2 NUMERIO TEMA Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis NUMERIO TEMA 3 PPP – gelbėjimosi ratas statybų verslui ar dar viena iliuzija Pernai UAB „Hidrostatyba“ baigė stambų koncesinį objektą M. K. Čiurlionio tilto transporto mazgą Juozas STRAŽNICKAS PPP – ši trijų žodžių (Public Private Partnership) santrumpa, reiškianti viešojo <strong>ir</strong> privataus verslo partnerystę, tampa vis populiaresnė. Apie tai kalbama valdžios kabinetuose, savo iniciatyvas reiškia statybininkus vienijančios asociacijos, bendrovių vadovai. Tik klausimas vis be atsakymo. Nauja – tai pam<strong>ir</strong>šta sena cesininkai laimėjo teisę čia statyti elektrinę. Petrašiūnų elektrinė, davusi šviesą 1931 m. rudenį, <strong>ir</strong>gi priklausė belgams. Garsusis Žaliakalnio funikulierius, pradėjęs veikti tais pačiais metais, – vokiečių f<strong>ir</strong>mos „Kurt Rodolph“ koncesinis projektas. Degtukų gamybos <strong>ir</strong> prekybos koncesija, net monopolis buvo švedų. Po daugelio metų kauniečiai ADATINIAI FILTRAI, DRENAŽINIAI IR PURVO SIURBLIAI Pardavimas <strong>ir</strong> nuoma UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181 UAB „Hidrostatyba“ nuotr. atgaivina senas tradicijas. Pernai maždaug tuo pačiu laiku kaip <strong>ir</strong> dabar buvo baigtas stambus koncesinis objektas – M. K. Čiurlionio tilto transporto mazgas. Savivaldybė, trūkstant lėšų investicijoms, nusprendė pasinaudoti Koncesijų įstatymu, priimtu dar 1996 m., <strong>ir</strong> paskelbė koncesijos konkursą. Jį laimėjo <strong>ir</strong> pernai rudenį projektą www.flygt.lt sėkmingai baigė įgyvendinti UAB „Hidrostatyba“, atlikusi darbų daugiau kaip už 80 mln. litų. Koncesijos būdu UAB „Kamesta“ įrengė Aleksoto tilto transporto mazgą. Skelbiama Kauno arenos, kurią stato UAB „Vėtrūna“, operatoriaus koncesija, kurios trukmė – 25 metai. Gauni šiandien – moki rytoj „Koncesija tėra viena iš PPP formų“, – aiškindamas apie teisinį tokių sutarčių reguliavimą, sakė Londono Sičio advokatų kontoros „Eversheds“ partneris Lietuvoje Jonas Saladžius. Anot jo, esminis sk<strong>ir</strong>tumas tarp koncesijos <strong>ir</strong> viešojo sektoriaus bei privataus verslo partnerystės – rizikos pasisk<strong>ir</strong>stymas. Koncesijos atveju visa rizika turėtų tekti privačiam subjektui, investuotojui. Jis projektuoja, stato, finansuoja, valdo objektą, renka už tai mokestį <strong>ir</strong> sutartyje numatytu terminu atiduoda jį viešajam sektoriui – valstybei arba savivaldybei. Kitais PPP atvejais rizika privačiam investuotojui perduodama iš dalies. Viešaisiais projektais gali būti bendroji (keliai, tiltai, aerouostai, saugyklos) ar socialinė (mokyklos, ligoninės, bibliotekos) infrastruktūra, šio tipo būstai <strong>ir</strong> platus paslaugų spektras – nuo gatvių apšvietimo iki mokslo t<strong>ir</strong>iamųjų darbų. Pasak J. Saladžiaus, tai galimybė turėti modernią infrastruktūrą šiandien, mokant už ją rytoj. Anot jo, tai gerai žinojo jau romėnai, tiesę kelius <strong>ir</strong> rinkę mokestį už naudojimąsi jais. Ekspertų vertinimu, PPP yra vienas iš racionaliausių problemos sprendimo būdų, esant ribotoms finansinėms viešojo sektoriaus Tiesiog sutapimas, bet prasmingas, kad pokalbis apie PPP, kurį surengė <strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos