2 psl.Savanoris2010 m. vasario 25 d. Nr. 2 (410)ĮsakymaiApdovanojimaiKrašto <strong>apsaugos</strong> ministrėpareiškė padėką:kpt. Audriui Maleravičiui, j. psk. Raimondui Vaškui.Lietuvos kariuomenės vadasapdovanojo padėkos raštu:Gražiną Lukauskienę.Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadasapdovanojo padėkos raštu:vrš. Petrą Salį, vyr. srž. Vytautą Žarnauską, srž. Remigijų Grinkevičių, gr.Tomą Barauską.KASP vadasapdovanojo medaliu „Už pasižymėjimą":kpt. Astą Petraškienę;medaliu „Už pavyzdingą tarnybą":srž. Galiną Baltušienę, srž. Sergejų Tkačenką;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(5-erių metų):j. srž. Valentiną Juonį, gr. Jurgį Stočkelį;padėkos raštu:ats. vyr. ltn. Vytautą Audzijonį, ats. ltn. Jegorą Agafonovą, ats. ltn. Nataliją Šiliajevą,ats. ltn. Aleksandrą Žuravliovą, vrš. Darių Bardauską, vrš. Albertą Bradaitį,srž. Liną Oertelį, srž. Jolantą Mickevičienę, gr. Simoną Beniką, gr. LaimonąKairį, gr. Audrių Lamanauską, gr. Žilviną Peldžių, gr. Robertą Salapėtą, eil. TadąMajauską, eil. Raimondą Macą, eil. Alioną Mazuraitę, eil. Rimvydą Strazdą, AlgirdąKomšlį, Aleksandrą Šukį.PaskyrimaiMjr. Aurimas Kuprys paskirtas Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės štaboS3 skyriaus viršininku.Kpt. Artūras Gimžauskas paskirtas Dariaus ir Girėno rinktinės štabo S2 skyriausviršininku.LaipsniaiSuteikti aukštesni laipsniai:majorokpt. Dariui Arnašiuikapitonovyr. ltn. Žydrūnui AleknaiVyr. ltn. Kęstučiui PiluckiuiAtsargos leitenantoAts. j. srž. Rolandui NorkuiAts. gr. Modestui GendviluiAts. gr. Tomui JokubauskuiAts. gr. Linai LinkuteiAtsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleisti:Kpt. Identas Adomaitis, kpt. Robertas Šukys, j. psk. Petras Jodenukis, vrš.Lionginas Rynkevičius, j. srž. Vaidas Jašinskas.Baigėsi antrasis CKB kursasEil. Giedrė SABALIAUSKIENĖDidžiosios Kovos rinktinės 801 kuopaVasario 10 d. baigėsi antrasisnuotolinis CKB (civilių ir kariųbendradarbiavimo) specialistųkursas Rukloje, „Geležinio Vilko“brigadoje. Šio kurso programa parengta2007 m. Didžiosios Kovosrinktinės 801 (CKB) kuopoje, remiantiskitų kursų patirtimi. 14 savaičiųtrukusiuose užsiėmimuosedalyviams buvo suteiktos išsamiosžinios apie CKB sampratą NATO,ES ir JT organizacijose, CKB kilmęir susiformavimą, civilinę operacijųaplinką ir civilines organizacijas,CKB struktūrą NATO ir Lietuvoskariuomenėje, išdėstyti tarptautinėshumanitarinės teisės pagrindai.Kurso medžiaga suteikė vertingosinformacijos kariams, ketinantiemsvykti į tarptautines misijas. Dalyviaibuvo supažindinti darbo su žiniasklaidaaspek<strong>tai</strong>s, derybų ir tarpininkavimoprincipais, kultūrinės veiklosypatumais įvairiuose operacijųrajonuose.Buvo apžvelgta tarptautinių, vyriausybiniųir nevyriausybinių organizacijųveikla pasaulyje ir Afganistane,jų skirtumai ir galimybės bendradarbiautisu kariais tarptautinių operacijųmetu. Kurse dalyvavę kariai ir civiliaisusipažino su CKB taktinėmistechninėmis procedūromis bei CKBspecialistų darbu štabuose.