6 BENDROVĖSE Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis BENDROVĖSE 7 Didžiausia bendrovių problema tampa ne užsakymai, o specialistų stygius Iš ka<strong>ir</strong>ės: V. Šarka, A. Šeštkauskas, L. Kučinskas (UAB „Enerstena“) Genė DRUNGILIENĖ Pastaruoju metu Lietuvos statybų bendrovės gyvena sk<strong>ir</strong>tingomis nuotaikomis – nuo atsikvėpimo, kad sunkmetis jau baigėsi, iki nerimo, kad ats<strong>ir</strong>ita antroji krizės banga. Tačiau beveik visos bendrovės vėl ima prabilti apie tai, kad pradėjo trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Tokiomis mintimis dalijosi statybos bendrovių, įsikūrusių nuo Kauno iki Raseinių, vadovai. Rugsėjo mėnesį Lietuvos statybininkų asociacijos (<strong>LSA</strong>) prezidentas Adakras Šeštakauskas <strong>ir</strong> vykdomasis d<strong>ir</strong>ektorius Vaidotas Šarka lankėsi bendrovėse – <strong>LSA</strong> narėse, naujokėse <strong>ir</strong> senbuvėse. Kaunas Viena iš bendrovių – <strong>LSA</strong> naujokių – yra Kaune įsikūrusi UAB „Enerstena“. Bendrovė, kaip tv<strong>ir</strong>tina jos technikos d<strong>ir</strong>ektorius Laimonas Kučinskas, Lietuvoje yra žinoma kaip patikima bendrovė. Pasak jo, tokį bendrovės įvaizdį lemia ne tik specialistų, kurių daugumą pakvietė tik žinodami apie jų gebėjimus <strong>ir</strong> atsakingumą, kvalifikacija, bet <strong>ir</strong> darbo drausmė, darbo kultūra. Bendrovę, kuriai vadovauja V<strong>ir</strong>ginijus Ramanauskas, sukūrė KTU absolventai. Jos pradžia – įrangos montavimas. Dabar, prabėgus dešimtmečiui, UAB „Enerstena” yra įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis – energetikos bei pramonės objektų statyba, rekonstrukcija, modernizavimas, remontas <strong>ir</strong> techninis aptarnavimas. Įmonė projektuoja, komplektuoja, montuoja, paleidžia bei suderina įva<strong>ir</strong>aus dydžio bei naudojamo kuro katilines. Įmonėje d<strong>ir</strong>ba 150 darbuotojų, iš kurių 40 – inžinieriai. Šiuo metu „Enerstenos“ specialistai stato pačių pagamintus biokuro katilus Utenoje, Tauragėje, Rokiškyje. Statomos <strong>ir</strong> dujų katilinės – Gargžduose, Vilniuje, kituose miestuose. Darbo turinti užtektinai, bendrovė ėmė stigti specialistų. Stipriąja savo bendrovės gamybos puse L. Kučinskas įvardino ekonomaizerius, kuriuos, užuot p<strong>ir</strong>kę, ėmė gaminti patys. „Enerstenoje“ pagaminti ekonomaizeriai, nė kiek nenusileisdami kokybe užsienyje pagamintiems įrenginiams, kainuoja apie pusę milijono litų mažiau. Kol kas bendrovė ekonomaizerius parduoda Lietuvoje, bet <strong>ieško</strong> <strong>ir</strong> eksporto galimybių. UAB „Daistatus“, kaip tv<strong>ir</strong>tina Kaune įsikūrusios bendrovės d<strong>ir</strong>ektorius Darius Mikalauskas, šiuo metu yra stipriausia stogus įrenginėjanti bendrovė. Joje d<strong>ir</strong>ba pusšimtis žmonių, iš kurių –keturi darbų vadovai <strong>ir</strong> apie 40 darbininkų. Pats bendrovės vadovas yra vadybininkas, d<strong>ir</strong>bti įrenginėjant stogus mokęsis iš latvių. Bendrovė d<strong>ir</strong>bo Kauno arenoje, Vilniaus oro uoste, nemažai darbuojasi su „YIT Kausta“. D. Mikalauskas džiaugiasi savo bendrovę išlaikęs specializuota bendrove, nes galimybių šioje srityje jis mato užtektinai. Bendrovė savo srityje yra išsk<strong>ir</strong>tinė <strong>ir</strong> jaunesniu darbuotojų amžiumi, <strong>ir</strong> profesionalumu. „Manau, kad 30 proc. kokybės lemia darbininkų darbas, – sako D. Mikalauskas. – Visa kita – priežiūra, susitarimai, sprendimai.