ekonomikos grupė, vyko Kaune, bendrovės „YIT Kausta“ būstinėje. Šis miestas yra tokios partnerystės lopšys. Dar XIX a. pabaigoje belgų kongalimybėms. Jų paskaičiavimais, reikės kelių dešimtmečių, norint atnaujinti visas šalies mokyklas, darželius, esant dabartiniam investicijų mastui. Trylika metų užtruktų pažangios universitetų infrastruktūros kūrimas. Miglota socialinio būsto perspektyva. Reikia pūsti visais trimitais Lietuvoje PPP pat<strong>ir</strong>tis tėra užuomazgoje, nors p<strong>ir</strong>moji konferencija apie tai įvyko prieš dešimtmetį. Kadangi iki šiol įstatymiškai buvo apibrėžta tik viena PPP forma, būtent koncesija, yra įvykdyta apie 45 projektai, kuriuos sąlyginai galima vadinti koncesiniais. Be jau minėtųjų Kaune, Viešosios politikos <strong>ir</strong> vadybos instituto nuomone, sėkmingu galima laikyti Vilniaus šilumos ūkio nuomos projektą, kurio sutartis buvo pas<strong>ir</strong>ašyta 2002 m. Dabar šilumos ūkius yra išnuomojusios 14 savivaldybių. Aktyviai <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong> su koncesiniais projektais „Rubicon group“ įmonės. Vienas iš jų – Vilniaus miesto pramogų <strong>ir</strong> poilsio parkas su universalia „Siemens“ arena. Bet <strong>ir</strong> to užtenka, kad įsitikintum tokių projektų nauda valstybei <strong>ir</strong> visuomenei. Pakanka nedidelių pradinių viešojo sektoriaus investicijų, lieka lėšų kitoms valstybės reikmėms, užtikrinamas geresnis paslaugos valdymas, o tai beveik visada efektyviau sugeba privatus investuotojas. PPP daugeliu aspektų pranoksta <strong>ir</strong> viešąjį p<strong>ir</strong>kimą. Todėl, anot J. Saladžiaus, reikia pūsti visais trimitais, jeigu pavyksta sėkmingai įgyvendinti nors vieną tokį projektą. Pasaulio <strong>ir</strong> Europos šalyse įvykdytų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašytų šio pobūdžio kontraktų žemėlapyje <strong>Lietuvos</strong> nėra. Tuo tarpu Ispanijoje 2001–2008 „Viešojo <strong>ir</strong> privataus sektorių partnerystė – valstybės arba savivaldybės institucijos <strong>ir</strong> privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms prisk<strong>ir</strong>tą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą <strong>ir</strong> jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą.“ Investicijų įstatymas m. buvo sudaryti 38 tokie sandoriai <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašyta kontraktų už 4,1 mlrd. <strong>eu</strong>rų, Prancūzijoje – 34 sandoriai už 4 mlrd. <strong>eu</strong>rų, Italijoje <strong>ir</strong> A<strong>ir</strong>ijoje sutarčių suma v<strong>ir</strong>šijo 3 mlrd., Lenkijoje – 1,5 mlrd. <strong>eu</strong>rų. Latviai taip pat suspėjo į sparčiai riedantį šimtuko valstybių traukinį. Tačiau PPP madas Europoje diktuoja Jungtinė Karalystė, sėkmingai taikanti įva<strong>ir</strong>ius viešosios <strong>ir</strong> privačios partnerystės modelius jau du dešimtmečius. Čia kasmet pas<strong>ir</strong>ašoma apie 60 PPP sutarčių už 2–5 mlrd. svarų sterlingų. Nuo 1990 m. įgyvendinti 935 projektai, kurių vertė – per 66 mlrd. svarų. Valstybės <strong>ir</strong> privačios iniciatyvos dėka buvo atnaujintos 93 ligoninės (5,3 mlrd. svarų), apie 5,5 mlrd. sk<strong>ir</strong>ta Londono metro pertvarkai, per 15 metų numatoma pastatyti