„Džiugina, kad galėjome suteiktigalimybę kariams ir civiliams,dirbantiems CKB srityje (S5), įgytinaujų teorinių ir praktinių žinių,pagilinti turimus įgūdžius. YpačVasario 16-ojiVasario 16-oji ŠalčininkuoseEil. Giedrė SABALIAUSKIENĖDidžiosios Kovos rinktinės 801 kuopaLtn. Dinas KUNDROTASŽemaičių rinktinės 306 pėstininkųkuopos I būrio vadasVasario 16-osios šventė brangi irsvarbi kiekvienam lietuviui. Šią dienąminėjimai vyksta visuose miestuoseir miesteliuose. Kretingojeminėjimas surengtas miesto centrinėjeaikštėje, prie paminklo Nepriklausomybėsdešimtmečiui. Žemaičiųrinktinės 306 kuopos kariai,nuo pat kuopos įsikūrimo, aktyviaidalyvauja įvairiose miesto ir valstybėsšventėse. Vasario 16-ąją Kretingossavanorių kuopa iškilmingojeVasario16-ąją ir Šalčininkuosebuvo paminėta Lietuvos valstybėsatkūrimo diena. Šventiniame renginyjetradiciškai dalyvavo Krašto<strong>apsaugos</strong> savanorių pajėgų DidžiosiosKovos 8-osios rinktinės, Karoprievolės administravimo tarnyboskariai, Lietuvos šaulių sąjungosjaunieji šauliai, Valstybės sienos<strong>apsaugos</strong> tarnybos ir Policijosdepartamento pareigūnai.Renginys prasidėjo iškilmingaeisena, kuriai vadovavo KPATvyresnysis leitenantas Linas Patkamaris.KASP orkestrui grojantšventės dalyviai žygiavo nuo Šv.Marijos koplytėlės link Šalčininkųbažnyčios. Ten šv. mišias laikė buvęsvyriausias kariuomenės kapelionas,nepalaužiamas kovotojas užLietuvos laisvę, neseniai sulaukęsgražaus 85-erių metų jubiliejaus,dimisijos pulkininkas, monsinjorasAlfonsas Svarinskas. Po mišiųšventė tęsėsi Šalčininkų savivaldybėsaikštėje, kur buvo pakelta Lietuvostrispalvė. Gražią, patriotiškąkalbą pasakė jaunųjų šaulių vadasMindaugas Nefas.Po oficialių kalbų ir sveikinimųšventės dalyviai Šalčininkųkultūros namuose galėjo apžiūrėtiginklų parodą, kurią bendromisjėgomis surengė KASP kariaiir policijos pareigūnai. Kiekvienaspageidaujantis turėjo galimybę apžiūrėtiginklus, pajausti jų svorį, sužinotipaskirtį, technines charakteristikas.Tuo pat metu šventėsdalyviai vaišinosi kareiviška koše irIr kiek dar metų mesmokysimės gyventi laisvi?rikiuotėje kartu su šauliais žygiavoKretingos miesto gatvėmis ir išsirikiavopriešais paminklą miesto centrinėjeaikštėje.Nuskambėjo Vinco KudirkosTautiška giesmė, suplevėsavo Lietuvostrispalvė. Tylos minute buvo pagerbtižuvusieji už Tėvynės laisvę,prie paminklo padėtos gėlės. Taippat Tėvynės gynėjams aidėjo ir šūviųsalvės. Kreipdamasis į susirinkusiuosiusKretingos rajono meras J.Mažeika sakė: „Laisvė – kiekvienos<strong>tautos</strong> didžiausias turtas. Mes antlaisvės aukuro sudėjome daug savotautiečių gyvybių, iškentėme įvairiųsvarbu, kad kurse dalyvavo ir profesinėskaro tarnybos kariai“, – sakėkurso iniciatorius