valdas ivanauskas. - 15min.lt

ŽAIDIMAS GYVENIMU 23
Ivanauskų giminės, draugai taip pat laukė, kada lietuvis
išvyks į tolimą šalį. Net ir senelis sukrapštė pinigų dovanoms
bei palinkėjo:
– Įmušk, anūkėli, tu juk gali.
Anūkėlis žinojo, kad ir tolimojoje Kuboje sugebės parodyti,
ko išmoko lakstydamas po Brazilkos rajono pievas. Iki kelionės
į saulėtąją salą buvo likusios tik trys dienos. Kelioniniai
krepšiai beveik supakuoti, viskas paruošta tolimiausiam Ivanauskų
šeimos atžalos skrydžiui. Ir tuomet jaunąjį žaidėją
pasiekė kiek netikėta žinia: Valdas Augustinas Ivanauskas
nespėjus laiku sutvarkyti dokumentų išbrauktas iš rinktinės
kandidatų, vykstančių į Kubą, sąrašo.
Iš Maskvos atkeliavęs laiškas sudavė tokį stiprų smūgį, kad
vaikinas net susimąstė, ar verta sportuoti toliau. Kelias dienas
pratūnojęs kambaryje, nutarė į viską spjauti, bet paskui, įkalbintas
trenerio Oniščiuko, paauglys grįžo į įprastą treniruočių
ritmą: lengvi pabėgiojimai rytais, treniruotės su „Kelininko“ vyrais
ir paskutinių mokslo metų laukimas. Tuometė SSRS jaunių
futbolo rinktinė išvyko į Kubą, o lietuvis liko trenerių akiratyje.
Paskutinė moksleiviška 1983-iųjų vasara baigėsi. Šeimos
skatinamas jaunuolis pažadėjo geriau mokytis ir stipriau
ruoštis abitūros egzaminams. Futbolą net tris mėnesius intensyviai
teko derinti su mokslais. Lapkritį Kauno 30-osios
vidurinės vadovybę pasiekė laiškas iš Vilniaus sporto komiteto,
kad 11a klasės mokinys Valdas Ivanauskas kviečiamas
į šalies jaunių rinktinės stovyklą netoli Maskvos esančioje
Novogorsko sporto bazėje, kur su komanda ruošis tradiciniam
Valentino Granatkino turnyrui. Šešiolikos ekipų turnyras
1984 metais vyks Leningrade sausio 5–16 dienomis.
Rinktinės stovykla truks mėnesį. Dalyvauti būtina.
Mokyklos vadovams nieko kito neliko, kaip tik palinkėti
vaikinui sėkmės kovojant dėl vietos rinktinėje ir išleisti į
Maskvą. 1983 metų lapkričio 12 dieną mokslai trumpam su-