ar iš pagrindų atnaujinti visas mokyklas, vykdoma aibė kitų projektų. Kas bus lietuviškasis Tony Bla<strong>ir</strong>as Britams pasisekė. PPP iniciatyvas energingai palaikė pats Ministras P<strong>ir</strong>mininkas Tony Bla<strong>ir</strong>as, iškėlęs idėją, kad moderni infrastruktūra turi ats<strong>ir</strong>asti glaudžiai bendradarbiaujant viešajam <strong>ir</strong> privačiam sektoriui. Lietuvoje vadžias tv<strong>ir</strong>tai laiko jo didenybė viešasis p<strong>ir</strong>kimas, kurio siūlomą karčią taurę priversti išgerti beveik visi konkursų dalyviai. Vienu metu prie Finansų ministerijos buvo skyrius, kuris turėjo rūpintis PPP idėjų puoselėjimu <strong>ir</strong> diegimu. Paskui jis nunyko, dabar vėl bandoma įpūsti dvasią. Vyriausybė jau patv<strong>ir</strong>tino šių projektų rengimo <strong>ir</strong> įgyvendinimo taisykles, nurodė Finansų ministerijai iki metų pabaigos parengti visus kitus dokumentus. Darbas nemažas, reikia patikslinti <strong>ir</strong> priimti bent penkių įstatymų, kai kurių poįstatyminių aktų nuostatas. Investicijų įstatymas, sudarantis prielaidas PPP principams įgyvendinti, jau priimtas <strong>ir</strong> įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 d. Pagrindinius svertus numatoma suteikti Finansų ministerijai, metodikos centro funkcijos teks Centrinei projektų valdymo agentūrai. Bet kas bus tas lietuviškasis Tony Bla<strong>ir</strong>as, klausimas tebėra atv<strong>ir</strong>as. Be lyderio visos idėjos, net <strong>ir</strong> labai geros, gęsta. Gal Ministras P<strong>ir</strong>mininkas Jis pareiškė savo nuomonę: „Kadangi PPP yra visiškai nauja programa, ją reikia atsakingai valdyti, bet neturime trypčioti vietoje, o drąsiai eiti į priekį“. O gal, sakau, finansų ministrė Pagaliau yra ūkio ministras, žadantis PPP iniciatyvoms jau artimiausiu metu įlieti milijardus! Įspėjo dėl rizikų „P<strong>ir</strong>mieji koncesiniai projektai mūsų mieste, ypač M. K. Čiurlionio transporto mazgas, įvertinant jo inžinerinį sudėtingumą, investicijų <strong>ir</strong> darbų mastus, labai pasisekė“, – sakė Kauno savivaldybės Miesto ūkio departamento Statybos skyriaus vedėjas V. Abramavičius. UAB „Hidrostatyba“, kuri pralaužė ledus, valdybos p<strong>ir</strong>mininko Jono Dumašiaus nuomonė tokia pat – bendrovė šį objektą be didelio vargo eksploatuoja, savivaldybė laiku moka koncesijos mokestį. Bet kartu jis įspėja, kad PPP projektai tik išoriškai atrodo labai patrauklūs, tačiau įvykdomi sunkiai, yra rizikingi. „Hidrostatyba“ su rizikomis susidūrė praktiškai. Sverdama savo galimybes, tardamasi su bankais, draudėjais, svarstydama, ar ne per drąsu prisiimti atsakomybę 23 metams į priekį, dėdama antspaudą <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašydami ant koncesijos sutarties, kurios apimtis 130 puslapių, o derinimas truko 8 mėnesius. „PPP yra efektyvi priemonė, bet ne panacėja“, – sakė Aleksandras Abišala, konsultacinės f<strong>ir</strong>mos „A. Abišala <strong>ir</strong> partneriai“ vadovas, taip pat įspėdamas apie rizikas. Tarp jų gali būti neapskaičiuoti išlaidų <strong>ir</strong> pajamų šaltiniai, partnerių pas<strong>ir</strong>inkimo peripetijos, statybos, objekto panaudos ypatumai. PPP projektus taip pat lydi valiutų kurso galimų pokyčių, politinės