciją geriau juos paţindami,
padėdami suvokti mokymosi prasmingumą, plėtodami bendravimo ir bendradarbiavimo
atmosferą, vertinimu padėdami studentui suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
5. Dauguma studentų teigia, kad bibliotekoje trūksta reikiamų knygų. Todėl reikia didinti
bibliotekos fondus, uţsakyti daugiau reikiamų knygų, kad studentui būtų patogiau bei
lengviau rasti reikiamą mokymuisi informaciją.
6. Reikėtų atnaujinti laboratorijų įrangą bei fakulteto kabinetus. Svarbu, kad mokymosi
aplinka, kuri tiesiogiai veikia mokymosi motyvaciją, būtų pritaikyta efektyviam darbui.
7. Reikėtų tobulinti fakulteto maitinimosi įstaigą. Daugiau nei pusė apklaustųjų (52%) yra
napatenkinti fakulteto kavine – valgykla
30

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. BUTKIENĖ, Giedrė; KEPALAITĖ, Albina. Mokymasis ir asmenybės brendimas.
Vilnius, 1996. ISBN 9986-09-116-0.
2. CHMIEL, Nik. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas, 2005. ISBN 9986-850-53-3.
3. FELSER, Georg. Motyvacijos būdai. Vilnius, 2006. ISBN 9955-24-383-X.
4. KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS. Psichologija studentui. Kaunas, 2005.
ISBN 9986-13-736-5.
5. MASLOW, Abraham Harold. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius, 2006. ISBN 9955-605-
19-7.
6. PRANULIS, Vytautas. Marketingo tyrimai. Vilnius, 1998, ISBN 9986-879-10-8.
7. SAKALAS, Algimantas; ŠILINGIENĖ, Violeta. Personalo valdymas. Kaunas, 2000.
ISBN 9986-13-818-3.
8. Wikipedia. [interaktyvus]. Vilnius: motyvacijos apibrėţimas [ţiūrėta 2007 m. kovo
mėn.]. Prieiga per internetą:
31

SUMMARY
STUDIES MOTIVATION FOR STUDENTS OF ELEKTRONICS ENEGINEERING STUDY
PROGRAMME AT VILNIUS COLLEGE
The purpose of this research is to find out student’s motivation for studies of electronics
engineering programme at Vilnius College. Subject of research are students of electronics
engineering study programme at Vilnius college motives, which determinant theirs studies.
The main tasks of research are:
• to review literature and others information sources;
• to review activity of institution;
• to carry out a survey of students;
• to analyze the results of survey;
• to generalize the results of survey;
• to propose an offers according to results of survey.
This article has two mains parts – theoretical and practical.
In theoretical part there are reviewed the main circumstances of studies motivation and the
factors, which are influence the motivation. Additionally there are found out the ways and means,
which can intensify studies motivation for students.
In the practical part the data of the questionnaires of the respondents were analyzed in various
aspects and helped to investigate the main motives, which determinate study.
Based on the literature analysis and of survey results came to a conclusion that:
• The main factors, which determinate study motivation are:
• the level of students achievements depends on college climate;
• studies load must be desirable;
• during lectures students feel pleasure;
• teaching material is engrossing.
• Results of students survey showed, that 43% students of electronics engineering study
programme at Vilnius college chose this study program because it is prestigious in the
society. 40% students wanted to study this particular study program. It means that you
32

can have enough information about this course from the mass communication. Also
you can have good recommendations of former students.
• After carrying out a survey and analyzing research data, the main motive of successful
study is revealed. 50% students of engineering study programme maintain that the
main motive, which determines theirs study is useful lectures. Lecturers use perfect
teaching material. They should always perfect it.
• 96% students of electronics engineering study programme at Vilnius college are
satisfy their studies. The main factors for satisfaction with the studies are practical
activities, nice environment, positive relationships with lecturers and group mates. All
these factors show that Vilnius college work rise to a new high.
33

Priedas
ANKETA
Gerbiamasis Respondente,
Maloniai prašome atsakyti į anketos klausimus. Jūsų atsakymai bus panaudoti tyrimui, kurio
tikslas yra nustatyti studijų programos pasirinkimo motyvus bei išsiaiškinti studentų pasirengimą
studijoms. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs.
Paţymėkite Jums tinkamus atsakymus.
1. Jūsų grupė ___________________
2. Kelintame kurse Jūs studijuojate __________________
3. Kodėl nusprendėte studijuoti VIKO
a) Neįstojote ten, kur norejote.
b) Kitose mokymosi įstaigose nėra Jūsų pasirinktos studijų programos.
c) Jau seniai norėjau studijuoti būtent VIKO.
d) Geros VIKO perspektyvos.
e) Dėl kitos prieţasties. Nurodykite ją
__________________________________________________.
4. Kodėl pasirinkote šią studijų programą
a) Norėjote studijuoti būtent šią specialybę.
b) Stojote čia, nes norėjote studijuoti kartu su draugu (-e).
c) Pasirinkta specialybė yra perspektyvi.
d) Girdėjote gerų atsiliepimų iš prieš tai studijavusių.
e) Kaţkas Jums patarė (tėvai, mokytojai ; draugai ).
f) Dėl kitų prieţačių. Nurodykite jas
_________________________________________________.
5. Ar Jums aiškūs studijų tikslai
Įvertinkite balais nuo 1 (maž.) iki 10 (didž.)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
6. Ar aiškūs dėstytojų keliami reikalavimai ir vertinimo kriterijai
Įvertinkite balais nuo 1 (maž.) iki 10 (didž.)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
7. Ką manote apie studijų krūvį (paskaitos, pasiruošimas kontroliniams, seminarams ir
kt.)
a) Studijų krūvis per didelis.
b) Studijų krūvis per maţas.
c) Studijų krūvis tinkamas.
8. Ką Jūs manote apie paskaitų pradţios laiką
a) Paskaitos prasideda per anksti.
b) Paskaitos prasideda per vėlai.
c) Paskaitos prasideda tinkamu laiku.
34

