KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

K a r y b o s i s t o r i j aMongolai pasiekėLietuvą?Apie pusę tūkstančio metų po didžiojo tautų kraustymosidabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenę baltai tiesioginių kontaktųsu stepių klajokliais, atrodo, neturėjo. Didžiulę Eurazijosdalį klajokliai vėl sudrebino XII–XIII amžiuje, kai į pietus irvakarus pajudėjo mongolai. Rytuose jie nesėkmingai bandėužkariauti Japoniją, pietryčiuose pasiekė Vietnamą, pietuose– Iraną, o vakaruose – Lenkiją. Žiaurius mongolų antpuoliusir skirtingą laiką trukusį jungą patyrė dabartinės Rusijos,Baltarusijos, Ukrainos teritorijoje gyvenę slavai. Tuo tarpu ikišiol ginčytinas lieka klausimas, ar mongolai savo žygių metupasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Vienareikšmiškai galimateigti, jog šios žemės nepatyrė mongolų jungo, tuo tarputrumpalaikių antpuolių galimybės atmesti negalima.Lietuvių kovas su mongolais ir totoriais tyrinėjantis istorikasdr. doc. Romas Batūra, aptardamas 1258 m. karvedžioBurundajaus vadovaujamą žygį į Lietuvą, konstatuoja, jogneabejotinai buvo nusiaubtos dabartinėje Baltarusijos teritorijojeesančios žemės prie Nemuno aukštupio. Tuo tarpudabartinės Lietuvos teritorijoje mongolų pėdsakai aiškiau neidentifikuojami.Hab. dr. prof. Edvardo Gudavičiaus teigimu,pro Naugarduką mongolai įsiveržė į Mindaugo domeną – Lietuvosžemę (dabartinę Pietryčių Lietuvą ir gretimas teritorijasBaltarusijoje), Nalšios žemę (rytinį dabartinės Lietuvos pakraštį– Švenčionių, Ignalinos apylinkes, ir gretimas teritorijasBaltarusijoje), taip pat – į jotvingių genties žemes. KaraliusMindaugas vengė atviro mūšio su mongolais, nuolat grasinopulti priešus. Lietuvos ir Nalšios žemės bent iš dalies buvonusiaubtos, tačiau tai nepakeitė Lietuvos valstybės sienų irneprivertė Mindaugą paklusti Aukso ordos chanams.Kas užpuolė Kaukųpiliakalnį?Archeologinių tyrimų metu ryškesnių Burundajaus žygių pėdsakųnerasta. Išimtimi veikiausiai galime laikyti Kaukų piliakalnį(Alytaus r.). Šis piliakalnis buvo sunaikintas, prieš tai jį intensyviaiapšaudžius iš lankų. Piliakalnio pylime ir aikštelėje rasti 126 įvairiųtipų strėlių antgaliai. G. Zabiela čia stovėjusios pilies sunaikinimądatuoja XI a. ir sieja su Kijevo Rusios kunigaikščių žygiu į jotvingiųžemes. Šio straipsnio autoriaus nuomone, piliakalnio sunaikinimąreikėtų sieti su XIII a. mongolų-totorių žygiais į Rytų Europą. Peržvelgępiliakalnyje aptiktus strėlių antgalius, manome, kad bentdalis jų – anksčiau minėto mongolų įsiveržimo į jotvingių žemespėdsakai. Kai kurie antgaliai yra neabejotinai rytietiškos kilmės– jų analogai randami mongolų ekspansijos paliestose teritorijosenuo Sibiro ir Kinijos iki Europos. Analogiškų arba panašių strėliųMongolų-totorių sunkieji raiteliai (XIII a. vid.–XIV a. pr.).M. Goreliko piešinys.М.В.Горелик. Армии монголо-татар X–XIV вв. Москва, 2002.antgalių rasta kai kuriuose mongolų žygių metu sunaikintuoserytų slavų piliakalniuose ir miestuose, taip pat mongolų ir jiemsartimų genčių karių kapavietėse Centrinėje Azijoje. Rytietiškasstrėlės antgalis (tiksliau nedatuojamas) aptiktas ir Pajautos slėnyjeKernavėje. Analogų jam rasta Tuvoje.XIII a. viduryje lietuvių susidūrimai su stepių klajokliais nesibaigė.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Aukso orda beivienas jos įpėdinių – Krymo chanatas, tapo nuožmiais varžovaiskovoje dėl teritorijų ir įtakos rytų slavų žemėse. Iš svarbiausių lietuviųsusidūrimų su mongolais-totoriais būtina paminėti 1363 m.mūšį prie Mėlynųjų Vandenų (dabartinėje Ukrainos teritorijoje),kuriame Algirdo vadovaujami lietuviai sudavė bene pirmą rimtąsmūgį Aukso Ordai Rytų Europoje. Po šio mūšio LDK išlaisvinoiš mongolų-totorių jungo Kijevą ir Podolę ir smarkiai išplėtė savovaldas. 1399 m. Vytauto vadovaujamas kryžiaus žygis priešAukso Ordą baigėsi tragišku pralaimėjimu Vorsklos mūšyje (dab.Ukrainoje). Po šios lietuvių ir jų sąjungininkų nesėkmės mongolaitotoriainusiaubė dalį LDK pietinių žemių, privertė Kijevą sumokėtiišpirką. Tačiau LDK sienos liko nepakitusios. Ilgainiui Aukso Ordažlugo, tačiau jos estafetę kovoje su LDK perėmė Krymo chanatas,nuožmiai puldinėjęs LDK žemes. Būtent klajoklių antpuolių grėsmėpaskatino Vilniaus gynybinės sienos statybą, pradėtą 1503m. Bet tai jau kitų publikacijų temos.■D r . M a n v y d a s V i t k ū n a s48