konjunktūros, paslėpto protekcionizmo pavojai, galimi korupcijos atvejai, negatyvi visuomenės nuomonė. Tokių kliuvinių Lietuvoje ieškoti su žiburiu nereikia. Praktiškai beveik nėra nė vieno ženklesnio objekto (nebūtinai koncesinio), kurio statybos proceso netemdytų įtarimų šešėliai, skandalai, visuomeninių organizacijų protestai. Koncesiniai projektai Kaune taip pat sutinkami ne su gėlėmis. Prieškario Laikinosios sostinės burmistras Antanas Gravrogkas savivaldybėje <strong>ir</strong>gi kabino žibalines lempas, protestuodamas prieš pernelyg aukštas belgiškos elektros kainas. „Laukiu tikros grynakraujės koncesijos, nes dabar už paslaugas vartotojui moka ne jis pats, bet savivaldybė. Reikia sudaryti galimybes investuotojui prisiimti visą atsakomybę bei riziką“, – teigė V. Abramavičius. Pasak A. Abišalos, realus gyvenimas yra ne instrukcijų knygelė, išvengus kai kurių niuansų, įvertinus galimas rizikas, PPP projektu galėjo tapti <strong>ir</strong> amžinatilsį LEO LT. Netgi Didžiojoje Britanijoje ne viskas sklandu – PPP keliu ateina apie 15 proc. investicijų. „Mes jau mokame valdyti statybų rizikas, kitko dar reikia mokytis <strong>ir</strong> geriau, kad jas prisiimtų tas partneris, kuris sugeba tai daryti efektyviau,“ – sakė A. Abišala. Jeigu būtų Karalius Liepos mėnesį Ministro P<strong>ir</strong>mininko A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė atrinko šešis bandomuosius projektus iš sveikatos, švietimo, transporto <strong>ir</strong> kitų sričių, kurie turėtų būti įgyvendinti pagal PPP taisykles. Tarp jų Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės korpusas, Balsių mokykla, Palangos miesto aplinkkelis, socialinio būsto statyba Alytuje, Policijos departamento dviejų komisariatų, areštinės statyba Vilniuje, nenaudojamų pastatų pritaikymas kalėjimui Pravieniškėse. „Jeigu būčiau <strong>Lietuvos</strong> <strong>ir</strong> Lenkijos karalius, paleisčiau iškart į gyvenimą šiuos projektus, vadovaudamasis dabartine įstatymine baze. Po to daryčiau praktines išvadas“, – sakė A. Abišala. Dabar, anot jo, žinant mūsų valdžios gebėjimus, aparato apsukas, įvertinus bismarkinę teisę, stengiantis viską iki smulkmenų reglamentuoti, yra pavojus, kad jų įgyvendinimo pradžia nusikels 2–3 metams. UAB „Hidrostatyba,“ sėkmės paskatinta, Klaipėdos regiono savivaldybėms pasiūlė du poilsio <strong>ir</strong> pramogų kompleksų koncesinius projektus, bet pastarosios atsisakė. Juozas Zykus, sąjūdžio „Vilniaus metro“ įkvėpėjas, kurio galva pramušta naujoms idėjoms, jau dabar kartu su Nekilnojamojo turto plėtros asociacija siūlo bent 15 galimų PPP projektų, kurių du pas<strong>ir</strong>yžęs įgyvendinti savo iniciatyva. Surengė net jų mugę. Bet <strong>ir</strong> jis baiminasi, kad idėja nebūtų paskandinta diskusijose <strong>ir</strong> pažaduose, kaip kad atsitiko su daugiabučių namų modernizavimo programa. Pagrindinis svertas, kad taip neįvyktų, tai pačių investuotojų ryžtas, asocijuotų struktūrų <strong>ir</strong> visuomenės atkaklumas bei spaudimas. Valdžios pažadai šiemet paleisti programą <strong>ir</strong> atnaujinti 500 daugiabučių v<strong>ir</strong>to iliuzija. Ar ja netaps <strong>ir</strong> PPP projektai Klausimas dar be atsakymo. Tik trys „P“. Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti
Change language