9. Įvertinkite dalyko naudingumą balais nuo 1 (maţ.) iki 10 (didţ.).
Dalyko
Mokomieji dalykai
naudingumas
(balais)
Uţsienio kalba (anglų)
Filosofija arba sociologija
Kalbos kultūra
Fizika
Matematika
Elektrotechnika
Inţinierinė ir kompiuterinė grafika
Informacinės technologijos
Aplinkos ir ţmonių sauga
Elektronika ir inţinierinės medţiagos
Analoginė elektronika
Signalai ir grandinės
Skaitmeninis signalų apdorojimas
Mikroprocesoriai
Ekonomikos teorija
Verslo ekonomika
Teisė
Vadyba
Elektronikos matavimai
Programavimas
Radijo sistemos ir aparatūra
EA projektavimas ir gamyba
Automatika ir valdikliai
Kompiuterinė technika
Televizijos sistemos ir aparatūra
Garso ir vaizdo aparatūra
EA techninė prieţiūra ir diagnostika
Telekomunikacinės apsaugos sistemos
Elektoninės apsaugos sistemos
Profesinės veiklos praktikos:
Elektroninės įrangos montavimas
Informacinių technologijų praktika
Kompiuterinės projektavimo priemonės
Elektronikos matavimai
Profesinė
Baigiamoji
10. Kiek studentų jūsų grupėje ______________________
11. Ką Jūs manote apie studentų skaičių grupėje
a) Studentų skaičius yra per didelis.
b) Studentų skaičius yra per maţas.
c) Studentų skaičius yra normalus.
35

12. Ar Jūs patenkinti fakulteto aplinka (ar patogios auditorijos ir laboratorijos)
a) Taip.
b) Ne, nes ____________________________.
13. Kokie Jūsų santykiai su dauguma dėstytojų
a) Puikūs.
b) Konflktiški.
c) Normalūs.
d) Labai blogi.
14. Kokie Jūsų santykiai su bendrakuriais
a) Puikūs su visais.
b) Geri tik su kai kuriais.
c) Grupė nėra draugiška.
d) Labai blogi.
15. Jūsų mokymuisi daugiausia įtakos turi:
a) Paskaitos, kurios yra įdomios ir naudingos.
b) Jūsų planai toliau studijuoti.
c) Tikėjimąsis rasti geresnį darbą.
d) Tikėjimąsis gauti didesnę stipendiją.
e) Kita prieţastis. Nurodykite ją __________________________________________
16. Jūsų lankomumui daugiausiai įtakos turi:
a) Lankau, nes susitinku su draugais.
b) Įdomios paskaitos ir draugiški dėstytojai.
c) Noriu gerai baigti studijas ir studijuoti toliau.
d) Noriu gauti stipendiją.
e) Kita ___________________________________________________________________
17. Kai praleidţiate paskaitas daţniausia prieţastis būna:
a) Liga.
b) Nenaudingas dalykas.
c) Nekompetetingas dėstytojas.
d) Darbas.
e) Nenorite susitikti su bendrakuriais.
f) Kita prieţastis. Nurodykite ją _____________________________________.
18. Ar jūs patenkinti tvarkaraščiais
a) Taip.
b) Ne, nes _____________________________________________
19. Ar Jums uţtenka laiko pailsėti nuo studijų
a) Taip, visada randu laiko pailsėti.
b) Ne, nes visą laiką skiriu pasiruošimui paskaitoms, kontroliniams, seminarams ir kt.
20. Ką Jūs monote apie fakulteto bibliotekos darbą
a) Bibliotekoje yra pakankamai knygų.
b) Bibliotekoje trūksta reikiamų knygų.
c) Bibliotekos darbo laikas tinkamas.
36

d) Biblioteka dirba per trumpai.
e) Bilbiotekininkų aptarnavimo kultūra tinkama.
f) Bilbiotekų aptarnavimo kultūra netinkama.
g) Kita (parašykite savo nuomonę) _______________________________________
21. Kaip Jūs vertinate maitinimo įstaigą
Įvertinkite balais nuo 1 (maž.) iki 10 (didž.)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
22. Ar esate patenkinti studijomis savo fakultete
Įvertinkite balais nuo 1 (maž.) iki 10 (didž.)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
23. Ar patartumėte savo draugui (-ei) stoti į VIKO
a) Taip, nes _________________________________.
b) Ne, nes __________________________________.
24. Kiek Jums metų ________________
25. Jūsų lytis: Mot. Vyr.
26. Jeigu Jums liko neišsakytų minčių, parašykite jas.
............................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................
Dėkojame uţ Jūsų nuoširdţius atsakymus
37