mjr. GediminasLatvys, Sausumos pajėgų štabo Civiliųir karių bendradarbiavimo skyriausviršininkas.Daug dėmesio skirta individualiemspraktiniams darbams, testamsir atsiskaitymams. Kurso dalyviaimokėsi vertinti įvairių šalių civilinessituacijas ir aplinką. Pagrindiniamsarbata. Šventinį minėjimą užbaigėkoncertas-vaidinimas, kurį surengėVilniaus kolegijos studen<strong>tai</strong>.Vasario 16-osios minėjime dalyvavoKPAT viršininko pavaduotojasplk. Arūnas Dudavičius, DidžiosiosKovos rinktinės štaboviršininkas mjr. Linas Kubilius,Vilniaus ir Varėnos valstybės sienos<strong>apsaugos</strong> rinktinių atstovai, vyriausiaskariuomenės kapelionasmjr. Saulius Kasmauskas.Šventėje dalyvavo daugiau kaip400 Šalčininkų gyventojų ir svečių.pažeminimų, kalėjimų, tremčių, persekiojimų.Mažai tau<strong>tai</strong>, mažai valstybeisunku yra nugyventi priespaudosjungą, bet susitelkę mūsų <strong>tautos</strong>dukros ir sūnūs <strong>tai</strong> padarė.... “Po iškilmingos rikiuotės vyko mišiosPranciškonų vienuolyne. Mišiųmetu brolis kunigas E. Darulis klausė:„Laisvė <strong>tai</strong> pats svarbiausias dalykasžmogaus gyvenime... Kiek darmetų mes mokysimės gyventi laisvi...?“Tą dieną Kretingoje vyko ir daugiaurenginių, skirtų Vasario 16-ajai. Kultūros centre atidaryta rajonotautodailininkų darbų paroda,vyko koncertas „Parašykit žmonės:LIETUVA“. Vakare kultūros centrokieme – Užgavėnių blynai ir kareiviškakošėVytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyjeVrš. Dainius VILČINSKASDariaus ir Girėno rinktinėVasario 16 dieną Vytauto Didžiojokaro muziejaus sodelyjeDariaus ir Girėno rinktinės kariaikartu su Kauno įgulos dalinių, savi-Kursui pasibaigusŠalčininkų moksleiviai šventėjeGr. Viliaus Džiavečkos nuotraukaAutorės nuotraukavaldybės, mokyklų, studentų atstovaisbei miesto gyventojais šventėLietuvos valstybės atkūrimo dieną.Renginio metu buvo pakelta Vyčiokryžiaus vėliava, padėtos gėlėsprie Nežinomo kareivio kapo beiLaisvės paminklo. Pasibaigus oficialiaidaliai dalyviai buvo pakviestiį Vienybės aikštę, kur studen<strong>tai</strong> irmoksleiviai sudarė gyvąją vėliavą.Renginyje dalyvavo Kauno miestovaldžios atstovai, Kauno įgulos viršininkas,KOP vadas brg. gen. ArtūrasLeita, dalinių vadai.kurso instruktoriams – mjr. GediminuiLatviui ir Jungtinio štabo Civiliųir karių bendradarbiavimo valdybos(J9) viršininko pavaduotojui ats.mjr. Eugenijui Vaicekauskui talkinoKASP štabo viršininko pavaduotojasmjr. Rimantas Jasinevičius, KASPštabo S5 skyriaus CKB karininkaskpt. Darius Baušys, Didžiosios Kovosrinktinės štabo S5 skyriaus viršininkaskpt. Evaldas Dirginčius,KPAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjaskarys savanoris Laimis Bratikas,KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimotarnybos atstovas, karys savanorisats. ltn. Karolis Zikaras.CKB specialistų kursą sėkmingaibaigė ir gavo pažymėjimus 16klausytojų – savanoriai ir „GeležinioVilko“ kariai.Šią civilių ir karių bendradarbiavimospecialistų rengimo programąketinama organizuoti kas dvejime<strong>tai</strong>.cm
