Laisvė – tai tautos atmintis - Krašto apsaugos ministerija

8 psl.Savanoris2010 m. vasario 25 d. Nr. 2 (410)Žuvusiųjų partizanų pagerbimas Kruonio miškeKpt. Artūras VAIKŠNYSDariaus ir Girėno rinktinės 208 kuoposvadasLietuvos partizanų kovųvaizdai „Kitos mėnulio pusės“šviesai pašvietusAtkelta iš 6 psl.Mjr. Antanas Bunikis šypsosiKruonio šile 1946 m. vasario15-osios vakare Didžiosios Kovosapygardos trys partizanai persikėlėper Nemuną į Darsūniškį vykdydamiužduotį – iškelti Vasario 16-ąjąKruonyje Lietuvos trispalvę. Užduotisnelengva. Visoje apylinkėje siautėjobaudėjai – stribai ir rusų kareiviai.Partizanai papuolė į pasalą. Užvirėmūšis. Partizanai Lekavičius ir Krušinskas(abu dar tik devyniolikmečiai)žuvo vietoje, o jų vadas Žukauskasbuvo sužeistas, bet, nenorėdamaspatekti gyvas į priešų rankas, nusišovė.Kruonio miestelio aikštėjebuvo numesti jų lavonai, o vėliauišniekinti palaikai užkasti KruonioGojaus miškelyje. Čia ilgus metusbuvo užkasami stribyne nukankintiir žuvę Lietuvos rezistentai. Viskasbuvo daroma naktimis, paslapčia.Vienas Dievas tegali pasakyti,kiek jų šioje vietoje palaidota bekarsto, pagarbos, maldų. Minima,kad per tris dešimtis Lietuvos didžiavyriųguli tarp šilo medžių.Kruonio girininkas A.Kairiūkštistą vietą seniai žinojo, paslapčia prižiūrėjo,o Lietuvai atgavus nepriklausomybę,kartu su patriotiškainusiteikusiais žmonėmis, remiantkardinolui Vincentui Sladkevičiui,Keliolika ar keliasdešimt? Ir sugebėdavoprasiveržti. Kartais net žiemosmetu, persekiojami, vejantis dešimtiskilometrų šviežiame sniege paliktaispėdsakais. Štai partizanas Stasys Plienaitis-Valdemaraspasakojo, kaip kartąjų kelių dešimčių vyrų būriui patekusį, atrodė, beviltišką apsuptį, panikaapėmė ne bet ką, o kartu partizanavusiusvokiečius, buvusius frontininkus.Jie, pasitraukę iš savo pozicijų, sulipoį egles pasislėpti. Kiti partizanai, vadovaujantvadui, prasiveržė. Kaip dainuojamadainoje, „ir granatos praskynėjiems kelią“.Granatomis ir kulkosvaidžiaistam pačiam Valdemarui su kitaispartizanais teko skintis kelią ne kartą,kol apsuptas ir sužeistas pakliuvoį nelaisvę. Įdomus buvo personažas.Menkai išsilavinęs, tačiau išmintingas,didelis patriotas ir narsusžmogus. 1948 metais su kitais partizanaisvaikė jų rėmėjų tremti atvažiavusiusstribus ir kareivius. Išlakstėį visas puses ruseliai, kilo visiška sumaištis,kai vietoj beginklių valstiečiųteko susidurti su ginkluotais vyrais.Į tremtį buvo išvežti ir jo tėvai.Norėdamas jiems padėti, pakliuvo.Jautė Plienaičiai, kad teks važiuotipas baltas meškas, todėl savo gyvuliusišslapstė pas toliau gyvenusiusžmones. Sūnus partizanasrūpinosi, kad jie būtų parduoti, osiuntinius siuntė į Sibirą. Ėjo naktįsu kitu partizanu pinigų už parduotąkarvę pasiimti. Nežinojo,kad jau yra išduoti. Įžengus į lauką,esantį šalia Balandinės miškokampo, daugybė raketų apšvietėvisą apylinkę. „Sdavaites“, – šaukiaiš visų pusių. Situacija beviltiška.Bet ar pirmą kartą? NusikvatojoValdemaro MG kulkosvaidis,kadaise išmontuotas iš palikto vokiečiųtanko. Tą sunkenybę jis nešiojosinet eidamas į paprastusžygius. Ne kartą tas kulkosvaidisgelbėjo partizanų gyvybes. Atrodė,kad ir tą kartą pavyks. Pasiekėmišką, bet jau sužeistas. Taip irrado jį miške gulintį. Atsigavo Eržvilkostribyne kraujuose begulįs.Kojos užkeltos ant taburetės, oper padus grūstuvais stribai daužo.Tardo. Po sužeidimo negydytąkoją vėliau teko nupjauti.Viskas M. Pociaus knygoje sukasiapie partizanų aukų skaičius.Teigiama, kad partizanai iš visonukovė apie 2830 sovietinių represiniųstruktūrų narių, nužudė2200 partinių ir sovietinių aktyvistųir 9300 civilių gyventojų (p.348). Iš karto suvedamas balansasimtasi konkrečių žygių ir veiksmųšiai vietai įamžinti, pastatyti ąžuolinįkryžių, įrašyti jau žinomų žuvusiųjųpartizanų pavardes ąžuolinėjeplokštėje.Kiekvienais metais minėjimedalyvauja ir Dariaus ir Girėno savanoriųrinktinės kariai.Kruonio Švč. M. Marijos, AngelųKaralienės bažnyčioje Vasario16-osios proga aukojamos mišiosuž žuvusius kovotojus. Po mišiųmiestelio aikštėje vyko susišaudymovaidinimas. Vėliau visi minėjimodalyviai žygiavo į miško gilumą,kur yra pastatyti mediniai kryžiaižuvusiems partizanams atminti.Prie