valdas ivanauskas. - 15min.lt

ŽAIDIMAS GYVENIMU 25
perspektyviausi įvairių šalių žaidėjai.
1983-iaisiais Ivanauskas su pirmąja jaunių SSRS komanda
nelaimėjo šių pirmenybių, tačiau tapo vienu naudingiausių
turnyro žaidėjų, kaip ir prancūzų futbolo legenda Ericas
Cantona. To padaryti kol kas nepavyko nė vienam jaunajam
lietuvių futbolininkui.
Kokia visagalė yra televizija ir kiek ji padeda populiarumui,
Valdas pirmą kartą suprato grįžęs iš Leningrado į Kauną.
Gimtajame mieste žaidėją užgriuvo sveikinimai, gerbėjų
laiškai, padidėjęs dėmesys ir šiokios tokios nuolaidos mokykloje.
Susidomėjimui atslūgus perspektyvusis futbolininkas
vėl kibo į mokslus. Neilgam.
Po Granatkino turnyro praėjus dviem savaitėms, 1984
metų vasario mėnesį šalies sporto komitetas iš Maskvos
vėl gavo oficialų raštą, kuriame buvo rašoma, kad Lietuvos
futbolininkas Valdas Ivanauskas kviečiamas į SSRS jaunių
rinktinę, kuri Uzbekistano sostinėje Taškente dalyvaus tarptautiniame
turnyre. Kauno 30-osios vidurinės mokytojams
liko skėsčioti rankomis. Susitaikę su mintimi, kad prieš vėją
nepapūsi, pedagogai išleido būsimą abiturientą trims savaitėms
į rinktinę.
– Ei, Vokieti, – treneris Ignatjevas kreipėsi į Valdą. – Eikš
čionai, reikia pasikalbėti. Ilgokai stebiu tavo užsispyrimą
treniruotėse. Gerai dirbi, klausai mano nurodymų. Ne taip,
kaip kiti. Su jumis, lietuviais, nebūna jokių problemų. Nei
jūs atsikalbinėjate, nei sportinį režimą laužote. Tai va, Vokieti,
avansu skirsiu tave rinktinės kapitonu. Manau, neprieštarausi..
Vaikinui net į galvą nebuvo šovę, kad jis, antrą kartą pakviestas
į Boriso Ignatjevo jaunių vadovaujamą SSRS futbolo
ekipą, taps kapitonu. Kaip jis galėjo prieštarauti!
– Kodėl mane pasirinko ekipos treneris Juk komandoje