2010 m. vasario 25 d. Nr. 2 (410) Savanoris3 psl.ykLietuvos gynybaAtkelta iš 1 psl.Taip pat nėra atmestinas irtarptautinio terorizmo pavojus.Lietuviai dalyvauja tarptautinėseoperacijose ir kažkam <strong>tai</strong> gali būtipretekstas keršyti, suorganizuotiterorizmo aktą būtent Lietuvoje.Vėlgi nemanau, kad teroris<strong>tai</strong><strong>tai</strong>p aukš<strong>tai</strong> mus vertina. Jų čiaįvykdyta akcija neturėtų dideliųpasekmių. Todėl teroris<strong>tai</strong> <strong>tai</strong>kosiį pagrindinius savo priešus, stambiąsiasAljanso šalis. Antra vertus,mūsų civiliai ir kariai AfganistanoGoro provincijos grupėjeyra geri diploma<strong>tai</strong>, sugebantyspuikiai bendrauti ir išlaikyti gerussantykius su vietos valdžia, o <strong>tai</strong>Goro provincijoje palaiko neblogąLietuvos įvaizdį. Ten nėra neapykantoslietuviams.Lietuvos draugaiNedaugelis mano, kad mes jųapskri<strong>tai</strong> galime turėti. Tų draugųyra ne mažiau negu priešų ir<strong>tai</strong> sudaro tam tikrą pusiausvyrą.Pirmiausia mūsų draugai yraamerikiečiai, JAV – <strong>tai</strong> valstybė,nuolat mums rodanti dėmesį, padėjusiatsigauti ir mūsų karinėmspajėgoms. Ten ir dabar studijuojaKaro akademijos kariūnai,bendradarbiaujama su nacionalinegvardija. Kita vertus, JAV yravalstybė, turinti milžinišką galiąir įtaką, tačiau nereikia jos pagalbospervertinti ir įsivaizduoti, kadji visada bus.Skandinavai Lietuvoje <strong>tai</strong>p patturi daug interesų, kadangi nuo topriklauso jų pačių saugumas. Yratoks posakis, kad geriau siena suRy<strong>tai</strong>s ties Švenčionimis, neguties Bornholmu. Tokia danų pozicija.Visas šis draugiškumas remiasielementariu ir racionaliuinteresu. Be to, Danija niekadasu mumis nėra kariavusi, gyvenamepanašaus dydžio valstybėse. Ir<strong>tai</strong> dar ne visi aspek<strong>tai</strong>, skatinantysdvi valstybes bendradarbiautikarinėje srityje. Kalbant apieSkandinaviją, mes esame vienojepusėje ir bendras saugumasyra glaudžiai susietas. Deja, nuoseno Baltijos šalių draugystė buvomūsų priešų puolimo vieta. Galimanet neabejoti, kad bandymaistiprinti tarpusavio bendradarbiavimąsusilauks kontrpriemonių,o <strong>tai</strong> rodo, kad einame teisingalinkme, siekdami stiprinti savosantykius. Mums reikia toliaubendradarbiauti ir visus mažusnesutarimus paaukoti dėl saugesnėsateities.Galima teigti, kad Lenkija yramūsų svarbus strateginis partnerisnuo senovės ir tuo pat metu nuolenkų reikėjo labiausiai gintis. Taisusiję su lenkų siekiais dominuotiir polonizuoti Lietuvą. Mano manymu,bendradarbiavimo galimybėssu lenkais dar gerai neišsemtos.LITPOLBATo likvidavimasbuvo klaida. Batalionas galėjo