takelio žvakutės ir didžiuliaiir padaroma išvada: „Taigi tikrų irtariamų kolaborantų (stribų, partiniųir sovietinių aktyvistų, civilių)bei jų artimųjų žuvo 8,3 kartodaugiau negu okupantų“ (p.348). Skaičiai istorikų tekstamssuteikia konkretumo, svorio, tačiaune šiuo atveju. Pasigilinus,ryškėja daugybė įvairiausių neatitikimų,skirtumų, grubių klaidų.Akivaizdu, kad autorius susipainiojotūkstančiuose MGB-KGBataskaitų lapų. Užtenka palyginti3, 4, 7 ir 9 lentelių duomenis (p.358, 361). Susumavus 3 lentelėsduomenis, matyti, kad partizanaiir gindamiesi, ir puldami viso nukovė13 451 žmogų, 2742 sužeidėir 947 paėmė į nelaisvę. Palyginussu 348 puslapyje pateiktu skaičiumi,matome nemenkus nesutapimus:14 330 ir 13 451. O štai tikpo poros puslapių lyg niekur niekorašoma, kad MVD suvestiniųduomenimis, žuvo 12 922 asmenys(p. 362). Kitose vietose (p.359, 360 ir kt.) dar kitokie skaičiaiatsiranda. Aiškėja keisčiausidalykai, jau nekalbant apie apsirikimus.Pavyzdžiui, 11 lentelė (p.190). Į akis krenta dideli žuvusiųjųskaičių netolygumai.(Tęsinys kitame numeryje)Pasirodė Kauno karo istorijos teatralizuotų renginių klubas „Grenadierius“.Autoriaus nuotraukalaužai, įvairių organizacijų atstovaidainuoja patriotines, tautiškas dainas.Žmonės, matę tų metų įvykiuspasakojo prisiminimus. SugiedotaTautiška giesmė ir iškelta Lietuvostrispalvė. Minėjimo pabaigoje visibuvo pakviesti į lauko virtuvę kareiviškoskošės ir karštos arbatos.Lietuvos gynybaAtkelta iš 3 psl.Reiktų jaunimui išaiškinti ne tikšautuvo sudedamąsias dalis, bet irtai, kas yra krašto apsaugos sistema,kokias funkcijas ji vykdo, kasvadovauja, kaip veikia šita sistema,kad atsirastų supratimas, kasyra ta kariuomenė. Užaugus naujaikartai ir Seimo nariai turės supratimąapie kariuomenę.Netgi jeigu mums nepasisektųapginti savo teritorijos, šie žmonėsgalėtų tautiškai auklėti savovaikus, ir po 20-30 metų, susidariustinkamoms sąlygoms, atkurtimūsų valstybę. Karinis-patriotinisugdymas, galėtų būti vienaspagrindinių akcentų tautinėje mokykloje,kur kiekvienas rytas prasidėtųnuo valstybinės vėliavos pakėlimoir himno giedojimo. Tokiainvesticiją sukurtų tvirtovę žmogausviduje ir jis būtų neįveikiamas.Dabar galima kalbėti, kadtokiai reorganizacijai mes neturėtumelėšų, nors ta sistema, kuriveikia dabar, nėra efektyvi.Karo prigimtis nesikeičiaAr šie planai bus įgyvendinami,ar ne, priklausys tik nuo visuomenėsapsisprendimo, kaip pavyzdįpateikčiau du šimtmečius kryžiuočiųordino puldinėjimų, kuometbesikurianti valstybė sugebėjo netik išlikti, bet ir progresuoti. Tarnautikariuomenėje turi būti garbė.Dabartinė ir didžiausia mūsų bėdayra ta, kad mes tikriausiai nesipriešinsimeir informaciniame karepa siduosime užliūliavimui. AnotKlauzevico, tai būtų maksimalusrezultatas ir bet kokios priemonės,kurios sutrukdys tai padaryti bussveikintinos.Neverta tikėti, kad dabar kažkokieypatingi laikai ir karo nebus.Ne. Žmogaus prigimtis nepasikeitė,pasikeitė technologijos, kuriomistie karai kariaujami, jos patobulėjo.1937 metais Vakarų Europojetaip pat vyravo nuomonė, kad naujaskaras kilti jokiais būdais negali.Tada kažkam mūsų pasaulis atrodėvisiškai saugus, o po dviejų metųjau visi kariavo. Nereikia tikėti iliuzijomisir galvokime bei tarnaukimetaip, lyg karas prasidėtų po pusmečio.Mes neturime daug laikopasirengimui ir geriausi konkretūspatarimai šiuo metu, mano galva,būtų tokie:Pradėti realiai vertinti situaciją irrealiai viską daryti taip, tarsi karasprasidėtų po 6 mėnesių; perimti kūrybiniokaro filosofiją – vykdytojų filosofijąpalaipsniui keisti kūrėjų filosofija;parengti ilgalaikę strategiją,gynybos doktriną ir konkrečius planųvariantus; pradėti rengti karui visuomenę;harmoningai vystyti ne tikraumenis, šukuosenas ir ženkliukus,bet ir smegenis, kraujotakos sistemąbei virškinimą; nustoti taupyti gynybossąskaita, prisiminti įsipareigojimusir priminti žmonėms konstitucinespareigas; atgaivinti visų lygiųrezervą.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, VilniusEl. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas gr. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita ŠeštokaitėRinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“cm