KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

e f o r m o s10karinis-techninis sporto klubas. Jis būrė savanorius ir rengė Lietuvosgynybai.Priėmus Laikinąją karo prievolės įstatymą, karo prievolė tapoLietuvos piliečių pareiga Tėvynei. 1991 m. sausio 23 d. Kraštoapsaugos departamento direktoriaus įsakymu pradėta vaikinų,gimusių 1973 m., registracija.Plk. Jurgio Norgėlos teigimu, pagrindinės priežastys, tuo metulėmusios tokį pasirinktą kariuomenės modelį:»»»»šauktinių išlaikymas bei parengimas pigesnis nei profesionalų;»LR konstitucija;prieškario kariuomenės kūrimo tradicijos;galimybė greitai parengti rezervą;turima ginkluotė ir turima technika nereikalavo ypatingospecialistų parengimo (išskyrus KOP).Vertėtų paminėti, jog mišri kariuomenė tapo jaunimo patriotizmougdytoja, stipraus ryšio su visuomene, demokratijos irkontrolės kariuomenėje garantas.„Situacija šalyje lėmė, kad kariuomenės komplektavimo»Norint atsisakyti karo prievolės reikia sukurtiįvairesnių motyvacijos priemonių, skatinančių atlikti tarnybąkariuomenėje.klausimu reikėjo greitai priimti optimalų sprendimą. Nuspręsta,jog vadai – karininkai ir seržantai, bus profesionalai, o tarnautikviečiamas jaunimas. Pirmieji šaukimai buvo labai gausūs irateidavo labai stipriai motyvuoti jaunuoliai“ – sakė dm. gen. mjr.buvęs Lietuvos kariuomenės vadas (1993–1999 m.) ir Karo prievolėsadministravimo tarnybos viršininkas apsaugos tarnybosprie KAM viršininkas Jonas Andriškevičius. Pasak generolo, 90-ųjų metų situacija kažkiek priminė 1918 metų laikus: iš pradžių– savanorių banga, nuolat didinama kariuomenė, o vėliau josmažinimas, diskusijos apie motyvaciją tarnauti.Nuo 1993 m. karo prievolės administravimas šalyje pavestasSavanoriškos krašto apsaugos tarnybos (vėliau – KASP) teritoriniamsgynybos štabams. Tačiau kariams ir specialistams naujosfunkcijos nebuvo toli gražu tokios svarbios ar patrauklios kaip darbassu ginklais ar karinis mokymas. Taip pat nebuvo reklamuojamaprivalomoji pradinė karo tarnyba, nekurtos jokios motyvacijossistemos. Paradoksalu ir tai, kad karo prievolę administruojančiosKASP šauktiniams siūlė dvi alternatyvas: atlieki privalomąją pradinękaro tarnybą arba tampi savanoriu bei esi atleidžiamas nuotarnybos. Kitaip tariant, prievolę administravęs karys savarankiškaipriimdavo sprendimą – kurį šauktinį kviesti dabar, o kurionekviesti. Sutapimas ar ne, bet tuo metu visuomenėje pasklidodaug ir įvairių gandų apie tai, kaip išsisukti nuo kariuomenės.„Iškreipta demokratija užgožė piliečių prievoles. Atkurtojemūsų valstybėje daugiau buvo kalbama apie teises, pamirštantprievoles. Tai stipriai pajuto ir kariuomenė – pirmieji šaukimai dargausūs, o vėliau keitėsi tiek motyvacija, tiek šauktinių sveikatoslygis. Klausimas: negi aš eisiu tarnauti, jeigu galiu ir netarnauti?“,– sakė J. Andriškevičius. Anot generolo, mokyklose dingo patriotinioar pilietinio ugdymo dalykai.1996 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos karo prievolėsįstatymas – aiškiai apibrėžtos žaidimo taisyklės: atidėjimo,atleidimo ir kt. sąlygos. Tačiau įstatymas problemas išsprendėtik iš dalies, todėl ir toliau buvo ieškoma būdų pagerinti šaukimoprocedūras ir kokybę.1997 m. Lietuva pradėjo dalyvauti Švedijos kuruojamameBALTPERS projekte. Tai aprobuotas projektas, kuris apima kompiuterizuotąkaro prievolininkų apskaitą (šios sistemos pagrindudabar turime PerVIS – aut. pastaba). Kitas tvirtas žingsnis – 1999m. lapkričio 25 d. įsteigta Karo prievolės administravimo tarnybaprie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT). Pagrindinės tarnybosfunkcijos:»užtikrinti karo prievolės įgyvendinimą, administruotikaro prievolininkų įskaitą ir apskaitą, kariuomenės etatų užpildymasšauktiniais kariais (vėliau ir PKT kariais), karo prievolininkųpriskyrimas kariuomenės karo meto etatams, civilinės saugos irgelbėjimo organizacijoms formuoti;