išaugtiį bendrą brigadą. Pati Lenkija,manau, supranta, kad jeiguLietuva bus ne Vakarų pasaulyje,jos <strong>tai</strong>p pat gali laukti panašus likimas.Senoji Europa, žinoma, iš aukštožiūri į Lietuvą ir mūsų problemas.Taip pat dabar juos su Rusijasieja bendra ekonominė politika,bet, nežiūrint į <strong>tai</strong>, reikia bendradarbiautiir su senosios Europosšalimis. Mes esame Europos Sąjungosnariai ir <strong>tai</strong> gali būti vienuiš mūsų saugumo garantų ateityje.Be sąjungininkų karo atvejuLietuvoje nedaug pajėgsime nuveikti,ir be draugų tobulo saugumoneturėsime.Taip pat vertėtų palaikyti gerussantykius su Kinija ir Indija. Taiyra kylančios šalys ir svarbus globalaussaugumo elementas. Kaikurie šių šalių interesai gali būtipalankūs ir mums.Lietuvos karų istorija,gynybos tipaiLietuva yra išgyvenusi dauggeresnių ir blogesnių istorijos etapų.Pradžioje gyvavo baltų genčiųsandrauga, vėliau jos susijungė irtapo valstybe, dar vėliau įvyko imperinissprogimas – valstybė nuojūros iki jūros. Joje gyveno įvairiųtautų žmonės ir visa <strong>tai</strong> vadinosiLietuva. Tas pavadinimas įsigėrėį žmonių sąmonę. Vėliau jievadinsis ukrainiečiais ir baltarusiais.Taigi, egzistuoja kelios Lietuvos.Ta, kuri yra šiandien ir tos,kurios gyvavo praeityje.Nereikia suprasti išsiplėtusiosLDK kaip tuometinės mūsų valdovųavantiūros. Tuo metu <strong>tai</strong>buvo esminis Lietuvos saugumoužtikrinimas. Išvystas pilių tinklasužtikrindavo galimybę apsigintinuo priešų. Tačiau vienos arkitos pilies gynybą pralaužus, totoriai,pavyzdžiui, prasmukę savopramuštu koridoriumi, jau sukiodavosiVilniaus apylinkėse.Kariaunų laikais milžiniškoslietuvių kariuomenės žygiuodavoį Rytus, į grobiamuosius žygius,kad <strong>tai</strong>p galėtų išsilaikyti.Jas subūrę valdovai negalėjo topadaryti ki<strong>tai</strong>s būdais. Aš sutinkusu filosofo Gintaro Beresnevičiausnuomone, kad lietuviamstokie žygiai įaugę į kraują. Anotjo, tolimųjų reisų vairuotojai yrašių tradicijų paveldėtojai, kadangipastoviai juda, visada yra žygyje,kažką veikia, skuba, o kaito nėra – jaučia šiai veiklai ilgesį.Todėl Lietuvos vairuotojams,tarkim prieš 15 metų, tokios pavojingoserdvės kaip Rusija, Baltarusijaar Ukraina buvo lengvaiįvaldomos. Kalbant apie imperinįsprogimą verta paminėti ir vėlsutikti su G. Beresnevičiumi, kadšis veiksnys Lietuvai nedaug gerodavė, o aplinkiniams kraštams –atvirkščiai – davė tikrai daug. Jautuo metu mes tapome kraštu donoru– kitoms šalims ruošiamevaldovus, darbininkus arba kariauninkus.Tai, galima teigti, yramūsų <strong>tautos</strong> prakeiksmas, kad visiemslietuviams čia neužtenkavietos ir nemažai gabių išvažiuojakitur.Pašauktinių bajorų kariuomenėslaikais, XV amžiuje, mes išdalies užtikrinome Lietuvos saugumą.Didelė dalis gyventojųbuvo išvaduota nuo karinės prievolės,bet atsirado problema –nebuvo iš kur pašaukti