“ Bendrovė „Daistatus“ naudoja Lietuvoje, bendrovėje „Mida“, gaminamą stogų dangą. Bendrovė šiuo metu darbuojasi Šiauliuose, projektavo <strong>ir</strong> įrenginėja stogus septyniuose vaikų darželiuose, Prienuose modernizuoja daugiabutį kartu su partneriais, įrenginėjančiais fasadus. Nors bendrovė specializuojasi įrenginėdama stogus, tačiau sykį ar du per metus imasi <strong>ir</strong> bendrastatybinių darbų. Kauno socialinių paslaugų <strong>ir</strong> statybos verslo darbuotojų rengimo centras, kuriam vadovauja Ričardas Šeštokas, šiemet priėmė 285 būsimuosius statybininkus, iš jų – 44 šiltintojai, 35 apdailininkai, 30 mūrininkų – betonuotojų, 60 statybos verslo paslaugų teikėjų, kurie mokosi mūro apdailos <strong>ir</strong> staliaus darbų bei verslo pradmenų, taip pat pastatų restauratoriai. Mūrininkus, šiltintojus <strong>ir</strong> apdailininkus centras priima įmonių prašymu. Šie moksleiviai iš ryto d<strong>ir</strong>ba, o po pietų mokosi. Tačiau neretai teorinės dalies moksleiviai mokosi <strong>ir</strong> darbo vietose. Po centro rekonstrukcijos, kaip sakė R. Šeštokas, bus formuojamos <strong>ir</strong> montuotojų bei stogdengių grupės. Moksleiviams mokamos stipendijos. Moksleiviams, d<strong>ir</strong>bantiems AB „YIT Kausta“, bendrovė moka didesnę stipendiją – 100 Lt. Centre sudarytos sąlygos atlikti praktiką <strong>ir</strong> kitų mokymo įstaigų studentams. „Mums reikia didelių projektavimo objektų“, – sakė AB „Pramprojektas“ vadovas Marius Vaivada, paklaustas apie tai, ko reikia, kad bendrovė, kurioje d<strong>ir</strong>ba apie 100 žmonių, galėtų d<strong>ir</strong>bti savo režimu <strong>ir</strong> užd<strong>ir</strong>bti. Vadovas džiaugiasi šiemet laimėtais p<strong>ir</strong>kimais projektuoti du logistikos centrus Vilniuje <strong>ir</strong> Šiauliuose. Tai bendrovei yra nemaža pasp<strong>ir</strong>tis – kartu su tęstiniais projektais, koks yra <strong>ir</strong> bendrovės darbas dalyvaujant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose. Šiame objekte „Pramprojekto“ specialistai d<strong>ir</strong>ba kartu su užsienio partneriais. Projektavimo rinka, anot M. Vaivados, šiuo metu yra itin išbalansuota: finansuojami tik geležinkelių, kelių, vandentvarkos, renovacijos, uosto projektai. Tačiau beveik visai neprojektuojami pramoniniai statiniai. Kaune įsikūrusi UAB „Struktūra“, kuriai vadovauja Bronius Zigmas Neverauskas, dar viena <strong>LSA</strong> narė – naujokė. Paklaustas, kas paskatino jungtis į <strong>LSA</strong>, B. Z. Neverauskas akcentavo, kad vienai bendrovei spręsti iškilusias problemas – sudėtinga. Asociacija turi daugiau galių ginti bendrovę, padėti, patarti. Bendrovė, įsikūrusi Kaune, vykdo generalinio rangovo funkcijas įva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>ties statybos projektuose. Šiuo metu bendrovėje d<strong>ir</strong>ba v<strong>ir</strong>š 170 darbuotojų. Pagrindiniai pastarųjų metų bendrovės statyti pastatai – prekybos centrai „Dainava“ <strong>ir</strong> „Topo Centras“ Kaune, moderniausia Vidurio <strong>ir</strong> Rytų Europoje bendrojo lavinimo mokykla Lapių miestelyje, Vilijampolės vaikų <strong>ir</strong> jaunimo pensionatas, Kauno tardymo izoliatorius, kurie taip pat laikomi moderniausiais tokios pask<strong>ir</strong>ties pastatais Lietuvoje, kt. UAB „Autokausta“ valdybos p<strong>ir</strong>mininkas <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ektorius Juozas Kriaučiūnas pasidžiaugė, kad užsakymų turi ne tik šiems metams, bet užsakymų portfelis beveik visiškai pilnas <strong>ir</strong> 2012 – iems metams. Atsargiai