valdas ivanauskas. - 15min.lt

ŽAIDIMAS GYVENIMU 29
įvaizdžio, bet ir dėl žaidimo. SSRS rinktinės narys tiesiog
blizgėjo prabanga: firmos „Adidas“ treningai, itališki batai,
aukščiausios kokybės medvilnės kostiumai, geriausi marškiniai
ir visa kita, ko komunistinio režimo valstybėje paprastas
žmogus nė su žiburiu nebūtų radęs. Jauniesiems futbolininkams
tai buvo triumfo akimirkos ir snobizmo pradžia.
Kol Valdas Maskvoje mėgavosi šlovės spinduliais, Kaune
mama Laima su 30-osios vidurinės mokytojais ir direktore
sprendė būsimo abituriento likimą. Beveik hamletiškas „būti
ar nebūti“ tipo susirinkimas vyko už uždarų durų, dalyvaujant
keliems mokytojams ir futbolininko mamai. Susirinkusieji
puikiai žinojo, kad talentingas futbolininkas per pastaruosius
mokslo metus mokyklos suolą iš viso trynė tik tris mėnesius, kai
jo bend raklasiai tai darė net triskart ilgiau – devynis!
– Darykite, ką norite. Jūsų teisė spręsti. Matote, kaip susiklostė
šie sūnaus metai mokykloje. Vien tik išvykos su rinktine,
tad, jei manote, kad Valdas nevertas išlaikyti abitūros
egzaminų, tebūnie. Neturėsiu teisės pykti, – mokyklos posėdyje
atviravo futbolininko mama.
Mokytojai pasiklausė ir susitarė, ką darys su per metus
atsiskleidusia futbolo žvaigžde.
Tuo tarpu gegužės pradžioje Brazilkos pievų vaikis su Sovietų
Sąjungos rinktine Maskvos „Lužnikų“ stadione nuo atsarginių
suolelio žiūrėjo pirmąsias pogrupio rungtynes su
Liuksemburgu. Su juo, kaip supervalstybės jaunimas įveikė
Europos nykštukus, dar stebėjo apie dvidešimt penki tūkstančiai
žmonių. Pirma pergalė pasirodė lyg koks apšilimas
prieš dvikovą su bendraamžiais iš Anglijos.
Tądien į Maskvos „Dinamo“ stadioną suplūdo net penkiasdešimt
tūkstančių futbolo aistruolių, kurie, deja, nepamatė
šeimininkų rinktinės pergalės. Įtemptos rungtynės baigėsi
lygiosiomis 1:1, tačiau lietuvis buvo išrinktas geriausiu dvi-