pėstininkų.Nebuvo tokio visuomenėssluoksnio iš kurio būtų buvę galimajuos pašaukti. Tada pagalbosprašėme iš Lenkijos. Tas lietuviškoskariuomenės dvilypumas nulėmė,kad lietuviai laimėdavo mūšius,bet pralaimėdavo karus. Mesturėjome puikią kavaleriją, tačiaukariauti tuometiniams karams neturėjomenei pėstininkų, nei artilerijos.Nuo XVI amžiaus viduriosaugumo situacija iš esmės pasikeitė.Pagrindiniai XV a. – XVIa. I pusės Lietuvos priešai totoriaitapo Lenkijos, o vėliau Ukrainoskazokų problema. Lietuvos priešailiko Maskvos kunigaikštystė irŠvedijos karalystė. Švedams labainepatiko kariauti Lietuvoje, čiajie patirdavo pralaimėjimus, tačiautokios invazijos labai nualindavokraštą.XVI-XVIII amžių sandūrojesenoji Lietuvos gynybinė sistematapo nebeveiksminga ir tambuvo daug priežasčių. Iš dalies<strong>tai</strong> buvo valdovo ir silpstančiosmonarchijos kaip institucijos,nebegalinčios pasirūpinti kariuomene,kaltė. Pražūtinga ideologijatuo metu skatino priešintiskariuomenės stiprinimui.Dominavo partijos ir grupuotės,kurioms savo privatūs interesaibuvo aukščiau valstybiniųir tos grupės valstybės gynimedalyvavo tiek, kiek <strong>tai</strong> atitiko jųinteresus. Alinama nestabilumoir maro, prastėjo ir ekonominėkrašto būklė, nustojo būti peržiūrimimokesčiai, jie tapo pastovūs.Apie XVII-XVIII amžiųmūsų bajorai nustojo važiuotimokytis į užsienį, bandydamisau įteigti, kad tuometinė Lietuvayra kultūros ir mokslo židinys,o jos atstovams nereikiamokytis, šaliai – vystytis. Didelęįtaką turėjo mūsų šalies politinėizoliacija – XVIII amžiujeLietuva nustoja būti Europosdalimi. Šviežių idėjų ir žinių stokanulėmė <strong>tai</strong>, kad Lietuva tuometu tampa atsiliekančia valstybe.Tuo netrunka pasinaudotipriešai, remdami arba pjudydamipolitines grupuotes šaliesviduje. Kaip žinome, Lietuvossaugumo klausimai XVIII amžiujebuvo nulemti trijų valstybių,pačiai Lietuvai tame procesejau nebedalyvaujant. Kartąper 30 metų Lietuvoje vyko įvairauspobūdžio konfederaciniaikarai, tačiau saugumo situacijos,žinoma, nepagerino, o kai kuriaisatvejais netgi pablogino, sąlygodamaI Abiejų Tautų respublikospadalijimą.SukilimaiTado Kosciuškos sukilimassukūrė iš esmės naują gynyboskoncepciją. Karas tampa ne tikkariuomenės, bet ir visuomenėsreikalu. Atsiranda įvairiausiųkarinių formuočių, tokiųkaip Vilniaus miesto gvardija,milicija ir t.t. Šie improvizuotidaliniai kar<strong>tai</strong>s nuveikia daugiaunei valstybinė kariuomenė.Su jais būdavo labai sunku kovoti,kadangi šiems daliniamsnegaliodavo įprastos <strong>tai</strong>syklės,netgi logistiniai klausimai buvosprendžiami savais būdais, ne<strong>tai</strong>p, kaip <strong>tai</strong> vykdavo reguliariojekariuomenėje. Pvz., Žemaičiųdivizijai, kuri užėmė Kuršą, išvarėiš ten Rusijos šalininkus,užėmė Liepojos uostą, vadovavocivilis. Arba Oginskio žygisį Minską, viena divizija juda toliauį