žvelgdamas į priekį, vadovas sako, kad visa priklauso nuo užsakovo mokumo. UAB „Autokausta“ atlieka statybos darbus, įrengia perdangas, įva<strong>ir</strong>ius pamatus, montuoja gelžbetonines <strong>ir</strong> metalines konstrukcijas. Pagrindinė bendrovės kryptis – statybos monolitai <strong>ir</strong> visa, kas su tuo susiję. Metalo ceche gaminamos įva<strong>ir</strong>ios metalo konstrukcijos (iki 24 m.), armatūriniai <strong>ir</strong> karkasiniai tinklai bei kt. Bendrovė turi tris autonominius modernizuotus betono mazgus, produkcija – sertifikuota. Gaminami betono mišiniai, kurių sudėtys yra paruoštos KTU statybinių medžiagų katedroje. Bendrovė turi didelį transporto priemonių <strong>ir</strong> statybinės technikos asortimentą. Kalbėdamas apie perspektyvas, J. Kriaučiūnas sakė, jog kol kas bendrovėje jokie pokyčiai neplanuojami – bus gilinama pas<strong>ir</strong>inkta kryptis, ją gerinant kokybiškai. UAB „Detas“, vadovaujamas Egidijaus Račkausko, yra dar viena bendrovė – <strong>LSA</strong> narė naujokė. Pradėjusi kaip technikos nuomos bendrovė, „Detas“ dabar verčiasi inžinerinių komunikacijų, vandens <strong>ir</strong> nuotekų sistemų, vėdinimo <strong>ir</strong> oro kondicionavimo sistemų, šildymo sistemų projektavimu, montavimu. Nors bendrovė nedidelė, tačiau, kaip tv<strong>ir</strong>tino bendrovei trečius metus vadovaujantis E. Račkauskas, niekam neskolinga, palaipsniui didina apyvartą. Bendrovėje d<strong>ir</strong>ba 25 darbuotojai, artimiausiu metu ketinama šį skaičių padidinti iki 30. Šiuo metu bendrovė d<strong>ir</strong>ba statomame logistikos centre Vilniuje, Statybininkų rengimo centre Kaune, Saviečiuose – būsimame „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos pardavimo <strong>ir</strong> aptarnavimo centre bei kt. UAB „Robert Bosch“ yra bendrovė, siūlanti prekių <strong>ir</strong> paslaugų asortimentą: nuo šildymo įrangos, saulės energiją naudojančių technologijų, saugos įrangos iki automobilių reikmenų bei elektrinių įrankių. „Robert Bosch“ buvo labiau žinoma kaip bendrovė, tiekianti elektrinius įrankius. Tačiau „Bosch“ šildymo technikos sričiai Baltijos šalyse jau nebe p<strong>ir</strong>mus metus atstovauja „Buderus“ <strong>ir</strong> „Junkers“ prekių ženklai – pradedant nuo nedidelio galingumo dujinių šildymo katilų iki pramoninių įrenginių. Projektuotojams „Bosch“ gali pasiūlyti <strong>ir</strong> pastatų saugos įrangą: nuo vaizdo stebėjimo <strong>ir</strong> įrašymo sistemų iki integruotos pastato saugos valdymo sistemos. „Bosch“ elektrinių įrankių padalinio tiekiama produktų gama pasipildė profesionalams sk<strong>ir</strong>ta matavimo technika „CST/ berger“. Kompanija „Bosch“ 2008 m. įsigijo šią amerikiečių kompaniją, užimančią didelę dalį pasaulinės matavimo prietaisų rinkos, tradiciškai stiprią optinių <strong>ir</strong> lazerinių nivelyrų, teodolitų, tacheometrų<strong>ir</strong> magnetinės pa<strong>ieško</strong>s prietaisų segmente. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su statybininkais, bendrovės prekybos <strong>ir</strong> rinkodaros vadovas Audrius Liutkevičius sakė, jog didėja „Bosch“ gaminamų novatoriškų įrankių paklausa – ypač akumuliatorinių statybos įrankių su ličio jonų technologija. „Statybos srities specialistams reikia naujai mąstančio, patikimo partnerio, kurio gaminiai atitinka aukščiausius standartus, – sako A. Liutkevičius. – Mes esame kaip tik toks partneris.