Rytus, įvaro daug siauborusams, iniciatyvą perimdama įsavo rankas. Anksčiau tokie dalykaibūtų neįmanomi, nes viskasvykdavo pagal karybos vadovėlius,o dabar – jau nebe, irnetgi efektyviau.Napoleono žygiui į Maskvą lietuviaiturėjo suformuoti keletąpulkų ir <strong>tai</strong> padarė. Keletas mėnesių,kiek truko tų pulkų formavimasir dalyvavimas kovos veiksmuose,buvo per trumpas laikotarpas kažką rimto nuveikti, bet ištikrųjų <strong>tai</strong> buvo dalis lietuvių kovosuž laisvę. XIX amžiuje kiekvienakarta, kas trisdešimt metų,turėjo galimybę pakovoti už Lietuvoslaisvę.Kova už tautinius interesusXX amžiuje jau kovojama užsavo nykstančios <strong>tautos</strong> interesus.Nepriklausomybės karuose lemiamąvaidmenį atliko ne taktika(ji buvo naudojama rusiška I Pasauliniokaro laikų), bet žmoniųmotyvacija. Kova įgavo tautinį pagrindą.Niekas nenuginčys fakto,kad Lietuvos kariuomenės kovinėdvasia buvo žymiai aukštesnė neisu mūsiškiais kovojusios Raudonosiosarmijos. Tuo metu RA turėjodaug priešų ir lietuvių pergalėsne tik paskatino mūsų kariuskovoti toliau, bet ir įkvėpė pasitikėjimosavo jėgomis. Tuo metuaktyvus visuomenės ir kariuomenėsdalyvavimas kovos veiksmuosesuformavo pagarbą Lietuvoskariuomenei. Tokių diskusijų, arreikia Lietuvai kariuomenės tadanegalėjo net būti. Kariai pelny<strong>tai</strong>tapo didvyriais visuomenės akyse.Ir kai tų pačių didvyrių pagalba1926 me<strong>tai</strong>s buvo įvykdytasperversmas, tauta sutiko palankiai,kadangi kariuomenė žino,ką daro. 1935 me<strong>tai</strong>s, stiprėjantVokietijai, buvo parengta keletasLietuvos gynybos planų, kuriuosir šiandien galima panaudoti. Jaisvisiškai nebuvo pasinaudota, kadangiiškart po 1939 metų Lenkijospralaimėjimo planai buvoperžiūrėti ir perdaryti. Kiek įmanomapatobulinus, šiuos planusir dabar būtų galima panaudoti.(Šiame plane, žinomame kaip„Planas V“ gynybos linijos buvolabai panašios su kito plano gynyboslinijomis. Tai buvo Lietuvosgynybos planas nuo.... Kryžiuočiųordino. Šitas pavyzdys įrodo, kadkare esminiai dalykai nesikeičiadaugelį metų.)XX a. ketvirtojo dešimtmečioLietuvos padėtis buvo nepavydėtina– iš Rytų ir Vakarų stovėjodvi imperijos, jau iš anksto sutarusiosdėl Lietuvos.Manyčiau, kad panaši padėtisnepasikartotų, galima pasinaudotiankstesnių karų patirtimi,patyrinėti kokios mūsų teritorijossavybės buvo išnaudojamosgynybai arba puolimui. Pvz.,1941 metų puolimui labai didelęreikšmę turėjo mies<strong>tai</strong>-til<strong>tai</strong>. Vokiečiųtankai per Alytų, Kauną,nuvažiavo iki pat Daugpilio. Vertapabrėžti, kad įvairios kryptys,miestų ir kelių strateginė reikšmėper kelis šimtus metų, puolant arbaginant Lietuvą, išliko tokia pati. PavyzdžiuiKaunas visais laikais išlikostrategiškai svarbus, ar <strong>tai</strong> būtųkaro su Vakarais atraminis punktas,ar karo su Ry<strong>tai</strong>s pagrindinis atsitraukimokelias. Ir 1941 me<strong>tai</strong>s pajėgosbuvo koncentruojamos ties talinija, frontas kirto miestą ir grėsmingaijudėjo į Rytus.II Pasaulinio karo antrojoje pusėjevokiečiai gynėsi miestuose irmiesteliuose. Tokia gynyba <strong>tai</strong>p patverta dėmesio, ja kritiniu atveju galimaremtis. Gynybą koncentruotimiestuose nėra gerai, neišvengiamamilžiniškų sugriovimų, naikinamoskultūros vertybės, bet vokiečiai neturėjokitos išeities.Pagrindinis potencialių priešųtikslas – pajungti Lietuvą bejokio pasipriešinimoKlaidingi šalies priorite<strong>tai</strong> nulėmė<strong>tai</strong>, kad mes dabar neturime stipriosideologijos, kokią tarpukariuturėjo lietuviai, <strong>tai</strong> sąlygojo jų išlikimą.Mūsų emigran<strong>tai</strong> užsienyjedabar ištirpsta greičiau negu miršta.Nuo tų laikų gyvas kaimo įvaizdisnėra pakeistas kitu moderniuįvaizdžiu. Ir dauguma išvažiavusiųjaunuolių net nesijaučia lietuvių<strong>tautos</strong> dalimi. Bekurdami savotautinę mokyklą mes sukūrėme tikbiurokratinių įs<strong>tai</strong>gų aibę ir begalęinstrukcijų. Teisininkų ir verslininkųvalstybėje nėra vietos ideologijai.Šauktinių kariuomenė <strong>tai</strong>p patbuvo atšaukta. Ir apskri<strong>tai</strong> šaukimosistema buvo pažeidinėjama. O darytireiktų Izraelio pavyzdžiu – jeiguprievolė, <strong>tai</strong> visiems lygiai – beišimties. Rezervo mokymai, pradėtivykdyti prieš vienuolika metų,buvo surengti tik keletą kartų ir pokelių metų užgeso. Karo atvejui turimeturėti realiai parengtą mobilizacinįrezervą. Kad jis būtų parengtasir gerai veikiantis, galėtų būtitiek KASP, tiek ir reguliarių pajėgųfunkcija. Kadruotas batalionas,papildytas rezervu, karo atveju galėtųvirsti brigada ir pan. Abejojantiems,ar to reikia, patarčiauatsiversti įstatymus – 1996 metųValstybės gynimo įstatymas, tebegaliojantisir šiuo metu, numato vienąpunktą, konflikto atveju – bekompromisinėgynyba. Dar reikia prisimintivisų politikų pažadus Kraštoapsaugai skirti seniai žadėtus 2 procentus.Taip pat efektyvu būtų gražintikarinę prievolę, arba šauktiniųkariuomenę. Nes ir jos niekas neatšaukė,tik prieš pusantrų metų sustabdė.Profesionalai reikalingi ten,kur būtini tikrai profesionalūs gebėjimai,specialistų tarnyba – KJP,KOP, Logistikos tarnyba ir t.t. Kariuomenęreikėtų formuoti ir rengtiremiantis Izraelio pavyzdžiu, kaipvalstybės esančios didelio nesaugumozonoje. Ši šalis sugeba užtikrintisavo saugumą net ir labai sudėtingomissąlygomis. Žmogus ten visąsavo aktyvų gyvenimą yra karys.Kiek Lietuvoje skirti laiko parengtikariui, turi spręsti specialis<strong>tai</strong> – artris mėnesius, ar metus, ar dvejus.Kita vertus, galbūt ne visiems piliečiamsreikėtų tokio stipraus kariniopasirengimo. Daug problemų būtųišspręsta, jei mokyklose būtų įvestaskarinis rengimas. Atsirastų darboatsargos karininkams.Nukelta į 8 psl.
Change language