“ Kėdainiai „Geriau gyventi – ne taip paprasta“, – sakė UAB „Laugina“, įsikūrusios Kėdainiuose, d<strong>ir</strong>ektorius Eduardas Laucius. Tai, kad darbų numatyta visiems metams, dar nereiškia, kad visa pavyks įgyvendinti, nes darbų liko daug, o laiko – mažoka. Tokia situacija, anot vadovo, ištiko ne dėl „Lauginos“ kaltės – problemų kyla dėl apmokėjimų, dėl partnerių. Šiuo metu bendrovė vykdo vandentvarkos <strong>ir</strong> atliekų projektus, finansuojamus per APVA: Kėdainiuose, Ka<strong>ir</strong>iuose, uždarinėjamame Vilniaus regiono sąvartyne, pradės projektą Jonavoje <strong>ir</strong> kt. Tačiau svarbiausias dalykas, kuriam rengiasi bendrovė – skydinių namų gamyba. „Laugina“ pateikė paraišką LVPA, siekdama gauti finansavimą šiam projektui, kuris padėtų diferencijuoti veiklą iš statybinės į statybinę <strong>ir</strong> gamybinę. Įmonė planuoja gaminti karkasinius – skydinius namus <strong>ir</strong> jų gamybai reikalingas KVH klijuoto medžio sijas. Tam bendrovė jau įsigijo <strong>ir</strong> patalpas. Ukmergė Ukmergėje įsikūrusiai UAB „Algbarsa“ nuo rugpjūčio mėnesio vadovauja bendrovės savininkas Vytautas Vyšniauskas. Penkiolikos metų pat<strong>ir</strong>tį valdant bendroves turintis V. Vyšniauskas sako, kad „Algbarsa“ yra gera partnerė: „Jeigu mes galime tiekti produkciją švedams, norvegams, tai galime tiekti <strong>ir</strong> lietuviams.“ Per metus bendrovė paprastai pagamina 2,5 – 3 tūkst. t metalo konstrukcijų. Dalį produkcijos sudaro elektros oro linijų, transformatorinių pastočių, elektrinių sk<strong>ir</strong>styklų metalo konstrukcijos <strong>ir</strong> kt., tačiau ši dalis mažėja, nes konkurencija didelė, o kainos – žemos. Bendrovė orientuojasi į sudėtingas konstrukcijas, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, <strong>ir</strong> klientus iš užsienio. Nors šių klientų reikalavimai didesni, bet n<strong>eu</strong>žtrunka apmokėjimas. Įmonės pertvarkymas vykdyti užsienio klientų užsakymus bendrovei kainavo labai daug – <strong>ir</strong> investicijų, <strong>ir</strong> specialistų, kurių daugumą teko keisti. Kitą dalį sudaro statybinės konstrukcijos: metalinės santvaros, kolonos, ryšiai, kelio atitvarai, turėklai, kt. Šiuo metu bendrovė vykdo užsakymą Švedijoje. Tai yra naujo tipo namas, statomas iš metalinių kolonų, kurios naudojamos <strong>ir</strong> kaip ortakiai. Šią technologiją V. Vyšniauskas yra pas<strong>ir</strong>engęs pristatyti <strong>ir</strong> Lietuvos statybininkų bendruomenei. Raseiniai UAB „Raseinių statyba“, kaip sakė generalinis d<strong>ir</strong>ektorius Saulius Bekampis, darbų šiuo metu turi užtektinai, apyvartos auga jau antrus metus iš eilės, nors pelningumas, kaip <strong>ir</strong> daugelyje bendrovių, krito. Norint išgyventi sunkmečio sąlygomis, bendrovei teko optimizuoti veiklą, atsisakyti sričių, kurios buvo tapusios sunkiu balastu. Tokiu būdu, pasak S. Bekampio, spyną teko pakabinti ant kai kurių cechų, kaip, pvz.: medienos. Nepardavusi turto, neatleidinėjusi žmonių bendrovė nesigaili, nes krizei pasibaigus esamas turtas leis būti startiniame dešimtuke, mano vadovas. Saugantis nuo nemokių klientų, bendrovė paprastai <strong>ieško</strong> galimybių d<strong>ir</strong>bti su tomis įmonėmis, kurių akcijos yra kot<strong>ir</strong>uojamos vertybinių popierių b<strong>ir</strong>žoje, siekia valstybės finansuojamų objektų. Šiuolaikinės statybos procesą S. Bekampis pusiau juokais, pusiau rimtai dalija į tris dalis: 30 proc. darbo tenka, kol pas<strong>ir</strong>ašoma sutartis; 30 proc. reikia atiduoti pačiam darbui, projektui vykdyti <strong>ir</strong> 30 proc. darbo bei pastangų reikia, kol bendrovė atgauna pinigus. Kęstučio Jonaičio nuotr.